EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Vienos konvencija dėl ozono sluoksnio apsaugos

Vienos konvencija dėl ozono sluoksnio apsaugos

 

DOKUMENTAI, KURIŲ SANTRAUKOS PATEIKIAMOS:

Vienos konvencija dėl ozono sluoksnio apsaugos

Sprendimas 88/540/EEB dėl Vienos konvencijos dėl ozono sluoksnio apsaugos ir Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų sudarymo

KOKS ŠIOS KONVENCIJOS IR ŠIO SPRENDIMO TIKSLAS?

  • Vienos konvencija dėl ozono sluoksnio apsaugos nustatomi principai, taikomi apsaugant ozono sluoksnį* remiantis mokslininkų įspėjimais, kad jo plonėjimas kelia pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai.
  • Tai bendroji konvencija, kuria pirmiausia siekiama skatinti tarptautinį bendradarbiavimą keičiantis informacija apie žmogaus veiklos poveikį ozono sluoksniui. Ja nereikalaujama, kad šalys* imtųsi konkrečių priemonių. Reikalavimai pateikiami vėlesniame Vienos konvencijos Monrealio protokole.
  • Vienos konvencija buvo apskritai pirmoji konvencija, kurią turėjo pasirašyti visos dalyvaujančios šalys, ji įsigaliojo 1988 m., o visuotinai ratifikuota buvo 2009 m.
  • Sprendimu 88/540/EEB ES teisiškai patvirtino Vienos konvenciją dėl ozono sluoksnio apsaugos ir Monrealio protokolą dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Laikydamosi bendrų įsipareigojimų šalys turi imtis atitinkamų priemonių žmonių sveikatai ir aplinkai saugoti nuo žalingų padarinių, kylančių arba galinčių kilti dėl žmogaus veiklos, keičiančios arba galinčios pakeisti ozono sluoksnį. Pirmiausia, remdamosi mokslo ir technikos žiniomis, šalys privalo:

  • priimti reikiamas teisines ir administracines priemones;
  • bendradarbiauti
    • sistemingų stebėjimų, tyrimų ir informacijos mainų lygiu, siekdamos geriau suprasti atitinkamus klausimus
    • kuriant suderintas priemones, procedūras, standartus ir derinant atitinkamą politiką
    • su kompetentingomis tarptautinėmis institucijomis, siekiant veiksmingai taikyti šią Konvenciją ir jos protokolus.

Ozono sluoksnio tyrimai ir moksliniai stebėjimai, kuriuose dalyvauja šalys, tiesiogiai ar per tarptautines institucijas, vykdomi šiose srityse:

  • fiziniai ir cheminiai procesai;
  • poveikis žmonių sveikatai ir kitokie biologiniai padariniai, ypač saulės ultravioletinio spinduliavimo kitimas;
  • poveikis klimatui;
  • medžiagos, darbai, procesai ir veiklos būdai, ir jų ilgalaikis poveikis;
  • padariniai, kylantys dėl ozono sluoksnio kitimo;
  • alternatyvios medžiagos ir technologijos;
  • susiję socialiniai ir ekonominiai klausimai;
  • nuodugniai aptariami veiksniai, pavyzdžiui, atmosferos fizika ir chemija bei konkrečios cheminės medžiagos, yra nurodyti prieduose.

Be to, šalys privalo:

  • sudaryti sąlygas mokslinės ir techninės, socialinės ir ekonominės, komercinės ir teisinės informacijos, susijusios su šia Konvencija, mainams (II priede nurodyta išsamiau);
  • bendradarbiauti, ypač atsižvelgdamos į besivystančių šalių reikmes, plėtodamos ir keisdamosi technologijomis
    • sudarant galimybes partneriams įsigyti alternatyvių technologijų
    • teikiant būtiną informaciją, pvz., atitinkamas instrukcijas ir taisykles
    • tiekiant reikiamą įrangą ir aparatūrą tyrimams vykdyti
    • rengiant mokslinius ir techninius darbuotojus;
  • informuoti sprendimus priimančią instituciją (Šalių konferenciją) apie priemones, kurių jos ėmėsi įgyvendindamos konvenciją.

Šalių konferencija (kurioje atstovaujamos ir turi balsą visos pasirašiusios šalys):

  • stebi, kaip laikomasi konvencijos;
  • daro mokslinės informacijos apžvalgą;
  • skatina atitinkamą suderintą politiką, strategiją ir priemones;
  • sudaro tyrimų, mokslinio ir techninio bendradarbiavimo, informacijos mainų ir technologijos bei žinių perdavimo programas;
  • aptaria ir priima šios konvencijos ir jos galimų protokolų pataisas;
  • prireikus naudojasi kompetentingų tarptautinių institucijų, kaip antai Pasaulinės meteorologų organizacijos ir Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos, parama;
  • derybomis ar tarpininkaujant trečiajai šaliai stengiasi išspręsti ginčus dėl konvencijos aiškinimo ar taikymo. Jei ginčo išspręsti nepavyksta, klausimas gali būti perduotas taikinamajai komisijai arba Tarptautiniam Teismui;
  • vykdo veiklą padedant sekretoriatui.

Praėjus ketveriems konvencijos galiojimo metams, šalis gali pareikšti ketinimą išstoti iš konvencijos. Išstojimas įsigalioja po metų.

NUO KADA TAIKOMA ŠI KONVENCIJA IR SPRENDIMAS?

  • Konvencija įsigaliojo 1988 m. rugsėjo 22 d.
  • Sprendimas taikomas nuo 1988 m. spalio 25 d.

KONTEKSTAS

  • Vienos konvencija buvo priimta 1985 m. kovo 22 d. ir įsigalios 1988 m. rugsėjo 22 d. Jai įsigaliojus, ozono sluoksnį ardančių medžiagų naudojimas visame pasaulyje tarptautiniais veiksmais buvo sumažintas 98 %; tačiau nesitikima, kad ozono sluoksnis visiškai atsikurs iki šio šimtmečio antros pusės.
  • ES įgyvendina konvenciją ir jos Monrealio protokolą savo teisės aktais dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų ir fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurie laikomi vienais iš griežčiausių ir pažangiausių pasaulyje.
  • ES ozono reglamente (Reglamentas (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų) kai kuriais atvejais taikomi griežtesni reikalavimai už Monrealio protokolą, pavyzdžiui:
    • jame nustatomi ryžtingesni mažinimo terminai;
    • jo taikymo sritis apima daugiau medžiagų ir
    • juo taip pat reguliuojamos medžiagos produktuose ir įrangoje (o ne tik esančios atskirai, kaip Monrealio protokole).
  • ES fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų reglamentu (Reglamentas (ES) Nr. 517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų) numatoma ryžtingiau mažinti ES fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį jau nuo 2015 m. ir juo reguliuojamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos produktuose bei įrangoje (o ne tik esančios atskirai, kaip Monrealio protokole).
  • Daugiau informacijos žr.:

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

Ozono sluoksnis – atmosferos ozono sluoksnis, juosiantis planetą.
Šalys – valstybės, kurios ratifikavo konvenciją.

PAGRINDINIAI DOKUMENTAI

Vienos konvencija dėl ozono sluoksnio apsaugos (OL L 297, 1988 10 31, p. 10–20)

1988 m. spalio 14 d. Tarybos sprendimas 88/540/EEB dėl Vienos konvencijos dėl ozono sluoksnio apsaugos ir Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų sudarymo (OL L 297, 1988 10 31, p. 8–9)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (OL L 286, 2009 10 31, p. 1–30)

Paskesni Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

Monrealio protokolas dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų – Europos ekonominės bendrijos deklaracija (OL L 297, 1988 10 31, p. 21–28)

1982 m. lapkričio 15 d. Tarybos sprendimas 82/795/EEB dėl atsargumo priemonių, susijusių su chlorfluormetano lygiu aplinkoje, stiprinimo (OL L 329, 1982 11 25, p. 29–30)

1980 m. kovo 26 d. Tarybos sprendimas 80/372/EEB dėl chlorfluormetano lygio aplinkoje (OL L 90, 1980 4 3, p. 45)

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 842/2006 (OL L 150, 2014 5 20, p. 195–230)

paskutinis atnaujinimas 12.12.2019

Top