Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document Ares(2025)4142142

Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions on the Mid-term review of the Action Plan for the social economy: main achievements and way forward

KVIETIMAS TEIKTI INFORMACIJĄ

DĖL INICIATYVOS (be poveikio vertinimo)

Iniciatyvos pavadinimas

Socialinės ekonomikos veiksmų planas. Laikotarpio vidurio peržiūra

Vadovaujantis GD (atsakingas skyrius)

Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas. Socialinio ir įtraukaus verslumo skyrius (G3)

Tikėtinas iniciatyvos tipas

Komisijos komunikatas

Orientacinės datos

2025 m. IV ketv.

Papildoma informacija

Socialinės ekonomikos vartai

Socialinės ekonomikos veiksmų planas.

Šis dokumentas teikiamas tik susipažinti. Jis neturi įtakos galutiniam Komisijos sprendimui dėl to, ar ši iniciatyva bus įgyvendinama, ar dėl jos galutinio turinio. Visi šiame dokumente aprašyti iniciatyvos elementai, įskaitant įgyvendinimo datas, gali keistis.

A. Politinės aplinkybės, problemos apibūdinimas ir subsidiarumo patikra

Politinės aplinkybės

Kitos kadencijos Europos Komisijos politinėse gairėse (2024–2029 m.) kaip prioritetiniai tikslai aiškiai nurodyti „tvarus Europos klestėjimas ir konkurencingumas“. Pagrindiniai elementai, kurie padėtų pasiekti šiuos tikslus: i) ES atsparumo ir konkurencingumo didinimas, ii) palankesnių sąlygų žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai sudarymas, iii) inovacijų, pramonės plėtros ir verslui palankios aplinkos skatinimas ir iv) pažangos darymas bendromis jėgomis.

Siekiant šių tikslų, socialinė ekonomikos sektorius, kuriame ES dirba ne mažiau kaip 11,5 mln. žmonių 1 , yra svarbus pažangos veiksnys, padedantis kurti vieningesnę, labiau klestinčią, saugesnę bei atsparesnę Europą ir prisidedantis siekiant darnaus vystymosi tikslų. Socialinės ekonomikos subjektai (įskaitant asociacijas, kooperatyvus, savidraudos draugijas, fondus ir socialines įmones) pirmenybę teikia socialiniams ir (arba) aplinkos apsaugos tikslams, o ne pelnui. Jie jau įrodė, kad puikiai geba skatinti bendruomenių atsparumą ir susijusius verslo modelius, demokratinį dalyvavimą ir visiems naudą teikiančią ekonomiką, kurti darbo vietas, kartu sprendžiant pagrindinius visuomenės uždavinius įvairiuose sektoriuose.

Apie atnaujintą paramą socialinei ekonomikai buvo patvirtinta Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen įgaliojamajame rašte vykdomajai pirmininko pavaduotojai Roxanai Mînzatu, kuriame ji įgaliojama „daryti pažangą vystant socialinę ekonomiką, visų pirma visapusiškai įgyvendinant Socialinės ekonomikos veiksmų planą“. Enrico Letta pranešime apie bendrąją rinką ir Sauli Niinistö pranešime apie Europos parengties krizėms stiprinimą primenama apie socialinės ekonomikos svarbą ekonomikai ir visai visuomenei reaguojant į krizes.

2021 m. gruodžio 9 d. Europos Komisija priėmė socialinės ekonomikos veiksmų planą. Jame siūloma iki 2030 m. įgyvendinti daugiau kaip 60 konkrečių priemonių, kurios padėtų išnaudoti visą ES socialinės ekonomikos potencialą ir jos galią skatinti socialinius bei ekonominius pokyčius. Šį veiksmų planą 2022 m. liepos 6 d. rezoliucijoje palankiai įvertino Europos Parlamentas. Siekiant padėti įgyvendinti šį veiksmų planą, 2023 m. lapkričio 27 d. buvo priimta Tarybos rekomendacija dėl socialinės ekonomikos pagrindinių sąlygų sukūrimo ES valstybėse narėse.

Problema, kurią siekiama spręsti šia iniciatyva

Įgyvendinant šį veiksmų planą siekiama suteikti tinkamas sąlygas socialinei ekonomikai klestėti, užtikrinti galimybes socialinės ekonomikos subjektams pradėti veiklą ir augti, taip pat užtikrinti, kad socialinė ekonomika ir jos potencialas būtų labiau matomi.

Šiame veiksmų plane Komisija įsipareigojo „2025 m. įvertinti veiksmų plano įgyvendinimą ir paskelbti ataskaitą, kurioje būtų nurodyta pažanga ir nauji pokyčiai“. Šioje laikotarpio vidurio peržiūroje, kuri bus pristatyta kaip komunikatas drauge su tarnybų darbiniu dokumentu, bus įvertinta, kas iki šiol pasiekta, ir nustatytos galimos papildomos priemonės veiksmų plano tikslams įgyvendinti.

Socialinė ekonomika skirtingose valstybėse narėse yra išvystyta nevienodai; tai pažymėta veiksmų plane ir tą rodo turimi įrodymai (Regionų komiteto nuomonės 2021/C440/12 ir 2023/C157/05 bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonės C/2024/882 irINT/972, taip pat įrodymai, surinkti rengiant Tarybos rekomendaciją dėl socialinės ekonomikos pagrindinių sąlygų sukūrimo). Tokia padėtis dar labiau apsunkina konkrečių šalių poveikio vertinimą. Pavyzdžiui, kai kurios valstybės narės dar nėra parengusios ir įdiegusios išsamių strategijų, kuriomis išreiškiamas socialinės ekonomikos pripažinimas ir kuriomis ji būtų skatinama. Todėl vis dar esama socialinės ekonomikos politikos ir jos priemonių įgyvendinimo spragų nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, kurios trukdo šiai ekosistemai toliau vystytis.

ES veiksmų pagrindas (teisinis pagrindas ir subsidiarumo patikra)

Teisinis pagrindas

Ši iniciatyva atitinka SESV 153 straipsnį, visų pirma h punktą dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų integracijos ir j punktą dėl kovos su socialine atskirtimi. Veiksmų planas ir jo laikotarpio vidurio peržiūra taip pat dera su SESV 173 ir 174 straipsniuose nustatytais tikslais, kuriuose nurodoma, kad reikia skatinti verslui visoje ES, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, palankią aplinką ir atitinkamai stiprinti ES ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą.

Praktinis ES veiksmų poreikis

Laikotarpio vidurio peržiūra suteikia galimybę atnaujinti ES lygmens veiksmų sistemą, įtraukiant nacionalines ir regionines bei vietos valdžios institucijas ir suinteresuotuosius subjektus, siekiant nustatyti likusius sunkumus, pasiūlyti priemones jiems šalinti ir kuo labiau didinti teigiamą veiksmų plano poveikį.

Siekiant spręsti nevienodo socialinės ekonomikos vystymosi valstybėse narėse problemą ir teikti koordinuotą paramą jos augimui, būtina imtis ES lygmens veiksmų. Veiksmų planu skatinamas politikos priemonių nuoseklumas, palengvinamas tarpusavio mokymasis ir stiprinamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas, sudarant sąlygas socialinei ekonomikai veiksmingiau prisidėti prie platesnių ES socialinių, ekonominių, aplinkos ir teritorinių tikslų įgyvendinimo.

B. Iniciatyvos tikslas ir įgyvendinimo būdai

Veiksmų planas suteikė naują postūmį socialinei ekonomikai, įskaitant pirmojo ES teisės akto, kuriuo remiama socialinė ekonomika, priėmimą – turima omenyje 2023 m. Tarybos rekomendacija dėl socialinės ekonomikos pagrindinių sąlygų sukūrimo. Ši laikotarpio vidurio peržiūra suteikia galimybę: i) iš naujo įvertinti veiksmų plano tikslus, susijusius su socialine ekonomika; ii) nustatyti sritis, kuriose veiksmų planą reikia sustiprinti arba pritaikyti, daugiausia dėmesio skiriant pasikeitusiai aplinkai ir naujiems politiniams prioritetams ir iii) parengti naujas iniciatyvas, kurios padėtų išnaudoti visą socialinės ekonomikos potencialą, be kita ko, didinant teisingumą ir lygybę Europos visuomenėse.

Atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą visų pirma bus siekiama:

·veiksmų planą susieti su naujais Komisijos prioritetais (t. y. klestinčia ir konkurencinga Europa), atsižvelgiant į bendras geopolitines aplinkybes ir kintančią ES biudžeto sistemą;

·įvertinti pažangą, kurią Komisija padarė įgyvendindama veiksmų plane paskelbtus 63 veiksmus;

·įvertinti valstybėse narėse pasiektus rezultatus ir susieti juos su pagrindiniais veiksmų plano tikslais;

·nustatyti naujausius pokyčius, įvykusius socialinės ekonomikos ekosistemoje nuo tada, kai buvo priimtas veiksmų planas;

·nustatyti sunkumus, su kuriais susiduriama įgyvendinant veiksmų planą, ir teikti rekomendacijas jiems šalinti;

·nustatyti 2026–2030 m. įgyvendintinus tolesnius, papildomus ar naujus veiksmus, kurie būtų įgyvendinti pagal šias rekomendacijas, įskaitant, kai tinkama, veiksmus, kuriais, laikantis ES tikslų, siekiama supaprastinti ir sumažinti naštą.

Galiausiai laikotarpio vidurio peržiūros tikslas – padidinti socialinės ekonomikos veiksmų plano aktualumą bei nuoseklumą ir skatinti Europos socialinės ekonomikos ekosistemos plėtrą.

Tikėtinas poveikis

Ši laikotarpio vidurio peržiūra gali padėti formuoti, pritaikyti ir patobulinti esamą veiksmų planą, kad jis taptų veiksmingesne ir aktualesne priemone siekiant Komisijos politikos tikslų. Pasirinkta priemonė yra neteisinė ir neprivaloma. Jos poveikis įvairiose šalyse bus skirtingas ir priklausys nuo jų socialinės ekonomikos ekosistemų pobūdžio ir brandos.

Būsima stebėsena

Komisija ketina parengti veiksmų plano stebėsenos ir vertinimo sistemą, kad galėtų įvertinti jo įgyvendinimą po 2030 m. Komisija taip pat reguliariai informuos valstybes nares ir suinteresuotuosius subjektus apie laikotarpio vidurio peržiūrą ir veiksmų plano įgyvendinimą per Komisijos socialinės ekonomikos ir socialinių įmonių ekspertų grupę.

C. Geresnis reglamentavimas

Poveikio vertinimas

Poveikio vertinimas nenumatomas. Laikotarpio vidurio peržiūra bus grindžiama turimais įrodymais apie socialinės ekonomikos politikos ir susijusias teisines sistemas, surinktais per pastaruosius kelerius metus (Regionų komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonėmis ir įrodymais, surinktais rengiant Tarybos rekomendaciją dėl socialinės ekonomikos pagrindinių sąlygų sukūrimo). Be to, kaip nurodyta tolesniame skirsnyje, bus surengtos konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais.

Konsultacijų strategija

Rengiant komunikatą rengti viešas konsultacijas nebūtina. Rengiant socialinės ekonomikos veiksmų planą jau pasinaudota dideliu suinteresuotųjų subjektų ir plačiosios visuomenės indėliu. Be šio kvietimo teikti informaciją, numatytos tikslinės konsultacijos. Šiose konsultacijose bus siekiama užtikrinti įvairių suinteresuotųjų subjektų – valstybių narių, ES, nacionalinių ir vietos socialinės ekonomikos organizacijų tinklų, finansavimo tarpininkų ir akademinės bendruomenės – pusiausvyrą ir įtraukti reprezentatyvią geografinę ES teritoriją, įskaitant atokius ir mažiau išsivysčiusius regionus.

Planuojamas tikslines konsultacijas sudarys:

·struktūruoti individualūs ir grupiniai pokalbiai su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant Komisijos socialinės ekonomikos ir socialinių įmonių ekspertų grupę;

·speciali Socialinės apsaugos komiteto ir Užimtumo komiteto sesija;

·specialus susitikimas su Europos regionų komiteto atstovais;

·tiksliniai klausymai su pilietinės visuomenės organizacijomis; jie yra Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato užmegzto strateginio dialogo dalis;

·kitos pasirinktos konsultacijos su kitomis suinteresuotosiomis šalimis, atstovaujančiomis konkrečioms grupėms.

Pagal šį kvietimą teikti informaciją suinteresuotieji subjektai raginami atsakyti į toliau pateiktus klausimus.

·Kokie buvo svarbiausi laimėjimai įgyvendinant socialinės ekonomikos veiksmų planą po jo priėmimo 2021 m.?

·Kokius stebite naujus pokyčius, įvykusius socialinės ekonomikos ekosistemoje po to, kai buvo priimtas veiksmų planas?

·Kuriuos sektorius artimiausiais metais būtų galima veiksmingiausiai paremti taikant socialinės ekonomikos verslo modelius ir metodus?

·Kokioms priemonėms 2026–2030 m. turėtų būti teikiama pirmenybė, norint išnaudoti visą socialinės ekonomikos potencialą?

·Ar yra konkrečių iniciatyvų ar geriausios praktikos pavyzdžių, į kuriuos, jūsų nuomone, reikėtų atkreipti dėmesį ar juos atkartoti visoje ES?

(1) Europos Komisija. CIRIEC, Euricse, Europos inovacijų tarybos ir MVĮ reikalų vykdomoji įstaiga, Spatial Foresight, Carini, C. ir kt., ES socialinės ekonomikos socialinių ir ekonominių rezultatų lyginamoji analizė. Socioekonominių žinių apie vietos ir socialinės ekonomikos ekosistemą tobulinimas (angl. Benchmarking the socio-economic performance of the EU social economy – Improving the socio-economic knowledge of the proximity and social economy ecosystem), Europos Sąjungos leidinių biuras, 2024 m., https://data.europa.eu/doi/10.2826/880860 .
Top