EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52020PC0035

Rekomendacija TARYBOS SPRENDIMAS kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste

COM/2020/35 final

Briuselis, 2020 02 03

COM(2020) 35 final

Rekomendacija

TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Šia rekomendacija Europos Komisija Europos Sąjungos Tarybai siūlo suteikti jai įgaliojimus pradėti derybas dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste, paskirti ją Sąjungos derybininke ir pateikti jai derybinius nurodymus, taip pat paskirti specialų komitetą, su kuriuo turi būti konsultuojamasi vedant derybas.

2.PAGRINDINIAI FAKTAI

2020 m. vasario 1 d. Jungtinė Karalystė išstojo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (Euratomas).

Išstojimo tvarka nustatyta Susitarime dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (toliau – Jungtinė Karalystė) išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (toliau – Susitarimas dėl išstojimo) 1 .

Susitarimas dėl išstojimo įsigaliojo 2020 m. vasario 1 d. ir jame numatytas pereinamasis laikotarpis, kuriuo Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje pagal tą Susitarimą taikoma Sąjungos teisė. Šis laikotarpis baigsis 2020 m. gruodžio 31 d., nebent pagal Susitarimą dėl išstojimo įsteigtas Jungtinis komitetas iki 2020 m. liepos 1 d. priims vienintelį sprendimą, kuriuo pereinamasis laikotarpis pratęsiamas ne daugiau kaip 1 arba 2 metams.

2018 m. kovo 23 d. gairėse Europos Vadovų Taryba pakartojo, kad Sąjunga yra pasiryžusi ateityje palaikyti kuo glaudesnę partnerystę su Jungtine Karalyste. Pagal šias gaires tokia partnerystė turėtų apimti prekybos ir ekonominį bendradarbiavimą, taip pat kitas sritis, visų pirma kovą su terorizmu bei tarptautiniu nusikalstamumu ir saugumo, gynybos ir užsienio politiką. Europos Vadovų Taryba tas gaires nustatė siekdama bendro sutarimo dėl būsimų santykių pagrindinių principų, kurie turi būti išdėstyti prie Susitarimo dėl išstojimo pridėtoje ir jame nurodytoje politinėje deklaracijoje.

Prie Susitarimo dėl išstojimo pridėtoje politinėje deklaracijoje (toliau – Politinė deklaracija) 2 nustatomi Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės būsimų santykių pagrindiniai principai. Joje nustatyti „plataus užmojo, visapusiškos, glaudžios ir lanksčios partnerystės prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo, kurio pagrindinis elementas yra visapusiškas ir subalansuotas laisvosios prekybos susitarimas, taip pat teisėsaugos ir baudžiamosios justicijos, užsienio politikos, saugumo ir gynybos ir platesnėse bendradarbiavimo srityse“ elementai.

Susitarimo dėl išstojimo 184 straipsnyje nustatyta: „Sąjunga ir Jungtinė Karalystė gera valia ir visapusiškai paisydamos savo atitinkamų teisinių sistemų deda visas pastangas siekdamos imtis būtinų priemonių, kad būtų greitai susitarta dėl susitarimų, kuriais reglamentuojami 2019 m. spalio 17 d. Politinėje deklaracijoje nurodyti jų būsimi santykiai, ir atliktos atitinkamos tų susitarimų ratifikavimo ar sudarymo procedūros, siekiant užtikrinti, kad, kiek įmanoma, tie susitarimai būtų taikomi nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos.“

2019 m. gruodžio 13 d. išvadose Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino savo norą užmegzti kuo glaudesnius būsimus santykius su Jungtine Karalyste laikantis Politinės deklaracijos ir atsižvelgiant į Europos Vadovų Tarybos gaires, dėl kurių susitarta anksčiau, taip pat į pareiškimus ir deklaracijas, visų pirma paskelbtus 2018 m. lapkričio 25 d. Europos Vadovų Taryba visų pirma pakartojo, kad būsimi santykiai su Jungtine Karalyste turės būti grindžiami teisių ir pareigų pusiausvyra ir jais turės būti užtikrintos vienodos sąlygos. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos pateikti Tarybai „visapusiškų įgaliojimų dėl būsimų santykių su Jungtine Karalyste projektą iškart po jos išstojimo“.

3.NAUJA PARTNERYSTĖ

Šioje rekomendacijoje numatoma nauja plataus užmojo visapusiška partnerystė atitinka Europos Vadovų Tarybos išvadas bei gaires ir yra grindžiama Politine deklaracija.

Numatoma partnerystė – tai vienas bendras rinkinys, kurį sudaro trys pagrindinės dalys:

bendrieji susitarimai (įskaitant nuostatas dėl pagrindinių vertybių bei principų ir dėl valdymo);

ekonominiai susitarimai (įskaitant nuostatas dėl prekybos ir vienodų sąlygų garantijų) ir

saugumo susitarimai (įskaitant nuostatas dėl teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, taip pat dėl užsienio politikos, saugumo ir gynybos).

Numatoma partnerystė grindžiama pripažinimu, kad didesnę gerovę ir saugumą užtikrina taisyklėmis grindžiama tarptautinė tvarka, asmens teisių gynimas ir teisinės valstybės principo apsauga, aukšti darbuotojų ir vartotojų teisių bei aplinkos apsaugos standartai, kova su klimato kaita ir laisva ir sąžininga prekyba.

Atsižvelgiant į 2019 m. gruodžio 13 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, šioje rekomendacijoje numatoma partnerystė savo apimtimi yra visapusiška. Ji apima visas Politinėje deklaracijoje nurodytas rūpimas sritis: prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo, teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, užsienio politikos, saugumo ir gynybos, dalyvavimo Sąjungos programose ir teminėse bendradarbiavimo srityse. Komisija yra pasirengusi pereinamuoju laikotarpiu šioje srityje siekti kuo didesnės pažangos ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui tęsti derybas dėl visų likusių klausimų.

Numatoma partneryste būtų paisoma Sąjungos sprendimų priėmimo autonomiškumo ir jos teisinės tvarkos, jos bendrosios rinkos ir muitų sąjungos vientisumo ir keturių laisvių nedalomumo. Ji turėtų užtikrinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą ir joje turėtų atsispindėti Jungtinės Karalystės kaip Šengeno erdvei nepriklausančios trečiosios valstybės, kuri negali turėti tokių pačių teisių ir gauti tokios pačios naudos kaip narė, statusą. Numatoma partnerystė turėtų būti grindžiama bendra valdymo sistema, apimančia visas bendradarbiavimo sritis.

Kalbant apie numatomos partnerystės teritorinę taikymo sritį, primenama, kad į pareiškimus, įtrauktus į 2018 m. lapkričio 25 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo protokolą, buvo įtrauktas šis Europos Vadovų Tarybos ir Komisijos pareiškimas: „Po to, kai Jungtinė Karalystė išstos iš Sąjungos, Gibraltaras nebus įtrauktas į susitarimų, sudarytinų tarp Sąjungos ir Jungtinės Karalystės, teritorinę taikymo sritį. Vis dėlto tai neužkerta kelio galimybei turėti atskirus Sąjungos ir Jungtinės Karalystės susitarimus Gibraltaro atžvilgiu. Nedarant poveikio Sąjungos kompetencijoms ir visapusiškai laikantis jos valstybių narių teritorinio vientisumo principo, kaip garantuojama Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 2 dalyje, tiems atskiriems susitarimams reikės išankstinio Ispanijos Karalystės sutikimo.“

4.DERYBOS

Komisija derybas ves laikydamasi sprendimo priede išdėstytų derybinių nurodymų ir konsultuodamasi su Tarybos paskirtu specialiuoju komitetu.

Vesdama derybas, Komisija nuolat koordinuos veiksmus su Taryba ir jos parengiamaisiais organais, laiku konsultuosis su Tarybos parengiamaisiais organais ir jiems teiks ataskaitas, taip pat laiku teiks visą būtiną su derybomis susijusią informaciją ir dokumentus.

Komisija nuolat laiku teiks Europos Parlamentui išsamią informaciją apie derybas.

Derybas bendros užsienio ir saugumo politikos klausimais Komisija ves bendradarbiaudama su Sąjungos vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio reikalams ir saugumo politikai ir susitarusi su juo.

5.TEISINIS PAGRINDAS

Sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas ir pateikiami nurodymai derybininkui, procedūrinis teisinis pagrindas yra SESV 218 straipsnio 3 ir 4 dalys. Atsižvelgiant į plačią numatomos partnerystės taikymo sritį ir į plačių užmojų ilgalaikius santykius, kuriuos ja siekiama užmegzti, šiame etape tinkamas sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas ir pateikiami nurodymai derybininkui, materialinis teisinis pagrindas yra SESV 217 straipsnis. Be to, kadangi sprendimo priede išdėstomi derybiniai nurodymai klausimais, patenkančiais į Euratomo sutarties taikymo sritį, sprendimo teisinis pagrindas turėtų būti ir Euratomo sutarties 101 straipsnis. Todėl rekomenduojamo sprendimo teisinis pagrindas turėtų būti SESV 218 straipsnio 3 ir 4 dalys ir Euratomo sutarties 101 straipsnis. Naujos partnerystės akto pasirašymo ir sudarymo materialinis teisinis pagrindas gali būti nustatytas tik derybų pabaigoje.

Rekomendacija

TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 217 straipsnį kartu su 218 straipsnio 3 ir 4 dalimis,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 101 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

kadangi:

(1)2020 m. vasario 1 d. Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė (toliau – Jungtinė Karalystė) išstojo iš Europos Sąjungos;

(2)išstojimo tvarka nustatyta Susitarime dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (toliau – Susitarimas dėl išstojimo) 3 , dėl kurio buvo deramasi ir kuris buvo sudarytas remiantis Europos Sąjungos sutarties 50 straipsniu;

(3)Susitarimas dėl išstojimo įsigaliojo 2020 m. vasario 1 d. ir jame numatytas pereinamasis laikotarpis, kuriuo Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje pagal tą Susitarimą taikoma Sąjungos teisė. Šis laikotarpis baigsis 2020 m. gruodžio 31 d., nebent pagal Susitarimą dėl išstojimo įsteigtas Jungtinis komitetas iki 2020 m. liepos 1 d. priims vienintelį sprendimą, kuriuo pereinamasis laikotarpis pratęsiamas ne daugiau kaip 1 arba 2 metams;

(4)2018 m. kovo 23 d. gairėse Europos Vadovų Taryba pakartojo, kad Sąjunga yra pasiryžusi ateityje palaikyti kuo glaudesnę partnerystę su Jungtine Karalyste. Pagal šias gaires tokia partnerystė turėtų apimti prekybos ir ekonominį bendradarbiavimą, taip pat kitas sritis, visų pirma kovą su terorizmu bei tarptautiniu nusikalstamumu ir saugumo, gynybos ir užsienio politiką. Europos Vadovų Taryba tas gaires nustatė siekdama bendro sutarimo dėl būsimų santykių pagrindinių principų, kurie turi būti išdėstyti prie Susitarimo dėl išstojimo pridėtoje ir jame nurodytoje politinėje deklaracijoje;

(5)prie Susitarimo dėl išstojimo pridėtoje politinėje deklaracijoje (toliau – Politinė deklaracija) 4 nustatyti Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės būsimų santykių pagrindiniai principai. Joje nustatyti plataus užmojo, visapusiškos, glaudžios ir lanksčios partnerystės prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo, kurio pagrindinis elementas yra visapusiškas ir subalansuotas laisvosios prekybos susitarimas, taip pat teisėsaugos ir baudžiamosios justicijos, užsienio politikos, saugumo ir gynybos ir platesnėse bendradarbiavimo srityse elementai;

(6)Susitarimo dėl išstojimo 184 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga ir Jungtinė Karalystė gera valia ir visapusiškai paisydamos savo atitinkamų teisinių sistemų deda visas pastangas siekdamos imtis būtinų priemonių, kad būtų greitai susitarta dėl susitarimų, kuriais reglamentuojami Politinėje deklaracijoje nurodyti jų būsimi santykiai, ir atliktos atitinkamos tų susitarimų ratifikavimo ar sudarymo procedūros, siekiant užtikrinti, kad, kiek įmanoma, tie susitarimai būtų taikomi nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos;

(7)2019 m. gruodžio 13 d. išvadose Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino savo norą užmegzti kuo glaudesnius būsimus santykius su Jungtine Karalyste laikantis Politinės deklaracijos ir atsižvelgiant į Europos Vadovų Tarybos gaires, dėl kurių susitarta anksčiau, taip pat į pareiškimus ir deklaracijas, visų pirma paskelbtus 2018 m. lapkričio 25 d. Europos Vadovų Taryba visų pirma pakartojo, kad būsimi santykiai su Jungtine Karalyste turės būti grindžiami teisių ir pareigų pusiausvyra ir jais turės būti užtikrintos vienodos sąlygos. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos pateikti Tarybai „visapusiškų įgaliojimų dėl būsimų santykių su Jungtine Karalyste projektą iškart po jos išstojimo“. Europos Vadovų Taryba pareiškė, kad ji atidžiai stebės derybas ir prireikus pateiks tolesnių bendrų politikos gairių;

(8)todėl, siekiant užmegzti naują partnerystę su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste, turėtų būti pradėtos derybos. Komisija turėtų būti paskirta Sąjungos derybininke. Derybas bendros užsienio ir saugumo politikos klausimais Komisija turėtų vesti susitarusi su Sąjungos vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio reikalams ir saugumo politikai,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Komisija įgaliojama pradėti derybas dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste.

2 straipsnis

Komisija skiriama Sąjungos derybininke.

3 straipsnis

Komisija veda derybas konsultuodamasi su [specialiojo komiteto pavadinimas] ir laikydamasi priede pateiktų nurodymų.

4 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Komisijai.

Priimta Briuselyje

   Tarybos vardu

   Pirmininkas

(1)    OL L 29, 2020 1 31, p. 7.
(2)    OL C 34, 2020 1 31, p. 1.
(3)    OL L 29, 2020 1 31, p. 7.
(4)    OL C 34, 2020 1 31, p. 1.
Top

Briuselis, 2020 02 03

COM(2020) 35 final

PRIEDAS

prie

Rekomendacijos dėl TARYBOS SPRENDIMO

kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste




PRIEDAS

Derybiniai nurodymai dėl NAUJOS PARTNERYSTĖS su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste

I.Bendrosios aplinkybės 

1.Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei (toliau – Jungtinė Karalystė) pateikus pranešimą apie ketinimą išstoti iš Europos Sąjungos (toliau – Sąjunga) ir Europos atominės energijos bendrijos (toliau – Euratomas), pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 50 straipsnį Sąjunga su Jungtine Karalyste susiderėjo ir sudarė susitarimą, kuriame nustatoma Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos tvarka (toliau – Susitarimas dėl išstojimo).

2.2018 m. kovo 23 d. gairėse Europos Vadovų Taryba pakartojo, kad Sąjunga pasiryžusi ateityje palaikyti kuo glaudesnę partnerystę su Jungtine Karalyste. Vadovaujantis šiomis gairėmis, tokia partnerystė turėtų apimti prekybos ir ekonominį bendradarbiavimą, taip pat kitas sritis, visų pirma kovą su terorizmu bei tarptautiniu nusikalstamumu, taip pat saugumo, gynybos ir užsienio politiką. Europos Vadovų Taryba tas gaires nustatė siekdama bendro sutarimo dėl numatomos partnerystės pagrindinių principų, kurie turi būti išdėstyti prie Susitarimo dėl išstojimo pridėtoje ir jame nurodytoje politinėje deklaracijoje.

3.Per derybas pagal ES sutarties 50 straipsnį buvo pasiektas bendras sutarimas su Jungtine Karalyste dėl pagrindinių numatomos partnerystės principų ir jis išdėstytas Politinėje deklaracijoje, kuria nustatomi Sąjungos ir Jungtinės Karalystės numatomos partnerystės pagrindiniai principai (toliau – Politinė deklaracija), kurią 2019 m. spalio 17 d. patvirtino Europos Vadovų Taryba (50 str.). Šiame kontekste Politinė deklaracija buvo pridėta prie Sąjungos ir Jungtinės Karalystės sudaryto Susitarimo dėl išstojimo.

4.Susitarime dėl išstojimo numatytas pereinamasis laikotarpis, kuriuo Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje taikoma Sąjungos teisė. Pereinamasis laikotarpis baigsis 2020 m. gruodžio 31 d., nebent pagal Susitarimą dėl išstojimo įsteigtas Jungtinis komitetas iki 2020 m. liepos 1 d. priims vienintelį sprendimą, kuriuo pereinamasis laikotarpis pratęsiamas ne daugiau kaip 1 arba 2 metams. Susitarime dėl išstojimo Sąjunga ir Jungtinė Karalystė įsipareigojo dėti visas pastangas siekdamos imti būtinų priemonių, kad būtų greitai susitarta dėl susitarimų, kuriais reglamentuojama numatoma partnerystė, siekiant užtikrinti, kad, kiek įmanoma, tie susitarimai būtų taikomi nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos. Politinėje deklaracijoje Sąjunga ir Jungtinė Karalystė įsipareigojo dėti visas pastangas, kad sudarytų ir ratifikuotų savo naująjį žvejybos susitarimą ne vėliau kaip 2020 m. liepos 1 d.

5.Derybos dėl numatomos partnerystės turėtų būti grindžiamos veiksmingu Susitarimo dėl išstojimo ir trijų jo protokolų įgyvendinimu. Atsižvelgiant į tai, numatoma partnerystė turėtų ir toliau užtikrinti 1998 m. balandžio 10 d. Jungtinės Karalystės Vyriausybės, Airijos Vyriausybės ir kitų daugiašalių derybų dalyvių pasiekto Didžiojo penktadienio, arba Belfasto susitarimo, visų dalių apsaugą, pripažįstant faktą, kad Šiaurės Airijos taikos procesas išliks ypač svarbus taikai, stabilumui ir susitaikymui Airijos saloje.

II.NUMATOMOS PARTNERYSTĖS TIKSLAS IR TAIKYMO SRITIS

6.2019 m. gruodžio 13 d. išvadose Europos Vadovų Taryba (50 str.) pakartojo, kad Sąjunga pasiryžusi ateityje palaikyti kuo glaudesnę partnerystę su Jungtine Karalyste, vadovaudamasi Politine deklaracija, kuria nustatomi Sąjungos ir Jungtinės Karalystės numatomos partnerystės pagrindiniai principai. Sąjungos požiūris ir toliau bus apibrėžiamas pagal bendras pozicijas ir principus, išdėstytus atitinkamose Europos Vadovų Tarybos gairėse ir išvadose, visų pirma priimtose 2018 m. kovo 23 d. ir 2018 m. lapkričio 25 d.

7.Derybų tikslas – sudaryti naują visapusišką Sąjungos, Euratomo, kai aktualu, ir Jungtinės Karalystės partnerystę, apimančią Politinėje deklaracijoje išdėstytas interesų sritis: prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo, teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, užsienio politikos, saugumo ir gynybos, taip pat temines bendradarbiavimo sritis. Numatoma partnerystė turėtų turėti nuoseklią struktūrą ir būti integruota į bendrą valdymo sistemą.

8.Politinėje deklaracijoje taip pat numatyta, kad numatoma partnerystė gali apimti ir kitas bendradarbiavimo sritis, nei aprašyta deklaracijoje, jei derybų metu Šalys mano, kad tai atitinka abipusius jų interesus. Joje taip pat pripažįstama, kad laikui bėgant numatoma partnerystė gali kisti.

9.Komisija per trumpą pereinamąjį laikotarpį turėtų stengtis pasiekti kuo daugiau ir turėtų būti pasirengusi tęsti derybas dėl bet kurių likusių klausimų po pereinamojo laikotarpio pabaigos.

III.NUMATOMOS PARTNERYSTĖS TURINYS

BENDRIEJI PRINCIPAI

10.Numatoma Sąjungos ir Jungtinės Karalystės partnerystė turėtų būti pagrįsta, inter alia, toliau nurodytais pagrindiniais principais ir svarbiausiais tikslais ir tie principai ir tikslai turėtų būti nurodyti:

-pripažinti, kad klestėjimas ir saugumas sustiprinami taikant taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, ginant individualias teises ir teisinę valstybę, taikant aukštus darbuotojų bei vartotojų teisių ir aplinkos apsaugos standartus, kovojant su klimato kaita ir vykdant laisvą ir sąžiningą prekybą;

-dar kartą patvirtinti Šalių įsipareigojimus dirbti kartu, kad šių bendrųjų principų būtų laikomasi, ir bendradarbiauti kovojant su vidaus ir išorės grėsmėmis jų vertybėms ir interesams;

-užtikrinti teisių ir pareigų pusiausvyrą ir vienodas sąlygas. Šia pusiausvyra turi būti užtikrintas Sąjungos sprendimų priėmimo ir teisinės tvarkos autonomiškumas, Sąjungos finansinių interesų apsauga ir ji turi atitikti kitus atitinkamose Europos Vadovų Tarybos gairėse nustatytus Sąjungos principus, visų pirma bendrosios rinkos ir muitų sąjungos vientisumo ir keturių laisvių nedalumo atžvilgiu;

-atsižvelgti į Jungtinės Karalystės, kaip Šengeno erdvei nepriklausančios trečiosios valstybės, statusą ir į tai, kad Sąjungai nepriklausanti valstybė, kuriai netaikomos tos pačios pareigos kaip valstybei narei, negali turėti tokių pačių teisių ir gauti tokios pačios naudos kaip valstybė narė.

I DALIS. PRADINĖS NUOSTATOS

1. BENDRADARBIAVIMO PAGRINDAS

A. Pagrindinės vertybės ir teisės

11.Numatoma partnerystė turėtų būti pagrįsta bendromis vertybėmis ir įsipareigojimais, kurie turėtų būti išdėstyti penkiose privalomose politinėse nuostatose (kurios yra visų Sąjungos ir trečiųjų valstybių visapusiškų santykių pagrindas) dėl: žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės; masinio naikinimo ginklų neplatinimo; kovos su terorizmu; asmenų, kaltinamų tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliančiais sunkiausiais nusikaltimais, baudžiamojo persekiojimo; šaulių ir lengvųjų ginklų. Esminiai partnerystės kontekste numatyto bendradarbiavimo elementai turėtų būti pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, demokratiniams principams, teisinės valstybės principui bei jų apsauga ir ginklų neplatinimo rėmimas. Esminis numatomos partnerystės elementas turėtų būti ir kova su klimato kaita, detaliau išdėstyta Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) procese ir visų pirma Paryžiaus susitarime. Numatomos partnerystės kontekste Šalys turėtų dar kartą patvirtinti įsipareigojimą skatinti užtikrinti veiksmingą ir taisyklėmis grindžiamą daugiašališkumą.

B. Duomenų apsauga

12.Atsižvelgiant į duomenų srautų svarbą, numatoma partnerystė turėtų patvirtinti Šalių įsipareigojimą užtikrinti aukšto lygio asmens duomenų apsaugą, taip pat turėtų būti visapusiškai laikomasi Sąjungos asmens duomenų taisyklių, įskaitant Sąjungos sprendimų dėl tinkamumo priėmimo procesą. Sąjungos priimami sprendimai dėl tinkamumo, jei įvykdomos taikomos sąlygos, turėtų būti veiksnys, sudarantis sąlygas bendradarbiauti ir keistis informacija, visų pirma teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityse.

2. BENDRO INTERESO SRITYS

A. Dalyvavimas Sąjungos ir Euratomo programose

13.Numatomos partnerystės kontekste turėtų būti nustatyti Jungtinės Karalystės dalyvavimo Sąjungos ir Euratomo programose ir įnašų į jas bendrieji principai ir sąlygos, laikantis atitinkamose priemonėse išdėstytų sąlygų, tokiose srityse kaip mokslas ir inovacijos, jaunimas, kultūra ir švietimas, vystymasis ir tarptautinis bendradarbiavimas, gynybos pajėgumai, civilinė sauga, kosmosas ir kitose atitinkamose srityse, kai tai atitinka Sąjungos interesus. Tai apims bendrąsias programų finansavimo ir jų įgyvendinimo kontrolės ir audito taisykles ir tinkamas konsultacijas su Jungtine Karalyste.

14.Numatoma partnerystė turėtų užtikrinti bendrą įsipareigojimą įgyvendinti būsimą programą PEACE PLUS, išlaikant būsimoje programoje dabartines finansavimo proporcijas.

B. Dialogai

15.Numatomos partnerystės kontekste turėtų būti numatytas atitinkamas dialogas ir mainai bendro intereso srityse, siekiant nustatyti galimybes bendradarbiauti, dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais ir ekspertinėmis žiniomis ir veikti kartu, be kita ko, kultūros, švietimo, mokslo ir inovacijų, turizmo ar statistikos srityse. Šiose srityse numatomos partnerystės kontekste turėtų būti pripažinta judumo ir objektų bei įrangos laikino perkėlimo svarba sudarant sąlygas bendradarbiavimui, taip pat sudarytos geresnės sąlygos tęsti su kultūra ir švietimu susijusių grupių bendradarbiavimą.

II DALIS. EKONOMINĖ DALIS

1. TIKSLAI IR PRINCIPAI

16.Numatoma partnerystė turėtų apimti plataus užmojo, įvairias sritis apimančią ir subalansuotą ekonominę partnerystę. Ši partnerystė turėtų būti išsami ir apimti laisvosios prekybos susitarimą, taip pat platesnį sektorinį bendradarbiavimą, kai tai atitinka Sąjungos interesus. Ji turėtų atitikti taikomas Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles, visų pirma Bendrojo susitarimo dėl tarifų ir prekybos (GATT) XXIV straipsnį ir Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) V straipsnį, ir užtikrinti, kad visų lygmenų valdžios institucijos veiksmingai laikytųsi jos nuostatų. Ji turėtų apimti nuostatas dėl žuvininkystės, kaip nustatyta šios dalies 12 skirsnyje, visų pirma 85 punkte, ir būti pagrįsta tvirtais įsipareigojimais, užtikrinančiais vienodas sąlygas atvirai ir sąžiningai konkurencijai, kaip nustatyta šios dalies 15 skirsnyje, taip pat veiksmingu valdymu ir priežiūra, ginčų sprendimo ir vykdymo užtikrinimo priemonėmis, įskaitant atitinkamas teisių gynimo priemones. Ja turėtų būti sudaromos palankesnės sąlygos prekybai ir investicijoms tarp Šalių, kiek tai įmanoma, kartu laikantis Sąjungos bendrosios rinkos ir muitų sąjungos vientisumo principo.

17.Numatomos partnerystės kontekste turėtų būti pripažįstama, kad visa apimantis Šalių tikslas yra užtikrinti darnų vystymąsi. Ekonominė partnerystė turėtų užtikrinti, kad Šalys išlaikytų savo autonomiškumą ir galimybę reglamentuoti ekonominę veiklą užtikrinant tokį apsaugos lygį, kokį kiekviena iš jų laiko tinkamu, kad pasiektų teisėtus viešosios politikos tikslus, pavyzdžiui, visuomenės sveikatos, gyvūnų bei augalų sveikatos ir gerovės, socialinių paslaugų, viešojo švietimo, saugos, aplinkosaugos, įskaitant kovą su klimato kaita, visuomenės dorovės, socialinės ar vartotojų apsaugos, privatumo bei duomenų apsaugos ir kultūros įvairovės skatinimo bei apsaugos ir kovos su pinigų plovimu tikslus.

2. PREKĖS

A. Tikslai ir principai

18.Numatoma partnerystė turėtų apimti išsamias priemones, įskaitant priemones dėl laisvosios prekybos erdvės, apimančias bendradarbiavimą muitų ir reglamentavimo srityse pagal šio skirsnio B, C ir D punktus ir pagrįstas tvirtais įsipareigojimais užtikrinti vienodas sąlygas atvirai ir sąžiningai konkurencijai, taip pat veiksmingu valdymu ir priežiūra, ginčų sprendimo ir vykdymo užtikrinimo priemonėmis, įskaitant atitinkamas teisių gynimo priemones.

B. Laisvosios prekybos erdvė

19.Numatoma partneryste turėtų būti siekiama sukurti laisvosios prekybos erdvę, kurioje nebūtų jokių tarifų, mokesčių, lygiavertį poveikį turinčių rinkliavų ar kiekybinių apribojimų visuose sektoriuose, jeigu prisiėmus tvirtus įsipareigojimus užtikrinamos vienodos sąlygos, kaip nustatyta šios dalies 15 skirsnyje. Turėtų būti draudžiami visi eksporto muitai ar mokesčiai arba bet kokios lygiaverčio poveikio priemonės, o nauji neturėtų būti nustatomi. Numatomos partnerystės kontekste taip pat turėtų būti draudžiami bet kokie Šalių tarpusavio prekybos draudimai ar apribojimai, įskaitant kiekybinius apribojimus ar reikalavimus gauti leidimą, kurie nėra pateisinami konkrečiomis ekonominės partnerystės taisyklėmis ar išimtimis, be to, turėtų būti numatytos griežtesnės importo ir eksporto licencijų išdavimo, importo ir eksporto monopolių, sutaisytų prekių, perkrovimo, perdirbtų prekių ir kilmės ženklinimo srityse taikomos taisyklės.

20.Numatoma partnerystė turėtų apimti tinkamas prekių kilmės taisykles, pagrįstas standartinėmis Sąjungos preferencinėmis kilmės taisyklėmis ir parengtas atsižvelgiant į Sąjungos interesus.

21.Numatoma partnerystė taip pat turėtų apimti nuostatas, pagal kurias turėtų būti bendrai nagrinėjamos tinkamos priemonės, taikomos tais atvejais, kai kompetentingos institucijos suklysta, visų pirma taikydamos preferencines kilmės taisykles. Taip pat turėtų būti nustatytos procedūros ir tinkamos priemonės, kurias Šalys galėtų taikyti, jeigu nustatoma, kad administracinis bendradarbiavimas muitų klausimais yra nepakankamas, arba nustatoma pažeidimų arba sukčiavimo atvejų, taip pat kiek tai susiję su nesumokėtų muitų išieškojimu sukčiavimo muitais atvejais.

22.Numatoma partnerystė turėtų apimti nuostatas dėl antidempingo, kompensacinių ir apsaugos priemonių, pagal kurias bet kuri Šalis galėtų imtis tinkamų priemonių, remdamasi atitinkamai PPO sutartimi dėl GATT 1994 VI straipsnio įgyvendinimo, PPO sutartimi dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių, įsipareigojimais pagal GATT 1994 XIX straipsnį, PPO susitarimu dėl apsaugos priemonių ir Sutarties dėl žemės ūkio 5 straipsniu.

C. Muitinių bendradarbiavimas ir prekybos lengvinimas

23.Atsižvelgiant į Sąjungos muitinės kodeksą, numatoma partneryste turėtų būti siekiama optimizuoti muitinės procedūras, priežiūrą ir kontrolės priemones ir lengvinti teisėtą prekybą, naudojantis turimomis palankesnių sąlygų sudarymo priemonėmis ir technologijomis, kartu užtikrinant, kad muitinės galėtų imtis veiksmingų priemonių pasienyje, siekdamos užtikrinti teisėtos viešosios politikos vykdymą ir apsaugoti finansinius interesus, įskaitant galimybę muitinėms veiksmingai ir efektyviai užtikrinti visų muitinės prižiūrimų prekių intelektinės nuosavybės teises.

24.Šiuo tikslu numatoma partnerystė turėtų būti grindžiama PPO susitarimu dėl prekybos lengvinimo ir ja turėtų būti siekiama daugiau nei tuo susitarimu. Ji turėtų apimti išsamų su muitais susijusių nuostatų rinkinį, įskaitant nuostatas dėl muitinės procedūrų ir praktikos skaidrumo, veiksmingumo ir nediskriminacinio pobūdžio.

25.Numatoma partnerystė taip pat turėtų užtikrinti administracinį bendradarbiavimą ir savitarpio pagalbą muitinės ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) srityse, be kita ko, keičiantis informacija, kad būtų galima kovoti su sukčiavimu muitais ir PVM ir kita neteisėta veikla, taip pat teikiant savitarpio pagalbą vykdant reikalavimus, susijusius su nesumokėtų mokesčių ir muitų išieškojimu.

26.Be to, numatoma partnerystė turėtų apimti susitarimus dėl tikrinimų ir formalumų gabenant prekes palengvinimo ir dėl muitinės įgyvendinamų saugumo priemonių, įskaitant Įgaliotųjų ekonominių operacijų vykdytojų (AEO) programų savitarpio pripažinimą, kai tai atitinka Sąjungos interesus ir kai įvykdomos būtinos prekybos prekėmis saugumo sąlygos.

D. Reglamentavimo aspektai

27.Išlaikant reglamentavimo autonomiškumą, numatoma partnerystė turėtų apimti nuostatas, kuriomis skatinami skaidrūs, veiksmingi, nereikalingų kliūčių prekybai prekėmis vengimą skatinantys ir, kiek įmanoma, suderinami reglamentavimo metodai. Tvarka, susijusi su techninėmis prekybos kliūtimis (TPK) ir sanitarijos bei fitosanitarijos priemonėmis (SFP), turėtų būti grindžiama atitinkamais PPO susitarimais ir ja turėtų būti siekiama daugiau nei tais susitarimais.

28.Konkrečiai, tvarka, susijusi su TPK, turėtų apimti standartizacijos, techninių reglamentų, atitikties vertinimo, akreditavimo, rinkos priežiūros, metrologijos ir ženklinimo srityse taikomus principus. TPK nuostatose turėtų būti pateikta tarptautinių standartų apibrėžtis, pagrįsta dabartine abiejų Šalių praktika, ir jomis turėtų būti siekiama skatinti naudoti atitinkamus tarptautinius standartus kaip techninių reglamentų pagrindą, taip pat supaprastintus bandymų ir sertifikavimo reikalavimus, pavyzdžiui, laikantis rizika pagrįsto požiūrio į atitikties vertinimą (įskaitant savarankiško sertifikavimo taikymą sektoriuose, kuriuose tai įmanoma ir naudinga). Numatomos partnerystės kontekste taip pat turėtų būti nustatytas mechanizmas, kurio tikslas – sparčiai spręsti su TPK priemonėmis susijusius konkrečius susirūpinimą keliančius prekybos klausimus, ir nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti, kad abiejų Šalių importuotojams ir eksportuotojams būtų laiku platinama informacija apie taikomas TPK priemones.

29.SFP srityje numatoma partnerystė turėtų būti paremta PPO sutarties dėl sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių taikymo nuostatomis ir ja turėtų būti siekiama daugiau, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos Šalims patekti į viena kitos rinkas, kartu apsaugant žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatą. SFP nuostatomis turėtų būti laikomasi visoje Sąjungoje išduodamų eksporto leidimų tvarkos (vienas subjektas) ir pripažįstamas skirstymas į regionus ligų ar kenkėjų protrūkių atveju, remiantis eksportuojančios Šalies pateikta tinkama epidemiologine informacija. SFP nuostatomis turėtų būti atsižvelgiama į Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos (IPPC), Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) ir Maisto kodekso (Codex Alimentarius) atitinkamus tarptautinius standartus, gaires ir rekomendacijas. Į SFP nuostatas turėtų būti įtrauktas skaidrumas ir nediskriminavimas, nepagrįsto vėlavimo vengimas, suderinimas, Šalių sveikatos būklės ir užkrėtimo kenkėjais statuso pripažinimas, kontrolės, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros, auditas, sertifikavimas, importo patikros, neatidėliotinos priemonės, įmonių patvirtinimas be išankstinės patikros, bendradarbiavimas reglamentavimo srityje, bendradarbiavimas atsparumo antimikrobinėms medžiagoms srityje, bendradarbiavimas daugiašaliuose SFP klausimams skirtuose forumuose, bendradarbiavimas tvarių maisto sistemų srityje ir mechanizmo, kuriuo siekiama sparčiai spręsti konkrečius su SFP susijusius susirūpinimą keliančius prekybos ar kitus svarbius klausimus, sukūrimas. Numatoma partnerystė turėtų skatinti nuolatinį bendradarbiavimą ir mainus gyvūnų gerovės srityje. Numatoma partnerystė turėtų skatinti Sąjungoje laikytis atsargumo principo, nustatyto Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo.

30.Numatomos partnerystės kontekste turėtų būti nustatyta savanoriško bendradarbiavimo reglamentavimo klausimais sistema Sąjungos intereso srityse, įskaitant keitimąsi informacija ir dalijimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais.

31.Numatoma partnerystė turėtų apimti kompleksinius klausimus, susijusius su gera reglamentavimo praktika ir skaidrumu, kad būtų rengiamos ir įgyvendinamos veiksmingos, ekonomiškai efektyvios prekes reglamentuojančios taisyklės, įskaitant išankstines viešas konsultacijas dėl svarbių naujų taisyklių ar dėl esminės esamų priemonių peržiūros.

3. PASLAUGOS IR INVESTICIJOS

A. Tikslai ir principai

32.Numatoma partnerystė turėtų apimti plataus užmojo, išsamias ir subalansuotas nuostatas dėl prekybos paslaugomis ir investicijų į paslaugų ir ne paslaugų sektorius, paisant kiekvienos Šalies teisės reglamentuoti. Šiomis nuostatomis turėtų būti siekiama užtikrinti tokį prekybos paslaugomis liberalizavimo lygį, kuris viršytų Pasaulio prekybos organizacijoje Šalių prisiimtus įsipareigojimus, atsižvelgiant į esamus Sąjungos laisvosios prekybos susitarimus.

33.Laikantis Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) V straipsnio, numatoma partneryste turėtų būti siekiama įtraukti daug sektorių, apimti visus tiekimo būdus ir numatyti, kad įtrauktuose sektoriuose nebūtų iš esmės jokios diskriminacijos. Numatomos partnerystės kontekste turėtų būti numatytos atitinkamos išimtys ir apribojimai, įskaitant išimtis, taikomas veiklai, vykdomai atliekant oficialias valdžios funkcijas. Su liberalizavimu susijusios nuostatos turėtų būti netaikomos audiovizualinėms paslaugoms. Turėtų būti išsaugota aukšta Sąjungos viešųjų paslaugų kokybė, kaip nustatyta Sutartyje dėl Europos sąjungos veikimo, visų pirma Protokole Nr. 26 dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų, ir atsižvelgiant į Sąjungos išlygas šioje srityje, įskaitant nustatytąsias GATS. Nuostatos dėl paslaugų ir investicijų turėtų apimti tokius sektorius kaip profesinių ir verslo paslaugų, telekomunikacijų paslaugų, kurjerių ir pašto paslaugų, platinimo paslaugų, aplinkosaugos paslaugų, finansinių paslaugų ir transporto paslaugų sektoriai 1 .

B. Patekimas į rinką ir nediskriminavimas

34.Numatoma partnerystė turėtų apimti nuostatas dėl patekimo į rinką ir nacionalinės tvarkos taikymo Šalių paslaugų teikėjams ir investuotojams pagal priimančiosios valstybės taisykles, taip pat turėtų būti nustatyti investuotojams taikomi veiklos rezultatų reikalavimai.

35.Ji turėtų apimti nuostatas, kurios leistų fiziniams asmenims verslo tikslais atvykti ir laikinai būti šalyje nustatytose srityse. Tačiau jokia numatomos partnerystės nuostata Šalims neturėtų būti trukdoma taikyti savo šalies įstatymus, kitus teisės aktus ir reikalavimus dėl atvykimo ir buvimo, jeigu numatomos partnerystės suteikta nauda tokiu būdu nebūtų nei panaikinta, nei sumažinta. Turėtų būti toliau taikomi Sąjungoje galiojantys įstatymai, kiti teisės aktai ir reikalavimai, susiję su darbo sąlygomis ir darbuotojų teisėmis.

C. Reglamentavimo aspektai

36.Išlaikant Šalių reglamentavimo autonomiškumą, numatoma partnerystė turėtų apimti nuostatas, kuriomis skatinami skaidrūs, veiksmingi, ir, kiek įmanoma, suderinami reglamentavimo metodai, skatinantys vengti nereikalingų reglamentavimo reikalavimų.

37.Šiame kontekste numatoma partnerystė turėtų apimti tvarką, susijusią su vidaus reglamentavimu. Į ją turėtų būti įtrauktos Sąjungos laisvosios prekybos susitarimuose taikomą praktiką atitinkančios horizontaliosios nuostatos, pavyzdžiui, dėl licencijavimo procedūrų, ir reglamentavimo nuostatos, atitinkančios Sąjungos laisvosios prekybos susitarimus, galiojančius konkrečiuose sektoriuose, tokiuose kaip telekomunikacijų paslaugų, finansinių paslaugų, pristatymo paslaugų ir tarptautinio jūrų transporto paslaugų sektoriai.

38.Numatomos partnerystės kontekste Šalys turėtų dar kartą patvirtinti įsipareigojimus taikant telekomunikacijų paslaugų sektorines nuostatas viena kitos paslaugų teikėjams suteikti sąžiningą ir vienodą prieigą prie viešųjų telekomunikacijų tinklų ir paslaugų ir spręsti antikonkurencinės praktikos keliamas problemas.

39.Numatomos partnerystės kontekste turėtų būti nustatyta savanoriško bendradarbiavimo reglamentavimo klausimais sistema Sąjungos intereso srityse, įskaitant keitimąsi informacija ir dalijimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais.

40.Numatoma partnerystė turėtų apimti kompleksinius klausimus, susijusius su gera reglamentavimo praktika ir skaidrumu, kad būtų rengiamos ir įgyvendinamos veiksmingos, ekonomiškai efektyvios paslaugas ir investicijas reglamentuojančios taisyklės, įskaitant išankstines viešas konsultacijas dėl svarbių naujų taisyklių ar dėl esminės esamų priemonių peržiūros.

41.Numatoma partnerystė taip pat turėtų apimti derybų dėl sąlygų, kuriomis kompetentingos šalių institucijos turėtų pripažinti profesinę kvalifikaciją, būtiną norint užsiimti konkrečiomis reglamentuojamosiomis profesijomis, tvarką, kai tai atitinka Sąjungos interesus.

4. BENDRADARBIAVIMAS FINANSINIŲ PASLAUGŲ SRITYJE

42.Numatomos partnerystės kontekste Šalys turėtų dar kartą patvirtinti įsipareigojimą išsaugoti finansinį stabilumą, rinkų vientisumą, užtikrinti investuotojų ir vartotojų apsaugą ir sąžiningą konkurenciją, kartu gerbiant Šalių reglamentavimo ir sprendimų priėmimo autonomiškumą ir gebėjimą priimti jų interesus atitinkančius sprendimus dėl lygiavertiškumo. Tuo nedaromas poveikis Šalių gebėjimui priimti ar toliau taikyti bet kurią priemonę dėl prudencinių priežasčių. Pagrindinė priemonė, kurią Šalys naudos sąsajoms tarp savo finansų sistemų reglamentuoti, bus jų atitinkamos vienašalės lygiavertiškumo sistemos.

43.Finansinių paslaugų srityje turėtų būti užmegztas glaudus, tinkamos struktūros savanoriškas bendradarbiavimas reglamentavimo ir priežiūros klausimais, taip pat ir tarptautinėse organizacijose. Šis bendradarbiavimas turėtų užtikrinti Sąjungos reglamentavimo ir priežiūros autonomiškumą. Turėtų būti sudarytos sąlygos neformaliems informacijos mainams ir dvišalėms diskusijoms dėl reglamentavimo iniciatyvų ir kitų svarbių klausimų, pavyzdžiui, lygiavertiškumo. Turėtų būti užtikrintas, kai įmanoma, tinkamas bendradarbiavimo skaidrumas ir stabilumas.

5. SKAITMENINĖ PREKYBA

44.Intensyvėjant prekybos prekėmis ir paslaugomis skaitmeninimui numatoma partnerystė turėtų apimti nuostatas, kuriomis siekiama lengvinti skaitmeninę prekybą, šalinti nepateisinamas prekybos elektroninėmis priemonėmis kliūtis ir užtikrinti atvirą, saugią ir patikimą internetinę aplinką įmonėms ir vartotojams, pavyzdžiui, nuostatas dėl elektroninių patikimumo užtikrinimo ir tapatumo nustatymo paslaugų arba dėl to, kad išankstinio leidimo nebūtų reikalaujama vien todėl, kad paslauga teikiama elektroninėmis priemonėmis. Taip pat turėtų būti numatytos nuostatos dėl vartotojų apsaugos interneto aplinkoje ir dėl neužsakytų tiesioginės rinkodaros pranešimų. Šiomis nuostatomis turėtų būti reglamentuoti duomenų srautai, nedarant poveikio Sąjungos asmens duomenų apsaugos taisyklėms.

45.Numatomos partnerystės kontekste turėtų būti numatytas bendradarbiavimas daugiašaliuose bei įvairių suinteresuotųjų subjektų forumuose bendro intereso srityse ir pradėtas dialogas, kad būtų keičiamasi informacija, patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su besiformuojančiomis technologijomis.

6. KAPITALO JUDĖJIMAS IR MOKĖJIMAI

46.Numatoma partnerystė turėtų apimti nuostatas, kuriomis būtų sudarytos sąlygos kapitalo judėjimui ir mokėjimams, susijusiems su sandoriais, kurie buvo liberalizuoti įgyvendinant numatomą partnerystę. Turėtų būti numatytos apsaugos priemonės ir išimtys (pavyzdžiui, dėl Sąjungos ekonominės ir pinigų sąjungos ir mokėjimų balanso), kurios turėtų atitikti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas dėl laisvo kapitalo judėjimo.

7.INTELEKTINĖ NUOSAVYBĖ

47.Numatomos partnerystės kontekste turėtų būti numatyta intelektinės nuosavybės teisių apsauga ir jų gynimas siekiant skatinti inovacijas, kūrybiškumą ir ekonominę veiklą, kai aktualu, apimant ne vien PPO sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, ir Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) konvencijų standartus.

48.Numatoma partnerystė turėtų ir toliau užtikrinti aukštą Šalių intelektinės nuosavybės teisių, kaip antai autorių teisių ir gretutinių teisių, prekių ženklų, neregistruotojo ir registruotojo dizaino teisių, geografinių nuorodų, patentų, konfidencialios informacijos ar su augalų veislėmis susijusių teisių, apsaugos lygį. Numatomos partnerystės kontekste Šalys turėtų patvirtinti esamų geografinių nuorodų apsaugą, numatytą Susitarime dėl išstojimo, ir nustatyti būsimų geografinių nuorodų apsaugos mechanizmą, kuriuo būtų užtikrintas toks pats apsaugos lygis kaip ir numatytasis Susitarime dėl išstojimo.

49.Numatoma partnerystė taip pat turėtų užtikrinti, kad būtų veiksmingai ginamos intelektinės nuosavybės teisės, be kita ko, skaitmeninėje aplinkoje ir kertant sienas.

50.Numatomos partnerystės kontekste Šalys turėtų nustatyti tinkamą bendradarbiavimo ir keitimosi informacija intelektinės nuosavybės srities abipusio intereso klausimais mechanizmą, pavyzdžiui, atitinkamus principus ir procesus, susijusius su prekių ženklais, dizainu ir patentais.

8. VIEŠIEJI PIRKIMAI

51.Atkreipiant dėmesį į numatomą Jungtinės Karalystės prisijungimą prie PPO sutarties dėl viešųjų pirkimų, numatoma partnerystė turėtų užtikrinti abipuses galimybes atitinkamose Šalių viešųjų pirkimų rinkose, remiantis Jungtinės Karalystės pasiūlymu dėl patekimo į rinką, kurį ji pateikė siekdama prisijungti prie Sutarties dėl viešųjų pirkimų, ir neapsiribojant jų įsipareigojimais pagal Sutartį dėl viešųjų pirkimų konkrečiose srityse, nedarant poveikio jų vidaus taisyklėms, kuriomis siekiama apsaugoti jų esminius saugumo interesus. Šios sritys turėtų apimti atitinkamus pirkimus, kuriems Sutartis dėl viešųjų pirkimų netaikoma, kaip antai pirkimus komunalinių paslaugų sektoriuose, kuriems minėta sutartis netaikoma. Nacionaliniu režimu turėtų būti užtikrintas režimas, kuris būtų ne mažiau palankus nei vietoje įsisteigusiems tiekėjams arba paslaugų teikėjams taikomas režimas.

52.Numatoma partnerystė turėtų įpareigoti Šalis laikytis standartų, kurie yra grindžiami ir kuriais siekiama daugiau nei Sutarties dėl viešųjų pirkimų standartais, kad būtų užtikrintas rinkos galimybių, viešųjų pirkimų taisyklių, procedūrų ir praktikos skaidrumas. Remdamosi šiais standartais numatomos partnerystės kontekste Šalys turėtų spręsti galimo savavališko elgesio skiriant sutartis problemą ir numatyti veiksmingas ir prieinamas teisių gynimo priemones bei peržiūros procedūras, be kita ko, teisminėse institucijose.

9. JUDUMAS

53.Judumo tvarka, įskaitant bevizį režimą, taikomą trumpalaikiams apsilankymams, numatomos partnerystės kontekste turėtų būti grindžiama Sąjungos valstybių narių tarpusavio nediskriminavimo ir visiško abipusiškumo principu.

54.Numatoma partneryste turėtų būti siekiama nustatyti sąlygas, taikomas atvykimui ir buvimui šalyje tokiais tikslais kaip moksliniai tyrimai, studijos, mokymai ar jaunimo mainai.

55.Numatomos partnerystės kontekste taip pat turėtų būti sprendžiamas socialinės apsaugos sistemų koordinavimo klausimas, tinkamai atsižvelgiant į būsimą asmenų judėjimą.

56.Jokiomis nuostatomis neturėtų būti daromas poveikis Jungtinės Karalystės ir Airijos tarpusavio susitarimams dėl bendros kelionių erdvės, nurodytiems Susitarimo dėl išstojimo 38 straipsnio 2 dalyje ir Protokolo dėl Airijos ir Šiaurės Airijos 3 straipsnyje.

10. TRANSPORTAS

A. Aviacija

a) Oro transportas

57.Numatomos partnerystės kontekste turėtų būti visapusiškai sprendžiami santykių su Jungtine Karalyste aviacijos srityje klausimai. Ji turėtų užtikrinti, remiantis komerciniais principais ir sąžiningomis ir lygiomis galimybėmis konkuruoti, abipusį, tvarų ir subalansuotą rinkų atvėrimą, kartu išsaugant oro susisiekimo paslaugų vidaus rinką. Tam tikri numatomos partnerystės elementai gali būti įgyvendinami laipsniškai.

58.Numatoma partnerystė turėtų užtikrinti, kad visose susitarimu reglamentuojamose srityse visiems Sąjungos oro vežėjams būtų taikomos vienodos nediskriminacinės sąlygos, nepriklausomai nuo jų nacionalinės priklausomybės.

59.Ji turėtų apimti nuostatas, susijusias su oro vežėjų prašymais išduoti leidimą vykdyti oro susisiekimą, taikant kuo trumpiau trunkančias procedūras.

60.Numatoma partnerystė abipusiu pagrindu turėtų apimti tam tikras skrydžių teises, kad būtų užtikrintas tolesnis susisiekimas. Tačiau nebūdama Sąjungos valstybe nare Jungtinė Karalystė negali turėti tokių pačių teisių ir gauti tokios pačios naudos kaip valstybė narė. Galima svarstyti tam tikrus penktosios skrydžių laisvės elementus, jeigu, atsižvelgiant į geografinį Jungtinės Karalystės artumą, jie yra suderinami su atitinkamomis pareigomis ir atitinka Sąjungos interesus.

61.Numatomos partnerystės kontekste turėtų būti numatyti tinkami tikrinimo ir keitimosi informacija mechanizmai, siekiant užtikrinti abipusį pasitikėjimą ją įgyvendinant. Turėtų būti numatytos kuo griežtesnės skrydžių saugos ir saugumo nuostatos. Partnerystė turėtų apimti veiklos ir komercinio lankstumo nuostatas, visų pirma pabrėžiant būtinybę spręsti einamuosius verslo klausimus.

62.Be šios dalies 15 skirsnyje nustatytų vienodų sąlygų reikalavimų, turėtų būti nustatytos konkrečiai aviacijos sektoriui taikomos nuostatos dėl atviros ir sąžiningos konkurencijos.

63.Numatomos partnerystės kontekste neturėtų būti draudžiama nediskriminaciniu pagrindu apmokestinti orlaiviams tiekiamo aviacinio kuro. Susitarimas neturėtų daryti poveikio PVM sričiai.

b) Aviacijos sauga

64.Numatoma partnerystė turėtų sudaryti palankesnes sąlygas prekiauti aviacijos produktais, dalimis bei prietaisais ir investuoti į juos, bendradarbiaujant tokiose srityse kaip sertifikavimas ir stebėsena, gamybos priežiūra, aplinkosauginis patvirtinimas ir aplinkosauginiai bandymai. Derybose reikėtų siekti, kad abi Šalys būtų patenkintos viena kitos reikalavimais, reguliavimo procesais ir pajėgumu juos įgyvendinti.

65.Jokia numatomos partnerystės nuostata neturėtų reikšti Šalių standartų arba techninių reglamentų savitarpio pripažinimo. Tačiau vertinimai turėtų būti dubliuojami tik didelių reguliavimo skirtumų atvejais ir turėtų būti leidžiama, kiek tai įmanoma, pasikliauti kitos Šalies sertifikavimo sistema. Taip pat galima nustatyti taisykles dėl atitinkamo valdžios institucijų dalyvavimo masto, remiantis, pavyzdžiui, atitinkama kitos Šalies patirtimi ir žiniomis. Kad pirma nustatytą tikslą būtų lengviau pasiekti, numatomos partnerystės kontekste taip pat galima numatyti reguliavimo institucijų bendradarbiavimą.

66.Viena Šalis kitos Šalies pateiktas išvadas arba išduotus pažymėjimus pripažįsta tik tuomet ir tik tol, kol pirmoji Šalis gali įgyti ir išlaikyti pasitikėjimą kitos Šalies gebėjimu vykdyti pareigas pagal numatomą partnerystę. Numatoma partnerystė turėtų apimti tinkamus bendradarbiavimo mechanizmus, kad Šalys abipusiu pagrindu galėtų patikrinti viena kitos reguliavimo įstaigų, kurios dalyvauja įgyvendinant partnerystę, nuolatinį tinkamumą ir pajėgumą.

B. Kelių transportas

67.Numatoma partnerystė turėtų suteikti galimybę laisvai patekti į dvišalio krovinių vežimo keliais rinką, įskaitant nepakrautų transporto priemonių keliones, susijusias su operacijomis, vykdomomis:

-Sąjungos krovinių vežimo keliais paslaugų teikėjų, važiuojančių iš Sąjungos teritorijos į Jungtinės Karalystės teritoriją ir atvirkščiai;

-Jungtinės Karalystės krovinių vežimo keliais paslaugų teikėjų, važiuojančių iš į Sąjungos teritoriją ir atvirkščiai.

68.Numatomos partnerystės kontekste turėtų būti numatytos tinkamos tranzito procedūros.

69.Jungtinės Karalystės krovinių vežimo keliais paslaugų teikėjai, kaip trečiosios valstybės vežėjai, neturėtų turėti tokių pačių teisių ir gauti tokios pačios naudos kaip Sąjungos krovinių vežimo keliais paslaugų teikėjai, kiek tai susiję su krovinių vežimu keliais iš vienos Sąjungos valstybės narės į kitą (didysis kabotažas) ir krovinių vežimu keliais vienos Sąjungos valstybės narės teritorijoje (kabotažas).

70.Be šios dalies 15 skirsnyje nustatytų vienodų sąlygų reikalavimų, konkrečiomis nuostatomis turėtų būti užtikrinta, kad bendras vežėjų ir vairuotojų apsaugos kelių transporto srityje lygis (įskaitant socialines taisykles) nebūtų sumažintas žemiau lygio, nustatyto bendraisiais standartais, Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje taikomais pereinamojo laikotarpio pasibaigimo momentu.

71.Numatomos partnerystės kontekste turėtų būti aptarti tachografų technologijos reikalavimai.

72.Kalbant apie keleivių vežimą tarpmiestiniais ir miesto autobusais (nemaršrutines ir reguliariąsias paslaugas), numatomos partnerystės kontekste turėtų būti atsižvelgiama į daugiašalį Interbus susitarimą ir prie to susitarimo pridėtą protokolą dėl tarptautinių reguliariųjų ir specialių reguliariųjų paslaugų; šiuo metu to susitarimo ir protokolo šalys vykdo jo pasirašymo ar ratifikavimo procedūrą.

C. Geležinkelių transportas

73.Numatomos partnerystės kontekste, jei būtina, turėtų būti sprendžiami su situacija Lamanšo tunelyje susiję klausimai.

11. ENERGIJA IR ŽALIAVOS

A. Horizontaliosios nuostatos dėl energijos ir žaliavų

74.Numatoma partnerystė turėtų apimti horizontaliąsias nuostatas dėl energijos ir žaliavų aspektų, susijusių su prekyba ir investicijomis. Numatoma partneryste turėtų būti siekiama užtikrinti atvirą, skaidrią, nediskriminacinę ir nuspėjamą verslo aplinką ir spręsti dvigubo apmokestinimo šioje srityje klausimą. Ja turėtų būti siekiama nustatyti skaidrias ir nediskriminacines žvalgymo ir gamybos taisykles, konkrečias patekimo į rinką taisykles ir nuostatas dėl atsinaujinančiosios energijos. Numatoma partnerystė taip pat turėtų apimti taisykles, kuriomis remiama ir toliau skatinama prekyba ir investicijos atsinaujinančiosios energijos sektoriuje.

75.Numatomos partnerystės kontekste taip pat turėtų būti stiprinamas bendradarbiavimas pirmiau minėtose srityse. Numatoma partneryste turėtų būti siekiama skatinti plėtoti tvarią ir saugią mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką, pavyzdžiui, investuoti į atsinaujinančiąją energiją ir efektyvaus energijos vartojimo sprendimus.

B. Elektros energija ir dujos

76.Numatomos partnerystės kontekste turėtų būti numatyta bendradarbiauti siekiant remti ekonomiškai efektyvų, netaršų ir saugų elektros energijos ir dujų tiekimą, grindžiamą konkurencingomis rinkomis ir nediskriminacine prieiga prie tinklų. Šiam bendradarbiavimui būtini tvirti įsipareigojimai sudaryti vienodas sąlygas, įskaitant veiksmingą anglies dioksido apmokestinimą, kaip nustatyta šios dalies 15 skirsnyje, ir atsinaujinančiosios energijos įtraukimą į energijos sistemą. Kad rinkos būtų konkurencingos, o prieiga prie tinklų nediskriminacinė, būtina veiksmingai atskirti tinklo operatorius, užtikrinti nepriklausomą reguliavimą ir imtis prevencinių priemonių prieš piktnaudžiavimo praktiką, turinčią įtakos didmeninėms energijos rinkoms.

77.Numatomos partnerystės kontekste turėtų būti numatyta nustatyti sistemą, kuria būtų palengvintas elektros energijos ir dujų tinklų operatorių ir organizacijų techninis bendradarbiavimas. Atsižvelgiant į tai, kad Jungtinė Karalystė pasitrauks iš energijos vidaus rinkos, į šią sistemą taip pat turėtų būti įtraukti mechanizmai, kuriais siekiama kuo geriau užtikrinti tiekimo saugumą ir veiksmingą prekybą įvairiais laikotarpiais naudojant jungiamuosius vamzdynus.

C. Civilinė branduolinė sauga

78.Pripažįstant branduolinės saugos ir branduolinio ginklo neplatinimo svarbą, numatoma partnerystė turėtų apimti nuostatas dėl Euratomo ir Jungtinės Karalystės plataus masto bendradarbiavimo taikaus branduolinės energijos naudojimo srityje.

79.Bendradarbiavimo branduolinėje srityje nuostatos turėtų būti pagrįstos tarptautinių konvencijų ir sutarčių laikymusi. Bendradarbiavimo branduolinėje srityje nuostatos turėtų būti pagrįstos įsipareigojimais toliau laikytis aukštų branduolinės saugos standartų, kurie taikomi pereinamojo laikotarpio pasibaigimo momentu, ir Euratomo bei Jungtinės Karalystės įsipareigojimu toliau gerinti Branduolinės saugos konvencijos principų įgyvendinimą.

80.Bendradarbiavimo branduolinėje srityje nuostatos turėtų palengvinti prekybą branduolinėmis medžiagomis bei įranga ir branduolinės technologijos perdavimą, taip pat sudaryti sąlygas Euratomui ir Jungtinei Karalystei bei jos nacionalinėms institucijoms bendradarbiauti ir keistis informacija, įskaitant keitimąsi informacija apie branduolinės saugos garantijas, branduolinę saugą, radioaktyvumo lygį aplinkoje ir medicininių radioaktyviųjų izotopų tiekimą.

12. ŽUVININKYSTĖ

81.Numatomos partnerystės ekonominė dalis turėtų apimti nuostatas dėl žuvininkystės, kuriomis reglamentuojama bendrų žuvų išteklių valdymo sistema, taip pat prieigos prie vandenų ir išteklių sąlygas. Ji turėtų užtikrinti, kad žvejyba išliktų atsakinga ir kad ja būtų garantuojamas ilgalaikis jūrų biologinių išteklių išsaugojimas ir tausus naudojimas, laikantis atitinkamų tarptautinės ir Sąjungos teisės principų, visų pirma principų, kuriais grindžiama bendra žuvininkystės politika, kaip nustatyta 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) Nr. 1380/2013. Nuostatos dėl žuvininkystės turėtų būti grindžiamos veiksmingu valdymu ir priežiūra, taip pat ginčų sprendimo ir vykdymo užtikrinimo priemonėmis, įskaitant atitinkamas teisių gynimo priemones.

82.Nuostatos dėl žuvininkystės turėtų apimti bendradarbiavimą rengiant tausaus išteklių naudojimo ir išsaugojimo priemones, be kita ko, tokios švaistymo praktikos, kaip išmetimas į jūrą, vengimo priemones. Tokios priemonės turėtų būti nediskriminacinio pobūdžio ir atitikti moksliškai pagrįstą požiūrį, suderintą su tikslu užtikrinti didžiausią galimą atitinkamų išteklių tausios žvejybos laimikį. Numatoma partnerystė turėtų apimti nuostatas dėl bendradarbiavimo renkant duomenis ir atliekant mokslinius tyrimus.

83.Nuostatomis dėl žuvininkystės turėtų būti siekiama ne tik bendradarbiauti išteklių išsaugojimo, valdymo ir reguliavimo srityse, bet ir remti Sąjungos žvejybos veiklą. Visų pirma, jomis turėtų būti siekiama išvengti ekonominių trikdžių Sąjungos žvejams, kurie tradiciškai žvejoja Jungtinės Karalystės vandenyse.

84.Kad būtų pasiektas šis tikslas, nuostatos dėl žuvininkystės turėtų būti grindžiamos esamomis abipusės prieigos sąlygomis, kvotomis ir tradicine Sąjungos laivyno veikla, todėl:

-Sąjungos ir Jungtinės Karalystės laivams turėtų būti suteikta nuolatinė abipusė prieiga prie visų atitinkamų rūšių išteklių Sąjungos ir Jungtinės Karalystės vandenyse;

-turėtų būti nustatytos stabilios kvotos, kurios galėtų būti koreguojamos tik gavus abiejų Šalių sutikimą;

-turėtų būti nustatytos kvotų perdavimo ir keitimosi jomis ir metinio arba daugiamečio bendro leidžiamo sužvejoti kiekio (arba žvejybos pastangų apribojimų) nustatymo remiantis ilgalaikėmis valdymo strategijomis sąlygos;

-turėtų būti nustatytos žvejybos leidimų išdavimo sąlygos ir nuostatos, kuriomis užtikrinamos vienodos sąlygos ir reikalavimų laikymasis, įskaitant bendrą kontrolės ir tikrinimo veiklą.

85.Atsižvelgiant į prieigos prie vandenų sąlygas ir kvotas nustatomos sąlygos, susijusios su kitais numatomos partnerystės ekonominės dalies aspektais, visų pirma prieigos sąlygomis laisvosios prekybos zonoje, kaip numatyta šios dalies 2 skirsnio B punkte.

86.Nuostatos dėl žuvininkystės turėtų būti nustatytos iki 2020 m. liepos 1 d., kad jos įsigaliotų laiku, siekiant jas taikyti nustatant pirmųjų metų po pereinamojo laikotarpio žvejybos galimybes.

13. MAŽOSIOS IR VIDUTINĖS ĮMONĖS

87.Numatoma partnerystė turėtų apimti konkretų skyrių dėl mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), kuris turėtų padėti MVĮ visapusiškai pasinaudoti numatomos partnerystės teikiama nauda, inter alia, didinant jų informuotumą ir gerinant jų galimybes gauti naudingos informacijos apie taisykles, reguliavimą ir procedūras, susijusius su verslo veikla, įskaitant viešuosius pirkimus.

14.PASAULINIS BENDRADARBIAVIMAS

88.Numatoma partnerystė turėtų apimti nuostatas, kuriomis pripažįstama pasaulinio bendradarbiavimo svarba sprendžiant bendro ekonominio, aplinkos ir socialinio intereso klausimus. Iš esmės, numatomos partnerystės kontekste turėtų būti numatyta, išlaikant savo sprendimų priėmimo autonomiškumą, bendradarbiauti tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, G 7 ir G 20, kai tai atitinka abipusį Šalių interesą; bendradarbiavimas turėtų vykti, be kita ko, šiose srityse: klimato kaita; darnus vystymasis; kova su tarpvalstybine tarša; aplinkos apsauga; visuomenės sveikata ir vartotojų apsauga; finansinis stabilumas; kova su prekybos protekcionizmu.

15. VIENODOS SĄLYGOS IR TVARUMAS

A. Bendrosios nuostatos

89.Atsižvelgiant į Sąjungos ir Jungtinės Karalystės geografinį artumą ir ekonominę tarpusavio priklausomybę, numatoma partneryste turi būti užtikrinta atvira ir sąžininga konkurencija, apimanti tvirtus įsipareigojimus, kuriais siekiama užtikrinti vienodas sąlygas. Šie įsipareigojimai turėtų atitikti visos numatomos partnerystės mastą bei išsamumą ir Šalių ekonominį tarpusavio ryšį. Šiais įsipareigojimais turėtų būti užkirstas kelias prekybos iškraipymams ir nesąžiningam konkurenciniam pranašumui. Tuo tikslu numatomame susitarime turėtų būti išlaikyti bendri aukšti standartai valstybės pagalbos, konkurencijos, valstybės valdomų įmonių, socialinėje ir užimtumo, aplinkos, klimato kaitos ir atitinkamų mokesčių klausimų srityse. Todėl susitarimas turėtų būti grindžiamas tinkamais ir aktualiais Sąjungos ir tarptautiniais standartais. Į jį turėtų būti įtraukti derami mechanizmai, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą įgyvendinimą viduje, vykdymo užtikrinimą ir ginčų sprendimą, įskaitant tinkamas teisių gynimo priemones. Sąjungai taip pat turėtų būti numatyta galimybė taikyti autonomines laikinąsias priemones, kad būtų galima greitai reaguoti į tai, kas trukdo sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas atitinkamose srityse.

90.Numatoma partnerystė turėtų įpareigoti Šalis toliau gerinti atitinkamą savo apsaugos lygį, siekiant užtikrinti aukštą apsaugos lygį 89 punkte nurodytose srityse. Valdymo organui turėtų būti suteikti įgaliojimai keisti įsipareigojimus dėl vienodų sąlygų, siekiant įtraukti papildomas sritis arba ilgainiui nustatyti aukštesnius standartus.

B. Konkurencija

91.Numatoma partnerystė turėtų užtikrinti, kad Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės būtų taikomos Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje. Jungtinės Karalystės suteiktos pagalbos, darančios poveikį Didžiosios Britanijos ir Sąjungos tarpusavio prekybai, atveju Jungtinė Karalystė turėtų įsteigti nepriklausomą ir pakankamai išteklių turinčią vykdymo užtikrinimo instituciją, kuriai būtų suteikti veiksmingi įgaliojimai užtikrinti taikytinų taisyklių vykdymą ir kuri turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Komisija. Ginčai dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo Jungtinėje Karalystėje turėtų būti sprendžiami laikantis ginčų sprendimo procedūros.

92.Numatoma partnerystė turėtų užtikrinti, kad antikonkurenciniai susitarimai, piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi ir įmonių koncentracija, galintys iškraipyti konkurenciją, būtų draudžiami, jei jie daro poveikį Sąjungos ir Jungtinės Karalystės tarpusavio prekybai, išskyrus atvejus, kai imtasi taisomųjų priemonių. Šalys taip pat turėtų įsipareigoti sudaryti sąlygas veiksmingam vykdymo užtikrinimui konkurencijos teisės aktais ir vidaus administracinėmis bei teisminėmis procedūromis, kurie suteiktų galimybę konkurencijos taisyklių pažeidimo atveju veiksmingai bei laiku imtis veiksmų, ir taikyti veiksmingas teisių gynimo priemones.

C. Valstybės valdomos įmonės

93.Numatoma partnerystė turėtų apimti nuostatas dėl valstybės valdomų įmonių, paskirtųjų monopolijų ir įmonių, kurioms suteiktos specialios teisės ar privilegijos, siekiant užtikrinti, kad jos neiškraipytų konkurencijos ar nesudarytų kliūčių prekybai ir investicijoms.

D. Mokesčiai

94.Numatomos partnerystės kontekste Šalys turėtų pripažinti ir įsipareigoti įgyvendinti gero mokesčių srities valdymo principus, įskaitant visuotinius skaidrumo, keitimosi informacija bei sąžiningo apmokestinimo standartus ir EBPO kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu standartus (BEPS). Ji turėtų užtikrinti, kad pereinamojo laikotarpio pasibaigimo momentu Jungtinė Karalystė taikytų Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje taikytinus bendrus standartus bent šiose srityse: keitimasis informacija apie pajamas, finansinės sąskaitos, sprendimai dėl mokesčių, ataskaitos pagal šalis, tikroji nuosavybė ir galimi tarpvalstybiniai mokesčių planavimo susitarimai. Ji taip pat turėtų užtikrinti, kad pereinamojo laikotarpio pasibaigimo momentu Jungtinė Karalystė taikytų Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje taikytinus bendrus standartus, susijusius su kova su mokesčių vengimo praktika ir kredito įstaigų bei investicinių įmonių viešomis ataskaitomis pagal šalis.

95.Numatomos partnerystės kontekste Šalys turėtų dar kartą patvirtinti įsipareigojimą pažaboti žalingas mokesčių priemones, atsižvelgiant į G 20 ir EBPO BEPS veiksmų planą. Šalys taip pat turėtų užtikrinti, kad Jungtinė Karalystė dar kartą patvirtintų įsipareigojimą laikytis Verslo apmokestinimo elgesio kodekso.

E. Darbo ir socialinė apsauga

96.Numatoma partnerystė turėtų užtikrinti, kad įstatymais, kitais teisės aktais ir praktika nustatytas darbo ir socialinės apsaugos lygis nebūtų sumažintas žemiau lygio, nustatyto bendrais standartais, kurie pereinamojo laikotarpio pasibaigimo momentu taikomi Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje bent šiose srityse: pagrindinės darbuotojų teisės; darbuotojų sauga ir sveikata, įskaitant atsargumo principą; tinkamos darbo sąlygos ir užimtumo standartai; informavimo ir konsultavimosi teisės bendrovėje ir restruktūrizavimas. Ji taip pat turėtų apsaugoti ir skatinti darbuotojų ir darbdavių, taip pat jų atitinkamų organizacijų ir vyriausybių socialinį dialogą darbo klausimais.

97.Numatoma partnerystė turėtų užtikrinti, kad Jungtinė Karalystė veiksmingai vykdytų savo įsipareigojimus ir įstatymus, kitus teisės aktus ir praktiką, kuriuose atsispindi tie įsipareigojimai, pasitelkdama pakankamai išteklių turinčias nacionalines institucijas, veiksmingą darbo inspekcijų sistemą ir veiksmingas administracines procedūras bei teismo procesą.

F. Aplinka

98.Numatoma partnerystė turėtų užtikrinti, kad įstatymais, kitais teisės aktais ir praktika nustatytas bendras aplinkos apsaugos lygis nebūtų sumažintas žemiau lygio, nustatyto bendrais standartais, kurie pereinamojo laikotarpio pasibaigimo momentu taikomi Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje bent šiose srityse: prieiga prie informacijos apie aplinką; visuomenės dalyvavimas ir teisė kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais; poveikio aplinkai vertinimas ir strateginis poveikio aplinkai vertinimas; pramoniniai išmetamieji teršalai; išlakos ir oro kokybės tiksliniai rodikliai bei ribinės vertės; gamtos ir biologinės įvairovės išsaugojimas; atliekų tvarkymas; vandens aplinkos apsauga ir išsaugojimas; jūros aplinkos apsauga ir išsaugojimas; cheminių medžiagų gamybos, naudojimo, išleidimo ir šalinimo keliamo pavojaus žmogaus sveikatai ar aplinkai prevencija, mažinimas ir panaikinimas; klimato kaita. Šioje srityje turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad, kiek tai susiję su tarpvalstybine tarša, Sąjungos ir Jungtinės Karalystės biosfera yra bendra. Atitinkamais atvejais numatoma partnerystė turėtų įtvirtinti būtiniausius įsipareigojimus, kuriuose atsispindėtų pereinamojo laikotarpio pasibaigimo momentu tose srityse galiojantys standartai, įskaitant tikslinius rodiklius. Numatoma partnerystė turėtų užtikrinti, kad Šalys laikytųsi atsargumo principo ir principų, kuriais vadovaujantis turi būti imamasi prevencinių veiksmų, žala aplinkai pirmiausia turėtų būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, ir principo „teršėjas moka“.

99.Numatoma partnerystė turėtų užtikrinti, kad Jungtinė Karalystė įdiegtų skaidrią sistemą, pagal kurią nepriklausoma ir pakankamai išteklių turinti įstaiga (‑os) atliktų veiksmingą vidaus stebėseną, teiktų ataskaitas, vykdytų priežiūrą ir užtikrintų vykdymą, kiek tai susiję su Jungtinei Karalystei tenkančiomis pareigomis.

G. Kova su klimato kaita

100.Numatomos partnerystės kontekste turėtų būti dar kartą patvirtinti Šalių įsipareigojimai veiksmingai įgyvendinti tarptautinius susitarimus dėl kovos su klimato kaita, įskaitant pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją sudarytus susitarimus, pavyzdžiui, Paryžiaus susitarimą.

101.Numatoma partnerystė turėtų užtikrinti, kad Jungtinė Karalystė išlaikytų anglies dioksido apmokestinimo sistemą, kurios veiksmingumas ir aprėptis atitiktų bent nustatytuosius bendrais standartais, įskaitant tikslinius rodiklius, dėl kurių Sąjungoje susitarta iki pereinamojo laikotarpio pabaigos ir kurie taikytini vėlesniu laikotarpiu. Šalys turėtų apsvarstyti galimybę Jungtinės Karalystės nacionalinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą susieti su Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS). Toks sistemų susiejimas turėtų būti grindžiamas sąlygomis, dėl kurių susitarta Sąjungoje, jis turėtų užtikrinti Sąjungos ATLPS vientisumą ir vienodas sąlygas, taip pat turėtų būti numatyta galimybė ilgainiui didinti užmojus.

102.Numatoma partnerystė taip pat turėtų užtikrinti, kad tose srityse, kuriose netaikoma anglies dioksido apmokestinimo sistema, Jungtinė Karalystė apsaugos lygio nesumažintų žemiau lygio, nustatyto bendrais standartais, įskaitant tikslinius rodiklius, dėl kurių Sąjungoje susitarta iki pereinamojo laikotarpio pabaigos ir kurie taikytini vėlesniu laikotarpiu.

103.Numatoma partnerystė turėtų užtikrinti, kad Jungtinė Karalystė įdiegtų skaidrią sistemą, pagal kurią nepriklausoma ir pakankamai išteklių turinti įstaiga (‑os) atliktų veiksmingą vidaus stebėseną, teiktų ataskaitas, vykdytų priežiūrą ir užtikrintų vykdymą, kiek tai susiję su Jungtinei Karalystei tenkančiomis pareigomis.

H. Kitos darnaus vystymosi priemonės

104.Atsižvelgiant į Šalių tikslą užtikrinti darnų vystymąsi, numatoma partnerystė turėtų skatinti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimą. Ji turėtų apimti nuostatas dėl atitinkamų tarptautiniu mastu sutartų principų ir taisyklių laikymosi ir veiksmingo įgyvendinimo. Be to, ji turėtų apimti Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas ir Europos Tarybos Europos socialinę chartiją. Numatoma partnerystė taip pat turėtų apimti daugiašalius aplinkosaugos susitarimus, įskaitant susitarimus, susijusius su klimato kaita, visų pirma Paryžiaus susitarimą, ir su klimato kaitos švelninimu susijusias daugiašales iniciatyvas, pavyzdžiui, Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) iniciatyvas.

105.Be to, tais atvejais, kai Šalys užtikrina didesnę aplinkos, socialinę, darbo ir klimato apsaugą, nei numatyta 96 , 98 ir 100 102 punktuose išdėstytuose įsipareigojimuose, numatoma partnerystė turėtų užkirsti joms galimybę sumažinti tą papildomą lygį prekybos ir investicijų skatinimo tikslais.

106.Šiuo tikslu numatoma partnerystė turėtų skatinti didesnį prekybos ir investicijų indėlį į darnų vystymąsi, be kita ko, vykdant dvišalį bendradarbiavimą ir tarptautiniuose forumuose, taip pat kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, sudarant palankesnes sąlygas prekybai ekologiškomis ir klimatui nekenkiančiomis prekėmis ir paslaugomis ir remiant savanoriškas tvarumo užtikrinimo programas bei didinant įmonių socialinę atsakomybę. Jos kontekste turėtų būti numatytas visų pirma bendradarbiavimas tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, UNFCCC, G 7 ir G 20, taip pat dvišalis bendradarbiavimas, kad būtų padidinti darnaus vystymosi ir kovos su klimato kaita užmojai. Ji taip pat turėtų skatinti prekybą, kuri padeda siekti mažataršio ir klimato kaitos poveikiui atsparaus vystymosi. Be to, numatoma partnerystė turėtų skatinti prekybą teisėtai gautais ir tvariai valdomais gamtos ištekliais, visų pirma kiek tai susiję su biologine įvairove, fauna ir flora, vandens ekosistema bei miškininkystės produktais, ir ji turėtų apimti atitinkamas tarptautines priemones ir praktiką.

107.Numatoma partnerystė turėtų sudaryti sąlygas pilietinės visuomenės dalyvavimui ir dialogui.

108.Numatomos partnerystės kontekste turėtų būti numatyta įsipareigojimų įgyvendinimo ir jos socialinio poveikio bei poveikio aplinkai stebėsena, inter alia, vykdant viešą peržiūrą, viešąją kontrolę ir taikant ginčų sprendimo mechanizmus, taip pat taikant skatinimo priemones ir imantis su prekyba susijusios bendradarbiavimo veiklos, be kita ko, atitinkamuose tarptautiniuose forumuose.

16. BENDROSIOS IŠIMTYS

109.Numatoma partnerystė turėtų apimti bendrąsias išimtis, taikytinas atitinkamoms numatomos partnerystės dalims, be kita ko, susijusias su saugumu, mokėjimų balansu, prudencine priežiūra ir mokesčiais, remiantis atitinkamais PPO susitarimų straipsniais.

III DALIS. SAUGUMAS

1. TIKSLAI IR PRINCIPAI

110.Siekdamos užtikrinti Sąjungos saugumą ir jos piliečių apsaugą, Šalys turėtų užmegzti plačią, visapusišką ir subalansuotą saugumo srities partnerystę. Šios partnerystės kontekste bus atsižvelgiama į geografinį artumą ir kintančias grėsmes, įskaitant sunkių formų tarptautinį nusikalstamumą, organizuotą nusikalstamumą, terorizmą, kibernetinius išpuolius, dezinformacijos kampanijas, hibridines grėsmes, taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos silpnėjimą ir valstybinių grėsmių atgijimą.

111.Numatomos partnerystės kontekste Šalys turėtų dar kartą patvirtinti įsipareigojimą skatinti užtikrinti visuotinį saugumą, klestėjimą ir veiksmingą daugiašališkumą, grindžiamus jų bendrais principais, vertybėmis ir interesais. Saugumo srities partnerystė turėtų apimti teisėsaugos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, bendradarbiavimą užsienio politikos, saugumo ir gynybos srityse, taip pat teminį bendradarbiavimą bendro intereso srityse.

2. TEISĖSAUGOS IR TEISMINIS BENDRADARBIAVIMAS BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE

112.Saugumo srities partnerystės kontekste turėtų būti numatytas glaudus teisėsaugos ir teisminis bendradarbiavimas nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn srityje, atsižvelgiant į būsimą Jungtinės Karalystės, kaip Šengeno erdvei nepriklausančios trečiosios valstybės, kurioje nebus numatytas laisvas asmenų judėjimas, statusą. Saugumo srities partnerystė turėtų užtikrinti abipusiškumą, taip pat užtikrinti, kad būtų išlaikytas Sąjungos sprendimų priėmimo autonomiškumas ir jos teisinės tvarkos vientisumas ir būtų atsižvelgiama į tai, kad trečioji valstybė negali turėti tokių pačių teisių ir gauti tokios pačios naudos kaip valstybė narė.

113.Numatoma partnerystė turėtų būti grindžiama įsipareigojimais gerbti pagrindines teises, įskaitant tinkamą asmens duomenų apsaugą, – tai yra bendradarbiavimo sąlyga. Atsižvelgiant į tai, numatomos partnerystės kontekste turėtų būti numatyta galimybė automatiškai nutraukti teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, jei Jungtinė Karalystė denonsuotų Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK). Jos kontekste taip pat turėtų būti numatyta galimybė automatiškai sustabdyti bendradarbiavimą, jei Jungtinė Karalystė panaikintų nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis įgyvendinama EŽTK, ir dėl to asmenims taptų neįmanoma EŽTK suteiktomis teisėmis naudotis Jungtinės Karalystės teismuose. Saugumo srities partnerystės kontekste numatomas teisėsaugos institucijų ir teisminio bendradarbiavimo užmojo mastas priklausys nuo Jungtinėje Karalystėje užtikrinamo asmens duomenų apsaugos lygio. Komisija imsis priemonių, kad būtų priimtas sprendimas dėl tinkamumo, kuris sudarytų palankesnes sąlygas tokiam bendradarbiavimui, jei tenkinamos taikytinos sąlygos. Numatomos partnerystės kontekste turėtų būti numatyta galimybė sustabdyti saugumo srities partnerystės kontekste nustatytą teisėsaugos ir teisminį bendradarbiavimą, jei Komisija panaikina sprendimą dėl tinkamumo arba sustabdo jo veikimą arba jei Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ES Teisingumo Teismas) paskelbia jį negaliojančiu. Saugumo srities partnerystės kontekste Šalys taip pat turėtų numatyti teisingo bylos nagrinėjimo teismines garantijas, įskaitant procesines teises, pavyzdžiui, veiksmingą teisę turėti advokatą. Jos kontekste taip pat turėtų būti nustatyti tinkami atsisakymo patenkinti bendradarbiavimo prašymą pagrindai, įskaitant atvejus, kai toks prašymas yra susijęs su asmeniu, kuris dėl tų pačių bylos aplinkybių valstybėje narėje arba Jungtinėje Karalystėje buvo galutiniu nuosprendžiu pripažintas kaltu arba išteisintas.

A. Keitimasis duomenimis

114.Numatomos partnerystės kontekste turėtų būti nustatyta savalaikio, veiksmingo, rezultatyvaus ir abipusio informacijos apie keleivius skyrių keitimosi keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenimis ir tokių atitinkamose nacionalinėse PNR tvarkymo sistemose saugomų duomenų tvarkymo rezultatais tvarka. Taip pat turėtų būti nustatytas pagrindas, kuriuo remdamiesi oro vežėjai perduoda PNR duomenis Jungtinei Karalystei vykdydami skrydžius tarp Jungtinės Karalystės ir valstybės narės. Tokia tvarka turėtų atitikti atitinkamus reikalavimus, be kita ko, išdėstytus ES Teisingumo Teismo nuomonėje 1/15.

115.Numatomos partnerystės kontekste turėtų būti numatyti Šalių susitarimai, kuriais užtikrinama abipusė prieiga prie nacionaliniu lygmeniu turimų duomenų apie įtariamų ir nuteistų asmenų DNR ir pirštų atspaudus, taip pat prie transporto priemonių registracijos duomenų (Priumo sprendimas).

116.Nedarant poveikio keitimuisi teisėsaugos informacija per Interpolą, Europolą ar pagal dvišalius ir tarptautinius susitarimus, numatomos partnerystės kontekste turėtų būti numatyta galimybė supaprastinta tvarka keistis esama informacija ir žvalgybos informacija tarp Jungtinės Karalystės ir valstybių narių teisėsaugos institucijų, siekiant užtikrinti pajėgumus, kurie, kiek tai techniškai ir teisiškai įmanoma, laikoma būtina ir atitinka Sąjungos interesus, apytikriai atitiktų Tarybos pamatiniu sprendimu 2006/960/TVR užtikrinamus pajėgumus. Tai apimtų informaciją apie ieškomus ir dingusius asmenis bei daiktus.

B. Operatyvinis teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose

117.Numatomos partnerystės kontekste turėtų būti numatytas Jungtinės Karalystės ir Europolo bei Eurojusto bendradarbiavimas atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatyta bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis tvarka.

118.Numatomos partnerystės kontekste turėtų būtų nustatytos veiksmingos priemonės, grindžiamos supaprastintomis procedūromis, kurioms gali būti taikoma teisminė kontrolė ir terminai ir kurios sudaro sąlygas Jungtinei Karalystei ir Sąjungos valstybėms narėms veiksmingai ir greitai perduoti įtariamus ir nuteistus asmenis, numatant galimybę už tam tikras nusikalstamas veikas netaikyti abipusio baudžiamumo reikalavimo, ir nustatyti, kaip šios priemonės būtų taikomos jų pačių piliečiams, taip pat už politinius nusikaltimus.

119.Siekiant užtikrinti veiksmingą ir rezultatyvų praktinį teisėsaugos ir teisminių institucijų bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, prireikus numatoma partnerystė turėtų sudaryti palankesnes sąlygas taikyti atitinkamas Europos Tarybos konvencijas ir papildyti jų taikymą, be kita ko, nustatant terminus ir numatant standartines formas. Ji taip pat turėtų apimti būtinas papildomas savitarpio teisinės pagalbos formas ir susitarimus, tinkamus atsižvelgiant į būsimą Jungtinės Karalystės statusą, be kita ko, dėl jungtinių tyrimų grupių ir naujausios technologinės pažangos, siekiant užtikrinti pajėgumus, kurie, kiek tai techniškai ir teisiškai įmanoma, laikoma būtina ir atitinka Sąjungos interesus, apytikriai atitiktų Sąjungos priemonėmis užtikrinamus pajėgumus.

120.Papildant 1959 m. balandžio 20 d. Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose ir jos papildomų protokolų taikymą bei jam sudarant palankesnes sąlygas, numatomos partnerystės kontekste turėtų būti nustatyta keitimosi informacija apie teistumą tvarka, tinkama atsižvelgiant į būsimą Jungtinės Karalystės statusą, siekiant užtikrinti pajėgumus, kurie, kiek tai techniškai ir teisiškai įmanoma, laikoma būtina ir atitinka Sąjungos interesus, apytikriai atitiktų Sąjungos priemonėmis užtikrinamus pajėgumus.

C. Kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu

121.Numatoma partnerystė turėtų apimti įsipareigojimus remti tarptautines pastangas užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui ir su jais kovoti, visų pirma laikantis Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) standartų. Numatomos partnerystės nuostatų mastas turėtų būti platesnis už FATF standartų dėl informacijos apie tikruosius savininkus mastą, be kita ko, jose turėtų būti numatyta, kad veiktų bendrovių informacijos apie tikruosius savininkus viešieji registrai ir patikos fondų bei kitų juridinių struktūrų informacijos apie tikruosius savininkus pusiau vieši registrai.

3. UŽSIENIO POLITIKA, SAUGUMAS IR GYNYBA

122.Numatomos partnerystės kontekste turėtų būti numatytas plataus užmojo, glaudus ir ilgalaikis bendradarbiavimas išorės veiksmų srityje, siekiant apsaugoti piliečius nuo išorės grėsmių, užkirsti kelią konfliktams, stiprinti tarptautinę taiką bei saugumą ir šalinti pagrindines pasaulinių problemų priežastis.

123.Numatoma partnerystė turėtų užtikrinti, kad būtų išlaikytas Sąjungos sprendimų priėmimo, be kita ko, jos užsienio politikos, saugumo ir gynybos formavimo, autonomiškumas. Numatoma partnerystė turėtų paisyti Sąjungos teisinės tvarkos, taip pat jos strateginių ir saugumo interesų.

124.Tais atvejais, kai Jungtinės Karalystės ir Sąjungos interesai yra bendri, numatoma partnerystė turėtų sudaryti sąlygas Jungtinei Karalystei, kaip trečiajai valstybei, bendradarbiauti su Sąjunga.

125.Visapusiškai pasinaudojant esamos bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis sistemos teikiamomis galimybėmis, be kita ko, pasitelkiant Jungtines Tautas ir NATO, partnerystė turėtų sudaryti sąlygas tinkamiems dialogo, konsultacijų, keitimosi informacija ir bendradarbiavimo mechanizmams, kurie būtų lankstūs, galimi išplėsti ir proporcingi Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo su Sąjunga lygiui.

A. Konsultacijos ir bendradarbiavimas

126.Numatoma partnerystė turėtų sudaryti sąlygas Sąjungos ir Jungtinės Karalystės struktūrizuotoms konsultacijoms palaikant politinį dialogą bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) ir bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) klausimais, taip pat sektorių dialogus. Atitinkamais atvejais Šalys tokias struktūrizuotas konsultacijas gali pradėti iki pereinamojo laikotarpio pabaigos.

127.Numatoma partnerystė turėtų sudaryti sąlygas Sąjungos ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimui trečiosiose valstybėse, įskaitant konsulinės apsaugos klausimais, ir tarptautinėse organizacijose, visų pirma Jungtinėse Tautose, siekiant suvienyti išorės veiksmų pastangas ir spręsti pasaulines problemas.

B. Sankcijos

128.Siekiant sudaryti galimybę Jungtinei Karalystei ir Sąjungai suderinti sankcijų politiką, tais atvejais, kai užsienio politikos tikslai yra bendri, numatoma partnerystė turėtų sudaryti palankesnes sąlygas Sąjungos ir Jungtinės Karalystės dialogui ir tarpusavio keitimuisi informacija atitinkamais jų atitinkamų sankcijų režimų politikos ciklo etapais.

C. Operacijos ir misijos

129.Numatomos partnerystės kontekste turėtų būti nustatyta esamas taisykles atitinkanti sistema, kuri sudarytų sąlygas Jungtinei Karalystei kiekvienu konkrečiu atveju Sąjungos kvietimu dalyvauti BSGP misijose ir operacijose, kuriose gali dalyvauti trečiosios valstybės.

130.Pagal šią sistemą, vykstant BSGP misijai ar operacijai, kurioje dalyvauja Jungtinė Karalystė, numatomos partnerystės kontekste turėtų būti numatyta sąveika ir keitimasis informacija su Jungtine Karalyste, kurie būtų proporcingi Jungtinės Karalystės įnašo dydžiui.

D. Gynybos pajėgumų plėtojimas

131.Numatoma partnerystė turėtų užtikrinti, kad būtų išlaikytas Sąjungos strateginis savarankiškumas ir veiksmų laisvė, grindžiami jos gynybos pramonine baze. Kai tai atitinka Sąjungos pramoninius ir technologinius interesus, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas atitinkamų ginkluotųjų pajėgų sąveikai, jei ir kiek tai įmanoma pagal Sąjungos teisėje nustatytas sąlygas, saugumo partnerystė gali sudaryti sąlygas:

a)Jungtinei Karalystei pagal administracinį susitarimą bendradarbiauti rengiant Europos gynybos agentūros (EGA) mokslinių tyrimų ir pajėgumų projektus;

b)reikalavimus atitinkantiems Jungtinės Karalystės subjektams dalyvauti bendradarbiaujamojo pobūdžio gynybos projektuose, kuriuose dalyvauja Sąjungos subjektai ir kuriuos remia Europos gynybos fondas;

c)Jungtinei Karalystei išimties tvarka dalyvauti projektuose pagal nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) sistemą tais atvejais, kai ją pakviečia dalyvauti Sąjunga.

132.Numatomos partnerystės kontekste turėtų būti nustatyta, kad bet koks Jungtinės Karalystės dalyvavimas EGA arba Europos Sąjungos palydovų centro (EUSC) veikloje, susijusioje su platesne Sąjungos politika, turėtų atitikti Sąjungos teisėje nustatytas dalyvavimo taisykles.

E. Keitimasis žvalgybos informacija

133.Numatomos partnerystės kontekste turėtų būti numatyta galimybė Sąjungai ir Jungtinei Karalystei laiku ir savanoriškai abipusiu pagrindu prireikus keistis žvalgybos informacija, kartu išsaugant Sąjungos žvalgybos medžiagos rengimo autonomiškumą. Toks keitimasis žvalgybos informacija turėtų padėti vienodai traktuoti Europos saugumo aplinką ir sudaryti palankesnes sąlygas Sąjungos ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimui.

134.Numatomos partnerystės kontekste turėtų būti numatyta galimybė atitinkamoms Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms ir Jungtinės Karalystės valdžios institucijoms keistis žvalgybos ir neskelbtina informacija. Numatomos partnerystės kontekste turėtų būti numatytas Jungtinės Karalystės ir EUSC bendradarbiavimas palydovinių vaizdų srityje pagal Tarybos sprendimą dėl EUSC įsteigimo.

F. Kosmosas

135.Numatomos partnerystės kontekste Jungtinei Karalystei turėtų būti numatyta galimybė naudotis GALILEO paslauga valstybinėms institucijoms (PVI) pagal Sąjungos teisę taikant nuostatas dėl PVI. Tokios nuostatos dėl PVI turėtų leisti užtikrinti, kad vykdant Sąjungos operacijas arba ad hoc operacijas, kuriose dalyvauja jos valstybės narės, Jungtinė Karalystė galėtų konfidencialaus pobūdžio reikmėms naudotis atspariausia GALILEO paslauga.

136.Kadangi galimybė naudotis technologijų plėtros teikiama nauda nėra suteikiama, galimybė naudotis GALILEO PVI turėtų būti suteikiama su sąlyga, kad:

a)užtikrinama, jog Jungtinės Karalystės naudojimasis PVI neprieštarautų esminiams Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo interesams;

b)Jungtinė Karalystė dalyvauja su saugumu nesusijusioje Sąjungos kosmoso programos veikloje, kaip numatyta I dalies dėl dalyvavimo Sąjungos programose 2 skirsnio A punkte, išskyrus atvejus, kai Jungtinė Karalystė suteikia Sąjungai prieigą prie numatytos savo pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos ir tol, kol ji tą prieigą teikia.

G. Vystomasis bendradarbiavimas

137.Numatoma partnerystė turėtų sudaryti sąlygas Jungtinei Karalystei prisidėti prie Sąjungos priemonių ir mechanizmų, visapusiškai paisant Sąjungos autonomiškumo vystymosi prioritetų programavimo srityje. Numatoma partnerystė turėtų skatinti darnų vystymąsi ir skurdo panaikinimą. Šiuo atžvilgiu partnerystės kontekste Šalims turėtų būti numatyta nuolatinė parama Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslams ir Europos konsensusui dėl vystymosi įgyvendinti.

4. TEMINIS BENDRADARBIAVIMAS

A. Kibernetinis saugumas

138.Numatoma partnerystė turėtų sudaryti sąlygas Sąjungos ir Jungtinės Karalystės dialogui kibernetinio saugumo klausimais, įskaitant bendradarbiavimą, kuriuo siekiama atitinkamose tarptautinėse organizacijose skatinti taikyti veiksmingą pasaulinę praktiką kibernetinio saugumo srityje.

139.Numatoma partnerystė turėtų sudaryti sąlygas Sąjungai ir Jungtinei Karalystei laiku ir abipusiškai keistis informacija apie kibernetinį saugumą, įskaitant informaciją apie incidentus ir tendencijas.

140.Atsižvelgiant į tai, numatoma partnerystė turėtų sudaryti sąlygas Jungtinei Karalystei ir Europos Sąjungos kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybai (CERT-EU) bendradarbiauti užtikrinant abipusiškumą. Ji turėtų sudaryti sąlygas Jungtinei Karalystei dalyvauti atitinkamoje Bendradarbiavimo grupės, įsteigtos pagal Sąjungos tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyvą, ir Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros (ENISA) veikloje.

B. Neteisėta migracija

141.Numatomos partnerystės kontekste turėtų būti numatytas bendradarbiavimas siekiant spręsti neteisėtos migracijos, įskaitant jos veiksnius ir pasekmes, klausimą, kartu pripažįstant tiek būtinybę apsaugoti pažeidžiamiausius asmenis, tiek tai, kad ateityje Jungtinė Karalystė bus Šengeno erdvei nepriklausanti trečioji valstybė, kurioje nebus numatytas laisvas asmenų judėjimas. Šis bendradarbiavimas turėtų apimti:

a)bendradarbiavimą su Europolu siekiant kovoti su organizuotu nusikalstamumu imigracijos srityje atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatyta bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis tvarka;

b)dialogą dėl bendrų tikslų ir bendradarbiavimo, įskaitant bendradarbiavimą trečiosiose valstybėse ir tarptautiniuose forumuose, siekiant spręsti neteisėtos migracijos klausimą pradiniame etape.

IV DALIS. INSTITUCINĖS IR KITOS HORIZONTALIOSIOS PRIEMONĖS

1. STRUKTŪRA

142.Numatoma partnerystė turėtų būti įtraukta į bendrą valdymo sistemą, apimančią visas bendradarbiavimo ekonomikos ir saugumo klausimais sritis ir prireikus susitarimus bei priemones, kuriais papildoma numatoma partnerystė.

143.Numatomos partnerystės kontekste turėtų būti numatyta galimybė atlikti periodinę jos peržiūrą.

2. VALDYMAS

144.Kad būtų užtikrintas tinkamas numatomos partnerystės veikimas, jos kontekste turėtų būti dar kartą patvirtintas įsipareigojimas palaikyti reguliarų dialogą ir nustatyti patikimą, rezultatyvią ir veiksmingą jos ilgalaikio valdymo, priežiūros, įgyvendinimo, peržiūros ir plėtojimo tvarką, taip pat ginčų sprendimo ir vykdymo užtikrinimo tvarką, visapusiškai paisant kiekvienos Šalies atitinkamos teisinės tvarkos autonomiškumo.

145.Numatomos partnerystės kontekste turėtų būti numatyta galimybė taikyti autonomines priemones, įskaitant visišką ar dalinį partnerystės ir bet kokių papildomų susitarimų sustabdymą esminių elementų pažeidimo atveju.

A. Strateginė kryptis ir dialogas

146.Numatoma partnerystė turėtų apimti dialogą atitinkamais lygmenimis, kad būtų nustatyta strateginė kryptis ir aptariamos galimybės bendradarbiauti abipusio intereso srityse.

147.Be to, atitinkamais lygmenimis turėtų būti rengiami konkretūs teminiai dialogai, kurie turėtų vykti taip dažnai, kiek tai būtina veiksmingam numatomos partnerystės veikimui.

148.Numatomos partnerystės kontekste turėtų būti užmegztas Europos Parlamento ir Jungtinės Karalystės Parlamento tarpusavio dialogas, kai tai, jų nuomone, yra reikalinga, kad teisėkūros institucijos dalytųsi nuomonėmis ir ekspertinėmis žiniomis su numatoma partneryste susijusiais klausimais.

149.Numatoma partnerystė turėtų skatinti pilietinės visuomenės dialogą.

B. Valdymas, administravimas ir priežiūra

150.Numatomos partnerystės kontekste turėtų būti įsteigtas valdymo organas, kuris būtų atsakingas už jos įgyvendinimo ir veikimo valdymą bei priežiūrą ir sudarytų palankesnes sąlygas spręsti ginčus, kaip nurodyta toliau. Jis turėtų priimti sprendimus ir teikti rekomendacijas dėl numatomos partnerystės raidos.

151.Valdymo organas turėtų būti sudarytas iš Šalių atitinkamo lygmens atstovų, priimti sprendimus bendru sutarimu, o posėdžius rengti taip dažnai, kiek tai reikalinga jo užduotims vykdyti. Prireikus tas organas taip pat galėtų steigti specializuotus pakomitečius, kurie padėtų jam vykdyti jo užduotis.

C. Aiškinimas

152.Visapusiškai paisant kiekvienos Šalies teisinės tvarkos autonomiškumo, numatomos partnerystės aiškinimas ir taikymas turėtų būti nuoseklus.

D. Ginčų sprendimas

153.Numatoma partnerystė turėtų apimti tinkamą ginčų sprendimo ir vykdymo užtikrinimo tvarką, įskaitant nuostatas dėl problemų sprendimo skubos tvarka. Tuo tikslu ji turėtų apimti nuostatas, kuriomis Šalys būtų skatinamos dėti visas pastangas bet kurį klausimą dėl numatomos partnerystės veikimo spręsti diskusijų ir konsultacijų būdu, be kita ko, pasitelkiant valdymo organą, kad klausimas būtų išspręstas oficialiai.

154.Atitinkamais atvejais valdymo organas gali susitarti ginčą bet kuriuo metu perduoti spręsti nepriklausomai arbitražo kolegijai, ir tais atvejais, kai valdymo organui per nustatytą laikotarpį nepavyktų išspręsti ginčo abiem Šalims priimtinu būdu, tai padaryti turėtų galėti bet kuri iš Šalių. Nepriklausomos arbitražo kolegijos sprendimai Šalims turėtų būti privalomi.

155.Jei ginčo metu kiltų klausimas dėl Sąjungos teisės aiškinimo (tai taip pat gali nurodyti bet kuri iš Šalių), arbitražo kolegija turėtų perduoti klausimą spręsti ES Teisingumo Teismui, kaip vienintelei arbitražo įstaigai Sąjungos teisės srityje, kad jis priimtų privalomą sprendimą. Arbitražo kolegija turėtų išspręsti ginčą vadovaudamasi ES Teisingumo Teismo priimtu sprendimu.

156.Tais atvejais, kai Šalis per pagrįstą laikotarpį nesiimtų priemonių, būtinų privalomam sprendimui, kuriuo išspręstas ginčas, įvykdyti, kita Šalis turėtų teisę prašyti finansinės kompensacijos arba imtis proporcingų laikinųjų priemonių, įskaitant jos įsipareigojimų pagal numatomą partnerystę sustabdymą. Kaip numatyta Susitarimo dėl išstojimo 178 straipsnio 2 dalyje, numatomos partnerystės kontekste turėtų būti nustatytos sąlygos, kuriomis, vienai Šaliai ir toliau nevykdant Susitarimo dėl išstojimo 173 straipsnyje nurodyto arbitražo kolegijos sprendimo, kita Šalis galėtų sustabdyti įsipareigojimų, kylančių iš bet kurios numatomos partnerystės dalies ir papildomų susitarimų, vykdymą.

3. ĮSLAPTINTA IR NESKELBTINA NEĮSLAPTINTA INFORMACIJA

157.Numatomos partnerystės kontekste turėtų būti numatytos abipusės garantijos dėl Šalių įslaptintos informacijos tvarkymo ir apsaugos.

158.Prireikus Šalys turėtų nustatyti neskelbtinos neįslaptintos informacijos, kurią jos viena kitai teikia ir kuria tarpusavyje keičiasi, apsaugos sąlygas.

4. IŠIMTYS IR APSAUGOS PRIEMONĖS

159.Numatomos partnerystės kontekste turėtų būti numatytos atitinkamos išimtys. Jos turėtų apimti informacijos, susijusios su Šalių saugumo interesais, atskleidimą.

160.Numatomos partnerystės kontekste turėtų būti numatyta galimybė Šaliai su dideliais ekonominiais, visuomeniniais ar aplinkos apsaugos srities sunkumais susijusių aplinkybių atveju aktyvuoti laikinas apsaugos priemones, kuriomis kitais atvejais būtų pažeisti jos įsipareigojimai. Tokios priemonės turėtų būti taikomos laikantis griežtų sąlygų ir jose turėtų būti numatyta teisė kitai Šaliai imtis pusiausvyros atkūrimo priemonių. Dėl taikomų priemonių turėtų spręsti nepriklausomas arbitražas.

IV. TERITORINĖ TAIKYMO SRITIS

161.Joks Sąjungos ir Jungtinės Karalystės susitarimas, dėl kurio deramasi vadovaujantis šiais derybiniais nurodymais, neturėtų daryti poveikio Protokolui dėl Airijos ir Šiaurės Airijos ir Protokolui dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės suverenių bazių teritorijų Kipre.

162.Į jokį Sąjungos ir Jungtinės Karalystės susitarimą, dėl kurio deramasi vadovaujantis šiais derybiniais nurodymais, nebus įtraukiamas Gibraltaras.

V.AUTENTIŠKOS KALBOS

163.Į numatomos partnerystės aktą, kuris turėtų būti vienodai autentiškas visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis, tuo tikslu turėtų būti įtraukta atitinkama nuostata dėl kalbos.

VI. PROCEDŪRINĖ DERYBŲ TVARKA

164.Vesdama derybas, Komisija turėtų nuolat koordinuoti veiksmus su Taryba ir jos parengiamaisiais organais ir palaikyti su jais nuolatinį dialogą. Šiuo atžvilgiu Taryba ir Nuolatinių atstovų komitetas, kuriems padeda [specialiojo komiteto pavadinimas], turėtų pateikti gaires Komisijai.

165.Komisija turėtų laiku konsultuotis su Tarybos parengiamaisiais organais ir teikti jiems ataskaitas. Tuo tikslu Taryba prieš kiekvieną derybų posėdį ir po jo turėtų surengti [specialiojo komiteto pavadinimas] posėdį. Komisija turėtų laiku teikti visą būtiną su derybomis susijusią informaciją ir dokumentus.

166.Komisija turėtų nuolat laiku teikti Europos Parlamentui išsamią informaciją apie derybas.

167.Derybas BUSP klausimais Komisija turėtų vesti bendradarbiaudama su Sąjungos vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio reikalams ir saugumo politikai ir susitarusi su juo.

(1) Dėl transporto paslaugų taip pat žr. 10 skirsnį.
Top