Žiedinė ekonomika

Žiedinė ekonomika – tai sistema, kurioje siekiama kuo ilgiau išlaikyti gaminių, medžiagų ir išteklių vertę ekonomikoje ir kuo labiau sumažinti atliekų susidarymą. Tai yra sistema, kurioje gaminiai pakartotinai naudojami, taisomi, atnaujinami ar perdirbami.

Žiedinės ekonomikos veiksmai taip pat prisideda prie kitų pagrindinių ES prioritetų, įskaitant žaliąjį ekonomikos gaivinimą, klimato kaitos švelninimą ir energijos taupymą, biologinės įvairovės apsaugą ir pasaulines pastangas siekiant darnaus vystymosi.

2015 m. Europos Komisija priėmė plataus užmojo žiedinės ekonomikos veiksmų planą. Ji paskelbė 54 veiksmus visam produktų gyvavimo ciklui, kad pagreitintų ES perėjimą prie žiedinės ekonomikos. Visos šios priemonės buvo priimtos.

Be kitų priemonių, 2018 m. įsigaliojo peržiūrėtas ES teisės aktas dėl atliekų. Juo nustatyti aiškūs perdirbimo tikslai ir ilgalaikis šiuolaikinio atliekų tvarkymo planas. Tai apėmė:

• komunalinių ir pakuočių atliekų perdirbimo tikslus;
• privalomus tikslus siekiant maksimaliai sumažinti sąvartynų skaičių;
• maisto švaistymo ir jūrą teršiančių šiukšlių mažinimo priemones.

Be to, 2018 m. buvo kitų iniciatyvų, tokių kaip ES plastikų strategija, ataskaita apie svarbiausias žaliavas žiedinėje ekonomikoje, vienkartinių plastikinių gaminių taisyklės ir siūlomi teisės aktai dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų (priimti 2020 m.).

2020 m. kovo mėn. Komisija priėmė naują ES žiedinės ekonomikos veiksmų planą kaip pagrindinį 2019 m. Europos žaliojo kurso dokumentą, kuriuo siekiama skatinti efektyvų išteklių naudojimą pereinant prie žaliosios, žiedinės ekonomikos, atkurti biologinę įvairovę ir sumažinti taršą. Jame pateikiamos priemonės, skirtos:

• siekti, kad tvarūs gaminiai taptų įprasti ES;
• suteikti daugiau galios vartotojams ir viešiesiems pirkėjams;
• sutelkti dėmesį į sektorius, kurie naudoja daugiausiai išteklių ir kuriuose yra didelis žiediškumo potencialas, pavyzdžiui:
  • elektronikos ir IRT;
  • baterijų ir transporto priemonių;
  • pakuočių, plastiko ir tekstilės;
  • statybos ir pastatų;
  • maisto, vandens ir maisto medžiagų;
• užtikrinti atliekų mažėjimą;
• siekti, kad žiedinė ekonomika tarnautų žmonėms, regionams ir miestams;
• imtis vadovaujančio vaidmens pasaulio mastu žiedinės ekonomikos srityje.

TAIP PAT ŽR.:

• Biologinė įvairovė
• Klimato politika
• Aplinka
• Tvarus vystymasis
• Bazelio konvencija dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės (santrauka)
• Europos žaliasis kursas (santrauka)
• ES atliekų valdymo teisė (santrauka)
• Atliekų sąvartynas (santrauka)
• Elektros ir elektroninės įrangos atliekų maksimalus panaudojimas (santrauka)
• Pakartotinio vandens naudojimo minimalieji reikalavimai (santrauka)
• Pakuotės ir pakuočių atliekos (santrauka)
• Uosto priėmimo įrenginiai laivų atliekoms, įskaitant krovinių likučius (santrauka)
• Lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių naudojimo mažinimas ES (santrauka)
• Vienkartinio plastiko uždraudimas (santrauka)
• Miesto nuotekų valymas (santrauka)
• ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas (Europos Komisija)