Darbuotojams pavojų keliančių elektromagnetinių laukų poveikio apribojimas (nuo 2016 m. liepos)

Šia direktyva nustatomi būtiniausi sveikatos ir saugos reikalavimai, susiję su elektromagnetinių laukų poveikio keliama rizika darbuotojams.

DOKUMENTAS

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Komisijos direktyva 2013/35/ES dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (elektromagnetinių laukų) keliama rizika darbuotojams (dvidešimtoji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), ir kuria panaikinama Direktyva 2004/40/EB.

SANTRAUKA

Šis teisės aktas yra atskira direktyva pagal Pagrindų direktyvą 89/391/EEB. Jame nustatomos priemonės, skirtos skatinti darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos darbe gerinimą. Šia direktyva panaikinama 2004 m. direktyva (2004/40/EB), kuri dėl problemų, kilusių įgyvendinant jos nuostatas (ypač medicinos sektoriuje), niekada neįsigaliojo.

Taikymo sritis

Šioje direktyvoje numatytos priemonės, skirtos apsaugoti darbuotojus nuo bet kokio žinomo trumpalaikio tiesioginio ir netiesioginio nepalankaus elektromagnetinių laukų poveikio sveikatai. Ji nereglamentuoja numanomo ilgalaikio poveikio, tačiau jeigu atsirastų tokį poveikį tinkamai patvirtinančių mokslinių įrodymų, Europos Komisija turėtų apsvarstyti rekomenduotinas priemones.

Direktyvoje numatytos priemonės nustato būtiniausius visų ES darbuotojų apsaugos reikalavimus, suteikiant valstybėms narėms galimybę palikti galioti arba priimti griežtesnius reikalavimus. Valstybės narės turi perkelti šią direktyvą į savo nacionalines teisės sistemas iki 2016 m. liepos 1 d.

Apibrėžtys

Šis teisės aktas taikomas tiesioginiam biofiziniam poveikiui. Tai - poveikis žmogaus kūnui, kurį tiesiogiai sukelia buvimas elektromagnetiniame lauke. Jis apima šiluminį poveikį, kaip antai audinių įšilimas, ir nešiluminį poveikį, kaip antai raumenų, nervų arba jutimo organų dirginimas.

Ši direktyva apima ir netiesioginį poveikį - t. y. kokio nors objekto, pvz., širdies stimuliatorių ir kitų implantų, buvimo elektromagnetiniame lauke sukeltą poveikį, galintį kelti pavojų saugai ar sveikatai.

Direktyvoje taip pat nustatomos ekspozicijos ribinės vertės, kurios apskaičiuotos atsižvelgiant į biofizinius ir biologinius aspektus, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo kenksmingo poveikio sveikatai ir jutiminio poveikio. Joje taip pat pateikti veikimo lygiai, skirti įvertinti, kokių apsaugos arba prevencijos priemonių reikėtų imtis.

Darbdavių pareigos

Šioje direktyvoje nustatytos įvairios darbdavių pareigos. Darbdaviai privalo užtikrinti, kad darbuotojų ekspozicija elektromagnetiniuose laukuose neviršytų šioje direktyvoje nustatytų ribinių verčių. Jeigu jos viršijamos, darbdaviai privalo nedelsdami imtis prevencinių priemonių. Tačiau direktyvoje numatytos išimtys, kai tam tikromis labai griežtomis sąlygomis šios ribos gali būti viršytos.

Apskritai darbdaviai privalo užtikrinti, kad elektromagnetinių laukų keliama rizika darbe būtų pašalinta arba sumažinta tiek, kiek įmanoma. Reguliariai atliekami rizikos ir poveikio vertinimai bei vadovavimasis praktinėmis gairėmis gali padėti tai užtikrinti.

Nustačius, kad darbuotojų sveikatai kyla pavojus, darbdaviai turi būti parengę apsaugos veiksmų planą ir prevencines priemones. Minėti dokumentai gali apimti technines ir (arba) organizacines priemones, ypač ypatingos rizikos grupėms priskiriamiems darbuotojams.

Šia direktyva taip pat reikalaujama tikrinti sveikatą, siekiant užkirsti kelią arba anksti diagnozuoti bet kokį neigiamą poveikį sveikatai. Jeigu aptinkama pernelyg didelė ekspozicija, darbdaviai privalo pasirūpinti, kad pagal nacionalinę teisę ir praktiką būtų atlikti atitinkami medicininiai tyrimai arba individualūs sveikatos patikrinimai.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

1989 m. birželio 12 d. Tarybos Direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (Oficialusis leidinys L 183, 1989 6 29, p. 1-8).

16.10.2014