EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52022DC0230

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Planas „REPowerEU“

COM/2022/230 final

Briuselis, 2022 05 18

COM(2022) 230 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Planas „REPowerEU“

{SWD(2022) 230 final}


Įvadas

Neišprovokuota ir nepateisinama Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą smarkiai sutrikdė pasaulio energetikos sistemą. Ji sukėlė problemų dėl didelių energijos kainų ir dėl jos padidėjo susirūpinimas dėl energetinio saugumo: tapo akivaizdu, kad ES yra pernelyg priklausoma nuo dujų, naftos ir anglių importo iš Rusijos. Didelės sumos, mokamos už Rusijos iškastinį kurą, padeda Rusijai tęsti karą prieš Ukrainą.

2022 m. kovo mėn. ES vadovai Europos Vadovų Taryboje 1 susitarė kuo greičiau palaipsniui panaikinti Europos priklausomybę nuo Rusijos energijos importo. Remdamiesi Komisijos komunikatu 2 , jie paragino Komisiją skubiai pateikti išsamų planą „REPowerEU“. Dabar anglių ir naftos importui turi būti taikomas sankcijų režimas. Dėl neseniai nutraukto dujų tiekimo Bulgarijai ir Lenkijai akivaizdu, kad reikia skubiai spręsti nepatikimo Rusijos energijos tiekimo problemą.

„REPowerEU“ tikslas – sparčiai sumažinti mūsų priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro, spartinant perėjimą prie švarios energijos ir suvienijant jėgas, kad būtų sukurta atsparesnė energetikos sistema ir tikra energetikos sąjunga. 

Jau šiais metais galime gerokai sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro ir paspartinti energetikos pertvarką. Remiantis Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio pasiūlymais ir užbaigiant veiksmus, susijusius su energijos tiekimo saugumu ir saugojimu, šiame plane „REPowerEU“ siūlomi papildomi veiksmai, kuriais siekiama 3 :

·sutaupyti energijos;

·diversifikuoti tiekimą;

·greitai pakeisti iškastinį kurą spartinant Europos perėjimą prie švarios energijos;

·protingai derinti investicijas ir reformas.

Kartu šie veiksmai struktūriškai pakeis ES energetikos sistemą. Jiems įgyvendinti reikia veiksmingo Europos reglamentavimo ir infrastruktūros priemonių koordinavimo, taip pat nacionalinių investicijų ir reformų bei bendros diplomatijos energetikos srityje. Taip pat reikia koordinuoti veiksmus paklausos srityje, siekiant sumažinti energijos suvartojimą ir pertvarkyti pramonės procesus taip, kad dujos, nafta ir anglys būtų pakeistos elektros energija iš atsinaujinančiųjų išteklių ir vandeniliu iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir imtis veiksmų pasiūlos srityje, kad būtų sukurti pajėgumai ir sistema atsinaujinančiųjų išteklių energijai diegti ir gaminti.

Sąžiningumas ir solidarumas – svarbūs Europos žaliojo kurso principai. Todėl mūsų bendri veiksmai, kuriais siekiama paspartinti perėjimą prie švarios energijos, didina veiksmingos užimtumo, įgūdžių ir socialinės politikos poreikį pagal Europos socialinių teisių ramstį. Valstybių narių priklausomybė nuo Rusijos energijos išteklių skiriasi, nes skiriasi padėtis energetikos srityje ir energijos rūšių deriniai įvairiose šalyse. Požiūriu, kurio laikomasi šiame plane „REPowerEU“, į šiuos skirtumus atsižvelgiama ir siūlomi įvairūs subalansuoti sprendimai, atitinkantys konkrečius valstybių narių poreikius, kartu visoje ES iki 2050 m. siekiant neutralaus poveikio klimatui.

Planas „REPowerEU“ grindžiamas visapusišku pernai pateiktų Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio pasiūlymų įgyvendinimu nekeičiant užmojo iki 2030 m. sumažinti grynąjį išmetamą ŠESD kiekį bent 55 proc. ir iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, laikantis Europos žaliojo kurso. Tai per dešimtmetį padarys teigiamą poveikį ES išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui. Tačiau sparčiai vykdomas laipsniškas iškastinio kuro importo iš Rusijos nutraukimas turės įtakos pertvarkos trajektorijai arba tam, kaip pasieksime savo klimato srities tikslą, palyginti su tuo, kuris buvo nustatytas pagal ankstesnes prielaidas.

Planas „REPowerEU“ negali veikti greitai neįgyvendinus visų Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio pasiūlymų ir didesnių atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo tikslų. Naujojoje realybėje ES dujų suvartojimas mažės sparčiau, o dujų, kaip pereinamojo laikotarpio kuro, vaidmuo bus ribotas. Tačiau norint atsisakyti Rusijos iškastinio kuro ir užtikrinti tiekimo saugumą taip pat reikės tikslinių investicijų į dujų infrastruktūrą ir labai nedidelių naftos infrastruktūros pakeitimų, taip pat didelio masto investicijų į elektros tinklą ir ES masto vandenilio magistralę. Tuo pat metu kai kurie esami anglių pajėgumai taip pat gali būti naudojami ilgiau nei tikėtasi iš pradžių, taip pat ir branduolinės energijos bei vidaus dujų ištekliai.

Visuomenė tikisi, kad ES ir jos valstybės narės laikysis prisiimtų įsipareigojimų mažinti mūsų priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro. 85 proc. apklaustų žmonių mano, kad ES turėtų kuo greičiau sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos dujų ir naftos. 84 proc. sutinka, kad dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ES valstybės narės turi skubiau investuoti į atsinaujinančiųjų išteklių energiją 4 .

Nors kai kurios valstybės narės jau paskelbė ketinančios nutraukti iškastinio kuro importą iš Rusijos, nė viena valstybė narė savarankiškai šio iššūkio įveikti negali. Atlikdami bendrus poreikių vertinimus ir planavimą, bendrai pirkdami ir geriau koordinuodami veiksmus, užtikrinsime, kad palaipsniui panaikinti mūsų priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro būtų įmanoma ir įperkama visoms valstybėms narėms. Teisės aktai dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo padės pasiekti plataus užmojo tikslus. Iš tiesų jungtinis ir atsparus ES energetikos tinklas užtikrins energetinį saugumą visiems. Šie veiksmai yra mūsų planas suteikti daugiau galių ES.

1.Energijos taupymas

Taupymas yra greičiausias ir pigiausias būdas įveikti dabartinę energetikos krizę. Mažinant energijos suvartojimą mažėja didelės namų ūkių ir įmonių sąskaitos už energiją trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu, taip pat mažėja Rusijos iškastinio kuro importas. Energijos suvartojimo mažinimas didinant efektyvumą yra gyvybiškai svarbus perėjimo prie švarios energijos elementas, kuriuo didinamas ES ekonomikos atsparumas ir nuo didelių iškastinio kuro kainų apsaugomas jos konkurencingumas.

Energijos taupymas padės mums ilgiau naudotis turimais ištekliais artimiausiais kritiškais mėnesiais, kol bus diegiamos investicijos. Pridedamame ES komunikate dėl energijos taupymo pateikiamas dvikryptis požiūris: stiprinti struktūrinius pokyčius taikant vidutinės trukmės ir ilgalaikes energijos vartojimo efektyvumo priemones ir nedelsiant sutaupyti energijos dėl elgesio pokyčių.

Įgyvendinant Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį, iki 2030 m. dujų suvartojimas sumažėtų 30 proc., o daugiau kaip trečdalis šio kiekio būtų sutaupyta įgyvendinus ES energijos vartojimo efektyvumo tikslą. Taikant atnaujintą modeliavimo metodą vertinamas priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro laipsniško panaikinimo poveikis 5 , susijęs su didesnėmis energijos kainomis ir mažesniu gamtinių dujų naudojimu. Tolesnis energijos suvartojimo mažinimas, palyginti su ankstesniu pasiūlymu dėl Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 6 , ir didesni atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslai leistų ES visiškai pasiekti „REPowerEU“ tikslus, o kitos Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio dalys nesikeistų.

·Todėl Komisija siūlo Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje nustatytą privalomą tikslą padidinti iki 13 proc.

Be to, Komisija ragina Parlamentą ir Tarybą sudaryti sąlygas papildomai sutaupyti energijos ir padidinti energijos vartojimo efektyvumą pastatuose taikant Pastatų energinio naudingumo direktyvą ir išlaikyti Komisijos pasiūlymo dėl reglamento dėl tvarių gaminių ekologinio projektavimo 7 , kurį sparčiai įgyvendinus bus galima sutaupyti daugiau energijos, nes pagerės įvairių gaminių energijos ir išteklių naudojimo efektyvumas, užmojį.

Kol nesusitarta dėl teisėkūros priemonių, galima nedelsiant sutaupyti energijos pakeitus mūsų elgesį. Europos Komisija, bendradarbiaudama su Tarptautine energetikos agentūra (TEA), pradėjo įgyvendinti devynių punktų planą, kaip kiekvienas gali prisidėti, kuriuo siekiama sumažinti energijos suvartojimą ES. Remdamasi suinteresuotųjų subjektų pateikta informacija, TEA apskaičiavo, kad taikant šių rūšių trumpalaikes energijos taupymo priemones naftos ir dujų paklausa galėtų sumažėti 5 proc. (dujų – apie 13 mlrd. m³, naftos – apie 16 mln. tne).

Valstybės narės taip pat turėtų visapusiškai panaudoti paramos priemones, pavyzdžiui, lengvatinius PVM tarifus didelio efektyvumo šildymo sistemoms ir pastatų izoliacijai, ir kitas energijos kainodaros priemones, kuriomis skatinama pereiti prie šilumos siurblių ir pirkti efektyvesnius prietaisus. Tokiomis priemonėmis turėtų būti sušvelnintas socialinis poveikis ir poveikis pajamų pasiskirstymui, pvz., sutelkiant dėmesį į pažeidžiamus namų ūkius, kuriems sunku apmokėti savo sąskaitas už energiją, ir būtų galima valdyti galimą spartesnės energetikos pertvarkos poveikį darbo rinkai, numatant neatidėliotinus kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo poreikius.

Siekiant „REPowerEU“ tikslų labai svarbu paspartinti nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų (NEKSVP) įgyvendinimą ir plataus užmojo atnaujinimą. NEKSVP tenka labai svarbus vaidmuo didinant investuotojų pasitikėjimą ir investicijų nuspėjamumą. Jie yra geras pagrindas planuojant ir skatinant mažiau naudoti iškastinio kuro.

·Komisija ketina vėliau šiais metais paskelbti gaires dėl valstybių narių NEKSVP atnaujinimo 2024 m. ir, be kita ko, energetikos sąjungos būklės ir klimato politikos veiksmų ataskaitose praneš apie „REPowerEU“ įgyvendinimo pažangą .

Regionams ir miestams tenka pagrindinis vaidmuo rengiant energijos taupymo priemones, pritaikytas prie vietos sąlygų. Jie turėtų pradėti taikyti informuotumo didinimo ir informavimo bei paramos sistemas, energijos vartojimo auditus ir energijos valdymo planus, įsipareigoti siekti taupymo tikslų ir užtikrinti piliečių dalyvavimą, pavyzdžiui, pasitelkdami Europos neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų misiją arba Europos miestų iniciatyvą pagal sanglaudos politiką.

2.Energijos importo diversifikavimas

ES keletą mėnesių intensyviai bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais, siekdama diversifikuoti tiekimą 8 ir sušvelninti energijos kainų kilimą. 

Kovo mėn. Europos Vadovų Tarybai patvirtinus įgaliojimus, Komisija ir valstybės narės sukūrė ES energetikos platformą, skirtą savanoriškam bendram dujų, SGD ir vandenilio pirkimui. Gegužės 5 d. Komisija ir Bulgarija, koordinuodamos veiksmus su kaimyninėmis šalimis Pietryčių Europoje, įsteigė pirmąją regioninę specialios paskirties grupę, kuri yra ES energijos pirkimo platformos dalis.

ES energijos platformai teks trys pagalbinės bendro dujų pirkimo funkcijos:

·paklausos telkimas ir struktūrizavimas: paklausos telkimo dalyje bus nustatomi ir telkiami konkurencijai palankūs kiekiai pagal baigiančias galioti ilgalaikes sutartis, taip pat lankstūs kiekiai pagal galiojančias ilgalaikes dujų tiekimo sutartis, dėl kurių trumpuoju laikotarpiu gali susidaryti maždaug 30–70 mlrd. m³ paklausa. Be to, Komisija skatins tiekimo diversifikavimą ir apsvarstys teisėkūros priemones, kad ilgainiui būtų reikalaujama tokio diversifikavimo. Paklausos telkimas vyks naudojantis elektroninėmis priemonėmis: taip procesas bus saugus, automatizuotas ir patogus naudoti; 

·optimizuotas ir skaidrus dujų importo, laikymo ir perdavimo infrastruktūros naudojimas, kuo labiau padidinant tiekimo saugumą ir saugyklų pripildymą.

Bus įdiegtas mechanizmas ir IT priemonė, kuriais siekiama padidinti infrastruktūros rezervavimo skaidrumą, įskaitant likusį kiekį, antrines rinkas, nukreipimą kitu maršrutu ir esamas kliūtis. Keitimasis informacija vyks pagal antimonopolines taisykles;

·informavimo veikla tarptautiniu mastu: vykdant bendrą tarptautinę informavimo veiklą daugiausia dėmesio bus skiriama ilgalaikio bendradarbiavimo su patikimais partneriais sistemų sukūrimui sudarant privalomus arba neprivalomus susitarimus, kuriais remiamas dujų ir vandenilio pirkimas ir švarios energijos projektų plėtojimas, kartu visapusiškai išnaudojant kolektyvinę Sąjungos galią.

Kitas žingsnis – Komisija apsvarstys galimybę sukurti savanorišką praktinį „bendro pirkimo mechanizmą“, per kurį būtų deramasi dėl bendros dujų paklausos ir konkurencinio išleidimo į rinką ir sudaromos sutartys dalyvaujančių valstybių narių vardu. Toks mechanizmas galėtų būti bendroji įmonė arba verslui priklausantis subjektas, panaudojantis Europos rinkos galią. Jo poveikis konkurencijai bus vertinamas.

Platforma taip pat veiks per regionines specialios paskirties grupes, kurios nustatys tiekimo galimybių poreikius ir diversifikavimą ir koordinuos su sutartimis susijusius klausimus 9 . Platforma su valstybėmis narėmis sukurs specialią darbo kryptį dėl bendro vandenilio pirkimo 10 .

Sėkmingam platformos veikimui bus svarbi pramonės patirtis pasaulinėje energijos rinkoje. Patariamoji grupė informuos platformą tokiais klausimais kaip prekyba SGD, finansavimas, rizikos draudimas ir kiti vertės grandinės elementai. Keitimasis informacija vyks pagal antimonopolines taisykles.

Remiantis Europos Vadovų Tarybos išvadomis ES energijos platforma yra atvira Energijos bendrijos susitariančiosioms šalims (Vakarų Balkanams, Ukrainai, Moldovai, Gruzijai). Platforma taip pat turėtų būti naudinga ES partneriams artimiausioje kaimynystėje, taip pat partneriams, įsipareigojusiems laikytis ES vidaus rinkos taisyklių ir užtikrinti bendrą tiekimo saugumą. Platforma glaudžiai bendradarbiaus su Energijos bendrijos sekretoriatu, kad padėtų susitariančiosioms šalims kuo geriau naudotis platforma.

Skubus Ukrainos ir Moldovos elektros tinklų sinchronizavimas su Europos tinklu kovo mėn. viduryje byloja apie pasiryžimą užtikrinti Ukrainos ir Moldovos sujungimą su ES elektros tinklu. Kai tik bus atlikti būtini techniniai patobulinimai, regiono valstybės narės galės pirkti perteklinę elektros energiją iš Ukrainos, taip kompensuodamos dalį sumažėjusio dujų importo.

Manoma, kad visapusiškai įgyvendinus planą „REPowerEU“, atsižvelgiant į dideles kainas, pasitelkiant dujų alternatyvas (tvarų biometaną, vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių), toliau diegiant atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir struktūrines paklausos priemones, pavyzdžiui, didinant energijos vartojimo efektyvumą, ES dujų paklausa mažės sparčiau nei numatyta Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje. ES savo tarptautiniams partneriams pateiks ilgalaikes perspektyvas dėl abipusiškai naudingo bendradarbiavimo, integruodama vandenilio ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtrą ir prekybą, taip pat bendradarbiavimo išmetamo metano kiekio mažinimo strategijų srityje siekiant diversifikuoti dujas, kaip aprašyta Išorės bendradarbiavimo energetikos srityje strategijoje 11 .

Diversifikavimo galimybės taip pat svarbios valstybėms narėms, kurios šiuo metu priklauso nuo Rusijos dėl branduolinio kuro jų reaktoriams, naudojamiems elektros energijos gamybos 12 arba ne elektros energijos gamybos reikmėms 13 . Tam reikia dirbti ES viduje ir su tarptautiniais partneriais siekiant užsitikrinti alternatyvius urano šaltinius ir padidinti Europoje arba ES pasaulinių partnerių turimus konversijos, sodrinimo ir kuro gamybos pajėgumus. Tiekimo saugumą galima padidinti ne tik diversifikuojant išorės tiekėjus, bet ir tęsiant gamtinių dujų gavybą valstybėse narėse, kur tai įmanoma.

3. Iškastinio kuro pakeitimas ir Europos perėjimo prie švarios energijos paspartinimas

Labai paspartinus ir išplėtus atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą energijos gamybos, pramonės, pastatų ir transporto sektoriuose, bus paspartintas laipsniškas Rusijos iškastinio kuro atsisakymas. Be to, ilgainiui sumažės elektros energijos kainos ir iškastinio kuro importas.

Skatinimas naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją

·Remdamasi poveikio ir įgyvendinamumo modeliavimu 14 , Komisija siūlo iki 2030 m. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje nustatytą tikslą padidinti iki 45 proc., palyginti su praėjusių metų pasiūlyme numatytu 40 proc. lygiu. Taip iki 2030 m. bendri elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių pajėgumai pasieks 1 236 GW, o Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje buvo numatyta iki 2030 m. pasiekti 1 067 GW.

·Saulės fotovoltinė energija yra viena iš sparčiausiai diegiamų technologijų. Todėl Komisija nustatė „REPowerEU“ tikslą iki 2025 m. įrengti daugiau kaip 320 GW naujų saulės fotovoltinės energijos pajėgumų, t. y. daugiau nei dvigubai, palyginti su dabartiniu lygiu, o iki 2030 m. – beveik 600 GW. Siekdama didesnio užmojo saulės energijos srityje, Komisija:

·pristato ES saulės energijos strategiją 15 ;

·pristato Europos iniciatyvą „Solar Rooftop“, grindžiamą teisiškai privalomu ES saulės baterijų įrengimo ant tam tikrų kategorijų pastatų stogų įpareigojimu.

Vėjo energija, visų pirma jūros vėjo energija, suteikia daug galimybių ateityje: ištekliai yra stabilūs, gausūs, o visuomenės pritarimas yra didesnis. Europa yra pasaulinė jūros vėjo energijos lyderė. Siekiant toliau stiprinti ES vėjo energijos sektoriaus konkurencingumą pasaulyje ir pasiekti „REPowerEU“ užmojį sparčiai diegiant vėjo energiją, reikia stiprinti tiekimo grandines ir labai paspartinti leidimų išdavimą. 

Europos Sąjunga turėtų siekti padvigubinti dabartinį individualių šilumos siurblių naudojimo lygį, kad per ateinančius penkerius metus iš viso būtų įrengta 10 mln. vienetų. Valstybės narės gali paspartinti didelio masto šilumos siurblių, geoterminės ir saulės šilumos energijos diegimą ir integravimą ekonomiškai efektyviu būdu:

·kuriant ir modernizuojant centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, kurios gali pakeisti individualiam šildymui naudojamą iškastinį kurą;

·užtikrinant švarų centralizuotą šilumos tiekimą, ypač tankiai apgyvendintose vietovėse ir miestuose;

·panaudojant pramoninę šilumą, jei įmanoma.

Siekdama sustiprinti saulės, vėjo ir šilumos siurblių technologijų tiekimo grandines ir padaryti jas tvaresnes, Komisija:

·stiprins reglamentavimo sistemą ir užtikrins tvarumą per visą gyvavimo ciklą, 2023 m. pirmąjį ketvirtį pateikdama saulės fotovoltinės energetikos ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimus ir peržiūrėdama galiojančius šilumos siurblių reikalavimus;

·rems valstybių narių pastangas sutelkti viešuosius išteklius įgyvendinant galimus bendriems Europos interesams svarbius projektus (BEISP), kuriuose daugiausia dėmesio skiriama proveržio technologijoms ir inovacijoms saulės ir vėjo energijos bei šilumos siurblių vertės grandinėse.

Siekdama skatinti elektros energijos kaupimo pajėgumų plėtrą, Komisija siūlo laikyti kaupimo įrenginius viršesniu viešuoju interesu ir sudaryti palankesnes sąlygas jiems diegti.

Vandenilio diegimo spartinimas

Vandenilis iš atsinaujinančiųjų išteklių bus labai svarbus siekiant pakeisti gamtines dujas, anglis ir naftą labai priklausančiuose nuo iškastinio kuro pramonės ir transporto sektoriuose. „REPowerEU“ nustatytas tikslas – iki 2030 m. 10 mln. tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių vidaus rinkoje ir 10 mln. tonų importuojamo vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių. Komisija:

·ragina Europos Parlamentą ir Tarybą suderinti pramonei ir transportui Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje nustatytus papildomus tikslus dėl atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro su „REPowerEU“ užmojais (75 proc. pramonei ir 5 proc. transportui) 16 ir skubiai užbaigti vandenilio ir dujų rinkos dokumentų rinkinio peržiūrą;

·papildys programos „Europos horizontas“ investicijas į Vandenilio bendrąją įmonę (200 mln. EUR), kad vandenilio slėnių skaičius padvigubėtų;

·prašo visuomenės pateikti grįžtamąją informaciją apie du deleguotuosius aktus dėl vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių apibrėžties ir gamybos;

·ketina iki vasaros užbaigti pirmųjų bendriems Europos interesams svarbių vandenilio srities projektų vertinimą; 

·ragina pramonę paspartinti darbą, susijusį su trūkstamais vandenilio standartais, visų pirma vandenilio gamyba, infrastruktūra ir galutinio naudojimo prietaisais;

·nuo 2025 m., glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, reguliariai teiks ataskaitas apie vandenilio įsisavinimą ir vandenilį iš atsinaujinančiųjų išteklių pramonės ir transporto sektoriuose naudojamuose prietaisuose, kurių išmetamų teršalų kiekį sunku sumažinti.

Reikia sparčiau dėti pastangas siekiant įdiegti vandenilio infrastruktūrą, kad iki 2030 m. būtų galima pagaminti, importuoti ir transportuoti 20 mln. tonų vandenilio. Tarpvalstybinė vandenilio infrastruktūra dar tik pradedama kurti, tačiau planavimo ir plėtros pagrindas jau nustatytas įtraukiant vandenilio infrastruktūrą į persvarstytus transeuropinius energetikos tinklus. Apskaičiuota, kad ES vidaus vamzdynams iš viso reikės 28–38 mlrd. EUR investicijų į pagrindines vandenilio infrastruktūros kategorijas, o saugykloms – 6–11 mlrd. EUR.

Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas importuoti iki 10 mln. tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių, Komisija rems trijų pagrindinių vandenilio importo koridorių per Viduržemio jūros regioną, Šiaurės jūros regioną ir, kai tik leis sąlygos, su Ukraina kūrimą. Žaliojo vandenilio partnerystė palengvins žaliojo vandenilio importą ir kartu padės mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro šalyse partnerėse. Kitų vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių formų, ypač vandenilio, gaminamo naudojant branduolinę energiją, vaidmuo pakeičiant gamtines dujas taip pat svarbus (žr. žemėlapį).

Siekdama padėti pasiekti šiuos tikslus, Komisija:

·iki 2023 m. kovo mėn. nustatys preliminarius vandenilio infrastruktūros poreikius, remdamasi TEN-E reglamentu, vykdydama procesą, kuriame dalyvaus valstybės narės, nacionalinės reguliavimo institucijos, ACER, ENTSO-G, projektų rengėjai ir kiti suinteresuotieji subjektai;

·sutelks ES finansavimą pagal EITP, sanglaudos politiką ir EGADP;

·sukurs specialią darbo kryptį, susijusią su bendru vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių pirkimu ES energijos platformoje.

Biometano plėtojimas

Tvaraus biometano gamybos padidinimas iki 35 mlrd. m³ iki 2030 m. yra ekonomiškai efektyvus būdas įgyvendinti mūsų užmojį sumažinti gamtinių dujų importą iš Rusijos. Siekiant padidinti biodujų gamybos pajėgumus ES ir paskatinti jas paversti biometanu, apskaičiuota, kad investicijų poreikis per šį laikotarpį sieks 37 mlrd. EUR.

Kaip nurodyta pridedamame tarnybų darbiniame dokumente pateiktame Biometano veiksmų plane, Komisija siūlo šalinti pagrindines kliūtis, trukdančias didinti tvarią biometano gamybą bei naudojimą ir palengvinti jo integraciją į ES dujų vidaus rinką:

·kuriant pramoninę biodujų ir biometano partnerystę dujų iš atsinaujinančiųjų išteklių vertės grandinei skatinti;

·imantis papildomų priemonių, kuriomis biodujų gamintojai būtų skatinami kurti energetikos bendrijas;

·teikiant paskatas biodujas paversti biometanu;

·skatinant esamos infrastruktūros pritaikymą ir patobulinimą ir naujos infrastruktūros, skirtos daugiau biometano transportuoti per ES dujų tinklą, diegimą;

·užpildant mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų spragas;

·sudarant palankesnes sąlygas gauti finansavimą ir sutelkiant ES finansavimą pagal EITP, sanglaudos politiką, EGADP ir bendrą žemės ūkio politiką.

Daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama tvariai gamybai, užtikrinant, kad biometanas būtų gaminamas iš organinių atliekų ir miškų bei žemės ūkio liekanų, kad būtų išvengta poveikio žemės naudojimui ir apsirūpinimo maistu saugumui.

Bioenergija sudaro 60 proc. ES atsinaujinančiosios energijos. Tai prieinamas ir stabilus vidaus energijos šaltinis, tačiau labai svarbu užtikrinti tvarų tiekimą. Iš dabartinių skaičiavimų matyti, kad iki 2030 m. biomasės naudojimas nedaug, bet nuolat didės. Teikiant pirmenybę neperdirbamų biomasės atliekų ir žemės ūkio bei miškų liekanų naudojimui bus užtikrinta tvari energijos gamyba, kuri gali padėti siekti „REPowerEU“ tikslų.

Iškastinio kuro vartojimo mažinimas pramonės ir transporto sektoriuose, kuriuose išmetamų teršalų kiekį mažinti sunku

Pakeitus anglis, naftą ir gamtines dujas pramoniniuose procesuose bus ne tik sumažintas išmetamo anglies dioksido kiekis, bet ir padidintas pramonės konkurencingumas apsaugant pramonės gamybą nuo nepastovių iškastinio kuro rinkų ir remiant tarptautinį pirmavimą technologijų srityje.

Energijos vartojimo efektyvumas, kuro pakeitimas, elektrifikacija ir aktyvesnis vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių, biodujų ir biometano įsisavinimas pramonėje iki 2030 m. galėtų padėti sutaupyti iki 35 mlrd. m³ gamtinių dujų, be to, kas numatyta Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio pasiūlymuose. Nemetalo mineralų, cemento, stiklo ir keramikos, cheminių medžiagų ir naftos perdirbimo įmonių gamyboje yra daugiausia galimybių sumažinti iškastinių dujų paklausą – beveik 22 mlrd. m³. 

Taip pat yra didelis pramonės elektrifikavimo potencialas. Dabartinės technologijos jau suteikia pramonės įmonėms galimybę sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tobulėjant technologijoms ir plėtojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, toliau didės galimybės diegti elektros technologijas.

Siekdama remti vandenilio įsisavinimą ir elektrifikaciją pramonės sektoriuose, Komisija:

·plėtos sutartis dėl anglies dioksido kainų skirtumo ir specialias Inovacijų fondo galimybes, skirtas „REPowerEU“, kad pramonės procesuose būtų remiamas visiškas esamos vandenilio gamybos perėjimas nuo gamtinių dujų prie atsinaujinančiųjų išteklių, o naujuose pramonės sektoriuose, pvz., plieno gamyboje, – perėjimas prie vandeniliu grindžiamų gamybos procesų 17 ;

·paskelbia valstybėms narėms skirtas gaires dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir elektros energijos pirkimo sutarčių 18 ;

·bendradarbiaudama su EIB sukurs „InvestEU“ konsultacijų centro techninių konsultacijų priemonę, skirtą pagal elektros energijos pirkimo sutartis finansuojamiems atsinaujinančiosios energijos projektams remti. Siekdama paskatinti investicijas į pramonę, Komisija šį rudenį padvigubins 2022 m. Inovacijų fondo didelio masto kvietimo teikti paraiškas finansavimą iki maždaug 3 mlrd. EUR. Pasitelkiant specialią „REPowerEU“ galimybę bus remiamas 1) novatoriškas elektrifikavimas ir vandenilio naudojimas pramonėje, 2) novatoriška švarių technologijų gamyba (pvz., elektrolizeriai ir kuro elementai, novatoriška atsinaujinančiųjų išteklių įranga, energijos kaupimas arba šilumos siurbliai pramoniniam naudojimui) ir 3) vidutinio dydžio bandomieji projektai, kuriais siekiama patvirtinti, išbandyti ir optimizuoti itin novatoriškus sprendimus. 

Transporto sektoriuje elektrifikacija gali būti derinama su vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimu iškastiniam kurui pakeisti. Siekdama padidinti energijos taupymą ir efektyvumą transporto sektoriuje ir paspartinti perėjimą prie nulinės taršos transporto priemonių, Komisija:

·apsvarstys teisėkūros iniciatyvą, kuria būtų siekiama padidinti tam tikrą dydį viršijančių nulinės taršos transporto priemonių dalį viešuosiuose ir įmonių automobilių parkuose;

·ragina teisėkūros institucijas skubiai priimti dar nepriimtus pasiūlymus dėl alternatyviųjų degalų ir kitus su transportu susijusius dokumentus, kuriais remiamas žaliasis judumas;

·2023 m. priims teisės aktų rinkinį dėl krovininio transporto žalinimo.

„REPowerEU“ įgyvendinimas pasitelkiant kvalifikuotus asmenis, žaliavas ir išsamią reglamentavimo sistemą

Norint pasiekti „REPowerEU“ tikslus, reikės diversifikuoti atsinaujinančiosios energijos įrangos ir svarbiausių žaliavų tiekimą, mažinti sektorių priklausomybę, įveikti tiekimo grandinės kliūtis ir didinti ES švarios energijos technologijų gamybos pajėgumus. Nors ES pirmauja pasaulyje elektrolizerių, vėjo ir šilumos siurblių technologijų srityje, ES saulės baterijų plokščių ir šilumos siurblių rinkoje pastaraisiais metais padidėjo importas iš Azijos.

Šilumos siurblių diegimo tempo padvigubinimas turėtų būti derinamas su sparčiu būtinos įrangos gamybos padidinimu, be kita ko, prireikus sudarant palankesnes sąlygas gauti finansavimą.

Pirmenybė turi būti teikiama ne tik tiekėjų įvairinimo užtikrinimui, bet ir žiedinės ekonomikos modelių stiprinimui. Parama moksliniams tyrimams ir inovacijoms, be kita ko, pagal programą „Europos horizontas“, bus teikiama siekiant sumažinti medžiagų suvartojimą, padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrangos perdirbimo galimybes ir pakeisti svarbiausiąsias žaliavas.

Siekdama padidinti pramonės indėlį į „REPowerEU“ ir jos konkurencingumą, Komisija:

·įsteigs ES saulės energijos pramonės aljansą;

·bendradarbiaus su pramone, kad padidintų elektrolizerių gamybos pajėgumus, kaip nurodyta elektrolizerių deklaracijoje 19 ;

·intensyvins darbą, susijusį su svarbiausiųjų žaliavų tiekimu, ir parengs pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Komisija stiprins vykdomą ES politiką ir veiksmus (pvz., laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimą ir derybas dėl jų, bendradarbiavimą su panašiai mąstančiais partneriais ir kt.), taip pat stiprins ES stebėsenos pajėgumus ir padės užtikrinti įvairių svarbiausiųjų žaliavų tiekimą. Šia iniciatyva bus siekiama stiprinti Europos vertės grandinę, nustatant mineralinius išteklius ir svarbiausiųjų žaliavų projektus, atitinkančius Europos strateginius interesus, kartu užtikrinant aukšto lygio aplinkos apsaugą, įskaitant projektus, kuriais skatinama žiedinė ekonomika ir efektyvus išteklių naudojimas.

Atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimo spartinimas ir stiprinimas bei energijos vartojimo efektyvumo didinimas priklauso nuo kvalifikuotos darbo jėgos ir stiprių tiekimo grandinių, kad būtų patenkinta padidėjusi švarių technologijų paklausa ir plėtra statybos sektoriuje. Perėjimas prie švarios energijos suteikia daug darbo rinkos galimybių ir padeda užtikrinti darbo vietas perkvalifikuotiems darbuotojams pertvarkos sektoriuose.

Siekdama spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemą, Komisija:

·ragina atsinaujinančiųjų išteklių energijos (saulės, vėjo, geoterminės, biomasės, šilumos siurblių ir kt.) gamybos suinteresuotuosius subjektus ir leidimus suteikiančias valdžios institucijas pagal Įgūdžių paktą 20 įsteigti plataus masto partnerystę įgūdžių srityje;

·rems įgūdžius per programą „Erasmus+“ ir Švariojo vandenilio bendrąją įmonę, pradėjus įgyvendinti didelį vandenilio ekonomikai reikalingų įgūdžių ugdymo projektą.

Leidimų išdavimo ir inovacijų diegimo spartinimas

Lėti ir sudėtingi leidimų išdavimo procesai yra pagrindinė kliūtis atsinaujinančiųjų energijos išteklių revoliucijai ir atsinaujinančiosios energijos pramonės konkurencingumui. Gauti leidimą gali užtrukti iki 9 metų vėjo energetikos projektams ir iki 4,5 metų – antžeminiams saulės energijos projektams. Skirtingas leidimų išdavimo laikas valstybėse narėse rodo, kad leidimų išdavimą apsunkina ir lėtina nacionalinės taisyklės ir administraciniai gebėjimai.

·Siekdama padėti valstybėms narėms išnaudoti visas teisės aktų sistemoje numatytas paspartinimo galimybes, Komisija pateikia rekomendaciją dėl leidimų išdavimo 21 . 

Joje siūlomos nacionalinio lygmens procedūrų supaprastinimo priemonės, šalinamos dviprasmybės taikant ES teisės aktus ir nustatoma valstybių narių geroji patirtis. Joje rekomenduojama taikyti dalyvavimu grindžiamus metodus, kurie apimtų vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą ir suteiktų joms reikiamus išteklius, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos laiku įgyvendinti vietos lygmeniu pritaikytas investicijas. 

·Siekdama paspartinti rekomendacijos įgyvendinimą, birželio 13 d. Komisija sukvies valstybių narių atsinaujinančiosios energijos ekspertus ir aplinkos vertinimo ekspertus.

Valstybių narių rengiami aukšto lygio susitikimai, pavyzdžiui, Šiaurės jūros aukščiausiojo lygio susitikimas Danijoje, suteiks daugiau galimybių investuoti į tarpvalstybinius vėjo elektrinių parkus ir atsinaujinančiosios energijos projektus.

Valstybės narės turėtų prioritetine tvarka įgyvendinti su leidimais susijusias Europos semestro konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir jau priimtus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Be to, siekiant supaprastinti leidimų išdavimo procedūras, skubiai reikia, kad visos valstybės narės visiškai ir greitai perkeltų Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą 22 į nacionalinę teisę.

·Siekdama paspartinti leidimų išdavimo atsinaujinančiosios energijos projektams ir susijusiai infrastruktūrai procedūras, Komisija iš dalies keičia savo pasiūlymą dėl Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos 23 ir prašo Europos Parlamento ir Tarybos užtikrinti greitą susitarimą, kuris būtų Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio dalis.

Persvarstytame pasiūlyme atsinaujinančiųjų išteklių energijos principas įgyvendinamas kaip viršesnis viešasis interesas, numatomas tinkamų vietovių 24 nustatymas ir kiti būdai, kaip sutrumpinti ir supaprastinti leidimų išdavimą, kartu kuo labiau sumažinant galimą riziką ir neigiamą poveikį aplinkai. Jame taip pat numatyta galimybė sukurti apribotą bandomąją reglamentavimo aplinką, kad būtų skatinamos inovacijos šiame sektoriuje.

Komisija taip pat ragina valstybes nares paspartinti Elektros energijos direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę, kad vartotojai galėtų veiksmingai dalyvauti energijos rinkose (atskirai arba per energetikos bendrijas ar kolektyvines pasigamintos energijos vartojimo schemas) – gaminti, patiems vartoti, parduoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją arba ja dalytis.

4. Pažangios investicijos

Iš Komisijos analizės matyti, kad nuo dabar iki 2027 m. pagal „REPowerEU“ bus papildomai investuota 210 mlrd. EUR, be to, kas būtina, kad būtų pasiekti Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio pasiūlymų tikslai. Tokios investicijos atsipirks. Įgyvendinus Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį ir planą „REPowerEU“, iki 2030 m. ES sutaupys 80 mlrd. EUR dujų importo išlaidų, 12 mlrd. EUR naftos importo išlaidų ir 1,7 mlrd. EUR anglių importo išlaidų per metus.

Pereinamuoju laikotarpiu dėl spartaus atsiejimo nuo Rusijos energijos importo energijos kainos gali padidėti ir svyruoti. Siekiant visiems užtikrinti teisingą pertvarką 25 , reikia imtis tikslinių priemonių siekiant kuo labiau sumažinti nepastovumą, kontroliuoti kainas ir apsaugoti asmenis, kurie patiria (energijos) nepriteklių arba kuriems gresia jo pavojus. Komisija ragina Europos Parlamentą ir Tarybą priimti pasiūlymą dėl Socialinio klimato fondo pereinamuoju laikotarpiu siekiant remti pažeidžiamus namų ūkius ir mažąsias įmones.

4.1. Europos tinklų sujungimo ir infrastruktūros poreikiai

Planu „REPowerEU“ iš esmės keičiama energetikos sistema, kiek tai susiję su energijos srautų kiekiais ir kryptimis. Atėjo laikas įgyvendinti daugelį ilgai nebaigtų įgyvendinti projektų, ypatingą dėmesį skiriant tarpvalstybinėms jungtims, siekiant sukurti integruotą energijos rinką, kurioje būtų užtikrintas tiekimas vadovaujantis solidarumo dvasia.

Transeuropinių energetikos tinklų (TEN-E) sistema padėjo sukurti atsparesnę Europos dujų infrastruktūrą, kuria sudaromos sąlygos diversifikuoti tiekimą. Įgyvendinus vykdomus bendro intereso projektus ir abipusio intereso projektus, visos valstybės narės ir kaimyninės šalys galės naudotis bent trimis dujų šaltiniais arba pasauline suskystintų gamtinių dujų (SGD) rinka. Vien 2022 m. buvo arba bus pradėti eksploatuoti dujų srities bendro intereso projektai, kurių bendras papildomas dujų perdavimo pajėgumas yra 20 mlrd. m³ per metus 26 . Visai neseniai buvo užbaigti arba pradėti įgyvendinti keli pagrindiniai ES bendrai finansuojami projektai, pavyzdžiui, Baltijos regionui itin svarbi Lenkijos ir Lietuvos dujų jungtis (GIPL) 27 ir naujas suskystintų gamtinių dujų terminalas Šiaurės Graikijoje, kuris padės Europai ir Balkanams tapti mažiau priklausomiems nuo Rusijos išteklių 28 . 

Čia pateikti žemėlapiai ir projektų sąrašai yra regioninių grupių atliktos papildomų poreikių, griežtai susijusių su „REPowerEU“, analizės rezultatas. Jie papildo esamą bendro intereso projektų sąrašą, kai kurie iš jų, pavyzdžiui, Pirėnų pusiasalio jungtys ir jungtys su salų valstybėmis narėmis, rengiami jau daugelį metų. Dabar šiuos projektus taip pat reikėtų paspartinti, kad būtų baigta kurti Europos infrastruktūra. Dujų projektai, kurie turi būti įtraukti į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų „REPowerEU“ skyrius, turėtų būti grindžiami poreikių, kurie pristatomi toliau pateikiamuose žemėlapiuose, analize.

Iš regioninio papildomų „REPowerEU“ dujų infrastruktūros poreikių vertinimo matyti, kad Rusijos dujų importo ekvivalentą bus galima visiškai kompensuoti mažinant paklausą, didinant biodujų ir (arba) biometano bei vandenilio vidaus gamybą ir šiek tiek papildant dujų infrastruktūrą. Svarbiausi poreikiai yra susiję su paklausos tenkinimu Vidurio ir Rytų Europoje 29 ir šiaurinėje Vokietijos dalyje 30 , taip pat su pietinio dujų koridoriaus stiprinimu. Ši ribota papildoma infrastruktūra, kaip aprašyta 3 priede, turėtų patenkinti ateinančio dešimtmečio poreikius, nesusisaistant su iškastiniu kuru ir neišnaudojamu turtu, kurie ilguoju laikotarpiu trukdytų pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos.

Laikymas yra labai svarbus siekiant padidinti tiekimo saugumą. Tiems projektams, kuriais siekiama padidinti laikymo ir naudingąją talpą, turėtų būti teikiama tinkama parama, įskaitant finansinę paramą, kad būtų užtikrintas didesnis pasirengimas ir reagavimas į dujų tiekimo saugumui kylančią riziką. Norint iš kitų tiekėjų importuoti pakankamą SGD ir dujotiekiais tiekiamų dujų kiekį, iki 2030 m. reikės maždaug 10 mlrd. EUR investicijų į pakankamo lygio dujų infrastruktūrą, įskaitant SGD importo terminalus, vamzdynus, kad būtų galima sujungti nepakankamai panaudotus SGD importo terminalus ir ES tinklą, ir srautų priešinga kryptimi pajėgumus. Papildomos investicijos, kuriomis siekiama sujungti SGD importo terminalus Pirėnų pusiasalyje ir ES tinklą per vandeniliui pritaikytą infrastruktūrą, gali dar labiau padėti diversifikuoti dujų tiekimą vidaus rinkoje ir padėti išnaudoti ilgalaikį vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių potencialą. Be to, siekiant užtikrinti tiekimo saugumą valstybėse narėse, kurios beveik visiškai priklauso nuo vamzdynais tiekiamos naftos iš Rusijos, reikės labai ribotų investicijų.

Priklausomybė nuo Rusijos iškastinio kuro taip pat apima žalią naftą ir naftos produktus. Nors daugeliu atvejų pasaulio rinka sudaro sąlygas greitai ir veiksmingai pakeisti produktus, kai kurios valstybės narės labiau priklauso nuo vamzdynais tiekiamos naftos iš Rusijos. Nutraukus tiekimą vamzdynu „Družba“, kuriuo žalia nafta tiekiama tiesiogiai į Europą iš centrinės Rusijos, padidės spaudimas alternatyviems tiekimo maršrutams, t. y. uostams (pvz., Gdansko, Rostoko, Triesto ar Omišalio) ir alternatyviai dujotiekio infrastruktūrai, kuri šiuo metu nėra pasirengusi susidoroti su tokiu papildomu spaudimu, aptarnaujant tuos pačius regionus.

Šiomis aplinkybėmis, siekiant užtikrinti naftos tiekimo saugumą, reikia labai ribotų ir tikslinių investicijų. Siekiant užtikrinti perspektyvias alternatyvas labiausiai paveiktoms valstybėms narėms, labai svarbūs esamos infrastruktūros pajėgumų didinimo projektai ir esamų kliūčių šalinimas (visų pirma Transalpių (TAL), Adrijos arba SPSE naftotiekiuose). Kuriant alternatyvius tiekimo maršrutus taip pat turi būti vykdomos tikslinės investicijos į naftos produktų perdirbimo įmonių pertvarkymą ir modernizavimą, nes Uralo žalios naftos pakeitimas alternatyviomis naftos rūšimis reikalauja technologinių pokyčių. Manoma, kad bendras investicijų poreikis naftos tiekimo saugumui užtikrinti sieks 1,5–2 mlrd. EUR.

Iki 2030 m. į elektros tinklą reikia papildomai investuoti 29 mlrd. EUR, kad jis būtų pritaikytas didesniam elektros energijos naudojimui ir gamybai. Visi susiję projektai jau įtraukti į 5-ąjį bendro intereso projektų sąrašą 31 . Spartesnis elektros energijos srities bendro intereso projektų įgyvendinimas yra labai svarbus jungtinei sistemai, kurioje atsinaujinantieji energijos ištekliai sudaro didesnę dalį. Dabartinės didelės elektros energijos kainos Pirėnų pusiasalyje rodo, kad svarbu gerinti tarpvalstybines elektros energijos jungtis, nes tai yra ekonomiškai efektyvus būdas užtikrinti saugų ir įperkamą elektros energijos tiekimą. Komisija toliau rems ir ragins Ispanijos ir Prancūzijos valdžios institucijas paspartinti trijų esamų bendro intereso projektų įgyvendinimą per Pietvakarių Europos aukšto lygio grupę, kurios tikslas – padidinti Pirėnų pusiasalio ir Prancūzijos jungčių pajėgumus. ES jau ėmėsi veiksmų, kad Baltijos valstybių elektros energijos tinklai būtų sinchronizuoti su žemyninės Europos tinklu. Tai užbaigus, ne vėliau kaip 2025 m., nei prekyba elektros energija, nei sistemos eksploatavimas negalės būti panaudojami siekiant kelti grėsmę regiono energetiniam saugumui. 

Energijos kaupimo vaidmuo svarbus užtikrinant energetikos sistemos lankstumą ir tiekimo saugumą, nes taip palengvinama atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos integracija, remiamas tinklas ir energija perkeliama į tą laiką, kai jos labiausiai reikia. Galiausiai dėl energijos kaupimo sumažėja dujinių elektrinių naudojimas energetikos sistemoje.

Komisija taip pat skatins sparčiai plėtoti svarbiausius jūros elektrinių tinklus ir tarpvalstybinę vandenilio infrastruktūrą.

Europos dujų infrastruktūros žemėlapis. Bendro intereso ir papildomi projektai, nustatyti pagal planą „REPowerEU“, įskaitant vandenilio koridorius

Europos elektros energijos infrastruktūros žemėlapis

4.2. Nacionalinės reformos ir investicijos

Nors dauguma tikslų ir uždavinių yra europiniai ir juos reikia glaudžiai koordinuoti, daugelis priemonių ir toliau įgyvendinamos valstybėse narėse, todėl reikia tikslinių reformų ir investicijų. 

Paaiškėjo, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai yra labai tinkami neatidėliotiniems prioritetams įgyvendinti bendroje ES sistemoje, remiantis valstybių narių poreikiais ir tvirtai orientuojantis į rezultatus. Pagal juos jau vykdomos plataus užmojo reformos ir investicijos, kad būtų įgyvendinta dvejopa pertvarka. Jų tarpinės ir siektinos reikšmės yra aktualesnės nei bet kada anksčiau.

Komisija ragina valstybes nares į savo turimus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtraukti specialų skyrių, kuriame būtų numatyti nauji veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti „REPowerEU“ tikslus diversifikuoti energijos tiekimą ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tuo tikslu pagal techninės paramos priemonę 32 valstybėms narėms teikiama techninė parama. Tarpvalstybinės investicijos yra būtinos siekiant sustiprinti jungtis ir užtikrinti energijos tiekimo saugumą bendrojoje rinkoje. Vertindama specialius skyrius, skirtus „REPowerEU“, Komisija atsižvelgs į jo indėlį užtikrinant tiekimo saugumą visoje Sąjungoje. Naujuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano skyriuose bus remiamasi 2022 m. konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis. Kartu su šiuo komunikatu Komisija paskelbė visoms valstybėms narėms pritaikytas rekomendacijas dėl energetikos politikos, atitinkančios „REPowerEU“ tikslus.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais turėtų būti užtikrintas pagal EGADP finansuojamų priemonių ir iš kitų nacionalinių ar ES fondų remiamų veiksmų papildomumas. Visų pirma, reikia didinti sanglaudos politikos, visų pirma Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), „Europos socialinio fondo +“ (ESF+), antrojo bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ramsčio, Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų skyrių, skirtų „REPowerEU“, sinergiją. Pavyzdžiui, dujų atveju brandūs tinklų, saugyklų ar SGD projektai, esantys vienoje valstybėje narėje, bet svarbūs Europai, gali būti įtraukti į EGADP skyrių, skirtą „REPowerEU“. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais taip pat galėtų būti remiami energetikos infrastruktūros projektai, atrinkti TEN-E regioninėse grupėse dėl jų bendro intereso, nes jais sujungiami valstybių narių energetikos tinklai, prijungiami šiuo metu nuo Europos energijos rinkų atskirti regionai, stiprinamos esamos tarpvalstybinės jungtys, padedama integruoti atsinaujinančiąją energiją ir reaguojama į rinkos integracijos, konkurencingumo ir tiekimo saugumo tikslus. Tai suteikia galimybę atlaisvinti EITP energetikos lėšas elektros energijos jungtims, jūros, vandenilio ir kitiems bendro intereso infrastruktūros projektams, kuriems įgyvendinti reikia tarpvalstybinio planavimo ir regioninio bendradarbiavimo, kaip numatyta TEN-E politikoje.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai yra greitas ir veiksmingas būdas paankstinti investicijas, orientuotas į „REPowerEU“ poreikius, kartu su papildomomis reformomis, kad jų poveikis būtų kuo didesnis. Kadangi tiek pagal skyrių, skirtą „REPowerEU“, tiek iš sanglaudos politikos fondų remiama žalioji energetikos pertvarka, investicijos į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiąją energiją gali būti remiamos pagal abi priemones. Siekdamos didinti šių politikos sričių sinergiją, valstybės narės turi galimybę programavimo laikotarpiu savo investicijas planuoti koordinuotai, atsižvelgdamos į turimą finansavimą ir įgyvendinimo terminus.

4.3. Finansavimas

Siekdama sutelkti finansavimą trumpalaikiams „REPowerEU“ investicijų poreikiams patenkinti, Komisija siūlo tikslingai ir greitai iš dalies pakeisti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamentą. Šiuo pakeitimu numatoma skirti ribotą papildomą finansavimą panaudojant apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcione lėšas. Juo taip pat siūloma, kad valstybės narės galėtų lanksčiau perkelti joms skirtus išteklius tiek pagal Bendrųjų nuostatų reglamentą ((ES) 2021/1060), tiek pagal Reglamentą dėl BŽŪP strateginių planų ((ES) 2021/2115). Šios dotacijos papildys likusius 225 mlrd. EUR paskolų pagal EGADP, taigi bendra suma bus beveik 300 mlrd. EUR. Siūloma, kad jei valstybės narės, kurios šiuo metu turi teisę gauti paskolas pagal EGADP, per 30 dienų nuo iš dalies pakeisto EGADP reglamento įsigaliojimo nepareikalaus dalies likusių 225 mlrd. EUR paskolų, šie ištekliai būtų skirti kitoms valstybėms narėms.

Valstybės narės turės galimybę iki 12,5 proc. savo sanglaudos politikos asignavimų perkelti į EGADP, pridėdamos 7,5 proc. perkėlimo „REPowerEU“ tikslams galimybę, remiantis įrodomais poreikiais ir su sąlyga, kad valstybės narės pasinaudojo jau esama 5 proc. perkėlimo galimybe. Ši nauja perkėlimo galimybė leis valstybėms narėms į savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtraukti naujas investicijas ir reformas, kuriomis būtų prisidedama prie spartaus iškastinio kuro importo iš Rusijos mažinimo. Tokia perkėlimo galimybė pateisinama dėl skubaus kai kurių reikalingų investicijų tvarkaraščio ir pobūdžio.

Be to, valstybės narės turės galimybę į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę perkelti iki 12,5 proc. savo asignavimų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai. Įgyvendinus dalį bendros žemės ūkio politikos finansavimo pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, sparčiau įgyvendinami atitinkami projektai, kad ūkininkai galėtų gauti būtiną finansinę paramą sintetinių trąšų naudojimui mažinti ir tvarios biometano ar atsinaujinančiosios energijos gamybai didinti.

Procesas, pagal kurį valstybės narės savanoriškai perkelia sanglaudos politikos lėšas ir BŽŪP lėšas į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų skyrius, skirtus „REPowerEU“, sukurtas taip, kad būtų užtikrintas greitas priėmimo procesas ir dėl jo neturėtų būti vilkinamas strateginių planų ir programų priėmimas bei įgyvendinimas.

Visų pirma svarbu, kad valstybės narės, rengdamos savo skyrius, skirtus „REPowerEU“, dalyvautų plataus masto konsultacijose, visų pirma su vietos ir regionų valdžios institucijomis, socialiniais partneriais ir žemės ūkio sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų užtikrinta plati atsakomybė, kuri bus labai svarbi sėkmingam priemonių įgyvendinimui.

Sanglaudos politikos fondams būdingi geri rezultatai remiant su energetika susijusias investicijas ir jie toliau papildys ir stiprins „REPowerEU“ ir Europos žaliojo kurso tikslus. Pagal dabartinę DFP sanglaudos politikos lėšomis skiriant iki 100 mlrd. EUR bus remiami priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir žaliosios pertvarkos projektai. Siekdama užtikrinti greitą lėšų išmokėjimą, Komisija pasiūlys lanksčią priemonę, skirtą padėti valstybėms narėms pritraukti privačius išteklius, ir ketina iki 2022 m. pabaigos priimti deleguotąjį aktą, kuriuo būtų paspartintas energijos vartojimo efektyvumo projektų ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektų rengimas ir kompensavimas taikant standartines sanglaudos politikos kompensavimo schemas. Komisija taip pat bendradarbiaus su valstybėmis narėmis skatindama kurti regionines ir vietos energetikos agentūras kaip vieną bendrą prieigos prie energetikos projektų struktūrą.

Valstybės pagalbos taisyklės visapusiškai taikomos į skyrius, skirtus „REPowerEU“, įtrauktoms reformoms ir investicijoms. Kiekviena valstybė narė privalo užtikrinti, kad tokios priemonės atitiktų ES valstybės pagalbos taisykles ir kad būtų laikomasi taikytinų valstybės pagalbos procedūrų. Atsižvelgdama į precedento neturintį skubumą mažinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro, Komisija ieškos būdų, kaip palengvinti valstybės pagalbos, susijusios su „REPowerEU“ priemonėmis, kontrolę, kartu ribojant konkurencijos iškraipymus. Visų pirma Komisija pateiks gaires, kaip parengti priemones pagal valstybės pagalbos taisykles ir sparčiau priimti sprendimus, kai ji gaus išsamią informaciją. Komisija taip pat padės valstybėms narėms kurti priemones, kurioms pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą gali būti netaikomas reikalavimas pranešti. Galiausiai ji nuolat peržiūrės laikinąją valstybės pagalbos sistemą krizės sąlygomis, siekdama užtikrinti, kad ji būtų tinkama, kad valstybės narės galėtų reaguoti į dabartinės geopolitinės padėties poveikį, be kita ko, energetikos srityje, ir toliau užtikrins, kad valstybės pagalbos sistema iš esmės atitiktų paskirtį.

Pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę energetikai (EITP-E) bus remiami bendro intereso projektai, kurių neįgyvendintų rinka arba kurie antraip nebūtų įgyvendinti per laikotarpį, reikalingą „REPowerEU“ tikslams pasiekti. Kartu su šiuo komunikatu Komisija skelbia naują EITP energetikos kvietimą teikti pasiūlymus dėl bendro intereso projektų, kurio bendras numatomas biudžetas yra apie 800 mln. EUR. Sėkmingi projektai bus atrinkti 2022 m. antrąjį pusmetį, siekiant paremti skubiausius infrastruktūros projektus, kurių reikia „REPowerEU“ prioritetams įgyvendinti. 2023 m. pradžioje Komisija paskelbs dar vieną EITP energetikos kvietimą teikti paraiškas dėl bendro intereso projektų, kurie gali būti dar neparengti šių metų kvietimui.

Valstybės narės gali apsvarstyti apmokestinimo priemones, kuriomis būtų remiami „REPowerEU“ tikslai, kad būtų skatinama taupyti energiją ir mažinti iškastinio kuro vartojimą. Valstybės narės raginamos apsvarstyti papildomas mokestines priemones, pavyzdžiui, transporto priemonių mokesčių sumažinimą ir atleidimą nuo jų, kai perkamos ir naudojamos elektra ir vandeniliu varomos transporto priemonės, mokesčių atskaitą, susijusią su energijos taupymu, ir laipsnišką aplinkai kenksmingų subsidijų panaikinimą. Numatomas priimti Komisijos pasiūlymas dėl Energijos mokesčių direktyvos (EMD) peržiūros padeda siekti „REPowerEU“ tikslų, nes juo nustatomi kainų signalai siekiant sumažinti iškastinio kuro vartojimą ir taupyti energiją, ir Komisija ragina valstybes nares skubiai pasiekti susitarimą.

Pagal programą „InvestEU“ bus pritraukta privačiojo sektoriaus lėšų įvairioms investicijoms, kuriomis padedama siekti „REPowerEU“ politikos tikslų, dalijantis rizika su įgyvendinančiaisiais partneriais. Komisija, laikydamasi Europos komandos požiūrio, glaudžiai bendradarbiaus su EIB grupe, kitais programos „InvestEU“ įgyvendinančiaisiais partneriais ir ES valstybėmis narėmis, kad paspartintų skolinimo, dotacijų bei paskolų derinimo ir konsultavimo produktų atsinaujinančiųjų išteklių energijos, energijos vartojimo efektyvumo ir elektros energijos tinklų srityse teikimą.

Kad konkurencinio konkurso atveju Inovacijų fondas galėtų padengti 100 proc. atitinkamų išlaidų, Europos Parlamentas ir Taryba turėtų skubiai išnagrinėti siūlomą ATLPS direktyvos pakeitimą, susijusį su Inovacijų fondu, o po to Komisija greitai priims būtiną deleguotojo akto, kuriuo įsteigiamas Inovacijų fondas, pakeitimą.

5. Pasirengimo stiprinimas

 

Europa turi būti pasirengusi dideliam tiekimo sutrikimui. Nors rizika, kad dujų paklausa nebus patenkinta, šią vasarą bus nedidelė, gali kilti pavojus, kad, nesiėmus tolesnių veiksmų artimiausiais mėnesiais, saugyklos nebus pakankamai pripildytos kitai žiemai.

Sparčiai priėmus dujų laikymo reglamentą, siekiant šią vasarą pradėti užtikrinti saugyklų pripildymo lygius, Komisija ragina valstybes nares:

·prevencijos tvarka įgyvendinti ES komunikatą dėl energijos taupymo. Trumpuoju laikotarpiu sutaupytas dujas visų pirma galima panaudoti požeminėms saugykloms pripildyti prieš kitą žiemą;

·atnaujinti nenumatytų atvejų planus, atsižvelgiant į Komisijos parengtoje pasirengimo apžvalgoje pateiktas rekomendacijas. Atnaujintuose nenumatytų atvejų planuose turėtų būti nurodyti pagrindiniai vartotojai, kurie atlieka svarbų vaidmenį ypatingos svarbos tiekimo grandinėse Sąjungoje;

·paprašyti perdavimo sistemos operatorių paspartinti technines priemones, kuriomis būtų galima iki kitos žiemos padidinti dujų tiekimo priešinga kryptimi pajėgumus iš vakarų į rytus, įskaitant techninius reikalavimus, susijusius su dujų sudėtimi;

·sudaryti trūkstamus dvišalius kaimyninių šalių solidarumo susitarimus.

Dabartinėje ES teisinėje sistemoje jau numatyta, kad ekstremalios krizės atveju valstybės narės gali prašyti kaimyninių valstybių narių taikyti solidarumo priemones. Solidarumo priemonės yra kraštutinė priemonė itin didelio dujų trūkumo atveju, siekiant užtikrinti tiekimą namų ūkiams, centralizuoto šilumos tiekimo sistemoms ir pagrindinėms socialinėms įstaigoms nukentėjusioje šalyje.

Komisija paskelbs gaires dėl nesaugomų vartotojų, visų pirma pramonės, prioritetų nustatymo kriterijų. Viena vertus, gairėse daugiausia dėmesio bus skiriama itin svarbių nacionalinių ir tarpvalstybinių vertės grandinių, kurios, jei būtų sutrikdytos, galėtų neigiamai paveikti saugumą, maistą, sveikatą ir saugą Europos ir pasaulio lygmenimis, nustatymui. Jose taip pat reikėtų įvertinti poveikį įvairių teritorijų konkurencingumui. Komisija taip pat sudarys palankesnes sąlygas parengti suderintą ES paklausos mažinimo planą, kuriame būtų numatytos prevencinės savanoriško ribojimo priemonės, kurios turėtų būti parengtos aktyvuoti anksčiau nei faktiškai susiklostys ekstremalioji situacija. Į šį planą būtų įtrauktos savanoriškos rinkos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti įmonių vartojimą ir taip užtikrinti, kad pirmenybė būtų teikiama tiekimui saugomiems vartotojams. Be to, Komisija peržiūri valstybių narių elektros energijos sektoriaus pasirengimo valdyti riziką planus, kad sumažintų galimų dujų tiekimo sutrikimų poveikį elektros energijos gamybai.

Išvados

Dabar pats laikas sumažinti strateginę Europos energetinę priklausomybę. Pagal planą „REPowerEU“ spartinama diversifikacija ir didinama dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalis, didinamas energijos taupymas ir elektrifikavimas, kad būtų galima kuo greičiau pasiekti iškastinio kuro, kuris šiuo metu kasmet importuojamas iš Rusijos, ekvivalentą. Tai daroma koordinuotai planuojant veiksmus, siekiant bendro intereso ir užtikrinant tvirtą Europos solidarumą.

Dar skubiau mažinti Europos energetinę priklausomybę verčia du dalykai: klimato krizė, kurią labai paaštrino Rusijos agresija prieš Ukrainą, ir ES priklausomybė nuo iškastinio kuro, kurį Rusija naudoja kaip ekonominį ir politinį ginklą.

Europos energetikos sistemos žalioji pertvarka sustiprins ekonomikos augimą bei pramonės pirmavimą ir padės Europai iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą.

Europos Komisija ragina vadovus, valstybes nares, regionines ir vietos valdžios institucijas, taip pat visus piliečius ir įmones sumažinti Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos įgyvendinant šį planą „REPowerEU“.

(1)    2022 m. kovo 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos išvados.
(2)    Komunikatas „„REPowerEU“: bendri Europos veiksmai įperkamesnei energijai bei saugesnei ir tvaresnei energetikai užtikrinti“, COM(2022) 108 final, 2022 8).
(3)    Žr. visą 1 priede pateiktą veiksmų sąrašą.
(4)    Greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 506. ES atsakas į karą Ukrainoje, 2022 m. gegužės 5 d.
(5)    „REPowerEU“ scenarijus Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „„RePowerEU veiksmų plano įgyvendinimas. Investicijų poreikiai, Vandenilio diegimo spartinimo priemonė ir biometano tikslai“, pridedamame prie šio komunikato.
(6)    COM(2021) 558 final, 2021 7 14.
(7)    COM(2022) 142 final, 2022 3 30.
(8)     EU-US_LNG_2022_2.pdf (europa.eu) .
(9)    Gegužės 5 d. Komisija ir Bulgarija, koordinuodamos veiksmus su kaimyninėmis Pietryčių Europos šalimis, įsteigė pirmąją regioninę specialios paskirties grupę, kuri yra ES energijos platformos dalis. Netrukus bus pasiūlyta įsteigti daugiau regioninių specialios paskirties grupių, apimančių Vidurio ir Rytų Europą, Šiaurės Vakarų ir Baltijos šalis. Atsižvelgiant į tai, svarbu, kad didžiausios ES energijos rinkos, galinčios naudotis diversifikuota infrastruktūra, pavyzdžiui, SGD terminalais, aktyviai dalyvautų platformos tiekimo diversifikavimo ir saugumo veikloje.
(10)    Pradėjus įgyvendinti šią specialią vandenilio pirkimo darbo kryptį pradės veikti Europos pasaulinė vandenilio priemonė, remiantis įmonės „H2Global“ ir Euratomo tiekimo agentūros, kuri bus įsteigta ES energijos platformoje, patirtimi.
(11)    ES išorės bendradarbiavimas energetikos srityje kintančiame pasaulyje, JOIN(2022) 23 (2022 5 18).
(12)    Penkiose valstybėse narėse (Bulgarijoje, Čekijoje, Suomijoje, Vengrijoje, Slovakijoje) veikia VVER reaktoriai, kuriuose šiuo metu naudojamas vien Rusijos tiekėjo tiekiamas kuras.
(13)    Vidutinės galios tyrimų reaktoriai (MPRR), įskaitant reaktorius Čekijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, pasižymi originalia sovietine konstrukcija ir vis dar priklauso nuo monopolinio Rusijos gamintojo kuro.
(14)    Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „„RePowerEU“ veiksmų plano įgyvendinimas. Investicijų poreikiai, Vandenilio diegimo spartinimo priemonė ir biometano tikslai“, pridedamas prie šio komunikato.
(15)    ES saulės energijos strategija, COM(2022) 221, (2022 5 18).
(16)    Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „„RePowerEU“ veiksmų plano įgyvendinimas. Investicijų poreikiai, Vandenilio diegimo spartinimo priemonė ir biometano tikslai“, pridedamas prie šio komunikato.
(17)    Remdamasi planu „REPowerEU“, Komisija tikisi, kad iki 2030 m. apie 30 proc. ES pirminės plieno gamybos bus mažiau priklausoma nuo iškastinio kuro naudojant vandenilį iš atsinaujinančiųjų išteklių. [Tam reikės 1,4 mln. tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių ir [18–20] mlrd. EUR investicijų aukštakrosnėms pakeisti tiesiogiai redukuojamos geležies procesais, kuriuose naudojamas vandenilis iš atsinaujinančiųjų išteklių.]
(18)    Komisijos rekomendacija dėl leidimų išdavimo atsinaujinančiosios energijos projektams procedūrų paspartinimo ir elektros energijos pirkimo sutarčių sudarymo, C(2022) 3219, SWD(2022) 149 (2022 5 18).
(19)     Aukščiausiojo lygio susitikimo elektrolizerių klausimais bendra deklaracija . Europos elektrolizerių gamintojai įsipareigojo iki 2025 m dešimt kartų – iki 17,5 GW – padidinti savo gamybos pajėgumus.
(20)      Įgūdžių paktu remiamos plataus masto partnerystės įgūdžių srityje įvairiose pramonės ekosistemose, įskaitant energijai imlias pramonės šakas, statybą ir atsinaujinančiąją energiją. Paktu telkiami ir skatinami atskirų įmonių, mokymo paslaugų teikėjų ir socialinių partnerių įsipareigojimai kelti darbingo amžiaus žmonių kvalifikaciją arba juos perkvalifikuoti, pavyzdžiui, ugdyti kvalifikuotus specialistus ir perkvalifikuoti dujinių katilų montuotojus į naujas technologijas, pavyzdžiui, šilumos siurblius, saulės baterijų plokštes ir t. t.
(21)    Komisijos rekomendacija dėl leidimų išdavimo atsinaujinančiosios energijos projektams procedūrų paspartinimo ir elektros energijos pirkimo sutarčių sudarymo, C(2022) 3219, SWD(2022) 149 (2022 5 18).
(22)    2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (nauja redakcija).
(23)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001, COM (2022)222 (2022 5 18).
(24)    Tinkama atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo vietovė – konkreti sausumoje ar jūroje esanti vieta, kurią valstybė narė pripažino ypač tinkama energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių įrenginiams, išskyrus biomasę deginančius įrenginius, įrengti.
(25)    Žr., pavyzdžiui, pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo (COM(2021) 801 final).
(26)    Vien 2022 m. buvo arba bus pradėti eksploatuoti bendro intereso projektai, kurių bendras papildomas dujų perdavimo pajėgumas yra 20 mlrd. m³ per metus, pvz., dujotiekio jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL dujotiekis), Lenkijos ir Slovakijos jungtis, Baltijos dujotiekis tarp Lenkijos ir Danijos, Graikijos ir Bulgarijos dujotiekis (IGB). SGD terminalai Kipre (2 mlrd. m³ per metus) ir Aleksandrupolyje (Graikija) (5 mlrd. m³ per metus) turėtų pradėti veikti 2023 m. Be to, tikimasi, kad artimiausiais metais bus užbaigti keli dujų srities bendro intereso projektai, kurie apima kelis dujų laikymo projektus Pietryčių Europoje (Graikijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje) ir SGD terminalą Gdanske (Lenkija) (mažiausiai 6 mlrd. m³ per metus). Be to, parama pietinio dujų koridoriaus plėtrai iki 20 mlrd. m³ per metus atliks svarbų vaidmenį užtikrinant dujų tiekimą Pietryčių Europai (pradžioje Graikijai ir Italijai) ir Vakarų Balkanams.
(27)    Gegužės 5 d. pradėjęs veikti GIPL yra svarbus ES projektas, parengtas pagal Baltijos energijos rinkos jungčių planą (BEMIP). 508 km ilgio dujotiekis sujungė Estiją, Suomiją, Latviją ir Lietuvą su ES dujų rinka. Iš maždaug 500 mln. EUR, išleistų projektui, ES skyrė apie 300 mln. EUR.
(28)    SGD įrenginiai Aleksandrupolyje (plūduriuojanti saugykla ir pakartotinio dujinimo įrenginys) turi būti baigti statyti 2023 m. pabaigoje ir jų pajėgumas bus 153 500 kubinių metrų, o galimas metinis našumas – 5,5 mlrd.; biudžetas – apie 364 mln. EUR, įskaitant 167 mln. EUR pagal 2014–2020 m. sanglaudos politiką.
(29)    Tiekimo saugumui Vidurio ir Rytų Europoje labai svarbūs du dujų koridoriai: Transbalkanų koridorius (Turkija–Bulgarija–Rumunija) ir vertikalusis koridorius (Graikijos–Bulgarijos jungtis, Rumunijos–Bulgarijos jungtis ir BRUA), kurie palengvins dujų tiekimą regione iš trečiųjų šalių.
(30)    Žr. orientacinius projektus 3 priede.
(31)       https://ec.europa.eu/energy/sites/default/files/fifth_pci_list_19_november_2021_annex.pdf  
(32)       Techninės paramos priemonė: 2022 m. šalių informacijos suvestinės | Europos Komisija (europa.eu) .
Top

Briuselis, 2022 05 18

COM(2022) 230 final

PRIEDAI

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Planas „REPowerEU“




























{SWD(2022) 230 final}


1 PRIEDAS

PRADŽIOS TAŠKAS. VISOS PASIRENGIMO ĮGYVENDINTI 55 % TIKSLĄ PRIEMONIŲ RINKINIO PRIEMONĖS SUMAŽINS ES DUJŲ PAKLAUSĄ 116 MLRD. M³, ARBA 30 %

Planas „REPowerEU“

SUTAUPYTŲ DUJŲ ekvivalentas

BENDRI ES IR VALSTYBIŲ NARIŲ VEIKSMAI PAGAL „REPowerEU“

INVESTICIJŲ POREIKIAI

(EUR)

TAUPYMAS

Piliečiai: elgesio pokyčiai

10 mlrd. m³

Komunikatas dėl energijos taupymo ES

Kampanija kaip kiekvienas gali prisidėti

Būsto sektorius: energijos vartojimo efektyvumas ir šilumos siurbliai

37 mlrd. m³

Komunikatas dėl energijos taupymo ES

Didesnis 13 % EVED tikslas iš dalies pakeitus EVED

Saulės fotovoltinių plokščių ir šilumos siurblių ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimai

 Galimi bendriems Europos interesams svarbūs projektai (BEISP), kuriuose daugiausia dėmesio skiriama proveržio technologijoms ir inovacijoms

56

Pramonė: energijos vartojimo efektyvumas ir elektrifikavimas

12 mlrd. m³

Iš dalies pakeistas pasiūlymas dėl didesnio 13 % EVED tikslo

Iš dalies pakeistas pasiūlymas dėl didesnio 45 % AIE tikslo

Inovacijų fondas

EGADP skyrius

41

Apribojimas

ES koordinuotas paklausos mažinimo planas

-

KURO DIVERSIFIKAVIMAS

SGD ir vamzdynais tiekiamos dujos

50 (SGD) + 10 mlrd. m³ (vamzdynais)

Pareiga diversifikuoti

Bendras dujų ir vandenilio pirkimas

ES paklausos telkimo ir infrastruktūros skaidrumo užtikrinimo IT priemonė

Susitarimo su šalimis partnerėmis memorandumai

Pasiūlymo dėl dujų laikymo priėmimas

EGADP skyrius

Biometanas

17 mlrd. m³

Biometano veiksmų planas 

EGADP skyrius

37

Vandenilis iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių

+ 14 Mt papildomo H2 / amoniako, kurių 8 Mt pakeičia 27 mlrd. m3 gamtinių dujų

10 Mt importuojama ir maždaug 4 Mt papildomos vidaus gamybos

Papildomi nebiologinės kilmės kuro iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių tikslai, atitinkantys didesnius AIED tikslus

Vandenilio slėniai

Reglamentavimo sistema: deleguotieji aktai dėl apibrėžties ir standartų

Importas: bendro dujų ir vandenilio pirkimo priemonė ir tarptautinės vandenilio partnerystės

Pramonės pajėgumai: elektrolizerių deklaracija

Inovacijų fondas

EGADP skyrius

27 mlrd. yra tiesioginės investicijos į ES vidaus elektrolizerius ir vandenilio skirstymą.

(išskyrus investicijas į saulės ir vėjo elektros energiją, kurios reikia vandeniliui iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gaminti, ir investicijas į importuojamą vandenilį)

ATSINAUJINANČIŲJŲ IŠTEKLIŲ ELEKTROS ENERGIJA

Saulė ir vėjas

21 mlrd. m³ 1

Didesnis 45 % AIE tikslas iš dalies pakeitus AIED

Elektros energijos pirkimo sutarčių gairės

Saulės energetikos strategija

Iniciatyva „Solar Rooftop“ iš dalies pakeitus AIED

EGADP skyrius

Saulės energijos aljansas

Galimi bendriems Europos interesams svarbūs projektai (BEISP), kuriuose daugiausia dėmesio skiriama proveržio technologijoms ir inovacijoms

86 mlrd. EUR

Leidimų išdavimas

Pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl leidimų išdavimo, kuriuo iš dalies keičiama AIED

EK rekomendacija

PAŽANGIOS INVESTICIJOS IR REFORMOS

Infrastruktūra

Kompleksinis visos ES infrastruktūros trūkumų ir dujų, elektros energijos bei vandenilio poreikių vertinimas

29 mlrd. (elektros tinklai) + 10 mlrd. (elektros kaupimas) +

10 mlrd. (dujų) naftos tiekimo saugumui užtikrinti 1,5 mlrd.

[vandenilio infrastruktūrai žr. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą]

EGADP

Peržiūrėtas EGADP pasiūlymas beveik 300 mlrd. EUR (225 mlrd. paskolų + iki 72 mlrd. dotacijų)

Gairės dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų

Inovacijų fondas

Persvarstytas Inovacijų fondo pasiūlymas dėl sutarčių dėl anglies dioksido kainų skirtumo įgyvendinimo

Specialus kvietimas teikti pasiūlymus dėl „REPowerEU“ 2023 m. rudenį

Specialios „REPowerEU“ finansavimo galimybės

EITP

Specialūs kvietimai teikti pasiūlymus dėl „REPowerEU“ nuo 2022 m. gegužės mėn.

Reforma

Europos semestras

Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos

Leidimų išdavimas

Elektros energijos pirkimo sutarčių gairės

EGADP skyriai



2 PRIEDAS. Žemėlapiai     3 PRIEDAS

Dujų infrastruktūros poreikiai

TEN-E sistemos laimėjimai kuriant atsparius Europos elektros energijos ir dujų tinklus

TEN-E reglamentu nustatytas naujas požiūris į visos ES infrastruktūros planavimą, grindžiamas regioniniu bendradarbiavimu su valstybėmis narėmis ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, siekiant nustatyti bendro intereso projektus, kuriais prisidedama prie energetikos infrastruktūros prioritetinių koridorių ir teminių sričių plėtojimo. Jame taip pat reikalaujama, kad valstybės narės supaprastintų bendro intereso projektų leidimų išdavimo procedūras ir suteiktų galimybę gauti finansavimą pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP), kad juos būtų galima laiku įgyvendinti.

Nuo tada, kai 2013 m. buvo priimtas TEN-E reglamentas, dujų srities bendro intereso projektai padėjo sukurti atsparesnę Europos dujų infrastruktūrą, grindžiamą įvairesniu tiekimu. Dujų srities bendro intereso projektai padėjo sumažinti kliūtis Europos dujų infrastruktūroje, diversifikuoti tiekimo šaltinius, taip pat partnerius ir maršrutus. Įgyvendinus vykdomus bendro intereso projektus, visos valstybės narės galės naudotis bent trimis dujų šaltiniais arba pasauline suskystintų gamtinių dujų (SGD) rinka.

Vien 2022 m. buvo arba bus pradėti eksploatuoti bendro intereso projektai, kurių bendras papildomas dujų perdavimo pajėgumas yra 20 mlrd. m³ per metus, pvz., dujotiekio jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL dujotiekis), Lenkijos ir Slovakijos jungtis, Baltijos dujotiekis tarp Lenkijos ir Danijos, Graikijos ir Bulgarijos dujotiekis (IGB). SGD terminalai Kipre (2 mlrd. m³ per metus) ir Aleksandrupolyje (Graikija) (5 mlrd. m³ per metus) turėtų pradėti veikti 2023 m. Be to, tikimasi, kad artimiausiais metais bus užbaigti keli dujų srities bendro intereso projektai, kurie apima kelis dujų laikymo projektus Pietryčių Europoje (Graikijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje) ir SGD terminalą Gdanske (Lenkija) (mažiausiai 6 mlrd. m³ per metus).

Būtent dėl šių projektų, kurių daugelis gavo finansinę paramą pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę, valstybės narės gali solidariai reaguoti į pastaruoju metu sumažėjusį tiekimą.

Be didelių Europos dujų infrastruktūros patobulinimų, pagrindinės elektros energijos jungtys buvo pradėtos kurti taip pat naudojantis EITP dotacija darbams, pvz., Biskajos įlankos elektros energijos jungtis tarp Prancūzijos ir Ispanijos, siekiant padidinti jungčių su Pirėnų pusiasaliu pajėgumus, Keltų jungtis tarp Prancūzijos ir Airijos ir Europos ir Azijos jungtis tarp Graikijos ir Kipro, taigi abiem atvejais bus panaikinta Airijos ir Kipro atskirtis nuo Sąjungos elektros energijos tinklo, atitinkamai remiant atsinaujinančiųjų energijos išteklių integraciją ir didinant tiekimo saugumą. Be to, Baltijos valstybių (paskutinių valstybių narių, kurių elektros energijos sistemos vis dar priklauso nuo trečiųjų šalių) elektros tinklų sinchronizavimas yra gerokai pasistūmėjęs į priekį ir turi būti užbaigtas ne vėliau kaip 2025 m. Parama pagal TEN-E politiką, taip pat finansinė parama pagal EITP, kuriai skirta daugiau kaip 1,2 mlrd. EUR, buvo labai svarbi projektui pradėti.

Spartesnis elektros energijos srities bendro intereso projektų 2 įgyvendinimas bus labai svarbus siekiant geriau sujungtos sistemos, kuri sudarys sąlygas padidinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį ir gerokai greičiau sumažinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių apribojimą, atsižvelgiant į plano „REPowerEU“ tikslus.

ENTSO-G papildomų dujų infrastruktūros poreikių vertinimas

„REPowerEU“ komunikate paskelbta, kad Komisija pirmumo tvarka įvertins, ar reikia priemonių ir investicijų į vandeniliui tinkamą dujų infrastruktūrą ir jungtis, kad būtų pašalintos kliūtys, trukdančios visapusiškai išnaudoti ES SGD pajėgumus. Komisija paprašė ENTSO-G paremti šį vertinimą, kad būtų galima nustatyti visus likusius dujų infrastruktūros trūkumus, kuriuos reikia nedelsiant pašalinti pagal planą „REPowerEU“.

ENTSO-G vertinime 3 analizuota, kokio masto infrastruktūros spragų esama Europos dujų tinkle, jei Rusijos dujų srautai į Europą nutrūktų pagal du skirtingus paklausos scenarijus (dabartinė paklausa ir 2030 m. paklausa, darant prielaidą, kad bus visiškai įgyvendinti Pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinio pasiūlymai, o dujų paklausa bus 27 proc. mažesnė nei dabar, ir tikimasi, kad ji bus dar mažesnė įgyvendinus planą „REPowerEU“), darant prielaidą, kad infrastruktūros plėtros lygiai bus skirtingi 4 .

Iš vertinimo matyti, kad bus galima visiškai kompensuoti Rusijos dujų importo nutraukimą mažinant paklausą, kaip numatyta Komisijos Pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinyje 5 , didinant biodujų ir vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių vidaus gamybą ir gana ribotai papildant dujų infrastruktūrą, palyginti su tuo, kas jau įtraukta į dabartinį 5-ąjį bendro intereso projektų sąrašą. Sumažinus keletą likusių kliūčių taip pat padidės Europos dujų sistemos atsparumas ir lankstumas.

Kalbant apie geografinį poreikių pasiskirstymą, akivaizdu, kad didžiausias uždavinys būtų patenkinti paklausą ne tik Vidurio ir Rytų Europoje, bet ir šiaurinėje Vokietijos dalyje, jei Rusijos dujų importas nutrūktų. Iš vertinimo, kuris vėliau buvo aptartas su valstybėmis narėmis regioniniu lygmeniu, matyti, kad esama įvairių galimų sprendimų, kaip spręsti priklausomybės nuo tiekimo iš Rusijos problemą, daugiausia geografiškai arti tokių poreikių teritorijos ir bendradarbiaujant dviem ar daugiau valstybių narių.

Papildomi dujų infrastruktūros poreikiai pagal regionus

Baltijos jūros regionas

Trys Baltijos valstybės ir Suomija yra labai priklausomos nuo Rusijos dujų, o Lenkija nuo šio importo priklauso mažiau.

Tokiais projektais, kaip „Balticconnector“ tarp Estijos ir Suomijos, jungties tarp Latvijos ir Estijos stiprinimas, Klaipėdos SGD terminalas ir Svinouiscio SGD terminalas, jau užtikrinta rinkos integracija ir sumažinta priklausomybė nuo Rusijos dujų regione, kuris istoriškai priklauso nuo vieno tiekėjo. Tikimasi, kad padėtis dar labiau pagerės neseniai pradėjus eksploatuoti Lenkijos ir Lietuvos jungtį (GIPL) ir netrukus užbaigus Svinouiscio SGD terminalo plėtojimą, Baltijos vamzdyną, pirmą kartą tiekiant dujas į šį regioną iš Šiaurės jūros per Lenkiją, stiprinant Lietuvos ir Latvijos jungtį ir stiprinant Inčukalno UGS. Baltijos jūros regiono ir Vidurio ir Rytų Europos jungtis 2022 m. antrąjį pusmetį bus papildyta Lenkijos ir Slovakijos jungtimi. Regionas taip pat gavo daugiausia Europos infrastruktūros tinklų priemonės dotacijų energetikos srityje.

Trumpuoju laikotarpiu, kaip matyti iš vertinimo, laikinai išnuomotas plūdrusis laikymo ir pakartotinio dujinimo įrenginys (PLPDĮ), kuris bus įrengtas Estijoje arba Suomijoje vėliau 2022 m., gali gerokai sumažinti priklausomybę nuo Rusijos dujų. Latvija taip pat pakviesta dalyvauti plėtojant projektą.

Vidutinės trukmės ir ilgesniu laikotarpiu vertinime aiškiai nustatyta, kad Baltijos jūros regionui būtų naudinga įrengti antrąjį SGD terminalą Lenkijoje, Gdanske (numatoma užbaigti 2026 m., bet būtų galima paspartinti ir užbaigti 2025 m.), o tai yra į 5-ąjį bendro intereso projektų sąrašą įtrauktas projektas. Projektas taip pat galėtų sumažinti bet kokius papildomus Baltijos valstybių poreikius, atlaisvindamas pajėgumus Klaipėdos SGD terminale Lietuvoje, kad būtų patenkinti papildomi likę poreikiai Baltijos valstybėse ir Suomijoje.

Vakarų Europa

Dauguma Vakarų Europos šalių jau šiandien nėra priklausomos nuo Rusijos dujų arba yra minimaliai priklausomos nuo jų. Tačiau Vokietija yra labai priklausoma nuo Rusijos dujų, ypač jos šiaurės regiono rinka, kurioje koncentruota paklausa. Nutraukus dujų importą iš Rusijos, infrastruktūros kliūtys yra susijusios su nepakankamais dujotiekio iš vakarų į rytus pajėgumais ir nepakankamais importo pajėgumais, įskaitant SGD infrastruktūrą.

Priešingai nei dauguma Europos šalių, Ispanija ir Prancūzija odoruoja dujas perdavimo sistemoje. Todėl dėl infrastruktūros ir reglamentavimo apribojimų pietvakarių šalys negali bendradarbiauti su Šiaurės Vakarų, taip pat Vidurio ir Rytų Europos šalimis; tarp Prancūzijos ir Vokietijos reikšmingų dujų pajėgumų nėra.

Trumpuoju laikotarpiu, kaip aiškiai matyti iš vertinimo, papildomas Emshaveno PLPDĮ (NL) bei Vilhelmshafeno PLPDĮ (DE) ir papildomas SGD terminalas Vokietijoje (Brunsbiutelyje) sumažins infrastruktūros apribojimus Šiaurės Vakarų Europoje. Apskritai bus svarbu vengti perteklinių SGD importo infrastruktūros pajėgumų, kurie ateityje galėtų tapti neišnaudojamu turtu.

Vidutinės trukmės laikotarpiu, atlikus vertinimą ir diskutuojant padaryta išvada, kad plėtojant deodoravimo įrenginius, kurie sudarytų sąlygas tiekti dujas iš Vakarų į Rytus tarp Prancūzijos ir Vokietijos, būtų pašalintos pagrindinės kliūtys, trukdančios sumažinti Vidurio Europos priklausomybę nuo Rusijos dujų. Kartu su dujų infrastruktūros stiprinimu siekiant padidinti eksporto iš Belgijos į Vokietiją pajėgumus, tai padėtų visapusiškai išnaudoti SGD pajėgumus Vakarų Europoje, siekiant spręsti priklausomybės nuo Rusijos dujų problemą taip pat Vidurio ir Rytų Europos regionuose.

Papildomas tarpvalstybinis infrastruktūros projektas Pirėnų pusiasalyje turėtų būti toliau vertinamas atsižvelgiant į jo ilgalaikį potencialą išnaudoti didelį vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių potencialą Pirėnų pusiasalyje, taip pat Šiaurės Afrikoje, ir į tai, ar jis galėtų tapti pirmuoju vandenilio magistralės elementu, atsižvelgiant į Vandenilio diegimo spartinimo priemonę.

Vidurio ir Pietryčių Europa

Vidurio ir Pietryčių Europoje, įskaitant Energijos bendriją, dauguma šalių, atsižvelgiant į dabartinę dujų paklausą, yra labai priklausomos nuo Rusijos dujų.

Pietryčių Europoje 2020–2021 m. įgyvendinti pagrindiniai prioritetiniai dujų infrastruktūros projektai, įskaitant visų pirma Transadrijos dujotiekį, BRUA dujotiekio koridoriaus 1-ąjį etapą ir Krko SGD terminalą. Likusios prioritetinės investicijos į infrastruktūrą regione, kurias numatoma užbaigti 2022 m., yra Bulgarijos perdavimo sistemos – naujosios jungties tarp Graikijos ir Bulgarijos (IGB), kuri pirmajame eksploatacijos etape užtikrins 3 mlrd. m3 per metus pajėgumus abiem kryptimis – rekonstrukcija, modernizavimas ir išplėtimas. Serbijos ir Bulgarijos jungtį (IBS), kuria siekiama sukurti 1,8 mlrd. m³ per metus abikryptę jungtį, taip pat PLPDĮ, kuris užtikrins 5,5 mlrd. m³ per metus importo pajėgumą, statybą Aleksandrupolyje šiuo metu numatoma užbaigti 2023 m. antrąjį pusmetį. Be to, 2025 m. planuojama išplėsti požeminę dujų saugyklą Čirene (Bulgarija).

Iš vertinimo matyti, kad vidutinės trukmės laikotarpiu Pietryčių Europai iš dalies būtų naudingas PLPDĮ terminalas Lenkijoje (bendro intereso projektas, įtrauktas į 5-ąjį bendro intereso projektų sąrašą), o didžiausią naudą gaus Baltijos jūros regionas. Gamtinių dujų transportavimui iš Gdansko į Pietryčių Europos regioną ir Ukrainą reikėtų sparčiau statyti Šiaurės-Pietų dujų koridorių Rytų Lenkijoje. Iš ENTSO-G vertinimo taip pat matyti, kad vidutinės trukmės laikotarpiu padidinus Krko SGD terminalo pajėgumus bus dar labiau sumažinta priklausomybė nuo tiekimo iš Rusijos, tačiau norint tuo pasinaudoti, reikėtų sustiprinti Kroatijos perdavimo į Slovėniją ir Vengriją tinklą. . Papildomas tiekimas į šį regioną galėtų būti užtikrintas visapusiškai plečiant TAP, tačiau TAP modernizavimui reikėtų paspartinti papildomas investicijas į Italijos perdavimo tinklo infrastruktūrą („Adriatica Line“ ir Matadžiolos–Masafros dujotiekis, kurie yra į 5-ąjį bendro intereso projektų sąrašą įtraukti bendro intereso projektai). Sustiprinus Italijos perdavimo tinklą, būtų galima padidinti srautus iš Italijos pietų į jos šiaurinę dalį, o tai būtų svarbu papildomiems srautams iš TAP, „EastMed“ ir Šiaurės Afrikos. Be to, Graikijos ir Bulgarijos jungties plėtra (IGB II etapas) galėtų dar labiau sumažinti priklausomybę, visų pirma Bulgarijoje ir visame Pietryčių Europos regione, nes būtų galima padidinti srautus iš TAP ir SGD terminalų Graikijoje.

Be to, iš ENTSO-G vertinimo matyti, kad bendro intereso projektai ir papildomi projektai, įtraukti į planą „REPowerEU“, jei būtų įgyvendinti, suteiktų papildomos naudos ir Energijos bendrijos susitariančiosioms šalims – jų poreikiai būtų visiškai patenkinti. Užbaigus projektus, įtrauktus į Vakarų Balkanų ekonomikos investicijų plano 5 pavyzdinę iniciatyvą (IIP projektai), Energijos bendrijos susitariančiosios šalys galės naudotis įvairiais alternatyviais šaltiniais ir maršrutais. IIP projektų įgyvendinimą reikėtų vertinti kiekvienu konkrečiu atveju, kad būtų išvengta neišnaudojamo turto rizikos.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nustatyti projektai būtų įgyvendinti kuo greičiau, atsižvelgiant į plano „REPowerEU“ poreikius ir tvarkaraštį. Visų pirma, nustatytiems projektams kartu su bendro intereso projektais turėtų būti suteiktas aukščiausios nacionalinės svarbos projektų ir prioriteto statusas, užtikrinant greitą jų įgyvendinimą. Komisija bus pasirengusi sudaryti tam palankesnes sąlygas.

(1)      Pagal scenarijų maždaug 12 mlrd. m3 pasiekiama papildomai viduje pagaminant 4 Mt vandenilio ir 9 mlrd. m3 – papildomai pakeičiant dujas energetikos sistemoje. Šie sutaupomi mlrd. m3 lentelėje paskirstyti į kitus sektorius.
(2)    Į dabartinį 5-ąjį bendro intereso projektų sąrašą įtraukti iš viso 67 elektros energijos srities bendro intereso projektai.
(3)    Apima visas ES valstybes nares ir kelias trečiąsias šalis, t. y. Šiaurės Makedoniją, Bosniją ir Hercegoviną, Serbiją ir Jungtinę Karalystę.
(4)    0 lygis = dabartinė infrastruktūra, 1 lygis = pažangūs projektai (FID+ pažangūs bendro intereso projektai), 2 lygis = 1 lygis + papildoma SGD ir TAP plėtra.
(5)    Net esant dabartiniam paklausos ir vidaus pasiūlos lygiui, įgyvendinus nustatytus projektus priklausomybė nuo Rusijos būtų panaikinta beveik visiškai, o Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje liktų 5 proc. priklausomybė.
Top