EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document EESC-2022-05381-AC

Nuomonė - Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas - Ekologiškumo teiginiai

EESC-2022-05381-AC

NUOMONĖ

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

Ekologiškumo teiginiai

____________

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl aiškių ekologiškumo teiginių pagrindimo ir skelbimo (Ekologiškumo teiginių direktyva)

[COM(2023) 166 final – 2023/0085 (COD)]

INT/969

Pranešėjas Angelo Pagliara

LT

Prašymas pateikti nuomonę

Europos Parlamentas, 01/06/2023

Taryba, 02/06/2023

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis

Atsakingas skyrius

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo

Priimta skyriuje

02/06/2023

Priimta plenarinėje sesijoje

14/06/2023

Plenarinė sesija Nr.

579

Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)

205/2/3

1.Išvados ir rekomendacijos

1.1EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad tvarumas yra vienas iš būsimų Europos Sąjungos vystymosi ramsčių ir kad šis naujas pasiūlymas suteikia galimybę stiprinti aktyvų valdžios institucijų ir visuomenės vaidmenį sparčiai pereinant prie žiedinės ekonomikos 1 ir vystant žiedinę kultūrą.

1.2EESRK ragina Komisiją toliau į šį procesą sistemingai įtraukti socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas, visų pirma vartotojų organizacijas, kad vartotojai ir įmonės būtų apsaugoti nuo ekologinio manipuliavimo.

1.3EESRK ragina Komisiją užtikrinti, kad Ekologiškumo teiginių direktyvoje nustatyti reikalavimai taptų būtiniausio apsaugos nuo ekologinio manipuliavimo lygio pavyzdžiu, kuris turėtų atsispindėti sektorių teisės aktuose, nepatenkančiuose į šios direktyvos taikymo sritį, kai jais reglamentuojami tam tikri savanoriški teiginiai ir ženklinimas. Sektorinių teisės aktų priėmimas neturėtų tapti būdu atsisakyti Ekologiškumo teiginių direktyvos nuostatų, sukurti spragų ar sumažinti vartotojų apsaugos.

1.4EESRK atkreipia dėmesį į didėjantį susirūpinimą dėl gausėjančių ekologiškumo teiginių, grindžiamų kompensaciniais kreditais, ir ragina Komisiją aiškiai uždrausti kompensavimu grindžiamus teiginius.

1.5EESRK palankiai vertina ketinimą padidinti ekologiškumo teiginių teisinį tikrumą ir ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos bendrosios rinkos konkurencingumui stiprinti, visų pirma nustatant bendras įvairių rūšių teiginių pagrindimo metodikas.

1.6EESRK atkreipia dėmesį į labai mažų įmonių pasirinkimo galimybę ir prašo Komisijos imtis visų būtinų priemonių, kad jos būtų įtrauktos į valstybių narių atliekamus patikrinimus. Be to, EESRK palankiai vertina tai, kad dėmesys skiriamas rinkos veikimo užtikrinimui, ir pabrėžia, kad reikia užtikrinti visapusišką direktyvos įgyvendinimą.

1.7EESRK norėtų atkreipti dėmesį į didėjantį informuotumą aplinkosaugos klausimais ir paraginti Komisiją parengti konkrečias priemones, kuriomis būtų remiami ekonominės veiklos vykdytojai, ketinantys didinti savo gamybos būdų ir produktų aplinkosauginį ir socialinį tvarumą.

2.Svarbiausios Komisijos dokumento nuostatos

2.1Šiuo pasiūlymu dėl direktyvos siekiama papildyti reglamentavimo sistemą, kuria remiamas tvarus vartojimas, nustatant konkrečius aiškių ekologiškumo teiginių aspektus ir reikalavimus, susijusius su jų pagrindimu, skelbimu ir tikrinimu.

2.2Šis pasiūlymas buvo viena iš Komisijos išvardytų Europos žaliojo kurso įgyvendinimo iniciatyvų, kuriomis papildoma ekologiškumo teiginių reglamentavimo sistema, taip užtikrinant, kad pirkėjai galėtų gauti patikimą, palyginamą ir patikrinamą informaciją, todėl galėtų priimti tvaresnius sprendimus 2 . Būtinybė spręsti ekologinio manipuliavimo problemą taip pat atspindėta tiek naujajame žiedinės ekonomikos veiksmų plane 3 , tiek Naujojoje vartotojų darbotvarkėje 4 .

2.3Šiuo pasiūlymu papildomas pasiūlymas dėl direktyvos, kuria, siekiant suteikti vartotojams daugiau galių dalyvauti žaliojoje pertvarkoje 5 , iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB 6 . Kartu jais sukuriama aiški ekologiškumo teiginių, įskaitant aplinkosauginį ženklinimą, sistema.

2.4Į pasiūlymą įtraukti būtiniausi ekologiškumo teiginių pagrindimo ir skelbimo kriterijų rinkiniai; naujos nuostatos dėl aplinkosauginių ženklų ir ženklinimo sistemų; ekologiškumo teiginių ir ženklinimo sistemų ex ante patikra; ir vykdymo užtikrinimo priemonės, pavyzdžiui, reguliarios atitikties patikros ir sankcijos.

2.5Tačiau į direktyvą neįtrauktos suderintos metodikos. Ja suteikiama galimybė vėliau priimti deleguotuosius aktus arba pakeitimus, kuriais nustatomi papildomi reikalavimai dėl konkrečių klausimų, pavyzdžiui, teiginių apie klimatą, patvarumo, pakartotinio naudojimo, taisomumo, perdirbamumo, perdirbto turinio, natūralaus turinio, įskaitant skaidulas, naudojimo, aplinkosauginio veiksmingumo ir tvarumo, biologinių elementų, biologinio skaidumo, biologinės įvairovės, atliekų prevencijos ir mažinimo.

3.Bendrosios pastabos

3.1EESRK ragina Europos Komisiją parengti konkrečias priemones žiedinės ekonomikos kultūrai skatinti ir konkrečiai organizuoti informavimo kampanijas „žiedinei kultūrai“ skleisti, ypač tarp jaunosios kartos atstovų. EESRK taip pat ragina Komisiją kaupti gerąją patirtį šioje srityje, kurią valstybės narės sukaupė vykdydamos savo veiklą, ir apsvarstyti galimybę ją skleisti.

3.2Plačioji visuomenė, ypač jaunoji karta, dabar daugiau dėmesio skiria aplinkos klausimams 7 8 , todėl žalioji rinkodara vis dažniau pasitelkiama kaip konkurencinis pranašumas.

3.3Vartotojų ir suinteresuotųjų subjektų lūkesčiai dėl tvarumo ir aplinkos apsaugos didėja, tačiau ekologiškumo teiginiais mažai pasitikima 9 . Be pasitikėjimo klausimo, daug nesusipratimų kyla ir dėl to, ką šie teiginiai reiškia. Ši išvada atsispindi keliuose tyrimuose, kuriuos atliko ne tik Europos Komisija, bet ir nacionalinės agentūros, visų pirma dėl ekologiškumo teiginių 10 . Todėl dabar labai svarbu, kad vartotojai, remdamiesi patikima informacija, galėtų priimti pagrįstus sprendimus dėl pirkimo.

3.4Poveikio vertinime nustatytos įvairios problemos, dėl kurių vartotojams kyla vis daugiau susirūpinimo, kaip antai klaidinanti komercinė veikla, susijusi su produktų tvarumu; neaiškūs arba nepakankamai pagrįsti ekologiškumo teiginiai; ir ne visada skaidrūs ar patikimi tvarumo ženklai. Atsižvelgdamas į poveikio vertinimo rezultatus, EESRK remia Komisijos iniciatyvą ir mano, kad šioje srityje reikia imtis ryžtingų veiksmų.

3.5EESRK mano, kad geriau informuoti vartotojai gali atlikti aktyvų ir esminį vaidmenį ekologinėje pertvarkoje ir padėti siekti žaliojo kurso tikslų. Labai svarbu užtikrinti, kad tvarumas atliktų svarbesnį vaidmenį vartotojų sprendimų priėmimo procesų metu ir kad jis turėtų poveikį tiek pirkimo metu, tiek vėliau (pavyzdžiui, prireikus rinktis daiktą taisyti, jei yra tokia galimybė, o ne pirkti naują). Taip bus papildyti nauji su aplinka susijusios informacijos apie gaminius reikalavimai, nustatyti tokiose iniciatyvose kaip Tvarių gaminių ekologinio projektavimo reglamentas. Bus užtikrinta, kad ženklams būtų taikomos bendros taisyklės, neapsiribojančios galiojančiais teisės aktais, kaip antai Reglamentu dėl ES ekologinio ženklo, aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (EMAS) ir ekologinio ūkininkavimo ženklu, energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo ir ženklinimo atitikties ženklu reglamentais.

3.6Pagal pasiūlymo 1 straipsnį į direktyvos taikymo sritį nepatenka daug sektorių teisės aktų, jei atitinkamuose teisės aktuose nustatyti savi reikalavimai dėl teiginių ir ženklinimo sistemų. EESRK siūlo, kad konkrečių sektorių teisės aktuose būtų atspindėta bent jau tokio paties lygio apsauga nuo ekologinio manipuliavimo. Tokia apsauga turėtų būti užtikrinamas bent jau lygiavertis pagrindimo, skelbimo (patvirtinamųjų dokumentų) ir (trečiųjų šalių) tikrinimo lygis. Be to, reikia patikslinti, kad neįtraukiami tik tuose teisės aktuose nurodyti teiginiai, o ne bet kokie teiginiai, susiję su produktais, kuriems taikomi sektorių teisės aktai. Jei tam tikriems teiginiams netaikomi konkretūs reikalavimai, jiems turėtų būti taikoma Direktyva dėl ekologiškumo teiginių. Pavyzdžiui, pagal 1 straipsnį į direktyvos taikymo sritį nepatenka teisės aktai dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, o tie teisės aktai taikomi tik teiginiams dėl perdirbamumo ir perdirbtų medžiagų. Tai turėtų reikšti, kad kitiems teiginiams (pvz., dėl tam tikrų pakuočių poveikio gyvavimo ciklui) turėtų būti taikoma Direktyva dėl ekologiškumo teiginių.

3.7EESRK pripažįsta, kad vis labiau nerimaujama dėl to, kad daugėja ekologiškumo teiginių, grindžiamų kompensavimu naudojant kompensacinius kreditus („neutralaus poveikio klimatui“, „kompensuojamo plastiko“ ir kt.), kurie kai kurių vartotojų apsaugos institucijų (ir keliose teismo bylose) buvo pripažinti moksliškai neteisingais ir visada klaidinančiais vartotojus. Todėl EESRK ragina Komisiją visapusiškai atsižvelgti į šią patirtį ir, be reikalavimų, susijusių su tuo, kaip įmonės turi pranešti apie savo įnašus į tvarumo projektus, o ne reikalauti kompensacijos, nustatyti aiškų draudimą skelbti kompensavimu grindžiamus teiginius. Visų pirma ekologiškumo teiginių direktyvą reikia visapusiškai suderinti su Direktyva, kuria vartotojams suteikiama daugiau galių dalyvauti žaliojoje pertvarkoje.

3.8EESRK atkreipia dėmesį į sprendimą neįtraukti labai mažų įmonių į kai kurių teisės aktų nuostatų taikymo sritį, nes pagal procedūras reikalaujama, kad teiginius skelbiančios įmonės skirtų laiko bei išteklių reikiamai informacijai rinkti ir tikrinimo procesui atlikti. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad labai mažoms įmonėms suteikiama galimybė pasirinkti, ar pasinaudoti atitikties sertifikatų teikiama nauda, jei jos nuspręstų tam skirti išteklių ir pradėti tikrinimo procedūrą. EESRK taip pat atkreipia dėmesį į nuostatas dėl paramos mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) apskritai, taikant teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Vis dėlto EESRK pripažįsta, jog reikia užtikrinti, kad nė viena įmonė nemanytų, jog gali klaidinti vartotojus, ir visiškai pritaria tam, kad Ekologiškumo teiginių direktyvos nuostata dėl pasirinkimo galimybės nereiškia galimybės pasirinkti taikyti Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą. Komisija turėtų nustatyti konkrečius reikalavimus, kuriais būtų užtikrinama, kad labai mažos įmonės būtų tinkamai įtraukiamos į valstybių narių atliekamus patikrinimus, nes joms de facto netaikomi platesni nesąžiningą komercinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai.

3.9EESRK ragina Komisiją pradėti rengti bendras teiginių pagrindimo taisykles, kaip siūloma 3 straipsnyje, kuriuo sudaromos sąlygos Komisijai parengti ir patvirtinti bendras konkrečių teiginių pagrindimo metodikas, pagrįstas reguliarios stebėsenos rezultatais. EESRK mano, kad Komisija, remdamasi šiuo metu turima informacija, jau turėtų sudaryti prioritetinį sąrašą teiginių, kuriems reikia bendrų taisyklių, ir pradėti rengti bendras metodikas, be gyvavimo ciklo vertinimo. Sąrašo reikia tam, kad būtų užtikrintas suderintas įgyvendinimas visoje Europoje, o tikrintojams būtų nustatytos aiškios taisyklės, kaip vertinti įmonių pateiktus patvirtinamuosius dokumentus. Taip būtų išvengta rizikos, kad įmonės rinksis tikrinti savo teiginius šalyse, kuriose, kaip jos žino, esama daugiau galimybių, kad jų teiginiai bus patvirtinti. Šitaip būtų užtikrintas ir teisinis aiškumas įmonėms bei išvengta asimetrijos tarp įmonių, kurios, viena vertus, gali pačios kurti metodus arba naudotis išorės paslaugomis, kad pritaikytų metodikas savo rinkodaros strategijoms, ir, kita vertus, įmonių, kurios tam reikiamų išteklių neturi.

3.10EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos sprendimą nenustatyti produkto ir organizacijos aplinkosauginio pėdsako metodų kaip reikalavimų teiginiams pagrįsti. Tačiau tais atvejais, kai tai svarbu, EESRK ragina kuo geriau pasinaudoti tais metodais nustatant bendrus pagrindimo metodus. Kalbant apie 3 straipsnio 1 dalies c punktą dėl reikalavimo įrodyti, kad tam tikri teiginių elementai yra svarbūs gyvavimo ciklo požiūriu, EESRK ragina Komisiją išsamiau nurodyti, kaip ši reikšmė turėtų būti vertinama.

3.11EESRK primygtinai rekomenduoja Komisijai dar patikslinti reikalavimus, susijusius su teiginiais apie būsimą produkto ar prekiautojo aplinkosauginį veiksmingumą, kaip nustatyta 5 straipsnio 4 dalyje. Visų pirma reikalavimai turėtų būti visiškai suderinti su Direktyvos, kuria vartotojams suteikiama daugiau galių dalyvauti žaliojoje pertvarkoje, nuostatomis. Antra, reikalavimuose turėtų būti nurodyta, kad tokie teiginiai priimami tik tada, kai jie nėra pagrįsti vien kompensavimu ir kai jie pagrįsti aiškia, suprantama papildoma informacija, kurią pateikia prekiautojas ir kurioje nustatomi aiškūs, objektyvūs, moksliškai pagrįsti ir patikrinami įsipareigojimai bei tikslai, taip pat prekiautojo lygmens įgyvendinimo planas, į kurį įtrauktos įgyvendinimo priemonės ir konkretūs, patikrinami tarpiniai tikslai, kurie nėra grindžiami kompensacijomis ir suderinami su ilgalaikio įsipareigojimo įgyvendinimu. Įgyvendinimo planui reikėtų skirti pakankamą biudžetą ir jis turėtų būti grindžiamas tik esamomis ekonomiškai ir techniškai perspektyviomis technologijomis. Įgyvendinimo planas ir pasiekta pažanga turėtų būti viešai skelbiami ir įtraukiami į teiginį kaip papildoma informacija, taip pat turėtų būti teikiamos reguliarios ataskaitos šiuo klausimu. Teiginiams, susijusiems su būsimu aplinkosauginiu veiksmingumu, taip pat turėtų būti taikoma nepriklausoma stebėsena, kad būtų galima patikrinti teiginius ir stebėti prekybininkų pažangą, susijusią su jų įsipareigojimais bei tikslais, kartu vykdant 10 straipsnyje nustatytą sertifikavimo procesą. Teiginiai, susiję su būsimu aplinkosauginiu veiksmingumu, turėtų būti leidžiami tik prekybininko, o ne produkto lygmeniu, priešingu atveju atitinkami ekologiškumo teiginiai galėtų klaidinti vartotojus.

3.12EESRK palankiai vertina 7 straipsnyje nustatytą draudimą nustatyti reitingus ir įverčius, pagrįstus suvestiniu poveikio aplinkai rodikliu, nebent jie būtų nustatyti ES teisės aktuose. Nors vartotojams patinka, kai apie juos aiškiai pranešama, bet dėl to, kad nėra aiškios įverčių nustatymo metodikos, o įverčių vis gausėja, kyla painiava ir nesusipratimai. EESRK ragina Komisiją paaiškinti, kas patenka į šio draudimo taikymo sritį, o ypač – kas laikoma „poveikiu aplinkai“. Pavyzdžiui, suprantama, kad į taikymo sritį neįtraukti taisomumo įverčiai. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, reikėtų tai išsamiau paaiškinti.

3.13EESRK palankiai vertina 8 straipsnyje siūlomas priemones, kuriomis siekiama sustabdyti pateikiamų teiginių ir ženklų gausėjimą. Šios priemonės suteiks daugiau aiškumo vartotojams ir užtikrins, kad būtų teikiama tik vertinga ir patikima informacija.

3.14EESRK palankiai vertina vykdymo užtikrinimo svarbą. Nors išsamūs reikalavimai dėl teiginių pagrindimo yra aiškus žingsnis į priekį, viena iš pagrindinių nuolatinių problemų, su kuriomis susiduria vartotojai, yra nepakankamas reglamentų, kurie jiems turėtų būti savaime suprantami, vykdymas. Tikrinimo sistema gali sumažinti melagingų teiginių skaičių rinkoje, tačiau tai pavyks tik tuo atveju, jei rinkos stebėsenos institucijų veiklai bus skiriama pakankamai išteklių. EESRK ragina Komisiją išnagrinėti visus galimus būdus remti nacionalines valdžios institucijas ir skatinti valstybes nares skirti reikiamų išteklių stebėsenai. EESRK palankiai vertina prievolę pranešti apie vykdymo užtikrinimo veiklą.

3.15EESRK taip pat palankiai vertina 16 straipsnio nuostatas dėl vartotojų ir pilietinės visuomenės organizacijų teisės kreiptis į teismą. Užtikrinti, kad vartotojų organizacijos galėtų imtis teisinių veiksmų prieš klaidinančius ir nepagrįstus teiginius, siekiant apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus, yra veiksmingas būdas remti teisės aktų vykdymą.

3.16EESRK palankiai vertina 17 straipsnio nuostatas, kuriose nurodomos sankcijos, kurias valstybės narės turėtų nustatyti. Komisija turėtų apsvarstyti tam tikrą gerąją patirtį šioje srityje.

3.17EESRK ragina Komisiją imtis visų būtinų priemonių, įskaitant socialinių partnerių įtraukimą į šį procesą, siekiant apsaugoti vartotojus ir įmones nuo ekologinio manipuliavimo. Visų pirma EESRK siūlo numatyti reguliarias kryžmines patikras nacionaliniu lygmeniu tarp, viena vertus, nacionalinių valdžios institucijų ir socialinių partnerių, ir, kita vertus, pilietinės visuomenės. Kalbant apie Europos lygmens priemones, EESRK palankiai vertina 19 straipsnyje numatytą komiteto procedūrą ir prašo suteikti galimybę dalyvauti komiteto veikloje kaip Europos pilietinės visuomenės atstovui. Be šios komiteto procedūros, reikia tinkamai įtraukti suinteresuotuosius subjektus, visų pirma į diskusijas dėl bendrų pagrindimo metodų. EESRK siūlo įtraukti dalyvaujamuosius forumus, pavyzdžiui, Ekologinio projektavimo konsultacijų forumą ir ES ekologinio ženklinimo valdybą, arba sušaukti naują apskritojo stalo diskusiją, skirtą specialiai šiam teisės aktui.

2023 m. birželio 14 d., Briuselis

Oliver Röpke

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

_____________

(1)      EESRK nuomonės „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas“, OL C 364/94, 2020 10 28, p. 94 ir „ Vartotojai žiedinėje ekonomikoje “, OL C 353/11, 2019 10 18, p. 11 .
(2)    COM(2019) 640 final, 2019 m. gruodžio 11 d.
(3)    COM(2020) 98 final, 2020 m. kovo 11 d.
(4)    COM(2020) 696 final, 2020 m. lapkričio 13 d. 
(5)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria, siekiant geresne apsauga nuo nesąžiningos veiklos ir geresniu informavimu suteikti vartotojams daugiau galių dalyvauti žaliojoje pertvarkoje, iš dalies keičiamos direktyvos 2005/29/EB ir 2011/83/ES, COM(2022) 143 final.
(6)    2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) ( OL L 149, 2005 6 11, p. 22 ).
(7)    Europos Komisija, „Elgesio tyrimas dėl vartotojų dalyvavimo žiedinėje ekonomikoje“ (angl. Behavioural Study on Consumers' engagement in the circular economy), 2018 m., p. 10.
(8)     The Economist Intelligence Unit Limited, An Eco-wakening: Measuring global awareness, engagement and action for nature (Ekologinis sąmonėjimas. Visuotinio informuotumo, įsitraukimo ir veiksmų gamtos labui vertinimas), 2021 m. (Pasaulio gamtos fondas).
(9)    Ekologiškumo teiginiai apie ne maisto produktus (angl. Environmental claims for non-food products), JUST GD užsakytas tyrimas (2014 m.) https://commission.europa.eu/publications/environmental-claims-non-food-products_en
(10)    Vartotojų ir rinkų institucija (VRI). VRI vartotojai mano, kad teiginiai apie anglies dioksido kompensavimą yra neaiškūs (angl. Authority for Consumers & Markets: ACM consumers find claims regarding carbon offset unclear) (žiūrėta 2023 m. sausio mėn.) https://www.acm.nl/en/publications/acm-consumers-find-claims-regarding-carbon-offset-unclear.  Verbraucherzentrale (2022 m. rugsėjo mėn.) Klimaneutrale Produkte: 89 Prozent für klare Regeln und geprüftes Siegel  https://www.verbraucherzentrale.nrw/pressemeldungen/presse-nrw/klimaneutrale-produkte-89-prozent-fuer-klare-regeln-und-geprueftes-siegel-77472. ASA (2022 m. spalio mėn.), „Nauji ekologiškumo teiginių supratimo tyrimai“ (angl. New Research into understanding of environmental claims) https://www.asa.org.uk/news/new-research-into-understanding-of-environmental-claims.html. „Kantar Public“, (2022 m.), „Anglies dioksido kompensavimo teiginiai. Vartotojų apklausa“ (angl. CO2 Offset claims – Consumer survey) https://www.acm.nl/system/files/documents/acm-publishes-behavioral-research-into-co2-compensation-when-purchasing-airline-tickets.pdf.
Top