1.Išvados ir rekomendacijos

1.1EESRK pabrėžia, kad ES turi skubiai skatinti saulės energijos naudojimą ir plėsti Europos pajėgumus šioje srityje dėl keleto priežasčių: kad įgyvendintų klimato tikslus, padidintų ES strateginį energetinį savarankiškumą, skatintų viešąsias ir privačias investicijas ir deramų darbo vietų kūrimą, stiprintų pramoninę bazę ir puoselėtų verslo galimybes, taip pat prisidėtų užtikrinant galimybę namų ūkiams gauti įperkamos energijos.

1.2Kartu EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad reikia pripažinti valstybių narių energijos rūšių derinio skirtumus, kurie atspindi jų geografines ir klimatines sąlygas ir įvairių atsinaujinančiųjų energijos išteklių prieinamumą. Skatinant saulės energiją būtina atsižvelgti į technines galimybes ir ekologinį tvarumą. Norint išnaudoti visą saulės energijos potencialą Europoje, būtinas glaudesnis valstybių narių bendradarbiavimas.

1.3EESRK palankiai vertina ES saulės energijos strategiją 1 (toliau – strategija), tačiau apgailestauja, kad jos rezultatų dar reikės gerokai palaukti. Komitetas ragina valstybes nares nelaukti, kol bus priimtos naujos ES taisyklės, ir jau dabar pradėti lengvinti administracines procedūras ir sutrumpinti leidimų išdavimo procesą. EESRK ragina valstybes nares stiprinti vieno langelio principu grindžiamas, integruotas ir bendras leidimų išdavimo procedūras ir nedelsiant paspartinti tinkamų vietų (angl. „go-to areas“) nustatymą, užtikrinant, kad visas įgyvendinimo procesas truktų ne ilgiau kaip dvejus metus. EESRK taip pat pabrėžia, kad įgyvendinant saulės energijos strategiją reikia patikimai diegti kaupimo pajėgumus ir parengti perdavimo bei skirstymo tinklus.

EESRK ragina politikos formuotojus skatinti, remti žmones ir sudaryti jiems sąlygas tapti saulės energiją gaminančiais vartotojais ir kurti energetikos bendrijas. EESRK rekomenduoja vietos valdžios institucijoms pradėti įgyvendinti projektus, skirtus energijos nepritekliaus problemai spręsti tose vietovėse, kuriose žmonės negali sau leisti investuoti per energetikos bendrijas. EESRK ragina daugiau dėmesio skirti agrofotovoltinei įrangai, kad ūkininkams būtų pasiūlytos naujos galimybės ir privalumai.

1.4Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad šilumos siurblių naudojimo plėtra taip pat turėtų būti siejama su dažnesniu saulės fotovoltinių įrenginių diegimu, nes (ant pastato stogo) montuojamos fotovoltinės saulės energijos sistemos ir šilumos siurblio derinys yra efektyviausio energijos vartojimo ir ekonomiškai prieinamiausias vėsinimo sprendimas, kai tai leidžia klimato sąlygos. EESRK taip pat mano, kad reikia skatinti saulės šiluminės energijos sistemų diegimą komunaliniu lygiu.

1.5Siekiant užtikrinti plataus masto saulės fotovoltinių įrenginių diegimą, būtina stiprinti Europos pramoninę bazę ir užtikrinti sklandžias bei patikimas tiekimo grandines saulės energijos srityje. Todėl EESRK mano, jog ES būtina rasti būdų gaminti saulės fotovoltinius įrenginius Europoje, gerinti viešųjų ir privačiųjų investicijų aplinką ir sukurti verslui palankias sąlygas, įskaitant tinkamas galimybes gauti finansavimą ir didelį dėmesį moksliniams tyrimams bei inovacijoms.

1.6Saulės energijos įrenginių diegimui kyla didelių kliūčių dėl didžiulio kvalifikuotų darbuotojų trūkumo, taip pat reguliavimo ir net techninių kliūčių. EESRK ragina, bendradarbiaujant atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, aktyviai skatinti mokymą ir įgūdžių ugdymą.

1.7EESRK pabrėžia, kad svarbu sukurti ES vidaus pramonės pajėgumus tvariems saulės energijos produktams už priimtiną kainą gaminti, ir ragina tvirtai remti ES saulės fotovoltinių technologijų pramonės aljansą. Komitetas atkreipia dėmesį, jog akivaizdžiai reikia sutelkti visus suinteresuotuosius subjektus, palaikant valdžios institucijoms ir socialiniams partneriams, kad būtų užtikrintos visos reikiamos praktinės žinios ir kompetencija, taip pat visuotinė parama saulės fotovoltinės įrangos diegimui.

2.Nuomonės aplinkybės

2.12022 m. gegužės 18 d., atsižvelgdama į vykstantį karą Ukrainoje, ES sankcijų Rusijai įvedimą ir pastangas spręsti energetinio suverenumo klausimą, Europos Komisija pasiūlė planą „REPowerEU“ 2 , kuriuo siekiama „sparčiai sumažinti mūsų priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro, spartinant perėjimą prie švarios energijos ir suvienijant jėgas, kad būtų sukurta atsparesnė energetikos sistema ir tikra energetikos sąjunga“.

2.2Kalbant apie švarios energijos gamybą, plane „REPowerEU“ siūlomi būdai, kaip ES galėtų paspartinti žaliąją pertvarką ir paskatinti didesnes investicijas į atsinaujinančiųjų išteklių energiją 3 . Įgyvendindama planą „REPowerEU“, Europos Komisija priėmė ES saulės energetikos strategiją (toliau – strategija). Šioje strategijoje dėmesys sutelkiamas į keturias iniciatyvas:

a)ES stoginių saulės energijos įrenginių iniciatyva,

b)leidimų išdavimo procedūrų dokumentų rinkinys,

c)ES plataus masto įgūdžių partnerystė,

d)ES saulės fotovoltinių technologijų pramonės aljansas.

2.3Strategija grindžiama siūlomomis ES iniciatyvomis dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių, pastatų energinio naudingumo ir energijos vartojimo efektyvumo (toliau – „COM(2022) 222 final“ 4 ). Komunikate (COM(2022) 222 final) numatoma nustatyti ilgiausią leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams išdavimo trukmę. Komisija pateikė iniciatyvą padidinti tikslus, nustatytus ankstesniuose pasiūlymuose dėl Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos (AIED II) ir Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos (EVED) persvarstymo.

2.4Ši nuomonė yra viena iš keleto su energetika susijusių EESRK nuomonių ir ją reikia vertinti atsižvelgiant į šį bendrą kontekstą, įskaitant nuomones dėl plano „REPowerEU“ 5 , energijos rinkų, energetinio saugumo ir energijos kainų ir kt.

3.Bendrosios pastabos

3.1EESRK palankiai vertina siūlomą strategiją, visų pirma tai, kad joje atsižvelgiama į poreikį imtis veiksmų visoje saulės energetikos srityje, apimant investicijas, inovacijas, energijos gamybą, elektrą, rinkos modelį, paskatas, infrastruktūrą, kvalifikuotus darbuotojus, informuotumo didinimą, tvarumą ir vertės grandines.

3.2Skatinimas naudoti saulės energiją ir Europos pajėgumų šioje srityje stiprinimas yra neatidėliotinas klausimas dėl keleto priežasčių. Būtina pasiekti klimato tikslus ir padidinti ES strateginį savarankiškumą energetikos srityje. Šis procesas taip pat didina viešąsias ir privačiąsias investicijas ir deramų darbo vietų kūrimą, suteikia verslo galimybių ir padeda namų ūkiams gauti įperkamos energijos.

3.3Kad ES saulės energijos strategija būtų nuosekli ir tvari, ES turi užtikrinti:

1)tinkamas reguliavimo sistemas, padedančias taupyti laiką ir sumažinti sąnaudas,

2)aktyvų vartotojų indėlį į saulės energijos gamybą,

3)masto ekonomiją,

4)stambaus masto viešąsias ir privačiąsias investicijas į infrastruktūrą,

5)paskatas moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai ir inovacijų diegimui,

6)kvalifikuotus darbuotojus ir kokybiškas darbo vietas, reikalingas jiems pritraukti,

7)žaliavų naudojimo pakankamumą,

8)žiediškumą ir energijos vartojimo efektyvumą visame saulės fotovoltinės energijos sektoriuje;

9)pakankamą finansavimą.

3.4EESRK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad strategijoje reikia pripažinti, jog valstybių narių energijos rūšių deriniai yra skirtingi ir atspindi jų geografines bei klimato sąlygas ir įvairių atsinaujinančiųjų energijos išteklių prieinamumą. Be to, saulės energijos plėtra turi atitikti technines galimybes ir aplinkos apsaugos sistemą.

3.5Komitetas tikisi, kad Saulės energijos strategija taps atrama pereinant prie neutralaus poveikio klimatui energetikos sistemos, kurioje pagrindinis vaidmuo tenka atsinaujinančiajai energijai. Šiuo tikslu daug dėmesio reikia skirti kaupimo technologijų plėtojimui, paklausos valdymui ir visos energetikos sistemos integravimui.

3.6EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad būtina skubiai sudaryti palankias sąlygas moksliniams tyrimams, produktų kūrimui ir ES pramonės pajėgumų, skirtų tvarios ir konkurencingos saulės energijos įrangos gamybai, kūrimui. Todėl EESRK tvirtai remia Saulės fotovoltinių technologijų pramonės aljansą, kuris, kaip tikimasi, pasiūlys sprendimų nuolatinei pramonės pajėgumų nykimo ES problemai spręsti. Šiuo atveju reikėtų pasinaudoti kitų aljansų, pavyzdžiui, Europos baterijų aljanso, patirtimi ir galima sinergija su jais. Pilietinės visuomenės subjektai turėtų dalyvauti nuo pat pradžių, nes jie atlieka labai svarbų vaidmenį teikiant praktinę patirtį ir kompetenciją, o taip pat bandant pasiekti platesnę auditoriją ir užsitikrinti visuomenės paramą bei konsultacijas.

Saulės energijos naudojimo skatinimas

3.7Siekiant paskatinti saulės energijos naudojimą, mums reikia politikos, kuri motyvuotų vartotojus ir visus energetikos sistemos suinteresuotuosius subjektus perkant energiją atsižvelgti į šį užmojį. Kartu jie turi būti skatinami įsipareigoti imtis energijos vartojimo efektyvumo ir energijos taupymo priemonių. Tai būtų galima pasiekti juos informuojant apie numatomą naudą, pvz., mažesnes sąskaitas už energiją, padidėjusią kasdienę gerovę ir išaugusią jų turto vertę, ir sukuriant tinkamas finansines priemones.

3.8EESRK ragina politikos formuotojus skatinti, remti žmones ir sudaryti jiems sąlygas ne tik tapti sąmoningais energijos vartotojais, bet ir energiją gaminančiais vartotojais, taip pat kurti vietos energetikos bendrijas. Tai padėtų jiems geriau suprasti, kokios yra bendrosios rinkos kainos, ir būti nuo jų nepriklausomiems. EESRK rekomenduoja, kad vietos valdžios institucijos pradėtų įgyvendinti kolektyvinius saulės energijos projektus, panaudodamos viešuosius pastatus, tokius kaip biurai, mokyklos ir ligoninės, kad būtų galima šalinti energijos nepriteklių tose vietovėse, kur žmonės negali sau leisti investuoti per energetikos bendrijas.

3.9Atsižvelgiant į prioritetinį energijos vartojimo efektyvumo ir taupymo vaidmenį, valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas diegti pažangiuosius skaitiklius, kad energijos vartotojai galėtų susidaryti geresnį vaizdą apie savo suvartojamą energiją ir geriau suprasti, kaip vartojimą valdyti. EESRK ragina atliekant pastatų renovaciją apsvarstyti ryšį tarp energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir skatinimo pastatuose naudoti saulės energiją. Valstybės narės raginamos padėti energijos vartotojams išmintingai paskirstyti savo energijos poreikius per 24 valandų laikotarpį, kad būtų sumažinta paklausa piko metu.

3.10Komitetas pažymi, kad saulės fotovoltinių įrenginių diegimas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į šilumos siurblių naudojimo didinimą, turint omenyje tai, kad saulės energijos gamybos pikai sutampa su didėjančia elektros energijos paklausa pastatams vėsinti. Todėl (stoginės) saulės fotovoltinės sistemos ir šilumos siurblio derinys yra efektyviausio energijos vartojimo ir pigiausias sprendimas pastatams vėsinti (tam tikru paros laiku), esant palankioms klimato sąlygoms. Likusį laiką gamyba yra susijusi su kintamu saulės energijos intensyvumu, o tai reiškia, kad energijos paklausai patenkinti reikia naudoti kitą energijos šaltinį. Kintamumą galima iš dalies sumažinti įdiegus pakankamai didelius kaupimo pajėgumus, kurių šiuo metu vis dar nėra pakankamai, ir geresnes perdavimo jungtis, o tam reikia geresnio valstybių narių bendradarbiavimo.

3.11Daugumoje valstybių narių saulės šiluminė energija buvo iki šiol nepakankamai įvertinta. EESRK ragina valstybių narių, regionų ir savivaldybių energetikos pertvarkos planuose, kai įmanoma, numatyti didesnį saulės šiluminės energijos sistemų naudojimą komunaliniu mastu. Dėl dabartinės dujų tiekimo krizės ir poreikio pakeisti gamtines dujas, kurios daugiausia naudojamos šildymui ir pramonėje, saulės šiluminė energija taps svarbiu energetikos sistemos veiksniu.

3.12EESRK mano, kad reikia toliau vertinti ir didinti galimybes naudoti stoginius saulės fotovoltinius įrenginius šiuo tikslu sukuriant nuolatinius konsultacijų ir bendradarbiavimo mechanizmus, kuriuose dalyvautų įvairūs suinteresuotieji subjektai. Tam reikėtų įsteigti ir tinkamai finansuoti vietos ir regionines atsinaujinančiųjų energijos išteklių agentūras ir subjektus, kad būtų remiami piliečiai, MVĮ ir vietos valdžios institucijos, rengti mokymo iniciatyvas ir skatinti naujų deramų darbo vietų kūrimą.

3.13Siekiant kuo labiau padidinti saulės energijos gamybą svarbus vaidmuo tenka į pastatą integruojamų saulės fotovoltinių įrenginių sistemoms. Jei ne tik pastato stogas, bet ir jo fasado dalys yra padengti saulės energiją gaminančiais paviršiais, naudotojas gali per parą gerokai ilgiau naudotis saulės energija. Šis būdas naudingas visai energetikos sistemai, nes tai reiškia, kad saulės fotovoltinės energijos gamybos pikai gali būti sušvelninami. Komitetas rekomenduoja skatinti tolesnius į pastatą integruojamų saulės fotovoltinių įrenginių sistemų mokslinius tyrimus ir į stoginių fotovoltinių įrenginių iniciatyvą įtraukti papildomą lygmenį, ypatingą dėmesį skiriant rytų-vakarų krypties saulės fotovoltinių įrenginių diegimo paramai.

Greitesnės leidimų išdavimo procedūros ir finansinių išteklių užtikrinimas

3.14EESRK pabrėžia, kad neišvengiamai reikės paspartinti leidimų išdavimo procedūras, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimui, įskaitant jos gamybą, kaupimą, paskirstymą ir perdavimą. Nors leidimų išdavimas yra valstybių narių reikalas, EESRK pritaria komunikate (COM(2022) 222 final) ir Komisijos rekomendacijoje (C(2022) 3219 final) 6 išdėstytoms bendroms gairėms ir ragina valstybes nares sutelkti pastangas į savo procedūrų plėtojimą.

3.15Remiantis pramonės analize 7 , saulės fotovoltinės energijos įrenginių leidimų išdavimo laikotarpis svyruoja nuo 12 mėnesių Lietuvoje iki 48 mėnesių Kroatijoje. Iš 12 šalių turimos informacijos, tik trijose šalyse leidimų išdavimo laikotarpis buvo trumpesnis nei ES nustatytas 24 mėnesių terminas. Todėl EESRK ragina valstybes nares nustatyti apibrėžtus ir trumpesnius administracinių ir leidimų išdavimo procedūrų terminus ir supaprastinti procesus pagerinant vieno langelio principu grindžiamas, integruotas ir bendras leidimų išdavimo procedūras. Komiteto nuomone, valstybės narės neturėtų laukti, kol bus priimtas pasiūlymas, o jau dabar pradėti trumpinti procedūras. Be to, Komitetas pabrėžia tai, kad reikėtų suskaitmeninti kuo daugiau procedūrų, kurios taikomos įvairiuose leidimų išdavimo etapuose.

3.16EESRK visiškai pritaria Komisijos rekomendacijos skyriuje „Palankesnės sąlygos dalyvauti piliečiams ir bendrijoms“ 8 išdėstytoms mintims. Piliečių ir energetikos bendrijų dalyvavimas atsinaujinančiosios energijos projektuose yra labai svarbus įtraukiant piliečius į energetikos pertvarką ir užsitikrinant jų paramą. EESRK pabrėžia, kad saulės energijos naudojimas neturėtų būti privilegija kai kuriems vartotojams ir kad energijos nepriteklių patiriantys ir pažeidžiami vartotojai turi turėti prieigą prie saulės energijos, pvz., per socialinio būsto įrenginius, energetikos bendrijas arba finansinę paramą atskiriems įrenginiams.

3.17Remiantis komunikatu (COM(2022) 222 final) valstybės narės per dvejus metus nuo direktyvos pakeitimų įsigaliojimo turėtų parengti planą ar planus, kuriuose būtų nustatytos vienos ar kelių rūšių atsinaujinančiųjų išteklių energijai gaminti tinkamos vietos (angl. „go-to areas“). Komitetas pabrėžia, kad būtina kuo anksčiau pradėti įgyvendinti šiuos planus, kad visas įgyvendinimo procesas būtų ne ilgesnis kaip dveji metai. Pastatų stogai sudaro vienalytę erdvę, išskyrus, žinoma, pastatus saugomose kultūrinėse vietose. EESRK pasisako už tai, kad būtų paspartintas iniciatyvų įgyvendinimas, jei taikomi techniniai sprendimai yra gerai žinomi, pvz., stoginių fotovoltinių įrenginių atveju.

3.18EESRK taip pat pažymi, kad ežerų ir rezervuarų paviršiuose plūduriuojantys fotovoltiniai moduliai sumažina vandens nuostolius dėl garavimo, o fotovoltinės energijos konversijos veiksmingumą didina dėl vandeniui būdingo aušinimo. Užtvankų atveju dienos elektros energija gali būti tiekiama naudojant plūdriuosius fotovoltinius įrenginius, o nakties energiją galima gauti iš užtvankos išleidžiamo vandens, naudojant esamą tinklo jungtį.

3.19Tačiau reikėtų laikytis atsargaus požiūrio tais atvejais, kai techniniai sprendimai yra ne tokie pažangūs, o poveikis biologinės įvairovės nykimui nėra išsamiai nagrinėtas. Vienas iš tokių pavyzdžių galėtų būti plūdriųjų fotovoltinių įrenginių projektai, ypač susiję su natūralių vandens telkinių paviršiais. Tai, kad trūksta detalesnio požiūrio, yra vienas iš nedaugelio pirmiau minėto pasiūlymo trūkumų.

3.20EESRK ragina daugiau dėmesio skirti agrofotovoltinėms sistemoms, galbūt pateikiant papildomą Komisijos rekomendaciją. Valstybių narių veiksmai šioje srityje neturėtų iškreipti derlingos žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ar pakenkti maisto gamybai (todėl reikia skatinti saulės energijos gamybą mažiau vertingoje žemėje). Be to, žemės ūkio politikos srityje turėtų būti akcentuojamos galimybės, susijusios su papildomomis pajamomis iš energijos gamybos ūkininkams, ir geresnė pasėlių ir gyvūnų apsauga (šešėlio ir vėsinimo poveikis, karščio sukelto streso mažinimas, apsauga nuo krušos, šalčio). Pastarąjį veiksnį taip pat reikėtų vertinti atsižvelgiant į geresnį prisitaikymą prie klimato kaitos. Pirmenybė turėtų būti teikiama didelių saulės energijos parkų įrengimui prastos kokybės žemėje ir urbanistinėse dykrose.

3.21Reikia kuo skubiau skatinti naudoti saulės energiją, todėl būtina prioritetą teikti atitinkamiems projektams, kurie įtvirtinti nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose. Kadangi regionų pajėgumas gaminti žaliąją energiją, ypač saulės energiją, labai skiriasi, sanglaudos politika galėtų ir turėtų ryžtingai prisidėti prie bendro ES energijos tiekimo; svarbus vaidmuo taip pat turėtų tekti programai „InvestEU“ arba kitai panašiai programai. EESRK palankiai vertina tai, kad strategijoje daug dėmesio skiriama buvusios pramoninės ar kasybos žemės paskirties keitimui, nes tokia žemė gali būti panaudota diegiant saulės energijos sistemas. Šiuo atžvilgiu EESRK remia Modernizavimo fondo lėšų ir Teisingos pertvarkos fondo lėšų panaudojimą tinkamoms vietoms.

Gamybos ir įrengimo pajėgumų stiprinimas

3.22Dabartinis ES saulės fotovoltinės energijos tikslas iki 2025 m. pasiekti 320 GW pajėgumus, o iki 2030 m. – 600 GW (vien Vokietija nori pasiekti 215 GW pajėgumus), yra labai plataus užmojo, tačiau būtinas ES klimato tikslams pasiekti. Pagal planą „REPowerEU“ iki 2025 m. kasmet reikia įdiegti 42 GW, o po 2025 m. – iki 53 GW per metus. Pagal šį planą ES turi padvigubinti savo 2021 m. buvusį saulės energijos įrenginių diegimo tempą: būtina nedelsiant pajėgumus padidinti nuo 21 GW iki 42 GW per metus.

3.23Šiuo metu dėl gamybos pajėgumų trūkumo Europos ekonomika nėra pasirengusi tiekti tokiam plataus masto saulės fotovoltinės energijos diegimui reikalingų komponentų. Įrengimo srityje susiduriama su dideliais sunkumais ir dėl didžiulio kvalifikuotų darbuotojų trūkumo, taip pat reguliavimo ir net techninių kliūčių. Palyginti: labai skirtingai nuo ES, numatoma, kad 2022 m. Kinija sukurs dar 100 GW fotovoltinių įrenginių pajėgumų, t. y. beveik padvigubins įrenginių diegimo tempą 9 ir aprėps visą savo fotovoltinių įrenginių pramonės vertės grandinę.

3.24Todėl Komitetas pabrėžia, kad reikia stiprinti Europos pramoninę bazę ir ekonomiką, užtikrinti strateginį savarankiškumą (visų pirma energijos tiekimo savarankiškumą) ir užtikrinti sklandžias ir patikimas tiekimo grandines. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad ES gali atlikti pagrindinį vaidmenį saulės energijos pramonėje tik tuo atveju, jei bus sudarytos palankios sąlygos verslui, ir pabrėžia, kad akivaizdu, jog reikia sutelkti visus susijusius suinteresuotuosius subjektus, remiant viešojo sektoriaus institucijoms ir socialiniams partneriams.

3.25EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti visas būtinas sąlygas Europos fotovoltiniams inovaciniams sprendimams komercializuoti vykdant bendriems Europos interesams svarbius projektus visoje saulės energijos vertės grandinėje. Tokia sistema užtikrintų ilgalaikes tvarias konkurencijos sąlygas Europos fotovoltinių produktų gamybai, įskaitant ES pirmavimą fotovoltinių produktų technologijų, tvarumo, perdirbimo ir integruotų fotovoltinių produktų sprendimų srityse.

3.26EESRK mano, kad ES būtina didinti viešąsias ir privačiąsias investicijas ir sudaryti palankias sąlygas saulės energijos sektoriui, pavyzdžiui, skatinant mokymą šioje srityje ir užtikrinant tinkamas galimybes gauti finansavimą, be kita ko, pasitelkiant „ES tvarios veiklos taksonomijos“ priemones. Atsižvelgdamas į numanomą Europos investicijų banko pertvarkymą į Europos klimato banką, EESRK ragina šio banko teikiamose finansavimo programose daugiau dėmesio skirti paramai saulės fotovoltinės įrangos gamybai.

3.27EESRK ragina skatinti mokslinius tyrimus naujų fotovoltinių technologijų, pavyzdžiui, grindžiamų alternatyviomis medžiagomis, srityje. Kad būtų išspręsta kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problema, labai svarbu, bendradarbiaujant atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, skatinti mokymą ir įgūdžių ugdymą. Todėl EESRK ragina kompetentingas institucijas rasti būdų, kaip išugdyti darbo jėgą, turinčią žinių, įgūdžių ir kompetencijų, kurių reikia, kad būtų galima įgyvendinti visas turimas energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos technologijų galimybes.

4.Konkrečios pastabos dėl gamybos tiekimo grandinių

4.1Pradinės grandies gamybos segmentuose esama didelės strateginės priklausomybės, o tai gali trukdyti sparčiai plėtoti saulės energiją. Didžiausia kliūtis – riboti pajėgumai tiekti medžiagas, būtinas strategijos plataus užmojo tikslams pasiekti. Beveik visose fotovoltinių įrenginių vertės grandinės dalyse Europa, buvusi saulės fotovoltinės energijos gamybos lyderė, nebeatlieka pastebimo vaidmens, nors dėl savo svarbių mokslinių tyrimų įstaigų vis dar pirmauja saulės fotovoltinės energijos mokslinių tyrimų srityje.

4.2Visoje pramonės vertės grandinėje ES pajėgumai apsirūpinti pagrindine žaliava – polikristaliniu siliciu – yra riboti. Problemas, susijusias su šios žaliavos gavimu, dar labiau paaštrina tai, kad keturios didžiausios saulės energijos polikristalinio silicio gamyklos, kurioms tenka beveik pusė pasaulinės produkcijos, yra Kinijos Sindziango regione.

4.3EESRK palankiai vertina Komisijos teisėkūros iniciatyvą 10 , kuria bendrojoje rinkoje draudžiami gaminiai, pagaminti naudojant priverstinį darbą. Tai yra priemonė, panaši į JAV uigūrų priverstinio darbo prevencijos aktą, kuris turėjo tiesioginį poveikį polikristalinio silicio platinimui rinkoje, nes šios pirminės medžiagos, daugiausia gaminamos Kinijoje, kaina turėtų padidėti visoje saulės fotovoltinių produktų pramonėje. Tačiau EESRK pažymi, kad tokia pasaulinio masto priemonė padeda siekti 8-ojo darnaus vystymosi tikslo dėl deramo darbo.

4.4Galimas, nors ir supaprastintas, atsakas į šią problemą yra pajėgumų stiprinimas Europoje; tačiau paradoksalu, kad dabartinės neapdoroto polikristalinio silicio ir jo luitų gamybos technologijos yra labai imlios energijai. Tai iš tiesų įmanoma ir gali būti padaryta ten, kur galima gauti pigios ir patikimos energijos, įskaitant energiją iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių (pvz., naudojant hibridines jėgaines, derinant vėjo ir saulės energijos kaupimo technologijas). Apskritai dėl žaliavų ir komponentų trūkumo bei griežtų ES taisyklių, įskaitant dėl energijos vartojimo efektyvumo, Europos pramonei, kuriai taip pat sudėtinga gauti finansavimą, šis verslas nėra patrauklus.

4.5EESRK tvirtai tiki, kad Europos bendradarbiavimas inovacijų srityje, kuriuo siekiama sukurti visiškai perdirbamas fotovoltines sistemas, yra būtinas siekiant sukurti klestinčią vietinę Europos saulės energetikos pramonę. Reikėtų stengtis išnagrinėti galimybę naudoti perspektyvesnes žaliavas nei silicis, be kita ko, kuriant saulės elementų foliją ar saulės elementus, kurie gali būti permatomi ir naudojami, pavyzdžiui, langams, kurie gamintų elektros energiją.

4.6Kalbant apie kitus vertės grandinės etapus, t. y. saulės energijos plokšteles (angl. „wafers) ir elementus (angl. „cells“), Europos Sąjunga yra dar blogesnėje padėtyje. Europoje pagaminama tik 1 proc. saulės energijos plokštelių ir tik 0,4 proc. elementų. Pasak šios pramonės asociacijos „SolarPower Europe“, susiduriame su kritiniu luitų ir plokštelių gamybos pajėgumų trūkumu.

4.7Remiantis Europos saulės energijos gamintojų tarybos duomenimis, Europoje 29 skirtingos bendrovės pagamina tik 3 proc. saulės fotovoltinių modulių. Tai reiškia, kad tik vienas iš maždaug 30 Europoje surinktų modulių yra europinės kilmės. 2020 m. saulės energijos produktų prekybos deficitas siekė 8,7 mlrd. JAV dolerių.

4.8Taip pat trūksta kitų žaliavų fotovoltiniams įrenginiams; tačiau patiriamas jų trūkumas nėra toks kritinis. Montavimo konstrukcijos yra nesudėtingi gaminiai ir gali būti importuojami be didesnės priklausomybės arba, kai paklausa didelė, gali būti gaminami vietoje.

4.9Soliarinio stiklo, kuris yra esminis elementas gaminant saulės fotovoltines plokštes, atvejis yra puikus trumparegiškos ES prekybos politikos pavyzdys, kai buvo panaikinti į Europą iš Kinijos atvežamiems galutiniams produktams (saulės fotovoltinėms plokštėms) taikomi apsauginiai prekybos tarifai, o Europos gamintojai susidūrė su didele užsienio konkurencija, tačiau ir toliau buvo taikomos panašios apsaugos priemonės, taikomos tarpiniams produktams, pvz., soliariniam stiklui. Dėl to Europos fotovoltinių produktų gamintojų iš Europos tiekiamas soliarinis stiklas buvo neproporcingai brangus, palyginti su panašiais gamintojais iš kitų pasaulio regionų. Tai savo ruožtu sukėlė spaudimą didinti importuojamo soliarinio stiklo kainas.

4.10Naudojant saulės baterijų plokštes galima veiksmingai prisidėti prie tvarumo, jei per visą ciklą nėra pernelyg didelio energijos poreikio, įskaitant perdirbimą ir pakartotinį naudojimą. Gaminant, transportuojant ir šalinant bet kokią technologiją į aplinką išmetama teršalų. Tai, kaip saulės baterijos plokštė gaminama ir perdirbama, padeda nustatyti, kiek ji iš tikrųjų naudinga mažinant bendrą išmetamųjų teršalų kiekį. Be to, EESRK mano, jog svarbu, kad darnaus vystymosi tikslų būtų laikomasi tinkamai atsižvelgiant į visą tiekimo grandinę.

2022 m. spalio 26 d., Briuselis

Christa Schweng

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

_____________

(1)      Pasiūlymas COM(2022) 221 .

(2)     COM/2022/230 final

(3)     EESRK nuomonė „REPowerEU“: bendri Europos veiksmai įperkamesnei energijai bei saugesnei ir tvaresnei energetikai užtikrinti , OL C 323, 2022 8 26, p. 123 , ir EESRK nuomonė „Planas „REPowerEU““ , OL C 486, 2022 12 21, p. 185 .

(4)     COM(2022) 222  final.

(5)       EESRK nuomonė ,   OL C 486, 2022 12 21, p. 185 .

(6)     C/ 2022/ 3219 final

(7)       https://ember-climate.org/insights/research/europes-race-for-wind-and-solar/ .

(8)      Komisijos rekomendacija (2022 05 18) dėl greitesnio leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams išdavimo procedūrų ir palankesnių sąlygų elektros energijos pirkimo sutartims, C/ 2022/ 3219 final

(9)       https://www.pv-magazine.com/2022/05/31/chinese-pv-industry-brief-chinas-nea-predicts-108-gw-of-solar-in-2022/ .

(10)     COM(2022) 71 , COM(2022) 66 ir COM(2022) 453