EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Europos Sąjungos direktyvos

Europos Sąjungos direktyvos

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 288 straipsnis dėl direktyvų

KOKS ŠIO STRAIPSNIO TIKSLAS?

Šiame straipsnyje apibrėžiami įvairūs teisės aktai, kuriuos ES gali priimti, įskaitant direktyvas.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Direktyvos yra ES antrinės teisės dalis. Todėl ES institucijos jas priima remdamosi steigiamosiomis sutartimis. ES lygiu priimta direktyva įtraukiama arba perkeliama į ES šalių vidaus teisę, kad ji taptų įstatymu tose šalyse.

Pavyzdžiui, direktyva dėl darbo laiko organizavimo nustatoma ES privalomo poilsio trukmė ir savaitinio darbo laiko ribos.

Tačiau kiekviena atskira šalis turi parengti savo įstatymus, kad nustatytų, kaip taikyti šias taisykles.

Privalomas bendrojo taikymo aktas

SESV 288 straipsnyje nustatoma, kad direktyva yra privaloma šalims, kurioms ji skirta (vienai, kelioms arba visoms šalims), rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos įgyvendinimo formą ir būdus.

Direktyva skiriasi nuo reglamento ir sprendimo:

  • kitaip negu reglamentas, kuris ES šalių vidaus teisėje įgyvendinamas tuoj pat po jo įsigaliojimo, direktyva ES šalyse nėra tiesiogiai taikoma. Tam, kad ji būtų taikoma kiekvienoje ES šalyje, ji pirmiausia turi būti perkelta į nacionalinę teisę;
  • kitaip negu sprendimas, direktyva yra visose ES šalyse bendrai taikomas tekstas.

Priėmimas

Direktyva perkeliama pagal teisėkūros procedūrą. Tai teisės aktas, kurį priima Taryba ir Parlamentas pagal įprastą teisėkūros procedūrą arba tik Taryba pagal specialią teisėkūros procedūrą; tokiu atveju Parlamentas turėtų duoti sutikimą arba su juo turi būti konsultuojamasi.

Privaloma perkelti į nacionalinę teisę

Tam, kad direktyva įsigaliotų nacionaliniu lygmeniu, ES šalys turi priimti teisės aktą, kuriuo ji perkeliama į nacionalinę teisę. Šia nacionaline priemone būtina pasiekti direktyvos nustatytus tikslus. Nacionalinės valdžios institucijos apie šias priemones turi pranešti Europos Komisijai.

Direktyvos nuostatos į nacionalinę teisę turi būti perkeltos per terminą, kuris nustatomas priėmus direktyvą (paprastai per dvejus metus).

Jeigu šalis neperkelia direktyvos į savo teisę, Komisija gali inicijuoti pažeidimų nagrinėjimo procedūras ir iškelti šaliai ieškinį ES Teisingumo Teisme (jeigu teismo sprendimas nevykdomas, tai gali lemti naują apkaltinamąjį nuosprendį, ir šaliai gali tekti mokėti baudas).

Maksimalus ir minimalus suderinimas

Svarbu atskirti direktyvų reikalavimų minimalų ir maksimalų (arba visišką) suderinimą.

Minimalaus suderinimo atveju direktyva yra nustatomi būtiniausieji standartai, dažnai pripažįstant, kad kai kurių ES šalių teisinėse sistemose jau nustatyti aukštesni standartai. Tokiu atveju ES šalys turi teisę nustatyti aukštesnius standartus nei tie, kurie nustatyti direktyva.

Maksimalaus suderinamumo atveju ES šalys negali nustatyti griežtesnių nuostatų nei nustatyta direktyva.

Asmenų apsauga netinkamai perkėlus direktyvas į nacionalinę teisę

Iš esmės direktyva įsigalioja tik ją perkėlus į nacionalinę teisę. Vis dėlto Teismas atsižvelgia į tai, kad neperkelta direktyva taip pat gali turėti tam tikrą tiesioginį poveikį šiais atvejais:

  • kai direktyva nebuvo perkelta į nacionalinę teisę arba perkelta neteisingai;
  • kai direktyvos nuostatos yra besąlygiškos ir pakankamai aiškios bei tikslios;
  • kai direktyvos nuostatos suteikia teisių asmenims.

Jeigu šios sąlygos įvykdomos, asmenys teisme gali remtis direktyva prieš ES šalį. Tačiau asmuo negali remtis arba kelti ieškinio kitam asmeniui, remdamasis tiesioginiu direktyvos poveikiu, jeigu ji nebuvo perkelta į nacionalinę teisę (žr. sprendimą byloje C-91/92 Paola Faccini Dori prieš „Recreb Srl“).

Teisingumo Teismas tam tikromis sąlygomis taip pat suteikia asmenims galimybę gauti kompensaciją tais atvejais, kai direktyvų nuostatos perkeliamos netinkamai arba jas perkelti vėluojama (sprendimai bylose C-6/90 ir C-9/90 Francovich ir Bonifaci).

Kova su vėlavimu perkelti

Tai, kad ES šalys vėluoja perkelti direktyvų nuostatas į nacionalinę teisę, išlieka nuolatinė problema, kuri neleidžia piliečiams ir įmonėms gauti materialios naudos iš ES teisės.

ES užsibrėžė tikslą sumažinti į nacionalinę teisę neperkeltų direktyvų dalį iki 1 %. ES direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę bendrojoje rinkoje lentelė, kurią Komisija paskelbė 2016 m. gruodžio mėn., atskleidžia, kad 20 šalių negalėjo pasiekti šio tikslo ir tik viena šalis sugebėjo sumažinti nacionalinių teisės aktų neatitikimą iki mažiau negu 0,5 %, kaip siūloma 2011 m. balandžio mėn. Bendrosios rinkos akte.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė redakcija – Šeštoji dalis – Institucinės ir finansinės nuostatos – I antraštinė dalis – Institucijas reglamentuojančios nuostatos – 2 skyrius – Sąjungos teisės aktai, priėmimo procedūros ir kitos nuostatos – 1 skirsnis – Sąjungos teisės aktai – 288 straipsnis (EB sutarties ex 249 straipsnis) (OL C 202, 2016 6 7, p. 171–172)

paskutinis atnaujinimas 11.07.2018

Top