EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document C:2021:168:FULL

Europos Sąjungos oficialusis leidinys, C 168, 2021 m. gegužės 5 d.


Display all documents published in this Official Journal
 

ISSN 1977-0960

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 168

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir pranešimai

64 metai
2021m. gegužės 5d.


Turinys

Puslapis

 

IV   Pranešimai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

 

Europos Komisija

2021/C 168/01

2021 m. gegužės 4 d. Euro kursas

1

 

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas

2021/C 168/02

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonės dėl ES ir JK prekybos susitarimo ir ES ir JK keitimosi įslaptinta informacija susitarimo sudarymo santrauka (Visą šios nuomonės tekstą anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis galima rasti EDAPP interneto svetainėje www.edps.europa.eu)

2


 

V   Nuomonės

 

PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU BENDROS PREKYBOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

 

Europos Komisija

2021/C 168/03

Pranešimas apie artėjančią tam tikrų antidempingo priemonių galiojimo pabaigą

5

 

PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

 

Europos Komisija

2021/C 168/04

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.10266 — Astorg Asset Management/Corialis). Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )

6

 

KITI AKTAI

 

Europos Komisija

2021/C 168/05

Produkto specifikacijos, iš dalies pakeistos patvirtinus nereikšmingą pakeitimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, paskelbimas

8

2021/C 168/06

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

12


 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

 


IV Pranešimai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

Europos Komisija

2021 5 5   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 168/1


Euro kursas (1)

2021 m. gegužės 4 d.

(2021/C 168/01)

1 euro =


 

Valiuta

Valiutos kursas

USD

JAV doleris

1,2021

JPY

Japonijos jena

131,26

DKK

Danijos krona

7,4361

GBP

Svaras sterlingas

0,86770

SEK

Švedijos krona

10,1673

CHF

Šveicarijos frankas

1,0980

ISK

Islandijos krona

148,80

NOK

Norvegijos krona

10,0123

BGN

Bulgarijos levas

1,9558

CZK

Čekijos krona

25,841

HUF

Vengrijos forintas

360,31

PLN

Lenkijos zlotas

4,5584

RON

Rumunijos lėja

4,9275

TRY

Turkijos lira

10,0110

AUD

Australijos doleris

1,5608

CAD

Kanados doleris

1,4836

HKD

Honkongo doleris

9,3374

NZD

Naujosios Zelandijos doleris

1,6887

SGD

Singapūro doleris

1,6073

KRW

Pietų Korėjos vonas

1 353,56

ZAR

Pietų Afrikos randas

17,4433

CNY

Kinijos ženminbi juanis

7,8136

HRK

Kroatijos kuna

7,5408

IDR

Indonezijos rupija

17 395,47

MYR

Malaizijos ringitas

4,9563

PHP

Filipinų pesas

57,787

RUB

Rusijos rublis

90,2438

THB

Tailando batas

37,475

BRL

Brazilijos realas

6,5785

MXN

Meksikos pesas

24,4040

INR

Indijos rupija

88,8140


(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.


Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas

2021 5 5   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 168/2


Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonės dėl ES ir JK prekybos susitarimo ir ES ir JK keitimosi įslaptinta informacija susitarimo sudarymo santrauka

(Visą šios nuomonės tekstą anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis galima rasti EDAPP interneto svetainėje www.edps.europa.eu)

(2021/C 168/02)

2020 m. gruodžio 26 d. Europos Komisija priėmė pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų sudarymo Sąjungos vardu.

Kadangi tikimasi, kad bus tęsiamas glaudus ES ir JK bendradarbiavimas, EDAPP palankiai vertina Sąjungos ir JK pasirašytus susitarimus dėl prekybos ir bendradarbiavimo bei dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos procedūrų. Visų pirma jis labai džiaugiasi, kad vienas iš pagrindinių prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo (PBS) elementų yra pagarba žmogaus teisėms ir jų apsauga. Jis taip pat palankiai vertina PBS nustatytą šalių įsipareigojimą užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį.

EDAPP žino apie konkrečias sąlygas, kuriomis buvo deramasi dėl šių susitarimų, ir apie konkrečius buvusius ir būsimus JK ir ES santykius.

Kalbant apie prekybos nuostatas, EDAPP apgailestauja, kad PBS tiksliai neperimtos 2018 m. Europos Komisijos patvirtintų ES prekybos susitarimų skaitmeninės prekybos antraštinėje dalyje nustatytos horizontaliosios ES nuostatos dėl tarpvalstybinių duomenų srautų bei asmens duomenų ir privatumo apsaugos. Iš tiesų, šių horizontaliųjų nuostatų pakeitimai kartu su kitomis PBS nuostatomis skaitmeninės prekybos srityje kelia abejonių dėl ES autonomijos išsaugojimo, kiek tai susiję su pagrindinėmis teisėmis į duomenų apsaugą ir privatumą.

EDAPP jau seniai laikosi nuomonės, kad kadangi asmens duomenų apsauga yra pagrindinė teisė Sąjungoje, dėl jos negalima derėtis ES prekybos susitarimų kontekste. Tik ES turi nuspręsti, kaip pagrindinių teisių apsaugą įgyvendinti Sąjungos teisėje. Sąjunga negali ir neturėtų prisiimti jokių tarptautinių prekybos įsipareigojimų, nesuderinamų su jos vidaus duomenų apsaugos teisės aktais. Dialogai dėl duomenų apsaugos ir prekybos derybos su trečiosiomis šalimis gali papildyti vieni kitus, tačiau turi vykti atskirai. Galimybė asmens duomenų srautams tarp ES ir trečiųjų valstybių turėtų būti sudaryta naudojantis ES duomenų apsaugos teisės aktuose nustatytais mechanizmais. Todėl EDAPP ragina Komisiją pakartoti savo įsipareigojimą laikytis horizontaliųjų nuostatų, kurios yra vienintelis būsimų ES prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis pagrindas, ir kad dėl teisių į asmens duomenų apsaugą ir privatumą nebus deramasi.

Kalbant apie teisėsaugos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, EDAPP giria Komisiją už PBS nustatytas apsaugos priemones, susijusias su duomenų apsauga, kurios yra dar svarbesnės atsižvelgiant į šio bendradarbiavimo jautrumą. Kartu EDAPP apgailestauja, kad bendrosiose nuostatose trūksta tam tikrų apsaugos priemonių, kurios neapima nei duomenų subjektų skirstymo į kategorijas, kaip nustatyta Teisėsaugos direktyvos 6 straipsnyje, nei išsamesnių ir griežtesnių apsaugos priemonių, susijusių su tolesniu perdavimu, ypač Priumo skirsnyje. Jis taip pat būtų norėjęs, kad keleivio duomenų įrašo duomenų ištrynimo pereinamasis laikotarpis būtų trumpesnis nei galimi 3 metai ir būtų įtrauktas sunkių nusikaltimų sąrašas. EDAPP taip pat rekomenduoja užtikrinti, kad bet kokie būsimi ES valstybių narių atlikti Priumo sistemos pakeitimai, dėl kurių atsiras papildomų apsaugos priemonių, būtų visapusiškai atspindėti susitarime ir kad abi šalys juos iš tikrųjų įgyvendintų.

Kalbant apie laikinąją nuostatą dėl asmens duomenų perdavimo iš ES į Jungtinę Karalystę, EDAPP pabrėžia, kad šis mechanizmas turėtų išlikti išimtinis ir neturėtų tapti precedentu būsimiems prekybos ir bendradarbiavimo susitarimams su kitomis trečiosiomis šalimis.

EDAPP tikisi, kad su juo bus konsultuojamasi dėl visų pasiūlymų ar rekomendacijų Tarybai pagal SESV 218 straipsnį pradėti derybas dėl bet kokių vėlesnių papildomų susitarimų, kai tai turės įtakos asmenų teisių ir laisvių apsaugai tvarkant asmens duomenis.

Galiausiai atrodo, kad PBS projektas parengtas remiantis prielaida, kad sprendimai dėl tinkamumo pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) ir Teisėsaugos direktyvą bus priimti (ir galios artimiausioje ateityje). Todėl EDAPP norėtų priminti savo Nuomonėje Nr. 2/2020 pateiktą rekomendaciją, kad Sąjunga imtųsi veiksmų, kad pasirengtų visiems galimiems atvejams, įskaitant atvejus, kai sprendimas dėl tinkamumo apskritai nebūtų priimtas arba kai jis būtų priimtas tik kai kuriose srityse.

1.   ĮVADAS

1.

2020 m. gruodžio 30 d. Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė (JK) pasirašė prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS) ir susitarimą dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų (1).

2.

Susitarimai laikinai taikomi nuo 2021 m. sausio 1 d., kol bus užbaigtos jiems įsigalioti būtinos procedūros (2). Pagal PBS, šis laikinas taikymas bus nutrauktas ne vėliau kaip 2021 m. vasario 28 d. arba kitą Partnerystės tarybos nustatytą dieną (3).

3.

2021 m. sausio 25 d. Europos Komisija pasikonsultavo su EDAPP dėl savo pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl šių dviejų susitarimų sudarymo su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste (toliau – pasiūlymas) (4), pagal Reglamento (ES) Nr. 2018/1725 42 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymo prieduose yra du susitarimai.

4.

Pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau - SESV) 217 straipsnyje, 218 straipsnio 6 dalyje, 218 straipsnio 7 dalyje ir 218 straipsnio 8 dalies antroje pastraipoje nustatyta procedūra. Todėl tam reikia Europos Parlamento pritarimo.

5.

Dėl susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų pastabų dėl asmens duomenų apsaugos nepateikta. Todėl šiose pastabose daugiausia dėmesio skiriama Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimui. PBS sudaro septynios dalys (taip pat keli priedai ir trys protokolai): Pirma dalis. Bendrosios ir institucinės nuostatos; Antra dalis. Prekyba (įskaitant skaitmeninę prekybą), transportas, žvejyba ir kiti susitarimai; Trečia dalis. Teisėsaugos ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose; Ketvirta dalis. Teminis bendradarbiavimas; Penkta dalis. Dalyvavimas Sąjungos programose, patikimas finansų valdymas ir finansinės nuostatos; Šešta dalis. Ginčų sprendimas ir horizontaliosios nuostatos; Septinta dalis. Baigiamosios nuostatos.

4.   IŠVADOS

37.

EDAPP palankiai vertina ES ir JK sudarytus susitarimus dėl prekybos ir bendradarbiavimo bei dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų. Visų pirma jis labai džiaugiasi, kad vienas iš pagrindinių PBS elementų yra pagarba žmogaus teisėms ir jų apsauga. Jis taip pat palankiai vertina PBS nustatytą šalių įsipareigojimą užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį.

38.

Tačiau kalbant apie prekybą, 2018 m. Europos Komisijos horizontaliųjų nuostatų pakeitimai kartu su kitomis PBS nuostatomis skaitmeninės prekybos srityje kelia abejonių dėl ES autonomijos išsaugojimo, kiek tai susiję su pagrindinėmis teisėmis į duomenų apsaugą ir privatumą. Todėl EDAPP rekomenduoja, kad su JK suderinta nuostata dėl duomenų apsaugos ir privatumo išliktų išimtimi ir nebūtų būsimų prekybos susitarimų su kitomis trečiosiomis šalimis pagrindas. Todėl, kad šis požiūris būtų aiškus visoms suinteresuotosioms šalims ir prekybos partneriams, EDAPP ragina Komisiją aiškiai pakartoti savo įsipareigojimą laikytis horizontaliosios pozicijos, kuri yra vienintelis būsimų ES prekybos susitarimų su kitomis trečiosiomis šalimis pagrindas, ir kad dėl teisių į asmens duomenų apsaugą ir privatumą nebus deramasi.

39.

Kalbant apie teisėsaugos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, EDAPP giria Komisiją už PBS nustatytas apsaugos priemones, susijusias su duomenų apsauga, kurios yra dar svarbesnės atsižvelgiant į šio bendradarbiavimo jautrumą. Tačiau jis apgailestauja, kad susitarime nėra nei duomenų subjektų skirstymo į kategorijas, kaip nustatyta Teisėsaugos direktyvos 6 straipsnyje, nei išsamesnių ir griežtesnių apsaugos priemonių, susijusių su tolesniu perdavimu. Nors EDAPP palankiai vertina tai, kad nuostatos dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) atspindi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonę 1/15, jis apgailestauja, kad nebuvo įmanoma susitarti nei dėl trumpesnio pereinamojo laikotarpio PNR duomenims ištrinti, nei dėl bendro sunkius nusikaltimus apibrėžiančio sąrašo. Jis taip pat rekomenduoja užtikrinti, kad bet kokie tolesni ES valstybių narių atlikti Priumo sistemos pakeitimai, dėl kurių atsiras papildomų apsaugos priemonių, būtų visapusiškai įtraukti į susitarimą ir kad abi šalys juos faktiškai įgyvendintų, ir apgailestauja, kad į PBS nebuvo įtrauktos konkrečios ES nuostatos dėl tikslo ribojimo ir duomenų tikslumo, aktualumo ir saugojimo laiko.

40.

Kalbant apie duomenų perkėlimo mechanizmą, EDAPP pabrėžia, kad toks mechanizmas turėtų išlikti išimtinis ir neturėtų tapti precedentu būsimiems prekybos ir bendradarbiavimo susitarimams su kitomis trečiosiomis šalimis.

41.

EDAPP tikisi, kad su juo bus konsultuojamasi dėl visų pasiūlymų ar rekomendacijų Tarybai pagal SESV 218 straipsnį pradėti derybas dėl bet kokių vėlesnių papildomų susitarimų, kai tai turės įtakos asmenų teisių ir laisvių apsaugai tvarkant asmens duomenis.

42.

EDAPP taip pat pažymi, kad PBS projektas parengtas remiantis prielaida, kad sprendimai dėl tinkamumo pagal BDAR ir Teisėsaugos direktyvą bus priimti (ir galios artimiausioje ateityje). Todėl EDAPP norėtų priminti savo Nuomonėje Nr. 2/2020 pateiktas rekomendacijas, kad Sąjunga imtųsi veiksmų, kad pasirengtų visiems galimiems atvejams, įskaitant atvejus, kai sprendimas dėl tinkamumo apskritai nebūtų priimtas arba kai jis būtų priimtas tik kai kuriose srityse.

2021 m. vasario 22 d., Briuselis.

Wojciech Rafał WIEWIÓROWSKI


(1)  Žr. 2020 m. gruodžio 29 d. Tarybos sprendimą (ES) 2020/2252 dėl Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų pasirašymo Sąjungos vardu ir laikino taikymo (OL L 444, 2020 12 31, p. 2) ir susitarimus (OL L 444, 2020 12 31, p. 14 ir OL L 444, 2020 12 31, p. 1463). Be to, Europos atominės energijos bendrija (Euratomas) ir Jungtinė Karalystė derėjosi dėl bendradarbiavimo susitarimo dėl saugaus ir taikaus branduolinės energijos naudojimo. Žr. 2020 m. gruodžio 29 d. Tarybos sprendimą (Euratomas) 2020/2253, kuriuo pritariama tam, kad Europos Komisija sudarytų Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės vyriausybės ir Europos atominės energijos bendrijos susitarimą dėl bendradarbiavimo dėl saugaus ir taikaus branduolinės energijos naudojimo ir kad Europos Komisija Europos atominės energijos bendrijos vardu sudarytų Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą (OL L 444, 2020 12 31, p 11).

(2)  Žr. 2020 m. gruodžio 29 d. Tarybos sprendimą dėl ES ir JK Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir Susitarimo dėl informacijos saugumo pasirašymo Sąjungos vardu ir laikino taikymo. Taip pat žr. pranešimą dėl laikino dviejų susitarimų taikymo (OL L 1, 2021 1 1, p. 1).

(3)  Ją sudaro Sąjungos ir Jungtinės Karalystės atstovai, jai bendrai pirmininkauja Komisijos narys ir Jungtinės Karalystės Vyriausybės atstovas. Komisija turi atstovauti Sąjungai. Kiekvienai valstybei narei leidžiama siųsti po vieną atstovą Sąjungos delegacijoje.

(4)  COM(2020)856.


V Nuomonės

PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU BENDROS PREKYBOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

Europos Komisija

2021 5 5   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 168/5


Pranešimas apie artėjančią tam tikrų antidempingo priemonių galiojimo pabaigą

(2021/C 168/03)

1.   

Kaip numatyta 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) 11 straipsnio 2 dalyje, Komisija praneša, kad jeigu toliau nustatyta tvarka nebus inicijuota peržiūra, toliau nurodytų antidempingo priemonių galiojimas pasibaigs lentelėje nurodytą dieną.

2.   Procedūra

Sąjungos gamintojai gali pateikti rašytinį prašymą atlikti peržiūrą. Prašyme turi būti pateikta pakankamai įrodymų, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir žala veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų. Jeigu Komisija nuspręs peržiūrėti susijusias priemones, importuotojams, eksportuotojams, eksportuojančios šalies atstovams ir Sąjungos gamintojams bus suteikta galimybė papildyti prašyme atlikti peržiūrą išdėstytą informaciją, ją paneigti arba pateikti su ja susijusių pastabų.

3.   Terminas

Sąjungos gamintojai, remdamiesi tuo, kas išdėstyta, rašytinį prašymą atlikti peržiūrą Europos Komisijos Prekybos generaliniam direktoratui (European Commission, Directorate-General for Trade (Unit G-1), CHAR 4/39, 1049 Brussels, Belgija) (2) gali pateikti bet kuriuo metu nuo šio pranešimo paskelbimo dienos, bet ne vėliau kaip trys mėnesiai iki lentelėje nurodytos dienos.

4.

Šis pranešimas skelbiamas pagal Reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį.

Produktas

Kilmės arba eksporto šalis (-ys)

Priemonės

Nuoroda

Galiojimo pabaigos diena (3)

Tam tikros nerūdijančiojo plieno vamzdžių ir vamzdelių sandūriniu būdu privirinamos jungiamosios detalės (gatavos ir negatavos)

Kinijos Liaudies Respublika

Taivanas

Antidempingo muitas

2017 m. sausio 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/141, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano kilmės nerūdijančiojo plieno vamzdžių ir vamzdelių sandūriniu būdu privirinamoms jungiamosioms detalėms (gatavoms ir negatavoms) nustatomi galutiniai antidempingo muitai

(OL L 22, 2017 1 27, p. 14).

2022 1 28


(1)  OL L 176, 2016 6 30, p. 21.

(2)  TRADE-Defence-Complaints@ec.europa.eu

(3)  Priemonė nustoja galioti šioje skiltyje nurodytos dienos vidurnaktį.


PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

Europos Komisija

2021 5 5   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 168/6


Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.10266 — Astorg Asset Management/Corialis)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2021/C 168/04)

1.   

2021 m. balandžio 23 d. Komisija gavo pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį pateiktą pranešimą apie siūlomą koncentraciją.

Šis pranešimas susijęs su šiomis įmonėmis:

fondu „Astorg VII, SCSp“ (toliau – „Astorg“, Liuksemburgas),

įmone „Corialis“ (Liuksemburgas).

„Astorg“ įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, išskirtinę visos įmonės „Corialis“ kontrolę.

Koncentracija vykdoma perkant vertybinius popierius.

2.   

Įmonių verslo veikla:

„Astorg“: nuosavo kapitalo investicijos,

„Corialis“: aliuminio ekstruzijos paslaugų ir aliuminiu dengtų pastatų sistemų ir profilių langams, durims, slankiesiems elementams, stogų sistemoms ir oranžerijoms, fasadinėms sienoms ir baliustradoms gamyba ir tiekimas.

3.   

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė dėl šio klausimo priimti galutinį sprendimą.

Pagal Komisijos pranešimą dėl supaprastintos tam tikrų koncentracijų nagrinėjimo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2) procedūros reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti pranešime nurodyta tvarka.

4.   

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Visoje korespondencijoje turėtų būti pateikiama ši nuoroda:

M.10266 — Astorg Asset Management/Corialis

Pastabas Komisijai galima siųsti e. paštu, faksu arba paštu. Kontaktiniai duomenys:

E. paštas: COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu

Faks. +32 22964301

Pašto adresas

European Commission

Directorate-General for Competition

Merger Registry

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË


(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.


KITI AKTAI

Europos Komisija

2021 5 5   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 168/8


Produkto specifikacijos, iš dalies pakeistos patvirtinus nereikšmingą pakeitimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, paskelbimas

(2021/C 168/05)

Europos Komisija patvirtino šį nereikšmingą pakeitimą pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 664/2014 (1) 6 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą.

Su šia nereikšmingo pakeitimo paraiška galima susipažinti Komisijos duomenų bazėje eAmbrosia.

GARANTUOTO TRADICINIO GAMINIO SPECIFIKACIJA

„SKLANDRAUSIS“

ES Nr. TSG-LV-0914-AM01 – 2020 m. rugpjūčio 26 d.

Valstybė narė – Latvija

1.   Registruojamas (-i) pavadinimas (-ai)

„Sklandrausis“

2.   Produkto rūšis (nurodyta XI priede)

2.24 klasė. Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai

3.   Registracijos pagrindas

3.1.   Produktas

☒ Kurio gamybos ar perdirbimo metodas arba sudėtis atitinka to produkto ar maisto produkto gaminimo tradicijas

☐ Gaminamas iš tradiciškai naudojamų žaliavų ar sudedamųjų dalių

Šio produkto išskirtinumą nulemia jo ruošimo būdas, receptas, forma ir išvaizda. „Sklandrausis“ yra apvalios formos pyragas. Jo pagrindas yra paruoštas iš neraugintos ruginių miltų tešlos, o užriesti jo kraštai primena tvorą – tai suteikia pyragui išskirtinę formą ir iš to kildinamas jo pavadinimas – „Sklandrausis“. Pyragas gana didelis, jo skersmuo siekia 8–14 cm. Gatavo pyrago „Sklandrausis“ viršus yra jam būdingos gelsvai oranžinės morkų spalvos, o jį prapjovus matosi apatinis bulvių įdaro sluoksnis.

Pati pyrago „Sklandrausis“ forma turi reikšmę ir simbolinę prasmę. Apskritos formos maisto produktai žiemos ir vasaros saulėgrįžos laikotarpiais tradiciškai vartoti kaip simbolinis saulės atvaizdas. Pyragas „Sklandrausis“ taip pat siejamas su saulės simbolika dėl savo apvalios formos ir dėl viršutinio gelsvai oranžinio morkų sluoksnio. Saulėgrįžos švenčių vaišėse pyragas „Sklandrausis“ įkūnijo kūrybinę saulės energiją.

3.2.   Pavadinimas

☒ Tradiciškai vartojamas konkrečiam produktui pavadinti

☐ Perteikia produkto tradicinį ar specifinį pobūdį

Žodis „sklandrausis“ įtrauktas į K. Mīlenbaho ir J. Endzelīno (1927–1929 m.) sudaryto žodyno Latviešu valodas vārdnīca („Latvių kalbos žodynas“) III tomą kartu su jo apibrėžtimi – „apvalus pyragas su įdaru“.

Tai sudurtinis žodis, sudarytas iš žodžių „skland-“ ir „rausis“. Žodis „rausis“ (pyragas) kilęs iš veiksmažodžio „raust“ (apskrudinti arba apibarstyti pelenais). Tai leidžia manyti, kad pyragai buvo kepami primityviu būdu, apkaupiant kepinį karštais židinio pelenais arba krosnies anglimis. „Sklanda“ – senas kuršių kalbos (šiandieninių kuršių, gyvenančių vakarų Latvijoje, protėvių prokalbė) žodis, reiškiantis tvoros kuolą, žiogrių tvorą arba atšlaitę, nuolydį; šiuo atveju jis reiškia pyrago plutos užriestus kraštus. (Šaltinis – K. Karulio 1992 m. sudaryto žodyno Latviešu etimoloģijas vārdīca („Latvių kalbos etimologijos žodynas“) II tomas.) Kuržemėje yra paplitusi žiogrių tvora, vadinama „sklandu žogs“.

4.   Aprašymas

4.1.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas, įskaitant pagrindines fizines, chemines, mikrobiologines ar juslines savybes, kuriomis grindžiamas to produkto specifinis pobūdis (šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis)

„Sklandrausis“ yra 8–14 cm skersmens apvalus pyragas. Jo pagrindas padarytas iš tvirtos ruginių miltų tešlos, iškočiotos iki 2–3 mm storio. Pyrago pagrindą sudarantys skrituliai yra išpjaunami arba išspaudžiami iš iškočiotos tešlos, o jų kraštai užlenkiami į viršų. Pyrago „Sklandrausis“ vidus pripildomas virtų bulvių ir morkų sluoksniais santykiu nuo 1:2 iki 1:1. Pirmiausiai dedamas bulvių sluoksnis, o ant viršaus – morkų. Gatavas pyragas „Sklandrausis“ yra 1,5–2,5 cm storio. Pyrago „Sklandrausis“ pagrindas yra tvirtas ir gerai iškepęs, o įdaras – poringas. Paprastai pyragas yra gelsvai oranžinės morkų spalvos. Pyrago viršus gali būti užpilamas grietinės sluoksniu arba apibarstomas cinamonu ar kmynais. „Sklandrausis“ gali būti nuo saldoko iki labai saldaus skonio. Nors pagrindas palieka burnoje neabejotiną duonos skonį, morkų skonis dominuoja.

„Sklandrausis“ valgomas šaltas su arbata arba pienu.

4.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, gamybos metodo, kurio privalo laikytis gamintojai, įskaitant, jei tinka, naudojamų žaliavų ar sudedamųjų dalių rūšį bei savybes, ir paruošimo metodo aprašymas (šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis)

Pyrago „Sklandrausis“ paruošimas

Iš toliau nurodytų sudedamųjų dalių gali būti iš viso paruošiama 15–20 produktų „Sklandrausis“.

Tešlos paruošimas

600 g ruginių miltų ir (arba) rupiai sumaltų nesijotų ruginių miltų;

60 g margarino arba sviesto;

250–330 g vandens;

druskos žiupsnelis pagal skonį.

Kad tešlą būtų lengviau kočioti, į ją gali būti dedama šiek tiek kvietinių miltų (40–60 g į pirmiau nurodytą rupiai sumaltų ruginių miltų ir (arba) išsijotų ruginių miltų kiekį).

Miltai užpilami karštu vandeniu, į kurį buvo įmaišyta margarino arba sviesto ir įberta druskos. Tešla turi būti tvirta ir lengvai kočiotis, bet ne per kieta. Paruošta tešla iškočiojama iki 1,5–2,5 mm storio, o tada iš jos iškočiojami arba išspaudžiami 10–15 cm skrituliai. Skrituliai su 1,5–2 cm užriestais kraštais dedami ant riebalais išteptos skardos. Kraštai turi būti stori ir tvirtai užsirietę į viršų.

Įdaro paruošimas

Bulvių įdaro paruošimas

Sudedamosios dalys:

 

0,8–1 kg bulvių,

 

druskos žiupsnelis pagal skonį.

Bulvės išverdamos ir sugrūdamos (sutarkuojamos) į vientisą masę; minkant masę, į ją pagal skonį įdedama druskos. Į bulves gali būti įmaišoma 150–200 g tirpinto sviesto arba 50–100 g grietinės ir, jei pageidaujama, 1–3 kiaušiniai, ir masė pagardinama kmynais. Vietoj dalies virtų bulvių gali būti dedama nevirtų sutarkuotų bulvių, pirma jas išspaudus.

Morkų įdaro paruošimas

Sudedamosios dalys:

 

1,5–2 kg morkų,

 

100–300 g cukraus.

Morkos išverdamos ir sugrūdamos į vientisą masę; minkant masę, į ją pagal skonį įdedama cukraus. Į sugrūstas morkas dedama 200–300 g grietinės ir, jei pageidaujama, 1–2 kiaušiniai. Morkų įdaras taip pat gali būti ruošiamas iš nevirtų sutarkuotų morkų, pirma jas išspaudus.

Norint tvirtesnio įdaro, į ruošiamą morkų ir bulvių masę gali būti įberiama manų kruopų.

Pyrago „Sklandrausis“ kimšimas ir kepimas

Bulvių masė paskleidžiama ant ruginių miltų tešlos pagrindo, tada ant viršaus dedama morkų masė. Bulvių ir morkų masės santykis įdare yra nuo 1:2 iki 1:1. Gatavas pyragas „Sklandrausis“ (šviežias arba šaldytas) kepamas orkaitėje aukštoje temperatūroje (220–250 °C), kol tešlos pagrindas išsausėja (t. y. 15–30 minučių).

Užpilas

 

200–300 g grietinės,

 

200–300 g cukraus.

Gatavas pyragas „Sklandrausis“ užpilamas išplakta grietine ir apibarstomas cukrumi. Norint suteikti pyrago skoniui išskirtinumo, jis dar gali būti apibarstomas cinamonu arba kmynais.

Užpilui taip pat gali būti naudojamas grietinės, cukraus ir kiaušinio mišinys. Ruošiant tokį užpilą pirmiau nurodytas kiekis grietinės ir cukraus sumaišomas su dviem kiaušiniais. Šiuo atveju pyragas „Sklandrausis“ dar turi būti kepamas karštoje orkaitėje bent 5 minutėmis ilgiau.

Laikymo trukmė ir laikymo sąlygos

Laikymo temperatūra

Produkto paruošimo etapas

Laikymo trukmė

Nuo + 2 iki + 6 °C

Gatavas produktas „Sklandrausis“

3 dienos

-18 °C

Produkto „Sklandrausis“ pusgaminis

12 mėnesių

4.3.   Pagrindinių produkto tradicinį pobūdį lemiančių elementų aprašymas (šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis)

Pyragas „Sklandrausis“ gali būti laikomas nacionaliniu Latvijos patiekalu, nes su jo ruošimu ir valgymu susijusios tradicijos siekia tolimą praeitį. Tai liudija šio pyrago reikšmė senovės Latvijos sezoniniuose festivaliuose ir šventėse. Produkto „Sklandrausis“ gaminimo įgūdžiai perduodami iš kartos į kartą.

Produktas turi ilgą istoriją. Jo pirmtakas buvo paprastas pyragas, padarytas iš neraugintos ruginės tešlos ir iškeptas atviros ugnies žarijose – tai buvo pyragas su įdaru. Tai, kad pyragas buvo su įdaru, liudija jo pavadinimas, sietinas su pyragu užlenktais kraštais (žodžiai „žogs“ arba „sklanda“, reiškiantys tvorą). Šie kraštai apsaugodavo, kad įdaras neišsilietų į liepsną.

Išlikę dokumentų, įrodančių, kad dar Kuržemės kunigaikštystės laikais (nuo XVI iki XVIII a.) pyrago „Sklandrausis“ įdarui buvo naudojamos stambiai smulkintos morkos. Morkas Latvijoje pradėta auginti XVI a. Vėliau, XVII a. Latvijoje pasirodžius bulvėms, smulkiai supjaustytas (tarkuotas) bulves taip pat imta naudoti kaip pyragų „Sklandrausis“ sudedamąją dalį. Iš pradžių bulves valgė tik kilmingieji žemvaldžiai. XIX a. bulves pradėjo auginti ir ūkius turintys valstiečiai – tada bulvės greitai išpopuliarėjo ir tapo svarbia tautos mitybos raciono dalimi.

Nuorodą į produkto „Sklandrausis“ gaminimą Kuržemėje galima rasti J. Heniņo straipsnyje „Vārdi, kas nav sastopami Ulmaņa vārdnīcā“ („Žodžiai, neįtraukti į Ulmanio žodyną“), kuris buvo paskelbtas 1914 m. Rygos latvių asociacijos mokslinio komiteto 17 protokole.

Veikaluose, aprašančiuose Kuržemės lyvių tradicinį maistą (Lībieši – 1994 m. paskelbtų straipsnių rinkinys), Linda Dumpe, etnografė ir Latvijos mitybos įpročių tyrėja, aiškina, kad šios rūšies pyragas yra vertas ypatingo dėmesio, nes tai yra labai senoviškas kepinys. Laikoma, kad „Sklandrausis“ yra tradicinis pyrago pavadinimas, ir šiais laikais, kai kalbama apie latvių nacionalinę virtuvę, jis yra plačiai pripažįstamas ir naudojamas (N. Masiļūne Latviešu nacionālie ēdieni („Latvijos nacionaliniai patiekalai“), 2004 m.). Tai, kad pavadinimas „Sklandrausis“ yra tradicinis, patvirtina įvairių autorių darbai, apibūdinantys latvių šventines tradicijas. Pyragas „Sklandrausis“ yra minimas kaip tipiškas derliaus šventės Jumis patiekalas. Senovės latviai šią šventę šventė per rudens saulėgrįžą, siekdami pažymėti derliaus nuėmimą (O. T. Auns, Latviešu tautas dzīvesziņa („Latvių tautos gyvensena“), 1993 m.). Pyragas „Sklandrausis“ taip pat buvo gaminamas ir valgomas per kitas šventes, sietinas su metų laikų apeigomis, pavyzdžiui, Velykomis. Andrejs Štālers (gim. 1866 m.), lyvis iš Kolkos, prisiminė, kad įvairūs skanėstai, įskaitant pyrago „Sklandrausis“ gabalėlius, buvo dalijami po tradicinių velykinio giedojimo apeigų (V.M. Šuvcāne Lībiešu folklora („Lyvių folkloras“), 2003 m.). Smulkiai atpasakodamas Alsungos ir jos apylinkių XX a. pradžios tradicijas, Pēteris Upenieks prisiminė, kad pyragas „Sklandrausis“ buvo kepamas Kalėdų laikotarpiu (Balandnieki, 2005 m.).

Pyrago „Sklandrausis“ receptas įtrauktas beveik į kiekvieną receptų knygą, kurioje apibūdinamos latvių duonos kepimo tradicijos, pavyzdžiui, į duonos ekspertės Zigrīdos Liepiņos leidinį Daudzveidīgā maizīte („Įvairios duonos formos“), išleistą 1993 m. Etnografės Indros Čeksterės 2004 m. paskelbtame tyrime Mūsu maize („Kasdienė mūsų duona“) teigiama, kad Livonijos namų šeimininkės, norėdamos pagaminti tikrai skanų pyragą „Sklandrausis“, įdarui deda per pusę mažiau bulvių nei morkų, o morkų įdarą gerokai pasaldina. Galiausiai, pyragas „Sklandrausis“ užpilamas iš grietinės, cukraus ir kiaušinio išplaktu užpilu ir apibarstomas kmynais.

Apie produkto „Sklandrausis“ gaminimą 2000 m. paskelbtame leidinyje Kurzeme aizgājušos laikos („Kuržemė senovėje“) rašo ir filologas, istorikas ir folkloro žinovas Kārlis Draviņš. Apibūdindamas XX a. pradžios duonos kepimo tradicijas Kuržemėje jis primena, kad pyragas „Sklandrausis“ taip pat buvo kepamas su įdaru tešloje užriestais kraštais. Įdaras buvo daromas iš virtų ir sutrintų bulvių ir tarkuotų morkų.

L. Dumpės knygoje Latviešu tautas ēdieni („Tradicinė latvių virtuvė“), išleistoje 2009 m., kurioje sudėta įvairių etnografinių ekspedicijų medžiaga, yra Elzos Rozenfeldės (gim. 1919 m.) iš Melnsilso papasakotas pyrago „Sklandrausis“ receptas: „Jiems pagaminti reikėjo daug pastangų ir produktų. Jie buvo gaminami iš ruginių miltų. Jie buvo dideli, nes būdavo kepami krosnyje. Jų kraštai buvo užriesti į viršų. Kepama tešla kietėdavo.“ Įdarui ji naudodavo bulvių ir morkų masę, prireikus įmaišydama į ją grietinės, cukraus, kiaušinių, riebalų ir šiek tiek miltų ar manų kruopų, o papildomam skoniui suteikti įberdavo kmynų ir cinamono.

Nors pyragą „Sklandrausis“ kepė kiekviena namų šeimininkė pagal savo išmonę ir iš namuose turimų produktų, remiantis tyrimais ir žodiniais pasakojimais, ruošiant pyragą „Sklandrausis“ tradiciniu būdu naudojama nerauginta ruginių miltų tešla, iš kurios iškočiojamas arba išspaudžiamas apvalus pagrindas, o jo kraštai užlenkiami į viršų. Įdarui naudojama bulvių ir morkų masė, į kurią kepėjas gali savo nuožiūra pridėti papildomų sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, sviesto, grietinės, cukraus, kiaušinių, manų kruopų.

Su pyrago „Sklandrausis“ ruošimu siejamos tradicijos išliko iki šių dienų. Kepiniai dažniausiai kepami Kuržemės gyventojų namuose. Pyragas „Sklandrausis“ išpopuliarėjo todėl, kad jis buvo vienas iš daugelio turistams siūlomų produktų. Ūkiuose ar produkto „Sklandrausis“ gaminimo vietose besilankantiems svečiams suteikiama galimybė pamatyti, kaip šis pyragas gaminamas, ir duodama jo paragauti.


(1)  OL L 179, 2014 6 19, p. 17.


2021 5 5   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 168/12


Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

(2021/C 168/06)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINĮ BENDROJO DOKUMENTO PAKEITIMĄ

„RIOJA“

PDO-ES-A0117-AM08

Pranešimo data: 2021-01-15

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1.   Mažesnių geografinių vienetų apibrėžimas (specifikacijos 4 punktas ir bendrojo dokumento 1.6 punktas)

Šis pakeitimas grindžiamas Reglamento (ES) 2019/33 55 straipsnyje nustatytu reikalavimu: „Kai nuoroda yra daroma į geografinius vienetus, kurie yra mažesni už vietovę, susijusią su saugoma kilmės vietos nuoroda arba geografine nuoroda, tokio geografinio vieneto vietovė turi būti pareiškėjo aiškiai apibrėžta produkto specifikacijoje ir bendrajame dokumente“. Pripažintos vietovės nurodytos Ispanijos oficialiajame leidinyje viešai paskelbtame Ministro įsakyme, todėl reikia pateikti būtent šias nuorodas.

2.   Nuoroda į specialias ženklinimo taisykles (specifikacijos 8 b.9 punktas ir bendrojo dokumento 1.9 punktas)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 94 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad produkto specifikacijoje turi būti nurodyti taikytini reikalavimai, nustatyti valstybių narių arba organizacijos, tvarkančios saugomą kilmės vietos nuorodą, ir kad tokie reikalavimai turi būti objektyvūs, nediskriminaciniai ir atitinkantys Sąjungos teisę.

Reglamento (ES) 2019/33 5 straipsnio k punkte nustatyta, kad bendrajame dokumente nurodomos specialios pakavimo ir ženklinimo taisyklės.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1.   Produkto pavadinimas

Rioja

2.   Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3.   Vynuogių produktų kategorijos

1.

Vynas

5.

Rūšinis putojantis vynas

4.   Vyno (-ų) aprašymas

Baltieji ir rožiniai vynai (sausi ir pusiau sausi)

Baltieji vynai: šiaudų geltonumo spalvos su žaliųjų citrinų atspalviais, skaidrūs, šviesūs. Kvapas – žalių vaisių, gėlių ir žolių, būdingas konkrečiai veislei. Skonis – vidutinio rūgštumo, gaivus.

Rožiniai vynai: braškių spalvos su aviečių (lašišos, jei tai vynas „Crianza“) atspalviu, šviesūs, skaidrūs. Kvapui būdingi raudonųjų vaisių ir uogų, gėlių pokvapiai. Skoniui būdinga gera rūgštumo ir vaisių poskonio pusiausvyra, juntamas gaivumas.

Abiem atvejais brandinimo proceso metu ąžuolo medienos aromatai maišosi su kitais aromatais (vanilės, skrudinimo ir dūmų pokvapiais), o rūgštumas jungiasi su skrudinto medžio pokvapiais.

* Alkoholio koncentracija skiriasi priklausomai nuo parajonių ir brandinimo.

* Senesniems nei vienų metų vynams būdingas didesnis lakumas.

* Didžiausias SO2 kiekis – 180 mg/l, jei cukraus kiekis mažesnis kaip 5 g/l.

* Nenurodytoms vertėms taikomi galiojantys teisės aktai.

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio proc.)

 

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio proc.)

10,5

Mažiausias bendrasis rūgštingumas

3,5 gramo viename litre (išreikštas vyno rūgštimi)

Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)

13,3

Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

240

Baltieji ir rožiniai vynai (pusiau saldūs ir saldūs)

Baltieji vynai: šiaudų geltonumo spalvos su žaliųjų citrinų atspalviais, skaidrūs, šviesūs. Kvapas – žalių vaisių, gėlių ir žolių, būdingas konkrečiai veislei. Skonis – vidutinio rūgštumo, ragaujant juntamas gaivumas ir saldumas (priklauso nuo rūšies).

Rožiniai vynai: braškių spalvos su aviečių (lašišos, jei tai vynas „Crianza“) atspalviu, šviesūs, skaidrūs. Kvapui būdingi raudonųjų vaisių ir uogų, gėlių pokvapiai. Skoniui būdinga gera rūgštumo ir vaisių poskonio pusiausvyra, ragaujant juntamas gaivumas ir saldumas (priklauso nuo rūšies).

Abiem atvejais brandinimo proceso metu ąžuolo medienos aromatai maišosi su kitais aromatais (vanilės, skrudinimo ir dūmų pokvapiais), o rūgštumas jungiasi su skrudinto medžio pokvapiais.

* Alkoholio koncentracija skiriasi priklausomai nuo parajonių ir brandinimo.

* Senesniems nei vienų metų vynams būdingas didesnis lakumas.

* Didžiausias SO2 kiekis – 180 mg/l, jei cukraus kiekis mažesnis kaip 5 g/l.

* Nenurodytoms vertėms taikomi galiojantys teisės aktai.

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio proc.)

 

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio proc.)

10,5

Mažiausias bendrasis rūgštingumas

3,5 gramo viename litre (išreikštas vyno rūgštimi)

Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)

25

Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

240

Raudonieji vynai (sausi ir pusiau sausi)

Jauni vynai – purpurinės spalvos, su violetiniais atspalviais; vynai „Crianza“ – kaštono spalvos ir vyšnių raudonumo; vynai „Rezerva“ – vyšnių raudonumo, su rubino atspalviais; vynai „Gran Rezerva“ – rubino raudonumo, su rusvais atspalviais. Kvapas: intensyvus, vaisinis, su vynuogių veislei būdingais aromatais ir gėlių pokvapiais, vynų „Crianza“ – su skrudinto ąžuolo aromatais. Vynų „Rezerva“ ir „Gran Rezerva“ kvapas kompleksiškesnis, su stipriais aromatais. Skonis: malonus, būdinga gera rūgštumo, alkoholio ir taninų kiekio pusiausvyra. Brandinant skonis tampa švelnesnis ir ilgiau juntamas.

* Alkoholio koncentracijos ribos skiriasi priklausomai nuo rajonų ir brandinimo.

* Lakumas: senesnių kaip vienų metų sausų vynų alkoholio koncentracijai neviršijant 10 % tūrio, lakumas ne didesnis kaip 1 g/l, o viršijus 10 % – 0,06 g/l kiekvienam alkoholio laipsniui.

* SO2: ne daugiau kaip 140 mg/l, jei cukraus kiekis mažesnis kaip 5 g/l.

* Nenurodytoms vertėms taikomi galiojantys teisės aktai.

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio proc.)

 

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio proc.)

11,5

Mažiausias bendrasis rūgštingumas

3,5 gramo viename litre (išreikštas vyno rūgštimi)

Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)

13,3

Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

180

Rūšiniai putojantys vynai (baltieji arba rožiniai)

Iš gerti patiekto vyno smulkių burbuliukų pavidalu nuolat išsiskiria anglies dioksidas.

Rūšinis putojantis vynas, kaip ir jo pirminės fermentacijos cuvée, – skaidrus, be plaukiojančių dalelių, įvairių geltonos ir rausvos spalvos atspalvių.

Kvapui turi būti aiškiai būdingas gaivumas ir vaisių aromatas, taip pat kompleksiškumas dėl antrinės fermentacijos metu ant dugno buvusių nuosėdų. Tai ypač būdinga vynams „Reserva“ ir „Gran Añada“.

* Nenurodytoms vertėms taikomi galiojantys teisės aktai.

* Didžiausia faktinė alkoholio koncentracija – 13 % tūrio.

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio proc.)

 

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio proc.)

11

Mažiausias bendrasis rūgštingumas

5,5 gramo viename litre (išreikštas vyno rūgštimi)

Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)

10,83

Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

140

5.   Vyno gamybos metodai

a)   Specifinis vynininkystės metodas

Auginimo praktika

Laikoma, kad vynuogynai tampa tinkami derliui nuimti nuo ketvirtojo vegetacijos ciklo (arba, gavus leidimą, anksčiau).

Tankis: 2 850–10 000 vynmedžių hektare.

Genėjimo ir (arba) formavimo sistemos: taurės formos genėjimas ir panašūs metodai, dviejų atšakų metodas, stiebo ir atšakos metodas, vienos atšakos arba vienakrypčių atšakų metodas, dvigubas „Guyot“ genėjimas (taikoma tik šioms veislėms: „Chardonnay“, „Sauvignon Blanc“, „Verdejo“, „Maturana blanca“, „Tempranillo blanco“ ir „Turruntés“).

Didžiausia apkrova: 12 pumpurų ant vieno vynmedžio; pirmiau nurodytų baltųjų vynuogių veislių atveju – 16 pumpurų ant vieno vynmedžio, veislės „Garnacha“ atveju – 14 pumpurų ant vieno vynmedžio. Galimos išimtys.

Leidžiama drėkinti. Nuo rugpjūčio 15 d. iki derliaus nuėmimo gali būti drėkinama tik naudojant vietines sistemas, apie tai raštu pranešus prieš 24 valandas; drėkinti naudojant purkštuvus galima tik gavus leidimą; kitus metodus taikyti draudžiama.

Rūšiniams putojantiems vynams gaminti skirtos vynuogės gali būti skinamos tik rankomis (mechaninis skynimas draudžiamas).

Specifinis vynininkystės metodas

Veislių santykis pagal vyno rūšis:

RAUDONIEJI VYNAI: ne mažiau kaip 95 % raudonųjų vynuogių veislių vynuogių, jei vynuogės be kotelių, ir ne mažiau kaip 85 %, jei vynuogės su koteliais.

BALTIEJI VYNAI: 100 % baltųjų vynuogių.

ROŽINIAI VYNAI: ne mažiau kaip 25 % raudonųjų vynuogių.

RŪŠINIAI PUTOJANTYS VYNAI (BALTIEJI IR ROŽINIAI): turi būti naudojamos baltosios ir (arba) raudonosios vynuogės. Rožiniuose vynuose turi būti ne mažiau kaip 25 % raudonųjų vynuogių.

Skirtingų spalvų vynuogės gali būti maišomos tik jas atvežus.

Vynuogių savybės. Sveikos, pasiekiama alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip: raudonųjų vynų – 11 % tūrio, baltųjų vynų –10,5 % tūrio, rūšinių putojančių vynų – 9,5 % tūrio.

Didžiausia perdirbimo išeiga

70 litrų / 100 kg derliaus, gaminant vynus. Išimtiniais atvejais ši išeiga gali būti kitokia, tačiau turi būti laikomasi tam tikrų ribų;

62 litrai / 100 kg derliaus, gaminant rūšinius putojančius vynus. Išimtiniais atvejais ši išeiga gali būti kitokia, tačiau turi būti laikomasi tam tikrų ribų;

65 litrai / 100 kg derliaus, gaminant vynus, ženklinamus nuoroda „viñedo singular“ (vynininkystės vietovė). Nukrypimai negalimi.

Vyno gamybai taikomi apribojimai

Draudimai

Gaminant vynus su saugoma kilmės vietos nuoroda draudžiama naudoti misos arba vyno frakcijas, gautas taikant netinkamą spaudimą.

Draudžiama naudoti nepertraukiamo veikimo sraigtinius presus, išcentrinio veikimo spaudimo įrenginius, draudžiama pašildyti vynuoges arba kaitinti misą ar vyną esant išspaudų, kad būtų išgauta dažomoji medžiaga.

Gaminant, brandinant ir laikant vyną draudžiama naudoti ąžuolo medienos gabalus.

Draudžiama maišyti skirtingų rūšių vynus norint pagaminti vyną, kuris būtų kitoks nei maišomi vynai.

Konkrečios vyno gamybos sąlygos

Fermentavimas statinėse: tik gaminant baltuosius ir rožinius vynus, jie statinėse turi būti laikomi ne trumpiau kaip mėnesį.

Maceravimas anglies dioksidu: gaminant raudonuosius vynus, leidžiama naudoti ne daugiau kaip 5 % baltųjų vynuogių be kotelių arba 15 % baltųjų vynuogių su koteliais.

Rūšinis putojantis vynas turi būti gaminamas tradiciniu būdu. Nuo išpilstymo į butelius iki nuosėdų nupylimo vynas ne trumpiau kaip 15 mėnesių iš eilės turi būti laikomas tame pačiame butelyje. Visas gamybos procesas, įskaitant etikečių klijavimą, turi būti atliekamas toje pačioje vyno darykloje. Antrinės fermentacijos metu faktinė alkoholio koncentracija neturi viršyti 1,5 % tūrio. Dėl expedition liqueur faktinė alkoholio koncentracija neturi padidėti daugiau kaip 0,5 % tūrio. Nupylus nuosėdas, nefiltruotą vyną galima perpilti į stiklinius butelius, kurių talpa mažesnė kaip 0,75 l arba didesnė nei 3 litrai. Rūgštinti arba blukinti draudžiama.

b)   Didžiausia išeiga

Raudonųjų vynuogių veislės

6 500 kg vynuogių iš hektaro

Raudonųjų vynuogių veislės

45,5 hektolitro iš hektaro

Baltųjų vynuogių veislės

9 000 kg vynuogių iš hektaro

Baltųjų vynuogių veislės

63 hektolitrai iš hektaro

Raudonosios vynuogės, skirtos vynams, kurie bus ženklinami nuoroda „viñedo singular“ (vynininkystės vietovė)

5 000 kg vynuogių iš hektaro

Raudonosios vynuogės, skirtos vynams, kurie bus ženklinami nuoroda „viñedo singular“ (vynininkystės vietovė)

32,5 hektolitro iš hektaro

Baltosios vynuogės, skirtos vynams, kurie bus ženklinami nuoroda „viñedo singular“ (vynininkystės vietovė)

6 922 kg vynuogių iš hektaro

Baltosios vynuogės, skirtos vynams, kurie bus ženklinami nuoroda „viñedo singular“ (vynininkystės vietovė)

44,99 hektolitro iš hektaro

6.   Nustatyta geografinė vietovė

AUKŠTUTINĖ RIOCHA (RIOJA ALTA)

La Riochos autonominė sritis

Ábalos

Alesanco

Alesón

Anguciana

Arenzana de Abajo

Arenzana de Arriba

Azofra

Badarán

Bañares

Baños de Río Tobía

Baños de Rioja

Berceo

Bezares

Bobadilla

Briñas

Briones

Camprovín

Canillas

Cañas

Cárdenas

Casalarreina

Castañares de Rioja

Cellórigo

Cenicero

Cidamón

Cihuri

Cirueña

Cordovín

Cuzcurrita de Río Tirón

Daroca de Rioja

Entrena

Estollo

Foncea

Fonzaleche

Fuenmayor

Galbárruli

Gimileo

Haro

Hervías

Herramélluri

Hormilla

Hormilleja

Hornos de Moncalvillo

Huércanos

Lardero

Leiva

Logroño

Manjarrés

Matute

Medrano

Nájera

Navarrete

Ochánduri

Ollauri

Rodezno

Sajazarra

San Asensio

San Millán de Yécora

San Torcuato

San Vicente de la Sonsierra

Santa Coloma

Sojuela

Sorzano

Sotés

Tirgo

Tormantos

Torrecilla sobre Alesanco

Torremontalbo

Treviana

Tricio

Uruñuela

Ventosa

Villalba de Rioja

Villar de Torre

Villarejo

Zarratón

Burgoso provincija (Ebro Miranda): El Ternero (anklavas)

RYTŲ RIOCHA (RIOJA ORIENTAL)

La Riochos autonominė sritis

Agoncillo

Aguilar del Río Alhama

Albelda

Alberite

Alcanadre

Aldeanueva de Ebro

Alfaro

Arnedillo

Arnedo

Arrúbal

Ausejo

Autol

Bergasa

Bergasilla

Calahorra

Cervera del Río Alhama

Clavijo

Corera

Cornago

El Redal

El Villar de Arnedo

Galilea

Grávalos

Herce

Igea

Lagunilla de Jubera

Leza del Río Leza

Molinos de Ocón

Murillo de Río Leza

Muro de Aguas

Nalda

Ocón (La Villa)

Pradejón

Préjano

Quel

Ribafrecha

Rincón de Soto

Santa Engracia de Jubera (Šiaurinis rajonas)

Santa Eulalia Bajera

Tudelilla

Villamediana de Iregua

Villarroya

Navaros autonominė sritis

Andosilla

Aras

Azagra

Bargota

Mendavia

San Adrián

Sartaguda

Viana

ALAVOS RIOCHA (RIOJA ALAVESA)

Alavos provincija

Baños de Ebro

Barriobusto

Cripán

Elciego

Elvillar de Alava

Labastida

Labraza

Laguardia

Lanciego

Lapuebla de La barca

Leza

Moreda de Álava

Navaridas

Oyón

Salinillas de Buradón

Samaniego

Villabuena de Álava

Yécora

Lodosos savivaldybėje, dešiniajame Ebro krante esantys vynuogynai, įtraukti į tarybos vynuogynų registrą nuo 1991 m. balandžio 29 d., paliekami registre iki jų gyvavimo pabaigos.

Pasikeitus auginimo teritorijoje esančių savivaldybių riboms, registruoti vynuogynai iš vynuogynų registro nepašalinami.

Auginimo teritorijoje yra mažesnių geografinių vienetų, vadinamų „viñedos singulares“ (vynininkystės vietovės). Šie geografiniai vienetai yra mažesni už savivaldybes, jie gali būti sudaryti iš vieno kadastrinio sklypo arba keleto atskirų sklypų. Vynmedžiams turi būti ne mažiau kaip 35 metai.

Pripažintos vynininkystės vietovės apibrėžtos 2019 m. birželio 28 d. Įsakymo Nr. APA/816/2019 priede (2019 m. liepos 30 d. Ispanijos oficialusis leidinys Nr. 181) (https://www.boe.es/boe/dias/2019/07/30/pdfs/BOE-A-2019-11186.pdf) ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. Įsakymo Nr. APA/780/2020 priede (2020 m. rugpjūčio 8 d. Ispanijos oficialusis leidinys Nr. 214) (https://www.boe.es/boe/dias/2020/08/08/pdfs/BOE-A-2020-9446.pdf).

7.   Pagrindinės vyninių vynuogių veislės

„ALARIJE“ – „MALVASÍA RIOJANA“

„ALBILLO MAYOR“ – „TURRUNTÉS“

„CHARDONNAY“

„GARNACHA BLANCA“

„GARNACHA TINTA“

„GRACIANO“

„MACABEO“ – „VIURA“

„MATURANA BLANCA“

„MATURANA TINTA“

„MAZUELA“

„SAUVIGNON BLANC“

„TEMPRANILLO“

„TEMPRANILLO BLANCO“

„VERDEJO“

8.   Ryšys (-iai) su geografine vietove

VYNAS

Iš Aukštutinėje Riochoje auginamų vynuogių gaminamiems vynams ypatingos įtakos turi atlantinis klimatas. Dėl šio klimato vynams būdinga vidutinė alkoholio koncentracija ir didelis rūgštingumas, todėl šie vynai yra tinkami brandinti statinėse. Šiame rajone vegetacijos ciklo metu šviesos valandų būna mažiau nei kilmės vietos nuorodos vietovėje, esančioje labiau į pietus. Joje taip pat daugiau lyja, o tai turi tiesioginės įtakos vyno rūgštingumui. Dėl šių veiksnių, taip pat dėl apsaugos, kurią suteikia Kantabrijos kalnų grandinė, vynai – tiek gryni, tiek maišomi su kituose rajonuose pagamintais vynais – įgyja geresnių savybių. Alavos Riochoje dėl atlantinio ir Viduržemio jūros klimato poveikio vynams būdinga šiek tiek didesnė alkoholio koncentracija nei pirmiau minėtų vynų. Jie taip pat pasižymi mažesniu rūgštingumu ir yra universalesni, nes juos galima vartoti iš karto arba brandinti. Apsauga, kurią suteikia šiaurėje esanti Kantabrijos kalnų grandinė, turi dar didesnę reikšmę. Šviesos valandų skaičius panašus kaip ir Aukštutinėje Riochoje, tačiau lyja gerokai mažiau. Dėl universalumo šie vynai labai tinka maišytiems vynams gaminti. Galiausiai dėl piečiausiame rajone – Rytų Riochoje – gaminamų vynų pažymėtina, kad šiame rajone mažiau lyja ir vyrauja gana ryškus Viduržemio jūros klimatas, kuriam paprastai būdinga daugiau saulės šviesos. Vynai pasižymi didesne alkoholio koncentracija ir stipresniu alkoholio kvapu, šie vynai labai tinka maišyti norint pagaminti vynus, kuriuos ketinama brandinti. Be to, dėl klimatinių sąlygų vynus taip pat galima greičiau pradėti vartoti.

Išskiriami trys pagrindiniai dirvožemio tipai. Pirma, šiauriausia kilmės vietos nuorodos vietovės dalis pasižymi molingais ir klintingais dirvožemiais. Tai yra pagrindinė vynmedžių auginimo vietovė, besidriekianti nuo Alavos Riochos iki Aukštutinės Riochos. Be šių dirvožemių, šiame rajone ir Rytų Riochoje yra ir sąnašinių bei daug geležies turinčių dirvožemių. Iš čia auginamų vynuogių gaminami ne tokie sodrūs vynai kaip minėtieji pirmiau.

Vertinant ekonominiu aspektu, vyno sektoriuje sukuriama 20 % regiono BVP. Atsižvelgiant į tai, kad taikomas senovinis vynuogynų auginimo metodas ir vynas regionui yra labai svarbus, būtina užtikrinti šio sektoriaus tvarumą. Todėl visiškai išnaudojamos aprašytosios gamtinės sąlygos. Pažymėtina, kad daug dėmesio skiriama brandinamiems vynams, dėl to čia yra didžiausia ąžuolinių statinių koncentracija pasaulyje.

RŪŠINIS PUTOJANTIS VYNAS

Nors kilmės vietos nuoroda daugiausia žinoma dėl neputojančių vynų gamybos, kai kurios vyno daryklos nuo devyniolikto amžiaus vidurio tradiciniu būdu gamina ir rūšinius putojančius vynus, taigi yra įgijusios praktinių žinių ir patirties.

Gaivumas ir rūgštingumas – du pagrindiniai gaminamų rūšinių putojančių vynų ypatumai. Kilmės vietos nuorodos vietovė yra teritorijoje, kuriai pagal Winklerio skalę yra būdingos vėsesnės temperatūros. Dėl to vegetacijos ciklai yra trumpi, vynuogėse susiformuoja tinkamas fenolio junginių kiekis, tačiau nesusidaro didelė alkoholio koncentracija, todėl vynuogės labai tinka šiems vynams gaminti.

9.   Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Teisinis pagrindas

Nustatytas nacionalinės teisės aktuose.

Papildomos sąlygos rūšis

Išpilstymas nustatytoje geografinėje vietovėje

Sąlygos aprašymas

Vynai, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda „Rioja“, turi būti išpilstomi į butelius tik Reguliavimo tarybos registruotose vyno daryklose. Priešingu atveju vyno neleidžiama ženklinti kilmės vietos nuoroda.

Šis reikalavimas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad tuo atveju, kai vynas išvežamas iš gamybos vietovės ir išpilstomas į butelius už jos ribų, vyno, kaip galutinio vartotojui siūlomo produkto, kokybei kyla didesnis pavojus nei tuo atveju, kai šios operacijos atliekamos toje pačioje vietovėje. Šiuo reikalavimu siekiama apsaugoti vyno „Rioja“ gerą vardą, sugriežtinant jo ypatingų savybių ir kokybės kontrolę. Juo užtikrinama pripažintos kilmės vietos nuorodos apsauga, o tai naudinga visiems susijusiems gamintojams. Šis sprendimas buvo patvirtintas 2000 m. gegužės 16 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu.

Teisinis pagrindas

Nustatytas nacionalinės teisės aktuose.

Papildomos sąlygos rūšis

Papildomos su ženklinimu susijusios nuostatos.

Sąlygos aprašymas

Terminas „RIOJA“ turi būti nurodytas aiškiai, o iškart po juo pateikta tokia informacija: užrašas

„Denominación de Origen Calificada“ („Saugoma kilmės vietos nuoroda“), Reguliavimo tarybos spaudas, prekės ženklas ir registruotos vyno daryklos pavadinimas arba prekybinis pavadinimas.

Kol nebaigtas brandinimo procesas, reklamuojant ir ženklinant parduodamus vynus negalima naudoti terminų „statinė“ ir „medis“.

Rajono arba savivaldybės pavadinimą naudoti galima, jei vynuogės yra iš tos vietovės ir jei vynas pagamintas, brandintas (jei taikytina) ir išpilstytas toje vietovėje. Tačiau vynui gaminti gali būti naudojama iki 15 % vynuogių, užaugintų registruotuose vynuogynuose, esančiuose savivaldybėse, kurios ribojasi su rajonu arba savivaldybe, kuriame (-ioje) yra įsisteigęs veiklos vykdytojas, o tokiu atveju turi būti pateiktas įrodymas, kad pirmiau minėtieji 15 % vynuogių bus specialiai tiekiami ne trumpiau kaip 10 metų iš eilės.

Rūšinių putojančių vynų etiketėse užrašas „Método Tradicional“ („Tradicinis metodas“) turi būti pateiktas iškart po termino, kuriuo nurodomas cukraus kiekis, o jo šriftas turi būti ne didesnis už šriftą, kuriuo užrašytas pavadinimas „Rioja“.

Etiketėje su privaloma informacija pateikto užrašo „Método Tradicional“ („Tradicinis metodas“) šriftas turi būti ne mažesnis kaip 0,3 cm.

Terminas „viñedo singular“ (vynininkystės vietovė) turi būti pateiktas tiesiai po termino, užregistruoto kaip prekės ženklas, o jo šrifto dydis, storis ir spalva negali būti didesni ar ryškesni už šrifto, kuriuo užrašytas pavadinimas „Rioja“, dydį, storį ir spalvą.

Teisinis pagrindas

Nustatytas nacionalinės teisės aktuose.

Papildomos sąlygos rūšis

Papildomos su ženklinimu susijusios nuostatos.

Sąlygos aprašymas

Nepažeidžiant to, kas išdėstyta pirmiau, privaloma laikytis minimalių ženklinimo reikalavimų, nustatytų pagal 2015 m. gegužės 12 d. Įstatymo Nr. 6/2015 dėl saugomų kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų, taikomo plačiau nei autonominėse srityse, 17 straipsnio h dalies 4 punktą.

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://www.mapa.gob.es/es/alimentacion/temas/calidad-diferenciada/pliegodecondicionesdocarioja5denoviembrede2020_tcm30-552276.pdf


(1)  OL L 9, 2019 1 11, p. 2.


Top