EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

ES bendra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistema

ES bendra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistema

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Direktyva 2006/112/EB dėl ES bendros pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistemos

KOKS ŠIOS DIREKTYVOS TIKSLAS?

Šia direktyva nauja redakcija išdėstoma ir panaikinama pradinė šeštoji pridėtinės vertės mokesčio (PVM) direktyva, paaiškinant šiuo metu galiojančius ES PVM teisės aktus.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

PVM taikomas visiems ES už atlygį sudarytiems sandoriams, kuriuos sudaro apmokestinamasis asmuo, t. y. bet koks asmuo ar organizacija, kuris vykdydamas verslo veiklą tiekia prekes arba teikia paslaugas. Bet kokio asmens vykdomas importas taip pat apmokestinamas PVM.

Apmokestinamieji sandoriai apima prekių tiekimą arba paslaugų teikimą ES, prekių įsigijimą ES viduje (jeigu vienoje ES šalyje veikianti įmonė tiekia ir siunčia arba gabena prekes kitoje šalyje veikiančiai įmonei) ir prekių importą į ES iš ES nepriklausančių šalių.

  • Apmokestinimo vietai taikomos taisyklės priklauso nuo sandorio pobūdžio, tiekiamų produktų rūšies ir nuo to, ar sandoris susijęs su gabenimu:
    • tiekiant prekes apmokestinimo vieta yra ten, kur tiekiamos prekės;
    • įsigyjant prekes ES viduje apmokestinimo vieta yra ten, kur prekes įsigyjanti šalis priima pristatytas prekes, t. y. ES šalis, kurioje yra iš kitos ES šalies atgabentų prekių galutinė buvimo vieta;
    • importuojant prekes apmokestinimo vieta paprastai yra ten, kur prekės yra pristatomos;
    • teikiant paslaugas apmokestinimo vieta yra ten, kur paslaugos teikiamos. Tai priklauso ne tik nuo teikiamos paslaugos pobūdžio, bet ir nuo paslaugą gaunančio kliento statuso. Siekiant užtikrinti, kad paslauga būtų apmokestinama toje vietoje, kurioje ja iš tiesų naudojamasi, yra kelios šių bendrų taisyklių išimtys, taikomos, pavyzdžiui:
      • paslaugoms, susijusioms su nekilnojamuoju turtu;
      • keleiviniam transportui;
      • su kultūra, sportu, švietimu ir pramogomis susijusiai veiklai;
      • restoranų paslaugoms.
  • PVM mokamas priklausomai nuo sandorio pobūdžio, pavyzdžiui, kai pristatomos prekės arba suteikiamos paslaugos. PVM gali būti mokamas už ES viduje įsigytas prekes, kai prekių tiekimas atitinkamoje ES šalyje yra baigtas. Importo į ES atveju PVM mokamas tuomet, kai prekės įvežamos į ES šalį.
  • Tiekiamų prekių, teikiamų paslaugų ir ES viduje įsigyjamų prekių apmokestinamoji vertė apima visus mokėjimus tiekėjui. Jeigu prekės importuojamos, ši vertė yra jų muitinė vertė. Muitai, mokesčiai ir kitos rinkliavos įtraukiamos į apmokestinamąją sumą, tačiau į ją neįtraukiamas pats PVM ir klientui suteiktos įvairios kainų nuolaidos.
  • Standartinis PVM tarifas, taikomas prekėms ir paslaugoms visose ES šalyse, negali būti mažesnis nei 15 %. Konkrečioms prekėms arba paslaugoms, išvardytoms šios direktyvos III priede, ES šalys gali taikyti vieną arba du lengvatinius tarifus, kurie negali būti mažesni nei 5 %. Esant tam tikroms sąlygoms taip pat gali būti taikomos įvairios išimtys (mažesni tarifai, sumažinti tarifai kitoms prekėms ir paslaugoms ir pan.).
  • Direktyvoje taip pat numatomi neapmokestinimo PVM atvejai. Dauguma tokių atvejų yra neapmokestinimas be teisės į atskaitą, pavyzdžiui, taikomas finansinėms ir draudimo paslaugoms arba sveikatos priežiūros ir socialinėms paslaugoms. Tačiau taip pat galimas ir teisę į atskaitą suteikiantis neapmokestinimas, pavyzdžiui, taikomas ES viduje tiekiamoms prekėms arba prekių eksportui į ES nepriklausančią šalį. Dauguma išimčių yra privalomos ES šalims, tačiau kai kurios – ne.
  • Apmokestinamasis asmuo turi teisę atskaityti už įsigytas prekes ar paslaugas sumokėtą PVM sumą toje ES šalyje, kurioje atitinkami sandoriai buvo įvykdyti. Šis pirkimo PVM gali būti atskaitomas iš mokėtino PVM sudarant apmokestinamuosius sandorius, pavyzdžiui, vidinio prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sandorius. Paprastai negalima atskaityti PVM už neapmokestinamą ekonominę veiklą arba jei apmokestinamajam asmeniui taikomos tam tikros specialios sistemos. Tam tikrais atvejais atskaita gali būti apribota arba patikslinta.
  • Šioje direktyvoje taip pat nustatomos apmokestinamųjų asmenų ir tam tikrų neapmokestinamųjų asmenų prievolės. Paprastai PVM moka bet kuris apmokestinamasis asmuo, kuris tiekia apmokestinamąsias prekes arba teikia apmokestinamąsias paslaugas. Išimtys taikomos tam tikriems sandoriams, kuriuos sudarant PVM moka klientas, pavyzdžiui, gamtinių dujų tiekimui, bei sandoriams, kai ES šalis gali nuspręsti nurodyti klientui mokėti PVM, pavyzdžiui, prekių, dėl kurių kyla sukčiavimo rizika, atveju.
  • Direktyva leidžiama ES šalims nukrypti nuo standartinių PVM taisyklių, pavyzdžiui, siekiant užkirsti kelią tam tikram mokesčių slėpimui. Taip pat yra specialių PVM sistemų, kuriomis siekiama sumažinti dokumentų tvarkymo naštą, pavyzdžiui, mažosioms įmonėms ir ūkininkams.
  • Be to, ES šalims, labiausiai nukentėjusioms nuo sukčiavimo PVM, leidžiama laikinai taikyti bendrąjį atvirkštinį apmokestinimą PVM. Tai reiškia, kad prievolė sumokėti PVM perkeliama nuo tiekėjo klientui. ES šalys gali naudoti šią priemonę tik vidaus rinkoje tiekiamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms, kai vieno sandorio vertė viršija 17 500 eurų ribą, tik iki 2022 m. birželio 30 d. ir taikant labai griežtas sąlygas.

NUO KADA TAIKOMA ŠI DIREKTYVA?

Direktyva taikoma nuo 2007 m. sausio 1 d. ES šalys turėjo ją perkelti į savo teisę ne vėliau kaip 2008 m. sausio 1 d.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

  • PVM (Europos Komisija).

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1–118)

Vėlesni Direktyvos 2006/112/EB daliniai pakeitimai buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2018 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva (ES) 2018/2057, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatos dėl bendrojo atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo laikino taikymo tiekiamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms, kurių vertė viršija tam tikrą ribą (OL L 329, 2018 12 27, p. 3–7)

2010 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje (OL L 268, 2010 10 12, p. 1–18)

Žr. konsoliduotą versiją.

2009 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 2009/132/EB dėl Direktyvos 2006/112/EB 143 straipsnio b ir c punktų taikymo, neapmokestinant galutinio tam tikrų prekių importo pridėtinės vertės mokesčiu (OL L 292, 2009 11 10, p. 5–30)

2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyva 2008/9/EB, nustatanti Direktyvoje 2006/112/EB numatyto pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę PVM grąžinančioje valstybėje narėje, o yra įsisteigę kitoje valstybėje narėje, išsamias taisykles (OL L 44, 2008 2 20, p. 23–28)

Žr. konsoliduotą versiją.

2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2007/74/EB dėl keliaujančių iš trečiųjų šalių asmenų importuojamų prekių neapmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais (OL L 346, 2007 12 29, p. 6–12)

2006 m. spalio 5 d. Tarybos direktyva 2006/79/EB dėl nekomercinio pobūdžio smulkių prekių siuntų importo iš trečiųjų šalių atleidimo nuo mokesčių (kodifikuota redakcija) (OL L 286, 2006 10 17, p. 15–18)

paskutinis atnaujinimas 15.04.2019

Top