—

atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės LLCotton25 (ACS-GHØØ1-3), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projektą (D061870/04,

—

atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (1), ypač į jo 11 straipsnio 3 dalį ir 23 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2019 m. balandžio 30 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti ir į tai, kad apeliacinis komitetas 2019 m. birželio 5 d. nubalsavęs taip pat nusprendė nuomonės neteikti,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (2), 11 ir 13 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos 2006 m. gruodžio 6 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2006 m. gruodžio 14 d. (3),

—

atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos 2018 m. spalio 17 d. priimtą nuomonę, susijusią su leidimo atnaujinimu, kuri paskelbta 2018 m. lapkričio 14 d. (4),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose prieštaraujama leidimui naudoti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) (5),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis,

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.

kadangi Komisijos sprendimu 2008/837/EB (6) buvo leista teikti rinkai maistą ir pašarus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės LLCotton25 (toliau – LLCotton25), kurie iš jos susideda arba iš jos pagaminti;

B.

kadangi 2017 m. spalio 2 d. pirminio leidimo turėtojas „Bayer CropScience AG“ (toliau – pareiškėjas) pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 11 ir 23 straipsnius Komisijai pateikė prašymą dėl leidimo atnaujinimo;

C.

kadangi 2018 m. spalio 17 d. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) priėmė palankią nuomonę, kuri paskelbta 2018 m. lapkričio 14 d. (7);

D.

kadangi Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai turi nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, ir reikalaujama, kad Komisija, rengdama sprendimą, atsižvelgtų į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku;

E.

kadangi medvilnė LLCotton25 atspari herbicidams, kurių sudėtyje yra gliufozinato (8);

F.

kadangi, nors žmonėms skirto vilnamedžių sėklų aliejaus vartojimas Europoje galbūt palyginti ir nedidelis, šio aliejaus galima rasti įvairiuose maisto produktuose, įskaitant padažus, majonezą, smulkius konditerijos kepinius, šokolado užtepus ir traškučius; kadangi gyvūnams medvilnė duodama daugiausia kaip vilnamedžių sėklų išspaudos ar miltai arba kaip aliejingos vilnamedžių sėklos (9);

G.

kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybės narės EFSA pateikė daug kritinių pastabų tiek dėl pirminio įvertinimo, tiek dėl atnaujinimo (10); kadangi pastabose teigiama, kad nebuvo atsižvelgta į gliufozinato liekanų ir metabolitų poveikį, kad abejojama, ar toksiškumo bandymo rezultatai gali būti laikomi teisingais, kad nei alergeniškumas, nei toksikologija nebuvo išsamiai įvertinti, kad pareiškėjo parengtose stebėsenos ataskaitose nepateikta jokių išvadas patvirtinančių duomenų apie neigiamą poveikį sveikatai ar aplinkai dėl LLCotton25 importo ir naudojimo ir kad pareiškėjo pasiūlytas bendrasis priežiūros planas neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB VII priedo reikalavimų (11);

H.

kadangi EFSA, atsakydama į valstybių narių pastabas, ne kartą teigė, kad jos nuomone reikia tęsti pareiškėjų ir Komisijos, kaip rizikos valdytojos, diskusijas dėl praktinio importui ir perdirbimui skirtų genetiškai modifikuotų augalų poveikio aplinkai po pateikimo rinkai stebėsenos įgyvendinimo;

I.

kadangi nemažai tyrimų parodė, jog auginant herbicidams atsparias genetiškai modifikuotas kultūras naudojama daugiau herbicidų – daugiausia dėl herbicidams atsparių piktžolių atsiradimo (12); kadangi dėl šios priežasties tikėtina, kad LLCotton25 pasėliams bus dažniau naudojami didesni kiekiai gliufozinato, o tai gali lemti didesnį liekanų kiekį nuimtoje medvilnėje;

J.

kadangi leidimas importuoti LLCotton25 pirmą kartą buvo išduotas 2008 m., o leidimas Sąjungoje naudoti gliufozinatą baigė galioti 2018 m. liepos 31 d. (13); kadangi gliufozinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai 1B kategorijos medžiagų, todėl atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatytus atmetimo kriterijus (14);

K.

kadangi laikoma, kad herbicidų liekanų ir metabolitų genetiškai modifikuotuose augaluose vertinimas nėra EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės kompetencijos sritis, todėl jis nėra atliekamas vykdant GMO autorizacijos procedūrą; kadangi tai yra problema, nes tai, kaip genetiškai modifikuotas augalas suskaidys papildomus herbicidus, taip pat skilimo produktų (metabolitų) sudėtį, taigi ir toksiškumą gali lemti pati genetinė modifikacija (15);

L.

kadangi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 396/2005 (16), kuriuo siekiama užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos, susijusios su didžiausiu leistinu liekanų kiekiu, lygį, turėtų būti atidžiai kontroliuojamos ir stebimos veikliųjų medžiagų, kurių neleidžiama naudoti Sąjungoje, pvz., gliufozinato, liekanos importuojamuose kultūrose, skirtose maistui ir pašarams (17);

M.

kadangi pagal naujausią Sąjungos suderintą daugiametę kontrolės programą (2020, 2021 ir 2022 m.) valstybės narės nėra įpareigotos vertinti gliufozinato liekanų kiekio jokiuose produktuose, įskaitant medvilnę (18); kadangi negalima atmesti, kad medvilnėje LLCotton25 arba iš jos pagamintuose produktuose, skirtuose maistui ir pašarams, bus viršytas didžiausias leistinas liekanų kiekis, kuris buvo nustatytas siekiant užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį;

N.

kadangi EFSA nustatė, kad numatomas gliufozinato poveikis naudotojui, kai gliufozinatu naikinamos piktžolės auginant genetiškai modifikuotus kukurūzus, viršija leidžiamą poveikio naudotojui lygį (LPNL) net ir tada, kai naudojamos asmeninės apsaugos priemonės (19); kadangi poveikis naudotojui ypač kelia susirūpinimą dėl to, kad herbicidams atspariems genetiškai modifikuotiems kultūriniams augalams naudojami didesni herbicidų kiekiai;

O.

kadangi JT specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais neseniai paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad pavojingi pesticidai turi katastrofiškų padarinių sveikatai ir kad dėl ūmaus apsinuodijimo pesticidais kasmet miršta apie 200 000 žmonių, iš kurių 99 proc. besivystančiose šalyse (20); kadangi 3-ojo JT darnaus vystymosi tikslo 3.9 uždavinys, kurį Sąjunga įsipareigojo vykdyti, yra iš esmės sumažinti mirčių ir susirgimų dėl pavojingų cheminių medžiagų ir oro, vandens bei dirvožemio taršos ir užterštumo skaičių (21);

P.

kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas balsuodamas 2019 m. balandžio 30 d. nusprendė nuomonės neteikti, o tai reiškia, kad leidimas nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma; kadangi apeliacinis komitetas balsuodamas 2019 m. birželio 5 d. taip pat nusprendė nuomonės neteikti;

Q.

kadangi Komisija pripažįsta, kad sprendimus dėl GMO leidimų Komisija ir toliau priima ne kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma ir kad tai didelė išimtis kalbant apie produktų autorizavimo procedūrą apskritai, bet tokia praktika tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų leidimų, ir kad tai yra problemiška (22); kadangi Komisijos pirmininkas jau ne kartą pasmerkė šią praktiką kaip nedemokratišką (23);

R.

kadangi per savo aštuntąją kadenciją Europos Parlamentas iš viso priėmė 36 rezoliucijas, kuriomis nepritarė tam, kad į rinką būtų teikiamas genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai (33 rezoliucijos) ir kad Sąjungoje būtų leidžiama auginti GMO (trys rezoliucijos); kadangi nė vienas iš šių GMO nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma; kadangi Komisija, nepaisydama to, kad pati pripažįsta demokratijos trūkumą, valstybių narių paramos nebuvimą ir Parlamento prieštaravimus, ir toliau teikia leidimus naudoti GMO;

S.

kadangi tam, kad Komisija galėtų nesuteikti GMO leidimo, kai apeliaciniame komitete nėra valstybių narių kvalifikuotos daugumos, teisės aktų keisti nereikia (24);

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

—

2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MZHG0JG (SYN-ØØØJG-2), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0028).

—

2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų A2704-12 (ACS-GMØØ5-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0029).

—

2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122 × DAS-40278-9 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 89034, 1507, MON 88017, 59122 ir DAS-40278-9 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0030).

—

atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 89788 (MON-89788-1), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projektą (D061871/04,

—

atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (1), ypač į jo 11 straipsnio 3 dalį ir 23 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2019 m. balandžio 30 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti ir į tai, kad apeliacinis komitetas 2019 m. birželio 5 d. nubalsavęs taip pat nusprendė nuomonės neteikti,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, 11 ir 13 straipsnius (2),

—

atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos 2008 m. liepos 2 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2008 m. liepos 11 d. (3),

—

atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos 2018 m. spalio 17 d. priimtą nuomonę, susijusią su leidimo atnaujinimu, kuri paskelbta 2018 m. lapkričio 16 d. (4),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose prieštaraujama leidimui naudoti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) (5),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis,

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.

kadangi Komisijos sprendimu 2008/933/EB (6) buvo leista teikti rinkai maistą ir pašarus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų MON 89788 (toliau – sojų MON 89788);

B.

kadangi 2017 m. lapkričio 20 d. leidimo turėtojas „Monsanto Europe S.A./N.V.“„Monsanto Company“ vardu pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 11 ir 23 straipsnius Komisijai pateikė prašymą dėl leidimo atnaujinimo;

C.

kadangi 2018 m. spalio 17 d. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) priėmė palankią nuomonę (7) dėl leidimo atnaujinimo, kuri buvo paskelbta 2018 m. lapkričio 16 d.;

D.

kadangi Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai turi nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, ir reikalaujama, kad Komisija, rengdama sprendimą, atsižvelgtų į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku;

E.

kadangi sojos MON 89788 atsparios glifosato herbicidams; kadangi sojos MON 89788 buvo sukurtos siekiant, kad jos būtų atsparios glifosatui, sintetinant CP4 EPSPS baltymą (8);

F.

kadangi įrodyta, jog auginant herbicidams atsparias genetiškai modifikuotas kultūras daugiausia dėl herbicidams atsparių piktžolių atsiradimo naudojama daugiau herbicidų (9); kadangi dėl šios priežasties tikėtina, kad sojų MON 89788 pasėliams bus dažniau naudojami didesni kiekiai glifosato, o tai gali lemti didesnį liekanų kiekį nuimtose sojose;

G.

kadangi tebėra neatsakyta į klausimus dėl glifosato kancerogeniškumo; kadangi 2015 m. lapkričio mėn. EFSA pateikė išvadą, kad glifosatas tikriausiai nėra kancerogeniškas, o Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) 2017 m. kovo mėn. pateikė išvadą, kad nėra pagrindo jo priskirti prie jokios kategorijos; kadangi 2015 m. Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra (IARC) – specializuota Pasaulio sveikatos organizacijos agentūra vėžio klausimu – priešingai glifosatą priskyrė prie tikriausiai kancerogeninį poveikį žmonėms turinčių medžiagų; kadangi keletas recenzuojamų naujausių mokslinių tyrimų patvirtina glifosato kancerogeninį potencialą (10);

H.

kadangi genetiškai modifikuotuose augaluose papildomi herbicidai augalo yra suskaidomi, o skilimo produktų (metabolitų) sudėtį, taigi ir toksiškumą, gali lemti pati genetinė modifikacija (11); kadangi, remiantis EFSA, nėra toksikologinių duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti kelių rūšių glifosato skilimo produktų, svarbių genetiškai modifikuotų glifosatui atsparioms kultūroms, riziką vartotojams (12);

I.

kadangi pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 396/2005 (13), kuriuo siekiama užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį ir nustatyti konkrečius didžiausios leidžiamosios liekanų koncentracijos kiekius maisto produktuose ir pašaruose, pagamintuose trečiosiose šalyse, kai dėl pesticidų naudojimo liekanų koncentracija skiriasi nuo tos, kuri atsiranda vykdant žemės ūkio veiklą Sąjungoje (14); kadangi taip iš tiesų yra importuojamų herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų kultūrų atveju, nes jiems naudojama daugiau herbicidų negu genetiškai nemodifikuotų kultūrų atveju;

J.

tačiau kadangi, remiantis 2018 m. EFSA atliktu didžiausios leidžiamosios glifosato liekanų koncentracijos tyrimu, turimų duomenų nepakako glifosato didžiausiai leidžiamajai liekanų koncentracijai ir rizikos vertinimo vertėms nustatyti keletai genetiškai modifikuotų kultūrų, įskaitant EPSPS modifikacijos sojas, atveju (15);

K.

kadangi laikoma, kad vertinimas dėl herbicidų liekanų ir metabolitų genetiškai modifikuotuose augaluose nėra EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės kompetencijos sritis, todėl jis nėra atliekamas vykdant GMO autorizacijos procedūrą;

L.

kadangi daugelio valstybių narių kompetentingos institucijos, teikdamos pastabas dėl EFSA rizikos vertinimo, atkreipė dėmesį į tai, kad trūksta herbicidų liekanų genetiškai modifikuotose kultūrose ir susijusių pavojų sveikatai analizės (16);

M.

kadangi daugelis valstybių narių išreiškė susirūpinimą dėl aplinkos stebėsenos po pateikimo rinkai plano kokybės pareikšdamos, kad nurodyta, kad jis nevisiškai atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB VII priede (17) nustatytus tikslus arba atitinkamas papildomas rekomendacijas; valstybės narės taip pat pastebėjo, kad bendrai paėmus, sojų MON 89788 stebėsena yra netinkama, ji nepateikia jokių patikimų duomenų, pagrindžiančių išvadą, kad sojų MON 89788 importas ir naudojimas nedaro nepageidaujamo poveikio sveikatai ar aplinkai ir kad nepateikiama jokios informacijos, kuria remiantis būtų galima spręsti apie jų naudojimo gyvūnų ar žmonių maistui saugą (18);

N.

kadangi EFSA, atsakydama į valstybių narių pastabas, ne kartą teigė, kad ji mano, jog reikia toliau vykdyti diskusijas tarp pareiškėjų ir Komisijos kaip rizikos valdytojo genetiškai modifikuotų augalų poveikio aplinkai stebėsenos po pateikimo rinkai importui ir perdirbimui, klausimais;

O.

kadangi Prancūzijos maisto, aplinkos ir profesinės sveikatos bei saugos agentūros (ANSES) biotechnologijų darbo grupė teigia, kad pareiškėjo atlikta nuo pirmo leidimo suteikimo sojai MON 89788 mokslinių tyrimų literatūros sąrašo analizė buvo per daug ribojamojo pobūdžio ir todėl ji negali daryti išvados apie sojos MON 89788 saugumą;

P.

kadangi genetiškai modifikuotos sojos, kai jos auginamos tokiose šalyse kaip Brazilija ir Argentina, yra pagrindinė plataus masto miškų naikinimo priežastis; kadangi į šį aspektą, kartu su Sąjungos įsipareigojimais pagal JT darnaus vystymosi tikslus, Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos ir kitus tarptautinius biologinės įvairovės skatinimo tikslus suteikiant leidimą nebuvo atsižvelgta;

Q.

kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas balsuodamas 2019 m. balandžio 30 d. nusprendė nuomonės neteikti, o tai reiškia, kad leidimas nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma; kadangi apeliacinis komitetas balsuodamas 2019 m. birželio 5 d. taip pat nusprendė nuomonės neteikti;

R.

kadangi Komisija pripažįsta, kad sprendimus dėl GMO leidimų Komisija ir toliau priima ne kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma ir tai didelė išimtis kalbant apie produktų autorizavimo procedūrą apskritai, bet tokia praktika tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų leidimų, ir kad tai yra problematiška (19); kadangi Komisijos pirmininkas šią praktiką jau ne kartą kritikavo kaip nedemokratišką (20);

S.

kadangi per savo aštuntąją kadenciją Europos Parlamentas iš viso priėmė 36 rezoliucijas, kuriomis nepritarė tam, kad į rinką būtų teikiamas genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai (33 rezoliucijos) ir kad Sąjungoje būtų leidžiama auginti GMO (trys rezoliucijos); kadangi nė vienas iš šių GMO nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma; kadangi, nepaisant to, kad pati pripažįsta demokratijos trūkumą, valstybių narių paramos nebuvimą ir Parlamento prieštaravimus, Komisija ir toliau teikia leidimus naudoti GMO;

T.

kadangi tam, kad Komisija galėtų nesuteikti GMO leidimo, kai apeliaciniame komitete nėra valstybių narių kvalifikuotos daugumos, teisės aktų keisti nereikia (21);

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

—

2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MZHG0JG (SYN-ØØØJG-2), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0028),

—

2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų A2704-12 (ACS-GMØØ5-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0029),

—

2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122 × DAS-40278-9 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 89034, 1507, MON 88017, 59122 ir DAS-40278-9 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0030).

—

atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 × 1507 × NK603 × DAS-40278-9 ir jų subkombinacijų MON 89034 × NK603 × DAS-40278-9, 1507 × NK603 × DAS-40278-9 ir NK603 × DAS-40278-9, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projektą (D062828/04,

—

atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (1), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2019 m. liepos 12 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti, ir į tai, kad apeliacinis komitetas 2019 m. rugsėjo 16 d. nubalsavęs taip pat nusprendė nuomonės neteikti,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (2), 11 ir 13 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2018 m. lapkričio 28 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2019 m. sausio 16 d. (3),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose prieštaraujama leidimui naudoti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) (4),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis,

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.

kadangi 2013 m. sausio 11 d. bendrovė „Dow AgroSciences Europe“ (toliau – pareiškėja) bendrovės „Dow AgroSciences LLC“ vardu pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius pateikė prašymą leisti pateikti rinkai maisto produktų, maisto sudedamųjų dalių ir pašarų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 × 1507 × NK603 × DAS-40278-9 (toliau – GM kukurūzai su sukauptais transformacijų įvykiais) ir jų subkombinacijų, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti; kadangi šis prašymas apėmė ir produktų, kurių sudėtyje yra GM kukurūzų su sukauptais transformacijų įvykiais arba kurie iš jų sudaryti, pateikimą rinkai kitais nei maistui ir pašarams tikslais, išskyrus auginimą;

B.

kadangi jau leista pateikti rinkai septynias genetiškai modifikuotų kukurūzų su sukauptais transformacijų įvykiais subkombinacijas arba šiuo metu vyksta leidimo suteikimo procesas dėl jų pagal atskirą prašymą; kadangi likusioms trims subkombinacijoms (MON 89034 × NK603 × DAS-40278-9, 1507 × NK603 × DAS-40278-9 ir NK603 × DAS 40278-9) taikomas Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas;

C.

kadangi GM kukurūzai su sukauptais transformacijų įvykiais gaunami kryžminant keturis genetiškai modifikuotų kukurūzų derinius ir suteikia atsparumą herbicidams, kurių sudėtyje yra gliufosinato, glifosato, kvizalofopo ir 2,4-D, taip pat pagaminami trys insekticidiniai baltymai („Bt“ arba „Cry“ baltymai): Cry1A.105, Cry2Ab2 ir Cry1F, kurie yra toksiški tam tikroms Lepidoptera būrio kenkėjų lervoms (5);

D.

kadangi 2018 m. lapkričio 28 d. EFSA priėmė palankią nuomonę, kuri paskelbta 2019 m. sausio 16 d. (6);

E.

kadangi Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad GM maistas ir pašarai turi nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, ir reikalaujama, kad Komisija, rengdama sprendimą, atsižvelgtų į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku;

F.

kadangi pareiškėja nepateikė EFSA jokių duomenų apie tris subkombinacijas, patenkančias į Komisijos įgyvendinimo sprendimo projekto taikymo sritį (7);

G.

kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybės narės pateikė EFSA daug kritinių pastabų (8); kadangi šiose kritinėse pastabose, be kita ko, pažymima, kad pareiškėjos pateiktų duomenų nepakanka tinkamam rizikos vertinimui atlikti, kad tokios formos EFSA atliktas rizikos vertinimas, koks yra dabar, yra nepakankamas, nes nebuvo tinkamai įvertintas bendras GM kukurūzų su sukauptais transformacijų įvykiais saugumas ir galimas toksiškumas žmonėms, gyvūnams ir aplinkai, kad EFSA neatsižvelgė į naujausius tyrimus apie galimą Bt toksinų toksiškumą ir kad neįmanoma padaryti išvadų dėl rizikos sveikatai, susijusios su GM kukurūzais su sukauptais transformacijų įvykiais, neatlikus ilgalaikio šėrimo tyrimų, kuriais būtų galima tinkamai įvertinti organų ir reprodukcinį toksiškumą ir imuninės sistemos reakcijas, atsižvelgiant į realius papildomų herbicidų liekanų kiekius ir galimą kombinatorinį ir kaupiamąjį poveikį;

H.

kadangi nepriklausomame tyrime (9) taip pat daroma išvada, kad tokios formos EFSA rizikos vertinimas, koks yra dabar, nėra priimtinas, nes nebuvo tinkamai įvertintas bendras GM kukurūzų su sukauptais transformacijų įvykiais saugumas ir galimas toksiškumas;

I.

kadangi nepriklausomame tyrime nurodoma, kad EFSA turėjo atsižvelgti į lyginamosios analizės rezultatus ir pasiremti jais atlikdama išsamesnius tyrimus, nes atlikus analizę nustatyta daug didelių skirtumų tarp GM kukurūzų su sukauptais transformacijų įvykiais ir jų tradicinio atitikmens, ypač tais atvejais, kai GM kukurūzai su sukauptais transformacijų įvykiais buvo apdoroti papildomais herbicidais;

J.

kadangi nepriklausomame tyrime taip pat daroma išvada, kad, atsižvelgdama į minėtus didelius skirtumus, EFSA turėjo paprašyti atlikti ilgalaikio šėrimo tyrimus ir (arba) kelių kartų tyrimus, kad būtų galima tinkamai įvertinti organų ir reprodukcinį toksiškumą ir imuninės sistemos reakcijas, atsižvelgiant į didelį Bt toksinų kiekį ir realius papildomų herbicidų liekanų kiekius ir galimą kombinatorinį ir kaupiamąjį poveikį;

K.

kadangi nemažai tyrimų parodė, jog auginant herbicidams atsparias genetiškai modifikuotas kultūras naudojama daugiau papildomų herbicidų, labiausiai dėl to, kad atsirado herbicidams atsparių piktžolių (10); kadangi dėl to reikia tikėtis, kad GM kukurūzai su sukauptais transformacijų įvykiais ne tik bus apdorojami didesnėmis gliufozinato, glifosato, kvizalofopo ir 2,4-D dozėmis, bet tai vyks pakartotinai, todėl liekanų kiekis derliuje gali būti didesnis;

L.

kadangi tebėra neatsakyta į klausimus dėl glifosato kancerogeniškumo; kadangi 2015 m. lapkričio mėn. EFSA pateikė išvadą, kad glifosatas tikriausiai nėra kancerogeniškas, o Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) 2017 m. kovo mėn. pateikė išvadą, kad nėra pagrindo jo priskirti prie jokios kategorijos; kadangi 2015 m. Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra (IARC) – specializuota Pasaulio sveikatos organizacijos agentūra vėžio klausimu – priešingai glifosatą priskyrė prie tikriausiai kancerogeninį poveikį žmonėms turinčių medžiagų;

M.

kadangi, remiantis EFSA, nėra toksikologinių duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti kelių rūšių glifosato skilimo produktų, svarbių genetiškai modifikuotų glifosatui atsparioms kultūroms, riziką vartotojams (11);

N.

kadangi gliufozinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų (1B kategorija), todėl atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 (12) nustatytus atmetimo kriterijus; kadangi leidimas Sąjungoje naudoti gliufozinatą baigė galioti 2018 m. liepos 31 d. (13);

O.

kadangi eksperto, dalyvavusio kuriant GM augalus, neseniai paskelbtame straipsnyje keliami klausimai, ar GM kultūros, atsparios 2,4-D veikliajai medžiagai, yra saugios dėl jų skilimo į citotoksiškus skilimo produktus (14);

P.

kadangi laikoma, kad herbicidų likučių ir jų skilimo produktų, randamų genetiškai modifikuotų augaluose, vertinimas nėra EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės kompetencijos sritis, todėl jis nėra atliekamas vykdant GMO autorizacijos procedūrą; kadangi tai yra problema, nes tai, kaip atitinkamas genetiškai modifikuotas augalas suskaidys papildomus herbicidus, taip pat skilimo produktų (metabolitų) sudėtį, taigi ir toksiškumą gali lemti pati genetinė modifikacija (15);

Q.

kadangi dėl specifinės žemės ūkio praktikos auginant herbicidams atsparius genetiškai modifikuotus augalus taip pat egzistuoja specifiniai herbicidų naudojimo būdai, taigi ir tam tikros jų poveikio augalams galimybės, taip pat atsiranda įvairių herbicidų likučių ir jų metabolitų kombinatorinis poveikis, ir į tai reikia atkreipti ypatingą dėmesį; kadangi EFSA į šiuos aspektus neatsižvelgė;

R.

kadangi dėl to negalima daryti išvados, kad genetiškai modifikuotų kukurūzų su sukauptais transformacijos įvykiais ar subkombinacijų vartojimas žmonių ir gyvūnų sveikatai yra saugus;

S.

kadangi pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 396/2005 (16), kuriuo siekiama užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį, reikėtų nustatyti konkrečius didžiausios leidžiamosios liekanų koncentracijos kiekius maisto produktuose ir pašaruose, pagamintuose trečiosiose šalyse, jei dėl pesticidų naudojimo liekanų koncentracija skiriasi nuo tos, kuri atsiranda vykdant žemės ūkio veiklos Sąjungoje; kadangi taip iš tiesų yra importuojamų herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų kultūrų atveju, nes genetiškai nemodifikuotų kultūrų atveju naudojama daugiau herbicidų;

T.

kadangi, remiantis 2018 m. EFSA atlikta glifosato didžiausios leidžiamosios glifosato liekanų koncentracijos peržiūra, turimų duomenų nepakako glifosato didžiausiai leidžiamajai liekanų koncentracijai ir su rizikos vertinimu susijusioms vertėms nustatyti genetiškai modifikuotų kukurūzų, turinčių EPSPS modifikaciją (17), atveju; kadangi genetiškai modifikuoti kukurūzai su sukauptais transformacijos įvykiais turi EPSPS modifikaciją (18);

U.

kadangi pagal Reglamentą (EB) Nr. 396/2005 taip pat turėtų būti atidžiai kontroliuojamos ir stebimos veikliųjų medžiagų, kurios nėra autorizuotos Sąjungoje, pvz., gliufozinato, liekanos importuojamuose kultūrose, skirtose maistui ir pašarams (19);

V.

kadangi pagal naujausią Sąjungos suderintą daugiametę kontrolės programą (2020, 2021 ir 2022 m.) valstybės narės nėra įpareigotos vertinti gliufozinato (ar kokio kito herbicido) liekanų kiekio kukurūzuose (genetiškai modifikuotuose ar kitokiuose) (20); kadangi negalima atmesti galimybės, jog genetiškai modifikuotuose kukurūzuose su sukauptais transformacijos įvykiais, jų subkombinacijose arba iš jų pagamintuose produktuose, skirtuose maistui ir pašarams, galėtų būti viršyta didžiausia leidžiamoji liekanų koncentracija, kuri turėtų būti nustatoma ir stebima siekiant užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį;

W.

kadangi iš daugelio tyrimų matyti, kad buvo nustatytas šalutinis poveikis, galintis turėti įtakos imuninei sistemai ir susijęs su Bt baltymų poveikiu, ir kad kai kurie Bt baltymai gali turėti adjuvantinių savybių (21), t. y. dėl jų gali padidėti kitų baltymų, su kuriais jie sąveikauja, alergeniškumas;

X.

kadangi EFSA genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) specialistų grupės narys, patvirtinęs mažumos nuomonę, kai buvo atliekamas kitų genetiškai modifikuotų kukurūzų su sukauptais transformacijos įvykiais ir subkombinacijų vertinimas, nustatė, kad nebuvo nustatytas nenumatytas poveikis imuninei sistemai jokio naudojimo atveju, kai buvo vykdoma Bt baltymų ekspresija, ir kad tokio poveikio „nebuvo galima nustatyti vykdant toksikologinius tyrimus, <…> kurie šiuo metu yra rekomenduojami ir vykdomi EFSA, siekiant įvertinti genetiškai modifikuotų augalų saugumą, nes tokie tyrimai neapima tinkamų šiam tikslui skirtų bandymų“ (22);

Y.

kadangi neseniai atliktas tyrimas rodo, kad sparčiai didėjantis neonikotinoidinių sėklų apdorojimo atvejų skaičius Jungtinėse Valstijose sutampa su išaugusiu genetiškai modifikuotų Bt kukurūzų sodinimu (23); kadangi Sąjunga uždraudė lauke naudoti tris neonikotinoidus, įskaitant jų naudojimą sėklų dražavimui, nes jie daro poveikį bitėms ir kitiems apdulkintojams (24);

Z.

kadangi laikoma nuomonės, kad herbicidų ir jų metabolitų GM augaluose liekanų bei jų potencialios sąveikos su Bt baltymais vertinimas nepatenka į EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės kompetencijos sritį, todėl jis neatliekamas vykdant rizikos vertinimą;

AA.

kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas balsuodamas 2019 m. liepos 12 d. nusprendė nuomonės neteikti, o tai reiškia, kad leidimas nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma; kadangi apeliacinis komitetas balsuodamas 2019 m. rugsėjo 16 d. taip pat nepateikė nuomonės;

AB.

kadangi Komisija pripažįsta, kad sprendimus dėl GMO leidimų Komisija ir toliau priima ne kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma ir kad tai didelė išimtis kalbant apie produktų autorizavimo procedūrą apskritai, bet tokia praktika tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų leidimų, ir kad tai yra problemiška (25); kadangi Komisijos Pirmininkas J. C. Juncker jau ne kartą pasmerkė šią praktiką kaip nedemokratišką (26);

AC.

kadangi per savo aštuntąją kadenciją Europos Parlamentas iš viso priėmė 36 rezoliucijas, kuriomis nepritarė tam, kad į rinką būtų teikiamas genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai (33 rezoliucijos) ir kad Sąjungoje būtų leidžiama auginti GMO (trys rezoliucijos); kadangi kvalifikuota valstybių narių dauguma nepritarė leidimo naudoti nė vieną iš šių GMO suteikimui; kadangi, nepaisant to, kad pati pripažįsta demokratijos trūkumą, valstybių narių paramos nebuvimą ir Parlamento prieštaravimus, Komisija ir toliau teikia leidimus naudoti GMO;

AD.

kadangi tam, kad Komisija galėtų nesuteikti GMO leidimo, kai apeliaciniame komitete (27) nėra valstybių narių kvalifikuotos daugumos, teisės aktų keisti nereikia;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

—

2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MZHG0JG (SYN-ØØØJG-2), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0028).

—

2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų A2704-12 (ACS-GMØØ5-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0029).

—

2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122 × DAS-40278-9 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 89034, 1507, MON 88017, 59122 ir DAS-40278-9 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0030).

—

atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × 1507 × 5307 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi, trys, keturios ar penkios modifikacijos Bt11, MIR162, MIR604, 1507, 5307 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projektą (D063846/02,

—

atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (1), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2019 m. rugsėjo 16 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti, ir į tai, kad apeliacinis komitetas 2019 m. spalio 11 d. nubalsavęs taip pat nusprendė nuomonės neteikti,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (2), 11 ir 13 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2019 m. vasario 27 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2019 m. balandžio 5 d. (3),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose prieštaraujama leidimui naudoti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) (4),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis,

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.

kadangi 2011 m. gruodžio 16 d. bendrovė „Syngenta Crop Protection AG“ (toliau – pareiškėjas) pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius pateikė paraišką dėl maisto produktų, maisto sudedamųjų dalių ir pašarų, kuriuose yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × 1507 × 5307 × GA21 (kukurūzai su sukauptais transformacijos įvykiais) ir tam tikrų jų derinių, kurie iš jų sudaryti ar pagaminti, pateikimo rinkai; kadangi paraiška taip pat apėmė produktų, kurių sudėtyje yra kukurūzų su sukauptais transformacijos įvykiais arba kurie iš jų sudaryti, naudojimą kitais tikslais nei maistui ir pašarams, išskyrus auginimą;

B.

kadangi minėti kukurūzai su sukauptais transformacijos įvykiais gauti sukryžminus šešias genetiškai modifikuotų (GM) kukurūzų modifikacijas ir pasižymi tolerancija herbicidams, kurių sudėtyje yra glufozinato, ir glifosatui, taip pat sintetina penkis insekticidinius baltymus (vadinamuosius Bt arba Cry baltymus): Cry1Ab, Vip3Aa20, mCry3A, Cry1F ir eCry3.1Ab, kurie yra toksiški tam tikrų Lepidoptera ar Coleoptera būrio kenkėjų lervoms (5);

C.

kadangi jau suteiktas leidimas kukurūzų su sukauptais transformacijos įvykiais 22 subderiniams; kadangi Komisijos įgyvendinimo sprendimo suteikti leidimą projektas apima 34 likusius subderinius (6);

D.

kadangi 2019 m. vasario 27 d. EFSA priėmė palankią nuomonę, kuri paskelbta 2019 m. balandžio 5 d. (7);

E.

kadangi Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai turi nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, ir reikalaujama, kad Komisija, rengdama sprendimą, atsižvelgtų į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku;

F.

kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybės narės pateikė EFSA daug kritinių pastabų (8); kadangi šiose kritinėse pastabose nurodyta, kad nėra atlikta viso augalo toksiškumo tyrimų tiriant kukurūzus su sukauptais transformacijos įvykiais, taip pat neatlikti specialūs bandymai siekiant nustatyti galimą bendrą visų kukurūzuose su sukauptais transformacijos įvykiais esančių transgenų poveikį, kad vis dar esama neaiškumų dėl Cry toksinų poveikio žinduoliams ir žmonėms, kad atlikus lyginamąją analizę negauta jokių saugumo įrodymų, kad pagal stebėsenos planą neužtikrinama, jog kaupiama tiesiogiai susijusi informacija, ir šis planas neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB (9) nuostatų, taip pat kad neištirta galima sąveika tarp herbicidų liekanų ir jų metabolitų ir nematuojami jų koncentracijos lygiai;

G.

kadangi atlikus nepriklausomą tyrimą (10) nustatyta, kad, be kita ko, EFSA atliktas toksikologinis tyrimas yra nepriimtinas, nes pagal jį neįrodytas importuojamų kultūrų saugumas, kad negalima teigti, jog minėtas vertinimas atitiko reikalavimus, taikomus pavojų imuninei sistemai vertinimui, ir kad rizikos aplinkai vertinimas yra neįtikinamas;

H.

kadangi EFSA įvertintų 34 subderinių atveju pareiškėjas pateikė tik tyrimus, susijusius trimis iš jų (11); dėl likusio 31 subderinio pareiškėjas nepateikė duomenų;

I.

kadangi nemažai tyrimų parodė, jog auginant herbicidams atsparias genetiškai modifikuotas kultūras naudojama daugiau papildomų herbicidų, labiausiai dėl to, kad atsirado herbicidams atsparių piktžolių (12); kadangi dėl šios priežasties tikėtina, jog genetiškai modifikuotų kukurūzų pasėliai bus purškiami didesniu gliufozinato ir glifosato kiekiu ir tai bus daroma dažniau, dėl to derliuje gali kauptis didesnis jų liekanų kiekis;

J.

kadangi tebėra neatsakyta į klausimus dėl glifosato kancerogeniškumo; kadangi 2015 m. lapkričio mėn. EFSA pateikė išvadą, kad glifosatas tikriausiai nėra kancerogeniškas, o Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) 2017 m. kovo mėn. pateikė išvadą, kad nėra pagrindo jo priskirti prie jokios kategorijos; kadangi 2015 m. Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra – specializuota Pasaulio sveikatos organizacijos vėžio agentūra – priešingai glifosatą priskyrė prie tikriausiai kancerogeninį poveikį žmonėms turinčių medžiagų;

K.

kadangi, remiantis EFSA, nėra toksikologinių duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti kelių rūšių glifosato skilimo produktų, svarbių genetiškai modifikuotų glifosatui atsparių kultūrų požiūriu, riziką vartotojams (13);

L.

kadangi gliufozinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų (1B kategorija), todėl atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatytus atmetimo kriterijus (14); kadangi leidimas Sąjungoje naudoti gliufozinatą baigė galioti 2018 m. liepos 31 d. (15);

M.

kadangi laikoma, kad herbicidų likučių ir jų skilimo produktų, randamų genetiškai modifikuotuose augaluose, vertinimas nėra EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės kompetencijos sritis, todėl jis nėra atliekamas vykdant GMO autorizacijos procedūrą; kadangi tai yra problema, nes tai, kaip atitinkamas genetiškai modifikuotas augalas suskaidys papildomus herbicidus, taip pat skilimo produktų (metabolitų) sudėtį, taigi ir toksiškumą gali lemti pati genetinė modifikacija (16);

N.

kadangi dėl specifinės žemės ūkio praktikos auginant herbicidams atsparius genetiškai modifikuotus augalus taip pat egzistuoja specifiniai herbicidų naudojimo būdai, atsiranda specifinių metabolitų kombinatorinis poveikis, ir į tai reikia atkreipti ypatingą dėmesį; kadangi EFSA į šiuos aspektus neatsižvelgė;

O.

kadangi dėl to negalima daryti išvados, kad genetiškai modifikuotų kukurūzų su sukauptais transformacijos įvykiais ar subkombinacijų vartojimas žmonių ir gyvūnų sveikatai yra saugus;

P.

kadangi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 396/2005 (17), kuriuo siekiama užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį, turėtų būti nustatyta konkreti didžiausia leidžiamoji pesticidų liekanų koncentracija maiste ir pašaruose, pagamintuose trečiosiose šalyse, kai dėl naudojamų pesticidų liekanų koncentracijos skiriasi nuo tų, kurios leidžiamos pagal Sąjungos žemės ūkio praktiką; kadangi tai iš tiesų yra susiję su herbicidams atspariomis genetiškai modifikuotomis kultūromis, kurių atveju naudojamas didesnis herbicidų kiekis, palyginti su genetiškai nemodifikuotomis kultūromis;

Q.

kadangi vis dėlto pagal esamų didžiausių leidžiamųjų liekanų koncentracijų, nustatytų glifosatui, 2018 m. EFSA atliktą peržiūrą turimi duomenys nepakankami, kad būtų galima nustatyti didžiausią leidžiamųjų liekanų koncentraciją ir rizikos vertinimui taikomas vertes glifosato atveju, kai tai susiję su genetiškai modifikuotais kukurūzais, turinčiais EPSPS modifikaciją (18); kadangi minėti kukurūzai su sukauptais transformacijos įvykiais turi EPSPS modifikaciją (19);

R.

kadangi taip pat pagal Reglamentą (EB) Nr. 396/2005 veikliųjų medžiagų, kurių neleidžiama naudoti Sąjungoje, pavyzdžiui, gliufozinato, liekanų koncentracija maistui ir pašarams importuotose kultūrose turėtų būti griežtai kontroliuojama ir stebima (20);

S.

kadangi pagal naujausią suderintą daugiametę Sąjungos kontrolės programą (2020, 2021 ir 2022 m.) valstybės narės nėra įpareigotos vertinti gliufozinato (ar glifosato) liekanų koncentracijos importuojamuose kukurūzuose (genetiškai modifikuotuose ar ne) (21); kadangi negalima atmesti galimybės, kad maistui ir pašarui skirti kukurūzai su sukauptais transformacijos įvykiais, produktai, kurie iš tų kukurūzų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, viršys didžiausią leidžiamąją pesticidų liekanų koncentraciją, kuri turėtų būti nustatyta ir stebima siekiant užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį;

T.

kadangi iš įvairių tyrimų matyti, kad buvo nustatytas šalutinis poveikis imuninei sistemai, galintis pasireikšti patyrus Bt baltymų poveikį, ir kad kai kurie Bt baltymai gali turėti adjuvantinių savybių (22), t. y. dėl jų gali padidėti kitų baltymų, su kuriais šie baltymai sąveikauja, alergeniškumas;

U.

kadangi mažumos nuomonėje, kurią pateikė EFSA GMO specialistų grupės narys vertinant kitus kukurūzus su sukauptais transformacijos įvykiais ir jų deriniais, teigiama, kad, nors nenumatytas poveikis imuninei sistemai niekada nebuvo nustatytas jokiais naudojimo atvejais, kai aiškiai išreikštas Bt baltymų buvimas, šio poveikio galima buvo „neaptikti atliekant toksikologinius tyrimus, kurie šiuo metu rekomenduojami ir atliekami EFSA vykdant genetiškai modifikuotų augalų saugos vertinimą, nes minėtuose tyrimuose nėra šiam tikslui tinkamų bandymų“ (23);

V.

kadangi naujausiais tyrimais nustatyta, kad sparčiai augantis sėklų apdorojimo neonikotinoidais naudojimas Jungtinėse Amerikos Valstijose sutampa su augančiu genetiškai modifikuotų Bt kukurūzų auginimu (24); kadangi Sąjunga uždraudė lauke naudoti tris neonikotinoidus, be kita ko, sėkloms apdoroti, dėl jų poveikio bitėms ir kitiems apdulkintojams (25);

W.

kadangi laikoma, kad galimos herbicidų liekanų ir jų metabolitų sąveikos su Bt baltymais vertinimas nepatenka į EFSA GMO specialistų grupės kompetencijos sritį ir todėl nevykdomas atliekant rizikos vertinimą;

X.

kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2019 m. rugsėjo 16 d. vykusį balsavimą nepateikė nuomonės, o tai reiškia, kad leidimas nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma; kadangi 2019 m. spalio 11 d. apeliacinio komiteto balsavime nuomonė nepriimta;

Y.

kadangi Komisija pripažįsta, jog problemiška tai, kad GMO leidimo sprendimus Komisija ir toliau priiminėja be patvirtinimo kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma – tai yra reta išimtis suteikiant leidimus visam produktui, tačiau tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų leidimų (26); kadangi Komisijos pirmininkas šią praktiką jau ne kartą kritikavo kaip nedemokratišką (27);

Z.

kadangi per savo aštuntąją kadenciją Europos parlamentas priėmė iš viso 36 rezoliucijas, kuriomis nepritarė tam, kad į rinką būtų teikiamas genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai (33 rezoliucijos) ir kad Sąjungoje būtų leidžiama auginti GMO (trys rezoliucijos); kadangi nė vienas iš šių GMO nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma; kadangi, nepaisydama pačios pripažintų demokratijos trūkumų, to, kad valstybės narės jos nepalaiko, ir Parlamento prieštaravimų, Komisija ir toliau suteikinėja leidimus GMO;

AA.

kadangi nereikia teisės aktų pakeitimų, kad Komisija galėtų nesuteikti leidimų GMO, kai apeliaciniame komitete nesama patvirtinimo kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma (28);

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

—

2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MZHG0JG (SYN-ØØØJG-2), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0028).

—

2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų A2704-12 (ACS-GMØØ5-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0029).

—

2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122 × DAS-40278-9 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 89034, 1507, MON 88017, 59122 ir DAS-40278-9 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0030).

—

atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus (DVT),

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija), pateiktą pasirašyti 2011 m. gegužės 11 d.,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 25 d. Europos Tarybos konvenciją dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos (Lansarotės konvencija),

—

atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

—

atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvenciją,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija),

—

atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, priimtas per 1995 m. rugsėjo 15 d. vykusią Ketvirtąją pasaulinę moterų konferenciją, ir į vėlesnius baigiamuosius dokumentus, priimtus per Jungtinių Tautų specialiąsias sesijas „Pekinas+5“ (2005 m.), „Pekinas+15“ (2010 m.) ir „Pekinas+20“ (2015 m.),

—

atsižvelgdamas į 1994 m. Tarptautinę konferenciją gyventojų ir vystymosi klausimais, vykusią Kaire, ir jos veiksmų programą,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. UNESCO Tarptautines technines lytinio švietimo gaires,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. Jungtinių Tautų gyventojų fondo veiklos gaires išsamaus lytinio švietimo srityje,

—

atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro ir Vokietijos federalinio švietimo sveikatos srityje centro parengtus lytinio švietimo Europoje standartus,

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro 2017 m. gruodžio 4 d. ataskaitą „Moterų lytinė ir reprodukcinė sveikata bei teisės Europoje“,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 20 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą byloje Bayev ir kiti prieš Rusiją,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija (1), kuria pakeičiamas 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR dėl kovos su vaikų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija (2),

—

atsižvelgdamas į „Europos Sąjungos lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių asmenų tyrimą“, kurį 2019 m. paskelbė Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Lenkijos, visų pirma į 2017 m. lapkričio 15 d. priimtą rezoliuciją dėl teisinės valstybės ir demokratijos padėties Lenkijoje (3),

—

atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto 2017 m. liepos 10 d. komandiruotės ataskaitą, parengtą po 2017 m. gegužės 22–24 d. komandiruotės į Lenkiją,

—

atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto 2018 m. gruodžio 3 d. komandiruotės ataskaitą, parengtą po ad hoc delegacijos vizito į Lenkiją, susijusio su teisinės valstybės padėtimi (2018 m. rugsėjo 19–21 d.),

—

atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 13 d. rezoliuciją dėl priešiškos reakcijos į moterų teises ir lyčių lygybę ES (4),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi 2019 m. liepos 17 d. iniciatyvos „Stop pedofilijai“ atstovai kreipėsi į Seimą dėl piliečių iniciatyvos, kuria siekiama iš dalies pakeisti Baudžiamojo kodekso 200b straipsnį;

B.

kadangi 2019 m. spalio 15 d. – po parlamento rinkimų atnaujinus sustabdytą parlamento sesiją – Seime buvo surengta pirmojo svarstymo diskusija dėl įstatymo projekto, o 2019 m. spalio 16 d. buvo balsuota prieš pasiūlymą atmesti šį įstatymą; kadangi įstatymo projekto svarstymą ketinama atnaujinti po naujai išrinkto Seimo 2019 m. lapkričio 12 d. įžanginės sesijos;

C.

kadangi įstatymu esą ketinama iš dalies pakeisti galiojančius įstatymus dėl pedofilijos prevencijos ir kovos su ja; kadangi išsamaus jaunimo lytinio švietimo prilyginimas pedofilijos skatinimui kelia susirūpinimą, yra klaidinantis ir žalingas;

D.

kadangi, remiantis naujosiomis įstatymo projekto nuostatomis, bet kuris asmuo, viešinantis informaciją apie nepilnamečių lytinius santykius ar pritariantis tokiems jų santykiams, galėtų būti baudžiamas įkalinimu iki dvejų metų;

E.

kadangi minėtosios nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai nepilnamečių lytiniai santykiai ar kitokie seksualiniai veiksmai viešinami arba jiems pritariama žiniasklaidoje arba užsiimant veikla, susijusia su švietimu, gydymu ar rūpinimusi nepilnamečiais arba jų globa, už tai baudžiant įkalinimu iki trejų metų; kadangi pateikta pasiūlymų šią bausmę padidinti iki penkerių metų;

F.

kadangi tokiomis nuostatomis – prisidengiant pedofilijos prevencija – būtų faktiškai kriminalizuotas išsamus nepilnamečių lytinis švietimas, o dėl to nukentėtų, inter alia, pedagogai, aktyvistai, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, psichologai, leidėjai, žurnalistai ir netgi tėvai arba teisėti globėjai;

G.

kadangi, vadovaujantis konstituciniu proporcingumo principu, įstatymų leidėjai neturi neribotos laisvės nustatyti baudžiamosios teisės normas, o baudžiamoji teisė turėtų būti naudojama tik kaip kraštutinė priemonė, laikantis principo ultima ratio; kadangi minėtuoju įstatymo projektu šis principas būtų pažeistas;

H.

kadangi Lenkija yra ratifikavusi Stambulo konvenciją, Lansarotės konvenciją, Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir Vaiko teisių konvenciją ir pagal tarptautinę teisę yra įsipareigojusi sudaryti galimybes gauti lytinį švietimą ir informaciją – taip pat ir apie seksualinio išnaudojimo bei prievartos rizikas – ir kovoti su lyčių stereotipais visuomenėje;

I.

kadangi teikti tam tikro pobūdžio lytinį švietimą ir švietimą sveikatos srityje jau yra privaloma 20-yje valstybių narių; kadangi kai kurios valstybės narės, įskaitant Lenkiją, nesilaiko PSO parengtų lytinio švietimo Europoje standartų;

J.

kadangi išsamus lytinis švietimas yra mokymo programa grindžiamas mokymo ir mokymosi apie kognityvinius, emocinius, fizinius ir socialinius lytiškumo aspektus procesas, kurio tikslas – užtikrinti, kad vaikai ir jaunuoliai įgytų žinių ir įgūdžių, taip pat kad formuotųsi jų požiūriai ir vertybės, būtini norint, kad jie rūpintųsi savo sveikata, gerove ir orumu; kadangi išsamus lytinis švietimas būtų naudingas vaikams ir jaunuoliams tuo, kad jie išmoktų megzti pagarbius socialinius ir lytinius santykius suvokdami, kaip jų pasirinktys veikia jų pačių ir kitų gerovę; kadangi taip vaikai ir jaunuoliai įgytų ir supratimą apie savo teises bei galėtų užsitikrinti jų apsaugą visą savo gyvenimą;

K.

kadangi išsamus lytinis švietimas yra viena pagrindinių priemonių įsipareigojimams minint 25-ąsias Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais metines įvykdyti, t. y. užtikrinti, kad nepatenkinti poreikiai šeimos planavimo srityje būtų nuliniai, gimdyvių mirčių, kurioms buvo galima užkirsti kelią, skaičius būtų nulinis, smurtas dėl lyties bei moteris, mergaites ir jaunuolius žalojanti praktika būtų nuliniai;

L.

kadangi pagal Chartiją, Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK) ir EŽTT praktiką moterų lytinė ir reprodukcinė sveikata yra susijusi su įvairiomis žmogaus teisėmis, įskaitant teisę į gyvybę ir orumą, laisvę nuo nežmoniško ir žeminančio elgesio, teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas, teisę į privatumą, teisę į mokslą ir teisę į diskriminacijos draudimą, kaip nustatyta ir Lenkijos Konstitucijoje;

M.

kadangi minėtasis įstatymo projektas gali būti traktuojamas kaip dar vienas mėginimas apriboti lytines ir reprodukcines teises Lenkijoje, kaip jau buvo atsitikę pastaraisiais metais; kadangi 2018 m. – sulaukus masinio Lenkijos piliečių pasipriešinimo, kuris buvo išreikštas Juodojo penktadienio eitynėmis – buvo užkirstas kelias mėginimui dar labiau apriboti teisę į nėštumo nutraukimą;

N.

kadangi EŽTT yra pažymėjęs, kad valdžios institucijos, spręsdamos opius klausimus, pvz., per viešas diskusijas dėl lytinio švietimo, kurių metu turi būti subalansuotos tėvų nuomonės, švietimo politika ir trečiųjų šalių teisės į saviraiškos laisvę, neturi jokio kito pasirinkimo, išskyrus vieną – remtis objektyvumo, pliuralizmo, mokslinio tikslumo ir galiausiai konkretaus pobūdžio informacijos naudingumo jaunimo auditorijai kriterijais;

O.

kadangi nemažai vaikų ir paauglių apie intymius santykius pirmiausia sužino žiūrėdami pornografiją, ypač internetu, ir iš prieštaringų savo bendraamžių pasakojimų; kadangi dėl to lytinis švietimas tampa dar svarbesnis, nes tai būdas parengti jaunuolius, kad jie galėtų saugiai naršyti internete ir socialinėje žiniasklaidoje bei netapti viliojimo internetu aukomis, padėti jiems suprasti matomą turinį ir atpažinti faktais grindžiamą informaciją bei lyčių stereotipų ir seksizmo apraiškas;

P.

kadangi nepilnamečiai, mėgindami gauti kontraceptinių priemonių, gali susidurti su tokiomis kliūtimis, kaip kontraceptinių priemonių įsigijimą ribojantys įstatymai ir politika bei žinių trūkumas; kadangi net kai paaugliai gali gauti kontraceptinių priemonių, kliūtis tai padaryti jiems gali būti stigma, gaubianti nesantuokinius lytinius santykius ir (arba) kontraceptinių priemonių naudojimą, šalutinio poveikio baimė bei žinių apie tai, kaip jas teisingai naudoti, stoka; kadangi pagal Lenkijos įstatymą dėl amžiaus, kai gali būti duotas sutikimas lytiškai santykiauti, paaugliai nuo 15 metų amžiaus yra teisiškai kompetentingi sutikti turėti lytinių santykių; kadangi, nežiūrint į tai, norėdami gauti kontraceptinių vaistų receptą, jie vis tiek turi gauti globėjo sutikimą;

Q.

kadangi seksualinis smurtas yra paplitęs ir daro ypač didelę žalą nepilnamečiams bei turėtų būti panaikintas; kadangi paauglių nėštumas tebėra didžiulė socialinė problema ir gali prisidėti prie gimdyvių ir kūdikių mirtingumo; kadangi išsamus lytinis švietimas padeda ardyti lyčių stereotipus ir užkirsti kelią smurtui dėl lyties;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

—

atsižvelgdamas į Portugalijos Porto nusikalstamų veikų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo departamento 2018 m. lapkričio 26 d. perduotą prašymą atšaukti José Manuelio Fernandeso imunitetą, kuris susijęs su procesu Nr. 1406/14.3TDPRT ir kuris buvo paskelbtas 2019 m. sausio 31 d. plenariniame posėdyje,

—

išklausęs José Manuelio Fernandeso paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalyje,

—

atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus (1),

—

atsižvelgdamas į Portugalijos Respublikos Konstitucijos 157 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A9-0023/2019),

A.

kadangi Porto nusikalstamų veikų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo departamentas paprašė atšaukti Europos Parlamento nario José Manuelio Fernandeso imunitetą dėl galimai įvykdyto teisinio veiksmo, susijusio su tariamu piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, kuris reglamentuotas ir už kurį baudžiama pagal liepos 16 d. Portugalijos teisės akto Nr. 34/87 11 straipsnį, ir už tai gali būti skirta nuo dviejų iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė;

B.

kadangi teisinė procedūra nėra susijusi su Europos Parlamento nariui einant pareigas pareikšta nuomone ar balsavimu, kaip numatyta Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje;

C.

kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie suteikiami tos valstybės parlamento nariams;

D.

kadangi Portugalijos Respublikos Konstitucijos 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta, kad:

E.

kadangi dėl José Manuelio Fernandeso (jam einant Vila Verdės miesto mero pareigas ir vykdant atitinkamas savo užduotis, taip pat susitarus su kitais asmenimis) yra vykdomas tyrimas dėl tariamo bendrųjų viešųjų pirkimų taisyklių principų, t. y. nešališkumo, neutralumo, konkurencijos ir skaidrumo principų, pažeidimo, sudarant galimybę tam tikrai bendrovei atsidurti palankesnėje padėtyje nei jos konkurentai, ir dėl tariamo dalyvavimo iš anksto rengiant ir baigiant rengti konkursui reikalingus dokumentus; kadangi ta bendrovė 2008 m. gruodžio 22 d. laimėjo konkursą;

F.

kadangi Parlamento darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad Teisės reikalų komitetas jokiais atvejais neišsako nuomonės dėl Parlamento nario kaltumo ar nekaltumo ir dėl to, ar nuomonės ir veiksmai, kuriais Parlamento narys yra kaltinamas, užtraukia jam atsakomybę, net jei nagrinėdamas prašymą komitetas galėjo išsamiai susipažinti su šia byla;

G.

kadangi Parlamento darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Parlamento nario imunitetas nėra jo asmeninė privilegija, bet viso Parlamento ir jo narių nepriklausomybės garantija;

H.

kadangi José Manuel Fernandes paprašė atšaukti jo imunitetą; kadangi kiekvienu konkrečiu atveju tik Parlamentas nusprendžia, ar atšaukti imunitetą; kadangi Parlamentas gali pagrįstai atsižvelgti į Parlamento nario poziciją, kad būtų galima nuspręsti, ar atšaukti Parlamento nario imunitetą (2);

I.

kadangi Parlamento nario imuniteto paskirtis – apsaugoti Parlamentą ir jo narius nuo teisinio proceso, kai tai susiję su veikla, vykdoma einant parlamentines pareigas ir kuri negali būti atskirta nuo šių pareigų;

J.

kadangi šiuo atveju Parlamentas nenustatė, jog būtų fumus persecutionis įrodymų, t. y. faktinių aspektų, kurie rodytų, jog teisinį procesą galimai ketinama vykdyti siekiant pakenkti Parlamento nario, taigi, ir Europos Parlamento, politinei veiklai;

1.

2.

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2018)0819),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0017/2019),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 82 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0019/2019),

1.

2.

3.

4.

5.

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2019)0442 – C9-0127/2019),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006 (1) (toliau – EGF reglamentas),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (2), ypač į jo 12 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (3) (toliau – 2013 m. gruodžio 2 d. TIS), ypač į jo 13 punktą,

—

atsižvelgdamas į trišalio nagrinėjimo procedūrą, numatytą pagal 2013 m. gruodžio 2 d. TIS 13 punktą,

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0021/2019),

A.

kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių ar pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones; kadangi ši pagalba yra darbuotojams ir įmonėms, kuriose jie dirbo, teikiama finansinė parama;

B.

kadangi Sąjungos finansinė parama atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir pasiekiama kaip galima greičiau ir veiksmingiau; kadangi šis atvejis susijęs su itin pažeidžiama amžiaus grupe, kurioje daugiau kaip 81 proc. darbuotojų amžius yra nuo 55 iki 64 metų;

C.

kadangi Belgija pateikė paraišką „EGF/2019/001 BE/Carrefour“ dėl finansinės EGF paramos, nes ekonomikos sektoriuje, kuris priskiriamas NACE 2 red. 47 skyriui (Mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą), per ataskaitinį laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. kovo 30 d. buvo atleistas 751 darbuotojas; kadangi dar 268 darbuotojai buvo atleisti prieš ataskaitinį laikotarpį arba po jo; kadangi, pasak Komisijos, galima nustatyti aiškų priežastinį ryšį su atleidimus ataskaitiniu laikotarpiu paskatinusiu įvykiu; kadangi, atsižvelgiant į Belgijos pateiktoje paraiškoje nurodytus faktus, nebuvo pasinaudota jokiais kitais fondais ar programomis;

D.

kadangi paraiška pagrįsta EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytais intervencijos kriterijais, pagal kuriuos reikalaujama, kad per ataskaitinį keturių mėnesių laikotarpį iš valstybės narės įmonės turi būti atleista ne mažiau kaip 500 darbuotojų, įskaitant darbuotojus, atleistus iš jos tiekimo ir tolesnės gamybos grandies įmonių, ir (arba) savarankiškai dirbančius asmenis, kurių veikla nutrūko;

E.

kadangi, remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 6 straipsnio 2 dalimi, Belgija nusprendė 330 nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių (NEET) taip pat teikti iš EGF bendrai finansuojamas prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.