This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document C:2004:281:FULL
Official Journal of the European Union, C 281, 18 November 2004
Europos Sąjungos oficialusis leidinys, C 281, 2004m. lapkritis 18d.
Europos Sąjungos oficialusis leidinys, C 281, 2004m. lapkritis 18d.
|
ISSN 1725-521X |
||
|
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 281 |
|
|
||
|
Leidimas lietuvių kalba |
Informacija ir prane_imai |
47 tomas |
|
Prane_imo Nr. |
Turinys |
Puslapis |
|
|
I Informacija |
|
|
|
Komisija |
|
|
2004/C 281/1 |
||
|
2004/C 281/2 |
||
|
|
Europos centrinis bankas |
|
|
2004/C 281/3 |
||
|
|
II Paruošiamieji aktai, parentipagal Europos Sąjungos Sutarties VI dalį |
|
|
2004/C 281/4 |
||
|
LT |
|
I Informacija
Komisija
|
18.11.2004 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 281/1 |
Euro kursas (1)
2004 m. lapkričio 17 d.
(2004/C 281/01)
1 euro=
|
|
Valiuta |
Valiutos kursas |
|
USD |
JAV doleris |
1,3026 |
|
JPY |
Japonijos jena |
135,97 |
|
DKK |
Danijos krona |
7,4329 |
|
GBP |
Svaras šterlingas |
0,70135 |
|
SEK |
Švedijos krona |
8,971 |
|
CHF |
Šveicarijos frankas |
1,5203 |
|
ISK |
Islandijos krona |
86,83 |
|
NOK |
Norvegijos krona |
8,1265 |
|
BGN |
Bulgarijos levas |
1,9559 |
|
CYP |
Kipro svaras |
0,5777 |
|
CZK |
Čekijos krona |
31,328 |
|
EEK |
Estijos kronos |
15,6466 |
|
HUF |
Vengrijos forintas |
244,60 |
|
LTL |
Lietuvos litas |
3,4528 |
|
LVL |
Latvijos latas |
0,6811 |
|
MTL |
Maltos lira |
0,4323 |
|
PLN |
Lenkijos zlotas |
4,2577 |
|
ROL |
Rumunijos lėja |
39 900 |
|
SIT |
Slovėnijos tolaras |
239,79 |
|
SKK |
Slovakijos krona |
39,443 |
|
TRL |
Turkijos lira |
1 893 100 |
|
AUD |
Australijos doleris |
1,6709 |
|
CAD |
Kanados doleris |
1,5506 |
|
HKD |
Honkongo doleris |
10,1257 |
|
NZD |
Naujosios Zelandijos doleris |
1,8446 |
|
SGD |
Singapūro doleris |
2,1458 |
|
KRW |
Pietų Korėjos vonas |
1 405,51 |
|
ZAR |
Pietų Afrikos randas |
7,7866 |
Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.
|
18.11.2004 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 281/2 |
Pakartotinis pranešimas apie anksčiau praneštą koncentraciją
(Byla Nr. COMP/M.3561 – Deutsche Telekom/EuroTel)
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 139/2004
(2004/C 281/02)
|
1. |
2004 m. rugsėjo 27 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją, kai įmonė Slovak Telecom a.s. („Slovak Telepom“, Slovakija), kurią kontroliuoja Deutsche Telekom („DT“, Vokietija), įgyja, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visos bendros įmonės EuroTel Bratislava a.s. („EuroTel“, Slovakija), kurią kontroliuoja Slovak Telecom and Atlantic West, kur pastaroji yra Verizon (JAV) ir AT&T (JAV) bendrai kontroliuojama įmonė, kontrolę. |
|
2. |
Šis pranešimas buvo pripažintas nepilnu 2004 m. spalio 28 d. Nuo to laiko įmonės pateikė reikiamą papildomą informaciją. Pranešimas tapo pilnas, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 10 straipsnio 1 dalyje, 2004 m. lapkričio 10 d. ir įsigaliojo 2004 m. lapkričio 11 d. |
|
3. |
Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis pateikti pastabas dėl siūlyto veiksmo. Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (fakso numeris +32/2/296 43 01 arba 296 72 44) arba paštu su nuoroda COMP/M.3561 – Deutsche Telekom/EuroTel adresu:
|
Europos centrinis bankas
|
18.11.2004 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 281/3 |
EUROPOS CENTRINIS BANKAS SUTARTIS
2004 m. rugsėjo 16 d.
Tarp Europos centrinio banko ir euro zonai nepriklausančių valstybių narių nacionalinių centrinių bankų, iš dalies keičianti 1998 m. rugsėjo 1 d. sutartį, nustatančią valiutos kurso mechanizmo veikimo būdus ekonominės ir pinigų sąjungos trečiajame etape
(2004/C 281/03)
EUROPOS CENTRINIS BANKAS (ECB) IR EURO ZONAI NEPRIKLAUSANČIŲ VALSTYBIŲ NARIŲ NACIONALINIAI CENTRINIAI BANKAI (TOLIAU – NE EURO ZONOS NCB),
kadangi:
|
(1) |
1997 m. birželio 16 d. Europos Vadovų Tarybos rezoliucijoje (1) (toliau – Rezoliucija) nutarta, kad valiutos kurso mechanizmas (toliau – VKM II) pradės veikti Ekonominės ir pinigų sąjungos trečiojo etapo pradžioje 1999 m. sausio 1 d. |
|
(2) |
Pagal Rezoliuciją VKM II padės užtikrinti, kad jame dalyvaujančios euro zonai nepriklausančios valstybės narės savo politiką orientuotų į stabilumą, skatintų konvergenciją ir taip padėtų joms pasirengti euro įvedimui. |
|
(3) |
1998 m. rugsėjo 1 d. Europos centrinio banko ir euro zonai nepriklausančių valstybių narių nacionalinių centrinių bankų Sutartis, nustatanti valiutos kurso mechanizmo veikimo būdus Ekonominės ir pinigų sąjungos trečiajame etape (2) (toliau – Centrinio banko sutartis), nustato VKM II veikimo būdus. |
|
(4) |
Būtina pakeisti Centrinio banko sutarties 5 straipsnį nauja nuostata tam, kad būtų atsižvelgta į padidėjusį tarptautinį euro, kaip vienos iš pagrindinių atsargų kaupimo valiutų, vaidmenį, |
SUSITARĖ:
1 straipsnis
Centrinio banko sutarties 5 straipsnio pakeitimas
Centrinio banko sutarties 5 straipsnis pakeičiamas taip:
„Intervencijos ir kitų operacijų procedūros
5.1 Ne euro zonos NCB, išleidžiančio valiutą, kuri bus naudojama vykdant intervenciją, išankstinis sutikimas gaunamas tada, kai kitas Europos centrinių bankų sistemos bankas šią valiutą ketina naudoti sumomis, viršijančiomis tarpusavyje sutartus limitus, atlikdamas bet kurią neprivalomą intervenciją, įskaitant vienašalę tarpribinę intervenciją.
5.2 Ne euro zonos NCB, panaudojęs eurą sumomis, viršijančiomis tarpusavyje sutartus limitus, atlikdamas bet kurią neprivalomą intervenciją, įskaitant vienašalę tarpribinę intervenciją, tuoj pat praneša ECB.
5.3 Prieš atliekant kitas operacijas, išskyrus intervenciją, kuriose naudojama bent viena ne euro zonos valiuta arba euro ir kurios viršija tarpusavyje sutartus limitus, šalis, ketinanti vykdyti tokias operacijas, iš anksto praneša atitinkamam (-iems) centriniam (-iams) bankui (-ams). Tokiais atvejais atitinkami centriniai bankai susitaria dėl priemonių, galinčių sumažinti potencialias problemas, įskaitant galimybę visą operaciją arba jos dalį atlikti tiesiogiai tarp dviejų centrinių bankų.“
2 straipsnis
Baigiamosios nuostatos
1. Ši Sutartis įsigalioja nuo 2004 m. spalio 1 d.
2. Ši Sutartis sudaroma anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis ir nustatyta tvarka pasirašoma šalių. ECB, kuris privalo saugoti Sutarčių originalus, siunčia patvirtintą kiekvieno Sutarties originalo anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis kopiją kiekvienam euro zonos ir ne euro zonos NCB.
Sudaryta Frankfurte prie Maino, 2004 m. rugsėjo 16 d.
Europos centrinio banko
vardu
Česká národní banka
vardu
Danmarks Nationalbank
vardu
Eesti Pank
vardu
Central Bank of Cyprus
vardu
Latvijas Banka
vardu
Lietuvos banko
vardu
Magyar Nemzeti Bank
vardu
Bank Ċentrali ta' Malta/Central Bank of Malta
vardu
Narodowy Bank Polski
vardu
Banka Slovenije
vardu
Národná banka Slovenska
vardu
Sveriges Riksbank
vardu
The Bank of England
vardu
(2) OL C 345, 1998 11 13, p. 6. Sutartis su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. balandžio 29 d. sutartimi (OL C 135, 2004 5 13, p. 3).
II Paruošiamieji aktai, parentipagal Europos Sąjungos Sutarties VI dalį
|
18.11.2004 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 281/5 |
Švedijos Karalystės iniciatyva, siekiant priimti Pamatinį sprendimą dėl keitimosi informacija ir žvalgybos informacija apie sunkius nusikaltimus, įskaitant teroro aktus, tarp Europos Sąjungos valstybių narių teisėsaugos institucijų supaprastinimo
(2004/C 281/04)
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 30 straipsnio 1 dalies a–b punktus ir 34 straipsnio 2 dalies b punktą,
atsižvelgdama į Švedijos Karalystės iniciatyvą,
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,
kadangi:
|
1. |
Vienas iš Sąjungos pagrindinių tikslų yra suteikti savo piliečiams aukšto lygio saugumą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje. |
|
2. |
To tikslo turi būti siekiama užkardant nusikaltimus ir kovojant su jais – glaudesniu valstybių narių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimu – laikantis su žmogaus teisėmis, pagrindinėmis laisvėmis ir teisine valstybe susijusių principų bei taisyklių, kuriomis grindžiama Sąjunga ir kurios yra bendros valstybėms narėms. |
|
3. |
Keitimasis informacija ir žvalgybos informacija apie nusikalstamumą ir nusikalstamą veiklą yra bendradarbiavimo Sąjungoje teisėsaugos srityje pagrindas, turintis bendrą tikslą – didinti Sąjungos piliečių saugumą. |
|
4. |
Teisė laiku susipažinti su tikslia bei naujausia informacija ir žvalgybos informacija yra esminis dalykas, leidžiantis teisėsaugos institucijoms sėkmingai išaiškinti, užkardyti ir tirti nusikaltimus ar nusikalstamą veiklą, ypač srityse, kuriose buvo panaikinta vidaus sienų kontrolė. Kadangi teroristų ir kitų pavojingų nusikaltėlių veikla vykdoma slaptai, ją reikia kontroliuoti, o informacija apie įtariamus teroristus keistis ypač skubiai. |
|
5. |
Svarbu, kad į teisėsaugos institucijų galimybes gauti informaciją ir žvalgybos informaciją apie sunkius nusikaltimus bei teroro aktus iš kitų valstybių narių būtų žiūrima horizontaliai, nediferencijuojant pagal nusikaltimų rūšis ar kompetencijos pasidalijimą tarp teisėsaugos ar teisminių institucijų. |
|
6. |
Šiuo metu veiksmingam bei operatyviam keitimuisi informacija ir žvalgybos informacija tarp teisėsaugos institucijų labai trukdo formalios procedūros, administracinės struktūros ir teisinės kliūtys, nustatytos valstybių narių teisės aktuose; tokia padėtis yra nepriimtina Europos Sąjungos piliečiams, kurie reikalauja didesnio saugumo ir veiksmingesnės teisėsaugos, kartu ginant žmogaus teises. |
|
7. |
Būtina, kad teisėsaugos institucijos galėtų prašyti informacijos ir žvalgybos informacijos iš kitų valstybių narių bei ją gauti skirtingais tyrimo etapais, pradedant kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimu, baigiant kriminalinių nusikaltimų tyrimu. Šiuo atžvilgiu valstybių narių sistemos skiriasi, tačiau šituo pamatiniu sprendimu neketinama tų sistemų keisti. Vis dėlto tam tikros rūšies informacijos ir žvalgybos informacijos atžvilgiu juo ketinama užtikrinti, kad Sąjungoje būtų skubiai keičiamasi tam tikra teisėsaugos institucijoms esmine informacija, jog nebūtų trukdoma atlikti sunkių nusikaltimų bei teroro aktų tyrimų. |
|
8. |
Veiksmingo bei operatyvaus keitimosi informacija ir žvalgybos informacija tarp valstybių narių teisėsaugos institucijų bendros teisinės sistemos nebuvimas yra trūkumas, kurį reikės pašalinti; todėl Taryba laiko reikalinga priimti teisiškai įpareigojantį dokumentą dėl keitimosi informacija ir žvalgybos informacija supaprastinimo. |
|
9. |
Valstybių narių bendras interesas kovoti su tarpvalstybinio pobūdžio nusikalstamumu turi įvesti deramą pusiausvyrą tarp greito ir veiksmingo bendradarbiavimo teisėsaugos srityje bei sutartų principų ir taisyklių dėl duomenų apsaugos, pagrindinių laisvių, žmogaus teisių ir asmens laisvių; šiuo tekstu tokia pusiausvyra yra pasiekta. |
|
10. |
Susitikimo 2004 m. kovo 25 d. metu priimtoje deklaracijoje dėl kovos su terorizmu Europos Vadovų Taryba įgalioja Tarybą išnagrinėti priemones, kaip supaprastinti keitimąsi informacija ir žvalgybos informacija tarp valstybių narių teisėsaugos institucijų. Šiuo pamatiniu sprendimu tas įgaliojimas yra įvykdytas. |
|
11. |
Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo pamatiniu sprendimu plėtojamos Šengeno acquis, patenkančios į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimo 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant bei plėtojant Šengeno acquis (1) 1 straipsnyje nurodytą sritį, nuostatos. Šio pamatinio sprendimo atžvilgiu buvo laikomasi tame susitarime nustatytų procedūrų. |
|
12. |
Įgyvendinant šį pamatinį sprendimą tvarkomi asmens duomenys bus saugomi pagal 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos konvencijos dėl asmenų apsaugos, susijusios su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, principus. |
|
13. |
Šiame pamatiniame sprendime gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje pripažintų bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje atspindėtų principų, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
I ANTRAŠTINĖ DALIS
TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI
1 straipsnis
Tikslas ir taikymo sritis
1. Šio pamatinio sprendimo tikslas yra nustatyti taisykles, pagal kurias valstybių narių teisėsaugos institucijos galėtų veiksmingai bei operatyviai keistis esama informacija ir žvalgybos informacija, siekdamos atlikti nusikaltimų tyrimus ar kriminalinės žvalgybos operacijas, ypač susijusias su sunkiais nusikaltimais, įskaitant teroro aktus. Jis neturi poveikio palankesnėms nuostatoms, numatytoms nacionalinėje teisėje, dvišaliuose ar daugiašaliuose valstybių narių susitarimuose arba dvišaliuose ar daugiašaliuose valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimuose ir nepažeidžia Europos Sąjungos dokumentų dėl savitarpio teisinės pagalbos ar sprendimų baudžiamosios bylose tarpusavio pripažinimo.
2. Šiuo pamatiniu sprendimu nenumatoma valstybių narių pareiga rinkti bei saugoti informaciją ir žvalgybos informaciją vien tam, kad ji būtų teikiama kitų valstybių narių kompetentingoms teisėsaugos institucijoms.
3. Šiuo pamatiniu sprendimu nenumatoma valstybių narių pareiga teikti informaciją ir žvalgybos informaciją, kuri būtų naudojama kaip įrodymai teisminėje institucijoje, ir nesuteikiama teisė šiuo tikslu naudoti tokią informaciją ar žvalgybos informaciją. Valstybei narei gavus informaciją arba žvalgybos informaciją pagal šį pamatinį sprendimą ir norint naudoti ją kaip įrodymus baudžiamojoje byloje, ji turi gauti informaciją ar žvalgybos informaciją suteikusios valstybės narės sutikimą, atitinkamais atvejais pasinaudojusi galiojančiais valstybių narių dokumentais dėl teisminio bendradarbiavimo.
4. Šiuo pamatiniu sprendimu nenumatoma pareiga gauti informaciją ar žvalgybos informaciją taikant prievartos priemones valstybėje, kuri gauna prašymą suteikti informaciją ar žvalgybos informaciją.
2 straipsnis
Sąvokų apibrėžimai
Šiame pamatiniame sprendime:
|
a) |
„kompetentinga teisėsaugos institucija“ – nacionalinė policija, muitinė ar kita institucija, kuri pagal nacionalinę teisę yra įgaliota išaiškinti, užkardyti ar tirti nusikaltimus ar nusikalstamą veiklą ir vykdyti įgaliojimus bei imtis prievartos priemonių tokios veiklos atžvilgiu. Teisminė institucija laikoma kompetentinga teisėsaugos institucija, jei tik ta teisminė institucija pagal nacionalinę teisę saugo informaciją ar žvalgybos informaciją arba turi teisę su ja susipažinti; |
|
b) |
„nusikaltimų tyrimas“ – teisinė sistema, kurioje priemonių imasi kompetentingos teisėsaugos ar teisminės institucijos, įskaitant prokuratūrą, siekiant nustatyti ir identifikuoti faktus, įtariamuosius ir aplinkybes, susijusias su viena ar keliomis identifikuotomis konkrečiomis nusikalstamomis veikomis; |
|
c) |
„kriminalinės žvalgybos operacija“ – teisinė sistema, dar nepasiekusi teisminių institucijų, įskaitant prokuratūrą, prižiūrimos ir kontroliuojamos kriminalinių nusikaltimų tyrimo fazės, kurioje kompetentinga teisėsaugos institucija turi nacionalinės teisės jai suteiktą teisę rinkti, tvarkyti ir analizuoti informaciją apie nusikalstamumą ar nusikalstamą veiklą, siekdama nustatyti, ar buvo įvykdyta konkreti nusikalstama veika, ar tokia veika gali būti įvykdyta; |
|
d) |
„informacija ir žvalgybos informacija“ – bet kokios rūšies esama informacija arba duomenys; įvertinti, sutvarkyti ir išanalizuoti arba ne, kuriuos galima panaudoti nusikaltimų tyrime arba kriminalinės žvalgybos operacijoje, siekiant išaiškinti, užkardyti ar tirti nusikaltimus ar nusikalstamą veiklą. Tokią informaciją arba žvalgybos informaciją sudaro:
|
3 straipsnis
Nusikaltimai
Keistis informacija ir žvalgybos informacija pagal šį pamatinį sprendimą galima apie nusikaltimus, už kuriuos pagal informacijos prašančios valstybės narės įstatymą numatyta laisvės atėmimo bausmė arba sulaikymas ne trumpesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Valstybės narės dvišaliu pagrindu gali susitarti pagal šį pamatinį sprendimą numatytas procedūras taikyti plačiau.
II ANTRAŠTINĖ DALIS
KEITIMASIS INFORMACIJA IR ŽVALGYBOS INFORMACIJA
4 straipsnis
Informacijos ir žvalgybos informacijos teikimas
1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingų teisėsaugos institucijų saugoma arba joms prieinama nenaudojant prievartos priemonių informacija ir žvalgybos informacija galėtų būti teikiama kitų valstybių narių kompetentingoms teisėsaugos institucijoms pagal šį pamatinį sprendimą.
2. Valstybės narės užtikrina, kad informacijos ir žvalgybos informacijos teikimui kitų valstybių narių kompetentingoms teisėsaugos institucijoms nebūtų taikomos griežtesnės sąlygos nei nustatytos informacijos teikimui ir prašymui nacionaliniu lygiu.
3. Informacija ir žvalgybos informacija teikiama kompetentingos teisėsaugos institucijos, veikiančios pagal jai nacionaline teise suteiktus įgaliojimus, atliekančios nusikaltimų tyrimą ar kriminalinės žvalgybos operacijas, prašymu.
4a straipsnis
Informacijos ir žvalgybos informacijos teikimo terminai
1. Informacija ir žvalgybos informacija teikiama nedelsiant ir kiek įmanoma prašomu laikotarpiu. Jei informacijos ar žvalgybos informacijos negalima pateikti prašomu laikotarpiu, prašymą pateikti informaciją ar žvalgybos informaciją gavusi kompetentinga teisėsaugos institucija nurodo laikotarpį, kuriuo informacija gali būti pateikta. Toks laikotarpis nurodomas nedelsiant.
2. Valstybės narės užtikrina reikiamas procedūras, leidžiančias joms reaguoti per ne ilgesnį kaip 12 valandų laikotarpį į prašymus pateikti informaciją ir žvalgybos informaciją, kai prašančioji valstybė nurodo atliekanti nusikaltimų tyrimą arba kriminalinės žvalgybos operaciją dėl šių nusikaltimų, kaip apibrėžta prašančiosios valstybės įstatymu:
|
— |
dalyvavimas nusikalstamoje organizacijoje, |
|
— |
terorizmas, |
|
— |
prekyba žmonėmis, |
|
— |
seksualinis vaikų išnaudojimas ir vaikų pornografija, |
|
— |
neteisėta prekyba narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis, |
|
— |
neteisėta prekyba ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis, |
|
— |
korupcija, |
|
— |
sukčiavimas, įskaitant sukčiavimą, kenkiantį Europos Bendrijų finansiniams interesams, kaip apibrėžta 1995 m. liepos 26 d. Konvencijoje dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, |
|
— |
nusikalstamu būdu įgytų lėšų plovimas, |
|
— |
valiutos, įskaitant eurą, padirbinėjimas, |
|
— |
kompiuteriniai nusikaltimai, |
|
— |
nusikaltimai aplinkai, įskaitant neteisėtą prekybą nykstančių rūšių gyvūnais ir nykstančių rūšių bei veislių augalais, |
|
— |
padėjimas neteisėtai atvykti į valstybę ir joje apsigyventi, |
|
— |
nužudymas, sunkus kūno sužalojimas, |
|
— |
neteisėta prekyba žmogaus organais ir audiniais, |
|
— |
pagrobimas, neteisėtas laisvės atėmimas, įkaitų ėmimas, |
|
— |
rasizmas ir ksenofobija, |
|
— |
organizuotas ar ginkluotas apiplėšimas, |
|
— |
neteisėta prekyba kilnojamosios kultūros vertybėmis, įskaitant antikvarinius daiktus ir meno kūrinius, |
|
— |
sukčiavimas, |
|
— |
reketavimas ir turto prievartavimas, |
|
— |
prekių klastojimas ir piratavimas, |
|
— |
administracinių dokumentų suklastojimas ir suklastotų dokumentų realizavimas, |
|
— |
mokėjimo priemonių klastojimas, |
|
— |
neteisėta prekyba hormoninėmis medžiagomis ir kitomis augimą skatinančiomis medžiagomis, |
|
— |
neteisėta prekyba branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis, |
|
— |
prekyba vogtomis transporto priemonėmis, |
|
— |
išžaginimas, |
|
— |
padegimas, |
|
— |
Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcijai priklausantys nusikaltimai, |
|
— |
neteisėtas orlaivių ar laivų užgrobimas, |
|
— |
sabotažas, |
|
— |
kelių eismo taisyklių pažeidimai, įskaitant taisyklių dėl vairavimo bei poilsio laiko ir dėl pavojingų prekių pažeidimus, |
|
— |
prekių kontrabanda, |
|
— |
intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai, |
|
— |
grasinimai ir smurto veiksmai, nukreipti prieš asmenis ir turtą, ypač smurtas per sporto ar tarptautinius renginius, pavyzdžiui, Europos Vadovų Tarybos susitikimus, |
|
— |
kankinimas. |
Kai prašančioji valstybė nurodo pageidaujanti gauti informaciją greičiau, prašymą gavusi valstybė deda visas pastangas, kad kuo greičiau sureaguotų į prašymą.
5 straipsnis
Prašymai suteikti informaciją ir žvalgybos informaciją
1. Informacijos ir žvalgybos informacijos galima prašyti siekiant išaiškinti, užkardyti ar tirti nusikaltimus ar nusikalstamą veiklą, apimančią 3 straipsnyje nurodytus nusikaltimus, kai yra priežasčių manyti, kad atitinkama informacija ir žvalgybos informacija yra prieinama kitose valstybėse narėse.
2. Prašančioji kompetentinga teisėsaugos institucija neprašo daugiau informacijos ar žvalgybos informacijos ir nenustato trumpesnių terminų negu būtina tikslui, kuriuo teikiamas prašymas, pasiekti.
3. Prašymuose suteikti informaciją ar žvalgybos informaciją pateikiama bent jau šio pamatinio sprendimo priede (kuris turi būti parengtas) nurodyta informacija.
6 straipsnis
Asmenų, apie kuriuos gali būti keičiamasi informacija ar žvalgybos informacija, kategorijos
1. Pagal šį pamatinį sprendimą keistis informacija ir žvalgybos informacija galima apie asmenis, kurie pagal prašančiosios valstybės narės nacionalinį įstatymą:
|
a) |
įtariami įvykdę nusikaltimą ar nusikalstamą veiklą, įskaitant 3 straipsnyje nurodytus nusikaltimus, arba joje dalyvavę; arba |
|
b) |
pagal kriminalinės žvalgybos informaciją arba kitas įrodomąsias aplinkybes gali įvykdyti nusikaltimą arba nusikalstamą veiklą, įskaitant 3 straipsnyje nurodytus nusikaltimus, arba joje dalyvauti; arba |
|
c) |
nepriklauso a arba b kategorijoms, tačiau yra faktinių priežasčių manyti, kad keitimasis informacija ir žvalgybos informacija, o tai yra būtina atliekant kriminalinių nusikaltimų tyrimą arba kriminalinės žvalgybos operaciją, galėtų padėti išaiškinti, užkardyti ar tirti nusikaltimus ar nusikalstamą veiklą, įskaitant 4a straipsnyje nurodytus nusikaltimus. |
2. Informacija ir žvalgybos informacija taip pat galima keistis siekiant identifikuoti asmenis, priklausančius 1 dalies a–c punktuose nurodytoms kategorijoms.
7 straipsnis
Ryšių kanalai
1. Keistis informacija ir žvalgybos informacija pagal šį pamatinį sprendimą galima per SIRENE biurą arba pagal Konvencijos dėl Europos policijos biuro įsteigimo (Europolo konvencijos) 4 straipsnio 4 dalį ir 5 straipsnio 4 dalį, arba muitinės klausimais – per centrinius padalinius, apibrėžtus Konvencijos dėl muitinės administracijų tarpusavio pagalbos ir bendradarbiavimo 5 straipsnio 1 dalyje, arba pagal Europos Sąjungos valstybių narių dvišaliu ar daugiašaliu lygmeniu nustatytą kitą sistemą. Apie tokią sistemą Tarybos generaliniam sekretoriatui pranešama per 3 mėnesius nuo šio pamatinio sprendimo įsigaliojimo ir vėliau – kitoms valstybėms narėms. Šis pranešimas skelbiamas Oficialiajame leidinyje.
2. Valstybės narės gali susitarti kiekvienu konkrečiu atveju arba visais atvejais, kad keitimuisi informacija ir žvalgybos informacija pagal šį pamatinį sprendimą galima naudoti kitus kanalus, pavyzdžiui, informacija keistųsi ryšių palaikymo pareigūnai arba tiesiogiai nacionalinės ar vietos teisėsaugos institucijos.
3. Su Europolu pagal Europolo konvenciją keičiamasi ir pagal Europolo konvencijos 4 straipsnio 4 dalį ir 5 straipsnio 4 dalį nepasikeista informacija ar žvalgybos informacija, jei šis keitimasis yra susijęs su nusikaltimais ar nusikalstama veikla, priklausančia Europolo mandatui.
8 straipsnis
Keitimasis informacija ir žvalgybos informacija savo iniciatyva
1. Nepažeidžiant 11 straipsnio a–c punktų kompetentingos teisėsaugos institucijos atitinkamų kitų valstybių narių kompetentingoms teisėsaugos institucijoms savo iniciatyva teikia informaciją ir žvalgybos informaciją tuo atveju, jei yra faktinių priežasčių manyti, kad ta informacija ir žvalgybos informacija galėtų padėti išaiškinti, užkardyti ar tirti nusikaltimus ar nusikalstamą veiklą, apimančią 4a straipsnyje nurodytus nusikaltimus.
2. Informacija ir žvalgybos informacija teikiama tik tuo atveju, jei tai svarbu ir reikalinga sėkmingam konkretaus nusikaltimo ar nusikalstamos veiklos išaiškinimui, užkardymui ar tyrimui.
9 straipsnis
Duomenų apsauga
1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad duomenų apsaugos taisyklių ir standartų, numatytų naudojant 7 straipsnio 1 dalyje nurodytus ryšių kanalus, būtų laikomasi ir taikant šiame pamatiniame sprendime nustatytą keitimosi informacija ir žvalgybos informacija tvarką.
2. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad naudojantis 7 straipsnio 2 dalyje nurodytais ryšių kanalais, taikant šiame pamatiniame sprendime nustatytą supaprastintą keitimosi informacija ir žvalgybos informacija tvarką būtų taikomi 1 dalyje nurodyti lygiaverčiai duomenų apsaugos standartai.
3. Pagal šį pamatinį sprendimą suteiktą informaciją ir žvalgybos informaciją, įskaitant asmens duomenis, valstybių narių kompetentingos teisėsaugos institucijos, kurioms ji buvo suteikta, gali naudoti šiais tikslais:
|
a) |
procesiniams veiksmams, kuriems taikomas šis pamatinis sprendimas; |
|
b) |
kitiems teisėsaugos procesams, kurie yra tiesiogiai susiję su a punkte nurodytais procesiniais veiksmais; |
|
c) |
užkertant kelią tiesioginei ir rimtai grėsmei visuomenės saugumui; |
|
d) |
bet kuriam kitam tikslui, įskaitant teisminį persekiojimą ar administracines bylas, tik jei informaciją ar žvalgybos informaciją suteikusi kompetentinga teisėsaugos institucija yra davusi aiškų išankstinį sutikimą. |
4. Teikdama informaciją ir žvalgybos informaciją pagal šį pamatinį sprendimą informaciją teikianti kompetentinga teisėsaugos institucija pagal savo nacionalinę teisę gali nustatyti informacijos ir žvalgybos informacijos naudojimo sąlygas informaciją gaunančiajai kompetentingai teisėsaugos institucijai. Be to, gali būti nustatytos sąlygos pranešti apie kriminalinių nusikaltimų tyrimo ar kriminalinės žvalgybos operacijos, kurią atliekant buvo pasikeista informacija ir žvalgybos informacija, rezultatus. Informaciją gaunanti kompetentinga teisėsaugos institucija privalo laikytis tokių sąlygų.
10 straipsnis
Konfidencialumas
Kompetentingos teisėsaugos institucijos kiekvienu konkrečiu keitimosi informacija ar žvalgybos informacija atveju deramai atsižvelgia į tyrimo slaptumo reikalavimus. Šiuo tikslu kompetentingos teisėsaugos institucijos pagal savo nacionalinę teisę garantuoja visos suteiktos konfidencialia laikomos informacijos ir žvalgybos informacijos konfidencialumą.
11 straipsnis
Atsisakymo suteikti informaciją ar žvalgybos informaciją priežastys
Kompetentinga teisėsaugos institucija gali atsisakyti suteikti informaciją ar žvalgybos informaciją tik tuo atveju, jei yra faktinių priežasčių manyti, kad informacijos ar žvalgybos informacijos suteikimas:
|
a) |
pakenktų esminiams informaciją pateikti prašomos valstybės narės nacionaliniams saugumo interesams; arba |
|
b) |
keltų pavojų vykdomo tyrimo ar kriminalinės žvalgybos operacijos sėkmei; arba |
|
c) |
tuo atveju, kai prašoma suteikti informacija ir žvalgybos informacija akivaizdžiai neatitinka tikslo, kuriuo jos buvo prašoma, ar nėra su juo susijusi. |
III ANTRAŠTINĖ DALIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
12 straipsnis
Įgyvendinimas
1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad po dvejų metų nuo šio pamatinio sprendimo įsigaliojimo įgyvendintų šio sprendimo nuostatas.
2. Valstybės narės Tarybos generaliniam sekretoriatui ir Komisijai perduoda nuostatų, kuriomis į jų nacionalinę teisę perkeliami šiuo pamatiniu sprendimu joms nustatytos pareigos, tekstą. Remdamasi šia ir kita informacija Komisija po dvejų metų nuo 1 dalyje nurodytos datos pateikia Tarybai pranešimą apie šio pamatinio sprendimo veikimą. Ne vėliau kaip po metų nuo tos datos Taryba įvertina, kokiu mastu valstybės narės laikosi šio pamatinio sprendimo.
13 straipsnis
Ryšys su kitais dokumentais
1. Šengeno susitarimo įgyvendinimo konvencijos 39 straipsnio 1 ir 2 dalys panaikinamos.
2. Priėmus šį pamatinį sprendimą, valstybės narės ir toliau gali taikyti galiojančius dvišalius ar daugiašalius susitarimus, jei tokie susitarimai leidžia praplėsti ar padidinti šio pamatinio sprendimo tikslus ir padeda supaprastinti ar dar palengvinti keitimosi informacija ir žvalgybos informacija, patenkančia į šio pamatinio sprendimo taikymo sritį, tvarką.
3. Įsigaliojus šiam pamatiniam sprendimui valstybės narės gali sudaryti dvišalius ar daugiašalius susitarimus, jei tokie susitarimai leidžia praplėsti ar padidinti šio pamatinio sprendimo tikslus ir padeda supaprastinti ar dar palengvinti keitimosi informacija ir žvalgybos informacija, patenkančia į šio pamatinio sprendimo taikymo sritį, tvarką.
4. 2 ir 3 dalyse nurodyti susitarimai jokiais atvejais negali turėti poveikio santykiams su valstybėmis narėmis, kurios nėra jų šalys.
5. Per tris mėnesius nuo šio pamatinio sprendimo įsigaliojimo valstybės narės praneša Tarybai ir Komisijai apie 2 dalyje nurodytus esamus susitarimus, kuriuos jos pageidauja taikyti toliau.
6. Be to, valstybės narės praneša Tarybai ir Komisijai apie visus naujus 3 dalyje nurodytus susitarimus per tris mėnesius nuo jų pasirašymo.
14 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis pamatinis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Oficialiajame leidinyje.
Priimta
Tarybos vardu
Pirmininkas
(1) OL L 176, 1999 7 10, p. 31.