Šengenas

KOKS ŠENGENO ERDVĖS TIKSLAS?

Panaikinti vidaus sienų kontrolę, kartu užtikrinant aukštą jos piliečių saugumo lygį. Tai reiškia, kad griežtinami ir taikomi vienodi kontrolės kriterijai kertant bendrą ES išorės sieną, skatinamas sienos apsaugos pareigūnų, nacionalinės policijos bei teisminių institucijų bendradarbiavimas ir sudėtingos informacijos mainų sistemos naudojimas.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Šengeno bendradarbiavimo raida

Šengeno bendradarbiavimas išsiplėtė nuo penkių šalių iniciatyvos iki pagrindinės ES politikos srities, reglamentuojančios keliones be vidaus sienų ir išorės sienų kontrolę šiais etapais:

• 1985 m. Belgija, Vokietija, Prancūzija, Liuksemburgas ir Nyderlandai Liuksemburgo miestelyje Šengene pasirašė susitarimą dėl laipsniško jų vidaus sienų kontrolės panaikinimo.
• 1990 m. Tos pačios penkios šalys pasirašė Konvenciją dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo, nustatančią priemones bei garantijas, skirtas susitarimui taikyti.
• 1995 m. Šengeno erdvės be vidaus sienų sukūrimas, panaikinant vidaus sienų kontrolę tarp septynių ES valstybių narių.
• 1999 m. Amsterdamo sutarties Šengeno protokolu Šengeno bendradarbiavimas įtrauktas į ES teisinę sistemą.
• 2022 m. Šengeno tarybos įkūrimas ir Šengeno tarybos ciklo nustatymas – Šengeno valdymo sistemos kertinis akmuo.
• 2025 m. Šengeno deklaracijos, skirtos Šengeno susitarimo pasirašymo 40-osioms metinėms paminėti ir įsipareigojimui sukurti erdvę be vidaus sienų atnaujinti, patvirtinimas.

Narystė

• Iš pradžių Šengenui priklausė penkios narės steigėjos, o dabar priklauso visos valstybės narės, išskyrus Airiją, bei keturios asocijuotosios šalys: Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija.

Praktinė vidaus sienų patikra

• Bet kuris Šengeno erdvėje teisėtai esantis žmogus, nepaisant jo pilietybės, gali be patikros kirsti vidaus sienas.
• Nacionalinės valdžios institucijos gali taikyti policijos atliekamus patikrinimus vietoje arba pasienyje, arba pasienio srityse, jei jie pagrįsti bendro pobūdžio informacija ir patirtimi ir tai nėra sisteminė pasų kontrolė.
• Asmenims reikalinga turėti tam tikrus kelionės dokumentus, atsižvelgiant į tai, ar jie yra ES piliečiai, šeimos nariai, kurie nėra ES piliečiai, arba trečiųjų šalių piliečiai.
• Bet kuri Šengeno erdvės šalis gali išimties tvarka atnaujinti vidaus sienų kontrolę kaip laikiną kraštutinę priemonę dėl rimtos grėsmės viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Ji turi informuoti kitas Šengeno šalis, Europos Parlamentą, Europos Komisiją ir visuomenę. Po COVID-19 pandemijos į Šengeno sienų kodeksą dabar taip pat įtrauktos konkrečios taisyklės dėl priemonių nustatymo kilus sveikatos krizei, o tai suteikia tam tikrą vaidmenį Europos Sąjungos Tarybai.

Didesnis saugumas

Šengenas numato bendrą taisyklių rinkinį. Šios taisyklės apima:

• kaip turėtų būti tikrinami ES išorės sieną kertantys asmenys pagal Šengeno sienų kodeksą;
• suderintas atvykimo sąlygas su bendra vizų politika ir taisyklėmis dėl trumpalaikių vizų;
• glaudesnį šalių ir Europos kovos su tarpvalstybiniu nusikalstamumu agentūrų bendradarbiavimą;
• glaudesnį teisminį bendradarbiavimą taikant greitesnę ekstradicijos sistemą ir baudžiamųjų nuosprendžių perdavimą iš vienos jurisdikcijos į kitą.

Šengeno informacijos sistema (SIS)

Ši didelė informacinė sistema:

• padeda atlikti išorės sienų kontrolę ir palaiko Šengeno šalių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą;
• buvo sukurta 1995 m. ir palaipsniui išplėsta; paskiausia plėtra įvyko 2023 m., kai buvo įdiegta galimybė įvesti naujus perspėjimus, atnaujinti perspėjimus ir pridėti nuotraukų prie perspėjimų, atsižvelgiant į kylančius migracijos ir saugumo iššūkius;
• apima informaciją apie:
  • įtariamus nusikaltėlius,
  • asmenis, kurie neturi teisės atvykti į ES ar joje pasilikti,
  • dingusius asmenis,
  • pavogtą, pasisavintą arba dingusį turtą;
• yra naudojama nacionalinių valdžios institucijų, atsakingų už:
  • sienų kontrolę,
  • policijos ir muitinės atliekamus tikrinimus,
  • valstybinių kaltinimų pareiškimą baudžiamosiose bylose ir teismines apklausas prieš pareiškiant kaltinimą,
  • vizas ir leidimus gyventi;
• gali būti naudojama Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex), Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojustas) ir Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolas).

Vizų informacinė sistema (VIS)

Vizų informacinė sistema leidžia Šengeno šalims apsikeisti vizų duomenimis, ypač prašymais išduoti trumpalaikes vizas. Kaip ir Šengeno informacinės sistemos atveju, ją tvarko Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (eu-LISA).

Narystės sąlygos

Naujosios valstybės narės, vykdydamos ES plėtros procesą, turi suderinti savo nacionalines sistemas su visomis Šengeno taisyklėmis. Tam reikia stiprinti institucinius ir veiklos gebėjimus taikyti Šengeno taisykles pagal aukščiausius standartus naudojant tvirtą nacionalinę Šengeno valdymo sistemą.

Kai šalis įstoja į ES, ji tampa Šengeno valstybe, o tai reiškia, kad visos Šengeno taisyklės tampa privalomos po įstojimo. Tačiau kai kurios nuostatos taikomos tik vėlesniame etape, pavyzdžiui, visapusiška aktyvi prieiga prie visų informacinių sistemų, teisė išduoti Šengeno vizas ir vidaus sienų kontrolės panaikinimas. Kad jos būtų taikomos, turi būti atliktas išsamus naujosios Šengeno valstybės vertinimas, kurį koordinuotų Komisija ir kuris būtų atliekamas glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis pagal Šengeno vertinimo mechanizmą (žr. santrauką).

Kai atlikus vertinimą patvirtinama, kad šalis atitinka visas būtinas sąlygas ir veiksmingai taiko Šengeno acquis, Europos Sąjungos Taryba turi priimti sprendimą, kuriuo būtų leidžiama panaikinti vidaus sienų kontrolę. Šis paskutinis žingsnis žymi šalies visišką integraciją į Šengeno erdvę be vidaus sienų kontrolės.