ECO/673

Papildomi svarstymai dėl 2025 m. euro zonos ekonominės politikos

NUOMONĖ

Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius

Papildomi svarstymai dėl 2025 m. euro zonos ekonominės politikos

(nuomonė savo iniciatyva)

Pranešėjas Juraj SIPKO

1.Išvados ir rekomendacijos

1.1EESRK pažymi, kad ES ir euro zonos šalių ekonominės veiklos rezultatai, ypač per pastaruosius penkerius metus, neleido ES išlaikyti tvirtos pozicijos pasaulio ekonomikoje, visų pirma palyginti su JAV ir Kinijos ekonomika. Šią tendenciją iš esmės rodo daug lėtesnis augimas ir kiti su kokybe susiję aspektai, kurie patvirtino, kad ES pozicija pasaulio ekonomikoje palaipsniui silpnėja, visų pirma palyginti su didžiausiomis jos konkurentėmis 1 .

1.2EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad, be lėto augimo tempo, ES ir euro zonos ekonomika susidūrė su didele infliacija, kartu išryškėjo palyginti silpnas struktūrinis atsparumas dabartinei saugumo rizikai. Galima teigti, kad šis laikotarpis, kuriam įtakos turėjo sisteminiai išorės sukrėtimai, darę žalingą poveikį visuomenei, įskaitant ES ir euro zonos žmonių gyvenimo lygio kritimą, baigėsi, o infliacija sugrįžo į įprastas vėžes.

1.3EESRK pripažįsta, kad pastaruoju metu nedarbas buvo išskirtinai žemas ir tikimasi, kad realusis darbo užmokestis palaipsniui vėl pasieks patenkinamą lygį. Paradoksalu, tačiau užimtumo lygis buvo didžiausias tuo metu, kai ekonomikos augimas buvo istoriškai labai lėtas, be kita ko, dėl palyginti mažo našumo.

1.4EESRK džiaugiasi, kad bendras ES ir euro zonos šalių prekybos balansas yra teigiamas. Tai rodo, kad visa ES ekonomika yra konkurencinga, visų pirma prekių sektoriuje, ir kad ES išlaikė palyginti didelį konkurencinį pranašumą. Šiomis aplinkybėmis EESRK primygtinai rekomenduoja ekonomikos ir prekybos politikoje imtis visų priemonių, kurios yra būtinos šiam teigiamam prekybos balansui ir einamosios sąskaitos pertekliui išlaikyti.

1.5EESRK puikiai supranta, kad JAV administracijos inicijuoto pasaulinio prekybos karo metu neįmanoma ir nelengva išlaikyti tvirtą padėtį tarptautinėje prekyboje. Dabartinėje pasaulinėje ekonomikoje, prekyboje ir investicijų rinkoje per pastaruosius 80 metų laipsniškai įtvirtintos tarptautinės taisyklės nebegalioja. Todėl EESRK ragina kompetentingas ES institucijas skubiai imtis veiksmų ir sustabdyti galimą tolesnį ES pozicijos pasaulio ekonomikoje silpnėjimą.

1.6EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad, norint suteikti postūmį ES ir euro zonos ekonomikai, reikės imtis tikslinių priemonių, kuriomis būtų skatinamos investicijos, užtikrinant tinkamą naudą, pelną ir grąžą. Neseniai Europos Komisija priėmė keletą dokumentų 2 , kuriuose nurodytos strategiškai svarbios pramonės šakos, nulemiančios atskirų regionų poziciją pasaulio ekonomikos žemėlapyje. Todėl EESRK rekomenduoja sutelkti dėmesį į šias pramonės šakas ir sukurti administracines ir finansines sąlygas didelėms investicijoms 3 .

1.7EESRK remia Europos Komisijos darbą, susijusį su bendrosios rinkos strategija, kurioje daugiausia dėmesio skiriama tinkamų sąlygų inovacijoms sudarymui. Tai reiškia, kad svarbu racionalizuoti ir supaprastinti bendrajai rinkai taikomas bendras taisykles. EESRK mano, kad šioje srityje esama veiksmingesnio finansavimo galimybių, kurių suteiktų santaupų ir investicijų sąjunga 4 ir didesnė, integruota kapitalo rinka 5 .

1.8Siekiant išlaikyti ir stiprinti ES ir euro zonos poziciją pasaulio ekonomikoje, reikia priimti ir įgyvendinti tikslinę politiką, kuri padėtų sėkmingoms ir plačių užmojų įmonėms patekti į pasaulinę rinką. Atsižvelgdamas į tai, EESRK pabrėžia, kad Europoje ir įgyvendinant iniciatyvą „Choose Europe“ reikia užtikrinti pakankamas galimybes aukštos kvalifikacijos asmenims dirbti technologijų ir inovacijų sektorių darbo vietose.

1.9EESRK tvirtai remia aiškiai suformuluotas taisykles teisės aktuose. Jis taip pat pažymi, kad vis dar yra daug pasenusių taisyklių, kurios labai apsunkina gyvenimą žmonėms ir verslininkams. Todėl EESRK palankiai vertina pastangas supaprastinti procedūras. Kartu EESRK pabrėžia, kad neturi būti pakenkta socialiniams ir aplinkos apsaugos standartams.

1.10EESRK mano, kad, siekiant užtikrinti palankią ir tvarią ES ir euro zonos poziciją pasaulio ekonomikoje, būtina išnaudoti jos konkurencinius pranašumus ir kartu pašalinti trūkumus. Be to, būsima strategija turi būti skirta mažiau išsivysčiusiam paslaugų sektoriui, kurį būtina remti laikantis bendrosios rinkos taisyklių, kad jis būtų konkurencingas pasaulio mastu. EESRK taip pat pabrėžia, kad labiau integruotą paslaugų sektorių galima sukurti tik veiksmingai sumažinus socialinį dempingą ir užtikrinus sąžiningą judumą.

1.11Viena iš pagrindinių ES ir euro zonos šalių užduočių vidutinės trukmės laikotarpiu yra viešųjų finansų tvarumo užtikrinimas – tai labai sudėtinga dėl lėto ekonomikos augimo ir dėl didėjančių išlaidų gynybai ir saugumui, pertvarkai, skolos tvarkymui ir dėl išlaidų, susijusių su senėjančia visuomene. Todėl EESRK palankiai vertina pastangas sukurti fiskalinę erdvę atliekant tikslinę ES fiskalinių taisyklių peržiūrą ir panaudojant ES investavimo pajėgumus, kad būtų galima finansuoti augimą skatinančias investicijas, kurios yra strategiškai svarbios bendrajai rinkai. Kartu fiskalinė sistema turi užtikrinti, kad ekonomikos atsigavimo laikotarpiu būtų kaupiamas fiskalinis rezervas.

1.12ES ir euro zonos ekonomikai kyla naujų iššūkių dėl nenumatytų pokyčių ir pasaulinės prekybos krizės padarinių. Todėl EESRK rekomenduoja Europos Komisijai kuo skubiau pasirašyti dvišalius prekybos susitarimus su visomis šalimis, kurių išorės prekybos apyvarta yra didžiausia. Komisija taip pat privalo tęsti darbą, kad atnaujintų daugiašališkumą ir paskatintų skubias Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) reformas. Atsižvelgdamas į nenuspėjamus dabartinius precedento neturinčius tarptautinės prekybos pokyčius, EESRK rekomenduoja Europos Komisijai aktyviau kovoti su protekcionistinėmis priemonėmis bendradarbiaujant su visomis atitinkamomis šalimis.

1.13EESRK rekomenduoja ES ir nacionalinėms vyriausybėms skubiai imtis visų institucinių ir teisėkūros priemonių, reikalingų bendrosios rinkos veikimui pagerinti. Todėl reikia dėti pastangas, kad būtų sukurta daugiafunkcė sistema, kuri pašalintų investicijų, mokslinių tyrimų ir plėtros, našumo ir konkurencingumo atotrūkį, palyginti su pagrindinėmis ES konkurentėmis. EESRK ragina visas kompetentingas ES ir valstybių narių institucijas laikytis suderinto požiūrio, kuriuo būtų siekiama atkurti ES ir euro zonos pozicijas pasaulio ekonomikoje.

2.Bendrosios pastabos

2.1Iki 2024 m. pabaigos ES ekonomika buvo palyginti stabili. Nepaisant didelio netikrumo pasaulio ekonomikoje, infliacija sumažėjo, o ekonomika, nors ir lėtai, augo toliau.

2.2Po palyginti stabilių 2024 metų, 2025 m. sausio mėn. JAV administracijai įvedus protekcionistines priemones, 2025 m. balandžio ir rugpjūčio mėn. kilo didelė grėsmė ES ir euro zonos šalių ekonominiam vystymuisi. Dėl padidintų tarifų kilo didelis netikrumas verslo ir investicijų sektoriuose ir didelis nestabilumas finansų, kapitalo ir biržos prekių rinkose.

2.3Nepaisant tam tikrų gana didelių valstybių narių ekonomikos augimo tempo skirtumų, bendri ekonominės veiklos rezultatai nebuvo itin džiuginantys. Tai lėmė didėjantis našumo atotrūkis nuo pagrindinių ES konkurenčių pasaulio ekonomikoje.

2.42024 m. ES ir euro zonos šalių ekonomikos augimas buvo gana lėtas. Palyginti su ankstesniais metais, BVP augimas euro zonoje buvo 0,7 proc., o visoje ES – 0,9 proc. Šis gana lėtas ekonomikos augimas tęsėsi iki 2024 m. pabaigos ir toliau lėtėjo.

2.5Šiuo metu namų ūkių vartojimas yra potenciali ekonomikos augimo varomoji jėga. Tačiau, kad šis potencialas būtų išnaudotas, vartojimas neturi būti slopinamas besitęsiančio pasaulinio prekybos karo, kuris, kaip numatoma, turės nenuspėjamą poveikį tiek vartojimo prekių kainai, tiek vartotojų pasitikėjimui. Reikia didinti vidaus paklausą bendrojoje rinkoje, kad būtų remiamas vartojimas, kaip pagrindinis ekonomikos augimo ramstis, šiuo tikslu veiksmingai įgyvendinant Direktyvą dėl minimaliojo darbo užmokesčio, stiprinant kolektyvines derybas ir skatinant investicijas.

2.6Dėl išliekančio netikrumo, susijusio su būsimu perėjimu prie žaliosios ekonomikos, didėjančia geopolitine įtampa ir tolesniu pasaulio ekonomikos susiskaidymu, investicijų lygis dabar yra žemas. Tam įtakos turi ir silpnėjantys pagrindiniai daugiašališkumo principai, kurie nuo Antrojo pasaulinio karo istoriškai darė labai teigiamą poveikį pasaulio ekonomikai. Visos šios neigiamos tendencijos daro didelę įtaką pasaulio, taip pat ES ir euro zonos ekonomikos vystymuisi.

2.7Dėl nuolat įvedamų protekcionistinių priemonių ir netikrumo tarptautinėse finansų, kapitalo ir biržos prekių rinkose didėja rizika ES ir euro zonos šalių išorės prekybos pozicijoms. Nors per pastaruosius penkerius metus pasaulio ekonomikoje buvo gana daug netikrumo, ES ir euro zonos šalys užfiksavo teigiamą prekybos balansą ir einamosios sąskaitos perteklių, kitaip nei JAV ir Jungtinė Karalystė, kurios patiria ilgalaikį deficitą. Šis teigiamas prekybos su JAV balansas gali būti viena iš priežasčių, paskatinusių šią šalį laikytis dabartinio užsienio prekybos politikos požiūrio į ES šalis. Todėl ES ir euro zonos šalys turės būti pasirengusios bet kokiems nenuspėjamiems pasaulio ekonomikos pokyčiams.

2.8Tarp teigiamų pastarųjų penkerių metų ES ir euro zonos ekonomikos tendencijų galima paminėti santykinį atsparumą didelei infliacijai, fiskalinės drausmės gerinimo priemonių taikymą ir gebėjimą atremti energetikos krizę.

2.92024 m. infliacija euro zonos šalyse sumažėjo. Jei pasaulio ekonomikoje nebus nenuspėjamų išorės sukrėtimų, tikimasi, kad, 2025 m. viduryje pasiekęs infliacijos tikslą, Europos Centrinis Bankas turėtų palaipsniui įgyvendinti skatinamąją pinigų politiką.

2.10EESRK pažymi, kad reikia daugiau viešųjų investicijų, kad būtų pasiekti ES klimato srities tikslai, panaikintas inovacijų atotrūkis ir padidintas ES našumas, konkurencingumas ir atsparumas. Atsižvelgdamas į tai, EESRK siūlo atlikti tikslinę Reglamento 2024/1263 7 peržiūrą siekiant pirmenybę teikti augimą skatinančioms viešosioms investicijoms, kurios padėtų didinti ES ekonomikos našumą, konkurencingumą ir atsparumą 8

2.11 Kalbant apie viešuosius finansus, tendencijos šiuo metu nėra itin optimistinės. Tai yra susiję su tebesikaupiančia didele valstybės skola, didėjančiomis išlaidomis senėjančiai visuomenei ir pertvarkai, taip pat gynybos ir saugumo išlaidomis. Dėl to gali padidėti deficitas ir valstybės skola.

2.12Tarp teigiamų tendencijų ES ir euro zonos šalyse galima paminėti gana žemą nedarbo lygį, nors įvairiose šalyse jis skiriasi. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nedarbas yra mažas net ir labai lėto ekonomikos augimo laikotarpiu. Taip yra dėl nepalankios ekonominės struktūros ir ypač dėl tebesitęsiančio mažo našumo.

2.13Atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę įtampą ir su ja susijusį tolesnį pasaulio ekonomikos susiskaidymą, reikės naujų ekonomikos politikos valdymo ir įgyvendinimo metodų. Todėl itin svarbu tęsti koordinuotas struktūrines reformas, kuriomis siekiama atsparumo (finansinio, technologinio, veiklos ir verslo modelių atsparumo) didinimo, ir stiprinti strateginį savarankiškumą, kartu gerbiant visas pagrindines ES vertybes, visų pirma ekonomikos, prekybos ir investicijų srityse.

2.14Dabartinėmis geoekonominėmis aplinkybėmis ES ir euro zonos šalys turės sutelkti dėmesį į vykstančius pokyčius ir priimti bei įgyvendinti visas priemones, būtinas struktūrinei pertvarkai siekiant padidinti investicijas ir našumą, konkurencingumą ir bendrą atsparumą.

2.15Per pastaruosius du dešimtmečius ES pamažu prarado pirmaujančią poziciją pasaulio ekonomikoje, visų pirma pagrindinių pasaulinių konkurenčių atžvilgiu. Todėl reikia skubiai priimti ir įgyvendinti visas būtinas priemones investicijoms didinti, nes tai yra svarbus veiksnys didinant našumą ir gerinant darbo jėgos kokybę, ir tai padaryti veiksmingiau paskirstant kapitalą ir santaupas. Vienas iš galimų sprendimų – nedelsiant pašalinti ilgalaikes kliūtis ir struktūrinius trūkumus.

3.Konkrečios rekomendacijos

3.1EESRK puikiai supranta, kad dabartinei ES ir euro zonos šalių ekonominei padėčiai didelę įtaką daro esminiai ekonominės aplinkos paradigmos pokyčiai pasaulio ekonomikoje. Pagrindinė priežastis – nenuspėjama muitų tarifų ir prekybos politika, kuri turi tiesioginių ir netiesioginių pasekmių.

3.2EESRK rekomenduoja Europos Komisijai neeskaluoti prekybos karo. Būtina aiškiai parodyti ES gebėjimą kuo veiksmingiau atsilaikyti prieš agresyvią JAV prekybos politiką. Todėl Komisijos nariai galėtų išnagrinėti sąlygas, kuriomis kai kurios informacinių technologijų ir ryšių ir aukštųjų technologijų tarptautinės korporacijos vykdo veiklą ES, įskaitant tai, kaip jos vykdo savo mokestines prievoles.

3.3EESRK mano, kad, atsižvelgiant į nuolatines pastangas pakenkti daugiašališkumui, dabar ES diplomatija turėtų atlikti svarbų vaidmenį tarptautinėje arenoje. Todėl ji turėtų tvirtai remti pokario institucinės bendradarbiavimo struktūros, grindžiamos tarptautiniu valiutos stabilumu (Tarptautinis valiutos fondas), finansinės paramos (Pasaulio bankas, Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas) ir tarptautinės prekybos liberalizavimo ir kliūčių šalinimo procesu (Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos, o vėliau – Pasaulio prekybos organizacija), išlaikymą. Šių daugiašalių valiutos, finansų ir prekybos įstaigų sukūrimas ir sėkmė per beveik 80 metų labiau atitinka ES vertybes nei nuolatinis protekcionizmas, ekonominis netikrumas ir neracionalus požiūris į dabartinę daugiašališkumo sistemą.

3.4EESRK mano, kad dabartinėmis netikrumo ir nenuspėjamumo sąlygomis ES turėtų stengtis kuo labiau pasinaudoti savo pranašumais ir kartu šalinti savo ekonominius trūkumus. Šiomis aplinkybėmis, EESRK pažymi, kad jei ES ekonomika būtų struktūriškai konkurencingesnė ir stabilesnė, ji būtų geriau pasirengusi reaguoti į būsimus nenumatytus sukrėtimus. Vienas iš pagrindinių ES prioritetų šiuo metu turėtų būti nuosekli prekybos politika, kad ji būtų mažiau pažeidžiama sisteminių išorės sukrėtimų atveju.

3.5EESRK pabrėžia, kad reikia pasinaudoti dideliu ES bendrosios rinkos lyginamuoju pranašumu. Tačiau nuo bendrosios rinkos sukūrimo 1993 m. jos potencialas nebuvo visiškai išnaudotas. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kai kuriuose besiformuojančiuose pažangiuose sektoriuose, visų pirma paslaugų sektoriuje, esama didelių kliūčių, dėl kurių sunku pasinaudoti jų lyginamaisiais pranašumais ES naudai.

3.6EESRK rekomenduoja priimti ir įgyvendinti konkrečias priemones, kurių reikia bendrajai rinkai stiprinti visuose sektoriuose ir srityse, įskaitant paslaugas. Tačiau šios priemonės neturi pakenkti socialiniams ir aplinkos apsaugos standartams. Be to, dabar kaip niekad svarbu sukurti institucinę ir teisinę sistemą, kuri leistų padidinti kapitalą ir jį veiksmingai paskirstyti.

3.7EESRK rekomenduoja reformuoti ES finansavimą, deramai atsižvelgiant į kintančias aplinkybes. Todėl Komitetas sutinka, kad reikia atlikti 2021–2027 m. ES daugiametės finansinės programos, įskaitant sanglaudos politiką, laikotarpio vidurio peržiūrą, siekiant užtikrinti, kad vykdant šią politiką, nors ir iš esmės skirtą ES konkurencingumui didinti, nebūtų pamirštos Europos socialinio modelio vertybės ir tikslai. EESRK pritaria investicinių pajėgumų didinimui strateginiuose ES ekonomikos sektoriuose ir ypatingos svarbos technologijų vystymui siekiant didesnio ekonominio atsparumo.

3.8EESRK taip pat pritaria tam, kad būtų parengtos pagrindinės sektorių strategijos, skirtos svarbiausioms pramonės šakoms ir sritims, kurios ateityje galėtų suteikti ES ir euro zonos šalių ekonomikoms konkurencinį pranašumą.

3.9Be to, EESRK pritaria ir remia komunikate „ES konkurencingumo kelrodis“ nustatytus tikslus, visų pirma atkurti konkurencingumą ir užtikrinti tvarų ir įtraukų klestėjimą. Tai strateginė veiksmų, kuriais remiamas ES ir euro zonos konkurencingumas priimant skubias ir būtinas priemones, koordinavimo programa.

3.10EESRK mano, kad išskirtinis administracinis ir procedūrinis verslo aplinkos sudėtingumas yra viena iš pagrindinių kliūčių, ilgą laiką stabdžiusių ES ir euro zonos ekonomikos augimą. Todėl primygtinai rekomenduoja pašalinti administracines kliūtis, visų pirma komunikate „Bendroji rinka – Europos vidaus rinka neapibrėžtame pasaulyje“ nurodytas didžiausias10 kliūčių.

3.11EESRK teigiamai vertina Komisijos pastangas pašalinti vieną iš didžiausių pastarojo meto konkurencinių kliūčių, t. y. dideles energijos kainas. Todėl jis palankiai vertina paskelbtą Įperkamos energijos veiksmų planą, ir pritaria jame išdėstytam turiniui bei pasiūlymams, kuriais siekiama apriboti kainų nestabilumą (kintamumą) ekonominio netikrumo laikais. Šiomis aplinkybėmis Komitetas siūlo imtis veiksmų ilgalaikiam energijos kainų nuspėjamumui užtikrinti.

3.12EESRK rekomenduoja peržiūrėti ES apyvartinius taršos leidimus ir apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, kad jie taptų stabilesni ir būtų skatinamas įperkamos žaliosios pertvarkos, orientuotos į konkurencingumo rėmimą, įgyvendinimas 9 .

3.13EESRK manymu, svarbu skirti daug dėmesio žiedinės ekonomikos plėtrai, kad būtų skatinamas konkurencingumas ES ir euro zonoje ir būtų įgyvendinti žaliosios pertvarkos tikslai. EESRK atkreipia dėmesį į palyginti didelę priklausomybę nuo retųjų žemių elementų ir svarbiausiųjų naudingųjų iškasenų, kurias ES turi importuoti iš užsienio, visų pirma iš besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių. Žiedinė ekonomika sudaro sąlygas ES ir euro zonai įgyti didesnį strateginį savarankiškumą ir kartu užtikrinti, kad didelė dalis šiuolaikinės gamybos pramonės liktų ES ekonomikoje.

4.Konkrečios pastabos

4.1EESRK mano, kad ES finansavimo modelis po 2027 m. turėtų būti labiau grindžiamas šiuolaikinėmis finansavimo formomis, visų pirma naudojantis finansinėmis priemonėmis ir jų gebėjimu sutelkti privatų kapitalą. Be to, siekiant integracinio ir tvaraus ekonomikos augimo ir toliau bus itin svarbu Europos ir nacionaliniu lygmenimis užtikrinti tvirtą viešųjų investicijų lygį viešosioms gėrybėms ir infrastruktūrai finansuoti.

4.2EESRK labai palankiai vertina tai, kad, remdamasi Mario Draghi ir Enrico Letta parengtais istorinės svarbos pranešimais, Komisija įsipareigojo imtis veiksmų šiai išsprendžiamai ir ilgalaikei biurokratizmo ir sudėtingų procedūrų problemai pašalinti 10 .

4.3Tradicinis bankų taikomas finansavimo modelis puikiai tinka įsitvirtinusioms įmonėms, kurios turi patikimą veiklos istoriją ir gali pateikti finansinį užstatą. Tačiau jis nelabai tinka novatoriškoms ir sparčiai augančioms įmonėms, kurios turi mažai galimybių pateikti finansinį užstatą. Daugeliu atvejų šios įmonės savo plėtrai finansuoti naudojasi alternatyviomis galimybėmis, visų pirma orientuotomis į nuosavo kapitalo priemones. Startuoliams rizikos kapitalo rinka yra svarbus finansavimo komponentas.

4.4EESRK pritaria daugeliui pilietinės visuomenės organizacijų ir ECB 11 , teigiantiems, kad, siekiant palengvinti kapitalo skyrimą teisingai pertvarkai, būtini griežti ir patikimi tvarumo teisės aktai, į kuriuos būtų įtraukti informacijos apie tvarumą teikimo kriterijai. Informacijos apie tvarumą teikimo sistema suteikia vertingų duomenų, kurie padeda priimti sprendimus dėl investicijų į mažo anglies dioksido kiekio pramonės sektorius, atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus, pertvarkos finansavimą ir kitas švarias ir žaliąsias iniciatyvas ir taip paremti konkurencingumą ir ES klimato srities tikslų įgyvendinimą. Tinkamai parengti tvarumo teisės aktai gali paskatinti ir paremti inovacijas ir sustiprinti konkurencingumą.

4.5EESRK sutinka su komunikate „ES konkurencingumo kelrodis“ nurodytais atrinktais strategiškai svarbiais sektoriais, ir ragina Komisiją greičiau parengti ir įgyvendinti veiksmų planus. EESRK mano, kad itin svarbu keisti inovacijų aplinką, visų pirma sparčiai augančiuose sektoriuose ir šakose, kartu užtikrinti jiems prieinamą ir lankstų finansavimą.

4.6Atsižvelgdamas į švarios pramonės kursą, EESRK sutinka, kad priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo procesas vietos lygmeniu yra ES ekonomikos konkurencingumo ir klestėjimo ateityje pagrindas. EESRK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šiame komunikate nepateikiamas scenarijus, kaip dabartinės tradicinės pramonės šakos galėtų pereiti prie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, ir kokių veiksmų reikia imtis. Todėl Komitetas rekomenduoja aiškiau apibrėžti šį scenarijų atsižvelgiant į būsimus šių sektorių ir juose vykdomo verslo pokyčius.

4.7EESRK pažymi, kad reikia sukurti institucinę ir teisinę sistemą, kuri užtikrintų vienodą ir veiksmingą ES kapitalo rinkos veikimą, siekiant nukreipti santaupas į pelningas grąžos investicijas. Todėl naujoje santaupų ir investicijų sąjungoje reikėtų sukurti naujus investicinius produktus, sudaryti sąlygas rizikos kapitalui ir užtikrinti sklandų investicijų srautą visoje ES, atsižvelgiant į neseniai reformuotą ES biudžetą.

4.8EESRK pagrįstai mano, kad našumo ir konkurencingumo visoje ES negalima padidinti neremiant darbo jėgos kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo. Siekiant užtikrinti, kad dabartinis kvalifikacijos lygis atitiktų augančius darbo rinkos poreikius, EESRK palankiai vertina sukurtą įgūdžių sąjungą, orientuotą į investicijas, suaugusiųjų švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą.

4.9EESRK tvirtai remia pastangas pašalinti kliūtis bendrojoje rinkoje, visų pirma trukdančias baigti kurti kapitalo rinkų sąjungą ir bankų sąjungą. Siekiant apskritai pagerinti bendrosios rinkos veikimą visuose sektoriuose ir srityse, reikėtų priimti kompleksinę strategiją. Todėl reikėtų modernizuoti bendrosios rinkos valdymo sistemą, kartu šalinant likusias kliūtis Europos Sąjungoje ir užkertant kelią naujų kliūčių atsiradimui.

4.10EESRK pabrėžia, kad reikia sudaryti tinkamas sąlygas darbuotojų, ypač aukštos kvalifikacijos talentingų STEM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos) sričių specialistų judumui. Taip pat būtų naudinga įdiegti praktinę asmenų švietimo ir mokymo trajektorijų pripažinimo sistemą, kad jie galėtų dirbti bet kurioje ES vietoje.

4.11EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad būtina tarpusavyje koordinuoti ekonominę politiką tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu. Todėl jis pritaria pasiūlymui parengti Konkurencingumo koordinavimo priemonę. Pagal šį pasiūlymą visos valstybės narės bendradarbiautų siekdamos užtikrinti, kad būtų pasiekti bendri ES tikslai tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis. Taip pat būtų naudinga nustatyti Europai svarbius tarpvalstybinius projektus ir vykdyti atitinkamas reformas bei investicijas.

4.12EESRK mano, kad kitoje daugiametėje finansinėje programoje ES finansines priemones, kuriomis siekiama panašių tikslų, iš tiesų reikėtų pakeisti Europos konkurencingumo fondu, kuris teiktų finansinę paramą Konkurencingumo koordinavimo priemonėje numatytiems veiksmams įgyvendinti.

4.13EESRK pažymi, kad Konkurencingumo fondas neturi būti kuriamas sanglaudos fondų sąskaita. Dabartinė sanglaudos politikai skirta ES biudžeto dalis kitoje DFP turėtų būti ne sumažinta, o padidinta, nes ES sanglaudos politika – ypač Europos socialinis fondas – pasirodė esanti gyvybiškai svarbi investuojant į žmones, kuriant darbo vietas ir stiprinant Europos socialinės rinkos ekonomikos modelį.

4.14EESRK remia veiksmus, kuriais siekiama modernizuoti perėjimo prie švarios energijos finansavimą, kuriuo skatinamas konkurencingumas, pavyzdžiui, naują viešosios paramos sistemą pagal švarios pramonės kursą. Tai gali padėti paprasčiau ir greičiau patvirtinti viešosios paramos priemones, skirtas atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimui, pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui ir pakankamų švarių technologijų gamybos pajėgumų užtikrinimui, Inovacijų fondo stiprinimui ir pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo banko steigimui.

4.15EESRK remia Europos investicijų banko (EIB) pastangas sukurti naujas finansines priemones pagal švarios pramonės kursą. Šiomis aplinkybėmis jis taip pat remia įvairias priemones, kuriomis siekiama sukurti elektrifikavimo tinklus, taip pat bendrą Komisijos ir EIB bandomąją elektros energijos pirkimo sutarčių programą, pagal kurią sutartis galėtų sudaryti MVĮ ir energijai imlios pramonės šakos.

4.16EESRK taip pat atkreipia dėmesį į programoje „TechEU“, kuri įgyvendinama pagal „InvestEU“, numatytos Švarių technologijų garantijų priemonės svarbą ir rekomenduoja išlaikyti „InvestEU“ remiamą programą („Socialinių investicijų ir įgūdžių politikos liniją“), skirtą socialiniam aspektui stiprinti.

2025 m. rugsėjo 5 d., Briuselis.

Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyriaus pirmininkas

Ioannis VARDAKASTANIS

____________

(1)      Išsamus ES ir euro zonos ekonomikos struktūrinių problemų aprašymas pateikiamas EESRK nuomonėje „2025 m. euro zonos ekonominė politika“, kuri buvo priimta 2025 m. sausio 22 d. plenarinėje sesijoje. OL C, C/2025/1190, 2025 3 21, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/1190/oj .

(2)      Pvz., STEP platforma, švarios pramonės kursas, M. Draghi pranešimo B dalis ir atskirų strateginių pramonės šakų veiksmų planai.

(3)      Nustatyta ES startuolių ir veiklos masto didinimo strategijoje ir daugiausia dėmesio skiriama energetikai, grindžiamai atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, įskaitant branduolinę energiją, dirbtinį intelektą, kvantines technologijas, pažangiuosius puslaidininkius, medicinos ir farmacines technologijas, robotiką ir pažangiąsias medžiagas ir kt.

(4)      Žr. EESRK nuomonę „Komunikatas dėl santaupų ir investicijų sąjungos“ (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(5)      Žr. EESRK nuomonę „2024 m. euro zonos ekonominė politika“, OL C, C/2024/2104, 2024 3 26, ELI:  http://data.europa.eu/eli/C/2024/2104/oj .

(6)      Lentelėje pateikiami Eurostato duomenys.

(7)      OL L, 2024/1263, 2024 4 30, ELI: http://data.europa.eu/eli/L/2024/1263/oj .

(8)      Žr. EESRK nuomonės „Investicijos ir reformos konkurencingumui didinti ir kapitalo rinkų sąjungai sukurti“ , 2.2.5 punktą. (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(9)    Žr. EESRK nuomonę „Ekonominis poveikis, kurį daro ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) įgyvendinimas“ (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(10)    Žr. M. Draghi pranešimą dėl ES konkurencingumo ir E. Letta pranešimą dėl bendrosios rinkos ateities .

(11)    Žr. 2025 m. gegužės 8 d. Europos Centrinio Banko nuomonę dėl pasiūlymų iš dalies pakeisti įmonių informacijos apie tvarumą teikimo ir išsamaus patikrinimo reikalavimus ( CON/2025/10 ).