Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.9092 – EQT Fund Management / Saur)

(Tekstas svarbus EEE)

(2018/C 382/01)

2018 m. spalio 15 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32018M9092. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.9109 – Omers / BCI / AIMCo / PGGM / CPPIB / Puget Holdings)

(Tekstas svarbus EEE)

(2018/C 382/02)

2018 m. spalio 15 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32018M9109. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2018 m. rugpjūčio 22 d.

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES, ir dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su padengtųjų obligacijų pozicijomis

(CON/2018/37)

(2018/C 382/03)

Įžanga ir teisinis pagrindas

2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. balandžio 13 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) gavo prašymus atitinkamai iš Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos pateikti nuomonę: 1) dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES (1) (toliau – pasiūlyta direktyva), ir 2) dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su padengtųjų obligacijų pozicijomis (2) (toliau – pasiūlytas reglamentas, o kartu su pasiūlyta direktyva – pasiūlyta direktyva ir reglamentas).

ECB kompetencija teikti nuomonę grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, nes pasiūlytoje direktyvoje ir reglamente yra nuostatų, darančių įtaką 1) Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) pagrindiniams uždaviniams nustatyti ir įgyvendinti pinigų politiką pagal Sutarties 127 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką, 2) ECBS prisidėjimui prie sklandaus kompetentingų institucijų politikos, susijusios su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra ir finansų sistemos stabilumu, vykdymo, kaip numatyta Sutarties 127 straipsnio 5 dalyje, ir 3) specialiems ECB pavestiems uždaviniams, susijusiems su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra, kaip nurodyta Sutarties 127 straipsnio 6 dalyje. Vadovaudamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmuoju sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

Bendros pastabos

ECB pritaria pasiūlytos direktyvos ir reglamento tikslams – toliau skatinti Sąjungos finansų rinkų integraciją ir stiprinti Kapitalo rinkų sąjungą (KRS). ECB pritaria išplėtotai, suderintai, aukštos kokybės ir skaidriai padengtųjų obligacijų rinkai Sąjungoje ir mano, kad pasiūlyta direktyva yra svarbus žingsnis kuriant tokią rinką. ECB taip pat mano, kad pasiūlyta direktyva galėtų būti pagrindas naujiems nacionalinės teisės aktams, reglamentuojantiems padengtąsias obligacijas. Tačiau pasiūlytos direktyvos įgyvendinimas gali ir nepasiekti visiško suderinimo, atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės galės lanksčiai ją įgyvendinti. Leidžiamas lankstumo lygis neturėtų kelti pavojaus tikslui toliau siekti konvergencijos užtikrinant bendrą, aukštą standartą visose valstybėse narėse.

KRS platesnių politikos uždavinių kontekste pateiktos iniciatyvos dėl skirtingo įvairių produktų reglamentavimo leidžia teikti pastabas dėl konkrečių produktų. Šiame kontekste ECB pritaria pasiūlytos direktyvos požiūriui, pagal kurį Europos užtikrintųjų vekselių klausimas būtų sprendžiamas atskirame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Laikantis šio požiūrio, atsižvelgiama į išskirtinį, aukštos kokybės turtą, esantį Europos padengtųjų obligacijų užtikrinamojo turto grupėse, ir be reikalo nepainiojamos skirtingos turto klasės.

Pasiūlytoje direktyvoje numatyta, kad padengtųjų obligacijų priežiūrą vykdo kompetentingos nacionalinės institucijos. Šio produkto priežiūra nepriskiriama prie ECB su rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros uždavinių, nustatytų Tarybos reglamente (ES) Nr. 1024/2013 (3), ir jų nepažeidžia. Šiuo atveju pasiūlyta direktyva nedaro poveikio ECB išimtiniam uždaviniui išduoti kredito įstaigoms leidimus veikti ir panaikinti išduotus leidimus (4), kurie, priklausomai nuo nacionalinės teisinės sistemos, gali apimti bendrą leidimą išleisti padengtąsias obligacijas. Be to, ECB ir toliau turi kompetenciją užtikrinti, kad prudencinė rizika, kylanti dėl padengtųjų obligacijų išleidimo ir dėl investicijų į padengtąsias obligacijas, yra kredito įstaigų tinkamai valdoma ir vertinama.

Eurosistema priima padengtąsias obligacijas, kurios atitinka įkaito Eurosistemos pinigų politikos operacijoms tinkamumo kriterijus. Eurosistema perka padengtąsias obligacijas pagal Eurosistemos padengtų obligacijų pirkimo programą (POPP3), kuri yra jos išplėstos turto pirkimo programos (TPP) dalis (5). Pasiūlyta direktyva ir reglamentas yra nepriklausomi nuo Eurosistemos įkaito sistemos ir nuo POPP3, kurios yra pinigų politikos priemonės, priklausančios Eurosistemos išimtinei kompetencijai.

Konkrečios pastabos dėl pasiūlytos direktyvos

1.   Apibrėžtys

Siūloma pridėti terminą „savanoriško užtikrinimo priemonių perviršis“, kaip papildomą užtikrinimo priemonių perviršio komponentą, taip numatant, kad savanoriško užtikrinimo priemonių perviršiui būtų taikomi atskyrimo reikalavimai. Toks papildymas užtikrintų, kad savanoriško užtikrinimo priemonių perviršiui taikomos apsaugos priemonės pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/59/ES (6).

2.   Tinkamas turtas

2.1.

ECB pritaria kokybės reikalavimams, taikomiems tinkamam turtui, kuriuo privalo būti užtikrintos padengtosios obligacijos ir kuris apima iš anksto apibrėžtą aukštos kokybės turtą (7) ir kitą aukštos kokybės turtą, atitinkantį tam tikrus reikalavimus. Tačiau kalbant apie šį kitą aukštos kokybės turtą, atitinkamų reikalavimų gali nepakakti siekiant užtikrinti suderintą požiūrį į turtą kaip aukštos kokybės turtą, atsižvelgiant į pasiūlytoje direktyvoje naudojamą principais grindžiamą požiūrį. Todėl ECB pritaria tam, kad pasiūlytoje direktyvoje būtų nustatyti griežtesni reikalavimai.

2.2.

Kalbant apie už Sąjungos ribų esančio turto tinkamumą, turėtų būti nustatyta maksimali tokio turto dalis, siekiant užtikrinti užtikrinamojo turto grupės vienarūšiškumą, skatinti padengtųjų obligacijų produkto europinį pobūdį ir padėti investuotojams suprasti užtikrinamojo turto grupės riziką.

2.3.

Užtikrinamojo turto grupės vienarūšiškumas yra svarbiausias skaidrių, aukštos kokybės padengtųjų obligacijų elementas ir todėl pageidautina, kad grupės būtų vienarūšės ir jas sudarytų išimtinai viena turto klasė. Tačiau valstybės narės gali leisti mišrias grupes, jei jos nustato apsaugos priemones, reikalingas užtikrinti, kad grupės turto rizikos profilis yra pakankamai panašaus pobūdžio ir užtikrinamojo turto grupės sudėtis reikšmingai nesikeičia laikui bėgant.

2.4.

Pasiūlytoje direktyvoje turėtų būti patikslinta, kad atskyrimo reikalavimas taikomas visam turtui, įskaitant turtą, kuris turimas kaip užtikrinimo priemonės perviršis, įskaitant savanoriškai pateiktą užtikrinimo priemonės perviršį. Tačiau šis reikalavimas neturėtų būti taikomas kitoms papildomoms garantijoms, susijusioms su padengtųjų obligacijų programomis, kurios reikalingos pagal nacionalinius padengtųjų obligacijų teisės aktus, tačiau kurios savaime nėra užtikrinimo priemonės perviršio dalis (8). Pasiūlytoje direktyvoje taip pat turėtų būti patikslinta, kad užtikrinamojo turto grupės turtas turėtų būti atskirtas: a) registruojant užtikrinamojo turto grupės turtą užtikrinamojo turto grupės registre; b) perduodant užtikrinamojo turto grupės turtą specialiosios paskirties įmonei; arba c) laikant užtikrinamojo turto grupės turtą specializuotoje hipotekos kredito įstaigoje.

2.5.

Padengtųjų obligacijų emitentų priežiūra turėtų būti papildyta nuolatiniu užtikrinamojo turto grupės stebėjimu. Pasiūlytoje direktyvoje turėtų būti nustatyta, kad užtikrinamojo turto grupės stebėtojo paskyrimas išleidžiant padengtąsias obligacijas yra ne savanoriškas, o privalomas. Toks reikalavimas dėl užtikrinamojo turto grupės stebėtojo jau yra nusistovėjęs daugelio valstybių narių nacionalinės teisės aktuose. Užtikrinamojo turto grupės stebėtojas turėtų atitikti bent jau minimalius pasiūlytoje direktyvoje nustatytus reikalavimus. Reikalavimu, kad užtikrinamojo turto grupės stebėtojas turi būti subjektas, atskiras nuo padengtąsias obligacijas leidžiančios kredito įstaigos ir nuo jos nepriklausomas, taip pat, kad jis turi būti atskiras nuo tos kredito įstaigos auditoriaus ir nuo jo nepriklausomas, išsprendžiami bet kokie galimi interesų konfliktai.

2.6.

Keletas nuostatų dėl informacijos investuotojams pasiūlytoje direktyvoje yra sveikintinos. Pirma, investuotojams turi būti teikiama informacija apie visas reguliuojamas padengtąsias obligacijas. Antra, informacija investuotojams turės būti atskleidžiama dažniau, t. y. ne karto per pusmetį, o kartą per ketvirtį. Trečia, investuotojams teiktinos informacijos apimtis išplėsta, siekiant apimti sutartinio ir savanoriško užtikrinimo priemonių perviršio lygius bei informaciją apie palūkanų normos, valiutos, kredito, rinkos ir likvidumo riziką. Tačiau šios nuostatos palieka pernelyg daug erdvės emitentams bei kompetentingoms institucijoms interpretuoti šiuos reikalavimus. Skirtingo požiūrio galimybė, pavyzdžiui, dėl apibrėžčių ir duomenų formatų, gali kelti grėsmę bendram pateiktos informacijos supratimui. Todėl siekiant dar labiau palengvinti investuotojų atliekamą išsamų patikrinimą ir padengtųjų obligacijų palyginimą, reikėtų papildomos ir išsamesnės informacijos. Be to, informacija turėtų būti teikiama standartine forma.

3.   Padengimo turtu ir likvidumo reikalavimai

3.1.

Nors bendras padengimo turtu reikalavimo nustatymas remiantis nominaliosios sumos apskaičiavimo principu palengvina padengtųjų obligacijų palyginimą tarp valstybių narių ir emitentų, jis negali būti taikomas išvestinių finansinių priemonių sandoriams. Teisės aktais nustatytas užtikrinimo priemonės perviršis turėtų būti pašalintas iš padengimo turtu reikalavimo, nes jo tikslas yra užtikrinti papildomo turto pateikimą, ir todėl jį jau apima kitos direktyvos projekto nuostatos. Ne tik neužtikrinti, bet taip pat ir užtikrinti reikalavimai, kai tikėtina, jog įsipareigojantysis asmuo iki galo neįvykdys savo įsipareigojimų arba skola negrąžinama laiku (9), neturėtų būti įtraukiami į padengimo turtu apskaičiavimą, nes tokiomis sąlygomis dvigubo reikalavimo tvarka būtų silpnesnė. Būtina keletas papildomų kriterijų siekiant užtikrinti investuotojo apsaugą. Pirma, apskaičiuojant mažiausią padengimą turtu, turėtų būti taikomos bent jau tokios pačios paskolos ir turto vertės santykio (angl. loan-to-value, LTV) ribos, kaip nustatyta pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 (10). Šiuo atžvilgiu LTV apskaičiavimo suderinimas turėtų būti užtikrintas naudojant skaidrų indeksavimą, bent kartą per metus perkainojant užtikrinamąjį turtą ir naudojant dabartinį, o ne pradinį, paskolos balansą. Antra, neturėtų būti atsižvelgiama į pakaitinį turtą apskaičiuojant padengimo turtu reikalavimą arba bent jau būtų apdairu nustatyti pakaitinio turto, kuris būtų vertinamas apskaičiuojant padengimo turtu reikalavimą, ribą.

3.2.

Turtas, priskiriamas 1 lygiui ir 2A lygiui (11), laikomas likvidžiuoju turtu ir todėl tinkamas užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargai. 2B lygio turtas, kuris apima, pavyzdžiui, turtu užtikrintus vertybinius popierius, įmonių vertybinius popierius ir akcijas, atitinkančius nurodytus reikalavimus (12), yra mažiau likvidus ir todėl neturėtų būti naudojamas užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargai. Be to, turtas, išleistas pačios kredito įstaigos, jos patronuojančiosios įmonės, jos patronuojamosios įmonės, jos patronuojančiosios įmonės kitos patronuojamosios įmonės arba specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjekto, su kuriuo kredito įstaiga turi glaudžius ryšius (13), neturėtų būti naudojamas kaip likvidumo atsargos dalis siekiant išvengti emitento grupės įmonių arba su emitentu susijusių įmonių koncentracijos. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti pakankamą diversifikavimo lygį (14), kad būtų galima greitai likviduoti šį turtą jam labai nenuvertėjant.

3.3.

Užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsarga turėtų padengti visą grynąjį netenkamų pinigų srautą 180 kalendorinėms dienoms, nes likvidumo atsarga taip pat turėtų padengti galimus emitento nemokumo scenarijus. Todėl neturėtų būti numatyta galimybė netaikyti šio reikalavimo, kaip šiuo metu yra pagal pasiūlytos direktyvos 16 straipsnio 4 dalį, pagal kurią nereikalaujama užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargos, jeigu kituose Sąjungos teisės aktuose yra nustatyti kiti likvidumo reikalavimai. Tačiau ECB vertina, kad esamas reikalavimas, pagal kurį turtas, siekiant, kad toks turtas būtų tinkamas sudaryti kredito įstaigos likvidumo atsargos dalį, privalo būti niekaip nesuvaržytas (15), turėtų būti patikslintas šiame kontekste.

3.4.

Pagal pasiūlytą direktyvą būtų leidžiama, kad padengtųjų obligacijų, kurioms numatytos terminų pratęsimo struktūros, pagrindinės sumos išpirkimo apskaičiavimas būtų grindžiamas pratęsta galutinio termino diena, o ne nustatyta termino diena, užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargos reikalavimo kontekste. Tai de facto reiškia, kad šioms padengtųjų obligacijų rūšims nėra likvidumo atsargos reikalavimo pagrindinės sumos išpirkimui nustatytą termino dieną. Reikalavimas užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargai dėl padengtųjų obligacijų, kurioms numatytos terminų pratęsimo struktūros, pagrindinės sumos išpirkimo apskaičiavimo turėtų būti grindžiamas nustatyta termino diena, nes tikimasi, kad už šias padengtąsias obligacijos bus išmokama nustatytą termino dieną, o neišmokėjimas nustatytą termino dieną gali turėti didelę finansavimo riziką kredito įstaigai. Tokių padengtųjų obligacijų terminas neturėtų, įprastomis sąlygomis, būti pratęstas, jeigu yra pakankamai lėšų sumokėti padengtųjų obligacijų turėtojams nustatytą termino dieną. Todėl likvidumo atsargos pagrindinės sumos išpirkimui nustatytą termino dieną nebuvimas gali padidinti tikimybę, kad tokių padengtųjų obligacijų terminas bus pratęstas (16).

4.   Lanksčių pagrindinės sumos išmokų ir pratęsimo dėl įsipareigojimų nevykdymo struktūros

4.1.

Dėl sparčios inovatyvių padengtųjų obligacijų struktūrų raidos reikalingas kruopštus nuolatinis vertinimas, siekiant užtikrinti tvarią rinkos raidą. Per pastaruosius kelerius metus vis dažniau buvo naudojamos padengtosios obligacijos, kurioms numatytos terminų pratęsimo struktūros, kai padengtųjų obligacijų nustatytą termino dieną gali pratęsti kredito įstaiga emitentė, tačiau konkreti tokių struktūrų keliama rizika galimai nebuvo pakankamai apsvarstyta (17).

4.2.

Pagal pasiūlytą direktyvą terminų pratęsimo struktūros leidžiamos esant tam tikroms sąlygoms. Remiantis ECB patirtimi, nesant draudimų dėl savanoriško įsipareigojimų neįvykdymo sprendimo priėmimo, neįmanoma visiškai užkirsti kelio savo nuožiūra priimamam termino pratęsimo sprendimui visose valstybėse narėse dėl besiskiriančių nacionalinių teisinių sistemų, taikomų padengtosioms obligacijoms, galimų padengtųjų obligacijų programos sutartinių nuostatų skirtumų bei skirtumų, kaip nacionalinės teisės aktuose vertinamas įsipareigojimų neįvykdymas ir nemokėjimas. Leidus sutartyse apibrėžti pratęsimo priežastinius veiksnius, dėl pasiūlytos direktyvos galėtų atsirasti didelė padengtųjų obligacijų įvairovė, o tai pakenktų suderinimui. Todėl siūloma, kad tik teisės aktais nustatyti priežastiniai veiksniai būtų pripažįstami o sutartiniai priežastiniai veiksniai nebūtų leidžiami.

4.3.

Šiuo atžvilgiu pastebėtina, kad Europos bankininkystės institucija (EBI) pasiūlė konkrečias sąlygas, kurias turėtų atitikti padengtosios obligacijos, turinčios terminų pratęsimo struktūras, kad būtų tinkamos lengvatiniam rizikos koeficientų vertinimui. Konkrečiai termino pratęsimas gali būti pradėtas taikyti, kai įvyksta šie priežastiniai veiksniai (abu priežastiniai veiksniai privalo įvykti kumuliatyviai): i) padengtosios obligacijos emitentas neįvykdė įsipareigojimų ir ii) padengtosios obligacijos pažeidžia tam tikrus iš anksto apibrėžtus kriterijus ir (arba) testus, nurodančius, kad tikėtina, jog už padengtąsias obligacijos nebus išmokama nustatytą termino dieną (18). Šiais dviem reikalavimais būtų apribotas bet koks galimas kredito įstaigos emitentės veikimas savo nuožiūra dėl termino pratęsimo.

5.   Veiksmingas priežiūros institucijų bendradarbiavimas

Atsižvelgiant į ECB kompetenciją kredito įstaigų prudencinės rizikos atžvilgiu, ECB svarbu užtikrinti, kad dėl padengtųjų obligacijų išleidimo kylanti rizika yra tinkamai valdoma. Todėl ECB turėtų turėti galimybę prašyti atitinkamos informacijos ad hoc tvarka iš kompetentingų institucijų, atsakingų už padengtųjų obligacijų viešą priežiūrą, kad galėtų atsižvelgti į šią informaciją vykdydamas atitinkamos kredito įstaigos prudencinę priežiūrą.

6.   Ženklas

Nors padengtųjų obligacijų, kurias išleido Sąjungoje įsteigtos kredito įstaigos, specialaus ženklo sąvoka turi privalumų, tačiau lieka tam tikrų klausimų, kuriuos reikia patikslinti valstybių narių lygmeniu, pavyzdžiui, dėl kompetentingos institucijos, kuri suteiktų ženklą, ir reikalavimų, susijusių su ženklo suteikimu. Negalima visiškai atmesti galimybės, kad kai kurie investuotojai gali supainioti ženklo pavadinimo santrumpą ECB (angl. European Covered Bond (ECB)) su Europos Centrinio Banko (ECB) pavadinimo santrumpa. Todėl labiau pageidautinas neutralesnis pavadinimas, pavyzdžiui, ES padengtosios obligacijos (angl. ES Covered Bond).

Konkrečios pastabos dėl pasiūlyto reglamento

7.   Užtikrinimo priemonių perviršis ir pakaitinis turtas

7.1.

ECB pritaria suderintam požiūriui dėl minimalaus užtikrinimo priemonių perviršio. Pirmenybė teikiama vienodam apskaičiavimo metodui be išimčių. Todėl ECB abejoja dėl pasiūlymo tam tikrose situacijose taikyti skirtingus reikalavimus. Nepaisant sunkumų dėl bendro reikalavimo visoje Sąjungoje, ECB atsižvelgia į pastarojo meto Bazelio komiteto standartus (19) ir mano, kad 5 % reikalavimas yra protinga pozicija.

7.2.

ECB pritaria pasiūlytame reglamente įtvirtintam patikslinimui, kad LTV ribos turėtų būti taikomos kaip negriežtos padengimo turtu ribos. Pavyzdžiui, pagrindinės paskolos dydžiui ribų nėra, bet tokia paskola gali būti naudojama padengimo turtu reikalavimams vykdyti tik iki taikytinos LTV ribos ir ją įskaitant. Ši LTV riba turėtų būti taikoma ne tik tuo metu, kai tokia paskola įtraukiama, tačiau visą paskolos terminą. Šiuo atžvilgiu svarbu, kad visai paskolos sumai, įskaitant paskolos dalį, kuri viršija taikomą LTV ribą, būtų taikomas turto atskyrimas užtikrinamojo turto grupėje pagal pasiūlytą direktyvą. LTV ribų tikslu, kartu su reikalavimais užtikrinimo nekilnojamuoju turtu priemonėms, kurie nustatyti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 208 straipsnyje, būtų apdairu stebėti ir atnaujinti turto vertę bent kartą per metus naudojant indeksavimo metodą.

7.3.

Atsižvelgiant į laivų finansavimo sunkumus dėl itin cikliško laivybos sektoriaus pobūdžio (20), būtų tinkama padengtosioms obligacijoms, kurios užtikrintos paskolomis, užtikrintomis jūrų kreditorinio reikalavimo pirmumo teisėmis į laivus, netaikyti lengvatinio vertinimo pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 4 ir 5 dalis.

7.4.

Apdairu, kad turtas, kuris gali būti naudojamas privalomam užtikrinimo priemonių perviršiui, turėtų būti tinkamas turtas, kaip nurodyta pasiūlytame reglamente, ir jam turėtų būti taikomos tokios pačios pozicijos dydžio ribos, kaip numatyta pasiūlytame reglamente.

7.5.

Svarbu, kad būtų nustatyti kokybės reikalavimai padengtųjų obligacijų pakaitiniam turtui ir būtų tinkama taikyti tokius pačius reikalavimus, kaip ir tinkamam turtui pagal pasiūlytą reglamentą. Tačiau šiuos kokybės kriterijus reikėtų papildyti kiekybiniu apribojimu (21). Šiuo kiekybiniu apribojimu būtų toliau reguliuojama užtikrinamojo turto grupės sudėtis, siekiant užtikrinti jos vienarūšiškumą ir kad investuotojams būtų paprasčiau atlikti išsamią patikrą. Remiantis EBI analize, didžioji dauguma nacionalinių padengtųjų obligacijų sistemų reguliuoja pakaitinio turto sudėtį ir kiekybinius apribojimus (22). Todėl ECB rekomenduoja įtraukti į pasiūlytą reglamentą reikalavimą, pagal kurį pakaitinis turtas privalėtų neviršyti 20 % bendros visų neišpirktų emitento padengtųjų obligacijų nominaliosios sumos.

Kai ECB rekomenduoja iš dalies keisti pasiūlytą direktyvą ir reglamentą, konkretūs redagavimo pasiūlymai kartu su aiškinamuoju tekstu pateikiami techniniame darbo dokumente. Techninis darbo dokumentas anglų kalba paskelbtas ECB interneto svetainėje.

---

(1)  COM(2018) 94 final.

(2)  COM(2018) 93 final.

(3)  2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).

(4)  Žr. Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies a punktą.

(5)  2014 m. spalio 15 d. Europos Centrinio Banko sprendimas ECB/2014/40 dėl trečiosios padengtų obligacijų pirkimo programos įgyvendinimo (OL L 335, 2014 11 22, p. 22).

(6)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190). Žr. konkrečiai 76 straipsnio 2 dalies e punktą ir 79 straipsnio 1 dalies a punktą, pagal kuriuos valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų tinkamai apsaugoti padengtųjų obligacijų susitarimai, kad nebūtų leidžiama, inter alia, perduoti tam tikrą, bet ne visą turtą, teises ir įsipareigojimus, kurie sudaro visą arba dalį padengtųjų obligacijų susitarimo, kurių šalis yra pertvarkoma įstaiga. Taip pat žr. 2016 m. gruodžio 20 d. EBI ataskaitos „Padengtosios obligacijos: rekomendacijos dėl ES padengtųjų obligacijų sistemų suderinimo“ (EBA-Op-2016–23) (EBI rekomendacija) 141 puslapį.

(7)  Prašome žr. Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies a–g punktus.

(8)  Pavyzdžiui, Ispanijos padengtųjų obligacijų (cédulas) atveju visas hipotekos portfelis sudaro papildomą garantiją reikalaujamam užtikrinimo priemonės perviršio lygiui. Laikui bėgant papildoma garantija keičiasi.

(9)  Žr. Reglamento (ES) Nr. 575/2013 178 straipsnį.

(10)  Žr. Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalį.

(11)  Žr. 2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/61, kuriuo dėl kredito įstaigoms taikomo padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (OL L 11, 2015 1 17, p. 1), 10 ir 11 straipsnius.

(12)  Žr. Deleguotojo reglamento (ES) 2015/61 12 straipsnį.

(13)  Žr. Deleguotojo reglamento (ES) 2015/61 7 straipsnio 3 dalį.

(14)  Žr. Deleguotojo reglamento (ES) 2015/61 8 straipsnio 1 dalį.

(15)  Žr. Deleguotojo reglamento (ES) 2015/61 7 straipsnio 2 dalį.

(16)  Taip pat žr. Nuomonės CON/2017/46 2.2.4 dalį. Visos ECB nuomonės skelbiamos ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu.

(17)  Žr. taip pat ECB pastabų dėl Europos Komisijos konsultacijos dėl Kapitalo rinkų sąjungos 2017 m. vidurio laikotarpio peržiūros 17 ir 18 puslapius, paskelbta ECB interneto svetainėje.

(18)  Žr. EBI rekomendacijos 137 puslapį.

(19)  Žr. Bazelis III: 2017 m. gruodžio 7 d. Galutinis pokrizinio laikotarpio reformų patvirtinimas, paskelbta Tarptautinių atsiskaitymų banko interneto svetainėje www.bis.org, kuriame svarstomas 10 % reikalavimas.

(20)  Žr. 2017 m. gegužės 17 d. ECB Bankų priežiūra peržiūri skolinimą sunkumų patiriančiam laivybos sektoriui, paskelbta ECB Bankų priežiūros interneto svetainėje www.bankingsupervision.europa.eu.

(21)  Žr. EBI rekomendacijos 139 puslapį.

(22)  Žr. EBI rekomendacijos 139 puslapį.

EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2018 m. rugpjūčio 31 d.

dėl pasiūlymo dėl reglamento dėl tam tikro atlyginimo už tarptautinius mokėjimus Sąjungoje ir atlyginimo už valiutos keitimą

(CON/2018/38)

(2018/C 382/04)

Įžanga ir teisinis pagrindas

2018 m. birželio 27 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) gavo Europos Sąjungos Tarybos prašymą pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 924/2009 nuostatos, susijusios su tam tikru atlyginimu už tarptautinius mokėjimus Sąjungoje ir atlyginimu už valiutos keitimą (1) (toliau – pasiūlytas reglamentas).

ECB kompetencija teikti nuomonę grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, kartu su Sutarties 127 straipsnio 2 dalies ketvirta įtrauka ir Protokolo Nr. 4 dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 3 straipsnio 1 dalies ketvirta įtrauka, nes pasiūlytame reglamente yra nuostatų, susijusių su sklandžiu mokėjimo sistemų veikimu. Vadovaudamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmuoju sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

Bendros pastabos

Pasiūlytu reglamentu siekiama nustatyti, kad visiems piliečiams ir įmonėms Sąjungoje, pervedantiems eurus tarp valstybių, tiek tarp euro zonos ir euro zonai nepriklausančių valstybių narių, tiek tarp euro zonai nepriklausančių valstybių narių, būtų taikomi mažesni mokesčiai, kokie dabar yra taikomi atliekant vidaus mokėjimus oficialiąja valstybės narės valiuta. Taip pasiūlytas reglamentas padidina skaidrumą ir vartotojų apsaugą, sustiprina mokėjimo paslaugų eurais vidaus rinką ir sustiprina eurą kaip pasirinktą valiutą ES vidaus mokėjimams atlikti, kol visos Sąjungos valstybės narės įsives eurą kaip savo valiutą.

Konkrečios pastabos

1.   Nuostatų, susijusių su atlyginimu už valiutos keitimą, taikymo sritis

Pasiūlyto reglamento nuostatos, susijusios su atlyginimu už valiutos keitimą, būtų taikomos visiems tarptautiniams mokėjimams, nepriklausomai nuo to, ar jie atliekami eurais, ar kita nei euro valstybės narės nacionaline valiuta. Tačiau, žvelgiant iš techninės pusės, atliekant tarptautinius mokėjimus eurais iš mokėjimo sąskaitų eurais, kai tiek mokėtojo, tiek gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas (MPT) yra euro zonos valstybėje narėje, paprastai nebūtų atliekamas joks keitimas. Todėl praktiškai šios nuostatos turėtų būti taikomos tarptautiniams mokėjimams eurais tik tais atvejais, kai mokėjimo sąskaitos valiuta nėra euro arba kai mokėtojo ir gavėjo arba tik gavėjo MPT yra už euro zonos ribų. ECB siūlo patikslinti šį aspektą pasiūlytame reglamente.

Kadangi pasiūlytas reglamentas reglamentuoja mokėjimus tik MPT kontekste, jame nenumatyta, kad valiutos keitimo paslaugas galėtų teikti pardavėjas nepriklausomai nuo MPT. ECB siūlo patikslinti šį aspektą pasiūlytame reglamente.

2.   Pasirenkamosios valiutos keitimo paslaugos ir variantai

Pasiūlytame reglamente nėra straipsnio su apibrėžtimis, nors juo į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 924/2009 (2) įvedamos naujos ir svarbios sąvokos. Pavyzdžiui, pasirenkamųjų valiutos keitimo paslaugų ir pasirenkamųjų valiutos keitimo variantų terminai galėtų būti sujungti į vieną terminą, kurį būtų naudinga apibrėžti. Konkrečiai galėtų būti aiškiai nurodyta, ar šios paslaugos reiškia paslaugas, kurias siūlo MPT ir jų susijusios įmonės, ir, jeigu taip, MPT įpareigojimų ieškoti ir reklamuoti paslaugas, kurias siūlo jo tiesioginiai konkurentai, apimtis. Taip pat turėtų būti patikslinta, kad valiutos keitimo paslaugas gali siūlyti nereguliuojami teikėjai.

3.   Atlyginimui už valiutos keitimą taikoma tvarka ir pereinamasis laikotarpis

3.1.

Pagal pasiūlytą reglamentą Europos bankininkystės institucijai pavestas uždavinys parengti techninius reguliavimo standartus, siekiant užtikrinti valiutos keitimo paslaugų variantų skaidrumą ir kainų palyginamumą.

3.2.

Siekiant vartotojų apsaugos siūloma, kad pereinamasis laikotarpis dėl įpareigojimo užtikrinti visų valiutos keitimo paslaugų įkainių skaidrumą turėtų būti sutrumpintas iki 12 mėnesių po šio pasiūlyto reglamento įsigaliojimo.

Kai ECB rekomenduoja iš dalies keisti pasiūlytą reglamentą, konkretūs redagavimo pasiūlymai kartu su aiškinamuoju tekstu pateikiami techniniame darbo dokumente. Techninis darbo dokumentas anglų kalba paskelbtas ECB interneto svetainėje.

---

(1)  COM(2018) 163 final.

(2)  2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 924/2009 dėl tarptautinių mokėjimų Bendrijoje, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 2560/2001 (OL L 266, 2009 10 9, p. 11).

Euro kursas (1)

2018 m. spalio 22 d.

(2018/C 382/05)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1494
JPY	Japonijos jena	129,63
DKK	Danijos krona	7,4603
GBP	Svaras sterlingas	0,88425
SEK	Švedijos krona	10,3310
CHF	Šveicarijos frankas	1,1456
ISK	Islandijos krona	135,20
NOK	Norvegijos krona	9,4688
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,848
HUF	Vengrijos forintas	323,12
PLN	Lenkijos zlotas	4,2905
RON	Rumunijos lėja	4,6669
TRY	Turkijos lira	6,5090
AUD	Australijos doleris	1,6185
CAD	Kanados doleris	1,5044
HKD	Honkongo doleris	9,0107
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,7492
SGD	Singapūro doleris	1,5855
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 300,75
ZAR	Pietų Afrikos randas	16,4250
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,9801
HRK	Kroatijos kuna	7,4325
IDR	Indonezijos rupija	17 467,72
MYR	Malaizijos ringitas	4,7797
PHP	Filipinų pesas	61,841
RUB	Rusijos rublis	75,0427
THB	Tailando batas	37,672
BRL	Brazilijos realas	4,2590
MXN	Meksikos pesas	22,1820
INR	Indijos rupija	84,5460

---

(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.