Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Summaries of EU Legislation

ES bendra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistema

Go to the summaries’ table of contents

ES bendra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistema

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Direktyva 2006/112/EB dėl ES bendros pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistemos

KOKS ŠIOS DIREKTYVOS TIKSLAS?

Šia direktyva nauja redakcija išdėstoma ir panaikinama pradinė šeštoji pridėtinės vertės mokesčio (PVM) direktyva, paaiškinant šiuo metu galiojančius ES PVM teisės aktus.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

PVM taikomas visiems ES sudarytiems sandoriams už atlygį (mokėjimą), kuriuos sudaro apmokestinamasis asmuo, t. y. bet koks asmuo arba institucija, kurie vykdydami verslo veiklą tiekia apmokestinamąsias prekes arba teikia apmokestinamąsias paslaugas. Tokių asmenų vykdomas importas taip pat apmokestinamas PVM.

Apmokestinamieji sandoriai apima prekių tiekimą arba paslaugų teikimą vienoje ES šalyje, prekių įsigijimą ES viduje (jeigu vienoje ES šalyje veikianti įmonė tiekia ir siunčia arba gabena prekes kitoje šalyje veikiančiai įmonei) ir prekių importą į ES iš ES nepriklausančių šalių.

Sandorio vietai taikomos įvairios taisyklės, atsižvelgiant į sandorio pobūdį, tiekiamų produktų rūšį ir tai, ar sandoris susijęs su gabenimu.

  • Tiekiant prekes apmokestinimo vieta yra ten, kur tiekiamos prekės.
  • Įsigyjant prekes ES viduje apmokestinimo vieta yra ten, kur prekes įsigyjanti šalis priima pristatytas prekes, pavyzdžiui, ES šalis, kurioje yra iš kitos ES šalies atgabentų prekių galutinė buvimo vieta.
  • Importuojamų prekių atveju apmokestinimo vieta yra ten, kur prekės, importuotos iš ES nepriklausančių šalių, yra paprastai apmokestinamos, t. y. ES šalis, į kurią jos atvyksta.
  • Teikiant paslaugas apmokestinimo vieta yra ten, kur teikiamos paslaugos. Tai priklauso ne tik nuo teikiamos paslaugos pobūdžio, bet ir nuo paslaugą gaunančio kliento statuso. Siekiant užtikrinti, kad paslauga būtų apmokestinama toje vietoje, kurioje ji iš tiesų vartojama, yra kelios šių bendrų taisyklių išimtys, taikomos, pavyzdžiui:
    • paslaugoms, susijusioms su nekilnojamuoju turtu;
    • keleiviniam transportui;
    • su kultūra, sportu, švietimu ir pramogomis susijusiai veiklai;
    • restoranų paslaugoms.

PVM mokamas priklausomai nuo sandorio pobūdžio, pavyzdžiui, kai pristatomos prekės arba suteikiamos paslaugos. PVM gali būti mokamas už ES viduje įsigytas prekes, kai prekių tiekimas atitinkamoje ES šalyje yra baigtas. Importo į ES atveju apmokestinimo momentas įvyksta tuomet, kai prekės įvežamos į ES šalį.

Tiekiamų prekių, teikiamų paslaugų ir ES viduje įsigyjamų prekių apmokestinamoji vertė apima visus mokėjimus tiekėjui. Jeigu prekės importuojamos, ši vertė yra jų muitinė vertė. Muitai, mokesčiai ir kitos rinkliavos įtraukiamos į apmokestinamąją sumą, tačiau į ją neįtraukiamas pats PVM ir klientui suteiktos įvairios kainų nuolaidos.

Standartinis PVM tarifas, taikomas prekėms ir paslaugoms visose ES šalyse, negali būti mažesnis nei 15 %. Konkrečioms prekėms arba paslaugoms, išvardytoms šios direktyvos III priede, ES šalys gali taikyti vieną arba du lengvatinius tarifus, kurie negali būti mažesni nei 5 %. Esant tam tikroms sąlygoms taip pat gali būti taikomos įvairios nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo šių taisyklių (mažesni tarifai, sumažinti tarifai kitoms prekėms ir paslaugoms ir pan.).

Direktyvoje taip pat numatomi neapmokestinimo PVM atvejai. Dauguma tokių atvejų yra neapmokestinimas be teisės į atskaitą, pavyzdžiui, taikomas finansinėms ir draudimo paslaugoms arba sveikatos priežiūros ir socialinėms paslaugoms. Tačiau taip pat galimas ir teisę į atskaitą suteikiantis neapmokestinimas, pavyzdžiui, taikomas ES viduje tiekiamoms prekėms arba prekių eksportui į ES nepriklausančią šalį. Vienos išimtys ES šalims yra privalomos, kitos – neprivalomos.

Apmokestinamasis asmuo turi teisę atskaityti už įsigytas prekes ar paslaugas sumokėtą PVM sumą toje ES šalyje, kurioje atitinkami sandoriai buvo įvykdyti. Šis pirkimo PVM gali būti atskaitomas iš mokėtino PVM sudarant apmokestinamuosius sandorius, pavyzdžiui, vidinio prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sandorius. Paprastai negalima atskaityti PVM už neapmokestinamą ekonominę veiklą arba jei apmokestinamajam asmeniui taikoma speciali sistema. Tam tikrais atvejais atskaita gali būti apribota arba patikslinta.

Šioje direktyvoje taip pat nustatomos apmokestinamųjų asmenų ir tam tikrų neapmokestinamųjų asmenų prievolės. Paprastai PVM moka bet kuris apmokestinamasis asmuo, kuris tiekia apmokestinamąsias prekes arba teikia apmokestinamąsias paslaugas. Išimtys taikomos tam tikriems sandoriams, kuriuos sudarant PVM moka klientas, pavyzdžiui, gamtinių dujų tiekimui, ir sandoriams, kai ES šalis gali nuspręsti nurodyti klientui mokėti PVM, pavyzdžiui, už tokias padidinto sukčiavimo rizikos prekes kaip taršos leidimai (iki 2018 m. gruodžio 31 d.).

Direktyva leidžiama ES šalims nukrypti nuo standartinių PVM taisyklių, pavyzdžiui, siekiant užkirsti kelią tam tikram mokesčių slėpimui. Taip pat yra specialių PVM sistemų, kuriomis siekiama sumažinti dokumentų tvarkymo naštą, pavyzdžiui, mažosioms įmonėms ir ūkininkams.

NUO KADA TAIKOMA ŠI DIREKTYVA?

Direktyva taikoma nuo 2007 m. sausio 1 d. ES šalys turėjo ją perkelti į savo nacionalinę teisę ne vėliau kaip 2008 m. sausio 1 d.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

  • PVM (Europos Komisija).

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1–118)

Vėlesni Direktyvos 2006/112/EB daliniai pakeitimai buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2009 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 2009/132/EB dėl Direktyvos 2006/112/EB 143 straipsnio b ir c punktų taikymo, neapmokestinant galutinio tam tikrų prekių importo pridėtinės vertės mokesčiu (OL L 292, 2009 11 10, p. 5–30)

2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyva 2008/9/EB, nustatanti Direktyvoje 2006/112/EB numatyto pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę PVM grąžinančioje valstybėje narėje, o yra įsisteigę kitoje valstybėje narėje, išsamias taisykles (OL L 44, 2008 2 20, p. 23–28)

Žr. konsoliduotą versiją.

2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2007/74/EB dėl keliaujančių iš trečiųjų šalių asmenų importuojamų prekių neapmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais (OL L 346, 2007 12 29, p. 6–12)

2006 m. spalio 5 d. Tarybos direktyva 2006/79/EB dėl nekomercinio pobūdžio smulkių prekių siuntų importo iš trečiųjų šalių atleidimo nuo mokesčių (kodifikuota redakcija) (O L 286, 2006 10 17, p. 15–18)

2003 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1798/2003 dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 218/92 (OL L 264, 2003 10 15, p. 1–11)

Žr. konsoliduotą versiją.

paskutinis atnaujinimas 27.07.2017

Top