EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 06 06

COM(2018) 439 final

2018/0229(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl programos „InvestEU“

{SEC(2018) 293 final}
{SWD(2018) 314 final}
{SWD(2018) 316 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Daugiametei finansinei programai (toliau – DFP) nuo 2021 m. įgyvendinti reikia ES investicinės programos, kuri atitiktų kompleksinius supaprastinimo, lankstumo, sąveikos ir atitinkamų ES politikos sričių nuoseklumo tikslus. Komisijos diskusijoms skirtame dokumente dėl ES finansų ateities išdėstytais argumentais pabrėžiamas poreikis nuveikti daugiau mažesniais ištekliais ir sustiprinti ES biudžeto lėšų poveikį tuomet, kai biudžetas ribotas. Šiuo metu yra daugybė ES lygmens finansinių priemonių ir diskusijoms skirtame dokumente siūlomas vienas galimas šios problemos sprendimas – sujungti šias priemones į bendrą fondą, kuris teiktų paramą pasitelkus įvairius finansinius produktus, daugiau orientuojantis į politikos sritis ir tikslus. Jame taip pat nurodoma, kad ES lygmens finansinės priemonės ir valstybių narių pagal sanglaudos politiką valdomos priemonės turėtų vienos kitas papildyti.

Pagal dabartinę ir ankstesnę DFP finansinės priemonės buvo taikomos pagal įvairias programas. 2014–2020 m. DFP laikotarpiu Komisija nustatė 16 centralizuotai valdomų finansinių priemonių. Šiuo metu biudžeto asignavimas vidaus veiksmų priemonėms sudaro 5,2 mlrd. EUR. Šiomis priemonėmis siekiama remti investicijas į tokias politikos sritis, kaip moksliniai tyrimai ir inovacijos, mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) finansavimas, infrastruktūra, kultūros sektoriai, taip pat skatinti aplinkosauginį ir socialinį tvarumą.

Be to, finansinės priemonės yra vadovaujančiųjų institucijų pagal pasidalijamojo valdymo principą vykdomų Europos struktūrinių ir investicijų fondų programų įgyvendinimo mechanizmas. Bendros biudžeto lėšos, kurias numatyta skirti 2014–2020 m. DFP naudojant pagal pasidalijamojo valdymo principą įgyvendinamas finansines priemones, sudaro maždaug 21 mlrd. EUR.

Be to, po 2008–2015 m. patirtų finansų ir valstybės skolos krizių darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investicijų skatinimas yra vienas iš dešimties svarbiausių Komisijos prioritetų, įtvirtintas 2014 m. paskelbtame Investicijų plane Europai reaguojant į žemą investicijų lygį. Jo pagrindą sudaro 2015 m. įsteigtas Europos strateginių investicijų fondas (toliau – ESIF), kurio tikslas – iki 2018 m. vidurio sutelkti bent 315 mlrd. EUR papildomų investicijų, remiant Europos investicijų banko grupės pajėgumą prisiimti riziką suteikus 16 mlrd. EUR ES garantiją kartu su 5 mlrd. EUR finansavimu iš Europos investicijų banko grupės nuosavų lėšų. Atsižvelgiant į sėkmingus rezultatus, 2017 m. pabaigoje ESIF veiklos laikotarpis buvo pratęstas ir jo apimtis buvo išplėsta. Dabar jis teikia 26 mlrd. EUR biudžeto garantiją, pagrįstą 9,1 mlrd. EUR biudžeto išteklių atidėjiniais. Be to, Europos investicijų banko grupė suteikia papildomą 7,5 mlrd. EUR pajėgumą prisiimti riziką. Siekiama iki 2020 m. pabaigos sutelkti bent 500 mlrd. EUR papildomų investicijų. Programa „InvestEU“ bus paremta tuo pačiu sėkmingu biudžeto modeliu kaip ir ESIF, užtikrinant, kad ribotais biudžeto ištekliais būtų sutelkta kuo daugiau privačiųjų investicijų.

Ekonominės sąlygos gerėjo, taip pat buvo taikomos viešosios intervencinės priemonės, kaip antai ESIF, todėl nuo 2014 m. pagerėjo sąlygos investicijoms augti. Tačiau skirtingose politikos srityse reikšmingas investicijų deficitas išlieka, o tam dažnai įtakos turi nuolatinės rinkos nepakankamumo problemos. Kad būtų pasiekti Sąjungos plataus užmojo politikos tikslai, privataus kapitalo pritraukimas investicijoms finansuoti tebėra itin svarbus, kartu laikantis labiau į politiką orientuoto požiūrio. Programa „InvestEU“ padės siekti Sąjungos politikos tikslų, visų pirma pagal programas COSME ir „Europos horizontas“, kai grąžintinos paramos investicijoms naudojimas yra tikslingas. Komisijos pasiūlyme dėl šiuolaikiško biudžeto Europai nustatyta, kad programai „Europos horizontas“ iš „InvestEU“ fondo skiriamas 3,5 mlrd. EUR paketas, kuriuo prisidedama prie mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo politikos linijos; bendras orientacinis ES garantijos asignavimas yra 11,25 mlrd. EUR.

Sukūrus programą „InvestEU“, vidaus veiksmams 2021–2027 m. DFP laikotarpiu nustatomas bendras ES paramos investicijoms mechanizmas. Programa „InvestEU“ grindžiama sėkminga ESIF ir dabartinių vidaus politikos finansinių priemonių patirtimi. Ją sudarys keturi pagrindiniai elementai: i) „InvestEU“ fondas, kuris teiks ES garantiją; ii) „InvestEU“ konsultacijų centras, kuris visų pirma teiks su projektų plėtojimu susijusią techninę paramą; iii) „InvestEU“ portalas, kuris užtikrins lengvai prieinamą duomenų bazę projektams, kuriems ieškoma finansavimo, viešinti; iv) derinimo operacijos.

Pritraukdamas privačiąsias investicijas „InvestEU“ fondas veiks atsižvelgdamas į poreikius. Jis visų pirma skatins investicijas į inovacijas, skaitmeninimą ir tvarią infrastruktūrą, tačiau taip pat atsižvelgs į socialinio sektoriaus ir MVĮ poreikius. Bus svarbu pasiekti ir mažesnius bei vietos projektus.

„InvestEU“ fondą sudaro ES biudžeto garantija, kuria bus remiami įgyvendinančiųjų partnerių teikiami finansiniai produktai. Jis skirtas ES pridėtinės vertės projektams ir skatina nuoseklų požiūrį į ES politikos tikslų finansavimą. Jis siūlo veiksmingą ir efektyvų konkrečioms politikos sritims skirtų ES finansavimo priemonių derinį.

Šiame pasiūlyme nustatyta taikymo diena – nuo 2021 m. sausio 1 d. Pasiūlymas teikiamas 27 valstybių narių Sąjungai, atsižvelgiant į 2017 m. kovo 29 d. Europos Vadovų Tarybos gautą Jungtinės Karalystės pranešimą dėl jos ketinimo išstoti iš Europos Sąjungos ir Euratomo remiantis Europos Sąjungos sutarties 50 straipsniu.

•Pagrindimas ir tikslai

Programa „InvestEU“, kaip Sąjungos vidaus politikai skirta bendra investicijų sistema, yra ir politikos priemonė, ir įgyvendinimo priemonė.

Bendras programos „InvestEU“, kaip politikos priemonės, tikslas – remti Sąjungos politikos tikslus sutelkiant viešąsias ir privačiąsias investicijas Europos Sąjungoje ir taip spręsti rinkos nepakankamumo ir investicijų deficito problemas, kurios trukdo siekti ES tvarumo, konkurencingumo ir integracinio augimo tikslų.

Tikslas – suteikti finansavimą ekonomikos subjektams, kuriems dėl jų rizikos profilio privatūs finansuotojai ne visada gali arba nori suteikti finansavimą, kad būtų skatinamas ES ekonomikos konkurencingumas, tvarus augimas, socialinis atsparumas ir įtrauktis bei ES kapitalo rinkų integravimas atsižvelgiant į ES politikos tikslus skirtinguose sektoriuose. ES garantija paremta programa „InvestEU“ prisidės prie ES biudžeto modernizavimo ir leis padidinti ES biudžeto poveikį nuveikiant daugiau mažesniais ištekliais. Ekonomiškai perspektyvių projektų, iš kurių gali būti gaunama pajamų, atveju labiau sisteminis biudžeto garantijos naudojimas gali padėti padidinti viešųjų lėšų poveikį.

Programa „InvestEU“ turėtų galėti formuoti ES strategiją sprendžiant vis dar silpnos investicinės veiklos Sąjungoje klausimą. Įvairinant finansavimo šaltinius bei skatinant ilgalaikį ir tvarų finansavimą, programa „InvestEU“ prisidės prie Europos kapitalo rinkų integravimo kapitalo rinkų sąjungos sistemoje ir prie bendrosios rinkos stiprinimo. Kaip priemonė finansinei, techninei, rinkos ir politikos srities kompetencijai ES mastu sutelkti, programa „InvestEU“ taip pat turėtų būti finansinių naujovių, kurios padėtų siekti politikos tikslų, katalizatorius.

„InvestEU“ fondo, kaip įgyvendinimo priemonės, tikslas yra veiksmingiau vykdyti ES biudžetą naudojant biudžeto garantiją – pasiekti masto ekonomiją, didinti ES veiksmų matomumą bei supaprastinti ataskaitų teikimo ir atskaitomybės sistemą. Siūloma struktūra siekiama supaprastinti procedūras, užtikrinti didesnį lankstumą ir pašalinti galimą, regis, panašių ES paramos priemonių dubliavimąsi.

Be ES garantijos Sąjungos mastu, pasiūlyme numatyta galimybė valstybėms narėms dalį pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų lėšų panaudoti per specialų „InvestEU“ fondo ES garantijos skyrių siekiant tų pačių tikslų, kai rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemų esama nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu.

Be to, „InvestEU“ konsultacijų centras viso investicijų ciklo metu teiks su projektų plėtojimu susijusią konsultacinę paramą ir papildomų priemonių, kad paskatintų projektų kūrimą ir plėtojimą bei sudarytų sąlygas gauti finansavimą. „InvestEU“ konsultacijų centras veiks programos „InvestEU“ politikos srityse, be to, užtikrins vieną bendrą prieigą projektų vykdytojams ir tarpininkams. „InvestEU“ konsultacijų centras papildys techninės pagalbos veiklą, vykdomą pagal pasidalijamojo valdymo programas.

Galiausiai, „InvestEU“ portalas padidins investavimo galimybių Sąjungoje matomumą ir taip padės projektų vykdytojams ieškoti finansavimo.

•Suderinamumas su galiojančiomis politikos nuostatomis

Pasiūlymas yra visiškai suderintas su galiojančiomis politikos nuostatomis, nes ES garantija pagal programą „InvestEU“ teikiama siekiant veiksmingai naudoti ES biudžeto lėšas, kai operacijos, iš kurių gali būti gaunama pajamų, yra finansuojamos atsižvelgiant į ES politikos tikslus. Tai kapitalo rinkų sąjunga, bendrosios skaitmeninės rinkos strategija, dokumentų rinkinys „Švari energija visiems“, ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas, mažataršio judumo strategija, gynyba ir Europos kosmoso strategija. Pagal savo taikymo sritį „InvestEU“ fondas finansiškai remia šias viena kitą papildančias strategijas.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Programa „InvestEU“ papildo dotacijų finansavimą ir kitus veiksmus jos remiamose politikos srityse, kaip antai programą „Europos horizontas“, Europos infrastruktūros tinklų priemonę, Skaitmeninės Europos programą, bendrąją rinką, MVĮ konkurencingumo programą, Europos statistikos programą, Europos kosmoso programą, „Europos socialinį fondą +“, programą „Kūrybiška Europa“, Aplinkos ir klimato politikos programą (LIFE) ir Europos gynybos fondą. Kai tinkama, bus užtikrinta sąveika su išorės politikos priemonėmis.

Derinimu su dotacijų finansavimu bus užtikrintas papildomumas su kitomis išlaidų programomis.

Programa „InvestEU“ taip pat papildo Europos struktūrinius ir investicijų fondus. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas pasinaudoti tam tikrais pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomais fondais (Europos regioninės plėtros fondu (ERPF), „Europos socialiniu fondu +“ (ESF+), Sanglaudos fondu, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu (EJRŽF) ir Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai (EŽŪFKP)) naudojant finansinius produktus, valstybės narės galės naudotis programa „InvestEU“. Palyginti su dabartine padėtimi, tai svarbus supaprastinimas, nes šiuo atveju bus taikomas tik vienas taisyklių rinkinys.

Programos „InvestEU“ veiksmais turėtų būti naudojamasi proporcingai, siekiant spręsti rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemas, nedubliuojant ir neišstumiant privačiojo finansavimo, ir jie turėtų turėti akivaizdžios Europos pridėtinės vertės. Taip bus užtikrintas programos veiksmų derėjimas su ES valstybės pagalbos taisyklėmis ir išvengta nepagrįsto konkurencijos iškraipymo vidaus rinkoje.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 173 straipsniu (Pramonė) ir 175 straipsnio (Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda) trečia pastraipa.

Remiantis nusistovėjusia teismų praktika, nurodytas teisinis pagrindas atspindi pagrindinį pasiūlymo turinį. Abiem straipsniams, susijusiems su teisiniu pagrindu, nustatyta ta pati procedūra (įprasta teisėkūros procedūra).

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Programa „InvestEU“ apims investicijas ir galimybes gauti finansavimą – taip sprendžiant ES masto rinkos nepakankamumo ir investicijų deficito problemas bus remiami ES politikos prioritetai. Pagal ją taip pat remiamas naujoms ar sudėtingoms rinkos nepakankamumo ir investicijų deficito problemoms skirtų novatoriškų finansinių produktų kūrimas, plėtojimas ir išbandymas rinkoje ES mastu, taip pat jų sklaidos sistemos.

Savanoriško dalyvavimo principu grindžiamas valstybės narės skyrius leistų spręsti konkrečios šalies rinkos nepakankamumo ir investicijų deficito problemas pasitelkus centriniu lygmeniu sukurtus finansinius produktus, užtikrinant veiksmingesnį geografinį išteklių panaudojimą, kai tai pateisinama. Tai leistų valstybėms narėms per „InvestEU“ fondą panaudoti dalį savo lėšų iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), „Europos socialinio fondo +“ (ESF+), Sanglaudos fondo, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP).

Siūloma struktūra, kai kiekvieną politikos liniją sudaro du skyriai, leidžia veiksmingai taikyti subsidiarumo principą. Be to, abiem kiekvienos linijos skyriams bus taikomos tos pačios „InvestEU“ fondo taisyklės, o tai užtikrins aiškesnę ir paprastesnę skirtingų ES lėšų šaltinių naudojimo sistemą.

•Proporcingumo principas

Siekiant ilgalaikių ES tvarumo, konkurencingumo ir integracinio augimo tikslų reikalingos didelės investicijos įvairiose politikos srityse. Tai, inter alia, nauji judumo modeliai, atsinaujinančioji energija, energijos vartojimo efektyvumas, gamtinis kapitalas, inovacijos, skaitmeninimas, įgūdžiai, socialinė infrastruktūra, žiedinė ekonomika, klimato politikos veiksmai, vandenynai ir mažųjų įmonių steigimas bei plėtra.

Būtina vėl imtis spręsti įsisenėjusias rinkos susiskaidymo ir rinkos nepakankamumo problemas, sukeltas privačių investuotojų nenoro rizikuoti, ribotų viešojo sektoriaus finansavimo galimybių ir struktūrinių investavimo aplinkos trūkumų. Vienos valstybės narės šio investicijų deficito negali pakankamai padengti.

ES lygmens intervencinėmis priemonėmis užtikrinama, kad būtų galima sutelkti kritinę išteklių masę siekiant kuo labiau padidinti investicijų poveikį vietoje. Pasiūlymas valstybių narių investicijų nepakeičia – priešingai, jis tokias investicijas papildo, nes daugiausia dėmesio sutelkiama į paramą projektams, kuriais sukuriama ES pridėtinė vertė. Be to, Sąjungos lygmens priemonėmis užtikrinama masto ekonomija naudojant novatoriškus finansinius produktus, skatinant privačiąsias investicijas visoje ES ir kuo geriau šiuo tikslu pasinaudojant Europos institucijomis ir jų patirtimi. ES intervencinės priemonės taip pat suteikia galimybę diversifikuoti Europos projektų portfelį, taip skatinant privačiąsias investicijas, ir kurti inovacinius finansavimo sprendimus, kurie gali būti atitinkamai plėtojami arba tiesiog naudojami visose valstybėse narėse.

Tik ES lygmens intervencinėmis priemonėmis galima veiksmingai tenkinti investicijų poreikius, susijusius su ES politikos tikslais. Be to, struktūrinės reformos ir geresnė reglamentavimo aplinka bus ir toliau būtinos, norint 2021–2027 m. laikotarpiu išspręsti likusias investicijų deficito problemas.

•Priemonės pasirinkimas

Pasiūlymo tikslas – pateikti vieną bendrą priemonę, pagal kurią teikiama ES biudžeto garantija įgyvendinančiųjų partnerių vykdomoms finansavimo ir investavimo operacijoms paremti atsižvelgiant į poveikio vertinimo išvadas pasinaudoti sėkminga ESIF ir ankstesnių finansinių priemonių įgyvendinimo patirtimi, kartu atsižvelgiant į ankstesnės patirties išvadas dėl, inter alia, susiskaidymo ir galimo dubliavimosi vengimo. Todėl siūlomas reglamentas.

3.RETROSPEKTYVINIO VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų retrospektyvinis vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Pasiūlymas parengtas remiantis ankstesnių finansinių priemonių ir ESIF vertinimo patirtimi. Visų pirma 2018 m. buvo atliktas nepriklausomas ESIF vertinimas [įterpti nuorodas į nepriklausomą vertinimą ir Komisijos tarnybų darbinį dokumentą], be kelių kitų ESIF vertinimų nuo jo įsteigimo:

Pagrindinės šių vertinimų išvados apibendrintos Komisijos komunikate dėl Investicijų plano Europai (COM(2016) 764) 5 .

Atlikus visus vertinimus nustatyta, kad ES garantija buvo svarbi, o ją naudodamas EIB galėjo imtis rizikingesnės veiklos bei pasiūlyti didesnės rizikos produktų ir paremti daugiau paramos gavėjų. ESIF taip pat buvo svarbi priemonė privačiam kapitalui sutelkti. Kalbant apie valdymą, 2018 m. nepriklausomame vertinime pabrėžiama Investicijų komiteto svarba užtikrinant sistemos patikimumą, sprendimų skaidrumą ir rezultatų suvestinės, kuri buvo įvertinta kaip svarbi priemonė, leidžianti laikytis nuoseklaus požiūrio į projektų pristatymą ir apibendrinti vertinimo išvadas, kokybę.

Remiantis pasirašytomis operacijomis, iki 2017 m. pabaigos ESIF sutelkė 207 mlrd. EUR investicijų – tai atitinka 66 proc. siektinos reikšmės. Ši suma padidėjo iki 256 mlrd. EUR patvirtintoms operacijoms ir atitinka 81 proc. siektinos reikšmės. Ekstrapoliuojant šią tendenciją dar 6 mėn. iki ESIF pabaigos 2018 m. viduryje, numatoma, kad patvirtintomis operacijomis sutelktos investicijos iki 2018 m. vidurio ar šiek tiek vėliau pasieks 315 mlrd. EUR tikslą.

Atliekant vertinimus nustatyta tam tikra koncentracija valstybėse narėse, kuriose gerai išvystyti instituciniai gebėjimai. Tačiau sutelktas investicijas vertinant pagal valstybių narių bendrąjį vidaus produktą ši koncentracija nėra tokia didelė. Vis dėlto, siekiant geresnės geografinės pusiausvyros, ESIF 2.0 sustiprinta Europos investavimo konsultacijų centro svarba.

Nuo 2017 m. gruodžio 31 d. faktinis ESIF didinamasis poveikis iš esmės atitinka tai, kas buvo iš pradžių nustatyta – iki 2017 m. pabaigos pasiektas bendras didinamasis poveikis yra 13,5, palyginti su investavimo laikotarpio pabaigoje siektina reikšme – 15. ESIF taip pat veiksmingai telkė privačiąsias investicijas. Apie 64 proc. investicijų sutelkta iš privačiojo sektoriaus.

Dėl veiksmingumo nustatyta, kad galimybė pasinaudoti ES garantija buvo veiksminga priemonė, leidusi Europos investicijų bankui gerokai padidinti rizikingesnių operacijų mastą. Visų pirma, naudojant ES garantiją įšaldoma mažiau biudžeto išteklių, palyginti su finansinėmis priemonėmis, nes jai reikalingi apdairūs, bet riboti atidėjiniai, palyginti su finansinio įsipareigojimo lygiu. Ja prisiimamas neapibrėžtasis įsipareigojimas, todėl tikimasi užtikrinti masto ekonomiją, taigi už kiekvieną išleistą eurą būtų pritraukta daugiau investicijų. 2018 m. atliekant nepriklausomą vertinimą nagrinėti duomenys taip pat aiškiai rodo, kad iš „InvestEU“ fondo teikiamos ES garantijos dydis yra tinkamas. Taip pat nustatyta, kad ESIF tikslinės normos modeliavimui naudotas metodas iš esmės yra tinkamas ir atitinka pramonės standartus, tačiau siūloma jį dar šiek tiek patobulinti.

Be to, biudžeto garantija pasirodė esanti ES biudžetui ekonomiškai efektyvesnė, nes ja ribojamas valdymo mokesčių mokėjimas įgyvendinančiajam partneriui. ESIF atveju ES net atlyginama už ES garantiją, suteiktą pagal infrastruktūros ir inovacijų liniją.

2016 m. nepriklausomame vertinime pabrėžiama, kad būtina geriau apibrėžti ir paaiškinti papildomumo sąvoką. Todėl į ESIF 2.0 reglamentą įtrauktos kelios priemonės, kuriomis paaiškinama sąvoka ir kriterijai, taigi procesas tapo skaidresnis.

2018 m. atliekant nepriklausomą vertinimą, kurio metu galėjo būti vertinamos tik ESIF patvirtintos operacijos, taigi naujosios ESIF 2.0 priemonės negalėjo būti vertinamos, patvirtinta, kad būtina toliau paaiškinti papildomumo sąvoką ir neoptimalios investavimo aplinkos apibrėžtį. Visų pirma padaryta išvada, kad ESIF operacijoms būdingas aukštas rizikos lygis, palyginti su Europos investicijų banko vykdomomis įprastomis (ne ESIF) operacijomis, kaip reikalaujama pagal ESIF reglamentą. Tačiau įvairūs tyrimai ir pokalbiai rodo, kad pagal ESIF infrastruktūros ir inovacijų liniją tam tikros investicijos galėjo būti išstumtos. Įgyvendinant programą „InvestEU“ būtų svarbu tokios padėties vengti.

2018 m. nepriklausomame vertinime taip pat pabrėžiama nefinansinė pridėtinė vertė, kurią sukuria naujų investuotojų pritraukimas, demonstracinės veiklos vykdymas bei naujų produktų ir finansavimo modelių išbandymas rinkoje, taip pat finansinių paslaugų teikėjų parama ir griežtesnių operacijų standartų priėmimas.

2016 m. EIB vertinime ir 2018 m. nepriklausomame vertinime patvirtintas pradinis sutrikimas, kurį kitoms ES lygmens finansinėms priemonėms sukėlė ESIF, kai buvo pasiūlyti panašūs finansiniai produktai, visų pirma skolos priemonei pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę ir „InnovFin“ daliai, tačiau tai buvo iš dalies išspręsta esamas priemones perorientavus į naujus rinkos segmentus.

Pasiūlymas dėl „InvestEU“ fondo taip pat grindžiamas dviejų dešimtmečių ankstesnių finansinių priemonių vertinimo patirtimi (turima omeny Europos infrastruktūros tinklų priemonė, programa „Horizontas 2020“, programa COSME ir kt., taip pat priemonės, pradėtos įgyvendinti pagal ankstesnes finansines programas, kaip antai Konkurencingumo ir inovacijų programa). Apskritai, šie vertinimai patvirtina, kad Europoje finansavimo deficitas tuose sektoriuose ir politikos srityse, kurioms taikomos ES finansinės priemonės, išlieka, o ES lygmens parama investicijoms tebėra svarbi ir būtina, kad būtų pasiekti ES politikos tikslai. Tačiau taip pat pabrėžiama, kad turėtų būti siekiama didesnio skirtingų ES lygmens finansinių priemonių ir kitų ES iniciatyvų nuoseklumo, kad reikėtų geriau išnaudoti sąveiką su nacionalinėmis ir regioninėmis iniciatyvomis ir kad dabartinės priemonės dubliuojasi. Nurodoma, kad siekiant sumažinti galimą dubliavimąsi reikalingas geresnis paramos investicijoms priemonių koordinavimas ir struktūra. Išsiplėtus veiklai atsirado poreikis stiprinti bendro veiksmų koordinavimo mechanizmus, vengiant nereikalingos gausos ir siekiant didesnės sąveikos.

Dėl COSME priemonių, pagal kurias siūloma parama MVĮ, kurios yra būtinos Sąjungos konkurencingumui ateityje, vertinimai rodo, kad šios priemonės iš esmės grindžiamos rinkos nepakankamumu ir jas sąlygoja MVĮ ribotos galimybės gauti finansavimą. Visoje ES paplitęs nuolatinis struktūrinis skolų finansavimo rinkos trūkumas ypač paveikia startuolius, mažesnes MVĮ ir įmones, neturinčias pakankamų užtikrinimo priemonių. Audito Rūmai specialiojoje ataskaitoje nustatė, kad MVĮ garantijų priemonė turėjo teigiamą poveikį remiamų MVĮ augimui. Atsižvelgiant į Audito Rūmų rekomendacijas, reikia tikslingesnės paramos gavėjų atrankos ir geresnio koordinavimo su nacionalinėmis sistemomis 6 .

Konkrečiai dėl „InnovFin“ finansinių priemonių pagal programą „Horizontas 2020“ vertinimai parodė, kad galimybės gauti finansavimą tebėra svarbus klausimas siekiant geresnių Europos rezultatų inovacijų srityje. Patvirtinama, kad, įgyvendinant „InnovFin“ finansines priemones, pasiekta gerų rezultatų, atsižvelgiant į augančią rizikos finansų paklausą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, o EIB grupė gali padengti naujus rizikingesnius segmentus. Tačiau vėl pabrėžiamas poreikis stiprinti sąveiką su kitomis ES finansavimo programomis, kaip ir poreikis šalinti likusias kliūtis, su kuriomis susiduriama padedant novatoriškoms įmonėms augti nuo pradinio etapo iki plėtros. Taip pat nurodyta, kad tik palyginti nedidelis skaičius įmonių, gaunančių programos „Horizontas 2020“ dotacijas, pasinaudojo šios programos finansinėmis priemonėmis, o tai gali stabdyti novatoriškų įmonių plėtrą.

„InvestEU“ fondas pasinaudos šia patirtimi ir orientuosis į mokslinių tyrimų ir inovacijų srities gavėjus (įskaitant novatoriškas MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmones), kad suteiktų jiems geresnes galimybes gauti finansavimą visais jų raidos etapais. Sudarant palankesnes sąlygas derinimui, bus išnaudota dotacijų ir rinkos priemonių finansavimo sąveika. Be to, Europos Audito Rūmams atlikus garantijų priemonės auditą, rekomenduota tikslingesnė paramos gavėjų atranka iš labiau novatoriškų įmonių. Sutelkdamas kompetenciją ir išteklius, „InvestEU“ fondas paramą vis labiau orientuos į įmones, kurios vykdo didesnės rizikos inovacijų veiklą.

Kalbant apie socialinę sritį bei Užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI), turima empirinių įrodymų, kad investicijų į socialinę infrastruktūrą, socialines įmones, gaminančias prekes (materialųjį turtą), taip pat teikiančias socialines paslaugas, idėjas ir žmones (nematerialųjį turtą), Sąjungoje ypatingai trūksta, tačiau jos labai svarbios valstybėms narėms, kad jos taptų teisinga, įtraukia ir žinių visuomene.

Mikrofinansavimas ir socialinės įmonės Europoje dar yra nesenas reiškinys ir dalis besiformuojančios rinkos, kuri dar nėra visiškai išsivysčiusi. Kaip parbrėžta 2017 m. atliktame EaSI laikotarpio vidurio vertinime, EaSI finansinėmis priemonėmis remti pažeidžiami asmenys ir labai mažos įmonės bei sudarytos palankesnės sąlygos socialinėms įmonėms gauti finansavimą, taigi pasiektas reikšmingas socialinis poveikis. Atlikus vertinimą padaryta išvada, kad viso potencialo išnaudojimas, kaip parodė iki šiol pasiekti rezultatai, pateisina tolesnį paramos investicijoms teikimą socialinėje srityje ir papildomo pajėgumo, kuris bus užtikrintas pagal programą „InvestEU“, poreikį.

Programos „InvestEU“ poveikio vertinimo ataskaitoje pateikiama išsami šių vertinimo rezultatų santrauka.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Poveikio vertinimas pagrįstas atviromis viešomis konsultacijomis dėl investicijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų, MVĮ ir bendrosios rinkos sričių ES fondų, o ypač atsakymais, susijusiais su ES parama investicijoms 7 .

Šiuo pasiūlymu atsižvelgiama į šių atvirų viešų konsultacijų rezultatus. Dauguma respondentų visų pirma išreiškė nuomonę, kad dabartinė ES parama investicijoms yra nepakankama politikos uždaviniams – kaip antai mažinti nedarbą, remti socialines investicijas, palengvinti perėjimą prie skaitmeninio formato, sudaryti palankesnes sąlygas gauti finansavimą, visų pirma MVĮ, užtikrinti švarią ir sveiką aplinką bei remti pramonės plėtrą – spręsti.

Respondentai pabrėžė ES masto politikos uždavinių svarbą, be kita ko, tokiose srityse, kaip moksliniai tyrimai, parama švietimui ir mokymui, švari ir sveika aplinka, perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir žiedinės ekonomikos bei nedarbo mažinimas.

Apie 60 proc. respondentų, dalyvavusių atvirose viešose konsultacijose dėl strateginės infrastruktūros, išreiškė nuomonę, kad sunkumai pasinaudoti finansinėmis priemonėmis yra kliūtis, neleidžianti dabartinėms programoms sėkmingai siekti politikos tikslų.

Didžioji dauguma dalyvių pritarė nustatytiems veiksmams, kurie galėtų padėti supaprastinti ir sumažinti administracinę naštą. Visų pirma tai mažiau, aiškesnių ir trumpesnių taisyklių, ES fondų taisyklių suderinimas, taip pat stabili, tačiau lanksti sistema, taikoma skirtingais programavimo laikotarpiais.

Pasiūlymu į šiuos rezultatus atsižvelgiama labiau orientuojantis į Sąjungos politikos prioritetus teikiant paramą iš „InvestEU“ fondo. „InvestEU“ fondui nustačius bendrą taisyklių rinkinį būtų sprendžiamas galimo dubliavimosi klausimas, o visų pirma galutiniams gavėjams būtų lengviau prašyti paramos. Be to, „InvestEU“ fondui būdingas lankstumas, leidžiantis prisitaikyti prie besikeičiančios rinkos padėties ir poreikių. Ataskaitų teikimo reikalavimai taip pat suderinti.

•Nepriklausomas tyrimas

Nepriklausomas tyrimas buvo atliktas remiantis 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo 8 , 18 straipsnio 6 dalimi, kaip paaiškinta paantraštėje „Galiojančių teisės aktų retrospektyvinis vertinimas / tinkamumo patikrinimas“. Jis paskelbtas tuo pat metu kaip šis pasiūlymas.

•Poveikio vertinimas

Atliekant poveikio vertinimą [įterpti nuorodą į poveikio vertinimą] išsamiai nagrinėti pagrindiniai kitos DFP uždaviniai, visų pirma investicijų deficito ir neoptimalios investavimo aplinkos problemos skirtingose politikos srityse, kaip antai mokslinių tyrimų ir inovacijų, tvarios infrastruktūros, MVĮ finansavimo bei socialinių investicijų. Analizuotas ir paaiškintas siūlomos „InvestEU“ fondo struktūros, jo valdymo, tikslų, tikslinių veiksmų, finansinių produktų ir galutinių gavėjų pasirinkimas. Prireikus poveikio vertinime apibūdinti svarstyti alternatyvūs sprendimai ir paaiškintos siūlomų sprendimų pasirinkimo priežastys. Tai pirmiausia susiję su logišku vienos bendros paramos investicijoms priemonės sukūrimo, įgyvendinimo mechanizmų ir įgyvendinančiųjų partnerių bei siūlomos valdymo struktūros išaiškinimu.

Poveikio vertinime pabrėžta, jog dabartinė patirtis, susijusi su ES finansinėmis priemonėmis ir ESIF biudžeto garantija, parodė, kad kitos DFP laikotarpiu būtina supaprastinti, racionalizuoti ir geriau koordinuoti ES paramos investicijoms priemones. ESIF įgyvendinimo patirtis taip pat parodė, kad vietoj tradicinių finansinių priemonių naudojant, kai įmanoma, biudžeto garantiją gaunama reikšminga nauda ir užtikrinamas didesnis veiksmingumas.

Atliekant poveikio vertinimą nustatytos šios pagrindinės „InvestEU“ fondo ypatybės:

Įvairios „InvestEU“ fonde numatytos intervencinės priemonės bus įgyvendinamos naudojant skirtingus produktus, skirtus skirtingai rizikai, kuriai iš esmės, atsižvelgiant į suteiktos garantijos pobūdį ir remiamas operacijas, turėtų būti taikoma didelė, vidutinė arba maža atidėjinių norma. Siekdama užtikrinti, kad bendras portfelis atitiktų pasiūlyme nustatytą atidėjinių normą, Komisija pateiks gaires ir stebės naudojimą bei riziką, susijusią su skirtingais produktais.

2018 m. balandžio 27 d. Reglamentavimo patikros valdyba pateikė teigiamą nuomonę su išlygomis [įterpti interneto nuorodą į RPV nuomonę]. Iškelti klausimai nagrinėjami Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl poveikio vertinimo [įterpti nuorodą]. Dabar ataskaitoje geriau paaiškintas dabartinis ESIF ir centralizuotai valdomų finansinių priemonių dubliavimasis. Joje taip pat paaiškinta, kaip galimo dubliavimosi bus išvengta pagal „InvestEU“ fondą. Be to, išsamiau aprašytas siūlomos valdymo struktūros pasirinkimas, taip pat skirtingų organų vaidmuo. Palyginama šiuo metu ESIF ir finansinių priemonių atveju taikoma valdymo tvarka ir siūloma „InvestEU“ fondo valdymo tvarka. Papildomai paaiškintos prielaidos dėl numatomo rizikos lygio ir atidėjinių normos, įskaitant tolesnius paaiškinimus, susijusius su rizikos vertinimo funkcija valdymo struktūroje.

•Supaprastinimas

Šiuo metu neoptimalios investavimo aplinkos problemos sprendžiamos pasitelkus įvairias skirtingas ES finansines priemones ir ESIF. Tokia padėtis taip pat sudėtinga finansų tarpininkams ir galutiniams gavėjams, susiduriantiems su skirtingomis tinkamumo ir ataskaitų teikimo taisyklėmis.

„InvestEU“ fondo tikslas – nustatyti vieną bendrą sistemą, kuri padės sumažinti sudėtingumą, ir taip supaprastinti ES paramą investicijoms. Sumažėjus susitarimų, kuriems taikomas bendras taisyklių rinkinys, „InvestEU“ fondas supaprastins galimybes galutiniams gavėjams gauti ES paramą, fondo valdymą ir paramos investicijoms priemonių valdymą.

Be to, „InvestEU“ fondas apima visus investicijų rėmimo politikos poreikius, todėl galima supaprastinti ir suderinti ataskaitų teikimo reikalavimus ir veiklos rezultatų rodiklius.

•Pagrindinės teisės

Pasiūlymas poveikio pagrindinėms teisėms neturi.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Pagal Komisijos komunikatą 9 dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos programai „InvestEU“ numatyta biudžeto sistema (įsipareigojimai dabartinėmis kainomis) – 14 725 000 000 EUR, įskaitant 525 000 000 EUR projektų plėtojimo pagalbai ir kitoms papildomoms priemonėms. Bendri atidėjiniai sudarys 15 200 000 000 EUR, iš jų 1 000 000 000 EUR bus padengta iš pajamų, grąžinamų ir susigrąžinamų sumų pagal esamas finansines priemones ir ESIF. Pagal [Finansinio reglamento [211 straipsnio 4 dalies d punktą] iš „InvestEU“ fondo pajamų ir susigrąžinamų sumų taip pat skiriami papildomai įnašai atidėjiniams.

Finansinė teisės akto pasiūlymo pažyma įtraukta į šį pasiūlymą.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

„InvestEU“ fondo parama (ES garantija) bus įgyvendinama netiesioginio valdymo būdu. Komisija su įgyvendinančiaisiais partneriais sudaro būtinus susitarimus dėl garantijos. Atsižvelgiant į pagalbos pobūdį, „InvestEU“ konsultacijų centro veikla bus vykdoma taikant netiesioginį arba tiesioginį valdymą. „InvestEU“ portalo veikla iš esmės bus vykdoma taikant tiesioginį valdymą.

Programos „InvestEU“ poveikis bus vertinamas atliekant vertinimus. Vertinimai bus atliekami pagal 2016 m. balandžio 13 d. tarpinstitucinio susitarimo 10 22 ir 23 punktus, kuriuose visos trys institucijos patvirtino, kad galiojančių teisės aktų ir politikos vertinimai turėtų būti tolesnių galimų veiksmų poveikio vertinimų pagrindas. Bus vertinamas programos „InvestEU“ poveikis vietoje remiantis programos „InvestEU“ rodikliais ir siektinomis reikšmėmis, taip pat išsamia programos „InvestEU“ svarbos, rezultatyvumo, veiksmingumo, ES pridėtinės vertės ir suderinamumo su kitomis ES politikos kryptimis analize. Remiantis ankstesne patirtimi, bus stengiamasi nustatyti bet kokius trūkumus ir problemas arba galimybes toliau tobulinti veiksmus arba jų rezultatus ir padėti kuo labiau padidinti jų panaudojimą ir (arba) poveikį. Veiklos rezultatų stebėsena bus vertinama pagal šiame pasiūlyme nustatytus rodiklius. Remiantis konkrečiais finansiniais produktais, kurie bus naudojami, be šių pagrindinių rodiklių, į investavimo gaires arba susitarimus dėl garantijos bus įtraukti išsamesni rodikliai. Be to, konkretūs rodikliai bus parengti „InvestEU“ konsultacijų centrui ir „InvestEU“ portalui.

Remiantis [Finansiniu reglamentu], įgyvendinantieji partneriai turės teikti suderintas ataskaitas.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

I skyrius. Bendrosios nuostatos

Bendrosiose nuostatose išdėstyti bendrieji ir konkretūs programos „InvestEU“ tikslai, į kuriuos atsižvelgiant paskui apibrėžtos politikos linijos.

Finansavimo ir investavimo operacijomis, kurios remiamos iš „InvestEU“ fondo suteikiama ES garantija, didinamas: i) Sąjungos konkurencingumas, įskaitant inovacijas ir skaitmeninimą; ii) Sąjungos ekonomikos tvarumas ir skatinamas augimas; iii) socialinis atsparumas ir įtrauktis; iv) Sąjungos kapitalo rinkų integravimas ir bendrosios rinkos stiprinimas, įskaitant Sąjungos kapitalo rinkų susiskaidymo problemos, Sąjungos įmonių finansavimo šaltinių įvairinimo ir tvarių finansų skatinimo sprendimus.

Siūlomas ES garantijos dydis – 38 000 000 000 EUR ir 40 proc. atidėjinių norma, t. y. atidėjiniams suformuoti reikia 15 200 000 000 EUR (abi sumos nurodytos dabartinėmis kainomis). Preliminarus ES garantijos paskirstymas politikos linijoms išdėstytas I priede. Atidėjinių dydis nustatomas pagal numatomų finansinių produktų rūšį ir portfelių rizikingumą, atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant ESIF paramą ir ankstesnes finansines priemones.

„InvestEU“ konsultacijų centrui, „InvestEU“ portalui ir papildomoms priemonėms siūlomas 525 000 000 EUR (dabartinėmis kainomis) finansinis paketas.

Taip pat numatyta, kad prie finansinių produktų, teikiamų pagal „InvestEU“ fondo politikos linijas, galėtų prisidėti trečiosios valstybės skirdamos visą dalyvavimo įnašą grynaisiais pinigais. Ši galimybė visų pirma numatyta tam, kad būtų sudarytos sąlygos pagrįstais atvejais tęsti esamas priemones, inter alia, mokslinių tyrimų srityje arba numatytos paramos, susijusios su stojimo procesu, galimybės. Valstybės narės, pageidaujančios dalį savo pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų lėšų panaudoti per „InvestEU“ fondą, taip pat gali skirti įnašą. Šios sumos papildo 38 000 000 000 EUR (dabartinėmis kainomis) ES garantiją.

II skyrius. „InvestEU“ fondas

Šiame skyriuje nustatomos keturios „InvestEU“ fondo politikos linijos: i) tvarios infrastruktūros; ii) mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo; iii) mažųjų ir vidutinių įmonių; iv) socialinių investicijų ir įgūdžių. Jame taip pat apibrėžiami du ES garantijos skyriai: i) ES skyrius ir ii) valstybės narės skyrius, kurį sudarys atskirų valstybių narių, nusprendusių dalį savo pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų lėšų skirti įnašui į „InvestEU“ fondą, poskyriai.

Valstybės narės skyriui taikomose konkrečiose taisyklėse numatytas Komisijos ir atitinkamos valstybės narės susitarimas dėl įnašo ir apibrėžti pagrindiniai įnašo elementai, kaip antai dydis, atidėjinių norma ir neapibrėžtasis įsipareigojimas. Reikiamos nuostatos bus išdėstytos Bendrųjų nuostatų reglamente ir kituose atitinkamuose teisės aktuose. Perkėlus lėšas į „InvestEU“ fondą, valstybės narės skyrius bus įgyvendinamas pagal „InvestEU“ fondo taisykles. Komisija įgyvendinantįjį partnerį atrenka remdamasi valstybės narės pateiktu pasiūlymu ir su atitinkama valstybe nare pasirašo susitarimą dėl garantijos.

Komisijos pasiūlyme dėl 2021–2027 m. DFP nustatytas platesnio užmojo bendras klimato aspekto integravimo į visas ES programas tikslas: numatyta 25 proc. ES išlaidų skirti klimato politikos tikslams pasiekti. Programos „InvestEU“ indėlis siekiant šio bendro tikslo bus stebimas pasitelkus ES klimato stebėjimo sistemą. Komisija teiks informaciją kasmet rengdama metinio biudžeto projektą.

Siekdama padėti visapusiškai išnaudoti programos „InvestEU“ galimybes prisidėti prie klimato politikos tikslų, Komisija atitinkamus veiksmus sieks nustatyti programos „InvestEU“ rengimo, įgyvendinimo, peržiūros ir vertinimo etapais.

III skyrius. ES garantija

Šiame skyriuje išdėstytos nuostatos, susijusios su ES garantija ir jos panaudojimu. Jos apima ES garantijos kaip neatšaukiamos ir išmokamos pagal pareikalavimą pobūdį, investavimo laikotarpį, kuris apima DFP laikotarpį, reikalavimus atitinkančioms finansavimo ir investavimo operacijoms bei reikalavimus atitinkančias finansavimo rūšis. Sektoriai, kuriuose gali būti vykdomos finansavimo ir investavimo operacijos, išsamiau nurodyti II priede.

Be to, šiame skyriuje nustatyti reikalavimai įgyvendinantiesiems partneriams, kurių atžvilgiu, inter alia, turi būti atliktas ramsčiais grindžiamas vertinimas pagal [Finansinį reglamentą], bei Komisijos ir įgyvendinančiųjų partnerių susitarimams dėl garantijos.

Atrinkdama įgyvendinančiuosius partnerius Komisija atsižvelgs į jų pajėgumą įgyvendinti „InvestEU“ fondo tikslus ir prisidėti nuosavais ištekliais, pritraukti privačių investuotojų, užtikrinti tinkamą geografinę ir sektorių aprėptį bei prisidėti prie naujų sprendimų rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemoms spręsti. Atsižvelgiant į Europos investicijų banko grupės vaidmenį pagal Sutartis, jos pajėgumą veikti visose valstybėse narėse ir esamą patirtį įgyvendinant dabartines finansines priemones ir ESIF, ši grupė ir toliau turėtų būti privilegijuotas įgyvendinantysis partneris pagal ES skyrių. Kaip įgyvendinantieji partneriai bus svarstomi ir nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ar įstaigos. Be to, įgyvendinančiaisiais partneriais galės būti ir kitos tarptautinės finansų įstaigos, ypač jei jos turi lyginamąjį pranašumą – konkrečių žinių ir patirties tam tikrose valstybėse narėse. Kiti subjektai, atitinkantys Finansiniame reglamente nustatytus kriterijus, taip pat turėtų turėti galimybę veikti kaip įgyvendinantieji partneriai. Įgyvendinantieji partneriai turės aprėpti bent tris valstybes nares, tačiau tuo tikslu gali sudaryti grupę.

Numatoma, kad apie 75 proc. ES garantijos pagal ES skyrių bus skirta tam įgyvendinančiajam partneriui ar partneriams, kurie finansinius produktus galės pasiūlyti visose valstybėse narėse.

Taip pat nurodyta išsami ES garantijos taikymo sritis atsižvelgiant į skirtingą finansavimo, kuris pagal ją gali būti teikiamas, pobūdį.

IV skyrius. Valdymas

„InvestEU“ fondui valdyti bus rengiami dvejopos sudėties patariamosios tarybos posėdžiai: i) įgyvendinančiųjų partnerių atstovų ir ii) valstybių narių atstovų. Patariamosios tarybos, kurioje dalyvauja įgyvendinantieji partneriai, uždaviniai yra, be kita ko, konsultuoti Komisiją dėl finansinių produktų, įgyvendinamų naudojantis „InvestEU“ fondu, kūrimo ir patarti rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos bei rinkos sąlygų klausimais. Be to, patariamoji taryba informuos valstybes nares apie „InvestEU“ fondo įgyvendinimą ir sudarys sąlygas reguliariai keistis nuomonėmis dėl rinkos pokyčių bei dalytis geriausia patirtimi.

Projekto grupė, sudaryta iš ekspertų, kuriuos Komisijai skiria įgyvendinantieji partneriai, parengs galimų finansavimo ir investavimo operacijų rezultatų suvestinę, pagal kurią investicijų komitetas įvertins, ar šioms operacijoms suteikti ES garantiją. Kad pasiūlymas būtų pateiktas projekto grupei, Komisija turi patvirtinti, jog siūloma finansavimo arba investavimo operacija atitinka ES teisę.

Investicijų komitetas patvirtina ES garantijos naudojimą finansavimo ir investavimo operacijoms. Komitetą sudarys išorės ekspertai, turintys patirties atitinkamuose sektoriuose. Komitetas posėdžiaus keturių skirtingų sudėčių, kurios atitinka politikos linijas. Kiekvienos sudėties komitetą sudaro šeši nariai, keturi iš jų yra nuolatiniai nariai, dalyvaujantys visų sudėčių komitetuose. Kiti du nariai atrenkami atsižvelgiant į konkrečias sritis, kurias apima atitinkama politikos linija.

V skyrius. „InvestEU“ konsultacijų centras

„InvestEU“ konsultacijų centras teiks konsultacinę paramą, susijusią su investicinių projektų nustatymu, rengimu, plėtojimu, struktūros formavimu, viešaisiais pirkimais ir įgyvendinimu, įskaitant susijusių gebėjimų stiprinimą. Jo parama galės naudotis viešųjų ir privačių projektų vykdytojai, taip pat finansų ir kiti tarpininkai.

VI skyrius. „InvestEU“ portalas

Remiantis Investicijų plano Europai projektų portalo patirtimi, bus sukurtas „InvestEU“ portalas. Jis apims sistemines gautų projektų suderinamumo su Sąjungos teise ir politikos sritimis patikras bei įgyvendinančiųjų partnerių prievolę nagrinėti suderinamumo patikrinimą įveikusius projektus, kurie patenka į jų veiksmų sritį. Jo tikslas yra užtikrinti ES projektų, į kuriuos galima investuoti ir kuriems ieškoma finansavimo, matomumą. Tačiau projekto nebūtina paskelbti portale, kad jam būtų skirtas ES finansavimas. Paskelbimas portale taip pat nereiškia, kad projektui galiausiai bus suteikta ES garantija.

VII skyrius. Stebėsena ir ataskaitų teikimas, vertinimas ir kontrolė

Siūloma, kad ES garantijos naudojimas būtų įvertintas atliekant tarpinį ir galutinį vertinimą pagal [Finansinio reglamento] reikalavimus. Šiame skyriuje taip pat numatyta nuolatinė stebėsena ir ataskaitų teikimas, kartu III priede nustatant rodiklius, pagal kuriuos bus vertinami veiklos rezultatai. Be to, jame išdėstytos nuostatos dėl audito ir OLAF teisių, susijusių su finansavimo ir investavimo operacijomis trečiosiose valstybėse.

Galiausiai, šiame skyriuje nustatyta deleguotųjų aktų priėmimo procedūra ir numatytas reglamento taikymas nuo 2021 m. sausio 1 d.

VIII skyrius. Skaidrumas ir matomumas

Siekiant užtikrinti tinkamą skaidrumą ir matomumą, įtrauktos standartinės nuostatos.

IX skyrius. Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

Į šį paskutinį skyrių įtrauktos nuostatos, susijusios su pagal ankstesnes programas gautų pajamų, grąžinamų ir susigrąžinamų sumų panaudojimu. Tų programų, be ESIF, sąrašas pateiktas IV priede.

2018/0229 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl programos „InvestEU“

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 173 straipsnį ir 175 straipsnio trečią pastraipą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 11 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 12 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)investicijų į infrastruktūrą veiklos, kuri sudaro 1,8 proc. ES BVP (2009 m. ji sudarė kiek daugiau – 2,2 proc.), Sąjungoje rodiklis 2016 m. buvo maždaug 20 proc. žemesnis negu prieš pasaulinę finansų krizę buvę investicijų lygiai. Vis dėlto, nors investicijų ir BVP santykis Sąjungoje pamažu gerėja, jis vis dar mažesnis už tą, kurio būtų galima tikėtis tvirto atsigavimo laikotarpiu, ir nepakankamas, kad kompensuotų investicijų deficito metus. Dar svarbiau tai, kad dabartinis investicijų lygis ir prognozės neaprėpia visų Sąjungos struktūrinių investicijų poreikių atsižvelgiant į technologinius pokyčius ir pasaulinę konkurenciją, be kita ko, susijusių su inovacijomis, įgūdžiais, infrastruktūra, mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis (MVĮ) ir būtinybe spręsti esminius visuomeninio pobūdžio uždavinius, kaip antai tvarumo ar visuomenės senėjimo. Tokiomis aplinkybėmis, norint sumažinti investicijų deficitą tiksliniuose sektoriuose ir pasiekti Sąjungos politikos tikslus, reikalinga nuolatinė parama, kad būtų išspręstos rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemos;

(2)atliktuose vertinimuose pabrėžiama, kad dėl finansinių priemonių, taikytų pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, įvairovės neišvengta tam tikro dubliavimosi. Dėl šios įvairovės taip pat kilo daugiau sunkumų tarpininkams ir galutiniams gavėjams, nes jiems reikėjo taikyti skirtingas tinkamumo finansuoti ir ataskaitų teikimo taisykles. Nesant suderintų taisyklių taip pat nebuvo galimybių derinti kelių Sąjungos fondų, nors toks derinimas būtų buvęs naudingas įgyvendinant paramos projektus, kuriems reikalingas įvairių rūšių finansavimas. Todėl, siekiant, kad galutiniams gavėjams teikiama parama būtų efektyvesnė, turėtų būti įsteigtas vienas bendras fondas – „InvestEU“ fondas, kurio finansinis pasiūlymas būtų integruotas ir supaprastintas pagal bendrą biudžeto garantijų sistemą, taip sustiprinant Sąjungos intervencinių priemonių poveikį ir kartu sumažinant Sąjungos biudžeto sąnaudas;

(3)per pastaruosius metus Sąjunga priėmė plataus užmojo strategijų, kuriomis siekiama baigti kurti bendrąją rinką ir paskatinti tvarų augimą bei darbo vietų kūrimą; tarp jų – kapitalo rinkų sąjunga,
bendrosios skaitmeninės rinkos strategija, dokumentų rinkinys „Švari energija visiems europiečiams“, Sąjungos žiedinės ekonomikos veiksmų planas, mažataršio judumo strategija, Europos gynybos ir kosmoso strategija. „InvestEU“ fondas turėtų padėti išnaudoti ir sutvirtinti sinergiją tarp šių viena kitą papildančių strategijų, teikdamas paramą investicijoms ir suteikdamas galimybių gauti finansavimą;

(4)nacionaliniams reformų prioritetams nustatyti ir jų įgyvendinimui stebėti skirta Sąjungos lygmens sistema yra Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Valstybės narės, siekdamos prisidėti prie šių reformų prioritetų įgyvendinimo, rengia savas nacionalines daugiametes investavimo strategijas. Šios strategijos turėtų būti teikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir jose turėtų būti išdėstomi ir koordinuojami nacionalinėmis arba Sąjungos lėšomis, arba abiejų rūšių lėšomis remtini prioritetiniai investiciniai projektai. Jos taip pat turėtų padėti nuosekliai naudotis Sąjungos finansavimu ir maksimaliai padidinti finansinės paramos, gautinos iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų, Europos investicijų stabilizavimo priemonės ir „InvestEU“ fondo (nelygu, kas aktualu), pridėtinę vertę;

(5)„InvestEU“ fondas turėtų padėti padidinti Sąjungos konkurencingumą, be kita ko, inovacijų ir skaitmeninimo srityje, Sąjungos ekonomikos augimo tvarumą, socialinį atsparumą ir įtraukumą, taip pat Sąjungos kapitalo rinkų integruotumą, įskaitant sprendimus, kuriais būtų siekiama mažinti jų susiskaidymą, ir Sąjungos įmonėms skirtų finansavimo šaltinių įvairinimą. Šiuo tikslu iš jo turėtų būti remiami techniškai ir ekonomiškai perspektyvūs projektai, nustatant skolos, rizikos pasidalijimo ir kapitalo priemonių, pagrįstų Sąjungos biudžeto garantija ir įgyvendinančiųjų partnerių įnašais, panaudojimo gaires. „InvestEU“ fondas turėtų veikti atsižvelgiant į paklausą, tačiau kartu jo teikiama parama turėtų būti siekiama prisidėti prie Sąjungos politikos tikslų įgyvendinimo;

(6)„InvestEU“ fondas turėtų remti investicijas į materialųjį ir nematerialųjį turtą, kad būtų paskatintas augimas, investicijos ir darbo vietų kūrimas, taip prisidėdamas prie gerovės Sąjungoje didinimo ir sąžiningesnio pajamų joje pasiskirstymo. Intervencinės priemonės per „InvestEU“ fondą turėtų papildyti Sąjungos paramą, teikiamą dotacijų pavidalu;

(7)Sąjunga pritarė siekiams, išdėstytiems Jungtinių Tautų darbotvarkėje iki 2030 m., jos darnaus vystymosi tiksluose ir Paryžiaus susitarime (2015 m.), taip pat Sendajaus susitarime dėl nelaimių rizikos mažinimo 2015–2030 m. Norint pasiekti sutartus tikslus, įskaitant ir tuos, kurie įtvirtinti Sąjungos aplinkos politikoje, reikia imtis gerokai aktyvesnių veiksmų darnaus vystymosi srityje. Todėl „InvestEU“ fondo struktūroje turėtų aiškiai atsispindėti tvaraus vystymosi principai;

(8)„InvestEU“ fondas turėtų padėti sukurti tvarią Sąjungos finansų sistemą, kuri remtų privačiojo kapitalo perorientavimą tvarių investicijų link, atsižvelgiant į Komisijos tvaraus augimo finansavimo veiksmų plane 13 išdėstytus tikslus;

(9)atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, programa „InvestEU“ padės integruoti klimato politikos veiksmus ir siekti bendro tikslo 25 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti. Tikimasi, kad pagal programą „InvestEU“ įgyvendinamais veiksmais 30 proc. bendro programos „InvestEU“ finansinio paketo bus skirta klimato tikslams įgyvendinti. Atitinkami veiksmai bus įvardyti programos „InvestEU“ rengimo ir įgyvendinimo etapais; jie bus pakartotinai įvertinti vykstant atitinkamiems vertinimo ir peržiūros procesams;

(10)Kaip „InvestEU“ fondu padedama siekti klimato tikslo bus stebima per ES klimato stebėjimo sistemą, kurią Komisija parengs bendradarbiaudama su įgyvendinančiaisiais partneriais ir tinkamai taikydama kriterijus, išdėstytus [Reglamente dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti 14 ], pagal kuriuos nustatoma, ar vykdoma ekonominė veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu;

(11)Pasaulio ekonomikos forumo išleistame 2018 m. pranešime dėl visuotinių grėsmių nurodyta, kad pusė iš dešimties didžiausių grėsmių pasaulio ekonomikai yra susijusios su aplinka. Tarp šių grėsmių – oro, dirvožemio ir vandens tarša, ekstremalios oro sąlygos, biologinės įvairovės nykimas ir nesėkmės mėginant klimato kaitą sušvelninti ir prie jos prisitaikyti. Aplinkos apsaugos principai įtvirtinti Sutartyse ir daugelyje Sąjungos politikos sričių. Todėl į operacijas, susijusias su „InvestEU“ fondo veikla, turėtų būti skatinama sistemingai integruoti aplinkos apsaugos tikslus. Aplinkos apsaugos, taip pat su ja susijusios rizikos prevencijos ir valdymo aspektai turėtų būti integruojami į investicijų rengimo ir įgyvendinimo procesus. ES taip pat turėtų stebėti savo išlaidas, susijusias su biologine įvairove ir oro taršos kontrole, kad galėtų įvykdyti ataskaitų teikimo pareigas pagal Biologinės įvairovės konvenciją ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2284 15 . Todėl investicijos, skirtos aplinkosauginio tvarumo tikslams pasiekti, turėtų būti stebimos naudojant bendrąją metodiką, atitinkančią tą, kuri buvo išplėtota pagal kitas Sąjungos programas, susijusias su klimato, biologinės įvairovės ir oro taršos valdymu, siekiant sudaryti sąlygas įvertinti individualų ir sudėtinį investicijų poveikį svarbiausiems gamtinio kapitalo – oro, vandens, dirvožemio ir biologinės įvairovės – komponentams;

(12)vadovaujantis gairėmis, kurias turėtų parengti Komisija, bendradarbiaudama su įgyvendinančiaisiais partneriais pagal programą „InvestEU“ ir tinkamai taikydama kriterijus, išdėstytus [Reglamente dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti], pagal kuriuos nustatoma, ar vykdoma ekonominė veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu, taip pat paisant nuoseklumo su gairėmis, parengtomis pagal kitas Sąjungos programas, turėtų būti atliekamas reikšmingą Sąjungos paramą gaunančių investicinių projektų, konkrečiai – infrastruktūros srities, tvarumo patikrinimas. Siekiant išvengti nereikalingos administracinės naštos, į tokias gaires turėtų būti įtrauktos atitinkamos nuostatos;

(13)žemi investicijų į infrastruktūrą lygio rodikliai Sąjungoje per finansų krizę apribojo Sąjungos galimybes skatinti tvarų augimą, konkurencingumą ir konvergenciją. Didelės investicijos į Europos infrastruktūrą yra be galo svarbios siekiant įgyvendinti Sąjungos tvarumo tikslus, įskaitant 2030 m. energijos ir klimato tikslus. Taigi „InvestEU“ fondo parama turėtų būti skiriama investicijoms į transportą, energetiką, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiąją energiją, aplinkos apsaugą, klimato politiką, jūrų ir skaitmeninę infrastruktūrą. Siekiant maksimaliai padidinti Sąjungos finansavimo paramos poveikį ir pridėtinę vertę, tikslinga skatinti sistemingą investavimo procesą, užtikrinant projektų bazės matomumą ir suderinamumą su atitinkamomis Sąjungos programomis. Atsižvelgiant į grėsmes saugumui, investiciniais projektais, kuriems teikiama Sąjungos parama, turėtų būti atsižvelgiama į piliečių apsaugos viešosiose erdvėse principus. Tai turėtų papildyti kitų Sąjungos fondų, kaip antai Europos regioninės plėtros fondo, teikiančių paramą investicijų į viešąsias erdves, transportą, energetiką ir kitą ypatingos svarbos infrastruktūrą saugumo komponentams, pastangas;

(14)nors bendras investicijų lygis Sąjungoje kyla, investicijų į didesnės rizikos veiklos sritis, kaip antai mokslinius tyrimus ir inovacijas, vis dar nepakanka. Šis investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas deficitas yra žalingas Sąjungos pramonės ir ekonomikos konkurencingumui ir jos piliečių gyvenimo kokybei. „InvestEU“ fondas turėtų teikti tokius finansinius produktus, kurie būtų tinkami įvairiais inovacijų ciklo etapais ir būtų skirti plačiam suinteresuotųjų šalių ratui, visų pirma siekiant sudaryti sąlygas plėtoti ir diegti sprendimus Sąjungos komerciniame lygmenyje, kad tokie sprendimai taptų konkurencingi pasaulio rinkose;

(15)labai svarbu skubiai pasirūpinti investicijomis į skaitmeninę transformaciją ir siekti, kad tai būtų naudinga visiems Sąjungos piliečiams ir verslui. Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijai įgyvendinti skirta tvirta politikos sistema dabar turėtų būti derinama su panašaus užmojo investicijomis, be kita ko, į dirbtinį intelektą;

(16)labai svarbų vaidmenį Sąjungoje atlieka mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ). Tačiau šios įmonės savaime laikomos didelės rizikos subjektais ir neturi pakankamų užtikrinimo priemonių, todėl joms kyla sunkumų gauti finansavimą. Papildomi sunkumai susiję su MVĮ poreikiu išlaikyti konkurencingumą įsitraukiant į skaitmeninimo, tarptautinimo bei inovacijų veiklą ir tobulinant savo darbo jėgos įgūdžius. Maža to, palyginti su didesnėmis įmonėmis, joms prieinamų finansavimo šaltinių spektras yra ribotesnis: jos paprastai neleidžia obligacijų ir turi ribotas galimybes dalyvauti akcijų biržoje ar pritraukti stambių institucinių investuotojų. Gauti finansavimą dar sunkiau toms MVĮ, kurių veikla orientuota į nematerialųjį turtą. Sąjungoje veikiančios MVĮ yra smarkiai priklausomos nuo bankų ir skolų finansavimo, teikiamo sąskaitų kreditavimo, banko paskolų ar išperkamosios nuomos pavidalu. Siekiant padidinti MVĮ galimybes finansuoti savo steigimą, augimą bei plėtrą ir atlaikyti ekonominius nuosmukius ir norint užtikrinti, kad ekonomika ir finansų sistema būtų atsparesnės ekonomikos nuosmukiams ar sukrėtimams, reikia remti su minėtais sunkumais susiduriančias MVĮ ir suteikti įvairesnių finansavimo šaltinių. Tai taip pat papildomo iniciatyvas, kurių jau imtasi kapitalo rinkų sąjungos kontekste. „InvestEU“ fondas turėtų suteikti galimybę visą dėmesį sutelkti į specifinius, geriau orientuotus finansinius produktus;

(17)kaip išdėstyta diskusijoms skirtame dokumente dėl socialinio Europos aspekto 16 ir Europos socialinių teisių ramstyje 17 , įtraukesnės ir sąžiningesnės Sąjungos kūrimas – vienas svarbiausių Sąjungos prioritetų sprendžiant nelygybės problemą ir skatinant socialinės įtraukties politiką Europoje. Galimybių nelygybė visų pirma paveikia galimybes gauti išsilavinimą, mokytis, gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Investicijos į socialinę, su įgūdžių tobulinimu ir žmogiškuoju kapitalu susijusią ekonomiką, taip pat į pastangas pažeidžiamas gyventojų grupes integruoti į visuomenę gali padidinti ekonomines galimybes, ypač, jei jos koordinuojamos Sąjungos lygmeniu. „InvestEU“ fondu turėtų būti naudojamasi siekiant paremti investicijas į švietimą ir mokymą, padėti didinti, visų pirma, nekvalifikuotų darbuotojų ir ilgalaikių bedarbių užimtumą ir gerinti padėtį tokiose srityse kaip kartų solidarumas, sveikatos sektorius, benamystė, skaitmeninė įtrauktis, bendruomenių plėtra, jaunimo ir pažeidžiamų žmonių, įskaitant trečiųjų valstybių piliečius, vaidmuo ir vieta visuomenėje. Programa „InvestEU“ taip pat turėtų būti prisidedama prie Europos kultūros ir kūrybiškumo puoselėjimo. Siekiant įveikti esmines transformacijas, kurias per ateinantį dešimtmetį patirs Sąjungos visuomenės ir darbo rinkos, būtina investuoti į žmogiškąjį kapitalą, mikrofinansavimą, socialinių įmonių finansavimą ir naujus socialinės ekonomikos verslo modelius, įskaitant socialinio poveikio investicijas ir socialinio poveikio sutarčių sudarymą. Programa „InvestEU“ turėtų sustiprinti besiformuojančią socialinės rinkos ekosistemą, didindama finansavimo pasiūlą ir galimybes ja pasinaudoti labai mažoms ir socialinėms įmonėms, kad pagalbą gautų tie, kam jos labiausiai reikia. Ataskaitoje, kurią parengė aukšto lygio darbo grupė investavimo į socialinę infrastruktūrą Europoje klausimams spręsti 18 , kalbama apie investicijų į socialinę infrastruktūrą ir paslaugas – įskaitant švietimą, mokymą, sveikatą ir būstą – deficitą, kuriam pašalinti reikalinga, be kita ko, ir Sąjungos lygmens parama. Todėl, siekiant prisidėti prie socialinės rinkos vertės grandinės plėtotės ir Sąjungos atsparumo didinimo, turėtų būti pasitelkiama kolektyvinė valstybinio, komercinio ir filantropinio kapitalo galia, taip pat fondų parama;

(18)„InvestEU“ fondas turėtų veikti pagal keturias politikos linijas, atspindinčias pagrindinius Sąjungos politikos prioritetus, kurie yra tokie: tvari infrastruktūra, moksliniai tyrimai, inovacijos ir skaitmeninimas, MVĮ ir socialinės investicijos bei įgūdžiai;

(19)kiekvieną politikos liniją turėtų sudaryti du skyriai, t. y. ES skyrius ir valstybės narės skyrius. ES skyrius turėtų padėti proporcingai spręsti Sąjungos masto rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemas; remiami veiksmai turėtų turėti akivaizdžios Europos pridėtinės vertės. Valstybės narės skyriuje valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė savo pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų išteklių dalį skirti ES garantijos atidėjiniams, kad ES garantiją būtų galima panaudoti finansavimo arba investavimo operacijoms, kurios skirtos rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemoms spręsti jų pačių teritorijoje, įskaitant pažeidžiamas ir atokias vietoves, kaip antai atokiausius Sąjungos regionus, kad būtų pasiekti pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomo fondo tikslai. Veiksmai, „InvestEU“ fondo lėšomis remiami per ES arba valstybės narės skyrius, neturėtų dubliuotis su privačiuoju finansavimu ar jį išstumti arba iškraipyti konkurenciją vidaus rinkoje;

(20)valstybės narės skyrius turėtų būti sudarytas taip, kad Sąjungos teikiamos garantijos atidėjiniams suformuoti būtų galima naudoti pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų lėšas. Tokiu derinimu siekiama, pasinaudojant aukštu Sąjungos kredito reitingu, paskatinti nacionalines ir regionines investicijas, ir kartu, taikant Komisijos pagal netiesioginio valdymo principą suteiktą garantiją, užtikrinti nuoseklų neapibrėžtųjų įsipareigojimų rizikos valdymą. Sąjunga turėtų suteikti garantiją finansavimo ir investavimo operacijoms, numatytoms Komisijos ir įgyvendinančiųjų partnerių sudarytais valstybės narės skyriaus garantijų susitarimais, pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomi fondai turėtų suteikti garantijos atidėjinius, taikydami atidėjinių normą, kurią Komisija nustato atsižvelgdama į operacijų pobūdį ir atitinkamus tikėtinus nuostolius, o valstybė narė prisiimtų tuos nuostolius, kurie viršytų tikėtinus nuostolius, Sąjungai suteikdama kompensacinę garantiją. Dėl tokios tvarkos su kiekviena valstybe nare, savanoriškai pasirinkusia tokį variantą, turėtų būti susitarta bendruoju susitarimu dėl įnašo. Susitarimas dėl įnašo turėtų aprėpti vieną arba daugiau konkrečių susitarimų dėl garantijų, numatytų įgyvendinti atitinkamoje valstybėje narėje. Kad atidėjinių normą būtų galima nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, reikės nukrypti nuo Reglamento (ES, Euratomas) Nr. XXXX 19 (Finansinio reglamento) [211 straipsnio 1 dalies]. Šiuo projektu taip pat numatomas bendras taisyklių rinkinys biudžeto garantijoms, remiamoms centralizuotai arba pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų, – taip siekiama palengvinti jų derinimą;

(21)„InvestEU“ fondas turėtų būti atviras įnašams iš trečiųjų valstybių, kurios yra Europos laisvosios prekybos asociacijos narės, stojančiosios valstybės, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, šalys, kurioms taikoma kaimynystės politika, ir kitos šalys, remiantis Sąjungos ir tų šalių nustatytomis sąlygomis. Tai turėtų sudaryti sąlygas nuolatiniam bendradarbiavimui, kai taikytina, su atitinkamomis šalimis, visų pirma, mokslinių tyrimų ir inovacijų bei MVĮ srityse;

(22)šiame reglamente nustatomas kitų programos „InvestEU“ priemonių, kurios nėra ES garantijos atidėjiniai, finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta [nuorodą atitinkamai pakoreguoti atsižvelgiant į naująjį tarptinstitucinį susitarimą: 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 17 punkte 20 ];

(23)tikimasi, kad ES garantija, kuri Sąjungos lygmeniu sudaro 38 000 000 000 EUR (dabartinėmis kainomis), visoje Sąjungoje sutelks daugiau kaip 650 000 000 000 EUR papildomų investicijų ir turėtų būti preliminariai paskirstyta pagal politikos linijas;

(24)ES garantiją, kuria grindžiamas „InvestEU“ fondas, turėtų netiesiogiai įgyvendinti Komisija, pasitelkdama galutinius gavėjus pasiekiančius įgyvendinančiuosius partnerius. Susitarimą dėl garantijos, kuriuo paskirstomi „InvestEU“ fondo garantijos teikimo pajėgumai, Komisija turėtų sudaryti su kiekvienu įgyvendinančiuoju partneriu, kad paremtų jo finansavimo ir investavimo operacijas, atitinkančias „InvestEU“ fondo tikslus ir tinkamumo kriterijus. Siekiant užtikrinti tinkamą ES garantijos panaudojimą, turėtų būti nustatyta atitinkama „InvestEU“ fondo valdymo struktūra;

(25)turėtų būti įsteigta patariamoji taryba, kurią sudarytų įgyvendinančiųjų partnerių atstovai ir valstybių narių atstovai, siekiant keistis informacija ir duomenimis, susijusiais su „InvestEU“ fondo finansinių produktų panaudojimu, ir aptarti kylančius poreikius bei naujus produktus, įskaitant konkrečias teritorines rinkos spragas;

(26)Komisija turėtų įvertinti įgyvendinančiųjų partnerių pasiūlytų investavimo ir finansavimo operacijų suderinamumą su Sąjungos teise ir politika, o pačius sprendimus dėl finansavimo ir investavimo operacijų turėtų priimti įgyvendinantysis partneris;

(27)projekto darbo grupė, kurią sudarytų ekspertai, kuriuos Komisijai pasiūlė įgyvendinantieji partneriai, kad atliekant siūlomų finansavimo ir investavimo operacijų finansinį ir techninį vertinimą būtų pasinaudota profesinėmis žiniomis, turėtų įvertinti įgyvendinančiųjų partnerių pasiūlytas operacijas, kurias paskui vertins Investicijų komitetas;

(28)Investicijų komitetas, kurį sudarytų nepriklausomi ekspertai, turėtų padaryti išvadas dėl ES garantija teikiamos paramos tinkamumo kriterijus atitinkančioms finansavimo ir investavimo operacijoms suteikimo, taip pasinaudodamas išorės ekspertų kompetencija atliekant su projektais susijusių investicijų vertinimą. Siekiant kuo geriau aprėpti skirtingas politikos sritis ir sektorius, Investicijų komitetas turėtų būti skirtingų sudėčių;

(29)kad užtikrintų tinkamą geografinę aprėptį ir diversifikaciją, sutelktų privačius investuotojus ir suteiktų pakankamą rizikos diversifikaciją, taip pat naujų sprendimų dėl rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos, atsirinkdama įgyvendinančiuosius partnerius „InvestEU“ fondo veiklai vykdyti Komisija turėtų atsižvelgti į garantijos šalies pajėgumą įgyvendinti „InvestEU“ fondo tikslus ir prisidėti savais ištekliais. Atsižvelgiant į jos vaidmenį pagal Sutartis, pajėgumą veikti visose valstybėse narėse ir esamą patirtį taikant dabartines finansines priemones ir ESIF, Europos investicijų banko (EIB) grupė turėtų ir toliau būti privilegijuotas „InvestEU“ fondo ES skyriaus įgyvendinantysis partneris. Be EIB grupės, nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ar įstaigos turėtų gebėti pasiūlyti įvairių papildomų finansinių produktų, atsižvelgiant į tai, kad jų patirtis ir pajėgumai regionų lygmeniu galėtų būti naudingi siekiant maksimaliai padidinti viešųjų lėšų poveikį Sąjungos teritorijoje. Be to, turėtų būti sudarytos sąlygos kitoms tarptautinėms finansų įstaigoms tapti įgyvendinančiaisiais partneriais, ypač jei jos turi lyginamąjį pranašumą – konkrečios kompetencijos ir patirties tam tikrose valstybėse narėse. Kiti subjektai, atitinkantys Finansiniame reglamente nustatytus kriterijus, taip pat turėtų turėti galimybę veikti kaip įgyvendinantieji partneriai;

(30)siekiant užtikrinti, kad „InvestEU“ fondo ES skyriaus intervencinėmis priemonėmis daugiausia dėmesio būtų skiriama Sąjungos lygmens rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemoms, tačiau kartu pasiekti ir kuo didesnę geografinę aprėptį, ES garantija turėtų būti paskirstyta įgyvendinantiesiems partneriams, kurie, atskirai arba kartu su kitais įgyvendinančiaisiais partneriais, gali aprėpti bent tris valstybes nares. Vis dėlto tikimasi, kad apie 75 proc. ES skyriaus ES garantijos bus paskirta tam įgyvendinančiajam partneriui ar partneriams, kuris (kurie) galės pasiūlyti „InvestEU“ fondo finansinių produktų visose valstybėse narėse;

(31)valstybės narės skyriaus ES garantija turėtų būti skiriama bet kuriam įgyvendinančiajam partneriui, atitinkančiam [Finansinio reglamento] [62 straipsnio 1 dalies c punkto] kriterijus, įskaitant nacionalinius ar regioninius skatinamojo finansavimo bankus ar įstaigas, EIB, Europos investicijų fondą ir kitus daugiašalius plėtros bankus. Atsirinkdama valstybės narės skyriaus įgyvendinančiuosius partnerius Komisija turėtų atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės pateiktus pasiūlymus. Pagal [Finansinio reglamento] [154 straipsnį] Komisija turi atlikti įgyvendinančiojo partnerio taisyklių ir procedūrų vertinimą, kad įsitikintų, jog jomis užtikrinamas toks Sąjungos finansinio intereso apsaugos lygis, kuris prilygsta Komisijos teikiamam apsaugos lygiui;

(32)galiausiai spręsti dėl finansavimo ir investavimo operacijų turėtų įgyvendinantysis partneris savo vardu, jos turėtų būti vykdomos pagal jo vidaus taisykles ir procedūras ir atsiskaityti už jas jis turėtų savo finansinėje ataskaitoje. Todėl Komisija turėtų išimtinai atsiskaityti už bet kokį finansinį įsipareigojimą, kylantį iš ES garantijos, ir atskleisti didžiausią garantijos sumą, įskaitant visą su suteikta garantija susijusią informaciją;

(33)„InvestEU“ fondo veikloje turėtų būti numatyta galimybė, kai tinkama, dotacijas ar finansines priemones arba abiejų rūšių priemones, finansuojamas iš Sąjungos biudžeto arba iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) inovacijų fondo, sklandžiai ir veiksmingai derinti su ta garantija situacijose, kuriose tai yra reikalinga, kad būtų kuo labiau remiamos investicijos, padėsiančios spręsti konkrečias rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemas;

(34)įgyvendinančiųjų partnerių pateikti projektai siekiant gauti paramą pagal programą „InvestEU“, kuriuos įgyvendinant parama būtų derinama su kitų Sąjungos programų parama, turėtų kaip visuma derėti ir su atitinkamų Sąjungos programų taisyklėse nustatytais tikslais ir tinkamumo kriterijais. Dėl ES garantijos panaudojimo turėtų būti sprendžiama pagal programos „InvestEU“ taisykles;

(35)„InvestEU“ konsultacijų centras turėtų remti tvirtos investicinių projektų bazės pagal kiekvieną politikos liniją sukūrimą. Be to, siekiant užtikrinti galimybę centralizuotai valdomoms Sąjungos programoms teikti vieno langelio principu pagrįstą įvairių sričių politikos projektų plėtojimo pagalbą, turėtų būti numatytas įvairius sektorius apimantis programos „InvestEU“ komponentas;

(36)siekiant užtikrinti plačią geografinę konsultacinių paslaugų aprėptį visoje Sąjungoje ir sėkmingai panaudoti vietos žinias apie „InvestEU“ fondą, prireikus, atsižvelgiant į esamas paramos programas, turėtų būti užtikrinama „InvestEU“ konsultacijų centro veikla vietos lygmeniu, kad būtų teikiama konkreti, iniciatyvi, prie poreikių pritaikyta pagalba vietoje;

(37)įgyvendinant „InvestEU“ fondą turėtų būti atsižvelgta ir į paramos gebėjimams stiprinti, kad būtų plėtojami organizaciniai gebėjimai ir rinkos formavimo veikla ir taip užtikrinama projektų kokybė, poreikį. Be to, siekiama sukurti sąlygas potencialaus reikalavimus atitinkančių gavėjų besiformuojančiuose rinkos segmentuose skaičiaus didėjimui, ypač tais atvejais, kai dėl mažo individualių projektų dydžio projektų lygmeniu labai išauga sandorių sąnaudos, kaip antai socialinio finansavimo ekosistemoje. Todėl parama gebėjimams stiprinti turėtų papildyti veiksmus, kurių imamasi pagal kitas konkrečiai politikos sričiai skirtas Sąjungos programas;

(38)turėtų būti sukurtas „InvestEU“ portalas, kuris suteiktų paprastą prieigą prie patogios naudoti projektų duomenų bazės, siekiant padidinti investicinių projektų, kuriems ieškoma finansavimo, matomumą, daugiausia dėmesio skiriant galimos su Sąjungos teise ir politika suderinamų investicinių projektų bazės įgyvendinantiesiems partneriams sukūrimui;

(39)remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 21 22 ir 23 dalimis, reikia įvertinti programą „InvestEU“ remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu išvengiant pernelyg didelio reglamentavimo ir administracinės naštos, visų pirma tenkančios valstybėms narėms. Prireikus šie reikalavimai gali apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais gali būti remiamasi vertinant programos „InvestEU“ poveikį vietoje;

(40)kad būtų galima stebėti, kokia pažanga daroma siekiant Sąjungos tikslų, turėtų būti įdiegta tvirta produkto, rezultato ir poveikio rodikliais grindžiama stebėsenos sistema. Kad užtikrintų atskaitomybę Europos piliečiams, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai kasmet turėtų teikti programos „InvestEU“ pažangos, poveikio ir operacijų ataskaitas;

(41)šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės išdėstytos Finansiniame reglamente ir visų pirma nustato biudžeto sudarymo ir įgyvendinimo tvarką, pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus, netiesioginį įvykdymą, taip pat reglamentuoja finansų pareigūnų atsakomybės patikras. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga, jei valstybėse narėse nustatoma visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis yra viena esminių išankstinių patikimo finansų valdymo ir rezultatyvaus ES finansavimo sąlygų;

(42)programai „InvestEU“ taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. [naujasis FR]. Juo nustatomos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles dėl biudžeto garantijų;

(43)pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 22 , Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 23 , Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 24 ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 25  Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikras ir inspektavimą vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos nusikalstamos veikos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 26 , ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(44)trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Sąjungos programose pagal susitarime nustatytą bendradarbiavimo sistemą, pagal kurią dalyvavimas įgyvendinant programas nustatomas pagal tą susitarimą priimamu sprendimu. Trečiosios valstybės gali dalyvauti ir remdamosi kitais teisiniais dokumentais. Siekiant atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF), taip pat Europos Audito Rūmams suteikti būtinas teises ir prieigą, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus, šiame reglamente turėtų būti nustatyta speciali nuostata;

(45)remiantis [nuorodą atitinkamai pakoreguoti atsižvelgiant į naują sprendimą dėl UŠT: Tarybos sprendimo 2013/755/ES 88 straipsniu] užjūrio šalyse bei teritorijose (UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai gali gauti finansavimą, atsižvelgiant į programos „InvestEU“ taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama UŠT yra susijusi;

(46)siekiant papildyti neesminius šio reglamento elementus investavimo gairėmis, su kuriomis turėtų derėti finansavimo ir investavimo operacijos, sudaryti sąlygas greitai ir lanksčiai pritaikyti veiklos rezultatų rodiklius ir pakoreguoti atidėjinių normą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl investavimo gairių, susijusių su finansavimo ir investavimo operacijomis pagal skirtingas politikos linijas, rengimo, šio reglamento III priedo keitimo, siekiant atnaujinti ar papildyti rodiklius, ir atidėjinių normos koregavimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(47)programa „InvestEU“ turėtų padėti spręsti ES masto rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemas ir sudaryti sąlygas Sąjungos mastu rinkoje išbandyti novatoriškus finansinius produktus, taip pat sistemas, per kurias jie būtų platinami, sprendžiant naujas arba sudėtingas rinkos nepakankamumo problemas. Todėl veiksmai Sąjungos lygmeniu yra pagrįsti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu steigiamas „InvestEU“ fondas, kuriuo suteikiama ES garantija finansavimo ir investavimo operacijoms, kurias vykdo įgyvendinantieji partneriai ir kuriomis remiama Sąjungos vidaus politika.

Šiuo reglamentu taip pat nustatomas konsultacinės paramos mechanizmas, kuriuo siekiama remti projektų, kuriems reikalingos investicijos, kūrimą ir galimybes gauti finansavimą, taip pat užtikrinti atitinkamą gebėjimų stiprinimą („InvestEU“ konsultacijų centras). Juo taip pat sukuriama duomenų bazė, kuria užtikrinamas projektų, kuriems projektų vykdytojai siekia gauti finansavimą, matomumas ir kuria investuotojams teikiama informacija apie investavimo galimybes („InvestEU“ portalas).

Jame nustatomi programos „InvestEU“ tikslai, 2021–2027 m. biudžetas ir ES garantijos suma, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

3 straipsnis

Programos „InvestEU“ tikslai

1.Bendrasis programos „InvestEU“ tikslas – remti Sąjungos politikos tikslus pasitelkiant finansavimo ir investavimo operacijas, kuriomis prisidedama prie:

(a)Sąjungos konkurencingumo, įskaitant inovacijas ir skaitmeninimą,

(b)Sąjungos ekonomikos tvarumo ir jos augimo,

(c)Sąjungos socialinio atsparumo ir įtraukumo,

(d)Sąjungos kapitalo rinkų integracijos ir bendrosios rinkos stiprinimo, įskaitant sprendimus, kuriais sprendžiama Sąjungos kapitalo rinkų susiskaidymo problema, įvairinami Sąjungos įmonių finansavimo šaltiniai ir skatinamas tvarus finansavimas.

2.Konkretūs programos „InvestEU“ tikslai:

(a)remti finansavimo ir investavimo operacijas į tvarią infrastruktūrą 7 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytose srityse,

(b)remti finansavimo ir investavimo operacijas mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo srityse,

(c)didinti MVĮ ir, tinkamai pagrįstais atvejais, mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių galimybes gauti finansavimą,

(d)gerinti socialinių įmonių galimybes gauti mikrofinansavimą ir finansavimą, remti su socialinėmis investicijomis ir įgūdžiais susijusias finansavimo ir investavimo operacijas ir plėtoti ir stiprinti socialinių investicijų rinkas 7 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytose srityse.

4 straipsnis

ES garantijos biudžetas ir suma

1.ES garantija 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto ES skyriaus reikmėms – 38 000 000 000 EUR (dabartinėmis kainomis). Atidėjinių norma – 40 proc.

8 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto valstybės narės skyriaus reikmėms gali būti suteikta papildoma ES garantijos suma, jei valstybės narės pagal Reglamento [[BNR] numeris] 28 [10 straipsnio 1 dalį] ir Reglamento [[BŽŪP planas] numeris] 29 [75 straipsnio 1 dalį] skiria atitinkamas sumas.

Pirmoje pastraipoje nurodyta ES garantija taip pat gali būti padidinta 5 straipsnyje nurodytų trečiųjų valstybių įnašais, jei jos skiria visą atidėjinio sumą pinigais pagal [Finansinio reglamento] [218 straipsnio 2 dalį].

2.1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos sumos preliminarus paskirstymas pateikiamas šio reglamento I priede. Prireikus Komisija gali pakeisti tame I priede nurodytas sumas ne daugiau kaip 15 proc. kiekvienam tikslui. Ji apie visus pakeitimus praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.V ir VI skyriuose nustatytoms priemonėms įgyvendinti skirtas finansinis paketas – 525 000 000 EUR (dabartinėmis kainomis).

4.3 dalyje nurodyta suma gali būti panaudota teikiant programai „InvestEU“ įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę paramą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas.

5 straipsnis

„InvestEU“ fondo asocijuotosios trečiosios valstybės

„InvestEU“ fondo ES skyriui, nurodytam 8 straipsnio 1 dalies a punkte, ir kiekvienai politikos linijai, nurodytai 7 straipsnio 1 dalyje, gali skirti įnašus šios trečiosios valstybės, norėdamos dalyvauti tam tikruose finansiniuose produktuose, pagal [Finansinio reglamento] [218 straipsnio 2 dalį]:

6 straipsnis

Sąjungos finansavimas ir jo formos

1.ES garantija įgyvendinama pagal netiesioginio valdymo principą su [Finansinio reglamento] [62 straipsnio 1 dalies c punkto ii–vii papunkčiuose] nurodytomis įstaigomis. Kitų formų ES finansavimas pagal šį reglamentą įgyvendinamas pagal tiesioginio arba netiesioginio valdymo principą pagal [Finansinį reglamentą], įskaitant pagal [VIII antraštinę dalį] įgyvendinamas dotacijas.

2.Finansavimo ir investavimo operacijos, kurioms taikoma ES garantija ir kurios yra dalis derinimo operacijos, kuria parama pagal šį reglamentą derinama su parama, teikiama pagal vieną ar daugiau kitų Sąjungos programų, arba su parama iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) inovacijų fondo:

a)    atitinka politikos tikslus ir tinkamumo kriterijus, nustatytus taisyklėse dėl Sąjungos programos, pagal kurią priimami sprendimai dėl paramos,

b)    atitinka šį reglamentą. 

3.Derinimo operacijos, įskaitant finansinę priemonę, kuri yra visiškai finansuojama pagal kitas Sąjungos programas arba iš ATLPS inovacijų fondo, nenaudojant ES garantijos pagal šį reglamentą, atitinka Sąjungos programos, pagal kurią teikiama parama, taisyklėse nustatytus politikos tikslus ir tinkamumo kriterijus.

4.Pagal 6 straipsnio 2 dalį sprendimai dėl visų formų negrąžintinos paramos ir (arba) finansinių priemonių iš Sąjungos biudžeto, kurie yra 2 ir 3 dalyse nurodytos derinimo operacijos dalis, priimami pagal atitinkamos Sąjungos programos taisykles ir įgyvendinami vykdant derinimo operaciją pagal šį reglamentą ir [Finansinio reglamento] [X antraštinę dalį].

   Ataskaitose taip pat pateikiama informacija apie atitiktį Sąjungos programos taisyklėse, pagal kurias priimami sprendimai dėl paramos, nustatytiems politikos tikslams ir tinkamumo kriterijams, taip pat apie atitiktį šiam reglamentui.

II SKYRIUS

„InvestEU“ fondas

7 straipsnis

Politikos linijos

1.„InvestEU“ fondas veikia pagal šias keturias politikos linijas, kuriomis sprendžiamos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos, susijusios su konkrečia taikymo sritimi:

a)    tvarios infrastruktūros politikos liniją – tai apima tvarias investicijas transporto, energetikos, skaitmeninio junglumo, žaliavų tiekimo ir perdirbimo, kosmoso, vandenynų ir vandens, atliekų, gamtos ir kitos aplinkos infrastruktūros, įrangos, kilnojamojo turto ir naujoviškų technologijų diegimo srityse, kuriomis prisidedama prie Sąjungos aplinkos apsaugos arba socialinio tvarumo, arba abiejų sričių tikslų, arba kurios atitinka Sąjungos aplinkos apsaugos arba socialinio tvarumo standartus,

b)    mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo politikos liniją – tai apima mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, mokslinių tyrimų rezultatų perdavimą rinkai, inovacinių sprendimų demonstravimą ir diegimą ir paramą novatoriškų bendrovių, išskyrus MVĮ, veiklos plėtrai, taip pat Sąjungos pramonės skaitmeninimą,

c)    MVĮ politikos liniją – tai apima MVĮ ir, tinkamai pagrįstais atvejais, mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių galimybes gauti finansavimą,

d)    socialinių investicijų ir įgūdžių politikos liniją – tai apima mikrofinansavimą, socialinių įmonių finansavimą ir socialinę ekonomiką; įgūdžius, švietimą, mokymą ir susijusias paslaugas; socialinę infrastruktūrą (įskaitant socialinį būstą ir studentų bendrabučius); socialines inovacijas; sveikatos ir ilgalaikę priežiūrą; įtrauktį ir prieinamumą; socialiniu tikslu vykdomą kultūrinę veiklą; pažeidžiamų asmenų, įskaitant trečiųjų valstybių piliečius, integraciją.

2.Jeigu 19 straipsnyje nurodytam Investicijų komitetui siūloma finansavimo arba investavimo operacija priklauso daugiau nei vienai politikos linijai, ji priskiriama tai linijai, kuriai priklauso jos arba daugumos jos paprojekčių pagrindinis tikslas, išskyrus atvejus, kai investavimo gairėse nustatyta kitaip.

3.Vykdant finansavimo ir investavimo operacijas pagal 1 dalies a punkte nurodytą tvarios infrastruktūros politikos liniją, atliekamas poveikio klimatui ir aplinkos bei socialiniam tvarumui patikrinimas, kad būtų kuo labiau sumažintas žalingas poveikis ir kuo labiau padidinta nauda klimatui, aplinkai ir socialiniam aspektui. Tuo tikslu finansavimo prašantys projektų vykdytojai pateikia reikiamą informaciją, remdamiesi Komisijos parengsimomis gairėmis. Projektams, kurie yra mažesni už tam tikrą gairėse nustatytą dydį, patikrinimas netaikomas.

   Komisijos gairėmis leidžiama:

a)    kiek tai susiję su prisitaikymu, užtikrinti atsparumą galimam neigiamam klimato kaitos poveikiui, atliekant pažeidžiamumo dėl klimato kaitos padarinių ir rizikos vertinimą, įskaitant atitinkamas prisitaikymo priemones, ir, kiek tai susiję su švelninimu, į sąnaudų ir naudos analizę įtraukti išlaidas dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir teigiamą klimato kaitos švelninimo priemonių poveikį,

b)    įtraukti bendrą projekto poveikį pagrindiniams gamtinio kapitalo komponentams, susijusiems su oru, vandeniu, žeme ir biologine įvairove,

c)    įvertinti poveikį tam tikrų vietovių ar gyventojų socialinei įtraukčiai.

4.Įgyvendinantieji partneriai teikia informaciją, kuri yra būtina, kad būtų galima stebėti prie Sąjungos tikslų klimato ir aplinkos srityje prisidedančias investicijas, remiantis Komisijos pateiksimomis gairėmis.

5.Įgyvendinantieji partneriai siekia, kad bent 50 proc. investicijų pagal tvarios infrastruktūros politikos liniją būtų prisidedama siekiant Sąjungos tikslų klimato ir aplinkos srityje.

6.Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos kiekvienos politikos linijos investavimo gairės.

8 straipsnis

Skyriai

1.Kiekvieną 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą politikos liniją sudaro du skyriai, kuriais konkrečios rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos sprendžiamos taip:

i)    rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos, susijusios su Sąjungos politikos prioritetais ir sprendžiamos Sąjungos lygmeniu,

ii)    Sąjungos masto rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos arba

iii)    naujos ar sudėtingos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos, siekiant sukurti naujus finansinius sprendimus ir rinkos struktūras,

2.1 dalyje nurodyti skyriai gali būti naudojami kaip papildoma finansavimo arba investavimo operacijos paramos priemonė, be kita ko, derinant abiejų skyrių paramą.

9 straipsnis

Valstybės narės skyriui taikomos konkrečios nuostatos

1.Sumos, kurias valstybė narė skyrė pagal Reglamento [[BNR] numeris] [10 straipsnio 1 dalį] arba Reglamento [[BŽŪP planas] numeris] [75 straipsnio 1 dalį], naudojamos ES garantijos dalies, kuria padengiamos finansavimo ir investavimo operacijos atitinkamoje valstybėje narėje, atidėjiniams valstybės narės skyriuje suformuoti.

2.Ta valstybės narės skyriaus ES garantijos dalis nustatoma valstybei narei ir Komisijai sudarant susitarimą dėl įnašo.

Valstybė narė ir Komisija sudaro susitarimą dėl įnašo arba jį iš dalies pakeičia per keturis mėnesius nuo Komisijos sprendimo, kuriuo patvirtinamas partnerystės susitarimas arba BŽŪP planas, priėmimo arba tuo pačiu metu, kai priimamas Komisijos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiama programa arba BŽŪP planas.

Dvi ar daugiau valstybių narių su Komisija gali sudaryti bendrą susitarimą dėl įnašo.

Nukrypstant nuo [Finansinio reglamento] [211 straipsnio 1 dalies], valstybės narės skyriaus ES garantijos atidėjinių norma yra 40 proc. ir kiekviename susitarime dėl įnašo ji gali būti sumažinta arba padidinta, siekiant atsižvelgti į riziką, susijusią su naudotinais finansiniais produktais.

3.Susitarime dėl įnašo pateikiama bent ši informacija:

a)    atitinkamos valstybės narės skyriaus ES garantijos dalies bendra suma, jos atidėjinių norma, įnašo iš pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų suma, atidėjinių sudarymo etapas pagal metinį finansinį planą ir susijusio neapibrėžtojo įsipareigojimo suma, kuri turi būti padengta atitinkamos valstybės narės suteikta kompensacine garantija,

b)    strategija, kurią sudaro finansiniai produktai ir jų minimalus svertas, geografinė aprėptis, investavimo laikotarpis ir, kai taikoma, galutinių gavėjų ir reikalavimus atitinkančių tarpininkų kategorijos,

c)    susidomėjimą išreiškęs įgyvendinantysis partneris arba partneriai ir Komisijos pareiga informuoti valstybę narę apie pasirinktą įgyvendinantįjį partnerį arba partnerius,

d)    galimas įnašas iš pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų „InvestEU“ konsultacijų centrui,

e)    valstybei narei taikomos metinių ataskaitų teikimo pareigos, įskaitant ataskaitų, parengtų remiantis susitarime dėl įnašo nurodytais rodikliais, teikimą,

f)    nuostatos dėl atlyginimo už valstybės narės skyriaus ES garantijos dalį,

g)    galimas derinimas su ES skyriaus ištekliais, įskaitant daugiasluoksnę struktūrą, kad būtų užtikrintas geresnis rizikos padengimas pagal 8 straipsnio 2 dalį.

4.Susitarimus dėl įnašų Komisija įgyvendina pagal 14 straipsnį pasirašydama su įgyvendinančiaisiais partneriais susitarimus dėl garantijų.

Jeigu per devynis mėnesius nuo susitarimo dėl įnašo pasirašymo susitarimas dėl garantijos nesudaromas arba vienu ar daugiau susitarimų dėl garantijų neprisiimami įsipareigojimai dėl visos susitarimo dėl įnašo sumos, pirmuoju atveju susitarimas dėl įnašo nutraukiamas, o antruoju atveju – atitinkamai iš dalies keičiamas ir nepanaudota atidėjinio suma pakartotinai panaudojama pagal Reglamento [[BNR] numeris] [10 straipsnio 5 dalį] ir Reglamento [[BŽŪP planas] numeris] [75 straipsnio 5 dalį].

Jeigu susitarimas dėl garantijos nebuvo tinkamai įgyvendintas per Reglamento [[BNR] numeris] [10 straipsnio 6 dalyje] arba Reglamento [[BŽŪP planas] numeris] [75 straipsnio 6 dalyje] nustatytą laikotarpį, susitarimas dėl įnašo iš dalies pakeičiamas ir nepanaudota atidėjinio suma pakartotinai panaudojama pagal Reglamento [[BNR] numeris] [10 straipsnio 6 dalį] ir Reglamento [[BŽŪP planas] numeris] [75 straipsnio 6 dalį].

5.Valstybės narės skyriaus ES garantijos dalies atidėjiniams, nustatytiems susitarime dėl įnašo, taikomos šios taisyklės:

(a)pasibaigus šio straipsnio 3 dalies a punkte nurodytam sudarymo etapui, metinis atidėjinių perteklius, apskaičiuotas palyginant atidėjinių sumą, kuri reikalinga pagal atidėjinių normą, ir faktinius atidėjinius, pakartotinai panaudojamas pagal [BNR] [10 straipsnio 6 dalį] ir [[BŽŪP plano] numeris] [75 straipsnio 6 dalį],

(b)nukrypstant nuo [Finansinio reglamento] [213 straipsnio 4 dalies], pasibaigus šio straipsnio 3 dalies a punkte nurodytam sudarymo etapui, atidėjiniai kasmet nepildomi, kol nepanaudojama ta valstybės narės skyriaus ES garantijos dalis,

(c)Komisija nedelsdama informuoja valstybę narę, jeigu dėl reikalavimų mokėti pagal tą valstybės narės skyriaus ES garantijos dalį tos ES garantijos dalies atidėjinių lygis sumažėja iki mažiau nei 20 proc. pradinio atidėjinių lygio,

(d)jeigu tos valstybės narės skyriaus ES garantijos dalies atidėjinių lygis pasiekia 10 proc. pradinio atidėjinių lygio, atitinkama valstybė narė, Komisijai paprašius, į bendrąjį atidėjinių fondą skiria ne daugiau kaip 5 proc. pradinio atidėjinių lygio.

III SKYRIUS

ES garantija

10 straipsnis

ES garantija

1.ES garantija įgyvendinantiesiems partneriams suteikiama pagal [Finansinio reglamento] [219 straipsnio 1 dalį] ir valdoma pagal [Finansinio reglamento] [X antraštinę dalį].

2.Parama suteikiant ES garantiją gali būti skiriama finansavimo ir investavimo operacijoms, kurioms taikomas šis reglamentas, investavimo laikotarpiu, kuris baigiasi 2027 m. gruodžio 31 d. Įgyvendinančiojo partnerio ir galutinio gavėjo, finansų tarpininko ar bet kurio kito subjekto, nurodyto 13 straipsnio 1 dalies a punkte, sudaromos sutartys pasirašomos iki 2028 m. gruodžio 31 d.

11 straipsnis

Reikalavimus atitinkančios finansavimo ir investavimo operacijos

1.„InvestEU“ fondas remia tik tas finansavimo ir investavimo operacijas, kurios

(a)atitinka [Finansinio reglamento] [209 straipsnio 2 dalies a–e punktuose] nustatytas sąlygas, visų pirma papildomumo reikalavimą, nustatytą [Finansinio reglamento] [209 straipsnio 2 dalies b punkte] ir, tam tikrais atvejais, didina privačiojo sektoriaus investicijas pagal [Finansinio reglamento] [209 straipsnio 2 dalies d punktą];

(b)padeda siekti Sąjungos politikos tikslų ir yra priskiriamos prie šio reglamento II priede išvardytų sričių, kuriose pagal atitinkamą liniją galima vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas, ir

(c)atitinka investavimo gaires.

2.Be Sąjungoje vykdomų projektų, „InvestEU“ fondas, vykdydamas finansavimo ir investavimo operacijas, gali remti šiuos projektus ir operacijas:

(a)tarpvalstybinius projektus, vykdomus subjektų, esančių arba įsisteigusių vienoje ar daugiau valstybių narių, ir apimančius vieną ar daugiau trečiųjų valstybių, įskaitant stojančiąsias valstybes, šalis kandidates ir potencialias šalis kandidates, šalis, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, taip pat Europos ekonominės erdvės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos šalis arba užjūrio šalis ir teritorijas, nustatytas SESV II priede, arba asocijuotąsias trečiąsias valstybes, neatsižvelgiant į tai, ar esama partnerių tose trečiosiose valstybėse arba užjūrio šalyse ar teritorijose;

(b)finansavimo ir investavimo operacijas 5 straipsnyje nurodytose valstybėse, kurios prisidėjo prie konkretaus finansinio produkto.

3.    „InvestEU“ fondas gali remti finansavimo ir investavimo operacijas, kuriomis teikiamos lėšos gavėjams, kurie yra teisės subjektai, įsteigti bet kurioje iš toliau nurodytų valstybių:

(a)valstybėje narėje arba su ja susijusioje užjūrio šalyje ar teritorijoje;

(b)valstybėje arba teritorijoje, kuri pagal 5 straipsnį yra programos „InvestEU“ asocijuotoji trečioji valstybė arba teritorija;

(c)tam tikrais atvejais, trečiojoje valstybėje, nurodytoje 2 dalies a punkte;

(d)kitose valstybėse, jei reikia finansuoti projektą valstybėje arba teritorijoje, nurodytoje a–c punktuose.

12 straipsnis

Įgyvendinančiųjų partnerių atranka

1.Komisija pagal [Finansinio reglamento] [154 straipsnį] iš reikalavimus atitinkančių garantijos šalių atrenka įgyvendinančiuosius partnerius arba jų grupę, nurodytą šios dalies antroje pastraipoje.

ES skyriaus atveju reikalavimus atitinkančios garantijos šalys yra išreiškusios susidomėjimą ir yra pajėgios vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas ne mažiau kaip trijose valstybėse narėse. Įgyvendinantieji partneriai, sudarę grupę, gali ir kartu vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas ne mažiau kaip trijose valstybėse narėse.

Valstybių narių skyriaus atveju atitinkama valstybė narė įgyvendinančiuoju partneriu gali pasiūlyti vieną ar daugiau reikalavimus atitinkančių garantijos šalių iš tų, kurios išreiškė susidomėjimą pagal 9 straipsnio 3 dalies c punktą.

Jeigu atitinkama valstybė narė nepasiūlo įgyvendinančiojo partnerio, Komisija pagal šios dalies antrą pastraipą renkasi iš įgyvendinančiųjų partnerių, kurie gali vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas atitinkamose geografinėse vietovėse.

2.Atrinkdama įgyvendinančiuosius partnerius, Komisija užtikrina, kad „InvestEU“ fondo lėšomis finansuojamas finansinių produktų portfelis:

(a)maksimaliai padidintų 3 straipsnyje nustatytų tikslų aprėptį;

(b)maksimaliai padidintų ES garantijos poveikį, naudojant įgyvendinančiojo partnerio skirtus nuosavus išteklius;

(c)tam tikrais atvejais maksimaliai padidintų privačiojo sektoriaus investicijas;

(d)užtikrintų geografinę diversifikaciją;

(e)užtikrintų pakankamą rizikos diversifikaciją;

(f)skatintų diegti novatoriškus finansinius ir rizikos sprendimus, kad būtų sprendžiamos rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemos.

3.Atrinkdama įgyvendinančiuosius partnerius, Komisija taip pat atsižvelgia į:

(a)galimas išlaidas ir atlyginimą į Sąjungos biudžetą;

(b)įgyvendinančiojo partnerio gebėjimą visapusiškai vykdyti [Finansinio reglamento] [155 straipsnio 2 dalies] reikalavimus, susijusius su mokesčių vengimu, mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu, pinigų plovimu, teroristų finansavimu ir nebendradarbiaujančiomis šalimis ir teritorijomis.

4.Nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai arba institucijos gali būti pasirinkti kaip įgyvendinantieji partneriai, jei jie atitinka šiame straipsnyje ir 14 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatytus reikalavimus.

13 straipsnis

Reikalavimus atitinkančio finansavimo rūšys

1.ES garantija gali būti naudojama šių rūšių finansavimo, kurį teikia įgyvendinantieji partneriai, rizikai padengti:

(a)tiesiogiai arba netiesiogiai per finansų tarpininkus, fondus, investavimo platformas ar kitas priemones galutiniams gavėjams teikiamų paskolų, garantijų, priešpriešinių garantijų, kapitalo rinkos priemonių, bet kokių kitų finansavimo formų ar kredito vertės didinimo priemonių, įskaitant subordinuotąją skolą arba investicijas į nuosavą ar kvazinuosavą kapitalą;

(b)įgyvendinančiojo partnerio teikiamo finansavimo arba garantijų kitai finansų įstaigai, kad pastaroji galėtų vykdyti a punkte nurodytą finansavimo veiklą.

Kad būtų suteikta ES garantija, šios dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytos finansavimo priemonės suteikiamos, įsigyjamos ar išleidžiamos 11 straipsnio 1 dalyje nurodytoms finansavimo arba investavimo operacijoms, jeigu įgyvendinančiojo partnerio finansavimas suteiktas pagal finansavimo susitarimą arba sandorį, kurį įgyvendinantysis partneris pasirašė arba sudarė po to, kai buvo pasirašytas Komisijos ir įgyvendinančiojo partnerio susitarimas dėl garantijos, kurio galiojimas nesibaigė ar kuris nebuvo nutrauktas.

2.Finansavimo ir investavimo operacijoms, vykdomoms per fondus ar kitas tarpines struktūras, taikoma ES garantija pagal nuostatas, kurios turi būti išdėstytos investavimo gairėse, net jei tokia struktūra investuoja tik nedidelę dalį savo investicijų ne Sąjungoje arba 11 straipsnio 2 dalyje nurodytose valstybėse arba į turtą, kuris nėra šio reglamento reikalavimus atitinkantis turtas.

14 straipsnis

Susitarimai dėl garantijos

1.Komisija su kiekvienu įgyvendinančiuoju partneriu sudaro susitarimą dėl ES garantijos suteikimo pagal šio reglamento reikalavimus, o šios garantijos suma turi neviršyti Komisijos nustatytos sumos.

Jeigu įgyvendinantieji partneriai suformuoja 12 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą grupę, Komisija ir kiekvienas grupei priklausantis įgyvendinantysis partneris arba vienas įgyvendinantysis partneris grupės vardu sudaro vieną susitarimą dėl garantijos.

2.Į susitarimus dėl garantijos visų pirma įtraukiamos šios nuostatos:

(a)nuostatos dėl finansinio įnašo, kurį turi pateikti įgyvendinantysis partneris, sumos ir sąlygų;

(b)finansavimo arba garantijų, kurias įgyvendinantysis partneris turi suteikti kitam įgyvendinimo procese dalyvaujančiam teisės subjektui, jei toks yra, sąlygos;

(c)išsamios ES garantijos suteikimo taisyklės, laikantis 16 straipsnio, įskaitant jos aprėpties taikymą specialių rūšių priemonių portfeliams ir atitinkamus įvykius, dėl kurių gali būti reikalaujama mokėti pagal ES garantiją;

(d)nuostatos dėl atlyginimo už rizikos prisiėmimą, kuris turi būti paskirstytas proporcingai Sąjungos ir įgyvendinančiojo partnerio atitinkamai prisiimtos rizikos daliai;

(e)mokėjimo sąlygos;

(f)nuostatos dėl įgyvendinančiojo partnerio įsipareigojimo sutikti su Komisijos ir Investicijų komiteto sprendimais dėl ES garantijos naudojimo siūlomai finansavimo ar investavimo operacijai vykdyti, nepažeidžiant įgyvendinančiojo partnerio teisės priimti sprendimą dėl siūlomos operacijos be ES garantijos;

(g)nuostatos ir procedūros, susijusios su išmokėtų sumų išieškojimu, kuris turi būti pavestas įgyvendinančiajam partneriui;

(h)nuostatos dėl finansinių ir veiklos ataskaitų teikimo ir pagal ES garantiją vykdomų operacijų stebėsenos;

(i)nuostatos dėl pagrindinių veiklos rodiklių, visų pirma susijusių su ES garantijos naudojimu, atitiktimi 3, 7 ir 11 straipsniuose nustatytiems tikslams ir kriterijams ir privataus kapitalo sutelkimu;

(j)kai taikoma, nuostatos ir procedūros, susijusios su derinimo operacijomis;

(k)kitos atitinkamos nuostatos, kuriomis laikomasi [Finansinio reglamento] [X antraštinės dalies] reikalavimų.

3.Susitarime dėl garantijos taip pat numatoma, kad Sąjungai priskirtinas atlyginimas dėl finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikomas šis reglamentas, vykdymo turi būti pateikiamas atskaičius mokėjimus pagal reikalavimą mokėti pagal ES garantiją.

4.Be to, susitarime dėl garantijos numatoma, kad bet kokia įgyvendinančiajam partneriui mokėtina su ES garantija susijusi suma atskaitoma iš bendros įgyvendinančiojo partnerio Sąjungai dėl finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikomas šis reglamentas, vykdymo mokėtinos atlyginimo, pajamų ir grąžinimų sumos. Jeigu šios sumos nepakanka įgyvendinančiajam partneriui pagal 15 straipsnio 3 dalį mokėtinai sumai padengti, likusi suma imama iš ES garantijos atidėjinių.

5.Jei susitarimas dėl garantijos sudaromas valstybės narės skyriuje, susitarime gali būti numatyta, kad valstybės narės arba atitinkamų regionų atstovai dalyvautų stebint, kaip įgyvendinamas susitarimas dėl garantijos.

15 straipsnis

ES garantijos naudojimo reikalavimai

1.ES garantija suteikiama įsigaliojus su atitinkamu įgyvendinančiuoju partneriu sudarytam susitarimui dėl garantijos.

2.Finansavimo ir investavimo operacijoms ES garantija suteikiama tik tuomet, jei jos atitinka šiame reglamente ir atitinkamose investavimo gairėse nustatytus kriterijus ir jei Investicijų komitetas padarė išvadą, kad jos atitinka reikalavimus, kad joms būtų skirta parama suteikiant ES garantiją. Įgyvendinantieji partneriai išlieka atsakingi už tai, kad būtų užtikrinta, jog finansavimo ir investavimo operacijos atitiktų šį reglamentą ir atitinkamas investavimo gaires.

3.Komisija įgyvendinančiajam partneriui nedengia jokių administracinių išlaidų ar mokesčių, susijusių su finansavimo ir investavimo operacijų pagal ES garantiją įgyvendinimu, nebent dėl politikos tikslų, kurių siekiama įgyvendinamu finansiniu produktu, pobūdžio įgyvendinantysis partneris gali įrodyti, kad reikia taikyti išimtį. Tokių išlaidų padengimas nustatomas susitarime dėl garantijos ir atitinka [Finansinio reglamento] [209 straipsnio 2 dalies g punktą].

4.Be to, įgyvendinantysis partneris gali naudoti ES garantiją atitinkamai daliai išieškojimo išlaidų, nebent jos būtų išskaičiuotos iš pajamų, gautų iš išieškojimo, pagal 14 straipsnio 4 dalį.

16 straipsnis

ES garantijos aprėptis ir sąlygos

1.Atlyginimas už prisiimamą riziką paskirstomas Sąjungai ir įgyvendinančiajam partneriui proporcingai jų atitinkamai prisiimtos finansavimo ir investavimo operacijų portfelio arba, kai taikoma, atskirų operacijų rizikos daliai. Įgyvendinantysis partneris pats prisiima atitinkamą riziką, susijusią su finansavimo ir investavimo operacijomis, kurioms suteikta ES garantija, nebent išimtiniu atveju, kai politikos tikslai, kurių siekiama įgyvendinamu finansiniu produktu, yra tokio pobūdžio, kad įgyvendinantysis partneris pagrįstai negalėjo prisidėti savo pajėgumu prisiimti riziką.

2.ES garantija padengia:

(a)13 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų skolos produktų atveju:

i)    pagrindinę sumą ir visas laikantis finansavimo operacijų sąlygų iki įsipareigojimų neįvykdymo momento įgyvendinančiajam partneriui mokėtinas, bet nesumokėtas palūkanas ir sumas; subordinuotosios skolos atveju įsipareigojimų neįvykdymo įvykiu laikomas atidėjimas, sumažinimas arba reikalaujamas investavimo nutraukimas;

ii)    restruktūrizavimo nuostolius;

iii)    nuostolius, susidarančius dėl valiutų, išskyrus euro, kursų svyravimų rinkose, kuriose ilgalaikio apsidraudimo galimybės yra ribotos;

(b)13 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų investicijų į nuosavą kapitalą arba kvazinuosavą kapitalą atveju – investuotas sumas ir su jomis susijusias finansavimo sąnaudas bei nuostolius, susidarančius dėl valiutų, išskyrus euro, kursų svyravimų;

(c)13 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto įgyvendinančiojo partnerio kitam teisės subjektui teikiamo finansavimo arba garantijų atveju – panaudotas sumas ir su jomis susijusias finansavimo išlaidas.

3.Jeigu Sąjunga įgyvendinančiajam partneriui pareikalavus išmoka sumą pagal ES garantiją, jai perleidžiamos visos atitinkamos likusios galioti įgyvendinančiojo partnerio teisės, susijusios su finansavimo ir investavimo operacijomis, kurioms taikyta ES garantija.

Įgyvendinantysis partneris Sąjungos naudai vykdo perleistų sumų išieškojimą ir atlygina Sąjungai iš susigrąžintų lėšų.

IV SKYRIUS

VALDYMAS

17 straipsnis

Patariamoji taryba

1.Komisijai pataria patariamoji taryba, kuri yra dviejų sudėčių: vieną sudaro įgyvendinančiųjų partnerių atstovai, o kitą – valstybių narių atstovai.

2.Kiekvienas įgyvendinantysis partneris ir kiekviena valstybė narė gali paskirti vieną atstovą į atitinkamos sudėties tarybą.

3.Komisijai atstovaujama abiejų sudėčių patariamojoje taryboje.

4.Patariamosios tarybos, kurią sudaro įgyvendinančiųjų partnerių atstovai, posėdžiui bendrai pirmininkauja Komisijos atstovas ir Europos investicijų banko paskirtas atstovas.

Komisijos atstovas yra patariamosios tarybos, kurią sudaro valstybių narių atstovai, posėdžio pirmininkas.

Patariamoji taryba posėdžiauja reguliariai ir ne rečiau kaip du kartus per metus; į posėdžius ji renkasi pirmininko prašymu. Bendri dviejų patariamosios tarybos sudėčių posėdžiai taip pat gali būti rengiami bendru jų pirmininkų prašymu.

Komisija nustato veiklos taisykles ir procedūras ir vadovauja patariamosios tarybos sekretoriatui.

5.Patariamoji taryba,

(a)kurią sudaro įgyvendinančiųjų partnerių atstovai:

i)    teikia konsultacijas apie finansinių produktų, kuriuos reikia įgyvendinti pagal šį reglamentą, kūrimą;

ii)    Komisijai teikia konsultacijas rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos bei rinkos sąlygų klausimais;

(b)kurią sudaro valstybių narių atstovai:

i)    informuoja valstybes nares apie „InvestEU“ fondo įgyvendinimą;

ii)    keičiasi nuomonėmis su valstybėmis narėmis apie rinkos pokyčius ir dalijasi geriausia patirtimi.

18 straipsnis

Projekto grupė

1.Sukuriama projekto grupė, kurią sudaro ekspertai, kuriuos, nedarant poveikio Sąjungos biudžetui, Komisijai skyrė įgyvendinantieji partneriai.

2.Kiekvienas įgyvendinantysis partneris paskiria ekspertus į projekto grupę. Ekspertų skaičius nustatomas susitarime dėl garantijos.

3.Komisija patvirtina, ar įgyvendinančiųjų partnerių siūlomos finansavimo ir investavimo operacijos atitinka Sąjungos teisę ir politiką.

4.Gavusi 3 dalyje nurodytą Komisijos patvirtinimą, projekto grupė vykdo įgyvendinančiųjų partnerių atliekamo siūlomų finansavimo ir investavimo operacijų išsamaus patikrinimo kokybės kontrolę. Tada finansavimo ir investavimo operacijos pateikiamos Investicijų komitetui, kad šis patvirtintų ES garantijos aprėptį.

Projekto grupė Investicijų komitetui parengia siūlomų finansavimo ir investavimo operacijų rezultatų suvestinę.

Rezultatų suvestinėje visų pirma įvertinama:

(a)siūlomų finansavimo ir investavimo operacijų rizikos profilis;

(b)nauda galutiniams gavėjams;

(c)tinkamumo kriterijų laikymasis.

Kiekvienas įgyvendinantysis partneris projekto grupei pateikia tinkamą ir suderintą informaciją, kad ji galėtų atlikti rizikos analizę ir parengti rezultatų suvestinę.

5.Projekto grupės ekspertas nevertina išsamaus patikrinimo arba vertinimo, susijusio su potencialia finansavimo ar investavimo operacija, kurią pateikė įgyvendinantysis partneris, kuris tą ekspertą paskyrė Komisijai. Tas ekspertas taip pat nerengia rezultatų suvestinės, susijusios su tais pasiūlymais.

6.Kiekvienas projekto grupės ekspertas nedelsdamas praneša Komisijai apie bet kokį interesų konfliktą ir perduoda jai visą informaciją, kurios reikia nuolat tikrinant, ar nėra interesų konfliktų.

7.Komisija nustato išsamias projekto grupės veiklos ir interesų konflikto situacijų patikrinimo taisykles.

8.Komisija nustato išsamias rezultatų suvestinės taisykles, kad Investicijų komitetas galėtų patvirtinti, kad ES garantiją galima naudoti siūlomai finansavimo ar investavimo operacijai.

19 straipsnis

Investicijų komitetas

1.Įsteigiamas Investicijų komitetas. Jis

2.Investicijų komitetas į posėdžius renkasi keturių skirtingų sudėčių, atitinkančių 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas politikos linijas.

Kiekvienos sudėties Investicijų komitetą sudaro šeši apmokami išorės ekspertai. Ekspertai atrenkami pagal [Finansinio reglamento] [237 straipsnį] ir Komisija juos skiria ne ilgesnei kaip ketverių metų kadencijai. Jų kadencija gali būti pratęsta, tačiau negali būti ilgesnė nei septyneri metai iš viso. Komisija gali nuspręsti pratęsti einančio pareigas Investicijų komiteto nario kadenciją, nesilaikydama šioje dalyje nustatytos tvarkos.

Ekspertai turi turėti aukšto lygio atitinkamos rinkos patirties, susijusios su projektų struktūros formavimu ir finansavimu arba MVĮ ar didesnių įmonių finansavimu.

Investicijų komitetas yra tokios sudėties, kad būtų užtikrinta, kad jis turėtų plačių žinių apie sektorius, kurioms taikomos politikos linijos, nurodytos 7 straipsnio 1 dalyje, ir geografines rinkas Sąjungoje ir kad jame būtų užtikrinta lyčių pusiausvyra.

Keturi nariai turi būti visų keturių sudėčių Investicijų komiteto nuolatiniais nariais. Be to, kiekvienoje iš keturių sudėčių turi būti po du ekspertus, turinčius investavimo į sektorius, kuriems taikoma ta politikos linija, patirties. Bent vienas iš nuolatinių narių turi turėti praktinės patirties tvarių investicijų srityje. Komisija paskiria atitinkamos sudėties Investicijų komiteto narius. Iš savo nuolatinių narių Investicijų komitetas išsirenka pirmininką.

Komisija priima darbo tvarkos taisykles ir vadovauja Investicijų komiteto sekretoriatui.

3.Investicijų komiteto nariai, dalyvaudami šio komiteto veikloje, vykdo savo pareigas nešališkai ir vadovaudamiesi vien tik „InvestEU“ fondo interesais. Jie nesiekia gauti nurodymų iš įgyvendinančiųjų partnerių, Sąjungos institucijų, valstybių narių arba kitų viešųjų ar privačiųjų įstaigų ir jų nurodymais nesivadovauja.

Kiekvieno Investicijų komiteto nario gyvenimo aprašymas ir interesų deklaracija skelbiami viešai ir nuolat atnaujinami. Kiekvienas Investicijų komiteto narys nedelsdamas perduoda Komisijai visą informaciją, kurios reikia nuolat tikrinant, ar nėra interesų konfliktų.

Komisija gali pašalinti narį iš pareigų, jeigu jis nesilaiko šioje dalyje nustatytų reikalavimų arba dėl kitų tinkamai pagrįstų priežasčių.

4.Veikdamas pagal šį straipsnį, Investicijų komitetas remiasi įgyvendinančiųjų partnerių pateiktais dokumentais ir bet kokiais kitais dokumentais, kurie, jo manymu, yra svarbūs. Bet koks įgyvendinančiojo partnerio atliktas projekto vertinimas, susijęs su finansavimo ar investavimo operacija, kuriai taikoma ES garantija, Investicijų komitetui nėra privalomas.

Atlikdamas pasiūlymų vertinimą ir patikrinimą, Investicijų komitetas naudoja 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą rezultatų suvestinę.

5.Investicijų komiteto išvados priimamos visų narių paprasta balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, Investicijų komiteto pirmininko balsas yra lemiamas.

Investicijų komiteto išvados pritarti paramai finansavimo ir investavimo operacijoms suteikiant ES garantiją yra viešai prieinamos ir jose, be kita ko, pateikiamas pritarimo pagrindimas. Paskelbtose išvadose neturi būti neskelbtinos komercinės informacijos.

Rezultatų suvestinė viešai skelbiama po to, kai pasirašoma finansavimo arba investavimo operacija arba paprojektis, jei toks yra. Paskelbtoje suvestinėje neturi būti neskelbtinos komercinės informacijos ar asmens duomenų, kurie pagal Sąjungos duomenų apsaugos taisykles neturi būti atskleisti.

Investicijų komiteto išvados nepritarti ES garantijos naudojimui du kartus per metus perduodamos Europos Parlamentui ir Tarybai, laikantis griežtų konfidencialumo reikalavimų.

6.Kai Investicijų komiteto prašoma patvirtinti ES garantijos naudojimą finansavimo arba investavimo operacijai, kuri yra priemonė, programa arba struktūra, kurią sudaro pagrindiniai paprojekčiai, tas patvirtinimas apima pagrindinius paprojekčius, išskyrus atvejus, kai Investicijų komitetas nusprendžia pasilikti teisę juos patvirtinti atskirai.

V SKYRIUS

„InvestEU“ konsultacijų centras

20 straipsnis

„InvestEU“ konsultacijų centras

1.„InvestEU“ konsultacijų centras teikia konsultacinę paramą, susijusią su investicinių projektų nustatymu, rengimu, plėtojimu, struktūros formavimu, viešaisiais pirkimais ir įgyvendinimu, arba stiprina projektų vykdytojų ir finansų tarpininkų gebėjimus įgyvendinti finansavimo ir investavimo operacijas. Parama prireikus gali būti teikiama bet kuriuo projekto gyvavimo ciklo arba remiamo subjekto finansavimo etapu.

„InvestEU“ konsultacijų centras yra kiekvienos politikos linijos, nurodytos 7 straipsnio 1 dalyje, komponentas, apimantis visus tą liniją sudarančius sektorius. Be to, teikiamos ir įvairius sektorius apimančios konsultavimo paslaugos.

2.„InvestEU“ konsultacijų centras visų pirma teikia šias paslaugas:

(a)vieno langelio principu veikiančio projekto plėtojimo pagalbos centro paslaugas valdžios institucijoms ir projektų vykdytojams vykdant centralizuotai valdomas Sąjungos programas;

(b)prireikus – padeda projektų vykdytojams plėtoti projektus, kad jie atitiktų 3, 7 ir 11 straipsniuose nustatytus tikslus ir tinkamumo kriterijus, taip pat sudaro palankesnes sąlygas nedidelio masto projektams sujungti; tačiau tokia pagalba nedaro įtakos Investicijų komiteto išvadoms dėl ES garantija tokiems projektams teikiamos paramos aprėpties;

(c)remia veiksmus ir vietos žinių panaudojimą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas visoje Sąjungoje naudotis „InvestEU“ fondo parama ir, kai įmanoma, aktyviai prisidėti prie „InvestEU“ fondo sektorių ir geografinės diversifikacijos tikslo, remiant įgyvendinančiuosius partnerius jiems inicijuojant ir plėtojant potencialias finansavimo ir investavimo operacijas;

(d)sudaro palankesnes sąlygas kurti bendradarbiavimo platformas, skirtas keistis ir dalytis tarpusavyje duomenimis, praktine patirtimi ir geriausios patirties pavyzdžiais, siekiant remti projektų bazę ir sektorių plėtrą;

(e)aktyviai teikia konsultacinę paramą kuriant investavimo platformas, visų pirma tarpvalstybines investavimo platformas, kuriose dalyvauja kelios valstybės narės;

(f)remia gebėjimų stiprinimo veiksmus, kad būtų plėtojami organizaciniai gebėjimai, įgūdžiai ir procesai ir paspartintas organizacijų pasirengimas investicijoms, kad projektų vykdytojai ir valdžios institucijos galėtų kurti investicinių projektų bazes ir valdyti projektus, o finansų tarpininkai įgyvendinti finansavimo ir investavimo operacijas, padėdami subjektams, patiriantiems sunkumų gauti finansavimą, be kita ko, padedant ugdyti rizikos vertinimo gebėjimus ar įgyti su konkrečiu sektoriumi susijusių žinių.

3.„InvestEU“ konsultacijų centro paslaugomis gali naudotis viešųjų ir privačių projektų vykdytojai, taip pat finansų bei kitų sričių tarpininkai.

4.2 dalyje nurodytoms paslaugoms gali būti taikomi mokesčiai daliai išlaidų, susijusių su tų paslaugų teikimu, padengti.

5.Siekiant šio straipsnio 1 dalyje nurodyto tikslo ir sudaryti palankesnes sąlygas teikti konsultacinę paramą, „InvestEU“ konsultacijų centras remiasi Komisijos ir įgyvendinančiųjų partnerių praktine patirtimi.

6.Prireikus „InvestEU“ konsultacijų centras veikia vietos lygmeniu. Jo padaliniai steigiami pirmiausia tose valstybėse narėse ar regionuose, kurie patiria sunkumų plėtodami „InvestEU“ fondo finansuojamus projektus. „InvestEU“ konsultacijų centras padeda perduoti žinias regiono ir vietos lygmenims siekiant stiprinti regioninius ir vietos gebėjimus ir kaupti praktinę patirtį, susijusius su 1 dalyje nurodyta pagalba.

7.Finansavimo prašantiems projektų, visų pirma smulkesnių projektų, vykdytojams įgyvendinantieji partneriai siūlo projektus pateikti „InvestEU“ konsultacijų centrui, kad, prireikus, būtų galima patobulinti jų projektų rengimą ir įvertinti galimybę sujungti projektus.

Įgyvendinantieji partneriai taip pat informuoja projektų vykdytojus apie galimybę įtraukti jų projektus į sąrašą 21 straipsnyje nurodytame „InvestEU“ portale.

VI SKYRIUS

21 straipsnis

„InvestEU“ portalas

1.Komisija sukuria „InvestEU“ portalą. Jis yra lengvai prieinama ir patogi naudotis projektų duomenų bazė, kurioje teikiama aktuali informacija apie kiekvieną projektą.

2.„InvestEU“ portalas – vieta, kurioje projektų vykdytojai gali pristatyti savo projektus, kuriems siekia gauti finansavimą, ir taip investuotojams suteikti informacijos apie juos. Projektų įtraukimas į „InvestEU“ portalą nedaro poveikio sprendimams dėl galutinių projektų, atrenkamų paramai pagal šį reglamentą ar bet kokią kitą Sąjungos priemonę arba viešajam finansavimui teikti.

3.Portale pateikiami tik Sąjungos teisę ir politiką atitinkantys projektai.

4.3 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančius projektus Komisija perduoda atitinkamiems įgyvendinantiesiems partneriams.

5.Įgyvendinantieji partneriai nagrinėja projektus, patenkančius į jų geografinę ir veiklos sritį.

VII SKYRIUS

Stebėsena ir ataskaitų teikimas, vertinimas ir kontrolė

22 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.Rodikliai, kuriais grindžiama programos „InvestEU“ įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų bendrųjų ir konkrečių tikslų, ataskaita, pateikti šio reglamento III priede.

2.Siekiant veiksmingai įvertinti „InvestEU“ programos įgyvendinimo pažangą, padarytą siekiant jos tikslų, Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šio reglamento III priedas, kad prireikus rodikliai būtų peržiūrėti arba papildyti, ir kuriais reglamentas papildomas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo.

3.Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl įgyvendinantiesiems partneriams ir, kai tinkama, kitiems Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

4.Komisija pagal [Finansinio reglamento] [241 ir 250 straipsnius] parengia programos „InvestEU“ įgyvendinimo ataskaitą. Tuo tikslu įgyvendinantieji partneriai kasmet teikia informaciją, kuri yra būtina, kad Komisija galėtų vykdyti savo ataskaitų teikimo pareigas.

5.Be to, kiekvienas įgyvendinantysis partneris kas šešis mėnesius Komisijai pateikia ataskaitą apie finansavimo ir investavimo operacijas, kurioms taikomas šis reglamentas, suskirstytą atitinkamai pagal ES skyrių ir valstybės narės skyrių pagal valstybes nares. Ataskaitoje įvertinama atitiktis ES garantijos naudojimo reikalavimams ir pagrindiniams veiklos rezultatų rodikliams, nustatytiems šio reglamento III priede. Ataskaitoje taip pat pateikiami veiklos, statistiniai, finansiniai ir apskaitos duomenys apie kiekvieną finansavimo ir investavimo operaciją skyriaus, politikos linijos ir „InvestEU“ fondo lygmeniu. Vienoje iš tų ataskaitų pateikiama informacija, kurią įgyvendinantieji partneriai pateikia pagal [Finansinio reglamento] [155 straipsnio 1 dalies a punktą].

23 straipsnis

Vertinimas

1.Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

2.Iki 2025 m. rugsėjo 30 d. Komisija atlieka tarpinį programos „InvestEU“ vertinimą, visų pirma įvertindama, kaip buvo panaudota ES garantija.

3.Baigiant įgyvendinti programą „InvestEU“, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį programos „InvestEU“ vertinimą, visų pirma įvertindama, kaip buvo panaudota ES garantija.

4.Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

5.Įgyvendinantieji partneriai prisideda prie 1 ir 2 dalyse nurodytų vertinimų ir teikia Komisijai informaciją, kurios reikia tiems vertinimams atlikti.

6.Pagal [Finansinio reglamento] [211 straipsnio 1 dalį] Komisija kas trejus metus į [Finansinio reglamento] [250 straipsnyje] nurodytą metinę ataskaitą įtraukia šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatytos atidėjinių normos tinkamumo peržiūrą, kurioje įvertina faktinį finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikoma ES garantija, rizikos pobūdį. Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad remdamasi ta peržiūra ji galėtų pakoreguoti šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą atidėjinių normą ne daugiau kaip 15 proc.

24 straipsnis

Auditai

Asmenų ar subjektų, tarp jų ir Sąjungos institucijų ar įstaigų neįgaliotų asmenų ar subjektų, atliktais Sąjungos finansavimo naudojimo auditais grindžiamas bendras užtikrinimas pagal [Finansinio reglamento] [127 straipsnį].

25 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

Kai trečioji valstybė dalyvauja programoje „InvestEU“, kaip nustatyta sprendime, priimtame pagal tarptautinį susitarimą, arba kitoje teisinėje priemonėje, trečioji valstybė suteikia reikiamas teises ir prieigą atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus. OLAF atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, nurodytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų.

26 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.7 straipsnio 6 dalyje, 22 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnio 6 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo [šio reglamento įsigaliojimo dienos]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7 straipsnio 6 dalyje, 22 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnio 6 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal 7 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 2 dalį ir 23 straipsnio 6 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

VIII SKYRIUS

Skaidrumas ir matomumas

27 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1.Įgyvendinantieji partneriai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

2.Komisija vykdo su programa „InvestEU“ ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Programai „InvestEU“ skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 3 straipsnyje nurodytais tikslais.

IX SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

28 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.Iš šio reglamento IV priede nurodytose programose nustatytų finansinių priemonių gautos pajamos, grąžinimai ir išieškotos sumos gali būti naudojamos ES garantijos atidėjiniams suformuoti pagal šį reglamentą.

2.Iš Reglamente (ES) 2015/1017 nustatytos ES garantijos gautos pajamos, grąžinimai ir išieškotos sumos gali būti naudojamos ES garantijos atidėjiniams suformuoti pagal šį reglamentą, išskyrus atvejus, kai jos naudojamos Reglamento (ES) 2015/1017 4, 9 ir 12 straipsniuose nustatytais tikslais.

29 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4.Tikslas (-ai)

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms 

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams

3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) (programų grupė)

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.Trukmė ir finansinis poveikis

1.6.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms 

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

3.2.2.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) (programų grupė)

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

◻ nauja priemone 

◻ nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus 30  

◻ esamos priemonės galiojimo pratęsimu 

X vienos ar daugiau priemonių sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują priemonę 

1.4.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.4.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.4.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.4.3.Panašios patirties išvados

1.4.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.Trukmė ir finansinis poveikis

X trukmė ribota

–X    galioja nuo 2021 01 01 iki 2027 12 31

–X    ES garantijos atidėjiniams sudaryti skirtų įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo 2021 iki 2027 m., o mokėjimų asignavimų – nuo 2021 iki 2030 m.

◻ trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.6.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 31  

X Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–X padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–◻    vykdomųjų įstaigų. 

◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis. 

X Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis perduodant:

–◻ trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

–X tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (galbūt, inter alia, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui, Europos Tarybos bankui, Pasaulio bankui);

–X Europos investicijų banko grupei;

–◻ įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

–X viešosios teisės subjektams;

–X privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms, kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

–X valstybės narės privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės sistemos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija ir siūloma nauja biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka 35  

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomo poveikio administracinio pobūdžio asignavimams santrauka

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama 

–X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų priemonei valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.2.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

3.2.3.Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–◻    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

–X    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

–◻    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–X    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–◻    nuosaviems ištekliams 

–X     kitoms pajamoms

Nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms X    

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Pagal pasiūlymo 28 straipsnio 1 dalį pajamos, grąžinamos ir susigrąžinamos sumos bus priskirtos šiai biudžeto išlaidų eilutei:

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

(1)    http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/HTML/?uri=CELEX:52016SC0297&from=EN

(2)    https://www.eca.europa.eu/Lists/News/NEWS1611_11/OP16_02_lt.pdf

(3)    http://www.eib.org/infocentre/publications/all/evaluation-of-the-functioning-of-the-efsi.htm

(4)    https://ec.europa.eu/commission/publications/independent-evaluation-investment-plan_en

(5)    https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52016DC0764&qid=1528711717295&from=EN

(6)    https://www.eca.europa.eu/en/Pages/DocItem.aspx?did=44174

(7)    Tai buvo atvirų viešų konsultacijų dėl investicijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų, MVĮ ir bendrosios rinkos dalis.https://ec.europa.eu/info/consultations/public-consultation-eu-funds-area-investment-research-innovation-smes-and-single-market_lt

(8)    OL L 169, 2015 7 1, p. 1.

(9)    COM(2018) 321 final.

(10)    2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).

(11)    OL C […], […], p. […].

(12)    OL C […], […], p. […].

(13)    COM(2018) 97 final.

(14)    COM(2018) 353.

(15)    2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL L 344, 2016 12 17, p. 1)

(16)

   COM(2017) 206.

(17)

   COM(2017) 250.

(18)    European Economy Discussion Paper No 074, paskelbta 2018 m. sausio mėn.

(19)    Nuorodą reikia atnaujinti: OL C 373, 2013 12 20, p. 1. Susitarimą rasite https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=uriserv:OJ.C_.2013.373.01.0001.01.ENG&toc=OJ:C:2013:373:TOC  

(20)    2016 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).

(21)    2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(22)    1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(23)    1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 96 11 15, p. 2).

(24)    2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(25)    2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(26)    2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžčių (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(27)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(28)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/LT/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx  

(29)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(30)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(31)    Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

(32)    Bendros sumos dėl suapvalinimo gali būti netikslios.

(33)    Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(34)    Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(35)    CA – sutartininkas („Contract Staff“), LA – vietinis darbuotojas („Local Staff“), SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“), INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“), JES – jaunesnysis delegacijos specialistas („Junior Professionals in Delegations“).

(36)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(37)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 proc. surinkimo sąnaudų.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis,2018 06 06

COM(2018) 439 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento

Dėl programos „InvestEU“

{SEC(2018) 293 final}
{SWD(2018) 314 final}
{SWD(2018) 316 final}

I PRIEDAS

Orientacinės sumos kiekvienam konkrečiam tikslui

4 straipsnio 2 dalyje nurodytas preliminarus paskirstymas finansinėms ir investicinėms operacijoms yra toks:

a)    iki 11 500 000 000 EUR 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytiems tikslams;

b)    iki 11 250 000 000 EUR 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytiems tikslams;

c)    iki 11 250 000 000 EUR 3 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytiems tikslams;

d)    iki 4 000 000 000 EUR 3 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytiems tikslams.