Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 9540cd79-77fc-11ee-99ba-01aa75ed71a1

Consolidated text: 2014 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 717/2014 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje

02014R0717 — LT — 25.10.2023 — 003.001


Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 717/2014

2014 m. birželio 27 d.

dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje

(OL L 190 2014.6.28, p. 45)

Iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

 M1

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2020/2008  2020 m. gruodžio 8 d.

  L 414

15

9.12.2020

 M2

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2022/2514  2022 m. gruodžio 14 d.

  L 326

8

21.12.2022

►M3

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2023/2391  2023 m. spalio 4 d.

  L 

1

5.10.2023




▼B

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 717/2014

2014 m. birželio 27 d.

dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje



▼M3

1 straipsnis

Taikymo sritis

1.  

Šis reglamentas taikomas pagalbai, teikiamai įmonėms, vykdančioms pirminės žvejybos ir akvakultūros produktų gamybos veiklą, išskyrus:

a) 

pagalbą, kurios dydis nustatytas remiantis įsigytų arba rinkai pateiktų produktų kaina arba kiekiu;

b) 

pagalbą, teikiamą su eksportu susijusiai veiklai trečiosiose šalyse arba valstybėse narėse, t. y. pagalbą, tiesiogiai susijusią su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu bei veikla, arba kitomis einamosiomis išlaidomis, susijusiomis su eksporto veikla;

c) 

pagalbą, kuri priklauso nuo to, ar daugiau vartojama vietinių nei importuotų prekių;

d) 

pagalbą žvejybos laivams įsigyti;

e) 

pagalbą, skirtą žvejybos laivų pagrindiniams ar pagalbiniams varikliams atnaujinti ar pakeisti naujais;

f) 

pagalbą operacijoms, kuriomis padidinamas žvejybos laivo žvejybos pajėgumas, arba įrangos, kuria didinamas žvejybos laivo pajėgumas rasti žuvų, įsigijimo pagalbą;

g) 

žvejybos laivų statybos ar jų importo pagalbą;

h) 

pagalbą, skirtą žvejybos veiklai visam laikui arba laikinai nutraukti, išskyrus pagalbą, kuri atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1139 20 ir 21 straipsniuose nustatytas sąlygas ( *1 );

i) 

žvalgomosios žvejybos vykdymo pagalbą;

j) 

verslo nuosavybės teisių perdavimo pagalbą;

k) 

tiesioginio išteklių atkūrimo pagalbą, išskyrus atvejus, kai tai Sąjungos teisės akte aiškiai numatyta kaip apsaugos priemonė arba kai tai daroma eksperimentinio išteklių atkūrimo tikslais.

2.  
Jeigu įmonė vykdo pirminės žvejybos ir akvakultūros produktų gamybos veiklą ir taip pat vykdo veiklą viename ar keliuose sektoriuose arba kitose veiklos srityse, kuriems taikomas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1407/2013 ( *2 ), tas reglamentas taikomas pagalbai, skirtai pastarajam sektoriui ar sektoriams arba veiklos sritims, su sąlyga, kad atitinkama valstybė narė tinkamomis priemonėmis, kaip antai atskirdama veiklos sritis ar sąnaudas, užtikrina, kad pirminei žvejybos ir akvakultūros produktų gamybai vykdyti nebūtų skiriama de minimis pagalba, suteikta pagal tą reglamentą.
3.  
Jeigu įmonė vykdo pirminės žvejybos ir akvakultūros produktų gamybos veiklą ir taip pat vykdo pirminės žemės ūkio produktų gamybos veiklą, kuriai taikomas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1408/2013 ( *3 ), šis reglamentas taikomas pagalbai pirmajam sektoriui, su sąlyga, kad atitinkama valstybė narė tinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, atskirdama veiklos sritis ar sąnaudas, užtikrina, kad pirminės žemės ūkio produktų gamybos veiklai vykdyti nebūtų skiriama de minimis pagalba, teikiama pagal šį reglamentą.
4.  

Taikant šį reglamentą, 1 dalies d–g punktai netaikomi atokiausiuose Sąjungos regionuose, nurodytuose Sutarties 349 straipsnyje, esančių įmonių laivams, kurių bendras ilgis mažesnis nei 12 metrų.

▼B

2 straipsnis

Apibrėžtys

1.  

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

▼M3

a)

žvejybos ir akvakultūros produktai – produktai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1379/2013 5 straipsnio a ir b punktuose ( *4 );

b)

pirminė žvejybos ir akvakultūros produktų gamyba – visos su vandens organizmų žvejyba, veisimu ar auginimu susijusios operacijos, taip pat ūkyje ar laive vykdoma veikla, būtina ruošiant gyvūną ar augalą parduoti pirmą kartą, be kita ko, pjaustymas, filė gamyba ar užšaldymas, ir pirmas pardavimas perpardavėjams ar perdirbėjams;

c)

žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas ir prekyba – visos po iškrovimo ar surinkimo (akvakultūros atveju) – vykdomos operacijos, įskaitant paruošimą, apdorojimą ir transformavimą, kurių rezultatas yra perdirbtas produktas, ir tų produktų platinimas.

▼M3

d)

atokiausiuose Sąjungos regionuose, nurodytuose Sutarties 349 straipsnyje, esančios įmonės – įmonės, kurių pagrindinė registracijos vieta yra Sutarties 349 straipsnyje nurodytame atokiausiame regione ir kurios tame regione vykdo veiklą.

▼B

2.  

Taikant šį reglamentą, „viena įmonė“ apima visas įmones, kurių tarpusavio santykiai yra bent vienos rūšies iš toliau išvardytų:

a) 

viena įmonė turi kitos įmonės akcininkų arba narių balsų daugumą;

b) 

viena įmonė turi teisę paskirti arba atleisti daugumą kitos įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros organo narių;

c) 

pagal sutartį arba vadovaujantis steigimo sutarties ar įstatų nuostata vienai įmonei suteikiama teisė daryti kitai įmonei lemiamą įtaką;

d) 

viena įmonė, būdama kitos įmonės akcininkė arba narė, vadovaudamasi su tos įmonės kitais akcininkais ar nariais sudaryta sutartimi, viena kontroliuoja tos kitos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių daugumą.

Įmonės, kurios pirmos pastraipos a–d punktuose nurodytais santykiais yra susijusios per vieną ar daugiau kitų įmonių, taip pat laikomos viena įmone.

3 straipsnis

De minimis pagalba

1.  
Pagalbos priemonės, kurios atitinka šiame reglamente nustatytas sąlygas, nėra laikomos atitinkančiomis visus Sutarties 107 straipsnio 1 dalies kriterijus ir todėl joms netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje numatytas pranešimo reikalavimas.

▼M3

2.  
Bendra vienai įmonei suteiktos de minimis pagalbos suma kiekvienoje valstybėje narėje neviršija 30 000  EUR per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį.

▼M3

2a.  
Nukrypdama nuo 2 dalies, valstybė narė gali nuspręsti, kad bendra vienai įmonei teikiamos de minimis pagalbos suma neturi viršyti 40 000  EUR per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį, jeigu ta valstybė narė yra sukūrusi nacionalinį centrinį registrą pagal 6 straipsnio 2 dalį.

▼M3

3.  
Bendra pirminės žvejybos ir akvakultūros produktų gamybos veiklą vykdančioms įmonėms suteiktos de minimis pagalbos suma kiekvienoje valstybėje narėje per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį neviršija priede nurodytos nacionalinės ribos.

▼B

4.  
De minimis pagalba laikoma suteikta tuo momentu, kai įmonė pagal taikomą nacionalinį teisinį režimą įgyja juridinę teisę tokią pagalbą gauti, nepriklausomai nuo de minimis pagalbos išmokėjimo įmonei datos.

▼M3

5.  
2 ir 2a dalyse nustatytos de minimis viršutinės ribos ir priede nustatyta nacionalinė riba taikomos nepriklausomai nuo de minimis pagalbos formos ar ja siekiamo tikslo ir nuo to, ar valstybės narės suteikta pagalba visa arba iš dalies finansuojama Sąjungos kilmės ištekliais. Trejų finansinių metų laikotarpis nustatomas vertinant tuos finansinius metus, kuriuos vertina atitinkamos valstybės narės įmonė.
6.  
Laikantis 2 ir 2a dalyse nustatytų de minimis viršutinių ribų ir priede nustatytos nacionalinės ribos, pagalba išreiškiama kaip piniginė dotacija. Visi naudojami skaičiai yra bruto, t. y. prieš mokesčių ar kitokios rinkliavos atskaitymą. Jeigu pagalba teikiama ne dotacijų forma, pagalbos suma atitinka pagalbos bendrąjį subsidijos ekvivalentą.

Keliomis dalimis mokama pagalba diskontuojama iki jos vertės suteikimo momentu. Palūkanų norma, naudojama diskontuojant, yra pagalbos suteikimo metu galiojusi diskonto norma.

7.  
Jeigu suteikus naują de minimis pagalbą būtų viršytos 2 ir 2a dalyse nustatytos de minimis viršutinės ribos arba priede nustatyta nacionalinė riba, tai naujai pagalbai šis reglamentas netaikomas.
8.  
Jei dvi įmonės susijungia arba viena įsigyja kitą, apskaičiuojant, ar nauja de minimis pagalba naujajai arba įsigyjančiajai įmonei viršija atitinkamą de minimis viršutinę ribą arba atitinkamą nacionalinę ribą, atsižvelgiama į visą ankstesnę de minimis pagalbą, suteiktą bet kuriai iš susijungiančių įmonių. De minimis pagalba, kuri teisėtai suteikta prieš susijungimą arba įsigijimą, tebėra teisėta.

▼B

9.  
Jei viena įmonė suskaidoma į dvi ar daugiau atskirų įmonių, iki suskaidymo suteikta de minimis pagalba priskiriama įmonei, kuri ja pasinaudojo, o tai iš principo yra įmonė, perimanti veiklą, kuriai vykdyti de minimis pagalba panaudota. Jei toks priskyrimas neįmanomas, de minimis pagalba proporcingai paskirstoma remiantis naujųjų įmonių nuosavo kapitalo balansine verte suskaidymo įsigaliojimo dieną.

4 straipsnis

Bendrojo subsidijos ekvivalento apskaičiavimas

1.  
Šis reglamentas taikomas tik pagalbai, kurios bendrąjį subsidijos ekvivalentą įmanoma tiksliai ex ante apskaičiuoti neatliekant rizikos vertinimo (skaidriai pagalbai).
2.  
Pagalba, kurią sudaro dotacijos arba palūkanų subsidijos, laikoma skaidria de minimis pagalba.
3.  

Pagalba, kurią sudaro paskolos, laikoma skaidria de minimis pagalba, jei:

a) 

pagalbos gavėjui netaikoma kolektyvinė nemokumo procedūra ir jis neatitinka jam taikomos nacionalinės teisės kriterijų, pagal kuriuos jo kreditorių prašymu jam būtų taikoma kolektyvinė nemokumo procedūra. Kai pagalbos gavėjas yra didelė įmonė, jos padėtis turi prilygti bent jau B kredito reitingui; ir

▼M3

b) 

priemonių pagal 3 straipsnio 2 dalį atveju paskola yra užtikrinama ne mažiau kaip 50 % paskolos vertės užstatu ir paskola yra arba 150 000  EUR per penkerius metus, arba 75 000  EUR per dešimt metų, o priemonių pagal 3 straipsnio 2a dalį atveju paskola yra užtikrinama ne mažiau kaip 50 % paskolos vertės užstatu ir paskola yra arba 200 000  EUR per penkerius metus, arba 100 000  EUR per dešimt metų; jeigu paskola sudaro mažesnę tų sumų dalį arba suteikiama trumpesniam negu atitinkamai penkerių arba dešimties metų laikotarpiui, tos paskolos bendrasis subsidijos ekvivalentas apskaičiuojamas kaip atitinkama 3 straipsnio 2 dalyje arba 2a dalyje nustatytų de minimis viršutinių ribų dalis; arba

▼B

c) 

bendrasis subsidijos ekvivalentas buvo apskaičiuotas remiantis pagalbos suteikimo metu galiojusia orientacine norma.

▼M3

4.  
Pagalba, kurią sudaro kapitalo injekcijos, laikoma skaidria de minimis pagalba, tik jeigu visa valstybės injekcijos suma neviršija atitinkamos de minimis viršutinės ribos.
5.  
Pagalba, kurią sudaro rizikos finansų priemonės, kurios gali būti investicijos į nuosavą kapitalą ar į kvazinuosavą kapitalą, laikoma skaidria de minimis pagalba, tik jeigu vienai įmonei skiriamas kapitalas neviršija atitinkamos de minimis viršutinės ribos.

▼B

6.  

Pagalba, kurią sudaro garantijos, laikoma skaidria de minimis pagalba, jei:

a) 

pagalbos gavėjui netaikoma kolektyvinė nemokumo procedūra ir jis neatitinka jam taikomos nacionalinės teisės kriterijų, pagal kuriuos jo kreditorių prašymu jam būtų taikoma kolektyvinė nemokumo procedūra. Kai pagalbos gavėjas yra didelė įmonė, jos padėtis turi prilygti bent jau B kredito reitingui; ir

▼M3

b) 

priemonių pagal 3 straipsnio 2 dalį atveju garantija neviršija 80 % pagrindinės paskolos sumos ir arba garantuojama suma neviršija 225 000  EUR, o garantijos trukmė yra penkeri metai, arba garantuojama suma neviršija 112 500  EUR, o garantijos trukmė yra dešimt metų; arba priemonių pagal 3 straipsnio 2a dalį atveju garantija neviršija 80 % pagrindinės paskolos sumos ir arba garantuojama suma neviršija 300 000  EUR, o garantijos trukmė yra penkeri metai, arba garantuojama suma neviršija 150 000  EUR, o garantijos trukmė yra dešimt metų; jeigu garantuojama suma sudaro mažesnę tų sumų dalį arba garantija suteikiama trumpesniam negu atitinkamai penkerių arba dešimties metų laikotarpiui, tos garantijos bendrasis subsidijos ekvivalentas apskaičiuojamas kaip atitinkama 3 straipsnio 2 dalyje arba 2a dalyje nustatytų de minimis viršutinių ribų dalis; arba

▼B

c) 

bendrasis subsidijos ekvivalentas buvo apskaičiuotas remiantis Komisijos pranešime nustatytomis saugumo garanto priemokomis (tame Komisijos pranešime – ”saugaus uosto” priemokos); arba

d) 

iki įgyvendinimo:

i) 

apie garantijos bendrajam subsidijos ekvivalentui apskaičiuoti naudotą metodiką buvo pranešta Komisijai pagal kitą tuo metu taikytą Komisijos priimtą reglamentą valstybės pagalbos srityje ir tą metodiką Komisija pripažino atitinkančia Garantijų pranešimą ar vėliau priimtą pranešimą, ir

ii) 

toje metodikoje aiškiai apibrėžta garantijų rūšis ir pagrindinių sandorių rūšis atsižvelgiant į šio reglamento taikymą.

7.  
Pagalba, kurią sudaro kitos priemonės, laikoma skaidria de minimis pagalba, jei tokia priemone numatoma riba, kuria užtikrinama, kad atitinkama viršutinė riba nebūtų viršyta.

5 straipsnis

Pagalbos sumavimas

▼M3

1.  
Jeigu įmonė vykdo pirminės žvejybos ir akvakultūros produktų gamybos veiklą ir taip pat vykdo veiklą viename ar keliuose sektoriuose arba kitose veiklos srityse, kuriems taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1407/2013, galima sumuoti pagal šį reglamentą teikiamą de minimis pagalbą veiklai pirminės žvejybos ir akvakultūros produktų gamybos sektoriuje vykdyti ir de minimis pagalbą veiklai pastarajame sektoriuje ar sektoriuose arba veiklos srityse vykdyti, neviršijant Reglamento (ES) Nr. 1407/2013 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos viršutinės ribos, jeigu atitinkama valstybė narė tinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, atskirdamos veiklos sritis ar sąnaudas, užtikrina, kad pirminės žvejybos ir akvakultūros produktų gamybos veiklai vykdyti nebūtų skiriama de minimis pagalba, suteikta pagal Reglamentą (ES) Nr. 1407/2013.
2.  
Jeigu įmonė vykdo pirminės žvejybos ir akvakultūros produktų gamybos veiklą ir taip pat vykdo pirminės žemės ūkio produktų gamybos veiklą, galima sumuoti pagal Reglamentą (ES) Nr. 1408/2013 teikiamą de minimis pagalbą ir pagal šį reglamentą teikiamą de minimis pagalbą žvejybos ir akvakultūros sektoriui, neviršijant šiame reglamente nustatytos atitinkamos viršutinės ribos, su sąlyga, kad atitinkama valstybė narė tinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, atskirdama veiklos sritis ar sąnaudas, užtikrina, kad pirminės žemės ūkio produktų gamybos veiklai vykdyti nebūtų skiriama de minimis pagalba, teikiama pagal šį reglamentą.

▼B

3.  
De minimis pagalba nesumuojama su valstybės pagalba, skiriama toms pačioms tinkamoms finansuoti sąnaudoms, arba su valstybės pagalba, susijusia su ta pačia rizikos finansų priemone, jeigu dėl tokio pagalbos sumavimo būtų viršytas bendrosios išimties reglamente arba Komisijos priimtame sprendime nustatytas didžiausias atitinkamas pagalbos intensyvumas arba kiekvienu atveju atskirai nustatyta pagalbos suma. De minimis pagalba, kuri nėra teikiama arba priskiriama konkrečioms tinkamoms finansuoti sąnaudoms, gali būti sumuojama su kita valstybės pagalba, suteikta pagal bendrosios išimties reglamentą arba Komisijos priimtą sprendimą.

6 straipsnis

Stebėsena

▼M3

1.  
Jeigu valstybė narė ketina įmonei suteikti de minimis pagalbą pagal šį reglamentą, ji raštu arba elektronine forma informuoja tą įmonę apie numatytą suteikti pagalbos sumą, išreikštą bendruoju subsidijos ekvivalentu, ir kad pagalba yra de minimis, pateikdama aiškią nuorodą į šį reglamentą ir nurodydama jo pavadinimą bei skelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje numerį. Jeigu de minimis pagalba pagal šį reglamentą schemos pagrindu teikiama skirtingoms įmonėms ir pagal schemą toms įmonėms teikiamos skirtingos individualios pagalbos sumos, atitinkama valstybė narė gali nuspręsti laikytis šio įsipareigojimo pranešdama įmonėms apie fiksuoto dydžio sumą, prilygstančią pagal tą schemą teikiamai didžiausiai pagalbos sumai. Fiksuoto dydžio suma bus remiamasi sprendžiant, ar pasiekta atitinkama de minimis viršutinė riba ir neviršyta priede nustatyta nacionalinė riba. Prieš suteikdama pagalbą, iš atitinkamos įmonės valstybė narė gauna raštišką arba elektroninę deklaraciją apie bet kokią kitą de minimis pagalbą, gautą pagal šį reglamentą arba kitus de minimis reglamentus per dvejus ankstesnius ir einamuosius finansinius metus.

▼B

2.  
Jeigu valstybė narė sukūrė centrinį de minimis pagalbos registrą, kuriame kaupiama išsami informacija apie visų tos valstybės narės institucijų suteiktą de minimis pagalbą, 1 dalis netaikoma nuo momento, kai registre sukaupiama trejų finansinių metų informacija.

▼M3

Jeigu valstybė narė teikia pagalbą pagal 3 straipsnio 2a dalį, ji sukuria centrinį de minimis pagalbos registrą, kuriame kaupiama išsami informacija apie visų tos valstybės narės institucijų suteiktą visą de minimis pagalbą. 1 dalis nebetaikoma nuo momento, kai registre sukaupiama trejų finansinių metų informacija.

▼M3

3.  
Valstybė narė naują de minimis pagalbą pagal šį reglamentą suteikia tik patikrinusi, ar dėl jos bendra atitinkamai įmonei suteiktos de minimis pagalbos suma neviršys 3 straipsnio 2 ir 2a dalyse nustatytų atitinkamų de minimis viršutinių ribų ir priede nustatytos nacionalinės ribos ir ar laikomasi visų šiame reglamente nustatytų sąlygų.

▼B

4.  
Valstybės narės registruoja ir renka visą informaciją apie šio reglamento taikymą. Saugoma visa informacija, reikalinga įrodyti, kad laikomasi šiame reglamente nustatytų sąlygų. Duomenys apie individualiai suteiktą de minimis pagalbą saugomi 10 finansinių metų nuo pagalbos suteikimo datos. Duomenys apie de minimis pagalbos schemą saugomi 10 finansinių metų nuo datos, kada paskutinį kartą pagal tokią schemą buvo suteikta individuali pagalba.
5.  
Komisijai raštu paprašius, atitinkama valstybė narė per 20 darbo dienų arba per ilgesnį prašyme nurodytą laikotarpį pateikia Komisijai visą informaciją, kurią Komisija mano esant reikalingą siekiant įvertinti, ar laikomasi šiame reglamente nustatytų sąlygų, ypač bendros de minimis pagalbos sumos, kaip apibrėžta šiame reglamente ir kituose de minimis reglamentuose, kurią gavo bet kuri įmonė.

7 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  
Šis reglamentas taikomas iki jo įsigaliojimo suteiktai pagalbai, jei ta pagalba atitinka šiame reglamente nustatytas sąlygas. Tų sąlygų neatitinkančią pagalbą Komisija vertins pagal atitinkamas sistemas, gaires, komunikatus ir pranešimus.
2.  
Nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d. suteikta bet kokia individuali de minimis pagalba, atitinkanti Reglamento (EB) Nr. 1860/2004 sąlygas, laikoma neatitinkančia visų Sutarties 107 straipsnio 1 dalies kriterijų ir dėl to jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalies pranešimo reikalavimas.
3.  
Nuo 2007 m. liepos 31 d. iki 2014 m. birželio 30 d. suteikta bet kokia individuali de minimis pagalba, atitinkanti Reglamento (EB) Nr. 875/2007 sąlygas, laikoma neatitinkančia visų Sutarties 107 straipsnio 1 dalies kriterijų ir dėl to jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalies pranešimo reikalavimas.
4.  
Pasibaigus šio reglamento galiojimo laikui, bet kokiai de minimis pagalbos schemai, atitinkančiai šio reglamento sąlygas, šis reglamentas toliau taikomas dar šešis mėnesius.

8 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymo laikotarpis

Šis reglamentas įsigalioja 2014 m. liepos 1 d.

▼M3

Jis taikomas iki 2029 m. gruodžio 31 d.

▼B

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

▼M3




PRIEDAS

3 straipsnio 3 dalyje nurodyta nacionalinė riba



(EUR)

Valstybė narė

Pirminę žvejybos ir akvakultūros produktų gamybos veiklą vykdančioms įmonėms teikiamos didžiausios bendros de minimis pagalbos sumos kiekvienoje valstybėje narėje (1)

Belgija

4 496 000

Bulgarija

760 118

Čekija

1 208 000

Danija

20 688 000

Vokietija

22 208 000

Estija

1 572 000

Airija

11 969 529

Graikija

25 343 906

Ispanija

66 336 000

Prancūzija

56 551 178

Kroatija

6 372 370

Italija

38 524 000

Kipras

1 324 372

Latvija

1 780 000

Lietuva

3 328 000

Liuksemburgas

0

Vengrija

846 353

Мalta

4 234 963

Nyderlandai

13 633 923

Austrija

613 703

Lenkija

16 532 000

Portugalija

11 786 313

Rumunija

1 443 731

Slovėnija

396 000

Slovakija

344 000

Suomija

3 149 148

Švedija

7 544 000

Jungtinė Karalystė, kiek tai susiję su Šiaurės Airija

1 206 336

(1)   

Didžiausios bendros de minimis pagalbos sumos grindžiamos žvejybos ir akvakultūros veiklos metinės apyvartos kiekvienoje valstybėje narėje trejų metų vidurkiu, kuris gaunamas neįtraukiant didžiausių ir mažiausių penkerių metų laikotarpio (2014–2018 m.) verčių. Siekdama užtikrinti de minimis pagalbos pirminei žvejybos ir akvakultūros produktų gamybai planavimo ir paskirstymo tęstinumą ir pakankamą veiksmų mastą visoms valstybėms narėms, Komisija mano, kad nė viena valstybė narė neturi prarasti daugiau kaip 60 % didžiausios bendros sumos, anksčiau nustatytos šiuo reglamentu.



( *1 )  2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1139, kuriuo nustatomas Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1004 (OL L 247, 2021 7 13, p. 1).

( *2 )  2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL L 352, 2013 12 24, p. 1).

( *3 )  2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje (OL L 352, 2013 12 24, p. 9).

( *4 )  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (OL L 354, 2013 12 28, p. 1).

Top