EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document EESC-2021-06493-AC

Nuomonė - Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas - 2021m. bankų sektoriaus dokumentų rinkinys

EESC-2021-06493-AC

NUOMONĖ

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

2021 m. bankų sektoriaus dokumentų rinkinys

_____________

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su kredito rizikos, kredito vertinimo koregavimo rizikos, operacinės rizikos, rinkos rizikos ir rezultatų apatinės ribos reikalavimais
[COM/2021/664 – 2021/ 0342(COD)]

ECO/571

Pranešėjas Bogdan Preda

LT

Prašymas pateikti nuomonę

Europos Parlamentas, 17/01/2022

Europos Sąjungos Taryba, 20/01/2022

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 ir 304 straipsniai

Atsakingas skyrius

Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius

Priimta skyriuje

03/03/2022

Priimta plenarinėje sesijoje

23/03/2022

Plenarinė sesija Nr.

568

Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)

154/0/1

1.Išvados ir rekomendacijos

1.1EESRK pasisako už patikimą, subalansuotą ir į ateitį orientuotą kapitalo politiką, kurioje rizikos koeficientai būtų pagrįsti realia stabilumo rizika, kartu atsižvelgiant į poreikį didinti ES bankų konkurencingumą ir tvaraus augimo finansavimą. Todėl EESRK ragina Komisiją toliau vertinti, kokiu mastu šie pasiūlymai padeda įveikti pirmiau minėtus iššūkius.

1.2EESRK palankiai vertina likusių tarptautinių standartų, dėl kurių susitarė Bazelio bankų priežiūros komitetas (toliau – standartai pagal susitarimą „Bazelis III“) 1 , elementų įgyvendinimą laiko ir turinio požiūriu, nes jais siekiama didinti ES finansų rinkos stabilumą ir taip išvengti finansų rinkos rizikos padidėjimo Europos piliečiams.

1.3EESRK pabrėžia, kad finansų rinkos stabilumas yra esminė bendro ekonominio stabilumo sąlyga, o patikimas bankų sektoriaus reguliavimas ir priežiūra yra esminiai veiksniai siekiant išvengti neramumų ir krizių grėsmės. Riziką ribojantys kapitalo reikalavimai padeda patenkinti pirmiau minėtas būtinąsias sąlygas, tačiau EESRK ragina teisės aktų leidėjus užtikrinti, kad pasiūlymuose būtų numatyta tinkama pusiausvyra tarp dviejų vienas kitą papildančių tikslų, t. y.: i) užtikrinimo, kad ES bankai taptų atsparesni, ir ii) poreikio užtikrinti šio sektoriaus finansinį patikimumą ir konkurencingumą, be kita ko, atsižvelgiant į subalansuotą kapitalo reikalavimų sistemą, kad būtų remiamas bankų vaidmuo finansuojant realiąją ekonomiką.

1.4EESRK ragina Komisiją periodiškai atlikti faktinio pasiūlymų poveikio vertinimus, siekiant įvertinti, ar jų įgyvendinimas prisideda prie didesnio finansų rinkos stabilumo ir bankų sektoriaus atsparumo, kartu atsižvelgiant į ES bankų konkurencingumą. EESRK taip pat pripažįsta, kad didinti konkurencingumą padeda patikimi ir subalansuoti kapitalo pakankamumo rodikliai.

1.5.EESRK itin palankiai vertina Komisijos pastangas pertvarkyti ES ekonomiką, kad ji taptų žalesnė ir atsparesnė, be kita ko, persvarstant ir nuolat vertinant dabartines priemones, skirtas didesniam tvaraus žaliojo finansavimo panaudojimui. Finansų sektorius gali svariai padėti kurti nulinio anglies dioksido kiekio ekonomiką. Todėl EESRK palankiai vertina Komisijos požiūrį prudencinėje sistemoje daugiau dėmesio skirti aplinkosauginei, socialinei ir valdymo (ASV) rizikai (atitinkant tarptautines darbo kryptis, t. y. sistemą „Bazelis III“), be kita ko, geriau atsižvelgiant į finansų rinkos riziką, susijusią su klimato kaita.

1.6.EESRK taip pat palankiai vertina Europos bankininkystės institucijos (EBI) atliekamą ASV rizikos 2 atskleidimo darbą, kuriuo siekiama tinkamai įvertinti bankų aplinkosauginę riziką ir jų finansavimo strategiją pereinant prie nulinio anglies dioksido kiekio ekonomikos. EESRK taip pat ragina EBI paspartinti savo tikrinimo darbą, susijusį su pirmojo ramsčio sistema, kad būtų galima nustatyti, ar ja pakankamai atsižvelgiama į unikalias su klimatu susijusios rizikos ypatumus. Siekiant geriau atsižvelgti į su klimato kaita susijusią finansų rinkos riziką, svarbų vaidmenį gali atlikti makroprudencinės politikos, įskaitant kapitalu grindžiamą politiką, reguliavimas. Be to, EESRK ragina EBI dėti daugiau pastangų siekiant ES lygmeniu pašalinti dabartinio informacijos apie ASV riziką atskleidimo trūkumus, be kita ko, susijusius su turtu iškastinio kuro sektoriuje ir turtu, kuris patiria nuolatinius ir ūmius klimato kaitos reiškinius, siekiant paskatinti gerokai padidinti bankų tvaraus finansavimo strategijas.

2.Įžanga

2.1Šioje nuomonėje nagrinėjamas Europos Komisijos pasiūlymas dėl i) reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 3 nuostatos dėl kredito įstaigoms nustatytų prudencinių taisyklių, susijusios su kredito rizikos, kredito vertinimo koregavimo rizikos, operacinės rizikos, rinkos rizikos ir rezultatų apatinės ribos reikalavimais (toliau –pasiūlymas dėl KRR), ir ii) direktyvos, kuria dėl priežiūros įgaliojimų, sankcijų, trečiųjų valstybių filialų ir aplinkosauginės, socialinės ir valdymo rizikos iš dalies keičiama Direktyva 2013/36/ES 4 ir iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES (toliau – pasiūlymas dėl KRD).

2.2Kaip išdėstyta aiškinamajame memorandume, šie du norminiai aktai yra pagrįsti poreikiu įgyvendinti standartus pagal susitarimą „Bazelis III“, kartu sprendžiant keletą klausimų, kurie yra svarbūs finansiniam stabilumui ir nuolatiniam ekonomikos finansavimui atsigaunant po COVID-19 krizės. Šie klausimai apima šiuos aspektus: stiprinti rizika grindžiamo kapitalo sistemą, prudencinėje sistemoje daugiau dėmesio skirti ASV rizikai ir dar labiau suderinti priežiūros įgaliojimus ir priemones.

3.Bendrosios pastabos

3.1EESRK pabrėžia, kad finansų rinkos stabilumas yra esminė bendro ekonominio stabilumo sąlyga ir todėl atitinka bendrą viešąjį interesą. Patikimas bankų sektoriaus reguliavimas ir priežiūra yra labai svarbūs veiksniai siekiant užkirsti kelią neramumų ir krizių grėsmei, o prudenciniai kapitalo reikalavimai padeda išvengti viešųjų lėšų naudojimo sunkumų patiriantiems bankams gelbėti.

3.2Nuoseklus, bet teisingas standartų pagal susitarimą „Bazelis III“ įgyvendinimas yra naudingas Europos įmonėms ir darbo vietoms, taip pat svarbus siekiant didinti galimybes įsigyti nuosavą būstą ir aprūpinti į eksportą orientuotą ES ekonomiką, nuo kurios priklauso daugybės įmonių augimas ir daugybės piliečių užimtumas. Be to, šie tarptautiniai standartai įgyvendinami pagal ES bankininkystės modelį, kuris pagal savo pobūdį labiau vengia rizikos ir yra mažiau priklausomas nuo kapitalo rinkų nei kitose jurisdikcijose.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymus įtraukti likusius standartų pagal susitarimą „Bazelis III“ elementus, kuriais siekiama sumažinti reglamentavimo arbitražo riziką ir didinti investuotojų ir reguliavimo institucijų pasitikėjimą ir nuspėjamumą. EESRK pripažįsta, kad ES reikia taisyklių, kuriomis būtų atsižvelgiama į iššūkius (t. y. ekonomikos gaivinimo, klimato ir skaitmeninius iššūkius), ypatumus (bankų paskolos akivaizdžiai yra pagrindinis ES ekonomikos finansavimo šaltinis) ir Europos Sąjungos užmojus (kapitalo rinkų sąjungą ir žaliąjį kursą). Kita vertus, būtina, kad Europos piliečiai ir mokesčių mokėtojai nepatirtų didesnės finansų rinkos krizės rizikos; todėl reikia užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp pirmiau minėtų iššūkių ir standartų pagal susitarimą „Bazelis III“ turinio bei veiksmų laisvės. Todėl EESRK ragina Komisiją toliau vertinti Europos bankų ypatumus ir susijusį poveikį, daromą bankams ir ES ekonomikai, siekiant užtikrinti, kad pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų būtų užtikrinta tinkama pusiausvyra tarp teisingo standartų pagal susitarimą „Bazelis III“ įgyvendinimo, naudojimosi nacionaline veiksmų laisve, kurią suteikia pirmiau nurodyti standartai, ir poreikio pasiūlyti pakeitimų, kad būtų atsižvelgta į ES ekonomikos ir ES bankų ypatumus.

3.3EESRK pažymi, kad įgyvendinus šiuos pasiūlymus turėtų būti užtikrintas finansų rinkos stabilumas, tačiau nepagrįstai ES bankams neturėtų būti nustatyti didesni nei Komisijos vertinime numatyti kapitalo reikalavimai. Todėl EESRK ragina Komisiją užtikrinti, kad poveikis kapitalo reikalavimams, be kita ko, keliamiems mažiems kooperatiniams bankams ir mažiems bankams, nebūtų pernelyg didelis ir kad dėl jo nesumažėtų jų konkurencingumas, ir kartu siekti užtikrinti finansų rinkos stabilumą.

3.4EESRK taip pat visiškai supranta, kad dabartiniai kapitalo reikalavimai atliko esminį vaidmenį didinant bankų sistemosa atsparumą krizėms, kaip buvo matyti pandemijos aplinkybėmis, kai dėl dabartinio kapitalizacijos lygio Europos bankai galėjo įveikti pandemiją išlikdami geros būklės ir toliau finansuoti bei remti Europos ekonomiką, kad ši atlaikytų COVID-19 pandemijos sukeltą didelį ekonominį sukrėtimą. EESRK taip pat atkreipia dėmesį į itin svarbų Europos Centrinio Banko vaidmenį, nes jis įgyvendino labai palankią politiką ir taip prisidėjo prie bankų atsparumo COVID-19 krizei.

3.5Todėl EESRK ragina Komisiją užtikrinti, kad šiais pasiūlymais būtų sugriežtintos dabartinės taisyklės, ypač dėl kapitalo reikalavimų, kad ir toliau būtų užkertamas kelias pernelyg didelės rizikos prisiėmimui, dideliam įsiskolinimui ir spekuliacinei elgsenai. Atsižvelgiant į dabartines ekonomines ir socialines aplinkybes, yra daug didelės rizikos veiksnių, kuriuos dar reikia tinkamai šalinti, pavyzdžiui, su klimatu susijusios rizikos arba neveiksnių paskolų. Kapitalo reikalavimai turėtų būti pakankamai dideli, kad būtų užkirstas kelias bankrotų, neramumų finansų rinkose ir krizių grėsmei, tačiau jie neturėtų būti perdėtai dideli. Kartu EESRK pripažįsta, kad ES bankai atlieka esminį vaidmenį finansuojant realiąją ekonomiką ir remiant skaitmeninę pertvarką ir perėjimą prie darnesnio vystymosi, o tai daro netiesioginį poveikį darbo vietoms ir gyvenimo lygiui. Į šiuos aspektus turi būti atsižvelgta reguliavimo nuostatose, susijusiose su kapitalo reikalavimais.

3.6Kalbant apie ASV aspektus, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad finansų rinkos gali ir turėtų remti ir stiprinti perėjimą prie tvaresnės ir žalesnės ekonomikos, tačiau vien tik bankų sektorius šių ilgalaikių pokyčių užtikrinti negali . Remiantis naujausiomis Europos Audito Rūmų (EAR) peržiūromis, daugiau kaip pusė ES valstybių narių iškastinį kurą vis dar subsidijuoja daugiau nei atsinaujinančiosios energijos išteklius 5 , o „ES parama investicijoms turi būti geriau suderinta su tvaraus finansavimo principais“ 6 . Atsižvelgdamas į tai, EESRK ragina užtikrinti, kad pramonės politika ir atitinkamos ES ir nacionalinės teisinės sistemos būtų visiškai suderintos siekiant: i) skatinti tvarių investicijų galimybes, kad būtų daromas poveikis ekonominių išteklių paskirstymui šia kryptimi, ii) panaikinti subsidijas iškastiniam kurui ir klimato politikos tikslus suderinti su socialiniais poreikiais. Todėl EESRK palankiai vertina tai, kad pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų būtų sugriežtintos su ASV aspektais susijusios nuostatos, tačiau ragina Komisiją paaiškinti, kaip bus taikomos nuostatos dėl priežiūros institucijų įgaliojimų „mažinti riziką, kylančią dėl institucijų nesugebėjimo suderinti savo veiklos su atitinkamais Sąjungos politikos tikslais ir platesnėmis pertvarkos kryptimis, susijusiomis su ASV veiksniais“, kad būtų aišku, kaip tokie įgaliojimai turėtų būti vykdomi.

 

3.7Be informacijos atskleidimo ir testavimo nepalankiomis klimato sąlygomis, makroprudencinis reguliavimas, įskaitant kapitalu grindžiamas priemones, gali atlikti svarbų vaidmenį tinkamai apskaitant bankų riziką, susijusią su ASV aspektais, ir sudaryti palankesnes sąlygas kredito srautų paskirstymui įvairiuose sektoriuose, kurie gali padėti pereiti prie nulinio anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Todėl EESRK rekomenduoja EBI ir ECB paspartinti savo darbą:

(I)dėl pirmojo ramsčio sistemos, kad būtų galima nustatyti, kokiu mastu dabartinė reglamentavimo sistema tinkamai atspindi ASV riziką ir kokių susijusių priemonių gali atitinkamais atvejais reikėti;

(II)dėl tinkamo ir laiku atliekamo ASV rizikos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis sukalibravimo.

3.8EESRK palankiai vertina Komisijai suteiktus įgaliojimus stebėti standartų įgyvendinimą kitose jurisdikcijose, kad būtų užtikrintas nuoseklumas, susijęs su atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams padaryto poveikio laiku ir reikšmingumu, įskaitant kapitalo reikalavimų didinimą. Tačiau EESRK taip pat įspėja dėl laipsniško žemynkrypčio reguliavimo standartų mažėjimo arba tolesnio standartų įteisinimo vėlavimo, nes kai kuriose jurisdikcijose tam tikros taisyklės įgyvendinamos prasčiau. Dėl to gali kilti didelė rizika pasauliniam stabilumui.

4.Konkrečios pastabos

4.1EESRK itin palankiai vertina toliau nurodytus Komisijos pasiūlyme pateiktus siūlymus, tačiau rekomenduoja išnagrinėti keletą tolesnių techninių patobulinimų:

(I)Kiekvienai bankų grupei taikyti rezultatų apatinės ribos metodą aukščiausiu konsolidavimo lygmeniu, taikant rizika grindžiamą perskirstymo mechanizmą (siekiant užtikrinti tinkamą patronuojamųjų įmonių kapitalizaciją ES), nes taip būtų ne tik užtikrintas tarptautinis nuoseklumas, bet ir išvengta neigiamo poveikio, tuo atveju, jei jis būtų taikomas subjektų lygmeniu.

(II)Konkretūs patobulinimai, susiję su specializuoto skolinimo rezultatų apatine riba (495 b straipsnis), vertinami teigiamai, tačiau jie turėtų būti toliau vertinami siekiant didesnio nuoseklumo įvedinių apatinių ribų atžvilgiu, atsižvelgiant į specializuoto skolinimo poklasių specifiką, o parametrų apatinės ribos pagal standartizuotą metodą neatitinka faktinės rizikos arba neatspindi šių rūšių finansavimo patikimumo.

(III)Labai palankiai vertinama tai, kad išsaugoti MVĮ ir infrastruktūros rėmimo koeficientai (VSF) kartu su kredito vertinimo koregavimo išimtimi (501/501a straipsnis), nes tai yra svarbios priemonės bankams toliau remti svarbius Europos ekonomikos segmentus, ypač ekonomikos gaivinimo po COVID-19 epidemijos aplinkybėmis. Tačiau EESRK ragina Komisiją įvertinti galimybę išsamiau paaiškinti ir supaprastinti VSF kriterijus, kad būtų padidintas infrastruktūros finansavimas, kartu atsižvelgiant į susijusią riziką ir užtikrinant finansinį stabilumą.

(IV)Skaidrumo metodo racionalizavimas fonduose iš esmės yra gerai parengtas, tačiau EESRK mano, kad reikia toliau koreliuoti susijusias valdymo taisykles ir apribojimus (pvz., remtis trečiųjų šalių pateiktais duomenimis apskaičiuojant nuosavų lėšų poreikį rinkos rizikai KIS atžvilgiu padengti).

(V)Reikia išlaikyti 100 proc. rizikos koeficientą ilgalaikėms strateginėms bankų investicijoms į nuosavą kapitalą, tačiau EESRK mano, kad jį derėtų sąžiningai taikyti visiems bankams, neatsižvelgiant į tai, ar jiems taikomas standartizuotas, ar vidaus modelio metodas. 

(VI)Finansuojant žaliąją pertvarką, svarbiausia skatinti bankus perkelti išteklius į mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką ir darbą su klientais. Atsižvelgdamas į tai, EESRK mano, kad, siekiant paspartinti ir sustiprinti tokį būtiną pokytį, labai svarbu, kad ES ir valstybės narės iš esmės pakeistų pagrindinės ekonomikos paskatas ir atgrasomąsias priemones, kaip numatyta pramonės politikoje ir atitinkamose sistemose. EESRK prašo Komisijos toliau vertinti su ASV aspektais susijusias pasiūlymo dėl KRR ir KRD nuostatas, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau.

4.2Šiuo metu EESRK nurodo keletą klausimų, kuriuos pasiūlymuose reikėtų persvarstyti. Atsižvelgdamas į tai, EESRK pabrėžia, kad bendras viešasis interesas užtikrinti finansų rinkų stabilumą yra svarbiausias prioritetas ir šiuo atžvilgiu reikia užtikrinti tinkamą pusiausvyrą su kitais politikos tikslais, tačiau būtina visiškai išvengti pavojaus finansiniam stabilumui. Susitarimo „Bazelis III“ standartų priėmimas ES neturi trukdyti siekti tikslo didinti finansų rinkų stabilumą, kad būtų geriau pasirengta ekonomikos neramumams ir krizėms ateityje. Be to, siūlomomis priemonėmis bet kuriuo atveju turėtų būti užtikrintas tolesnis bankų kapitalizacijos stiprinimas, kartu užtikrinant jų konkurencingumą:

(I)Panaikinti pereinamojo laikotarpio sprendimo sąlygą, grindžiamą reitingų naudojimu, kad būtų sumažintas rezultatų apatinės ribos poveikis nereitinguotoms bendrovėms (465 straipsnio 3 dalis). Taip nustatyta dėl to, kad ES rinkos išorės reitingų aprėptis yra maža, tačiau vengiama per daug remtis išorės reitingais, kaip nustatyta direktyvoje dėl kredito reitingų agentūrų.

(II)Kalbant apie pereinamojo laikotarpio tvarką dėl hipotekos paskolų rizikos apatinės ribos, EESRK ragina Komisiją įvertinti galimybę ją peržiūrėti iš kelių perspektyvų (paskolos ir vertės santykis, rizikos metodikų asimetrija, jautrumas rizikai), kad būtų išvengta nenumatytų pasekmių galimybėms gauti hipotekos paskolas. Tačiau atliekant bet kokią su tuo susijusią peržiūrą taip pat reikėtų atsižvelgti į poreikį išvengti bet kokios nekilnojamojo turto burbulų rizikos.

(III)Toliau peržiūrimos nuostatos dėl pagrindinio vidaus reitingais pagrįsto (IRB) metodo, pagal kurį leidžiama naudoti ne fiksuotus, o realius išpirkimo terminus, kad būtų atspindėta reali susijusi rizika.

(IV)Išlaikyti 20 proc. dydžio kredito perskaičiavimo koeficientus su sandoriais susijusiems neapibrėžtiesiems straipsniams (pvz., įvykdymo garantijoms, pasiūlymo garantijoms ir garantijoms), atsižvelgiant į ES ekonomikoje atliekamą svarbų vaidmenį, kad tai atitiktų realius atitinkamos rinkos įsipareigojimų neįvykdymo duomenis.

(V)Su kapitalo rinka susijusios nuostatos turėtų būti toliau vertinamos, kad būtų išvengta neproporcingo poveikio valstybinių ir privačių įmonių apsidraudimo, likvidumo ir finansavimo išlaidoms rizikos ir taip prisidedama prie ES įmonių investicijų bankų konkurencingumo ES ir tarptautinėse rinkose didinimo.

(VI)Iš dalies pakeisti tikrųjų mažumos dalių įnašų į konsoliduotą kapitalą apskaičiavimą, kuris šiuo metu prieštarauja kapitalo rinkų sąjungos tikslams, todėl mažėja noras įtraukti bendroves į biržos sąrašus.

4.3EESRK pabrėžia, kad dėl klimato kaitos kyla rizika, kuri jau daro poveikį bankams ir kuri gali stipriai paveikti bankų finansinį stabilumą, jei šis klausimas nebus tinkamai sprendžiamas ir reguliavimo, ir bankų lygmenimis. Šiuo atžvilgiu EESRK teigiamai vertina Bazelio bankų priežiūros komiteto ir Europos valdžios institucijų darbą su klimatu susijusios finansinės rizikos srityje, nustatant galimas dabartinės sistemos spragas ir svarstant galimas priemones šiems trūkumams pašalinti. Be to, EESRK ragina Komisiją užtikrinti, kad toliau plėtojant atitinkamą perėjimo prie žalesnės ekonomikos finansavimo sistemą būtų visapusiškai laikomasi dvejopo požiūrio į reikšmingumo principą.

4.4EESRK ragina Komisiją įvertinti proporcingumo principo taikymą bankams, kurie pagal dydį, vaidmenį ir sisteminės rizikos poveikį yra maži (pagal kapitalo reikalavimų reglamente pateiktą mažų ir nesudėtingų subjektų apibrėžtį), nors jie vis tiek turi laikytis griežtesnių reikalavimų, taip pat informacijos atskleidimo ir kapitalo reikalavimų, nes priklauso „didelei“ bankų grupei. Tačiau atliekant bet kokį proporcingumo principo vertinimą reikia atsižvelgti į tai, kad „didelei“ bankų grupei priklausantys mažesni bankai turi daugiau išteklių informacijos atskleidimui ir kapitalo reikalavimams.

2022 m. kovo 23 d., Briuselis

Christa Schweng
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

_____________

(1)     https://www.bis.org/bcbs/basel3.htm „Bazelis III“ – tai tarptautiniu mastu sutartas priemonių rinkinys, kurį, reaguodamas į 2007–2009 m. finansų krizę, parengė Bazelio bankų priežiūros komitetas. Šiomis priemonėmis siekiama sustiprinti bankų reguliavimą, priežiūrą ir rizikos valdymą. Kaip ir visi Bazelio bankų priežiūros komiteto standartai, standartai pagal susitarimą „Bazelis III“ yra minimalūs reikalavimai, taikomi tarptautiniu lygmeniu veikiantiems bankams. Narės yra įsipareigojusios įgyvendinti ir taikyti standartus savo jurisdikcijoje per Komiteto nustatytą laikotarpį.
(2)       https://www.eba.europa.eu/regulation-and-policy/transparency-and-pillar-3 .
(3)    Žinomas kaip Kapitalo reikalavimų reglamentas.
(4)      Žinoma kaip Kapitalo reikalavimų direktyva.
(5)       https://www.eca.europa.eu/lt/Pages/DocItem.aspx?did=60760  
(6)       https://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/SR21_22/SR_sustainable-finance_LT.pdf .
Top