EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document EESC-2019-00699-AC

Nuomonė - Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas - Apmokestinimas balsavimas kvalifikuota balsų dauguma

EESC-2019-00699-AC

LT

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

ECO/491

Apmokestinimas – balsavimas kvalifikuota balsų dauguma

NUOMONĖ

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas


Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Siekiant veiksmingesnio ir demokratiškesnio ES mokesčių politikos sprendimų priėmimo“
[COM(2019) 8
final]

Pranešėjas Juan Mendoza Castro

Pranešėjas Krister Andersson

Pranešėjas Mihai Ivașcu

Konsultavimasis

Europos Komisija, 18/02/2019

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius

Priimta skyriuje

02/07/2019

Priimta plenarinėje sesijoje

17/07/2019

Plenarinė sesija Nr.

545

Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)

171/17/18



1.Išvados ir rekomendacijos

1.1Atsižvelgdamas į balsavimo kvalifikuota balsų dauguma opumą sprendžiant su mokesčiais susijusius klausimus, EESRK remia Komisijos siekį pradėti reikalingas diskusijas.

1.2Komitetas jau anksčiau kitose nuomonėse yra nurodęs, kad jis pritaria ketinimui pakeisti vieningo balsavimo taisyklę ir kad pritaria kvalifikuotos balsų daugumos metodo taikymui.

1.3Tačiau EESRK mano, kad norint sėkmingai įgyvendinti kvalifikuotos balsų daugumos metodą, reikia laikytis tam tikrų sąlygų.

1.4Vieningo balsavimo taisyklė apmokestinimo srityje gali vis dažniau atrodyti esanti politiškai pasenusi, problemiška teisiniu požiūriu ir nenaudinga ekonomiškai.

1.5Mokesčių konkurencija neretai reiškia, kad didės spaudimas valstybių biudžetams; be to, dėl ribotų valstybės biudžeto išteklių daromas spaudimas konkurencingumui.

1.6Ateityje taikant kvalifikuotos balsų daugumos metodą Europos Parlamentas atliktų svarbų vaidmenį mokesčių srityje.

1.7Vieningo balsavimo mokesčių klausimais taisyklė darė poveikį kitiems platesniems ES politiniams prioritetams.

1.8Dabar, kai su klimato kaita susiję veiksmai yra kaip niekad svarbūs, laipsniškas perėjimas prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma padėtų veiksmingiau siekti aplinkos tikslų.

1.9Pastaruosius 20 metų svarstoma siūloma bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė (BKPMB), jei ji būtų tinkamai parengta ir taikoma, būtų labai naudinga įmonėms ir piliečiams. Labai reikalinga ES pridėtinės vertės mokesčio (PVM) reforma, vykdoma tinkamai koordinuojant ES ir valstybių narių veiksmus, nes dėl susiskaidžiusios sistemos prarandamos didelės pajamos.

1.10EESRK taip pat mano, kad apmokestinimo politika apskritai ir visų pirma kova su mokestiniu sukčiavimu privalo likti prioritetine naujos sudėties Europos Komisijos politikos sritimi. Komitetas mano, kad geriausių kovos su tarpvalstybiniu mokestiniu sukčiavimu rezultatų galima geriau pasiekti Europos lygiu, ir palankiai vertina tai, kad pirmą kartą paskelbtas mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašas.

1.11EESRK žino, kas apmokestinimo politika visada buvo glaudžiai susijusi su valstybių narių suverenumu ir yra joms labai svarbi.

1.12ES turėtų laikytis tvirtos pozicijos pasaulinės svarbos klausimais. EESRK supranta, kad mokesčių konkurencija kai kuriose ES valstybėse narėse anksčiau buvo būdas spręsti finansines problemas. Neseniai parengtos kovos su mokesčių slėpimu priemonės parodė, kad valstybės narės nori sustiprinti skaidrią ir sąžiningą mokesčių konkurenciją.

1.13Šiuo požiūriu EESRK pažymi ir palankiai vertina ES lygmeniu padarytą pažangą kovojant su agresyviu mokesčių planavimu ir mokesčių slėpimu, taip pat tobulinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistemą. Tuo pat metu EESRK norėtų, kad pažanga būtų daroma kitose srityse.

1.14Atlikus nuodugnią ekonominę, socialinę ir fiskalinę analizę visos naujos taisyklės turi atitikti savo paskirtį ir visos valstybės narės visada turi turėti pakankamų galimybių dalyvauti sprendimų priėmimo procese. Svarbiausias tikslas turėtų būti gauti naudingų rezultatų tiek ES, tiek pavienių valstybių narių lygiu.

1.15Kai dėl jų bus sutarta, keturi etapai turi būti įgyvendinami laipsniškai, o įgyvendinus kiekvieną etapą, Europos Komisija turi atlikti vertinimą,

1.16EESRK pabrėžia, kad reikia platesnio masto proceso, kad būtų galima daryti pažangą siekiant veiksmingesnės kvalifikuotos balsų daugumos, kurios taikymas užtruks ir kuri turėtų būti suderinta su kitomis politikos iniciatyvomis. Šiuo požiūriu EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad reikalingas:

·pakankamai tvirtas ES biudžetas;

·geriau koordinuojama ekonomikos politika;

·didelis analitinis darbas, įvertinantis, kokiu mastu šiuo metu taikomos mokesčių priemonės buvo nepakankamos.

2.Komisijos pasiūlymo santrauka

2.1Valstybės narės gali ES lygmeniu imtis priemonių ir priimti direktyvas, kuriomis siekiama nustatyti bendras nacionalinių mokesčių taisykles netiesioginiams mokesčiams, pavyzdžiui, PVM, arba tiesioginiams mokesčiams, pavyzdžiui, įmonių pelno mokesčiui. Tačiau dabartinis su šiais klausimais susijęs ES teisėkūros procesas, Komisijos teigimu, turi trūkumų, nes prieš imantis veiksmų jiems turi vieningai pritarti visos valstybės narės. Tokio vieningumo gali nepavykti pasiekti arba priimta politika gali būti nepakankamai gera.

2.2Pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų mokesčių srityje reglamentuojami Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 113 ir 115 straipsniais. Abiejuose straipsniuose numatoma speciali teisėkūros procedūra, pagal kurią Taryba apmokestinimo klausimais balsuoja laikydamasi vieningo balsavimo principo, o su Europos Parlamentu tik konsultuojamasi.

2.3Sutartyse taip pat numatytos nuostatos, būtinos tam tikromis aplinkybėmis pakeisti Tarybos sprendimų priėmimo procesą nuo vieningo balsavimo pereinant prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma.

2.4Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 48 straipsnio 7 dalis, vadinamoji nuostata dėl pereigos, valstybėms narėms suteikia galimybę nuo vieningo balsavimo pereiti prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma arba nuo specialios teisėkūros procedūros pereiti prie įprastos teisėkūros procedūros tose srityse, kuriose kitu atveju reikalingas vieningas sprendimų priėmimas.

2.5Šiuo komunikatu Komisija siekia pradėti diskusijas dėl sprendimų ES apmokestinimo politikos srityje priėmimo reformos. Ji siūlo tam tikrose bendros ES apmokestinimo politikos srityse laipsniškai – keturiais etapais – pereiti prie sprendimų priėmimo kvalifikuota balsų dauguma pagal įprastą teisėkūros procedūrą.

2.5.1Pirmame etape valstybės narės turėtų susitarti pereiti prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma priimant sprendimus dėl priemonių, kuriomis gerinamas valstybių narių bendradarbiavimas ir tarpusavio pagalba kovojant su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu, taip pat dėl administracinių iniciatyvų, susijusių su ES bendrovėmis, pavyzdžiui, ataskaitų teikimo prievolių suderinimo.

2.5.2Antrame etape kvalifikuota balsų dauguma turėtų būti balsuojama priimant sprendimus dėl priemonių, kurios skirtos padėti siekti kitų politikos tikslų, pavyzdžiui, kovoti su klimato kaita, apsaugoti aplinką arba gerinti visuomenės sveikatą.

2.5.3Trečiame etape kvalifikuotos balsų daugumos tvarkos taikymas leistų modernizuoti jau suderintas ES taisykles, pavyzdžiui, PVM ir akcizų.

2.5.4Ketvirtame etape būtų galima pereiti prie kvalifikuotos balsų daugumos balsuojant dėl svarbiausių mokesčių projektų, pavyzdžiui, dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) ir naujos skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo sistemos.

2.6Komunikate valstybės narės raginamos skubiai susitarti dėl susitarimo įgyvendinti 1 ir 2 etapus, o iki 2025 m. pabaigos apsvarstyti galimybę įgyvendinti 3 ir 4 etapus.

2.7Komisija tvirtina sprendžianti toliau išvardytas dabartinio apmokestinimo politikos sprendimų priėmimo proceso problemas.

2.7.1Dėl vieningo susitarimo reikalavimo labai sunku pasiekti bet kokį kompromisą, nes pakanka tik vienos valstybės narės prieštaravimo ir susitarimas negali būti priimtas. Valstybės narės Taryboje dėl sprendimų dažnai rimtai nesidera, nes žino, kad gali tiesiog vetuoti joms nepriimtiną rezultatą.

2.7.2Net jei susitarimas mokesčių srityje pasiekiamas vieningai, dažniausiai jis grindžiamas mažiausiu bendru vardikliu – taip apribojamas teigiamas poveikis bendrovėms ir vartotojams arba jo įgyvendinimas tampa didesne našta.

2.7.3Kai kurios valstybės narės svarbius mokesčių pasiūlymus gali naudoti tam, kad paverstų juos svertais derybose dėl galimų kitų savo reikalavimų, susijusių su visiškai atskirais dokumentais, arba kad darytų spaudimą Komisijai pateikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų kitose srityse.

2.7.4Vieningai priimtus sprendimus panaikinti arba keisti galima tik vieningai. Todėl valstybės narės dažnai yra pernelyg atsargios, o dėl to mažėja ryžtas ir silpnėja galutinis rezultatas.

2.8Jei Europos Parlamentui būtų suteikta vienoda galia priimant sprendimus dėl galutinių ES mokesčių politikos iniciatyvų, tai leistų jam visapusiškai prisidėti prie ES mokesčių politikos formavimo.

2.9ES nebus suteikti nauji įgaliojimai, o valstybių narių įgaliojimai nebus sumažinti. Be to, Komisija tvirtina, kad tai neturės įtakos valstybių narių teisėms nustatyti tokius gyventojų pajamų ir bendrovių pelno mokesčių tarifus, kokius jos laiko tinkamais.

2.10Komisijos teigimu, neveikimas ES mokesčių politikos srityje brangiai kainuoja. Dėl lėtos pažangos sprendžiant su galutine PVM sistema, BKPMB, finansinių sandorių mokesčiu ir skaitmeninių paslaugų mokesčiu susijusius klausimus, šiose keturiose srityse prarandama maždaug 292 mlrd. EUR 1 .

3.Bendrosios ir konkrečios pastabos

3.1Atsižvelgdamas į balsavimo kvalifikuota balsų dauguma opumą sprendžiant su mokesčiais susijusius klausimus, EESRK remia Komisijos siekį pradėti reikalingas diskusijas. 21-jame amžiuje sėkminga mokesčių politika ES turėtų suteikti galimybę spręsti ekonomines ir finansines problemas, kurių gali kilti ir kils ateityje. Vieningo balsavimo taisyklė apmokestinimo srityje buvo logiška 20-ojo amžiaus 6-ajame dešimtmetyje, kai ES sudarė šešios valstybės narės, tačiau dabar ši taisyklė vis dažniau gali atrodyti esanti politiškai pasenusi, problemiška teisiniu požiūriu ir nenaudinga ekonomiškai.

3.2Komitetas kitose nuomonėse yra nurodęs, kad jis pritaria ketinimui pakeisti vieningo balsavimo taisyklę ir taikyti kvalifikuotos balsų daugumos metodą 2 . EESRK rengia šią nuomonę atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir savo, kaip institucijos, kuri siekia Europos projekto pažangos, vaidmenį.

3.3Tačiau EESRK mano, kad dabartinėmis aplinkybėmis norint sėkmingai taikyti kvalifikuotos balsų daugumos metodą, reikia laikytis tam tikrų sąlygų, susijusių su platesniu kontekstu.

3.4EESRK manymu, kai dėl jų bus susitarta, siūlomi keturi etapai turi būti įgyvendinami laipsniškai, o įgyvendinus kiekvieną etapą Europos Komisija turėtų atlikti išsamų ir visa apimantį vertinimą.

3.5Vieningo balsavimo mokesčių klausimais taisyklė darė poveikį kitiems platesniems ES politiniams prioritetams. Be to, apmokestinimas yra itin svarbus įgyvendinant daugelį plačiausio užmojo ES projektų, įskaitant ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS), kapitalo rinkų sąjungą (KRS), bendrąją skaitmeninę rinką, 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją ir žiedinę ekonomiką. Dar vienas pavyzdys – Komisijos pasiūlymas peržiūrėti energijos mokesčių direktyvą.

3.6Dabar, kai su klimato kaita susiję veiksmai yra kaip niekad svarbūs, laipsniškas perėjimas prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma padėtų veiksmingiau siekti aplinkos tikslų. Remiantis Eurostato duomenimis, pajamos iš aplinkos mokesčių sudaro tik maždaug 6 proc. ES šalių bendrų mokestinių pajamų. Didžiąją dalį šių pajamų sudaro pajamos iš mokesčių, susijusių su transportu ir energija, ir tik mažą pajamų dalį sudaro pajamos iš taršos arba išteklių naudojimo mokesčių (mažiau nei 0,1 proc.) 3 .

3.7Pastaruosius 20 metų svarstoma siūloma bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė (BKPMB), jei ji būtų tinkamai parengta ir taikoma, būtų labai naudinga įmonėms ir piliečiams. Dėl jos sumažės ES prekiaujančių (ir pasirinkusių tokią galimybę) didesnių bendrovių reikalavimų laikymosi sąnaudos ir sudėtingumas. BKPMB galėtų būti itin svarbi kovojant su agresyviu mokesčių planavimu ir padėtų atkurti piliečių pasitikėjimą mokesčių sistema 4 .

3.8EESRK remia ES pridėtinės vertės mokesčio (PVM) reformą. Kadangi dėl šio klausimo nesusitarta, kiekvienais metais nesurenkama 147 mlrd. EUR dėl mokesčių slėpimo, vengimo ir prasto pajamų surinkimo valstybėse narėse. Dabartinė sistema yra pernelyg susiskaidžiusi ir sudėtinga, todėl, užkraudama verslui didelę ir nereikalingą administracinę naštą ir kliudydama prekybai, sumažina ir iškreipia prekybą ir atbaido investicijas 5 . Šiuo metu dėl PVM sukčiavimo valstybės biudžetai per metus netenka apie 50 mlrd. EUR.

3.9Bendrojoje rinkoje atsiradusios skirtingos mokesčių politikos kryptys daro neigiamą poveikį. Dėl susiskaidymo silpnėja bendrosios rinkos vieningumas ir patiriamos didesnės mokesčių bazių, pavyzdžiui, darbo, pajamų ir vartojimo, sąnaudos. Iš esmės, darbuotojai ir vartotojai visoje Europoje moka dėl valstybių narių negebėjimo susitarti. Be to, skirtingos mokesčių sistemos trukdo MVĮ, kurios bando prekiauti bendrojoje rinkoje.

3.10EESRK žino, kas apmokestinimo politika visada buvo glaudžiai susijusi su valstybių narių suverenumu ir yra kai kurioms iš jų labai svarbi.

3.11Įgyvendinant EBPO mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) 6 projektą nustatyta, kad, prieš imantis kovos su sukčiavimu priemonių, pasaulinis tarptautinių bendrovių mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo mastas siekė 100–240 mlrd. USD 7 . Europos Parlamento tyrimų tarnyba apskaičiavo, kad ES tai sudarytų atitinkamai 50–70 mlrd. EUR 8 . Tai sudaro 0,35 proc. ES BVP.

3.12Šiuo metu Europos Parlamento politinis vaidmuo mokesčių klausimų srityje, kai reikia imtis mokesčių politikos priemonių, yra tik konsultacinio pobūdžio. Jei bus susitarta dėl perėjimo nuo vieningo balsavimo prie kvalifikuotos balsų daugumos metodo mokesčių klausimais, Europos Parlamentas galėtų atlikti svarbų vaidmenį mokesčių srityje.

3.13Komisija siekia pradėti diskusijas dėl to, kaip geriausiai pertvarkyti tai, kaip ES naudojasi iš anksto priskirtais, su apmokestinimu susijusiais įgaliojimais. Prie visiško balsavimo kvalifikuota balsų dauguma taikymo siūloma laipsniškai pereiti visas valstybes nares itin dominančiose konkrečiose politikos srityse. Savo komunikatu Komisija nesiekia ES suteikti kokių nors naujų įgaliojimų. Ji taip pat nesiekia pereiti prie visoje ES suderintos gyventojų pajamų ir pelno mokesčių tarifų sistemos.

3.14Dėl mokesčių konkurencijos neretai daromas vis didesnis spaudimas valstybių biudžetams. Jei taip nutiktų, tai ne tik padidintų plačiai paplitusį paskirstymo disbalansą, bet ir sumažintų paklausą, taigi visa tai kenks ekonominiam vystymuisi. Dėl biudžeto suvaržymų euro krizės metu buvo nustatyta griežta taupymo politika.

3.15Konkurencingumas ir biudžeto stabilumas. Be to, dėl ribotų valstybių biudžetų neretai daromas spaudimas konkurencingumui, nes trūksta galimybių finansuoti būsimas investicijas į, pavyzdžiui, infrastruktūrą, skaitmeninimą ar mokslinius tyrimus ir plėtrą. Galiausiai, biudžeto ir finansinės rinkos stabilumo yra tarpusavyje susiję.

3.16Kovos su mokesčių vengimu priemonės. EESRK mano, kad Europos Sąjungos vaidmuo yra gyvybiškai svarbus sprendžiant pasaulinės svarbos problemas. Nors anksčiau kai kurios valstybės narės naudojosi mokesčių konkurencija, kad išspręstų kai kurias vidaus finansines problemas, neseniai parengtos kovos su mokesčių slėpimu priemonės parodė pasirengimą ir ryžtą stiprinti skaidrią ir sąžiningą mokesčių konkurenciją.

3.17ES fiskalinė politika. EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad Europos projektas yra pagrįstas sąlyga, kad visos valstybės narės visada privalo turėti pakankamų galimybių dalyvauti sprendimų priėmimo procese. Pagrindinis tikslas yra sukurti palankią aplinką, tiek ES, tiek pavienėms valstybėms narėms.

3.18Mokesčių planavimas ir mokesčių slėpimas

3.18.1EESRK pažymi ir palankiai vertina ES lygmeniu padarytą pažangą kovojant su agresyviu mokesčių planavimu ir mokesčių slėpimu, taip pat tobulinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistemą. Esamos sudėties Komisijos kadencijos metu mokesčių srityje buvo priimta maždaug 14 pasiūlymų – daugiau nei per 20 praėjusių metų 9 . Skaidrumo taisyklės buvo sugriežtintos, kad tarp valstybių narių daug dažniau būtų keičiamasi informacija apie piliečių ir didelių bendrovių tarpvalstybinių mokesčių reikalus. Buvo pagerintas PVM surinkimas pradėjus taikyti naujas prekių ir paslaugų pardavimo internetu taisykles ir naujas, kovai su sukčiavimu PVM srityje skirtas tarpvalstybinio bendradarbiavimo priemones 10 .

3.18.2Nepakankama pažanga tam tikrose srityse. EESRK privalo pažymėti, kad, visų pirma dėl Tarybos politinės valios trūkumo, Europos lygmeniu nebuvo pasiekta reikšmingos pažangos įgyvendinant įmonių apmokestinimo reformą. Be to, dėl vieningo balsavimo sistemos buvo sustabdytas svarbių pasiūlymų dėl skaitmeninių paslaugų apmokestinimo ir mokesčių sumažinimo priėmimas.

3.18.3EESRK mano, kad apmokestinimo politika apskritai ir kova su mokestiniu sukčiavimu privalo likti prioritetine naujos sudėties Europos Komisijos politikos sritimi. Atsižvelgdamas į daugybę skandalų dėl mokesčių rojų („LuxLeaks“, Panamos dokumentai, „Rojaus dokumentai“ ir t. t.) ir remdamasis naujaisiais mokesčių slėpimo ES skaičiavimais, kurie rodo, kad per metus nuslepiama maždaug 825 mlrd. EUR mokesčių 11 , EESRK prašo nustatyti trumpą įgyvendinimo terminą.

3.18.4Geriausių rezultatų kovos su tarpvalstybiniu mokestiniu sukčiavimu galima pasiekti Europos lygiu. EESRK kritiškai vertina tai, kad Taryboje stringa svarbūs pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų šiuo klausimu. Neseniai atliktas „Eurobarometro“ tyrimas rodo, kad trys ketvirtadaliai ES piliečių mano, jog kova su mokestiniu sukčiavimu turėtų būti europinis prioritetas 12 .

3.18.5Nebendradarbiaujančios šalys ir teritorijos EESRK palankiai vertina tai, kad 2017 m. gruodžio mėn. pirmą kartą paskelbtas mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašas, ir tai, kad jis nuolat peržiūrimas 13 . EESRK visiškai pritaria Europos Komisijos taikomam „juodojo sąrašo“ ir „pilkojo sąrašo“ metodui 14 . Atsižvelgdamas į Panamos dokumentų ir mokesčių rojų skandalus, EESRK jau ragino valstybes nares užpildyti agresyvaus mokesčių planavimo spragas 15 . Nebendradarbiaujantys jurisdikciją turintys subjektai kelia grėsmę ES vidaus rinkai 16 .

3.19EESRK pabrėžia, kad reikia platesnio masto proceso, kad būtų galima daryti pažangą siekiant kvalifikuotos balsų daugumos metodo taikymo, kuris užtruks ir kuris turėtų būti suderintas su kitomis politikos iniciatyvomis.

3.19.1Pakankamai tvirtas ES biudžetas sudarytų sąlygas atlikti finansinius pervedimus kaip kompensaciją už sukrėtimus ar lyginamuosius trūkumus. Šiuo požiūriu Aukšto lygio grupė nuosavų išteklių klausimais, įsteigta siekiant išnagrinėti, kaip ES biudžeto pajamos galėtų tapti paprastesnės, skaidresnės, teisingesnės ir demokratiškai atskaitingos, pabrėžia Europos fiskalinės politikos svarbą 17 .

3.19.2Geriau koordinuojant ekonomikos politiką būtų galima pašalinti būtinybę atsverti nekoordinuotas nacionalines mokesčių taisykles. ES ekonomika bus veiksmingesnė struktūrinių reformų, tikslinių investicijų, sąžiningo apmokestinimo, sąžiningos prekybos susitarimų, pirmaujančios pozicijos inovacijų srityje atgavimo ir bendrosios rinkos sukūrimo kontekste.

3.19.3Tačiau taip pat labai svarbu, kad būtų sukurta bendroji rinka. Sutartyje numatytų nediskriminavimo taisyklių ir ja užtikrintų keturių laisvių turėtų pakakti bendrosios rinkos sąlygų įgyvendinimui užtikrinti. Iš pokyčių valstybės pagalbos srityje ir pažeidimų bylų skaičiaus taip pat matyti, kad Komisija turi tokio iškreipimo taisymo priemonių. Reikėtų atlikti didelį analitinį darbą ir įvertinti, kokiu mastu šiuo metu taikomos mokesčių priemonės buvo nepakankamos.

2019 m. liepos 17 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas
Luca Jahier

_____________

(1)       COM(2019) 8 final, p. 4 .
(2)    EESRK nuomonė OL C 230, 2015 7 14, p. 24 ; EESRK nuomonė OL C 434, 2017 12 15, p. 18 ; EESRK nuomonė OL C 271, 2013 9 19, p. 23 ; EESRK nuomonė OL C 332, 2015 10 8, p. 8 .
(3)    „Euractiv“, „Time to get rid of EU’s unanimity rule on green fiscal matters“ .
(4)      EEESR nuomonė OL C 434, 2017 12 15 p. 58 .
(5)      EEESR nuomonė OL C 237, 2018 7 6, p. 40 .
(6)       https://www.oecd.org/tax/beps/  
(7)       http://www.oecd.org/ctp/oecd-presents-outputs-of-oecd-g20-beps-project-for-discussion-at-g20-finance-ministers-meeting.htm
(8)       http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-16-160_en.htm
(9)      2019 m. vasario 13 d. Komisijos nario Pierre’o Moscoviciaus paskelbta žinutė.
(10)      EESRK nuomonės OL C 237, 2018 7 6, p. 40 ir OL C 283, 2018 8 10, p. 35 .
(11)    Europos Parlamentas, „Pranešimas finansinių nusikaltimų, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais“ .
(12)       Europos Parlamento naujienos, Mokestinis sukčiavimas .
(13)       https://www.consilium.europa.eu/media/31945/st15429en17.pdf
(14)       https://www.oxfam.org/en/even-it/full-disclosure-eus-blacklist-tax-havens
(15)       https://www.eesc.europa.eu/es/node/56888
(16)      EESRK Nuomonė OL C 229, 2012 7 31, p. 7 .
(17)      Būsimas ES finansavimas (M. Monti pranešimas). 2016 m. gruodžio mėn.
Top