NAT/944

Pilietinės visuomenės rekomendacijos dėl Europos vandenynų pakto

NUOMONĖ

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius

Pilietinės visuomenės rekomendacijos dėl Europos vandenynų pakto

(tiriamoji nuomonė Europos Komisijos prašymu)

Pranešėjas Javier GARAT PÉREZ

1.Išvados ir rekomendacijos

1.1EESRK palankiai vertina tai, kad pirmininkė U. von der Leyen į Komisijos naujos kadencijos prioritetus įtraukė Europos vandenynų paktą. EESRK manymu, pakte daugiausia dėmesio reikėtų skirti mėlynosios ekonomikos potencialo išnaudojimui, užtikrinant konkurencingą, veiksmingą ir novatorišką verslo aplinką, taikant supaprastintą reguliavimo sistemą ir skatinant bendradarbiavimą su pasauliniais partneriais pagal planetos išgales. EESRK ragina laikytis holistinio požiūrio, pagal kurį ekonominė gerovė ir konkurencingumas būtų derinami su aplinkos atkūrimu ir socialinės lygybės skatinimu.

1.2EESRK rekomenduoja Europos paktą glaudžiai suderinti su ES mėlynosios ekonomikos strategija, darnaus vystymosi tikslais (DVT) ir Europos žaliuoju kursu. Pakte reikėtų daug dėmesio skirti tiek jūrų, tiek sausumos pramonei. Siekiant užtikrinti nuoseklumą ir didelį poveikį, paktą reikėtų suderinti su kitomis ES politikos sritimis, visų pirma Švarios pramonės kursu ir Jūrų pramonės strategija. Be to, EESRK mano, kad labai svarbu stiprinti ES jūrų saugumo strategiją ir įvertinti esamą politiką, pavyzdžiui, bendrą žuvininkystės politiką. Šis paktas turėtų padėti kaip įmanoma greičiau pasiekti konkurencingumo, strateginio savarankiškumo ir tvarumo tikslus.

1.3Paktu reikia stiprinti ir tobulinti Europos jūrų valdymo sistemą, veiksmingiau koordinuojant esamą politiką ir įstaigų veiklą, vengiant susiskaidymo ir pastangų dubliavimo. Be to, EESRK mano, kad labai svarbu stiprinti tarptautinius susitarimus, didinti diplomatines pastangas ir skatinti pakrančių bendruomenių, gamybos sektorių ir mokslininkų bendradarbiavimo tinklus. Todėl EESRK rekomenduoja visose Europos institucijose įsteigti specialias darbo grupes, kurių pagrindinis nagrinėjamas klausimas būtų jūros ir vandenynai.

1.4EESRK ragina Europos Komisiją sukurti Europos agentūrų, kurių kompetencijos sričiai priklauso vandenynai, bendradarbiavimo mechanizmą, siekiant optimizuoti duomenų ir žinių rinkimą, skatinti keitimąsi geriausia patirtimi ir propaguoti holistinį požiūrį. Gerosios patirties pavyzdys šioje srityje – tvirtesnis Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros, Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (EŽKA) bendradarbiavimas vykdant pakrančių apsaugos funkcijas.

1.5EESRK rekomenduoja persvarstyti jūrinių teritorijų planavimą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos prieštaringų interesų, kylančių dėl naujų jūrų pramonės šakų, pavyzdžiui, jūrų energetikos, plėtros, sinergijai ir pusiausvyrai, ir reikalauti, kad šis sektorius dalį savo pajamų reinvestuotų į vietos bendruomenes. Reikia skatinti teigiamo sambūvio metodą, kai įmanoma, pirmenybę teikiant daugiafunkciniam jūrinių teritorijų naudojimui, ir taikyti ekosisteminį metodą siekiant išsaugoti jūrų biologinę įvairovę ir buveines. Labai svarbu užtikrinti aktyvų pažeidžiamiausių sektorių, pavyzdžiui, žuvininkystės, dalyvavimą priimant sprendimus, siekiant apsaugoti tradicinius žvejybos plotus ir užtikrinti tvarų jūrinių teritorijų naudojimą.

1.6EESRK ragina sukurti Mėlynosios ekonomikos vertės grandinių pramonės aljansą, kuris suvienytų visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus (įmones, socialinius partnerius, mokslinių tyrimų organizacijas, politikos formuotojus, investuotojus ir kt.). Šis forumas padės skatinti bendradarbiavimą ir kurti tinklus, siekiant statyti tvarius laivus ir kurti skaitmenines jūrų technologijas, užtikrinti tiekimo grandinės atsparumą ir skatinti inovacijas, tvarumą bei konkurencingumą. Be to, EESRK primygtinai ragina Komisiją iki 2026 m. parengti ES mėlynojo maisto veiksmų planą.

1.7EESRK ragina sutelkti finansavimą su vandenynais susijusiems veiksmams, kuriais remiamas 14-asis DVT. Šiuo atžvilgiu labai svarbu sutelkti viešąjį ir privatųjį finansavimą jūrų atkūrimo ir išsaugojimo, inovacijų ir plėtros projektams bei mėlynosios ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui. EESRK rekomenduoja horizontaliuosiuose fonduose, pavyzdžiui, programoje „Horizontas“ arba Europos socialiniame fonde, nustatyti specialias vandenynams skirtas biudžeto eilutes ir stiprinti sektorių fondus, pavyzdžiui, Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondą (EJRŽAF).

1.8Mokslas yra labai svarbus veiksmingam vandenynų valdymui. EESRK rekomenduoja stiprinti tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą, skatinti technologines inovacijas jūrų srityje ir skirti daugiau išteklių mokslinių tyrimų institutams. Be to, labai svarbu, kad mokslinės žinios taptų veiksmingos apsaugos ir tvaraus naudojimo politikos pagrindu.

1.9EESRK primygtinai ragina Komisiją į paktą įtraukti socialinį aspektą, užtikrinant teisingą ir skaitmeninę pertvarką jūrų sektoriuje, teikiant visapusišką paramą darbuotojams. Todėl reikia spręsti darbo jėgos trūkumo problemą, skatinti kartų kaitą taikant iniciatyvas, kuriomis siekiama pritraukti jaunimą, stiprinti darbo jėgos apsaugą ir sudaryti palankesnes sąlygas profesiniam perkvalifikavimui ir tobulėjimui. Labai svarbu užtikrinti visapusišką suinteresuotųjų subjektų ir socialinių partnerių dalyvavimą šiame procese. Be to, reikia išsaugoti jūrų kultūros paveldą ir užtikrinti konkrečią paramą darbuotojams, kurių negalima perkvalifikuoti.

1.10Siekiant užtikrinti, kad jūrų pramonė klestėtų ir liktų Europoje, labai svarbu užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas ir konsoliduoti tvirtą jūrų sektoriaus klasterį, nustatant aiškius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus. Reikia skubiai investuoti į elektrolizinius degalus, technologines inovacijas, jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energiją, visų pirma potvynių ir atoslūgių energiją, ir šių sprendimų kūrimą vietoje.

1.11EESRK, kaip pilietinės visuomenės atstovas, rekomenduoja sukurti kompleksinį pakto įgyvendinimo pažangos reguliaraus vertinimo ir stebėsenos mechanizmą. Šis mechanizmas turėtų būti grindžiamas darnaus vystymosi tikslų (DVT) modeliais ir apimti nuolatinių EESRK narių skyrimą, taip užtikrinant stebėsenos proceso tęstinumą, skaidrumą ir reprezentatyvumą.

2.Bendrosios pastabos

2.1Europos vandenynų paktu siekiama skatinti visapusišką ir nuoseklų požiūrį į visas su vandenynais susijusias politikos sritis. Tam reikia stiprinti jūrų mokslinius tyrimus, apsaugoti jūrų ekosistemas, diegti inovacijas, gilinti žinias ir skatinti mėlynąją ekonomiką. Pakrančių bendruomenės yra šio pakto pagrindas, todėl formuojant veiksmingą politiką būtina suprasti jų poreikius ir rūpesčius.

2.2EESRK pripažįsta, kad pakrančių bendruomenės susiduria su daugeliu ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos problemų. Paktas gali būti svarbi priemonė, padėsianti jas išspręsti. Šiuo atžvilgiu paktu reikia padėti tvirtą pagrindą kokybiškų darbo vietų kūrimui, tvariam augimui ir socialinei sanglaudai atsižvelgiant į planetos išgales. Jo tikslas turėtų būti remti sveikus ir produktyvius vandenynus ir siekti teisingos ir skaitmeninės pertvarkos. Be to, atsižvelgiant į naujų jūrų pramonės šakų augimą, pakte reikėtų išnagrinėti vandenynų valdymo modelius, kuriuos ES galėtų propaguoti tiek savo vandenyse, tiek kituose pasaulio regionuose. Paktu taip pat reikėtų siekti didinti pakrančių bendruomenių atsparumą gaivalinėms nelaimėms ir skatinti gamtos procesais pagrįstus sprendimus.

3.Konkrečios rekomendacijos dėl vandenynų gyvybingumo ir produktyvumo

3.1EESRK rekomenduoja, kad pakte būtų aptarti šie vandenynų atsparumo ir produktyvumo elementai:

3.1.1Mėlynosios ekonomikos konkurencingumo ir darnaus augimo rėmimas investuojant į poveikio klimatui neutralumo technologijas, gerą ekosistemų būklę ir teisingą pertvarką, ir diegiant inovacijas šiose srityse. EESRK mano, kad reikia skubiai supaprastinti teisės aktus ir ne mažiau kaip 25 proc. įmonėms ir 35 proc. MVĮ sumažinti biurokratizmą. ES turi siekti atsparių, vietinių ir trumpų vertės grandinių, kuriose pirmenybė būtų teikiama visapusiškam mūsų jūrų sektorių vystymuisi, gerovei, ekosistemų ir pakrančių bendruomenių atkūrimui.

3.1.2Investicijos į jūrų pramonę ir jos inovacijos. ES turi pasiūlyti priemonių, kaip pritraukti privačiųjų investicijų ir didinti įmonių konkurencingumą ir plėtrą. ES turi skatinti kurti mėlynosios ekonomikos inovacijų centrus, stiprindama mokslinių tyrimų institucijų, įmonių ir politikos formuotojų bendradarbiavimą. Valdžios institucijos turi skatinti remti jūrų sektoriaus startuolius, užtikrindamos didesnes galimybes gauti finansavimą ir komercializuoti pažangias technologijas. EESRK rekomenduoja daugiau investuoti į mokslinius tyrimus iš valstybės biudžeto ir ragina ES padidinti vandenynų mokslinių tyrimų finansavimą.

3.1.3Europos strateginis savarankiškumas svarbiose srityse, pavyzdžiui, maisto, energetikos ir transporto. ES turi stiprinti savo pajėgumus gaminti savo išteklius ir mažinti savo priklausomybę nuo išorės tiekėjų. Labai svarbu šiose vietovėse skatinti vietos inovacijas, kad būtų užtikrintas jų nepriklausomumas ir atsparumas pasauliniams iššūkiams. Be to, reikia gerinti ir apsaugoti vidaus infrastruktūrą ir taikyti politiką, kuria būtų atsižvelgiama į apsirūpinimo maistu saugumą ir socialinius bei ekonominius įmonių veiksnius.

3.1.4EESRK primygtinai ragina Komisiją iki 2026 m. parengti ES mėlynojo maisto veiksmų planą, kad mėlynasis maistas būtų įtrauktas į maisto ir vartojimo politiką ir strategijas. Šį planą reikėtų laikyti pagrindiniu žemės ūkio ir maisto ateities vizijos elementu. Tai savo ruožtu paskatintų sveiką, sveikatai palankią ir mažo anglies dioksido pėdsako mitybą Europoje. ES turėtų įgyvendinti politiką ir teikti paskatas selektyviosios žvejybos ir nedidelio poveikio žvejybos įrankiams, atsitiktinio laimikio ir išmetimo į jūrą mažinimui ir teikti pirmenybę žmonių vartojimui skirtų žuvų žvejybai ir žemutinių mitybos grandžių akvakultūrai. Ypatingą dėmesį taip pat reikėtų skirti kovai su peržvejojimu, kur jis pasitaiko, visų pirma su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba. Taip pat reikėtų stiprinti netvarių jūros gėrybių importo politiką ir kontrolę, nes tai daro neigiamą poveikį žuvų ištekliams ir vienodoms sąlygoms Europos žvejams. EESRK ragina skatinti tvarią – ypač žemutinių mitybos grandžių – akvakultūrą. Šis akvakultūros modelis apima moliuskus, dumblius ir tam tikrus vėžiagyvius, jam nereikia dirbtinio maitinimo, jis gerina vandens kokybę ir prisideda prie anglies dioksido sekvestracijos. Jis taip pat ragina parengti strategiją „nuo jūros iki stalo“.

3.1.5Mėlynosios ekonomikos vertės grandinių pramonės aljanso sukūrimas. EESRK rekomenduoja Europos Komisijai sukurti pramonės aljansą, kuris apimtų visą mėlynosios ekonomikos vertės grandinę, siekiant padidinti sektoriaus konkurencingumą ir laikytis visaverčio požiūrio. Šiuo tikslu siūloma finansuoti jo veiklą ir įsteigti sekretoriatą, atsakingą už iniciatyvų, tyrimų, mokslo pažangos ir technologijų plėtros koordinavimą. Kadangi įvairios jūrų vertės grandinės dalys priklauso viena nuo kitos, kai kuriamos ir diegiamos naujos technologijos, šis aljansas padėtų užtikrinti veiksmingesnį jų bendradarbiavimą 1 .

3.1.6Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas mėlynojoje ekonomikoje. EESRK primena, kad visi jūrų ir mėlynosios ekonomikos sektoriai priklauso nuo laivų, pažangių jūrų technologijų ir atsparių, vietinių ir trumpų pramonės tiekimo grandinių. Tas pat pasakytina ir apie povandeninę infrastruktūrą (pvz., kabelius). EESRK manymu, ES turėtų stiprinti Europos jūrų pramonės pajėgumus, jos komunikacijų tinklus ir tiekimo grandines. Jūrų sektorius turėtų būti laikomas esmine bet kokios ES politikos srities, kuria remiamas tvarus vandenynų valdymas ir išnaudojamas visas mėlynosios ekonomikos potencialas, dalimi. ES taip pat turėtų sudaryti palankesnes sąlygas įsitvirtinusių mėlynosios ekonomikos sektorių teisingai pertvarkai pereinant prie mažesnio pėdsako praktikos, įgyvendinant žiedinės ekonomikos politiką ir verslo programas. EESRK taip pat ragina toliau remti tvarų ir aplinką tausojantį jūrinį pakrančių turizmą. Šie pokyčiai suteiks naujų verslo galimybių ir prisidės prie ES žaliosios pertvarkos 2 .

3.1.7EESRK palankiai vertina 2024 m. Europos Komisijos inicijuotą Žvejybos ir akvakultūros energetikos pertvarkos partnerystę. Tai puiki galimybė grandinei bendradarbiauti rengiant Europos žvejybos laivyno atnaujinimo ir modernizavimo planą, grindžiamą tvaraus ir veiksmingo verslo modeliu.

3.1.8EESRK tvirtai pasisako už pažangių (pvz., potvynių ir bangų energijos) technologijų kūrimą ir investicijas į jas. Šie įrenginiai yra mažesni nei vėjo jėgainės, todėl jiems reikia mažiau erdvės jūroje ir jų ekologinis pėdsakas yra mažesnis, bet jie gali pagaminti iki 10 proc. ES elektros energijos. Kadangi jie užima nedideles jūrų teritorijas, kurių neretai vengiama naudoti kitai žmogaus veiklai dėl didelio bangavimo, jie yra labiau suderinami su žvejyba. Šiuo atžvilgiu labai svarbu didinti politinę paramą ir užtikrinti prioritetinį šių įrenginių įtraukimą į Vandenynų energijos darbo grupės darbotvarkę skiriant specialų finansavimą ir imantis reguliavimo priemonių, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos jų plėtojimui.

3.1.9EESRK pabrėžia besiformuojančių technologijų, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto ir daiktų interneto, vaidmenį vandenynų stebėsenos ir valdymo srityje. EESRK siūlo pradėti vykdyti mokslinius tyrimus srityse, kuriose investicijos į šias sistemas duotų didelės naudos aplinkai ir ekonomikai.

3.1.10Finansavimo galimybės. EESRK ragina didinti subsidijas ir investicijas į infrastruktūrą ir technologijas, kuriomis skatinamos inovacijos ir verslumas, suteikiant pakrančių bendruomenėms galimybę klestėti. Vadovaudamasi Europos vandenynų paktu ir įgyvendindama kitą daugiametę finansinę programą, ES turėtų išnagrinėti galimybę nustatyti vandenynams skirtas biudžeto eilutes, kad būtų užtikrintas tinkamas finansavimas visiems į paktą įtrauktiems klausimams, taip pat stiprinti sektorių fondus, pavyzdžiui, Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondą (EJRŽAF). EESRK apgailestauja dėl to, kad 2025–2027 m. EJRŽAF lėšos sumažintos 105 mln. EUR, ir ragina kitoje biudžeto programoje jas padidinti. EESRK taip pat rekomenduoja įvertinti lėšų skyrimą mėlynajai ekonomikai pagal programą „Europos horizontas“. Šiomis aplinkybėmis ragina programą „Europos horizontas“ pakeisiančioje programoje sukurti mėlynajai ekonomikai skirtą specialią biudžeto eilutę. Be to, Komitetas ragina naudoti viešąjį finansavimą kaip priemonę privačiajam finansavimui sustiprinti įgyvendinant įvairias iniciatyvas, pavyzdžiui, programą „Europos Horizontas“, Inovacijų fondą, EIB finansavimą ir Garantijų fondą. Galiausiai EESRK ragina ES ATLPS pajamas naudoti energetikos pertvarkai, skatinant Europoje kurti naujoviškus degalus ir projektus.

3.1.11EESRK rekomenduoja viešajam finansavimui nustatyti tam tikras socialines sąlygas, siekiant užtikrinti, kad būtų gerbiamos darbuotojų teisės ir užtikrintas aplinkos tvarumas. Šiuo atžvilgiu reikia veiksmingai įgyvendinti esamus socialinius standartus ir galiojančius teisės aktus jūrų ir žuvininkystės sektoriuose ir, jei reikia, imtis privalomų teisėkūros iniciatyvų.

3.1.12EESRK atkreipia dėmesį į tai, jog svarbu, kad prieigos prie finansavimo procesai būtų spartesni ir lankstesni, visų pirma siekiant sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ gauti finansavimą, vykdyti pakrančių žvejybą ir skatinti tvarų mėlynosios ekonomikos sektoriaus augimą.

3.1.13Bendros žuvininkystės politikos (BŽP) vertinimas ir galima reforma. Komitetas pripažįsta, kad dabartinė BŽP padėjo geriau valdyti žvejybos išteklius. Tačiau 70 proc. žuvų ir vėžiagyvių importuojama iš trečiųjų šalių, o tai kelia grėsmę apsirūpinimo maistu saugumui ir gebėjimui užtikrinti tvarų ir atsakingą tiekimą. Itin svarbu panaikinti šią spragą sudarant palankias sąlygas tvariai maisto gamybai, o ne jai trukdant, importui taikant tuos pačius socialinius ir aplinkos apsaugos standartus. Šiuo tikslu labai svarbu įvertinti dabartinę žuvininkystės politiką, kad būtų paspartintas perėjimas prie veiksmingesnės žuvininkystės taikant suderintas taisykles ir naudojant ekonomines paskatas. Reikėtų skatinti efektyviau energiją vartojančią žuvininkystę ir akvakultūrą, skatinant naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Kuriant tikslesnes žvejybos technologijas bus sudarytos sąlygos tvaresnei, selektyvesnei, veiksmingesnei ir mažesnio poveikio aplinkai praktikai. Taip pat labai svarbu atnaujinti žuvininkystės politiką atsižvelgiant į naujus iššūkius, pavyzdžiui, „Brexit’ą“, tarptautinį aspektą ar konkurencingumą. Be to, ES turėtų propaguoti prieigą prie žvejybos kvotų vadovaujantis socialiniais, ekonominiais ir aplinkosauginiais kriterijais, kaip nustatyta BŽP reglamento 17 straipsnyje, ir užtikrinti žuvininkystės produktų atsekamumą nuo jūros iki stalo, taikydama griežtą kontrolės ir ženklinimo sistemą atkreipiant dėmesį į produktų importą.

3.1.14Švietimas ir mokymas. ES turi investuoti į konkrečių mėlynajai ekonomikai reikalingų įgūdžių ir gebėjimų ugdymą ir išsaugoti jaunimo ryšius su savo bendruomene. Kokybiškos darbo vietos ir darbuotojų mokymas prisideda prie mėlynosios ekonomikos pramonės klestėjimo, konkurencingumo, patrauklumo ir veiksmingumo. Tiek dabar, tiek ateityje šiuose sektoriuose bus labai svarbu ne tik perkvalifikuoti darbuotojus ir užtikrinti jų profesinį tobulėjimą, bet ir išlaikyti ir įdarbinti jūrų ir žuvininkystės specialistus. EESRK ragina Europos Komisiją į būsimą Europos socialinį fondą įtraukti mėlynojo biudžeto eilutes. Be to, jūrų, rekreacinio ir žvejybos sektorių mokymas ir sertifikavimas turi būti suderinti, užtikrinant abipusį pažymėjimų pripažinimą visoje ES, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos darbo jėgos judumui ir padidintas sektoriaus konkurencingumas. Be to, Komitetas ragina gilinti žinias apie vandenynus, siekiant didinti visuomenės, ypač vaikų ir jaunimo, informuotumą apie vandenynų ir mėlynosios ekonomikos svarbą.

3.1.15Darbo jėgos trūkumas. Siekdama spręsti demografines problemas, ES turi teikti pirmenybę lėšoms, skirtoms kvalifikacijos kėlimui ir mėlynosios ekonomikos darbo jėgos tobulėjimui, užtikrinant ilgalaikį atsparumą ir inovacijas. Valdžios institucijos ir privatusis sektorius darbo jėgos trūkumo problemą turėtų spręsti specialiomis su mėlynąja ekonomika susijusių įgūdžių lavinimo programomis. Siekiant sudaryti sąlygas darbuotojų judumui tarp valstybių narių ir tarp mėlynosios ekonomikos sektorių, svarbu parengti suderintas mokymo programas, kuriomis būtų lavinami universalieji įgūdžiai. Be to, ES turėtų skatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes įgyvendinti specialiai pritaikytas mokymo programas.

3.2EESRK rekomenduoja, kad Europos vandenynų pakte būtų aptarti šie mūsų vandenynų būklės gerinimo elementai:

3.2.1Mėlynosios ekonomikos centrai ir vandenynų observatorija. EERSK rekomenduoja įsteigti specializuotus jūrų technologijų ir tvarių inovacijų centrus pakrančių regionuose, kurie skatintų tyrimus, žinių plėtrą ir perdavimą siekiant suteikti postūmį mėlynajai ekonomikai. EESRK siūlo Komisijai išnagrinėti galimybę įsteigti Europos observatoriją, kuri rinktų, analizuotų ir platintų duomenis apie vandenynus. Šis subjektas taip pat galėtų koordinuoti įvairių agentūrų ir mokslo subjektų surinktų duomenų tvarkymą, sudarydamas palankesnes sąlygas suderinamumui ir moksliškai pagrįstų sprendimų priėmimui.

3.2.2Tyrimai ir stebėsena. EESRK ragina plėsti ir stiprinti jūrų mokslines iniciatyvas, pavyzdžiui, Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklą (EMODnet), siekiant stebėti ekosistemų būklę ir pagrįsti tvarią politiką. Geresnė vandenynų stebėsena padėtų pasiekti aplinkos apsaugos tikslus, pavyzdžiui, nustatytus Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje. EESRK apgailestauja, kad 70 proc. duomenų gaunama iš laikinai finansuojamų projektų. Šių duomenų rinkimas daugiausia finansuojamas viešosiomis lėšomis. EESRK mano, kad reikia didinti privačiojo sektoriaus teikiamų duomenų kiekį, taip pat skirti daugiau lėšų šiuolaikinėms technologijoms ir mokslo infrastruktūrai.

3.2.3Atkūrimo projektai. EESRK rekomenduoja kurti paskatas ir bandomuosius projektus, kad aplinkos teisės aktai būtų įgyvendinami sąžiningai ir veiksmingai. Tai būtina siekiant užtikrinti, kad Europoje būtų laikomasi tarptautinių įsipareigojimų biologinės įvairovės srityje, pavyzdžiui, nustatytų Kunmingo ir Monrealio susitarime. Konkrečiai, įsipareigojimą „30x30“ reikėtų perkelti į ES teisės aktus ir veiksmingai įgyvendinti, tiek kuriant ir valdant saugomas jūrines teritorijas, tiek imantis kitų veiksmingų išsaugojimo priemonių (KVTIP) žvejybos rajonuose. EESRK ragina įgyvendinti uždraustas veiklos zonas, numatytas 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje, kai tai siūloma mokslinėse rekomendacijose. EESRK pabrėžia, kad veiklos draudimas turi būti užtikrinamas atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, kiekvieno regiono ypatumus ir užtikrinant išsaugojimo ir ekonominės veiklos pusiausvyrą. Šiuo atžvilgiu EESRK nurodo, kad Paryžiaus susitarime (2 straipsnyje) teigiama, kad šie tikslai turi būti įgyvendinami taip, kad nekiltų grėsmės maisto gamybai 3 .

3.2.4Žalioji infrastruktūra ir strategija „Jūra ir sausuma“. EESRK rekomenduoja kurti tvarią infrastruktūrą taikant ekosisteminį metodą siekiant kaip įmanoma sumažinti aplinkos poveikį sausumos ir jūros sąsajai. Tai pasakytina ir apie skatinimą kurti neutralaus poveikio klimatui uostus ir postūmį švarios jūrų energijos gamybai. Komitetas taip pat rekomenduoja įgyvendinti strategijas, kuriomis siekiama skatinti jūrų ir sausumos pramonės šakų, pavyzdžiui, laivų statyklų ir technologijų tiekėjų, sąveiką ir stiprinti jų bendradarbiavimą. Be to, jis rekomenduoja stiprinti Europos reguliavimą jūrų taršos iš sausumos šaltinių srityje, pavyzdžiui, pramoninių nuotekų ir nuotekų, iš kurių į vandens ekosistemas patenka organiniai, cheminiai ir farmaciniai teršalai, taip pat mikroplastikas ir granulės.

3.2.5Europos prisitaikymo prie klimato kaitos planas. EESRK ragina parengti šį planą siekiant padidinti pakrančių bendruomenių atsparumą padedant joms planuoti ir pasirengti klimato kaitos poveikiui.

3.2.6Kova su tarša ir šiukšlėmis jūroje. EESRK ragina Komisiją imtis vadovaujamo vaidmens ir dėti daugiau Europos diplomatinių pastangų siekiant užtikrinti, kad 2025 m. būtų patvirtinta sutartis dėl plastiko, ir sukurti patikimą finansavimo mechanizmą, kuris padėtų ją įgyvendinti.

3.2.7Europos pozicijos tarptautinėse derybose dėl vandenynų stiprinimas. Atsižvelgdamas į 14-ojo DVT siekius, EESRK ragina Komisiją sustiprinti savo diplomatinius veiksmus, kad PPO būtų sudarytas susitarimas dėl žvejybos subsidijų, paspartinti nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančių rajonų jūrų biologinės įvairovės (BBNJ) susitarimo ratifikavimą ir įgyvendinimą ir skatinti įgyvendinti biologinės įvairovės konvenciją (BĮK) 4 . Be to, jis ragina nustatyti giliavandenės kasybos moratoriumą, kol tai bus galima daryti tvariai.

4.Pakrančių bendruomenių ekonominiai, socialiniai ir aplinkosaugos uždaviniai

4.1Europos pakrančių bendruomenės susiduria su daugeliu tarpusavyje susijusių ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos problemų. Pastaraisiais metais mūsų pramonė ir rinkos patyrė didelių sukrėtimų, kuriuos sukėlė, pavyzdžiui, COVID-19, „Brexit’as“, Rusijos invazija į Ukrainą ir klimato kaitos nulemti ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai. Dėl to ne tik išaugo energijos ir žaliavų kainos, bet ir padidėjo visuotinė infliacija. Be to, dėl prekybos apribojimų pasikeitė jūrų maršrutai ir atsirado tiekimo grandinės kliūčių. Šie iššūkiai kėlė sunkumų mėlynajai ekonomikai. Nepaisant šių iššūkių, prognozės rodo, kad esama ekonomikos stabilizavimo ir atsigavimo potencialo dėl mažesnių energijos kainų ir mažesnės infliacijos.

4.2Šiomis aplinkybėmis Europos pramonė susidūrė ne tik su pasaulinėmis pandemijomis ir geopolitinėmis krizėmis, bet ir su didėjančia vidaus reguliavimo našta. Dėl vis didesnių apribojimų ir biurokratizmo buvo daromas didelis poveikis įmonių konkurencingumui ir ekonominiam tvarumui.

4.3Kalbant apie socialinius iššūkius, daugelis pakrančių vietovių susiduria su demografiniais iššūkiais, pavyzdžiui, visuomenės senėjimu ir jaunimo migracija, neretai dėl vietos galimybių trūkumo. EESRK yra susirūpinęs dėl migrantų žūčių jūroje. Be to, pakrančių bendruomenės turi spręsti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo ir kartų kaitos problemas, konfliktus dėl išteklių naudojimo arba pažeidžiamumo dėl klimato nelaimių klausimus. Sprendžiant šiuos uždavinius, reikia stiprinti socialinę įtrauktį ir užtikrinti vienodas galimybes naudotis ištekliais ir paslaugomis. EESRK ragina gerinti mėlynosios ekonomikos darbo sąlygas, kad šie sektoriai taptų patrauklesni. Paktas galėtų būti grindžiamas ilgalaike ES kaimo vietovių vizija, kad būtų galima atremti kai kuriuos iš šių iššūkių 5 .

4.4Kalbant apie aplinkosaugos iššūkius, itin svarbu išsaugoti jūrų produktyvumą ir gamtos išteklius, pavyzdžiui, žvejybos vietas ir švarias pakrantes, siekiant ekonominio klestėjimo ir sveikatos tiek šiandienos, tiek ateities kartoms. Be to, Europos vandenynai yra geriausi mūsų sąjungininkai kovojant su klimato kaita. Europos vandenynų pakto pagrindas turi būti galiojančių teisės aktų įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas. Tačiau labai svarbu, kad ES taip pat įvertintų šios politikos veiksmingumą ir apsvarstytų galimybę prireikus ją peržiūrėti ir atnaujinti, taip užtikrindama, kad ji būtų pritaikyta prie naujų realijų ir iššūkių.

4.5Atsižvelgiant į Komiteto darbą, susijusį su Europos mėlynuoju kursu 6 , reikėtų nepamiršti jūrų ir gėlo vandens tarpusavio sąsajų ir jų poveikio pakrančių bendruomenėms. Politika turėtų skatinti koordinavimą, kad būtų sprendžiamos problemos ir išnaudojamos galimybės.

5.Vandenynų valdymo modelis ES ir tarptautiniams vandenims

5.1EESRK rekomenduoja skatinti taikyti įtraukų ir novatorišką vandenynų valdymo modelį tokiomis priemonėmis:

5.1.1Regionų bendradarbiavimas. EESRK rekomenduoja stiprinti valstybių narių, kurios turi bendrus jūrų baseinus, pavyzdžiui, Baltijos, Viduržemio ir Šiaurės jūrose, jūrų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą tokiose svarbiose srityse kaip energetika, aplinkos apsauga ar žuvininkystė. Jis taip pat siūlo konsoliduoti politikos programas ilgesniais terminais, neapsiribojančiais ES rinkimų ciklais ir programomis, ir pagerinti tarpžinybinį koordinavimą Europos ir nacionaliniu lygmenimis. Komitetas taip pat ragina mažinti reguliavimo naštą, skatinti investicijas į mėlynąją ekonomiką ir pereiti prie visavertės bendrosios rinkos. Be to, jis rekomenduoja, kad kiekviena ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė rengtų bendrus posėdžius vandenynų klausimais, kuriuose dalyvautų pagrindinės ministerijos (aplinkos, klimato, energetikos, žuvininkystės ir transporto) ir suinteresuotieji subjektai. Šis požiūris gali būti taikomas visoms Europos institucijoms, įskaitant EESRK.

5.1.2Prie regionų ypatumų pritaikytos rekomendacijos. Nepaisant to, kas išdėstyta pirmiau, EESRK siūlo parengti konkrečias rekomendacijas skirtingiems ES pakrančių regionams, atsižvelgiant į jų ekologinius, ekonominius ir socialinius ypatumus. Be to, Komitetas pabrėžia, kad politiką svarbu pritaikyti prie vietos kultūrinių ir socialinių bei ekonominių veiksnių, kad būtų užtikrintas jų gyvybingumas ir veiksmingumas. Dėl visų šių priežasčių atskiri valstybių narių ir jų regionų veiksmai yra labai svarbūs siekiant pritaikyti ir įgyvendinti šią politiką vietos lygmeniu.

5.1.3Žinios ir inovacijos jūrų srityje. EESRK mano, kad būtina skatinti naujoves ir lavinti įgūdžius, kad Sąjungos rinką pasiektų aukštosios technologijos, ypač sukurtos Europoje.

5.1.4Vandenynų strategijos svarbos Europos saugumui ir konkurencingumui pripažinimas. EESRK siūlo stiprinti prekybos kelius, kad būtų galima užtikrinti prieigą prie pasaulinių rinkų ir energijos išteklių. Komitetas pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad visa veikla jūrose būtų vykdoma atsižvelgiant į ekologines planetos išgales ir ginant socialines ir žmogaus teises jūroje.

5.1.5Europos jūrų erdvės saugumo užtikrinimas. EESRK ragina valdžios institucijas sustiprinti jūrų kelių, uostų ir kritinės infrastruktūros apsaugos nuo įvairių grėsmių, pavyzdžiui, piratavimo, terorizmo, prekybos žmonėmis ir nusikaltimų jūroje programas. Šiuo tikslu reikia veiksmingai įgyvendinti ES jūrų saugumo strategiją. Daugiausia dėmesio reikėtų skirti bendradarbiavimui gynybos srityje, įskaitant kasmetines jūrų laivyno pratybas ir gebėjimų stiprinimą taikant bendrus jūrų gynybos technologijų standartus. Šią strategiją reikėtų įtraukti į paktą, kad būtų sustiprintas prekybos atsparumas, ekonominis stabilumas ir jūrų tiekimo grandinių saugumas. Tai taip pat reiškia, kad reikia ginti mūsų socialinius ir aplinkos apsaugos standartus nuo, pavyzdžiui, neteisėtos žvejybos ir priverstinio darbo, taip pat pagrindinių veikėjų, pavyzdžiui, Kinijos, praktikos.

5.1.6EESRK ragina Komisiją į paktą įtraukti laivų statybos, technologijų ir laivų logistikos aspektus. Nuo šios pramonės priklauso daugelis pakrančių bendruomenių ir pasektorių, pavyzdžiui, žuvininkystės, rekreacinės laivybos, jūrų energijos ir jūrų transporto. Šiuo atžvilgiu Komitetas ragina Komisiją į vieną iš pakto ramsčių įtraukti paskelbtą jūrų pramonės strategiją.

5.1.7Atsižvelgiant į didėjančias grėsmes jūrų saugumui, ES taip pat yra suinteresuota užtikrinti jūrininkų ir žuvininkystės specialistų saugą ir saugumą, laikantis atitinkamų Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų, pavyzdžiui, konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje, reikalavimų.

5.1.8Teisinga pertvarka. EESRK pabrėžia, kad aplinkos tvarumas turi būti derinamas su socialiniu tvarumu, siekiant užtikrinti, kad perėjimas prie alternatyviųjų degalų ir naujų technologijų būtų sąžiningas, teisingas ir visapusiškas. Vykdant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką daugiausia dėmesio reikėtų skirti žmogiškajam elementui: reikia užtikrinti geresnes darbo sąlygas, kurti kokybiškas darbo vietas ir didinti jūrų ir žvejybos profesijų patrauklumą ir įtraukumą 7 .

5.1.9Suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas. EESRK ragina aktyviau įtraukti vietos bendruomenes, socialinius partnerius ir pramonės atstovus į su jūra susijusios politikos formavimą, remiant ir skatinant jūrų sektoriaus klasterius. Pakte reikėtų jūrų sektoriaus klasterius pripažinti pagrindiniais vandenynų valdymo subjektais ir platformomis, nes jie atstovauja įvairių sektorių nuomonėms ir interesams. Svarbu, kad visi mėlynosios ekonomikos subjektai ne tik dalyvautų viešose konsultacijose, bet ir aktyviai įsitrauktų į jūrų politikos formavimo procesą. Be to, itin svarbu, kad darnaus vystymosi socialinė nauda būtų sąžiningai paskirstyta, o projektai darytų ilgalaikį poveikį ir prisidėtų prie mėlynosios ekonomikos atsparumo didinimo. Be to, svarbu pripažinti pilietinės visuomenės dalyvavimą, užtikrinant, kad sprendimų priėmimo procese būtų atsižvelgiama į jos perspektyvas ir poreikius.

5.1.10Jūrinių teritorijų planavimas. Atsižvelgiant į susirūpinimą keliantį naujos pramonės ekspansijos paskatintą jūrų erdvės susitraukimą ir konkurenciją dėl jos, EESRK ragina persvarstyti direktyvą, kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema. Taip siekiama suderinti prieštaringus interesus (pvz., akvakultūrą, žuvininkystę ir energijos gamybą). EESRK siūlo naują teigiamo sambūvio metodą, kuris kai tik įmanoma skatintų daugiafunkcinį jūrinių teritorijų naudojimą ir ekosisteminio metodo taikymą. Šiuo atžvilgiu EESRK pripažįsta darbą saugomose jūrų teritorijose ir kitas veiksmingas teritorines išsaugojimo priemones, kuriomis siekiama apsaugoti ekosistemas. EESRK pripažįsta, kad Europos mėlynasis forumas yra veiksminga priemonė suinteresuotiesiems subjektams aptarti ir spręsti bendrus uždavinius ir nustatyti prioritetus vidutinės trukmės laikotarpiu. Pagrindinis tikslas – pasiekti bendrą sutarimą, kurti sinergiją ir rasti sprendimų, kurie padėtų suformuoti bendrą viziją. Be to, labai svarbu užtikrinti pažeidžiamiausių sektorių, pavyzdžiui, žvejybos, dalyvavimą priimant sprendimus, užtikrinant tradicinių žvejybos plotų apsaugą, prieigą prie jų ir jų naudojimą.

5.1.11Socialinė sanglauda. EESRK ragina stiprinti suinteresuotųjų subjektų (vyriausybių, pakrančių bendruomenių ir vietos įmonių) ryšius ir mažinti socialinius skirtumus taikant įtraukią politiką, sąžiningas investicijų strategijas ir kuriant socialinę ekonomiką. Reikia teikti pirmenybę aktyviam pilietinės visuomenės dalyvavimui priimant sprendimus siekiant užtikrinti, kad politika atspindėtų jos poreikius ir lūkesčius. Be to, ES turėtų ypatingą dėmesį skirti moterų ir jaunimo įgalinimui mėlynojoje ekonomikoje.

5.1.12Duomenimis grindžiamas vandenynų valdymas. Siekiant skatinti mėlynąją ekonomiką, apsaugoti aplinką, skatinti inovacijas, užtikrinti jūrų saugumą ir didinti pakrančių atsparumą bei konkurencingumą, labai svarbu stebėti ir prižiūrėti vandenynus ir veiksmingai valdyti duomenis. EESRK primygtinai ragina naudoti tikralaikes stebėsenos sistemas ir dirbtinį intelektą duomenimis grindžiamam vandenynų valdymui. Šiuo tikslu Komitetas siūlo parengti nuoseklią ES sistemą, kuri apimtų nacionalines ir regionines stebėjimo sistemas, skatintų tyrėjų, valdžios institucijų, privačiojo sektoriaus, gynybos ir vietos bendruomenių bendradarbiavimą ir investicijas į modernią infrastruktūrą ir pažangias technologijas, pavyzdžiui, didžiuosius duomenis, aplinkos DNR (eDNR) ir dirbtinį intelektą.

5.1.13Nuolatinė stebėsena. EESRK rekomenduoja Europos Komisijai sukurti reguliaraus pakto įgyvendinimo pažangos vertinimo ir pranešimo apie ją mechanizmus, panašius į mechanizmus, nustatytus pagal DVT.

5.1.14Pasaulinė lyderystė ir diplomatija. Be tarptautinių susitarimų arba partnerystės vandenynų pakto nebus. Todėl EESRK ragina ES tapti pasauline lydere tvaraus vandenynų valdymo srityje, propaguojant geriausią patirtį ES ir už jos ribų. Vienas iš šių standartų perdavimo metodų, be kita ko, yra stiprinti ES diplomatiją ir derantis dėl prekybos susitarimų atsižvelgti į gyvybiškai svarbių sektorių, pavyzdžiui, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektorių, interesus. EESRK rekomenduoja pakte sukurti tarptautinį ramstį, grindžiamą esamu tarpvalstybiniu bendradarbiavimu, įskaitant Vandenynų dešimtmečio sistemą. Be to, EESRK rekomenduoja naudoti ES rinką kaip mechanizmą siekiant daryti spaudimą tarptautiniams partneriams ir visame pasaulyje gerinti aplinkos ir socialinius standartus.

5.1.15Atsparumas klimato kaitai. EESRK pasisako už tai, kad būtų pasiūlyta priemonių, kaip pasirengti nelaimėms ir didinti atsparumą klimato kaitai.

5.1.16ES derybų išteklių tarptautiniuose su vandenynais susijusiuose forumuose derinimas su jos pareikštu užmoju pirmauti pasaulyje. Visų pirma labai svarbu turėti pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kad būtų galima derėtis šiuose tarptautiniuose forumuose, be kita ko, dėl dvišalių ir regioninių susitarimų. EESRK ragina Komisiją šiam tikslui skirti didesnį biudžetą. Be to, regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose Komisija turėtų siekti, kad kiti regionai priimtų ES aplinkos ir socialinius standartus, ir taip užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas.

5.2Galiausiai, į šį valdymo modelį reikėtų įtraukti ekologinį tvarumą, ekonominį atsparumą ir socialinę įtrauktį ir juo visame pasaulyje būtų galima sekti kaip vandenynų valdymo pavyzdžiu.

Briuselis, 2025 m. kovo 12 d.

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyriaus pirmininkas

Peter SCHMIDT

_____________

(1)       OL C 100, 2023 3 16, p. 31.

(2)     OL C 349, 2023 9 29, p. 41 .

(3)     OL C 24, 2012 1 28, p. 111 .

(4)    OL C, C/2023/862, 2023 12 8, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2023/862/oj ; REX/558 – Krypties į tvarią mėlynąją planetą nustatymas. Tarptautinio vandenynų valdymo darbotvarkės atnaujinimas .

(5)    OL C, C/2024/1570, 2024 3 5, ELI: https://eur-lex.europa.eu/eli/C/2024/1570/oj ; OL C 486, 2022 12 21, p. 59 ; OL C 290, 2022 7 29, p. 137 .

(6)     ES mėlynasis kursas .

(7)     OL C 349, 2023 9 29, p. 127 .