EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 09 07

COM(2022) 442 final

2022/0263(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros srities Barselonos tikslų peržiūros

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

2021 m. Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen savo pranešime apie Sąjungos padėtį paskelbė apie Europos priežiūros strategiją, kuria siekiama padėti moterims ir vyrams rasti geriausias priežiūros paslaugas įvairiais gyvenimo etapais ir užtikrinti kuo geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Iniciatyvą sudaro Komisijos komunikatas dėl Europos priežiūros strategijos 1 ir prie jos pridėti du pasiūlymai dėl Tarybos rekomendacijų: vienas – dėl Barselonos tikslų, susijusių su ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra, peržiūros, o kitas – dėl ilgalaikės priežiūros 2 .

Galimybė naudotis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis yra pagrindinis moterų dalyvavimo darbo rinkoje veiksnys. Ryšys tarp motinų dalyvavimo darbo rinkoje ir ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų lankymo rodiklių yra ypač stiprus, jei motinų jauniausias vaikas yra jaunesnis nei 3 metų. Atsižvelgdama į tai, 2002 m. Europos Vadovų Taryba 3 nustatė Barselonos tikslus vaikų priežiūros srityje, siekdama padidinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje plečiant ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų teikimą. Europos Vadovų Taryba nustatė du tikslus, t. y. užtikrinti, kad 90 proc. vaikų nuo 3 metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus lankytų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigas ir kad tokias įstaigas lankytų 33 proc. jaunesnių nei 3 metų vaikų 4 . Nors Barselonos tikslai vidutiniškai buvo pasiekti ES lygmeniu, kai kurios valstybės narės gerokai atsilieka, o skirtumai, visų pirma vaikų iš mažesnes pajamas gaunančių namų ūkių atžvilgiu, išlieka.

Šios rekomendacijos tikslas – skatinti valstybes nares didinti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigas lankančių vaikų skaičių, kad moterims būtų sudarytos palankesnės sąlygos dalyvauti darbo rinkoje ir kad būtų skatinamas socialinis ir kognityvinis vaikų, visų pirma vaikų, esančių pažeidžiamoje padėtyje arba iš nepalankios aplinkos, vystymasis. Konkrečiai, Komisija siūlo peržiūrėti Barselonos tikslus, kad būtų suteiktas naujas postūmis toliau didinti valstybėse narėse ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigas lankančių vaikų skaičiaus konvergenciją 5 ir taip padėti didinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir panaikinti vyrų ir moterų užimtumo lygio skirtumą 6 . Jame taip pat aptariami papildomi aspektai, kurie yra svarbūs siekiant Barselonos tikslų, visų pirma ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų įperkamumas, prieinamumas ir kokybė, kurie yra labai svarbūs siekiant patenkinti tėvų ir vaikų poreikius ir taip daryti įtaką faktiniam naudojimuisi tokiomis paslaugomis. Jame valstybės narės taip pat raginamos atsižvelgti į ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų lankymo trukmę, kuri turėtų būti pakankama, kad tėvai galėtų prasmingai dirbti mokamą darbą, ir į ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigas lankančių vaikų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, dalį.

Nepaisant šio pagerėjimo, vyrų ir moterų užimtumo lygio skirtumas tebėra didelis ir 2021 m. siekė 10,8 procentinio punkto 9 . EUROFOUND apskaičiavo, kad dėl vyrų ir moterų užimtumo skirtumo 2018 m. prarasta 320 mlrd. EUR. Didžiąją šios sumos dalį sudaro pajamos ir socialinės įmokos, kurios ekonomikoje prarandamos dėl to, kad moterys nedirba 10 . Vyrų ir moterų užimtumo lygio skirtumą ir su priežiūra susijusias pareigas sieja glaudus ryšys. Moterims tenka pagrindinė atsakomybė už vaikų ir suaugusiųjų, kuriems reikalinga priežiūra, priežiūrą ir pagrindinė atsakomybė už namų ūkio darbus. Ši nelygybė riboja jų galimybes dirbti apmokamą darbą ir skirti jam laiko.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Europos Parlamentas ne kartą ragino laikytis holistinio požiūrio į priežiūrą, remdamas Barselonos tikslų peržiūrą, ypatingą dėmesį skirdamas poreikiui orientuotis į neįgalius vaikus 52 . Savo naujausioje ataskaitoje dėl Europos priežiūros strategijos, priimtoje 2022 m. liepos 5 d. plenarinėje sesijoje, Europos Parlamentas palankiai įvertino būsimą Barselonos tikslų peržiūrą ir pabrėžė ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros svarbą sudarant palankesnes sąlygas moterims dalyvauti darbo rinkoje ir panaikinant vyrų ir moterų su priežiūra susijusių pareigų, darbo užmokesčio ir pensijų skirtumus 53 .

Be to, EESRK ne kartą ragino persvarstyti Barselonos tikslus ir laikytis holistinio požiūrio keliose nuomonėse 54 , kuriose pabrėžta, kad reikia daugiau investuoti į kokybiškas, įperkamas ir prieinamas priežiūros paslaugas ir infrastruktūrą kiekvienai šeimai. Jis taip pat paragino investuoti į socialinę infrastruktūrą, visų pirma ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros bei popamokinės priežiūros įstaigas, ir siekti, kad Barselonos tikslai dėl vaikų priežiūros būtų platesnio užmojo, taip pat kad apimtų kitų priklausomų asmenų priežiūrą.

Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad svarbu kartu apsvarstyti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ir vyrų ir moterų su priežiūra susijusių pareigų skirtumą 55 , nes jie yra iš esmės vienas nuo kito priklausomi ir vienas kitą sustiprinantys reiškiniai. Taryba taip pat paragino ilgalaikes viešąsias investicijas į kokybiškas, įperkamas ir prieinamas priežiūros įstaigas ir infrastruktūrą, priežiūros įgūdžių ugdymą ir priežiūros paslaugas. Taryba paragino Komisiją pristatyti Barselonos tikslų peržiūrą siekiant padidinti valstybių narių kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų teikimo aukštynkryptę konvergenciją 56 , ir pabrėžė visų vaikų teisę į nediskriminacines galimybes naudotis pagrindinėmis paslaugomis, pavyzdžiui, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis 57 .

2022 m. sausio mėn. įvykusiame lyčių aspekto integravimo klausimų aukšto lygio grupės posėdyje valstybės narės iš esmės teigiamai įvertino pasiūlymą dėl priežiūros strategijos. Visų pirma jos susitarė, kad reikia spręsti paslaugų prieinamumo, kokybės ir įperkamumo klausimus; gerinti darbo sąlygas priežiūros sektoriuje; apsvarstyti, be kita ko, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų su lavinimu susijusį aspektą ir kovoti su lyčių stereotipais priežiūros srityje.

2021 m. rugsėjo 13 d. Moterų ir vyrų lygių galimybių patariamasis komitetas priėmė nuomonę „Priežiūros atotrūkis ES. Holistinis ir transformatyvus požiūris į lytį 58 . Nuomonėje pritarta kokybiškos vaikų priežiūros ir ikimokyklinio ugdymo bei priežiūros paslaugų prieinamumo ir įperkamumo didinimui, Barselonos tikslų peržiūrai ir tvarios ilgalaikės priežiūros politikos sistemos nustatymui pasitelkiant ES finansavimą, be kita ko, pasitelkiant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kurie yra Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dalis.

Siekiant išsamiau aptarti įvairius iniciatyvos elementus, su suinteresuotaisiais subjektais surengtos kelios tikslinės konsultacijos, tiriamosios diskusijos ir klausymai.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

2022/0263 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros srities Barselonos tikslų peržiūros

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį kartu su 153 straipsnio 1 dalies i punktu,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)siekdama pašalinti kliūtis moterims dalyvauti darbo rinkoje, 2002 m. Europos Vadovų Taryba nustatė Barselonos tikslus vaikų priežiūros srityje, kuriuos sudaro du tikslai: 33 proc. vaikų iki 3 metų amžiaus ir 90 proc. vaikų nuo 3 metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų lankymo rodiklis 64 . Nors šie tikslai pasiekti Sąjungos lygmeniu, tebėra didelių skirtumų tarp valstybių narių ir jų viduje, visų pirma vaikų iš mažesnes pajamas gaunančių namų ūkių ir jauniausių vaikų grupės atveju;

(2)šios rekomendacijos tikslas – skatinti valstybes nares didinti vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigas, skaičių, kad moterims būtų sudarytos palankesnės sąlygos dalyvauti darbo rinkoje ir kad būtų skatinamas socialinis ir kognityvinis vaikų, visų pirma vaikų, esančių pažeidžiamoje padėtyje arba iš nepalankios aplinkos, vystymasis;

(3)su vaikų, ypač labai mažų, priežiūra susijusios pareigos labai varžo moterų dalyvavimą darbo rinkoje. 2021 m. Darbo jėgos tyrimas (DJT) rodo, kad iš visų darbo neieškančių asmenų, prižiūrinčių vaikus ar suaugusiuosius, kuriems reikalinga priežiūra, 27,9 proc. yra moterys ir tik 8,0 proc. – vyrai; 2019 m., prieš pandemiją, šie skaičiai buvo atitinkamai 32,6 proc. ir 7,6 proc. 65 Tuo pat metu 25–49 metų amžiaus asmenų, turinčių jaunesnių nei 6 metų vaikų, užimtumo lygis buvo 90,1 proc. vyrų, palyginti su 67,2 proc. moterų užimtumo lygiu. Neapmokamos su priežiūra susijusios pareigos Europoje neleidžia dalyvauti darbo rinkoje apie 7,7 mln. moterų, palyginti su tik 450 000 vyrų;

(4)moterys taip pat labiau linkusios pritaikyti savo darbo modelius prie su priežiūra susijusių pareigų, o tai daro ilgalaikį poveikį jų karjerai ir prisideda prie vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumo. Dirbančios moterys namų ruošos darbams ir tiesioginei priežiūrai kasdien skiria vidutiniškai 90 minučių daugiau nei dirbantys vyrai. Lyčių nelygybės užimtumo srityje mažinimas yra ekonominiu požiūriu aktualus, nes jis prisideda prie ekonomikos augimo ir gali turėti teigiamą poveikį našumui. Be to, lyčių nelygybės mažinimas turi didelį teigiamą poveikį skurdo mažinimui ir socialinei įtraukčiai ir yra vienas iš būdų spręsti darbo jėgos mažėjimo klausimą.;

(5)galimybė naudotis prieinamomis aukštos kokybės priežiūros paslaugomis daro didelį teigiamą poveikį prižiūrinčiųjų asmenų, ypač moterų, užimtumo padėčiai. Nors ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų teikimas visoje Sąjungoje padidėjo, vyrų ir moterų užimtumo skirtumas sumažėjo nuo 17,7 procentinio punkto 2002 m. iki 10,8 procentinio punkto 2021 m. Tačiau pastaraisiais metais pažanga sulėtėjo;

(6)Europos socialinių teisių ramsčiu pabrėžiama lyčių lygybės, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros bei ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros, kaip pagrindinių Sąjungos tikslų, svarba. Europos socialinių teisių ramsčiu nustatyta, kad visose srityse, įskaitant dalyvavimą darbo rinkoje, įdarbinimo sąlygas ir karjeros raidą, turi būti užtikrintas ir skatinamas vienodas požiūris į moteris ir vyrus bei jų galimybės. Juo taip pat pripažįstama vaikų teisė į kokybiškas įperkamas ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas; vaikų teisės į apsaugą nuo skurdo ir vaikų iš nepalankios aplinkos teisė į konkrečias lygių galimybių didinimo priemones. Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane tarp pagrindinių Sąjungos tikslų, kurie turi būti pasiekti iki 2030 m., siūloma, kad iki 2030 m. bent 78 proc. 20–64 m. gyventojų turėtų dirbti. Kad šis tikslas būtų pasiektas, veiksmų plane nustatytas tikslas bent perpus sumažinti lyčių užimtumo skirtumą, palyginti su 2019 m., be kita ko, peržiūrint Barselonos tikslus. Veiksmų plane pripažįstama, kad padidinus oficialių ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų teikimą būtų remiamas aktyvesnis moterų dalyvavimas darbo rinkoje ir geresnis profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimas. Šia rekomendacija Sąjunga vykdo veiksmų plane prisiimtą įsipareigojimą;

(7)Sąjungos lygmeniu keliose rekomendacijose ir direktyvose lyčių lygybės ir darbo sąlygų srityse nagrinėjami tam tikri su Barselonos tikslais susiję elementai. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1158 66 sukuriama sistema, kuria užtikrinamas lyčių pusiausvyra grindžiamas naudojimasis atostogomis dėl šeiminių priežasčių ir lanksčios darbo sąlygos, taip pat prižiūrinčiojo asmens atostogos;

(8)keliose Sąjungos iniciatyvose pabrėžiama ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros svarba vaikams. Ši rekomendacija grindžiama šiomis politikos iniciatyvomis: 2019 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacija dėl kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų 67 valstybėms narėms padedama gerinti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas ir pabrėžiama, kad tokios paslaugos turi būti įtraukios, prieinamos, įperkamos ir kokybiškos. ES vaiko teisių strategija 68 suteikia pagrindą ES veiksmams, kuriais siekiama geriau propaguoti ir ginti vaikų teises, ir pripažįstama, kad ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų lankymas yra naudingas vaikų kognityviniam ir socialiniam vystymuisi. 2021 m. birželio 14 d. Tarybos rekomendacija, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema 69 , siekiama užtikrinti, kad vaikai, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, galėtų nemokamai ir veiksmingai naudotis pagrindinėmis paslaugomis, įskaitant ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas, visuose regionuose, taip pat atokiose ir kaimo vietovėse;

(9)investuodamos į ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas, valstybės narės turėtų atsižvelgti ne tik į esamas vietas, bet ir į įvairius aspektus, pavyzdžiui, lankymo trukmę, lankančių vaikų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, dalį, taip pat teikiamų priežiūros paslaugų prieinamumą, įperkamumą ir kokybę. Todėl šioje rekomendacijoje nustatomos priemonės šiems aspektams spręsti;

(10)siekiant palengvinti pagrindinių prižiūrinčiųjų asmenų, daugiausia moterų, dalyvavimą darbo rinkoje, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų lankymo valandų skaičius turėtų būti pakankamas, kad tėvai galėtų prasmingai dirbti mokamą darbą. Lankymas turėtų būti skatinamas atsižvelgiant į vaiko interesus. Tais atvejais, kai vaikai dar nelanko ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų visą darbo dieną, abu tėvai turėtų pasinaudoti Direktyvoje (ES) 2019/1158 suteiktomis teisėmis į atostogas dėl šeiminių priežasčių ir lanksčias darbo sąlygas, pvz., darbą ne visą darbo dieną, lanksčias darbo valandas ir nuotolinį darbą, siekiant užtikrinti vienodą su priežiūra susijusių pareigų pasidalijimą, o lankymas turėtų laipsniškai didėti atsižvelgiant į vaiko amžių. Atsižvelgiant į šio aspekto svarbą, turėtų būti stebima vaiko lankymo trukmė ir ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų lankymas;

(11)be to, menkus profesinius įgūdžius turinčios moterys ir moterys iš mažas pajamas gaunančių namų ūkių su vaikais susiduria su daugiau kliūčių mokytis ir ieškoti darbo, taip pat dėl finansinių ir nefinansinių suvaržymų, trukdančių jų vaikams lankyti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigas, jos turi mažiau paskatų (vėl) įsidarbinti. Skatinant daugiau vaikų, esančių pažeidžiamoje padėtyje ir kilusių iš nepalankios aplinkos, lankyti įtraukias ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigas būtų padarytas teigiamas poveikis jų motinų grįžimui į darbą. Neįgalių moterų arba neįgalių vaikų turinčių moterų padėtis yra ypač sudėtinga;

(12)ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų lankymas vaikams teikia daug naudos. Duomenys rodo, kad kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų teikimas yra labai svarbus gerinant vaikų kognityvinį ir socialinį vystymąsi ir lavinimą nuo ankstyvo amžiaus. Remiantis 2019 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacija dėl kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų lankymas gali būti veiksminga priemonė siekiant užtikrinti vienodas švietimo galimybes vaikams, esantiems nepalankioje padėtyje, pavyzdžiui, neįgaliems arba specialiųjų poreikių turintiems vaikams, vaikams, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, migrantų kilmės vaikams, pabėgėlių vaikams, romų vaikams ir kitų mažumų grupių vaikams, kaimo ir atokiose vietovėse gyvenantiems vaikams, turintiems nepakankamą priežiūros infrastruktūrą, ir vaikams, kuriems teikiama alternatyvi priežiūra;

(13)Tarybos rekomendacijoje, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema 70 , ir Tarybos rekomendacijoje dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo 71 pabrėžiama, kad vienodos galimybės naudotis kokybiškomis ir įtraukiomis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis yra labai svarbios siekiant nutraukti socialinės atskirties plitimą ir užtikrinti lygias galimybes vaikams, kurių padėtis nepalanki. Pagal Europos vaiko garantijų sistemą valstybių narių paprašyta per 9 mėnesius nuo rekomendacijos priėmimo pateikti nacionalinius planus, kuriais įgyvendinama rekomendacija. Tačiau tokias įstaigas lankančių vaikų yra gerokai mažiau, visų pirma tarp jauniausių vaikų, o tai gali lemti blogesnius mokymosi rezultatus ir aukštą mokyklos nebaigusių asmenų, visų pirma romų vaikų arba migrantų kilmės vaikų, taip pat tėvų globos netekusių vaikų, skaičių. ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų lankymas taip pat svarbus vaikams, bėgantiems nuo karo Ukrainoje, kaip ir kitiems vaikams, kurie siekia apsaugos Sąjungoje arba ja naudojasi. Visiems šiems galimai pažeidžiamiems vaikams turėtų būti užtikrintos vienodos galimybės naudotis pagrindinėmis įtraukiomis ir nesegreguotomis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis;

(14)neįgalūs vaikai taip pat turi teisę dalyvauti pagrindinėse ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros programose lygiai su kitais vaikais. Pusę neįgalių vaikų prižiūri tik jų tėvai. Todėl svarbu užtikrinti, kad ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugos būtų prieinamos, įtraukios ir derinamos su tikslinėmis priemonėmis, padedančiomis patenkinti konkrečius poreikius, be kita ko, taikant priemones, kuriomis šalinamos kliūtys ir segregacija, suteikiant darbuotojams reikiamų įgūdžių arba samdant specialiuosius darbuotojus individualiems poreikiams tenkinti ir prireikus individualizuotoms mokymo programoms įgyvendinti;

(15)aukštos kokybės ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugos yra labai svarbios siekiant užtikrinti, kad ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigas lankantys vaikai gautų naudos. Nors nėra vieno būdo apibrėžti ir įvertinti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigos kokybę, jos esmė – suaugusiųjų ir vaikų bendravimo kokybė, neatsižvelgiant į taikomą ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemą. Valstybės narės turėtų užtikrinti aukštos kokybės ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų teikimą, atsižvelgdamos į įvairius aspektus, nustatytus 2019 m. gegužės 22 d. Rekomendacijoje dėl aukštos kokybės ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų, įskaitant galimybę naudotis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis, darbuotojų kvalifikaciją ir darbo sąlygas, pedagoginę mokymo programą, stebėseną ir vertinimą, valdymą ir finansavimą. Ypač svarbūs turėtų būti tokie elementai kaip vienam darbuotojui tenkančių vaikų skaičius, darbuotojų kvalifikacija ir tęstinis profesinis mokymas;

(16)ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų kokybė taip pat yra svarbus veiksnys, skatinantis tėvų ir ugdymo bei priežiūros įstaigų tarpusavio pasitikėjimą, taigi ir svarbus veiksnys skatinant aktyvesnį ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų lankymą;

(17)prieinamumas yra dar vienas svarbus ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų teikimo aspektas. Jis apima tinkamą infrastruktūrą, turimus priėmimo pajėgumus ir darbo valandas. Jis taip pat apima prisitaikymą prie specialių tėvų poreikių ir pagalbą įveikiant sudėtingas administracines procedūras. Parama vykdant administracines procedūras turėtų būti teikiama įvairiomis formomis, įskaitant kalbinę ir skaitmeninę paramą, ypač pažeidžiamoje padėtyje esančioms arba palankių sąlygų neturinčioms grupėms, kurios, pavyzdžiui, negali naudotis skaitmeninėmis priemonėmis arba neturi prieigos prie jų. Ji taip pat apima neįgaliųjų, įskaitant vaikus, tėvus ir specialistus, prieinamumą, laikantis Direktyvos (ES) 2019/882 I ir III prieduose nustatytų prieinamumo reikalavimų;

(18)be to, prieinamumas apima darbuotojų ir specialistų profesionalumą siekiant tinkamai remti neįgalius ar specialiųjų poreikių turinčius vaikus bendrosiose nesegreguotose įstaigose. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų pašalintos kliūtys lankyti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigas, be kita ko, neįgaliesiems, ir kad jų neatsirastų, o ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigos būtų iš tiesų įtraukios;

(19)sprendžiant prieinamumo klausimą reikėtų atsižvelgti į teritorinį disbalansą. Ilgas važinėjimo laikas, susijęs su atstumu, transporto jungčių trūkumu arba ribotumu ir eismo spūstimis, gali trukdyti lankymui. Atokios ir kaimo vietovės yra ypač nepalankioje padėtyje, nes vietos lygmeniu trūksta pakankamų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų. Toks teritorinis disbalansas gali padidinti įperkamumo problemas. Todėl judumo planuose svarbu atsižvelgti į skirtingus ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų naudotojų profilius ir renkant duomenis vertinimo ir stebėsenos tikslais įtraukti teritorinę aprėptį.

(20)daugelyje valstybių narių didelės ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros išlaidos vis dar yra didelė kliūtis lankymui. Eurostato duomenys rodo, kad išlaidų veiksnys yra svarbus priimant sprendimą nesinaudoti oficialiomis vaikų priežiūros paslaugomis daugelyje šalių, ypač namų ūkiuose, kuriems gresia skurdas. Remiantis Europos Sąjungos statistiniais duomenimis apie 2016 m. pajamas ir gyvenimo sąlygas, 13 proc. tėvų nesinaudoja vaikų priežiūros paslaugomis dėl jų kainos 72 , o 11 proc. turi nedidelių ar didelių sunkumų, susijusių su naudojimusi vaikų priežiūros paslaugomis 73 . Namų ūkių, kuriems gresia skurdas, atveju ši procentinė dalis daugiau nei dvigubai didesnė – atitinkamai iki 28 proc. ir 27 proc.. Moksliniai tyrimai rodo didelę aukštos kokybės ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų ekonominę, socialinę, lavinimo ir vystymosi naudą. Todėl įperkamų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų užtikrinimas yra naudingas moterų dalyvavimui darbo rinkoje; be to, tai daro teigiamą ilgalaikį poveikį švietimui nuo ankstyvo amžiaus ir sudaro sąlygas teigiamam požiūriui į mokymąsi visą gyvenimą, kuris apima ne tik vaikus, bet ir plačiąją visuomenę. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros išlaidos būtų proporcingos namų ūkio pajamoms ir nesudarytų kliūčių naudotis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis. Be to, valstybės narės taip pat turėtų atsižvelgti į kitas išlaidas, susijusias su ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų lankymu, pavyzdžiui, transporto, drabužių ir priemonių, kurių reikia norint lankyti tokias įstaigas;

(21)vienas iš būdų užtikrinti tinkamą prieinamų ir įperkamų aukštos kokybės ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų teikimą – teisės aktuose nustatyti teisę į ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas, kuria valdžios institucijos užtikrina vietą visiems vaikams, kurių tėvai to prašo, neatsižvelgiant į jų užimtumą, socialinę ir ekonominę padėtį ar šeiminį statusą. Daugumoje valstybių narių tokia teisė jau egzistuoja, tačiau teisės įgijimo pradžios amžius labai skiriasi. Idealiu atveju iš karto po tinkamai mokamų atostogų dėl šeiminių priežasčių pabaigos turėtų būti suteikta teisė gauti vietą ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigoje;

(22)tikimasi, kad didesnė kokybiškų, prieinamų ir įperkamų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų pasiūla šeimoms ir darbo sąlygų bei atlyginimų gerinimas šiame sektoriuje duos ekonominės naudos. Investicijų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros srityje fiskalinį tvarumą galima optimizuoti įvertinant poveikį viešiesiems finansams ir reguliariai stebint bei nuolat gerinant išlaidų efektyvumą, remiantis geriausia patirtimi, įskaitant veiksmingą finansavimo mechanizmų, kurie atitiktų bendrą viešųjų finansų tvarumą, nustatymą;

(23)tėvams labai svarbu lengvai gauti tinkamą internetinę ir neinternetinę informaciją apie ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas. Tai susiję su informacija apie teises į tinkamas paslaugas ir tinkamų paslaugų prieinamumą, naudojimosi jomis būdus ir, kai taikoma, tinkamumą gauti finansinę paramą;

(24)nepakankamas informuotumas apie tėvų ir vaikų teises ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros srityje ir jo svarba mokymosi rezultatams ateityje yra papildoma kliūtis norint pasinaudoti paslaugomis, kurios daro poveikį moterų dalyvavimui darbo rinkoje. Tinkamai ir išsamiai informuojant tėvus turėtų būti priimami gerai apgalvoti ir informacija pagrįsti sprendimai dėl priežiūros galimybių;

(25)daugelyje šalių ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sektoriuje trūksta darbuotojų. Šią problemą galima spręsti taikant įvairias strategijas, pavyzdžiui, gerinant darbo sąlygas, karjeros perspektyvas ir užtikrinant tinkamą atlyginimą, reguliarias kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo galimybes, kuriant kūrybiškas įdarbinimo strategijas ir raginant įvairias nepakankamai atstovaujamas grupes, pavyzdžiui, vyrus ar įvairios kultūrinės kilmės žmones, pvz., migrantus ir pabėgėlius, prisijungti prie ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros darbo jėgos. Paprastas ir greitas kvalifikacijų pripažinimo mechanizmas galėtų padėti spręsti trūkumo problemą. Pavyzdžiui, Komisijos rekomendacijoje (ES) 2022/554 74 aptariama nuo karo Ukrainoje bėgančių asmenų galimybė užsiimti reglamentuojamomis profesijomis;

(26)tinkamų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų darbuotojų darbo sąlygų skatinimas turėtų padėti pritraukti naujų darbuotojų ir kartu padėti užtikrinti, kad šiame sektoriuje dirbantys asmenys būtų pasirengę ir galėtų toliau dirbti iki išėjimo į pensiją. Tai taip pat gali padėti kovoti su lyčių segregacija šiame sektoriuje. Šiomis aplinkybėmis TDO politikos gairėse siekiant užtikrinti deramą ikimokyklinio ugdymo darbuotojų darbą 75 pateikiamos gairės dėl galimo rekomendacijų dėl profesinių galimybių ir karjeros raidos, tinkamo atlyginimo, įskaitant vienodą darbo užmokestį, tvaraus užimtumo ir darbo sąlygų, įgyvendinimo, taip pat dėl socialinio dialogo skatinimo šiame sektoriuje;

(27)vaikų priežiūra reikalinga ir tada, kai jie pradeda lankyti pradinę mokyklą. Vaikų priežiūros poreikiai nuo mokyklinio amžiaus taip pat gali apriboti motinų dalyvavimą darbo rinkoje ir darbo laiką, jei nėra tinkamų, kokybiškų ir įperkamų popamokinės priežiūros ir priežiūros atostogų metu sprendimų, atsižvelgiant į nacionalines mokyklų sistemas. Jei vyresnio amžiaus vaikų priežiūros galimybių nėra, galimybė naudotis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis jaunesniems broliams ir seserims neleis tėvams dalyvauti darbo rinkoje, o tai savo ruožtu gali turėti įtakos jaunesnių brolių ir seserų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų lankymui. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti tinkamą, kokybišką ir įperkamą popamokinę priežiūrą. Tam tikrais atvejais tai turėtų apimti pagalbą vaikams ruošiant namų darbus, ypač vaikams iš palankių sąlygų neturinčių šeimų;

(28)profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra tebėra didelis iššūkis daugeliui tėvų, ypač moterims. Darbo ir su priežiūra susijusių pareigų derinimo sunkumai yra pagrindinė kliūtis, dėl kurios darbo rinkoje moterų yra mažiau. Šiomis aplinkybėmis lyčių stereotipai dažnai daro įtaką moterų ir vyrų vaidmeniui priežiūros srityje. Moterims tenkančių su priežiūra susijusių pareigų disbalansas, palyginti su vyrais, savo ruožtu stiprina lyčių stereotipus tiek vyrų, tiek moterų profesijų ir vaidmenų srityse;

(29)šio nuolatinio vyrų ir moterų su priežiūra susijusių pareigų skirtumo problema turėtų būti sprendžiama, visų pirma skatinant tėvus pasinaudoti atostogomis dėl šeiminių priežasčių ir lanksčiomis darbo laiko sąlygomis, kai tinkama, kartu užtikrinant, kad partneriai vienodžiau dalytųsi su priežiūra susijusiomis pareigomis, kiek tai susiję su mokamu ir neapmokamu darbu. Įgyvendinant Direktyvą (ES) 2019/1158 turėtų būti sustiprintos su priežiūra susijusių pareigų turinčių darbuotojų teisės į atostogas dėl šeiminių priežasčių ir galimybė prašyti lankstaus darbo laiko tvarkos. Tolesniais veiksmais daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama informuotumo apie šias naujas teises didinimui ir stebėsenai, ar darbuotojai gali visapusiškai naudotis šiomis teisėmis nepatirdami nepalankaus požiūrio darbe;

(30)siekdamos geriau suprasti priežiūros poreikius ir apribojimus, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų pakankamai išsamių, patikimų ir palyginamų duomenų. Atsižvelgiant į tai, kad Direktyvoje (ES) 2019/1158 nėra konkrečių nuostatų dėl duomenų rinkimo, šie duomenys turėtų apimti naudojimąsi atostogomis dėl šeiminių priežasčių, atsižvelgiant į Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros rodiklių sistemos metodinį vadovą, kurį parengė Užimtumo komitetas ir Socialinės apsaugos komitetas, kad padėtų tinkamai stebėti ir vertinti direktyvą;

(31)šios rekomendacijos įgyvendinimo pažanga turėtų būti reguliariai stebima rengiant Europos semestro dokumentus, metinę lyčių lygybės Europos Sąjungoje ataskaitą ir pasitelkiant Lyčių lygybės strategijos stebėsenos portalą. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų visų pirma padėti Komisijai parengti ir apskaičiuoti rodiklį, skirtą vyrų ir moterų su priežiūra susijusių pareigų skirtumams įvertinti, t. y. moterų ir vyrų priežiūrai skiriamo laiko skirtumą, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ir apmokamam ir neapmokamam darbui skirtą laiką, kad būtų galima geriau suprasti šių elementų tarpusavio priklausomybę, siekiant remti įrodymais grindžiamos lyčių lygybės ir socialinės politikos plėtojimą. Valstybės narės taip pat turėtų toliau dėti pastangas rengdamos ir įgyvendindamos reformas ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros srityje, kuo geriau pasinaudodamos Komisijos parama, be kita ko, pagal techninės paramos priemonę, keisdamosi gerąja patirtimi, taikydamos tinkamus procesus ir metodikas, rinkdamos duomenis, įtraukdamos suinteresuotuosius subjektus ir užtikrindamos veiksmingesnį bei efektyvesnį tarpinstitucinį koordinavimą ir planuodamos bei paskirstydamos žmogiškuosius išteklius ir užtikrindamos profesinį tobulėjimą ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sektoriuje;

(32)sąvoka „ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra“ turi būti suprantama taip, kaip apibrėžta Tarybos rekomendacijoje dėl aukštos kokybės ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros, kaip reguliuojamos ugdymo ir priežiūros priemonės, skirtos vaikams nuo gimimo iki privalomojo mokyklinio amžiaus, neatsižvelgiant į tokių priemonių struktūrą, finansavimą, darbo laiką ar programų turinį, įskaitant priežiūrą dienos centruose ir šeimoje, ugdymo paslaugų teikimą finansuojant privačiomis arba viešosiomis lėšomis ir ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų teikimą;

(33)siekdamos įvertinti šios rekomendacijos poveikį, Komisija ir valstybės narės turėtų stebėti jos įgyvendinimo pažangą ir reguliariai apie ją pranešti,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:TIKSLAS IR TAIKYMO SRITIS

1.Šios rekomendacijos tikslas – skatinti valstybes nares didinti vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigas, skaičių, kad moterims būtų sudarytos palankesnės sąlygos dalyvauti darbo rinkoje ir skatinamas socialinis ir kognityvinis vaikų, visų pirma vaikų, esančių pažeidžiamoje padėtyje arba iš nepalankios aplinkos, vystymasis.

2.Ši rekomendacija susijusi su visų vaikų ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra.

BARSELONOS TIKSLŲ PERŽIŪRA

3.Valstybės narės turėtų skatinti moteris dalyvauti darbo rinkoje teikdamos aukštos kokybės ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas pagal nacionalinius paslaugų teikimo modelius, užtikrindamos, kad iki 2030 m.:

(a)bent 50 proc. jaunesnių nei 3 metų vaikų lankytų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigas 76 ir

(b)bent 96 proc. vaikų nuo 3 metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus lankytų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigas 77 .

LANKYMO FORMA

4.Valstybės narės turėtų skatinti vaikų dalyvavimo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros veikloje trukmę, kuri būtų suderinama su prasmingu tėvų, ypač motinų, dalyvavimu darbo rinkoje.

5.Valstybės narės raginamos užtikrinti, kad ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugos būtų prieinamos ir laipsniškai ilginama jų trukmė, kad vaikai galėtų tokias įstaigas lankyti:

(a)jaunesnių nei 3 metų vaikų atveju – ne mažiau kaip 25 valandas per savaitę, ir

(b)vyresnių nei 3 metų vaikų atveju – ne mažiau kaip 35 valandas per savaitę.

PALANKIŲ SĄLYGŲ NETURINČIŲ VAIKŲ, NEĮGALIŲ ARBA SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ TURINČIŲ VAIKŲ ĮTRAUKTIS

6.Valstybės narės turėtų:

(a)taikyti tikslines priemones, kuriomis būtų sudarytos sąlygos palankių sąlygų neturintiems vaikams, įskaitant vaikus, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, taip pat neįgaliems arba specialiųjų poreikių turintiems vaikams, lankyti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigas ir didinti tokias įstaigas lankančių vaikų skaičių;

(b)šalinti vaikų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, ir visų kitų vaikų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų lankymo atotrūkį.

KOKYBĖ

7.Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad:

(a)ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugos visiems vaikams būtų aukštos kokybės, siekiant padidinti tėvų pasitikėjimą paslaugomis ir prisidėti prie vaiko sveiko fizinio, socialinio, emocinio, kognityvinio vystymosi ir lavinimo;

(b)nacionalinės kokybės sistemos, kurias valstybės narės raginamos kurti pagal Tarybos rekomendaciją dėl aukštos kokybės ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų, apimtų paslaugų teikimą abiejų amžiaus grupių vaikams, kuriems taikoma ši rekomendacija. Nacionalinėse kokybės sistemose visų pirma turėtų būti numatyta:

–užtikrinti tinkamą darbuotojų ir vaikų santykį ir grupių dydį, atsižvelgiant į vaikų amžių ir bet kokią negalią ar specialius poreikius, kurių jie gali turėti, ir

–remti visų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų darbuotojų profesionalumą, be kita ko, didinant reikalaujamą formaliojo švietimo lygį ir užtikrinant nuolatinį profesinį tobulėjimą suteikiant tinkamas mokymosi visą gyvenimą galimybes.

TERITORINIS PASKIRSTYMAS

8.Valstybės narės turėtų spręsti problemas, su kuriomis susiduria vaikai ir jų šeimos, kad galėtų naudotis tinkama švietimo ir priežiūros įstaiga, užtikrindamos pakankamą IUP paslaugų teikimo teritorinę aprėptį. Šiuo tikslu valstybės narės visų pirma turėtų:

(a)tinkamai organizuoti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų teikimą miesto ir kaimo vietovėse, turtinguose ir nepalankioje padėtyje esančiuose rajonuose ir regionuose, atsižvelgiant į vietovių ypatumus, pvz., vaikų skaičių, vaikų pasiskirstymą pagal amžių, kadangi tai turėtų visiškai atitikti segregacijos panaikinimo ir nediskriminavimo principus ir būti vykdoma glaudžiai bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis;

(b)priimant sprendimą dėl ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų teikimo vietų, atsižvelgti į poreikį nustatyti pagrįstą kelionių į darbą laiką, visų pirma viešuoju transportu.

ĮPERKAMUMAS

9.Vaikams, kuriems netaikoma Tarybos rekomendacija dėl Europos vaiko garantijų sistemos sukūrimo ir kuriems turėtų būti suteikta galimybė nemokamai ir veiksmingai naudotis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų grynosios išlaidos būtų pagrįstai proporcingos kitoms namų ūkio išlaidoms ir disponuojamosioms pajamoms, ypatingą dėmesį skirdamos mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams. Visų pirma valstybės narės raginamos:

(a)apriboti tėvams tenkančias savo lėšomis padengiamas išlaidas;

(b)prireikus nustatyti šeimos pajamoms proporcingus diferencijuotus mokesčius arba didžiausią mokestį už ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas.

PRIEINAMUMAS

10.Valstybės narės turėtų nuolat šalinti kliūtis naudotis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kad:

(a)netipines darbo valandas dirbantiems tėvams būtų pasiūlyta sprendimų, kad būtų galima geriau suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą;

(b)būtų tenkinami vienišų tėvų poreikiai;

(c)būtų užtikrinama galimybė naudotis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis, neatsižvelgiant į tėvų statusą darbo rinkoje;

(d)būtų užtikrinta, kad neįgalūs ar specialiųjų poreikių turintys tėvai ir vaikai galėtų naudotis pastatais, infrastruktūra ir transportu, taip pat mokymosi medžiaga ir skaitmeninėmis priemonėmis;

(e)būtų užtikrinta veiksminga parama ir tinkama informacija bei komunikacija neįgaliems arba specialiųjų poreikių turintiems vaikams ir tėvams, taip pat kad šalinamos kalbinės ir kultūrinės kliūtys, kad jie galėtų lankyti bendras įtraukias ir nesegreguotas įstaigas;

(f)būtų aktyviai teikiama aiški informacija apie ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų lankymo naudą ir apie esamas galimybes, tinkamumo taisykles ir administracines procedūras, susijusias su ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų lankymu;

(g)teikiama administracinė parama registracijai, ypatingą dėmesį skiriant tėvams, esantiems pažeidžiamoje padėtyje arba kilusiems iš nepalankios aplinkos.

11.Valstybės narės turėtų teisės aktais nustatyti teisę į ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas. Nustatydamos amžių, nuo kurio suteikiama tokia teisė, valstybės narės turėtų atsižvelgti į tinkamai apmokamų atostogų dėl šeiminių priežasčių prieinamumą ir trukmę, kad būtų išvengta padėties, kai tokios atostogos baigiasi, o teisė lankyti IUP nesuteikiama.

POPAMOKINĖS PRIEŽIŪROS PASLAUGOS

12.Be ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros, valstybės narės turėtų užtikrinti visapusišką požiūrį į vaikų priežiūrą, atsižvelgdamos į įvairaus amžiaus, įskaitant pradinio ugdymo amžių, vaikų priežiūros poreikius, sudarydamos palankesnes sąlygas įperkamai ir aukštos kokybės popamokinei priežiūrai (priežiūrai po pamokų ir atostogų metu) visiems pradinėse mokyklose besimokantiems vaikams, įskaitant neįgaliuosius arba specialiųjų ugdymo poreikių turinčius vaikus, atsižvelgiant į nacionalinį mokslo metų ir atostogų organizavimą. Tai turėtų apimti paramą ruošiant namų darbus, ypač vaikams iš nepalankios aplinkos arba pažeidžiamoje padėtyje esantiems vaikams.

INFORMUOTUMAS APIE TEISES

13.Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tėvai žinotų savo teises, įskaitant, kai taikoma, teisę į vietą ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigoje, atsižvelgiant į tai, kad skirtingos tradicijos ir aplinkybės gali turėti įtakos žinioms apie IUP sistemą, jos suvokimui ir pasitikėjimui ja.

14.Valstybės narės raginamos aktyviai informuoti tėvus apie galimybes, naudą, išlaidas ir, jei taikoma, finansinę paramą naudojantis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis. Turėtų būti atsižvelgiama į šiuos elementus:

(a)tėvų poreikį gauti informaciją apie ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas, atsižvelgiant į jų įgūdžių, gebėjimų, socialinės ir ekonominės padėties bei negalios įvairovę;

(b)užtikrinti, kad informacija būtų lengvai prieinama tiek internete, tiek realiame gyvenime, atsižvelgiant į skirtingus kalbos poreikius ir galimybes naudotis skaitmeninėmis priemonėmis.

15.Valstybės narės turėtų nustatyti veiksmingas, nešališkas ir prieinamas skundų nagrinėjimo procedūras, pagal kurias kompetentingoms institucijoms būtų pranešama apie problemas ar incidentus.

DARBUOTOJŲ DARBO SĄLYGOS IR ĮGŪDŽIAI

16.Valstybės narės turėtų užtikrinti tinkamas ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų darbuotojų darbo sąlygas, visų pirma skatindamos socialinį dialogą ir kolektyvines derybas bei remdamos patrauklių atlyginimų nustatymą šiame sektoriuje, kartu gerbdamos socialinių partnerių savarankiškumą.

17.Valstybės narės turėtų spręsti įgūdžių poreikių ir darbuotojų trūkumo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sektoriuje klausimus, visų pirma:

(a)gerindamos formalųjį ir tęstinį švietimą ir mokymą, kad dabartiniai ir būsimi ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų darbuotojai įgytų reikiamų įgūdžių ir gebėjimų;

(b)plėsdamos karjeros galimybes ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sektoriuje, be kita ko, teikiant kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo, informavimo ir orientavimo paslaugas;

(c)ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų darbuotojams suteikti patrauklų profesinį statusą ir karjeros perspektyvas;

(d)įgyvendinti priemones, kuriomis kovojama su lyčių stereotipais ir lyčių segregacija ir siekiama, kad profesija taptų patraukli tiek vyrams, tiek moterims.

VYRŲ IR MOTERŲ SU PRIEŽIŪRA SUSIJUSIŲ PAREIGŲ SKIRTUMAS

18.Valstybės narės turėtų skatinti vienodą tėvų dalijimąsi su vaikų priežiūra susijusiomis pareigomis:

(a)kovodamos su lyčių stereotipais ir skatindamos abu tėvus tolygiai dalytis su priežiūra susijusiomis pareigomis, be kita ko, rengiant informavimo kampanijas;

(b)skatindamos ir remdamos šeimai palankias darbo laiko sąlygas ir abiejų tėvų, ypač vyrų, naudojimąsi atostogomis dėl šeiminių priežasčių per visą gyvenimą.

VALDYMAS IR DUOMENŲ RINKIMAS

19.Valstybės narės turėtų užtikrinti patikimą ir veiksmingą ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros politikos valdymą, visų pirma:

(a)užtikrinti glaudų įvairių politiką formuojančių institucijų ir ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros tarnybų bendradarbiavimą ir remti bendradarbiavimą su kitomis politiką formuojančiomis institucijomis ir tarnybomis, atsakingomis už ikimokyklinį ugdymą ir švietimą, ir

(b)telkti tinkamą ir tvarų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros finansavimą ir jį ekonomiškai efektyviai naudoti, be kita ko, naudojantis Sąjungos lėšomis ir priemonėmis, taip pat vykdyti politiką, kuria skatinamas tvarus vaikų priežiūros paslaugų finansavimas, kuris atitiktų bendrą viešųjų finansų tvarumą.

20.Valstybės narės turėtų plėtoti arba gerinti duomenų rinkimą apie:

(a)ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigas lankančius vaikus kasmet ir atliekant atitinkamus atrankinius tyrimus, be kita ko, įtraukiant vaikus, esančius pažeidžiamoje padėtyje arba iš nepalankios aplinkos;

(b)su priežiūra susijusių pareigų turinčių moterų ir vyrų mokamo ir neapmokamo darbo laiko naudojimo skirtumus, pageidautina, atliekant laiko naudojimo tyrimus, remiantis suderintais Europos laiko sąnaudų tyrimų standartais;

(c)atostogų dėl šeiminių priežasčių naudojimą pagal lytį, remiantis ES suderintais administraciniais duomenimis, ir patvirtinti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros rodiklių sistemą, kurią parengė bendras Užimtumo komiteto (EMCO) ir Socialinės apsaugos komiteto (SAK) pogrupis;

(d)ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų darbuotojų darbo sąlygas, visų pirma apimančias 16 ir 17 rekomendacijose nurodytus aspektus;

(e)ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų trūkumus, prieinamumą, paslaugų įperkamumą ir kokybę reguliariai bent kas šešerius metus ir teritorinę ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų aprėptį, visų pirma siekiant įvertinti teritorinius skirtumus, įskaitant atokiose ir kaimo vietovėse.

21.Valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų siekdamos užtikrinti, kad duomenys ES lygmeniu būtų palyginami ir pakankamai išsamūs.

ĮGYVENDINIMAS, STEBĖSENA IR VERTINIMAS

22.Valstybės narės turėtų informuoti Komisiją apie šios rekomendacijos įgyvendinimo priemones iki [1 metai po priėmimo].

23.Valstybės narės turėtų bendradarbiauti su Komisija, padėdamos jai:

(a)gerinti reguliarų duomenų teikimą paskelbiant juos Eurostato interneto svetainėje ir Lyčių lygybės strategijos stebėsenos portale:

(1)vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigas, rodiklius suskirstyti pagal amžių, lankymo trukmę ir vaikų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, lankymo rodiklius;

(2)ES SPGS pagrindinio rodiklio „Vaikai, lankantys oficialios vaikų priežiūros ar švietimo įstaigas“ ir kitų atitinkamų rodiklių pasikliautinieji intervalai kartu su lankymo rodikliais, siekiant užtikrinti palyginamumą tarp metų ir šalių;

(3)siekiant išsamesnės aiškinamosios informacijos apie surinktus duomenis, visų pirma apie ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros programas, kurios įtrauktos į rodiklių apibrėžtį.

(b)sutelkti Sąjungos finansavimą nacionalinėms reformoms ir investicijoms į IUP remti;

(c)stebėti, kaip įgyvendinama ši rekomendacija, rengdama metinę lyčių lygybės Sąjungoje ataskaitą ir Europos semestro dokumentus, be kita ko, atitinkamais atvejais teikdama konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas valstybėms narėms, ir per penkerius metus pateikia Tarybai su šia rekomendacija susijusios pažangos ataskaitą;

(d)sudaryti palankesnes sąlygas Socialinės apsaugos komitete ir Užimtumo komitete rengti papildomus rodiklius, skatinti valstybes nares keistis gerąja patirtimi ir mokytis vieniems iš kitų, taip pat vykdyti techninių gebėjimų stiprinimo veiklą, ir toliau remti valstybių narių pastangas rengti ir įgyvendinti reformas ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros srityje, visų pirma pasitelkiant Europos švietimo erdvės strateginę programą ir techninės paramos priemonę;

(e)skatinti Sąjungos agentūras, pavyzdžiui, Europos lyčių lygybės institutą ir EUROFOUND, reguliariai rinkti duomenis, rengti rodiklius ir analizuoti vyrų ir moterų su priežiūra susijusių pareigų skirtumus, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ir apmokamam ir neapmokamam darbui skirtą laiką, individualią ir socialinę veiklą, kurią vykdo su priežiūra susijusių pareigų turinčios moterys ir vyrai, taip pat apie darbo sąlygas visą savo profesinį gyvenimą.

Priimta Briuselyje

(1)    COM(2022) 440.

(2)    COM(2022) 441.

(3)    2002 m. kovo 15–16 d. Barselonoje posėdžiavusios Vadovų Tarybos išvados, dok. Nr. SN 100/1/02 REV 1.

(4)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Ataskaita dėl Barselonos tikslų“ (2013 m.), Barselonos tikslai (europa.eu).

(5)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“, COM(2020) 152 final.

(6)    Vyrų ir moterų užimtumo lygio skirtumas reiškia vyrų ir moterų užimtumo lygio skirtumą procentiniais punktais.

(7)    Eurostatas, „Užimtumas ir aktyvumas pagal lytį ir amžių. Metiniai duomenys“, galima rasti adresu Employment and activity by sex and age - annual data [LFSI_EMP_A] .

(8)     Europos Komisijos „Ataskaita dėl lyčių lygybės ES“, (2021 m.), annual_report_ge_2021_en.pdf (europa.eu) .

(9)     Statistics | Eurostat (europa.eu) .

(10)    EUROFOUND, „Moterys ir lygybė darbo rinkoje. Ar COVID-19 sumenkino pastarojo meto laimėjimus?“ (angl. „Women and labour market equality: Has COVID-19 rolled back recent gains?“), 2020 m., Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas.

(11)    Eurostato duomenų bazės lentelė LFSA_IGAR, „Neįgalių suaugusiųjų arba vaikų priežiūra ir kitos šeiminės ar asmeninės priežastys“, nedirbančių ir norinčių dirbti gyventojų procentinė dalis, 15–64 metų amžiaus grupė.

(12)    EIGE, mokslinių tyrimų pranešimas „Lyčių lygybė ir COVID-19 socialinis ir ekonominis poveikis“ (angl. „Gender equality and the socio-economic impact of COVID-19“ (2021 m.), p. 15, Gender equality and the socio-economic impact of the COVID-19 pandemic | Europos lyčių lygybės institutas (europa.eu) .

(13)    EIGE, „Lyčių nelygybė priežiūros sektoriuje ir jos padariniai darbo rinkai“ (angl. „Gender inequalities in care and consequences for the labour market“), (2020 m.), Gender inequalities in care and consequences for the labour market | Europos lyčių lygybės institutas (europa.eu) .

(14)    EUROFOUND, „Šeštasis Europos darbo sąlygų tyrimas. Apžvalginė ataskaita“, (2019 m.), Šeštasis Europos darbo sąlygų tyrimas. Apžvalginė ataskaita EUROFOUND (europa.eu).

(15)    Europos Komisija, Jungtinis tyrimų centras, Vaikų priežiūros ir namų ruošos darbų paskirstymas tarp vyrų ir moterų COVID-19 izoliavimo priemonių taikymo metu, (2022 m.), JRC128157, https://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/handle/JRC128157.

(16)    EIGE, mokslinių tyrimų pranešimas „Lyčių lygybė ir COVID-19 socialinis ir ekonominis poveikis“ (angl. „Gender equality and the socio-economic impact of COVID-19“ (2021 m.), p. 36, Gender equality and the socio-economic impact of the COVID-19 pandemic | Europos lyčių lygybės institutas (europa.eu) .

(17)    EUROFOUND ataskaita dėl gyvenimo, darbo ir COVID-19; (2020 m.), Gyvenimas, darbas ir COVID-19 | EUROFOUND (europa.eu).

(18)    2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES, OL L 188, 2019 7 12, p. 79.

(19)    Europos Komisija, pranešimas apie Europos ekonomiką, „Makroekonominė nauda lyčių lygybei“, 2022 m. kovo mėn.; taip pat žr. 2021 m. lapkričio 24 d. Komisijos ir Tarybos pasiūlymą dėl bendros užimtumo ataskaitos, COM(2021) 743 final.

(20)     2022 m. kovo 7 d. TDO ataskaita „Priežiūra darbe. Investicijos į priežiūros atostogas ir paslaugas, kad būtų užtikrintas lyčių lygybės principas darbe“ (angl. „Care at work: Investing in care leave and services for a more gender equal world of work“).

(21)    Tarptautinė darbo organizacija (TDO), 2022 m.: TDO priežiūros politikos srities investicijų modeliavimas (Ženeva), netrukus bus paskelbtas.

(22)    Danija, Vokietija, Estija, Latvija, Slovėnija, Suomija ir Švedija.

(23)    Be minėtųjų šalių taip pat Belgija, Čekija, Prancūzija, Liuksemburgas, Lenkija, Ispanija; Europos Komisija, tinklo „Eurydice“ politikos apžvalga „Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra“ 2019 m., p. 6; išsami valstybių narių sistemų apžvalga Europos Komisijos 2021 m. „Eurydice“ bendrojoje ataskaitoje „Europos švietimo ir mokymo sistemų stebėsenos struktūriniai rodikliai“, p. 12.

(24)    Pavyzdžiui, Slovakija, Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Slovakijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano analizė“, SWD(2021) 161 final, 2021 6 21.

(25)    Tarybos išvados dėl 2020 m. Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos, Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginė programa, OL 2009/C 119/02.

(26)    Europos Komisija, Metinė užimtumo ir socialinių pokyčių Europoje ataskaita „Jaunieji europiečiai: užimtumas ir būsimi socialiniai uždaviniai“, 5 skyrius, 2022 m. birželio mėn.

(27)    2013 m. vasario 20 d. Europos Komisijos rekomendacija „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“ (2013/112/ES), 2013 03 02, p. 5–16.

(28)    2019 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacija dėl kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų, OL C 189, 2019 6 5, p. 4–14.

(29)    2021 m. birželio 14 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2021/1004, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema (OL L 223, 2021 6 22, p. 14–23).

(30)    Europos Komisija, „Ankstyvojo ugdymo ir priežiūros nauda ir jų gavimo sąlygos“, Leidinių biuras, 2018 m.

(31)    Tarptautinė darbo organizacija, „Ekspertų susitikimas dėl politikos gairių siekiant užtikrinti deramą ikimokyklinio ugdymo darbuotojų darbą“, paskelbta adresu https://www.ilo.org/sector/Resources/codes-of-practice-and-guidelines/WCMS_236528/lang--en/index.htm .

(32)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“, COM(2020) 152 final.

(33)    2021 m. kovo 24 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES vaiko teisių strategija“, COM(2021) 142 final, p. 1–23. 

(34)    2021 m. kovo 4 d. Komisijos komunikatas „Lygybės sąjunga. Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas , COM(2021) 102 final.

(35)    2021 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Dirbančių tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros palaikymo iniciatyva“, COM(2017) 252 final, p. 1–16.

(36)    2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos švietimo erdvės sukūrimas iki 2025 m.“, COM(2020) 625 final, p. 1–29.

(37)    Tarybos rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.), OL C 66, 2021 2 26, p. 1–21.

(38)    2021 m. kovo 24 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES vaiko teisių strategija“, COM(2021) 142 final, p. 1–23.

(39)    Europos Sąjungos Taryba, Išvados dėl ES vaiko teisių strategijos, 10024/22, 2022 m. birželio 9 d., žr. https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-10024-2022-INIT/lt/pdf .

(40)    Europos Komisija, Metinė užimtumo ir socialinių pokyčių Europoje ataskaita „Jaunieji europiečiai: užimtumas ir būsimi socialiniai uždaviniai, 5 skyrius, ISSN 2315-2540, 2022 m. birželio mėn.

(41)    2020 m. rugsėjo 18 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planas, COM(2020) 565 final, p. 1–26.

(42)    2021 m. kovo 19 d. Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Tarybos direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (Rasinės lygybės direktyvos), ir Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvos), taikymo, COM(2021) 139 final, p. 1–26.

(43)    2020 m. spalio 7 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Lygybės sąjunga. ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginis planas“, COM(2020) 620 final, p. 1–17.

(44)    2021 m. kovo 12 d. Tarybos rekomendacija dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo, OL C 93, 2021 03 19, p. 1–14.

(45)    2020 m. lapkričio 24 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2021–2027 m. Integracijos ir įtraukties veiksmų planas“, COM(2020) 758 final, p. 1–25.

(46)    2021 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Lygybės sąjunga. 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija“, COM(2021) 101 final, p. 1–29.

(47)    Europos Komisija, Konferencija dėl Europos ateities, Galutinių rezultatų ataskaita, 2022 m. gegužės mėn.

(48)    Komisijos tarnybų darbinis dokumentas – konsultacijų veiklos santrauka, SWD(2022) 440.

(49)    Komisija gavo 1 041 atskirą rašytinę nuomonę. 67,5 proc. nuomonių pateikė fiziniai asmenys. Daugelis piliečių, visų pirma neįgalieji ir su priežiūra susijusių pareigų turinčios moterys, pasinaudojo proga apibūdinti savo asmeninę padėtį: SWD(2021) 46_EN_autre_document_travail_service_part1_v8 (2).pdf .

(50)    Per viešas konsultacijas iš viso gauti 473 atsakymai. 133 nuomones pateikė fiziniai asmenys. Ilgalaikė priežiūra buvo aptarta atsižvelgiant į vyresnio amžiaus žmonių savarankiškumą ir jų priežiūros namuose užtikrinimą, o tai atveria naujų užimtumo galimybių ir įgūdžių poreikių. Be to, buvo pabrėžta būtinybė pripažinti prižiūrinčiųjų asmenų teises į pensiją. Daugiau žr. Žalioji knyga dėl senėjimo; Faktinė viešų konsultacijų suvestinė ataskaita: 090166e5de9b0583.pdf .

(51)    Konsultacijos vyko internetu nuo 2019 m. kovo 8 d. iki gegužės 31 d. Gauti 1 335 atsakymai, iš kurių 73 proc. atsiuntė ES piliečiai (970 atsakymų). Respondentų visų pirma buvo teiraujamasi apie tai, kokių konkrečių tikslų turėtų pirmiausia būti siekiama ES veiksmais padidinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje. https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/12114-Gender-equality-strategy-2020-2024/public-consultation_en .

(52)    Pvz., 2021 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2018–2020 m. (2021/2020(INI)).

(53)    2022 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendrų Europos veiksmų priežiūros srityje (2021/2253(INI)).

(54)    Pvz., EESRK nuomonė „Lyčių lygybė darbo rinkose“ (SOC/586-EESC-2018); EESRK nuomonė „Dirbančių tėvų ir globėjų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra“ (SOC/529-EESC-2018); Pvz., EESRK nuomonė „Lyčių lygybė darbo rinkose“ (SOC/610-EESC-2018); EESRK nuomonė „Nuomonė dėl socialinio ramsčio veiksmų plano“ (SOC/679-EESC-2021).

(55)    2020 m. gruodžio 2 d. Tarybos išvados dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo panaikinimo, Apmokamo darbo ir neapmokamo priežiūros darbo vertės nustatymas ir padalijimas“, 13584/20.

(56)     2021 m. birželio 14 d. Tarybos išvados dėl COVID-19 socialinio ir ekonominio poveikio lyčių lygybei, 8884/21, p. 1–26.

(57)     2022 m. birželio 9 d. Europos Sąjungos Tarybos išvados dėl ES vaiko teisių strategijos, 10024/22, p. 3 .

(58)    Moterų ir vyrų lygių galimybių patariamojo komiteto nuomonė „Priežiūros atotrūkis ES. Holistinis ir pokyčius lytims skatinantis požiūris“, 2021 m. rugsėjo 13 d., opinion_care_gap_2021_en.pdf (europa.eu) .

(59)    S. Flisi, Zs. Blasko ir E. Stepanova, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros rodikliai. Persvarstyti kai kuriuos Barselonos tikslo aspektus. JRC politikos mokslinio konsultavimo ataskaita, 2022 m.

(60)    E. Narazani, A. Agúndez García, M. Christl, F. Figari, „Barselonos vaikų priežiūros tikslų peržiūros poveikis moterų užimtumui“ (GENDERMOD), JRC darbinis dokumentas dėl mokesčių ir struktūrinių reformų, 2022 m.

(61)    R. Nieuwenhuis, M. Yerkes, L. Backman, J. Strigén, Ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra (IUP): Tikslinė reformų poveikio tyrimų apžvalga, Europos Sąjungos leidinių biuras, 2022 m.

(62)     Komisijos ekspertų grupių ir kitų panašių subjektų registras (europa.eu) .

(63)    Europos Komisija, Lyčių lygybės strategija, stebėsenos portalas, kurį galima rasti adresu ges-monitor.page.main (europa.eu) .

(64)    2002 m. kovo 15–16 d. Barselonoje posėdžiavusios Vadovų Tarybos išvados, dok. Nr. SN 100/1/02 REV 1.

(65)    Eurostato duomenų bazės lentelė LFSA_IGAR, „Neįgalių suaugusiųjų arba vaikų priežiūra ir kitos šeiminės ar asmeninės priežastys“, nedirbančių ir norinčių dirbti gyventojų procentinė dalis, 15–64 metų amžiaus grupė.

(66)    2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1159 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES, OL L 188, 2019 7 12, p. 79–93.

(67)    2019 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacija dėl kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų, OL C 189, 2019 6 5, p. 4–14.

(68)    2021 m. kovo 24 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES vaiko teisių strategija“, COM(2021) 142 final, p. 1–23.

(69)    2021 m. birželio 14 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2021/1004, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema (OL L 223, 2021 6 22, p. 14–23).

(70)    2021 m. birželio 14 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2021/1004, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema, OL L 223, 2021 6 22, p. 14.

(71)    2021 m. kovo 12 d. Tarybos rekomendacija dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo, OL C 93, 2021 3 19.

(72)    Duomenų šaltinis. 2016 m. ES SPGS ad hoc modulis dėl galimybės naudotis paslaugomis, ilc_ats04 „Vaikai pagal namų ūkio tipą, pajamų grupę, urbanizacijos laipsnį ir pagrindinę priežastį, dėl kurios netenkinami oficialių vaikų priežiūros paslaugų poreikiai“ (duomenų gavimo data – 2022 m. birželio 20 d.).

(73)    Duomenų šaltinis. 2016 m. ES SPGS ad hoc modulis dėl galimybės naudotis paslaugomis, ilc_ats03 „Vaikai, kurie naudojasi oficialios vaikų priežiūros paslaugomis, pagal namų ūkio tipą, pajamų grupę, urbanizacijos laipsnį ir pagrindinę priežastį, dėl kurios sunku įpirkti oficialios vaikų priežiūros paslaugas“ (duomenų gavimo data – 2022 m. birželio 20 d.).

(74)    Komisijos rekomendacija (ES) 2022/554 dėl asmenų, bėgančių nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, kvalifikacijos pripažinimo, OL L 107, 2022 4 6, p. 1–8.

(75)    Tarptautinė darbo organizacija, „Ekspertų susitikimas dėl politikos gairių siekiant užtikrinti deramą ikimokyklinio ugdymo darbuotojų darbą“, paskelbta adresu https://www.ilo.org/sector/Resources/codes-of-practice-and-guidelines/WCMS_236528/lang--en/index.htm .

(76)    Duomenų šaltinis – Eurostatas, ES SPGS 2020 m. modulis „Vaikai, lankantys oficialios vaikų priežiūros arba ugdymo įstaigas pagal amžiaus grupes ir trukmę – proc. kiekvienos amžiaus grupės gyventojų – ES“, internetinis duomenų kodas: [ilc_caindformal].

(77)    Duomenų šaltinis. Eurostatas, UOE duomenų rinkimas, „Vaikai nuo 3 metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus – proc. atitinkamo amžiaus gyventojų“, internetinis duomenų kodas: [educ_uoe_enra21].