This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52011DC0455
COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS European Agenda for the Integration of Third-Country Nationals
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Europos trečiųjų šalių piliečių integracijos darbotvarkė
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Europos trečiųjų šalių piliečių integracijos darbotvarkė
/* KOM/2011/0455 galutinis */
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Europos trečiųjų šalių piliečių integracijos darbotvarkė /* KOM/2011/0455 galutinis */
TURINYS 1........... INTEGRACIJA MIGRACIJOS
POTENCIALUI IŠNAUDOTI............................. 2 2........... Integracijos valdymas yra bendra atsakomybė......................... 3 A. Integracija
užtikrinant aktyvesnį dalyvavimą......................................... 4 B. Daugiau
vietos lygmens veiksmų......................................................................... 8 C. Kilmės
šalių įtraukimas.......................................................................................... 10 3........... BŪSIMI VEIKSMAI................................................................................................ 11
1.
INTEGRACIJA MIGRACIJOS POTENCIALUI IŠNAUDOTI
Pastaraisiais dešimtmečiais dauguma ES
valstybių narių susiduria su vis didesne migracija. Migrantai iš
trečiųjų šalių sudaro apie 4 % viso ES gyventojų
skaičiaus[1].
Taigi, gyventojų sudėtis keičiasi ir Europos visuomenė
tampa vis įvairesnė. Todėl socialinė sanglauda turi
būti užtikrinama atsižvelgiant į naujas sąlygas ir
vyriausybės turi spręsti visuomenei susirūpinimą
keliančius uždavinius. Europai didelį poveikį daro ir
demografiniai pokyčiai, įskaitant visuomenės senėjimą,
ilgesnę gyvenimo trukmę ir mažėjantį darbingo amžiaus
gyventojų skaičių[2].
Teisėta migracija gali padėti spręsti šiuos uždavinius ir kartu
maksimaliai išnaudoti ES darbo jėgos išteklius bei įgūdžius ir
gerinti ES ekonomikos našumą. Demografiniai uždaviniai įvairiuose
regionuose yra skirtingi ir turi būti sprendžiami taikant specialias
priemones. Kad migracijos teikiami privalumai būtų iki galo
išnaudoti, Europa turi rasti būdą geriau prisitaikyti prie visuomenės
įvairovės ir daugiakultūriškumo užtikrindama veiksmingesnę
migrantų integraciją. Strategijoje „Europa 2020“[3] ir Stokholmo programoje[4] visiškai pripažįstama, kad migracija
gali padėti kurti konkurencingą ir tvarų ūkį, ir kaip
aiškus politinis tikslas nurodoma veiksminga teisėtų migrantų
integracija, grindžiama žmogaus teisių paisymu ir skatinimu[5]. Valstybės narės patvirtino
įsipareigojimą toliau plėtoti esminę integracijos, kaip
ekonomikos vystymosi ir socialinės sanglaudos varomosios jėgos,
idėją, kad migrantai galėtų kuo labiau prisidėti prie
ekonomikos augimo ir kultūrinės įvairovės[6]. ES bendradarbiavimo integracijos srityje
pagrindas – bendri pagrindiniai imigrantų integracijos politikos Europos
Sąjungoje principai, kuriuos Taryba priėmė 2004 m.[7] Remiantis principais pabrėžiama, kad
integracija yra dinamiškas, dvikryptis migrantų ir priimančiosios
visuomenės abipusio prisitaikymo procesas. Visi ES veiksmai, kuriuos
Komisija nurodė 2005 m. Bendroje integracijos darbotvarkėje,
užbaigti[8].
Tačiau socialinės, ekonominės ir politinės sąlygos
pasikeitė, be to, ne visos integracijos priemonės davė
lauktų rezultatų. Integracijos politikai taip pat svarbu
migrantų noras ir ryžtas įsilieti į priimančiąją
visuomenę. Į Sutartį įtraukus naują
teisinę nuostatą, pagal kurią ES remia valstybėse narėse
teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių
piliečių integraciją[9]
(Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 79 straipsnio
4 dalis), sudarytos palankesnės sąlygos imtis suderintų
veiksmų, neįtraukiant teisės derinimo. Imantis šių
veiksmų būtina atsižvelgti į tai, kad pasikeitė
demografinės, socialinės, ekonominės ir politinės
sąlygos. Duomenys[10]
rodo, kad kuo skubiau turi būti sprendžiami šie uždaviniai: · bendras žemas migrantų, visų pirma moterų, užimtumo
lygis, · didėjantis nedarbo lygis ir didelis žmonių,
turinčių pernelyg aukštą kvalifikaciją, skaičius, · didėjantis socialinės atskirties pavojus, · mokslo rezultatų skirtumai, · visuomenės susirūpinimas migrantų integracijos stoka. Atnaujinta Europos trečiųjų
šalių piliečių integracijos darbotvarke siekiama prisidėti prie
diskusijų, kurių tikslas – geriau suprasti ir labiau remti
integraciją. Būtini įvairūs požiūriai, priklausantys
nuo skirtingų integracijos uždavinių, kylančių
įvairių kategorijų, tiek nekvalifikuotiems, tiek kvalifikuotiems
migrantams ir tarptautinės apsaugos gavėjams. Europa, remdamasi
abipuse pagarba skirtingoms kultūroms ir tradicijoms, turi laikytis
teigiamo požiūrio į įvairovę ir griežtai užtikrinti, kad
būtų laikomasi pagrindinių teisių ir vienodo požiūrio.
Taip pat būtina numatyti veiksmus, skirtus itin pažeidžiamoms
migrantų grupėms. Šiame komunikate, kuris parengtas
atsižvelgiant į įvairią ES šalių patirtį, nurodyti
integracijos Europoje uždaviniai. Šiems uždaviniams spręsti pateikiama
naujų rekomendacijų ir naujų veiksmų krypčių.
Komunikate ir prie jo pridėtame Komisijos tarnybų darbiniame
dokumente apžvelgiamos ES iniciatyvos, kuriomis remiama trečiųjų
šalių piliečių integracija. Pasitelkdama įvairias
priemones, ES gali padėti valstybėms narėms pastangas nukreipti
tinkama linkme. Europos integracijos darbotvarkė negali būti
įgyvendinta vien taikant europines priemones. Integracija yra dinamiškas,
ilgalaikis procesas, kuriam palaikyti būtinos įvairių
dalyvių pastangos skirtingose politikos srityse ir įvairiais
lygmenimis. Todėl į šį
komunikatą įtrauktos rekomendacijos skirtos visiems integracijos
proceso dalyviams.
2.
Integracijos valdymas yra bendra atsakomybė
Kaip nurodyta pirmiau, aišku, kad vykdant
integracijos politiką turėtų būti kuriamos palankios
migrantų dalyvavimo ekonominiame, socialiame, kultūriniame ir
politiniame gyvenime sąlygos, kad būtų išnaudotas migracijos
potencialas. Veiksmingų integracijos uždavinių sprendimo
būdų privalu ieškoti kiekvienoje šalyje arba regione, tačiau
kadangi tokie uždaviniai bendri daugeliui valstybių narių, būtų
galima dalytis patirtimi. Nors nustatyti integracijos strategijas nėra ES
prioritetas, ji galėtų parengti stebėjimo, lyginamosios
analizės ir keitimosi geriausia patirtimi pagrindą ir kurti paskatas
taikant Europos finansines priemones. Geriausios patirties ir keitimosi
žiniomis pavyzdžiai pateikti pridėtame Komisijos tarnybų darbiniame
dokumente. Integracija yra susijusi su ES teisės
aktų ir ES lygmeniu nustatytos ir derinamos politikos pagrindu[11]. Teisės aktų, kuriais
būtų užtikrinamas vienodas požiūris ir visiems migrantams
būtų suteiktos deramos teisės, įgyvendinimas yra ES
integracijos rėmimo veiksmų dalis. Į integracijos prioritetus
turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama visose susijusiose srityse,
kad nuosekliai būtų sprendžiami integracijos uždaviniai ir siekiama
kitų politinių prioritetų. Integracija yra nuolatinis vyksmas, kurį
būtina nuodugniai stebėti, nuolat palaikyti, remtis naujoviškais
metodais ir drąsiomis idėjomis. Nustatyti priemones nėra lengva,
tačiau užtikrinus sėkmingą migrantų integraciją ES
būtų padaryta didelė pažanga siekiant strategijoje „Europa 2020“
nustatytų tikslų, t. y. iki 2020 m. užimtumą padidinti
iki 75 %, sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių
iki mažiau nei 10 %, padidinti gyventojų, turinčių
aukštąjį išsilavinimą, dalį ir 20 mln. žmonių
išlaisvinti iš skurdo arba socialinės atskirties[12]. Siūlomi veiksmai šiose svarbiausiose
srityse: A. Integracija užtikrinant aktyvesnį
dalyvavimą. B. Daugiau vietos lygmens veiksmų. C. Kilmės šalių įtraukimas. A. Integracija užtikrinant
aktyvesnį dalyvavimą Integracijos procesas vyksta kasdieniame
gyvenime ir integracijos politika turėtų būti formuojama vietos
lygmeniu iš tiesų laikantis principo „iš apačios į viršų“.
Tokiomis politikos priemonėmis, kurios apima paramą kalbos mokymuisi,
įvadines priemones, galimybę dirbti, galimybes naudotis švietimo ir
profesinio mokymo paslaugomis, kovą su diskriminacija, siekiama skatinti
migrantus aktyviau dalyvauti visuomenėje. Integracija taip pat reiškia
priimančiosios visuomenės įsipareigojimą priimti migrantus,
gerbti jų teises bei kultūrą ir supažindinti su jų
pareigomis. Savo ruožtu migrantai turi būti pasiryžę integruotis ir
laikytis visuomenės, kurioje jie gyvena, taisyklių ir paisyti vertybių. 1. Socialinis
ir ekonominis migrantų įnašas 1.1. Kalbos mokymasis Bendrai pripažįstama, kad kalbos
įgūdžių įgijimas itin svarbus siekiant integracijos.
Gilesnės kalbos žinios atveria daugiau galimybių įsidarbinti,
skatina nepriklausomumą ir migrančių dalyvavimą darbo
rinkoje. Dalyvavimas kalbų mokymo ir
įvadinėse programose negali būti varžomas dėl
finansinių arba geografinių priežasčių. Svarbu siūlyti
įvairių lygių kalbos kursus, kad būtų atsižvelgta
į dalyvių žinias ir mokymosi sąlygas. Nustatant kalbų
mokėjimo lygius, tikslinga naudoti Europos Tarybos parengtą ir
kalbų įgūdžių tarpusavio pripažinimui skirtą
Bendrą Europos kalbų mokėjimo orientacinę sistemą[13]. 1.2. Dalyvavimas darbo rinkoje Daugelyje valstybių narių
trečiųjų šalių piliečių ir ES piliečių
užimtumo lygis smarkiai skiriasi. 2010 m. trečiųjų
šalių 20–64 metų piliečių užimtumas ES lygmeniu buvo
dešimt procentinių punktų žemesnis, palyginti su tos pačios
amžiaus grupės visų gyventojų užimtumu[14]. Migrančių užimtumo lygis yra
gerokai žemesnis už vidutinį užimtumo lygį ir vyrų migrantų
užimtumo lygį[15].
Kadangi dalyvavimas darbo rinkoje yra vienas geriausių ir realiausių
būdų integruotis į visuomenę, priemonės tokiems
skirtumams mažinti turi būti skirtos ir darbo migrantams, ir į ES
šeimos susijungimo tikslais atvykusiems migrantams arba tarptautinės
apsaugos gavėjams. Visose valstybėse narėse, kurios yra
pateikusios duomenis, pastebimas aukštesnis trečiųjų šalių
piliečių, visų pirma moterų[16], turinčių pernelyg aukštą
kvalifikaciją jų užimamoms pareigoms, lygis. Darbo neturintys
migrantai arba migrantai, dirbantys jų kvalifikacijų
neatitinkantį darbą, yra neišnaudoti ištekliai ir žmogiškojo kapitalo
švaistymas. Be to, tokioje padėtyje atsidūrę migrantai gali
jaustis pažeminti. Turėtų
būtų sukurtos tarnybos, padedančios pripažinti kilmės
šalyse įgytą kvalifikaciją ir kompetenciją, – taip
imigrantai turėtų daugiau galimybių susirasti jų
įgūdžius atitinkantį darbą. Pirmas žingsnis
šia kryptimi – tobulinti išsilavinimo, ankstesnės darbo patirties
vertinimo, diplomų ir kvalifikacijų palyginamumo priemones ir
nustatyti galimus mokymo poreikius. Antra, taip pat svarbu informacijos apie
laisvas darbo vietas skaidrumas ir parama valstybinėms užimtumo tarnyboms.
Skatinant įvairovę ir kovojant su diskriminacija svarbus vaidmuo
tenka darbdaviams ir socialiniams partneriams. Taip pat daugiau dėmesio
reikėtų skirti migrantų verslumui, kūrybingumui ir
inovacijų diegimo įgūdžiams stiprinti[17] – valdžios institucijos galėtų
padėti teikdamos informaciją apie įmonių kūrimo
sąlygas. Trečia, turėtų būti
rengiamos įvadinės programos, pagal kurias naujai atvykusiems
migrantams būtų teikiama su įsidarbinimu ir kitomis svarbiomis
priimančiosios visuomenės sritimis susijusi parama. Įvadinės priemonės galėtų
būti rengiamos pagal sutartinį susitarimą, kad būtų
užtikrintas įsipareigojimas ir nustatytos abiejų pusių pareigos
ir teisės. 1.3. Pastangos švietimo sistemoje Daugumoje ES šalių daugėja
migrantų kilmės studentų[18].
Mokymo įstaigos turi prisitaikyti prie vis didesnės studentų
įvairovės ir visiems suteikti aukštos kokybės švietimo paslaugas
ir išnaudoti šios įvairovės teikiamas galimybes. Kad būtų
lengviau tinkamai mokytis kalbų, naudinga taikyti ikimokyklinio amžiaus
vaikams skirtas priemones. Vidutinis trečiųjų šalių
piliečių išsilavinimo lygis yra žemesnis už ES piliečių
lygį[19].
Rizika, kad migrantų kilmės jaunimas paliks švietimo ir mokymo
sistemą neįgiję vidurinio išsilavinimo, yra didesnė.
Būtinos papildomos pastangos mažinant mokyklos nebaigusių
migrantų kilmės jaunuolių skaičių[20]. Mokytojai ir kiti darbuotojai turėtų
būti parengti dirbti su įvairios kilmės vaikais. Migrantų
kilmės mokytojų samdymas arba įdarbinimas vaikų
priežiūros įstaigose taip pat gali būti naudingas siekiant
skatinti klasių, kuriose daug migrantų kilmės mokinių,
mokymąsi ir atveriant nacionalines švietimo sistemas kitoms Europos arba
ne Europos kultūroms. Naudingų veiksmų pavyzdžiai – tėvams
skirti su vaikų lavinimu susiję kalbų kursai, konsultavimas ir
globa. Daug migrantų kilmės mokinių turinčioms mokykloms
nepalankioje padėtyje esančiose vietovėse gali tekti rengti
specializuotas programas, konsultavimo sistemas ir sudaryti mokymo galimybes,
kad jos turėtų konkurencinį pranašumą. 1.4. Geresnės gyvenimo
sąlygos Migrantams skirtomis socialinės
įtraukties priemonėmis turėtų būti siekiama šalinti
galimas kliūtis, trukdančias veiksmingai naudotis socialinėmis
ir sveikatos priežiūros paslaugomis, ir kovoti su pažeidžiamiausių
asmenų skurdu ir atskirtimi[21].
Ypatingą dėmesį būtina skirti tarptautinės apsaugos
gavėjų integracijai. Dažnai jie turi labai skausmingos patirties,
todėl jiems būtina speciali socialinė ir psichologinė
pagalba. Todėl politikos tikslas turėtų būti mažinti
tarptautinės apsaugos gavėjų izoliaciją ir jų
teisių apribojimus, kurti veiksmingas kalbos mokymosi, aprūpinimo
būstu, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sistemas, pagal
kurias skatinama integracija ir prie jų kultūros pritaikytos
sveikatingumo programos. Taip pat turėtų būti siekiama sudaryti
sąlygas įgyti profesinį mokymą ir padėti ieškoti
darbo. Ypatingas dėmesys turėtų
būti skiriamas ES teisėtai gyvenantiems romams iš
trečiųjų šalių. 1.5. Geresnis ES finansavimo
panaudojimas Geriau išnaudojant esamas ES priemones
turėtų būti remiamas migrantų dalyvavimas ir principu „iš
apačios į viršų“ pagrįstos integracijos politikos vykdymas.
Iš Europos fondo trečiųjų šalių piliečių
integracijai ir Europos pabėgėlių fondo remiamos priemonės,
pvz., priėmimo ir įvadinės priemonės, dalyvavimas
socialiniame ir pilietiniame gyvenime, vienodos galimybės naudotis
paslaugomis. Jas papildo iš Europos socialinio fondo lėšų
finansuojamos priemonės, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes
sąlygas patekti į darbo rinką ir joje integruotis, o Europos
regioninės plėtros fondo lėšomis gali būti remiamos įvairios
su regionine plėtra susijusios integracijos priemonės. Rekomendacijos Valstybės
narės turėtų užtikrinti, kad: ·
būtų rengiami kalbų kursai,
atsižvelgiant į įvairius migrantų poreikius skirtingais jų
integracijos etapais; ·
ką tik atvykę migrantai
galėtų dalyvauti įvadinėse programose, įskaitant
kalbos ir pilietinio orientavimo kursus. Rengiant tokias programas
turėtų būti atsižvelgiama į ypatingus migrančių
poreikius, kad būtų skatinamas jų dalyvavimas darbo rinkoje ir
stiprinamas jų ekonominis nepriklausomumas; ·
būtų imamasi priemonių
asmenų poreikiams nustatyti ir vertinti ir kvalifikacijoms bei profesinei
patirčiai patvirtinti; ·
aktyviai vykdant darbo rinkos politiką
migrantai labiau dalyvautų darbo rinkoje; ·
mokymo sistemoje būtų stengiamasi
mokytojams ir mokyklų vadovams suteikti įgūdžių dirbti su
įvairios kilmės moksleiviais; būtų samdomi migrantų
kilmės mokytojai; migrantų vaikai lankytų ikimokyklinio ugdymo
įstaigas ir ·
ypatingas dėmesys būtų
skiriamas konkretiems pažeidžiamų migrantų grupių poreikiams. ·
Komisija turėtų skatinti: ·
keitimąsi patirtimi ir politikos
derinimą užimtumo, švietimo ir socialinės politikos srityse, ir ·
geresnį dabartinių ES
finansinių priemonių panaudojimą migrantų dalyvavimui
remti. 2. Teisės ir pareigos. Vienodas elgesys ir priklausymo
bendruomenei pojūtis Pagarba visuotinėms vertybėms ir
pagrindinėms žmogaus teisėms įtvirtinta Sutartyje. Būtina
tvirčiau kovoti su diskriminacija ir migrantams suteikti galimybių
susipažinti su ES ir jos valstybių narių pagrindinėmis
vertybėmis. Migrantų dalyvavimas demokratiniame
procese svarbus jų integracijai. Kuo labiau turi būti šalinamos
įstatyminės ir struktūrinės migrantų dalyvavimo
politikoje kliūtys. Turėtų būti skatinamas migrantų
atstovų, įskaitant moteris, įtraukimas formuojant ir
įgyvendinant integracijos politiką ir programas. Informavimo programos ir darbo praktika gali
padėti stiprinti migrantų organizacijų gebėjimus ir
skatinti bei remti tokių organizacijų dalyvavimą vietos
lygmeniu, pvz., mokyklų valdybose, būsto administracijose ir t. t.
Demokratinio dalyvavimo skatinimo
priemonės gali būti mokymas ir konsultantų skyrimas, teisių
balsuoti vietos rinkimuose suteikimas, vietos, regioninių ir
nacionalinių patariamųjų įstaigų steigimas, verslumo,
kūrybingumo ir inovacijų diegimo skatinimas[22]. Rekomendacijos Valstybės
narės turėtų užtikrinti, kad: ·
būtų taikomos priemonės vieno
požiūrio principui įgyvendinti praktikoje ir užkirsti kelią
institucinei diskriminacijai ir kasdienei diskriminacijai visuomenėje; ir ·
būtų dedamos pastangos
migrantų dalyvavimo politikoje kliūtims šalinti. Turėtų
būti labiau skatinamas migrantų atstovų įtraukimas
formuojant ir įgyvendinant integracijos politiką ir programas. Komisija
turėtų užtikrinti, kad: ·
visiškai ir teisingai būtų
įgyvendinamos esamos direktyvos dėl nediskriminavimo ir teisėtos
migracijos. B. Daugiau vietos lygmens
veiksmų Integracijos politika turėtų
būti formuojama ir įgyvendinama aktyviai dalyvaujant vietos valdžios
institucijoms. Jos atsakingos už įvairias paslaugas ir veiklą, joms
tenka svarbus vaidmuo palaikant migrantų ir priimančiosios visuomenės
bendravimą. 1. Miestų
teritorijų, kurių padėtis nepalanki, problemų sprendimas Dauguma
migrantų apsigyvena miestuose ir ten jiems kyla ypatingų integracijos
sunkumų. Integracijos politika turi būti sprendžiami skurdiems
rajonams kylantys konkretūs uždaviniai, kad miestų teritorijose
būtų skatinama ekonominė ir kultūrinė veikla ir
prisidedama prie socialinės sanglaudos. Kai kuriose
valstybėse narėse su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos
valdžios institucijomis sėkmingai rengiamos sutartys arba susitarimai
miestų plėtrai remti. Itin svarbu į tokius susitarimus
įtraukti vietos organizacijų atstovus ir gyventojus. Kad integracija
būtų sėkminga, būtinos integruotu požiūriu
pagrįstos paramos priemonės socialinei infrastruktūrai ir
miestų atgaivinimui užtikrinti, kad būtų išvengta segregacijos. 2. Glaudesnis
daugiašalis bendradarbiavimas Net jeigu
integracijos priemones daugiausia taiko vietos valdžios institucijos,
koordinuojant paslaugų teikimą, finansavimą ir vertinimą
svarbu palaikyti glaudų skirtingiems valdymo lygmenims
priklausančių subjektų bendradarbiavimą. Integracija
veiksminga gali būti tik palaikant partnerystę su pačiais
įvairiausiais suinteresuotaisiais subjektais, pvz., Europos
institucijomis, valstybėmis narėmis ir nacionaliniais, regioniniais
ir vietos veikėjais. ES gali parengti įvairių valdymo
lygmenų stebėjimo, lyginamosios analizės ir keitimosi geriausia
patirtimi pagrindą ir kurti paskatas, kad būtų populiarinami
geri vietos ir regiono modeliai. Teritorinio pobūdžio susitarimai tarp
atitinkamų skirtingo lygmens suinteresuotųjų subjektų
turėtų suteikti galimybę visiems dalyviams lanksčiai
naudotis priemonėmis tam tikriems politikos tikslams pasiekti ir kartu
suvienodinti politikos priemones, finansavimo kanalus ir procedūras. Šiuo
požiūriu svarbu vaidmenį galėtų atlikti Regionų komitetas. Pavyzdžiai Projektas INTI-Cities parengtas siekiant
įvertinti vietos integracijos politiką, praktiką ir valdymo
tvarką remiantis lyginamąja analize ir buvo sėkmingai bandomas
Helsinkio, Roterdamo, Malmės, Diuseldorfo, Genujos ir Liono
savivaldybėse. Be to, projektas DIVE buvo parengtas siekiant
įvertinti, kaip savivaldybės, įdarbindamos darbuotojus,
pirkdamos prekes ir paslaugas, formuodamos politiką ir teikdamos
paslaugas, remiasi įvairovės ir lygybės principais. DIVE
standartas praktikoje taikytas Amsterdame, Lydse, Berlyne ir Romoje. DIVE
projekte dalyvaujantys miestai pasirašė Integracijos miestų
chartiją[23]. Valencijos regione parengtas teisinis pagrindas, pagal
kurį numatytas įvairių veikėjų bendradarbiavimas
siekiant integruoti ką tik atvykusius migrantus. Be to, regioninės
valdžios institucijos, profesinės sąjungos ir darbdavių
asociacijos pasirašė Imigracijos paktą, kurio tikslas – valdyti
įvairovę darbo vietoje ir skatinti aktyvų darbo migrantų
dalyvavimą, o integracijai skirtu vietos lygmens paktu suburiamos vietos,
provincijų ir regioninės valdžios institucijos, kad būtų
glaudžiau bendradarbiaujama ir užtikrinamas įvairių sričių
veiksmų integracijai remti nuoseklumas. 3. ES
finansinė parama vietos lygmens veiksmams Europos fondas trečiųjų
šalių piliečių integracijai buvo vertinga priemonė remiant
valstybių narių pastangas, kad trečiųjų šalių
piliečiai atitiktų apsigyvenimo sąlygas ir būtų
palengvinta jų integracija[24].
Būsimoje daugiametėje finansinėje programoje Komisija siūlo
paprastinti išlaidų priemonių struktūrą mažinant
programų skaičių iki dviejų ramsčių
struktūros, įskaitant Migracijos ir prieglobsčio fondą[25]. Viena iš sudedamųjų dalių –
veiksmai trečiųjų šalių piliečių integracijai
remti. Finansavimui taip pat bus būdingas išorės matmuo, apimantis
veiksmus tiek pačioje ES, tiek trečiosiose šalyse. Ateityje integracijai skirtas ES finansavimas
turėtų būti sutelktas į tikslingesnį vietos lygmens
požiūrį, remiant nuoseklias strategijas, specialiai parengtas
integracijai vietos lygmeniu skatinti. Tokias strategijas, atsižvelgdamos į
konkrečią padėtį, daugiausia įgyvendintų vietos
arba regioninės valdžios institucijos ir nevalstybiniai subjektai.
Rezultatai būtų vertinami pagal naudą siekiant bendro aktyvesnio
dalyvavimo tikslo, remiantis 1) didesniu užimtumo lygiu, 2) aukštesniu išsilavinimo
lygiu, 3) geresne socialine įtrauktimi ir 4) aktyviu pilietiškumu. Rekomendacijos Valstybės
narės turėtų užtikrinti, kad: ·
laikantis principo „iš apačios į
viršų“ būtų rengiamos ir įgyvendinamos visapusiškos
integracijos strategijos veiksmingai dalyvaujant visiems vietos ir regioniniams
suinteresuotiesiems subjektams. Visų
valdymo lygmenų veikėjai turėtų remti: ·
teritorinio pobūdžio susitarimus kaip
atitinkamų skirtingo lygmens suinteresuotųjų subjektų
bendradarbiavimo pagrindą, kurie turėtų būti plėtojami
formuojant ir įgyvendinant integracijos politiką. Komisija
turėtų remti: ·
aktyvesnį vietos ir regioninių
subjektų dalyvavimą nustatant integracijos politiką pagal ES
programas, pavyzdžiui, užmezgant strateginę partnerystę su
Regionų komitetu ir Europos miestų ir regionų tinklais; ir ·
pastangas glaudžiau derinti esamų ES
finansinių priemonių programavimą, kad daugiausia dėmesio
būtų skirta vietos lygmens veiksmams. Tai turėtų būti
daroma naudojantis Europos fondu trečiųjų šalių
piliečių integracijai, Europos pabėgėlių fondu,
Europos socialiniu fondu ir Europos regioninės plėtros fondu. C. KILMĖS
ŠALIŲ ĮTRAUKIMAS Kilmės šalys integracijos procesą
gali remti trimis būdais: 1) pasirengimą integracijai pradėti
dar iki migrantų išvykimo; 2) remti į ES atvykusius migrantus, pvz.,
per ambasadas; 3) pasirengti laikinam arba galutiniam migrantų,
įgijusių patirties ir žinių, sugrįžimui. 1. Integracijos
rėmimo priemonės prieš migrantams išvykstant į kitą
šalį Kilmės šalys galėtų padėti
prieš išvykimą migrantams suteikdamos informacijos, pvz., apie
reikalaujamas vizas ir darbo leidimus, taip pat rengdamos kalbų
mokymą arba profesinį mokymą, kad migrantai įgytų
daugiau įgūdžių. Šiuo tikslu turėtų būti remiamos
tokias priemones prieš išvykimą taikančios trečiosios šalys,
taip pat turėtų būti teikiama parama tobulinant migrantų
kvalifikacijos ir įgūdžių pripažinimo metodus. Siekiant padėti žmonėms, norintiems
atvykti į ES, susipažinti su reikalinga informacija apie paraiškų
procedūras, šių metų pabaigoje Komisijos iniciatyva pradės
veikti ES imigracijos portalas. 2. Naudingi
išeivių bendruomenių ir jų kilmės šalių ryšiai Piniginės perlaidos ir
įgūdžių, inovacijų bei žinių perdavimas gali
padėti skatinti tvarias investicijas ir kilmės šalių
vystymąsi. Tarptautinio pobūdžio verslumo skatinimas
taikant dinamiškesnes strategijas padės ES valstybėse narėse ir
šalyse partnerėse veiklą vykdantiems verslininkams. Tokios
įmonės gali kurti naujas darbo vietas kilmės šalyse ir būti
naudingos migrantų integracijai ir aktyvesnei prekybai tarp šalių
skatinti. 3. Apykaitinė
migracija ir kilmės šalių vystymasis Laikiniems ir apykaitiniams migrantams parama
turėtų būti teikiama pagal teisėmis pagrįstą
sistemą, kuria galima užtikrinti aiškų teisinį statusą ir
sudaryti palankias judumo sąlygas. Užmezgus judumo partnerystę su
šalimis partnerėmis būtų galima skatinti integracijos ES
valstybėse narėse iniciatyvas, taip pat naudingas kilmės šalims.
Abiejų pusių teigiami politiniai signalai galėtų
padėti kurti palankesnes integracijos, taip pat laikinos ir
apykaitinės migracijos sąlygas. Rekomendacijos Valstybės
narės ir kilmės šalys turėtų užtikrinti, kad: ·
į ES ir šalių partnerių
palaikomą dialogą ir bendradarbiavimą įtraukti paramą,
teikiamą migrantams prieš išvykimą, kad jiems būtų lengviau
integruotis. Svarbiausia – tobulinti migrantų kvalifikacijos ir
įgūdžių pripažinimo metodus.
3.
BŪSIMI VEIKSMAI
Integracijos valdymas yra svarbus siekiant iki
galo išnaudoti migracijos potencialą tiek migrantų, tiek ES naudai.
Ekonomikos augimą derinant su socialine sanglauda ir formuojantis vis
įvairesnei Europos visuomenei, vis didesnė svarba tenka veiksmingai
integracijos politikai. Šiam procesui remti
būtinos tinkama linkme pakreiptos ir turima informacija pagrįstos
diskusijos. Būtinos nuoseklios strategijos, kad migrantai aktyviau
įsilietų į visuomenę, kurioje jie gyvena.
3.1.
Glaudesnis bendradarbiavimas, konsultavimas ir
koordinavimas
Integracijos
uždaviniai turės būti sprendžiami šalių vyriausybėms,
regioninės ir vietos valdžios institucijoms palaikant partnerystę ir
kartu užtikrinant dialogą su atitinkamais visų valdymo lygmenų
suinteresuotaisiais subjektais. Taip pat būtinas tvirtesnis
bendradarbiavimas su kilmės šalimis. Galėtų būti
tvirčiau laikomasi požiūrio į trišalį migrantus,
priimančiąją visuomenę ir kilmės šalis apimantį
procesą. ES turėtų teikti šiam procesui būtiną
paramą. Komisijai tenka svarbus vaidmuo į
dialogą svarbiausiais integracijos klausimais įtraukti atitinkamus
dalyvius. Valstybės narės žiniomis ir geriausia patirtimi
keičiasi nacionalinių integracijos informacinių punktų
tinkle, kuris galėtų būti toliau vystomas rengiant tikslinius
susitikimus ir lyginamąją analizę. Derinant ir stebint ES
institucijų politikos pokyčius ir glaudžiai bendradarbiaujant su
valstybėmis narėmis galima vykdyti efektyvesnę ir
veiksmingesnę integracijos politiką, remiantis dabartinėmis
politikos priemonėmis. Valstybių
narių ir ES lygmens pilietinės visuomenės atstovai dalyvauja
Europos integracijos forume, kurį kartu su Europos ekonomikos ir
socialinių reikalų komitetu įsteigė Komisija. Būtina
toliau stiprinti konsultacijas rengiant strateginius susitikimus, pvz., su
Regionų komitetu ir miestų asociacijomis. Toks forumas
galėtų būti remiamas nacionalinių, regioninių ar
vietos forumų. Europos integracijos interneto svetainėje
įvairių kategorijų suinteresuotieji subjektai pateikia svarbios
informacijos, joje galima naudotis interaktyviomis keitimosi informacija
priemonėmis, kurios turi būti toliau plėtojamos remiantis
internetiniais profiliais.
3.2.
Lanksčių Europos priemonių rinkinio
kūrimas
Siekiant
stiprinti koordinavimą ir keitimąsi informacija kuriamas
lanksčių Europos priemonių rinkinys, kuriuo naudodamosi
valstybių narių valdžios institucijos rinksis priemones, kurios
atsižvelgiant į jų padėtį galėtų duoti
geriausių rezultatų. Vadinamieji Europos
moduliai kuriami siekiant remti politiką ir praktikoje taikomas priemones.
Moduliai rengiami atsižvelgiant į valstybių narių ir kitų
dalyvių patirtį ir gali būti pritaikyti pagal atskirų valstybių
narių, regionų ir miestų poreikius[26]. Moduliai būtų laikomi Europos
orientacine integracijos veiksmų valstybėse narėse formavimo ir
įgyvendinimo sistema. Jie rengiami trijose teminėse srityse: 1)
įvadiniai ir kalbos kursai; 2) tvirtas priimančiosios visuomenės
įsipareigojimas ir 3) aktyvus migrantų dalyvavimas visose bendro
gyvenimo srityse.
3.3.
Rezultatų stebėjimas
Formuojant migracijos ir integracijos
politiką ir stebint rezultatus labai svarbu kokybiški statistiniai
duomenys. ES institucijos ir valstybės narės turėtų
bendradarbiauti rengdamos migracijos statistikos duomenų vienodinimo
pagrindą ir stiprindamos gebėjimus rinkti ir skelbti statistinius
duomenis apie migrantus ir jų socialinę bei ekonominę
padėtį. Bendri Europos
rodikliai nustatyti keturiose integracijai svarbiose srityse: užimtumo,
švietimo, socialinės įtraukties ir aktyvios pilietybės[27]. Šie
rodikliai bus naudojami integracijos politikos rezultatams stebėti,
siekiant didinti palyginamumą ir gilinti Europos žinias. Taikant bendrus
rodiklius bus galima vertinti integracijos rėmimo pastangas, susijusias su
Europos tikslais tokiose srityse, kaip užimtumas, švietimas ir socialinė
įtrauktis, ir taip labiau derinti nacionalinę ir ES politiką.
Palaikydama dialogą su valstybėmis narėmis Komisija stebės
pokyčius ir rengs rekomendacijas. Rekomendacijos Komisija
turėtų: ·
remti tolesnį Europos konsultavimo ir
keitimosi žiniomis platformų naudojimą ir derinimą
(įskaitant nacionalinius integracijos informacinius punktus, Europos
integracijos forumą ir Europos integracijos interneto svetainę), kad
į jas būtų labiau atsižvelgiama priimant politinius sprendimus,
stebint ir koordinuojant politiką; ·
toliau kurti lanksčių Europos
priemonių rinkinį, įskaitant Europos modulius, kuriais siekiama
remti nacionalinę ir vietos politiką ir veiksmus. Palaikydamos
strateginius ryšius su Regionų komitetu, priemones įgyvendins
nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos ir
pilietinė visuomenė; ir ·
remti užimtumo, švietimo, socialinės
įtraukties ir aktyvaus pilietiškumo srities bendrus Europos rodiklius, kuriais
remiantis bus stebimi integracijos politikos rezultatai ir imamasi
sistemingų tolesnių priemonių. [1] Gyventojus suskirsčius pagal pilietybę
paaiškėjo, kad 2010 m. ES-27 valstybėse narėse gyveno
32,4 mln. užsieniečių (6,5 % viso gyventojų
skaičiaus). Iš jų 12,3 mln. buvo ES-27 valstybių narių
piliečiai, gyvenantys kitoje valstybėje narėje, ir 20,1 mln.
buvo ES nepriklausančių šalių piliečiai (4 % visų
gyventojų), http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/population/introduction.
[2] Pastaraisiais metais ES gyventojų skaičius
išaugo daugiausia dėl grynosios imigracijos. Tuo pačiu per kelerius
pastaruosius metus imigracijos tendencija Sąjungoje susilpnėjo.
Eurostatas, leidinys Statistics in focus, Nr. 1/2011,
http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cache/ITY_OFFPUB/KS-SF-11-001/EN/KS-SF-11-001-EN.PDF. [3] 2010 m. kovo 25–26 d. Europos Vadovų
Tarybos išvados, dok. Nr. EUCO 7/10, CO EUR 4, CONCL 1. [4] Stokholmo programa „Atvira ir saugi Europa
piliečių labui ir saugumui“, OL C 115, 2010 5 4,
p. 1. [5] 2011 m. metinėje augimo programoje, kurioje
nurodyti įvairūs veiksmai, kurių ES turi imtis siekdama
strategijos „Europa 2020“ tikslų, pripažinta, kad būtina vykdyti
neatidėliotinas reformas, kuriomis skatinami vietos gyventojų ir
migrantų įgūdžiai ir kuriamos paskatos dirbti, COM(2011) 11
galutinis, 2 priedas, Makroekonominė ataskaita. [6] Tarybos ir valstybių narių vyriausybių
atstovų išvados dėl integracijos – vystymosi ir socialinės
sanglaudos varomosios jėgos, Tarybos dokumentas Nr. 9248/10. [7] 2004 m. lapkričio 19 d. Tarybos
dokumentas Nr. 14615/04. [8] COM(2005) 389 galutinis; SEC(2010) 357 galutinis. [9] Trečiųjų šalių piliečiai – tai
migrantai iš ES nepriklausančių šalių, neturintys ES
valstybės narės pilietybės. Šiai grupei priklauso asmenys,
gimę ES nepriklausančioje šalyje, ir ES gimę, bet ES
valstybės narės pilietybės neturintys asmenys. [10] Žr. pridėtą Komisijos tarnybų darbinį
dokumentą. [11] Neseniai parengtų ES iniciatyvų, kuriomis
remiama trečiųjų šalių piliečių integracija,
apžvalga pateikta prie šio komunikato pridėtame Komisijos tarnybų
darbiniame dokumente. [12] 2010 m. kovo 25–26 d. Europos Vadovų
Tarybos išvados, dok. Nr. EUCO 7/10, CO EUR 4, CONCL 1. [13] Žr. informaciją apie Bendrą Europos kalbų
mokėjimo orientacinę sistemą, http://www.coe.int/t/dg4/linguistic/cadre_en.asp. [14] 2010 m. vidutinis 20–64 metų visų
gyventojų užimtumo lygis buvo 68,6 % (palyginti su 69,1 %
2009 m.), o trečiųjų šalių piliečių užimtumo
lygis – 58,5 % (palyginti su 59,1 % 2009 m.) [15] 2010 m. darbingiausio amžiaus – 25–54 metų
– moterų iš trečiųjų šalių užimtumo lygis buvo beveik
20 procentinių punktų žemesnis už tos pačios amžiaus grupės
bendrą vidutinį moterų užimtumą. Eurostatas, ES darbo
jėgos tyrimas, ketvirčio užimtumo duomenys, suskirstyti pagal
lytį, amžiaus grupes ir tautybę: ES piliečių ir ES
nepriklausančių šalių piliečių užimtumo lygio
palyginimas, .
[16] 2009 m. Komisijos parengta suvestinė ataskaita „Ethnic
minority and Roma women in Europe: A case for gender equality?“. [17] Lombardijos regiono Prekybos rūmų neseniai
pateikti statistiniai duomenys rodo, kad šiame regione 60 % naujų
įmonių įsteigia migrantai, www.lom.camcom.it. [18] Pažangos ataskaita, SEC(2011) 526. ES
6–17 metų grupėje ne piliečių dalis yra 5,7 %,
18-24 metų amžiaus grupėje – atitinkamai 7,9 %. Vokietijoje
ir Austrijoje daugiau kaip 9 % 6–17 metų amžiaus vaikų yra ne
šių šalių piliečiai, Ispanijoje ir Airijoje – daugiau kaip
11 %, Liuksemburge – daugiau kaip 45 %. [19] ES darbo jėgos tyrime nustatyta, kad vidurinį
išsilavinimą turinčių migrantų yra gerokai mažiau, o tik
pradinį išsilavinimą turinčių – gerokai daugiau, palyginti
su ES piliečiais. Be to, trečiųjų šalių
piliečių, turinčių pernelyg aukštą kvalifikaciją,
2009 m. buvo 45 %, palyginti su 29 % ES piliečių, http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/employment_unemployment_lfs/data/database.
[20] COM(2010) 296; COM(2011) 18. [21] COM(2010) 758. [22] 2010 m. gruodžio 6–7 d. vykusio Europos
integracijos forumo ketvirtojo posėdžio suvestinė ataskaita, http://ec.europa.eu/ewsi/UDRW/images/items/static_38_812142537.pdf.
[23] Žr. Integracijos miestų interneto svetainę, http://www.integratingcities.eu.
[24] 2007 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimas
2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių
piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir
migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo.
Visam laikotarpiui skirta 825 mln. EUR suma. [25] COM(2011) 500 galutinis. [26] Moduliai kuriami laikantis Integracijos vadovo politikos
formuotojams ir vykdytojams; 3-iąjį vadovo leidimą galima rasti
Europos integracijos svetainėje http://ec.europa.eu/ewsi/en/resources/detail.cfm?ID_ITEMS=12892.). [27] 2010 m. birželio 3–4 d. Teisingumo ir vidaus
reikalų tarybos išvados, Tarybos dokumentas Nr. 9248/10; Eurostato
metodika ir darbiniai dokumentai, imigrantų integracijos rodikliai –
bandomasis tyrimas,
http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/product_details/publication?p_product_code=KS-SF-11-030.