This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52025DC0256
REPORT FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL AND THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE Evaluation of the European Labour Authority (ELA)
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI Europos darbo institucijos (EDI) vertinimas
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI Europos darbo institucijos (EDI) vertinimas
COM/2025/256 final
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2025 05 26
COM(2025) 256 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI
Europos darbo institucijos (EDI) vertinimas
{SEC(2025) 157 final} - {SWD(2025) 128 final}
I. PAGRINDINĖ INFORMACIJA IR APLINKYBĖS
Europos darbo institucija (toliau – EDI arba Institucija) įsteigta 2019 m. birželio 20 d. Reglamentu (ES) 2019/1149 1 (toliau – Steigimo reglamentas).
Atsižvelgiant į didėjantį darbo jėgos judumą, nuolatinius vykdymo užtikrinimo ir bendradarbiavimo sunkumus, taip pat tebesitęsiančias problemas, su kuriomis susiduria tarpvalstybinio pobūdžio situacijose esantys darbuotojai 2 , EDI buvo įsteigta kaip decentralizuota agentūra, siekiant padėti didinti sąžiningumą ir pasitikėjimą vidaus rinka, padėti užtikrinti sąžiningą darbo jėgos judumą visoje Europos Sąjungoje ir padėti valstybėms narėms ir Europos Komisijai veiksmingai taikyti ES teisinę sistemą, susijusią su darbo jėgos judumu ir socialinės apsaugos sistemų koordinavimu, bei užtikrinti jos vykdymą. Taigi EDI taip pat siekia prisidėti prie labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnį. EDI užduotys yra, be kita ko, padėti piliečiams ir darbdaviams naudotis informacija ir paslaugomis, stiprinti bendradarbiavimą, vykdyti bendrus patikrinimus, atlikti analizę ir rizikos vertinimą, palengvinti keitimąsi informacija ir stiprinti valstybių narių gebėjimus.
Laikydamasi Steigimo reglamento ir geresnio reglamentavimo gairių reikalavimų, Komisija įvertino EDI darbą, apimantį laikotarpį nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2023 m. pirmojo pusmečio pabaigos. Vertinime pateikiama Institucijos veiksmingumo, efektyvumo, aktualumo, suderinamumo ir pridėtinės vertės analizė, kiek tai įmanoma atsižvelgiant į ankstyvą EDI plėtros etapą vertinimo laikotarpiu. COVID-19 protrūkis ir Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą kėlė didelių iššūkių pradiniame Institucijos darbo etape.
Atliekant šį vertinimą žengiami pirmieji žingsniai vertinant agentūros veiklos rezultatus, susijusius su jos konkrečiais tikslais ir veikla, ir įvertinama, ar reikia keisti jos įgaliojimus, kaip nustatyta Steigimo reglamento 40 straipsnyje. Nors vertinimas kai kuriais atžvilgiais gali būti labiau panašus į pažangos ataskaitą, juo siekiama padėti sukurti geresnę duomenų bazę, kuria bus naudojamasi atliekant kitą vertinimą, laikantis galiojančių ataskaitų teikimo pareigų, taip pat galimą Institucijos įgaliojimų pakeitimą.
II. PAGRINDINIAI NUSTATYTI FAKTAI
Apskritai EDI atliko labai svarbų vaidmenį stiprinant nacionalinių institucijų bendradarbiavimą. Visų pirma ji palengvino ir rėmė suderintus ir bendrus įvairių sektorių komandiruotų ir kitų mobiliųjų darbuotojų patikrinimus; kai kurie iš šių sektorių kartu su socialiniais partneriais buvo nustatyti kaip mažiausiai apsaugoti nuo socialinio sukčiavimo ir piktnaudžiavimo. Be to, EDI pagerino darbuotojų, darbdavių ir socialinių partnerių prieigą prie informacijos apie darbo jėgos judumą. Ji kartu su valstybėmis narėmis organizavo renginius, kad padidintų informuotumą apie tai, kokios rūšies paramą teikia EDI, ir pristatytų savo veiklos sritis.
EDI sukūrė ir sustiprino sinergiją su įvairiomis kitomis Europos įstaigomis pagal susitarimo memorandumus ir (arba) bendradarbiavimo susitarimus, pavyzdžiui, su Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracine komisija ar kitomis ES agentūromis. Tai leido Institucijai laikytis visapusiško požiūrio į įvairias užduotis.
Vertinime pabrėžiamos galimybės toliau gerinti konkrečių rūšių veiklos vykdymą ir didinti šių rūšių veiklos sinergiją. Vertinime taip pat atkreipiamas dėmesys į naujus uždavinius, kurie Steigimo reglamentu gali būti sprendžiami tik iš dalies (pvz., ES dirbantys trečiųjų šalių piliečiai). Galiausiai jame minimi uždaviniai, susiję su personalu, biudžeto valdymu ir biudžeto vykdymu.
II.1. Veiksmingumas
EDI padarė pažangą siekdama savo keturių konkrečių tikslų, tačiau rezultatai skyrėsi daugiausia dėl to, kad tai buvo pradinis Institucijos veiklos etapas ir jai reikėjo pirmenybę teikti valdančiosios tarybos patvirtintai veiklai. Biudžetas buvo suderintas su šia prioritetine veikla. Iš esmės EDI rezultatų kokybė buvo gana aukšta.
Apskritai EDI padėjo didinti informacijos apie ES darbo jėgos judumo teises ir pareigas prieinamumą ir pasiekiamumą. Ji taip pat parengė priemones, kuriomis stiprinamas nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimas, ir rėmė valstybes nares palengvindama ir stiprindama bendradarbiavimą, įskaitant suderintus ir bendrus patikrinimus, gebėjimų stiprinimą (pvz., mokymus) ir tarpininkavimą.
EDI pažangą, padarytą siekiant keturių konkrečių tikslų, galima apibendrinti taip, kaip nurodyta toliau.
1) Sudaryti palankesnes sąlygas gauti informaciją apie teises ir pareigas, susijusias su darbo jėgos judumu visoje Sąjungoje, taip pat naudotis atitinkamomis paslaugomis.
EDI kampanijos sulaukė daug dėmesio ir jomis buvo pasiekta didelė auditorija. Nors veiksmingumo nebuvo galima galutinai įvertinti dėl su rezultatais susijusių rodiklių trūkumo, suinteresuotieji subjektai, įskaitant viešojo administravimo srities atstovus ir ES lygmens socialinius partnerius, paprastai informavimo kampanijas vertino teigiamai. Komunikacijos veiksmingumui daugiausia trukdė tai, kad ji buvo vykdoma netinkamu metu ir kad nebuvo tinkamai nustatyta jos tikslinė auditorija, dėl to taip pat kilo sunkumų, siekiant, kad partneriai remtų šias pastangas. Vis dėlto EDI taip pat vykdė įvairią kitą informavimo veiklą, tačiau tolesnių veiksmų ir gautos informacijos panaudojimo nacionaliniu lygmeniu mastas buvo skirtingas. Kadangi informacija apie teises ir pareigas tebėra nenuosekli, suinteresuotieji subjektai, visų pirma socialiniai partneriai, nustatė, kad reikia daugiau lengvai prieinamos ir praktinės informacijos apie mobiliųjų darbuotojų ir darbdavių teises ir pareigas. Įvairūs suinteresuotieji subjektai palankiai įvertino EDI vertimo raštu priemonę už tai, kad ji padėjo nacionalinėms valdžios institucijoms sumažinti išlaidas. EURES Europos koordinavimo centro perkėlimas iš Komisijos į EDI įvyko sklandžiai, nepaisant to, kad vis dar buvo neužimtų darbo vietų, o įdarbintų darbuotojų patirtis buvo nedidelė. Vis dėlto iškilo sunkumų dėl skirtingų prioritetų ir nepakankamai aiškaus atsakomybės, susijusios su EURES tinklu, portalu ir susijusiomis IT paslaugomis, pasidalijimo tarp EDI ir Komisijos.
2) Palengvinti ir stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą atitinkamos Sąjungos teisės vykdymo užtikrinimo visoje Sąjungoje srityje, be kita ko, sudarant palankesnes sąlygas suderintiems ir bendriems patikrinimams.
Vienas iš veiksmingiausių EDI veiksmų buvo palankesnių sąlygų suderintiems ir bendriems patikrinimams sudarymas, suteikęs galimybę įvairių valstybių narių inspektoriams dalytis žiniomis apie patikrinimų praktiką ir mokytis vieniems iš kitų. Nors suderinti ir bendri patikrinimai geografiniu požiūriu yra atliekami visoje Sąjungoje ir jų nauda yra pripažinta, visas jų potencialas dar nebuvo išnaudotas. Suderintų ir bendrų patikrinimų veiksmingumas iš esmės buvo neatsiejamas nuo aktyvaus valstybių narių dalyvavimo prieš patikrinimus, jų metu ir po jų.
Analizė ir rizikos vertinimai iš pradžių nebuvo laikomi EDI prioritetu, nes jos pastangos daugiausia buvo susijusios tik su informacijos rinkimo veikla. EDI veiksmai šiuo atžvilgiu taip pat yra ribojami Steigimo reglamentu, kuriame Institucijai nenustatyta išsami pozicija dėl asmens duomenų tvarkymo, o nacionalinės institucijos nenoriai dalijasi savo informacija, dėl to EDI buvo sunkiau teikti analizės paslaugas įmonių lygmeniu arba aktyviai nustatyti įtariamus pažeidimus ir apie juos pranešti valstybėms narėms.
Valstybių narių bendradarbiavimas buvo sklandus, todėl nacionalinės vykdymo užtikrinimo institucijos geriau suprato ES taisykles ir įgijo daugiau ekspertinių žinių. Pirmaisiais EDI veiklos metais gebėjimų stiprinimo veikla buvo organizuojama veikiau ad hoc pagrindu. Vis dėlto suinteresuotieji subjektai šią veiklą vertino labai palankiai ir ji buvo svarbi Institucijos plėtrai.
3) Tarpininkauti ir padėti rasti sprendimus įvykus valstybių narių ginčams.
Tarpininkavimo funkcija, įskaitant išsamias procedūras ir gaires, buvo sukurta glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis. Tačiau iki šiol ši funkcija buvo nepakankamai išnaudojama – iki 2023 m. pabaigos išnagrinėtos tik keturios bylos, iš kurių trys buvo užbaigtos pirma laiko ir kurios buvo daugiausia susijusios tik su socialinės apsaugos koordinavimu. Todėl negalima daryti išvadų dėl jos veiksmingumo. Taip yra ir dėl EDI valdančiosios tarybos sprendimo pirmaisiais jos veiklos metais teikti pirmenybę tokioms sritims kaip patikrinimai ir informavimo kampanijos. Tarpininkavimo funkcija visapusiškai pradėta vykdyti tik 2022 m. pabaigoje.
4) Remti valstybių narių bendradarbiavimą sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą.
Europos kovos su nedeklaruojamu darbu platformą Komisija sklandžiai perdavė EDI. Sprendimas platformą dėl jos aiškių sąsajų su nacionalinėmis strategijomis ir veiksmais nedeklaruojamo darbo srityje priskirti Vykdymo užtikrinimo ir analizės skyriui buvo įvertintas teigiamai, tačiau yra galimybių ją plėtoti toliau. Sinergija su kita EDI veikla iš esmės nebuvo realizuota. Platforma buvo sukurta siekiant padėti valstybėms narėms kovoti su nedeklaruojamu darbu, taip pat laikytis platesnio požiūrio, be kita ko, nagrinėjant problemų priežastis ir, idealiu atveju, vykdant prevencinį darbą.
II.2. Efektyvumas
Vertinti tokios jaunos organizacijos kaip EDI efektyvumą yra sudėtinga, nes ji išgyvena savo steigimo etapą, samdo darbuotojus, kuria procedūras ir ieško optimalių būdų, kaip vykdyti savo įgaliojimus. Šiuo eksperimentavimo laikotarpiu natūraliai atsiranda tobulintinų sričių ir organizacinio mokymosi galimybių, taip pat nereikėtų pamiršti ir dėl pandemijos kilusių iššūkių.
Vertinimo laikotarpiu, nesant tinkamos stebėsenos sistemos, nebuvo galima atlikti patikimo EDI veiklos ekonominio efektyvumo vertinimo. Nepaisant to, dauguma suinteresuotųjų subjektų, su kuriais buvo konsultuotasi, sutiko, kad EDI ekonominio efektyvumo lygis buvo pakankamas, o jos veiklos teikiama nauda iš esmės viršijo sąnaudas.
EDI valdymo struktūros iš esmės buvo įvertintos kaip efektyvios, skatinančios teigiamus darbo jėgos judumo ir valstybių narių bendradarbiavimo rezultatus, pavyzdžiui, šiuo tikslu teikiant vertimo raštu paslaugas, atliekant suderintus ir bendrus patikrinimus ir rengiant susitikimus.
Kalbant apie EDI veiklos efektyvumą, ji susidūrė su dideliais sunkumais vykdydama įsipareigojimus skirti išteklių, kaip matyti iš didelės veiklos išlaidų perkėlimų dalies. EDI finansinį savarankiškumą pasiekė tik 2021 m. gegužės mėn., o jos biudžeto vykdymo lygis apskritai buvo žemas, daugiausia dėl buvimo pradiniame veiklos etape, įskaitant poreikį įdarbinti darbuotojus.
Dėl sunkumų, susijusių su steigimo procesu, taip pat dėl personalo struktūros ir kaitos buvo sudėtinga valdyti EDI darbo krūvį ir vykdyti jos biudžetą. Nors vertinimo laikotarpiu padėtis pastebimai pagerėjo, EDI vis dar turi galimybių pagerinti savo veiklą be papildomų išteklių.
II.3. Suderinamumas
Vertinimo laikotarpiu EDI gerai integravosi į platesnę ES politikos valdymo struktūrą ir sulaukė daug politinio dėmesio visais lygmenimis.
Tai pavyko pasiekti organizuojant daugybę renginių, vykdančiajam direktoriui ir kitiems EDI darbuotojams lankantis valstybėse narėse ir glaudžiai bendradarbiaujant su ES lygmens socialiniais partneriais. EDI įgaliojimai ir veikla buvo suderinti su ES politika, atsižvelgiant į tai, kad EDI buvo įsteigta neseniai, o politinė aplinka nuo tada, kai buvo priimtas Steigimo reglamentas, buvo stabili. Ji bendradarbiavo su įvairiais Komisijos padaliniais ir glaudžiai dirbo su nacionalinėmis valdžios institucijomis, kad būtų taikomos atnaujintos ES taisyklės, pavyzdžiui, peržiūrėta Darbuotojų komandiravimo direktyva 3 , Pirmasis kelių transporto judumo dokumentų rinkinys 4 ir Bendrųjų skaitmeninių vartų reglamentas 5 .
EDI veikla derėjo su kitų agentūrų ir įstaigų veikla. Ji sudarė oficialius susitarimus su Europos Komisija, EUROFOUND, CEDEFOP, EU-OSHA, Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracine komisija ir SOLVIT. Nors bendradarbiavimas su kai kuriomis organizacijomis, pavyzdžiui, Europolu ir TDO, galėtų būti stiprinamas, suinteresuotieji subjektai nenustatė jokių didelių atitinkamų organizacijų veiklos sutapimų ar neatitikimų. Pradėta bendradarbiauti su kitomis agentūromis, pavyzdžiui, Pagrindinių teisių agentūra, nors dar per anksti vertinti šio bendradarbiavimo rezultatus.
Kalbant apie EDI vaidmenį trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu, Steigimo reglamente nenumatyta veikla, kuria būtų remiamas ES nepriklausančių šalių piliečių įdarbinimas ES įmonėse arba jų atitikties darbo rinkos poreikiams užtikrinimas. Tačiau kai trečiųjų šalių piliečiams kyla rizika, susijusi su judumu ES ar komandiravimu, EDI gali įsikišti, pavyzdžiui, taikydama sektorinį požiūrį į problemines situacijas, kai mobilieji ES darbuotojai ir darbuotojai migrantai susiduria su panašia išnaudotojiškų darbo sąlygų rizika.
II.4. ES pridėtinė vertė
EDI pridėtinę vertę sukuria jos gebėjimas koordinuoti veiksmus, susijusius su darbo jėgos judumo ES ir socialinės apsaugos koordinavimo klausimais ir problemomis.
EDI padėjo vykdyti ES koordinavimo ir bendradarbiavimo veiklą judumo ES srityje, tapdama pagrindiniu centru, skatinančiu sistemingą, lankstų, skaidrų ir ne tokį sudėtingą vykdymo užtikrinimą, palyginti su dvišalėmis ar ribotomis daugiašalėmis atskirų valstybių narių pastangomis.
EDI sustiprino nacionalinių administravimo institucijų tinklaveiką, dalijimąsi žiniomis, tarpusavio pasitikėjimą ir veiksmų koordinavimą, o jos mokymo ir gebėjimų stiprinimo veikla buvo ypač gerai įvertinta. Tai, kad valstybės narės nusprendžia į EDI siųsti deleguotuosius nacionalinius ekspertus, įrodo jos pripažintą vertę ir investicijų vertingumą.
Nepaisant didelės pažangos, dėl tam tikrų savo įgaliojimų apribojimų EDI susiduria su sunkumais siekdama visapusiškai išnaudoti savo potencialą. Norint užtikrinti, kad informacija apie darbo jėgos judumą būtų nuosekli ir kokybiška, būtinas koordinavimas ES lygmeniu, tačiau informacija apie teises ir pareigas tebėra nenuosekli, daugiausia dėl nacionalinių sistemų įvairovės. Dirbant sudėtingoje aplinkoje, kurioje suderintos nacionalinės ir ES kompetencijos, rasti sprendimus yra sudėtinga, o pasiekti didžiausią ES pridėtinę vertę prireiks laiko.
II.5. Aktualumas
EDI įgaliojimai ir tikslai tebėra labai aktualūs, atsižvelgiant į esamas tendencijas, pavyzdžiui, didėjantį ES darbo jėgos, apimančios ir trečiųjų šalių piliečius, judumą, darbo jėgos trūkumą, žaliąją ir skaitmeninę pertvarką bei demografinį perėjimą.
EDI atlieka svarbų vaidmenį remdama valstybių narių pastangas užtikrinti sąžiningą darbo jėgos judumą. Atlikus vertinimą matyti, kad reikia stiprinti EDI ir didinti jos veiklos veiksmingumą bei efektyvumą, taip pat atkreipiamas dėmesys į galimą poreikį peržiūrėti įgaliojimus.
Kai kurios galimos tobulintinos sritys, dėl kurių gali prireikti peržiūrėti Steigimo reglamentą, yra, be kita ko, kompetencija tvarkyti asmens duomenis, didesnės galimybės prašyti valstybių narių bendradarbiauti suderintų ir bendrų patikrinimų ir informacijos teikimo srityje, galimybė geriau spręsti trečiųjų šalių piliečių padėties klausimus ir daryti didesnę įtaką nacionalinių ryšių palaikymo pareigūnų skyrimui, sudaryti sąlygas struktūriškesniam operatyviniam bendradarbiavimui su valstybėmis narėmis ir stabilizuoti Institucijos personalą, atsižvelgiant į didelę deleguotųjų nacionalinių ekspertų dalį. Be to, valstybių narių bendradarbiavimo su EDI pajėgumų stiprinimas taip pat galėtų padėti Institucijai geriau vykdyti savo įgaliojimus.
III. ĮGYTA PATIRTIS IR TOLESNI VEIKSMAI
Įvertinus pradinę EDI veiklą, padaryta keletas svarbių išvadų, kuriomis galima vadovautis ateityje nustatant strateginę veiklos kryptį ir gerinant veiklos rezultatus. Komisija ragina EDI priimti veiksmų planą, kuriame būtų nustatyti tarpiniai tikslai, kuriuos reikėtų pasiekti atsižvelgiant į kiekvieną iš nustatytų faktų. Reikėtų atsižvelgti į toliau nurodytus aspektus.
1.Stebėsenos sistemos tobulinimas. Iš vertinimo matyti, kad EDI turi tobulinti savo stebėsenos sistemą remdamasi SMART (konkrečiais, išmatuojamais, pasiekiamais, aktualiais ir per nustatytą laiką įvykdytinais) tikslais ir pagrindiniais veiklos rodikliais. Stebėsenos sistemoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama poveikiui ir rezultatams, taip pat specialių tikslų, kuriuos galima pasiekti atsižvelgiant į EDI tikslus ir įgaliojimus, nustatymui ir matavimui. Tokia stebėsenos sistema galėtų ne tik suteikti reikiamos informacijos kitam EDI vertinimui, bet ir padėti pagerinti strateginį valdymą vadovaujant Institucijai, suteikti organizacijai kryptį ir pagerinti bendrus jos veiklos rezultatus.
2.Strateginis integravimas ir suderinamumas. EDI veikla galėtų būti labiau integruota ir koordinuojama tiek viduje, tiek su kitais ES subjektais. Įgyvendinant visapusišką strateginį požiūrį, apimantį visą veiklą, būtų galima pagerinti suderinamumą ir nuoseklumą. Kalbant apie vidaus struktūrą, reikėtų suderinti įvairią veiklą, kad būtų sukurta sinergija ir pagerinti bendri veiklos rezultatai.
3.Informavimas. EDI galėtų padidinti informavimo kampanijų poveikį ir naudingumą, parengdama atitinkamus rodiklius ir strategijas jų sėkmei įvertinti. Būtų galima labiau sustiprinti suinteresuotųjų subjektų, visų pirma socialinių partnerių ir valstybių narių, dalyvavimą vykdant tolesnius veiksmus, susijusius su EDI informavimo veikla.
4.EURES konsolidavimas. EDI turėtų dėti daugiau pastangų plėtojant EURES ir susiejant jį su savo veikla. Ji turėtų toliau plėtoti darbo jėgos judumo analizę, kartu tobulindama EURES tinklo paslaugas, kad skaitmeninėmis priemonėmis galėtų teikti optimalią paramą darbo ieškantiems asmenims ir darbdaviams. EDI turėtų ieškoti būdų, kaip pagerinti EURES veiksmingumą ir efektyvumą, gerindama EURES koordinavimo grupės valdymą ir aiškiau apibrėždama Komisijos padalinių ir EDI darbo ir atsakomybės pasidalijimą, visų pirma dėl EURES portalo IT priemonių ir EURES reglamento aiškinimo.
5.Tarpininkavimo funkcija. EDI galėtų nustatyti nepakankamo naudojimosi jos tarpininkavimo funkcija priežastis ir išnagrinėti, kaip padidinti jos ekonominį efektyvumą ir valstybių narių dalyvavimą tarpininkavimo procese.
6.Gebėjimų stiprinimas. EDI gebėjimų stiprinimui galėtų būti naudingi labiau į rezultatus orientuoti tikslai, kurie leistų jį geriau apibrėžti ir prireikus išplėsti bei įtraukti daugiau programų ir tikslų. Tam reikėtų padidinti paramą EURES tinklui, kad jis taptų visiškai integruota EDI veiklos dalimi.
7.Skaitmeninių priemonių ir inovacijų integravimas. Kadangi skaitmenizacija ir toliau daro įtaką darbo rinkoms, EDI turėtų sutelkti dėmesį į tolesnį skaitmeninių priemonių ir inovacijų integravimą į savo veiklą. Tai apima EURES portalo optimizavimą (be kita ko, didinant sinergiją su „Europass“) ir susijusių problemų, pavyzdžiui, darbo vietų praradimo ir su įdarbinimo procesais susijusių problemų, sprendimą, taip pat priemonių, kuriomis būtų toliau remiamas valstybių narių naudojimasis skaitmeninėmis priemonėmis ir jų plėtra, kūrimą.
8.Veiklos efektyvumas. EDI galėtų nustatyti būdus, kaip pagerinti susitikimų efektyvumą ir išteklių naudojimą tiek finansinių, tiek žmogiškųjų išteklių požiūriu. Užtikrinus tinkamą vidaus specialistų ir kliovimosi išorės rangovais pusiausvyrą, būtų galima pagerinti veiklos efektyvumą ir tam nebūtinai prireiktų papildomų išteklių. Atsižvelgiant į didelę deleguotųjų nacionalinių ekspertų dalį, turėtų būti užtikrintas tolesnis EDI personalo stabilizavimas. Šią problemą galėtų padėti išspręsti galimybė deleguotuosius nacionalinius darbuotojus įdarbinti kaip statutinius darbuotojus.
EDI įgaliojimų koregavimas. Iš vertinimo matyti, kad, atsižvelgiant į dabartinius EDI įgaliojimus ir tikslus, yra galimybių pagerinti jos veiklos rezultatus. Kartu atkreipiamas dėmesys į tam tikrus įgaliojimų apribojimus, kurie galėtų turėti įtakos EDI potencialui. Jei būtų svarstoma galimybė keisti EDI įgaliojimus ar veiklos sritį, reikėtų atlikti išsamią jos poreikių, sąnaudų, naudos ir galimo šalutinio poveikio analizę, remiantis šiuo vertinimu, taip pat Europos Parlamento ataskaita ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų indėliu. Tiksliniais pakeitimais EDI, įskaitant jos efektyvumą ir veiksmingumą, būtų galima sustiprinti, pavyzdžiui, stiprinant duomenų tvarkymo kompetenciją, gerinant bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis, be kita ko, informacijos teikimo srityje, nustatant EDI vaidmenį trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu, nustatant EDI atsakomybę už EURES plėtrą ir suteikiant galimybę tam tikrą skaičių deleguotųjų nacionalinių ekspertų įdarbinti kaip statutinius darbuotojus.