10.4.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 107/69

(1)

Po diskusijų su Institucija iki pranešimo pateikimo, 2012 m. gegužės 2 d. raštu, Norvegijos valdžios institucijos pranešė apie valstybės pagalbos Šiaurės Norvegijos Užsakomųjų skrydžių fondui schemą pagal 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį (1).

(2)

2012 m. birželio 27 d. raštu (2) Institucija pranešė Norvegijos valdžios institucijoms apie savo sprendimą pradėti 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalyje ir II dalies 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą oficialią tyrimo procedūrą dėl planų teikti pagalbą pagal Šiaurės Norvegijos Užsakomųjų skrydžių fondo schemą.

(3)

Apie Institucijos sprendimą (Nr. 246/12/COL) pradėti procedūrą paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir jo EEE priede (3).

(4)

Norvegijos valdžios institucijos pateikė savo pastabas dėl Sprendimo Nr. 246/12/COL 2012 m. rugpjūčio 27 d. raštu (4).

(5)

Institucija gavo aštuonių suinteresuotų trečiųjų šalių pastabas dėl Sprendimo Nr. 246/12/COL (5).

(6)

Norvegijos valdžios institucijos 2012 m. lapkričio 15 d. (6) ir 2013 m. balandžio 23 d. (7) raštais pateikė savo pastabas dėl trečiųjų šalių pateiktų pastabų.

(7)

Pagal šią priemonę numatyta sukurti Užsakomųjų skrydžių fondo schemą (toliau – Užsakomųjų skrydžių fondas arba schema), pagal kurią bus teikiama pagalba įmonėms, organizuojančioms keliones užsakomaisiais skrydžiais (8) į tris Šiaurės Norvegijos apskritis – Nordlandą, Tromsę ir Finnmarką (toliau – apskritys). Užsakomųjų skrydžių fondas bus ne pelno įmonė, per kurią bus teikiama pagalba. Užsakomųjų skrydžių fondo kapitalizacijai bus panaudotos visų trijų apskričių lėšos.

(8)

Schema bus taikoma užsakomiesiems skrydžiams į visus Šiaurės Norvegijos oro uostus. Pasak Norvegijos valdžios institucijų, jos tikisi, kad pagal schemą bus naudojami tik dideli orlaiviai (9), nes paprastai tik tokie orlaiviai tinka užsakomiesiems skrydžiams (10). Perteklinių pajėgumų esama visuose Šiaurės Norvegijos oro uostuose.

(9)

Pagalba bus padengiama iki 25 % visų užsakomojo skrydžio sąnaudų, kelionių organizatoriaus patirtų organizuojant tinkamus skrydžius, ir ji bus teikiama tik tokioms sąnaudoms padengti (11).

(10)

Norvegijos valdžios institucijos numato, kad įsteigtas Užsakomųjų skrydžių fondas paskatins pradėti 16 užsakomųjų skrydžių serijų (12), kurių kiekvieną sudarys po septynis grįžtamuosius reisus, t. y. iš viso 112 grįžtamųjų reisų, per pirmus metus. 60 % vietų užimtumas (13) yra „blogiausias scenarijus“, kuriam esant pagalbos intensyvumas bus didžiausias. (14) Numatant, kad vidutinis vietų užimtumas bus 60 %, apskaičiuota bendra metinė Užsakomųjų skrydžių fondo pagalbos suma turėtų būti apie 8 400 000 NOK (15).

(11)

Ši schema yra Norvegijos valdžios institucijų nuoseklios regioninės plėtros strategijos dalis. Vienas svarbiausių Norvegijos „Tolimosios šiaurės politikos“ tikslų yra „regioninėmis ir nacionalinėmis pastangomis, bendradarbiaujant su užsienio partneriais ir suinteresuotomis vietos gyventojų grupėmis, sudaryti palankias sąlygas užimtumui, vertės kūrimui ir gerovei visoje šalyje“ (16). Turizmui tenka svarbi vieta Šiaurės Norvegijos politikoje siekiant neleisti, kad toliau mažėtų gyventojų, šiuo tikslu kuriant darbo vietas turizmo pramonėje. Užsakomųjų skrydžių fondas taip pat minimas Norvegijos Vyriausybės turizmo strategijoje (17). Pastangos didinti turizmą siekiant, kad gyventojų nemažėtų, yra svarbi Nordlando, Tromsės ir Finmarko apskričių regioninės valdžios institucijų politikos kryptis (18).

(12)

Užsakomųjų skrydžių fondas tikriausiai bus įsteigtas kaip visoms trim apskritims priklausanti įmonė. Užsakomųjų skrydžių fondo direktorių valdyba paskirs grupę, kuri tenkins nustatytus kriterijus atitinkančias paraiškas suteikti pagalbą pagal šią schemą.

(13)

Užsakomųjų skrydžių fondo tikslas yra padidinti oro uostų naudojimą Šiaurės Norvegijoje ir taip skatinti regiono ekonominę plėtrą. Šia pagalbos priemone tikimasi sumažinti su užsakomųjų (nereguliarių) skrydžių į Šiaurės Norvegiją organizavimu siejamą ekonominę riziką.

(14)

Visose trijose apskrityse gyventojų tankis mažas, vidutiniškai 4,2 gyventojo kvadratiniame kilometre, taigi jos priskirtinos „rečiausiai apgyvendintiems regionams“, kaip apibrėžta Institucijos regioninės pagalbos gairėse (19). Be to, šiose apskrityse mažėja gyventojų.

(15)

Anksčiau su Šiaurės Norvegija jungė keletas užsakomųjų skrydžių maršrutų, bet jie nebuvo sėkmingi (20). To priežastis galėjo būti užsakomiesiems skrydžiams taikomos atšaukimo taisyklės. Atšaukti skrydį, kai iki jo lieka nedaug laiko, labai brangiai kainuoja. Galutinis užsakomojo skrydžio atšaukimo ar patvirtinimo terminas yra keli mėnesiai iki užsakomųjų skrydžių serijos pradžios. Jeigu iki šio termino parduodama nedaug bilietų, užsakomųjų skrydžių serija dažnai atšaukiama, antraip kelionių organizatorius rizikuotų, kad jam teks mokėti atšaukimo mokestį arba patirti nuostolių dėl pustuščio orlaivio. Turizmo pramonės dalyviai mano, kad sumažinus šią riziką įvyktų daug daugiau skrydžių, jie galbūt net būtų pelningi. Vis dėlto atrodo, kad kelionių organizatoriai, užuot laukę ir tikėjęsi gauti pelno dėl bilietų pirkimo prieš pat skrydį, yra linkę verčiau atšaukti skrydžius, kad nereikėtų skristi pustuščiais orlaiviais.

(16)

Įvertintas turizmo poveikis trijų apskričių ekonomikai 2010 m. sudarė apie 14 mlrd. NOK. Į jį įskaičiuotas ir tiesioginis, ir netiesioginis turizmo poveikis (21). Tolesnėje lentelėje pateikta pavyzdžių, kiek iš turistų uždirbo įvairūs trijų apskričių pramonės sektoriai (22).

(17)

Šiaurės Norvegijos viešbučių pramonės problemos yra perteklinis pajėgumas ir per mažas veiklos pelnas. Be to, turimi pajėgumai labai nevienodai panaudojami per ištisus metus. Sunkumų turizmo pramonei kelia daugelio darbo vietų sezoniškumas. Norvegijos valdžios institucijų manymu, taikoma pagalbos schema padidins turizmą ne sezono metu, o tai itin padės užimtumui turizmo pramonėje. 2012 m. įvertinta, kad keliautojai, atvykę į Šiaurės Norvegiją, šiame regione išleistų 9 000 NOK (vienam asmeniui) (23). Norvegijos valdžios institucijų manymu, nedidelė pagalba iš Užsakomųjų skrydžių fondo paskatins turistus išleisti kur kas daugiau pinigų šioje teritorijoje, kuriai skirta pagalbos schema. Tai parodyta tolesnėje lentelėje (24).

(18)

Užsakomųjų skrydžių fondo biudžetas bus sudarytas atitinkamų apskričių kapitalo injekcijomis. Teikiamos pagalbos teisinis pagrindas bus apskričių valdžios institucijų sprendimai dėl biudžeto (25).

(19)

Užsakomųjų skrydžių fondui bus leidžiama teikti pagalbą jo įstatuose nustatyta tvarka; fondas su pagalbos gavėjais sudarys nustatytos formos sutartis.

(20)

Užsakomųjų skrydžių fondo pagalbos prašys kelionių, t. y. užsakomųjų skrydžių, organizatoriai. Visoms Užsakomųjų skrydžių fondui teikiamoms paraiškoms turės pritarti trys šalys:

(21)

Užsakomųjų skrydžių fondo pagalbą tvirtinanti grupė gali atmesti paraišką, jei:

(22)

Užsakomųjų skrydžių fondas teiks pagalbą įmonėms, organizuojančioms keliones užsakomaisiais skrydžiais į Šiaurės Norvegiją. Tokie kelionių organizatoriai gali būti įsisteigę Šiaurės Norvegijoje ar kitoje vietoje, EEE ar už jos ribų.

(23)

Pagalba bus padengiama iki 25 % visų užsakomojo skrydžio sąnaudų ir ji bus teikiama tik tokioms sąnaudoms padengti (t. y. turistinių kelionių organizatoriaus sutarties su oro vežėju finansiniams įsipareigojimams įvykdyti). Jokios kitos kelionių organizatorių patirtos sąnaudos nėra tinkamos finansuoti pagal šią schemą.

(24)

Pagalba bus apskaičiuojama remiantis „vidutiniu vietų užimtumu“ per atitinkamos užsakomųjų skrydžių serijos skrydžius, išskyrus tuščių orlaivių skrydžius (26). Vietų užimtumas bus nustatomas dalijant tikrąjį išvykstančių keleivių skaičių iš didžiausio vietų skaičiaus orlaivyje. Keleivių duomenys bus gauti remiantis oficialia Norvegijos oro uostų administracijos informacija. Į tuščių orlaivių skrydžius nebus atsižvelgiama skaičiuojant vidutinį vietų užimtumą, bet jie bus įtraukti skaičiuojant visas tinkamas finansuoti užsakomųjų skrydžių serijos sąnaudas.

(25)

Kelionių organizatoriai privalės nustatyti nenuostolingumo ribą, kuri bus lygi 80 % vietų užimtumui (27). Jei pardavus bilietus bus užimta tik 60 % ar dar mažiau vietų orlaivyje, Užsakomųjų skrydžių fondas kelionių organizatoriui kompensuos 25 % užsakomojo skrydžio sąnaudų ir tai bus didžiausias leistinas pagalbos intensyvumas. Taigi didžiausia (25 %) parama bus skiriama, kai vietų užimtumas bus 60 % ar dar mažesnis. Vietų užimtumui pasiekus 80 % pagalba nebebus teikiama. Tai parodyta tolesnėje lentelėje (28).

(26)

Jei per užsakomųjų skrydžių seriją naudojamame orlaivyje vietų užimtumas bus nuo 60 iki 80 %, iš Užsakomųjų skrydžių fondo skirta išmoka bus padengti kelionių organizatoriaus nuostoliai, susiję su ta užsakomųjų skrydžių serija. Tolesniame grafike parodyta, kaip veiks Užsakomųjų skrydžių fondas (29).

(27)

Kaip parodyta šiame grafike, jeigu vietų užimtumas per skrydžius nesieks 60 %, kelionių organizatorius patirs nuostolių, nes jo apyvartos kartu su gauta 25 % intensyvumo pagalba nepakaks, kad būtų pasiekta nenuostolingumo riba. Užsakomųjų skrydžių fondo finansinė pagalba padengs kelionių organizatoriaus nuostolius tik tada, kai vietų užimtumas bus nuo 60 iki 80 %

(28)

Pagalbos lėšos bus išmokėtos iš Užsakomųjų skrydžių fondo kelionių organizatoriams po to, kai užsakomųjų skrydžių į Šiaurės Norvegiją serijos bus užbaigtos ir Užsakomųjų skrydžių fondo pagalbą tvirtinanti grupė bus įvertinusi ir patvirtinusi, kad tenkinami visi pagalbos suteikimo kriterijai.

(29)

Užsakomųjų skrydžių fondo pagalbą galima gauti kartu su kitų rūšių pagalba. Užsakomųjų skrydžių fondas koordinuos tų pačių tinkamų sąnaudų finansavimą pagal kitas pagalbos schemas, tad galiojančiose gairėse nustatytas didžiausias pagalbos intensyvumas nebus viršytas. Užsakomųjų skrydžių fondo pagalbos veiklai negalima sumuoti su de minimis parama dėl tų pačių tinkamų finansuoti sąnaudų, taip apeinant Regioninės pagalbos gairėse nustatytas didžiausio pagalbos intensyvumo ribas.

(30)

Apie Užsakomųjų skrydžių fondą bus paskelbta naujame „Avinor AS“ (30) svetainės puslapyje ir www.visitnorthnorway.com.

(31)

Užsakomųjų skrydžių fondas užtikrins, kad kiekvienais metais būtų skelbiamas pagalbą gaunančių kelionių organizatorių sąrašas jame visais atvejais nurodant viešojo finansavimo šaltinį, įmonę gavėją, pagalbos sumą ir atitinkamą keleivių skaičių.

(32)

Tuo atveju, jeigu pagalbą gavęs kelionių organizatorius nebeatitinka Užsakomųjų skrydžių fondo taikomų kriterijų, jam nustatyta tvarka skiriamos baudos.

(33)

Užsakomųjų skrydžių fondo trejų pirmųjų veiklos metų biudžetas bus 30 mln. NOK. Vėliau, jei būtinai reikės, bus įnešta daugiau kapitalo. Fondo nuosavo kapitalo dydis negalės viršyti 30 mln. NOK. Didžiausia įmanoma Užsakomųjų skrydžių fondo pagalbos suma (absoliutusis didžiausias pagalbos intensyvumas) bus 15 mln. NOK per metus. Tačiau įvertinta, kad iš tiesų Užsakomųjų skrydžių fondo pagalba bus kur kas mažesnė nei 10 mln. NOK per metus.

(34)

Pasak Norvegijos valdžios institucijų, Užsakomųjų skrydžių fondas veiks 10 metų.

(35)

Remdamasi Norvegijos valdžios institucijų suteikta informacija Institucija mano, kad EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos yra tenkinamos ir kad schema, apie kurią pranešta, yra valstybės pagalba. Savo sprendime (Nr. 246/12/COL) Institucija išreiškė abejones, ar schema atitinka EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalį kartu su Institucijos regioninės pagalbos gairėse nustatytais reikalavimais. Ypač suabejota dėl to, ar pagalba veiklai gali būti suteikta tiesioginiams gavėjams, kurie nėra įsisteigę Šiaurės Norvegijos regione.

(36)

Institucija gavo aštuonių suinteresuotų trečiųjų šalių pastabas, iš kurių septynios yra palankios Užsakomųjų skrydžių fondui: jas pateikė Innovative Experiences  (31), NHO Reiseliv  (32), Avinor, VinterTroms AS  (33), Northern Norway Tourist Board Ltd., viešbučių tinklai Rica Hotels ir Thon Hotels, taip pat Voigt Travel b.v., o prieš fondą pasisakė NHO Luftfart  (34).

(37)

Visos Užsakomųjų skrydžių fondui pritariančios trečiosios šalys labai jį remia ir tvirtina, kad jis yra labai svarbus Šiaurės Norvegijos regiono plėtrai ir Šiaurės Norvegijai kaip turizmo maršrutui. Jos Institucijai pateikė, be kita ko, šias pastabas:

(38)

Toliau apibendrintos svarbiausios pastabos, kurias pateikė Užsakomųjų skrydžių fondui nepritarianti trečioji šalis (35):

(39)

Norvegijos valdžios institucijos savo pastabas dėl Sprendimo Nr. 246/12/COL pateikė 2012 m. rugpjūčio 27 d. raštu (37), o savo požiūrį į trečiųjų šalių pastabas išdėstė 2012 m. lapkričio 15 d. ir 2013 m. balandžio 23 d. raštais (38).

(40)

Daugumoje Arkties regiono teritorijų, įskaitant Norvegijos šiaurę, patiriama problemų dėl nepakankamos vietos pramonės šakų įvairovės, problemų dėl atokumo, didelių atstumų tiek vietoje, tiek iki išorės pasaulio, taip pat dėl atšiaurių oro sąlygų. Užsakomųjų skrydžių fondas turėtų padėti paįvairinti vietos pramonę kuriant darbo vietas turizmo ir susijusiuose sektoriuose. Atitinkamos apskritys laiko Užsakomųjų skrydžių fondą svarbia priemone, sulėtinsiančia gyventojų mažėjimo procesą toje teritorijoje.

(41)

Pagalbos teikimas už atitinkamos vietovės ribų įsikūrusiai įmonei visiškai atitinka Regioninės pagalbos gaires, jei tik numatytasis tokios pagalbos poveikis patiriamas tame regioninės pagalbos teikimo kriterijus atitinkančiame regione. Užsakomųjų skrydžių fondo poveikį turėtų patirti trys Šiaurės Norvegijos apskritys.

(42)

Regioninės pagalbos gairėse ir Gairėse dėl oro uostų finansavimo ir valstybės pagalbos oro transporto bendrovių veiklai iš regioninių oro uostų pradėti nėra jokių apribojimų, kad pagalbos veiklai teikimas priklausytų nuo jos gavėjo buvimo vietos, jei tik numatytasis pagalbos poveikis patiriamas tame regione, kuriam skirta pagalba. Be to, sprendžiant iš Europos Komisijos ir Institucijos praktikos tiek dėl pagalbos veiklai, tiek dėl pagalbos pradedant veiklą iš regioninių oro uostų, atitinkamai remiantis SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu ir EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktu, pagalbą veiklai leidžiama teikti be jokių apribojimų dėl jos gavėjo buvimo vietos.

(43)

Pagalbos ryšys su vietove, kuriai ji skirta, yra aiškus. Tolesnėje schemoje parodyta, kaip turėtų būti patirtas teigiamas Užsakomųjų skrydžių fondo poveikis Šiaurės Norvegijoje (39).

(44)

Pagalbos paskatinta ekonominė veikla turės keleriopą poveikį. Oro vežėjas iš užsakomųjų skrydžių organizatoriaus gaus pajamų už užsakytąjį orlaivį. Kelionių organizatorius gaus pajamų iš užsakomųjų skrydžių. Svarbiausią poveikį patirs Šiaurės Norvegijos ekonomika, kaip parodyta rodyklėmis pateiktos schemos dešiniajame apatiniame kampe. Užsakomųjų skrydžių fondas nenustato jokių apribojimų, kokioje vietoje turėtų būti įsisteigęs orlaivį užsakantis kelionių organizatorius, tačiau pagalba jam bus teikiama tik su sąlyga, kad jis organizuos užsakomųjų skrydžių seriją į kurį nors regioninį Šiaurės Norvegijos oro uostą.

(45)

Aptariama schema yra tinkama ir būtina (40).

(46)

Susijusios apskritys mano, kad Užsakomųjų skrydžių fondas yra suderinamas su Regioninės pagalbos gairėmis. NET jeigu Institucija su tuo nesutiktų, susijusios apskritys vis tiek laiko šią pagalbos schemą suderinama su EEE susitarimu – arba pagal Gaires dėl oro uostų finansavimo ir valstybės pagalbos oro transporto bendrovių veiklai iš regioninių oro uostų pradėti, arba tiesiai pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą.

(47)

Atsižvelgdamos į trečiųjų šalių pastabas Norvegijos valdžios institucijos ypač pasistengė atsakyti į pastabas, kurias pateikė NHO Luftfart  (41). Norvegijos valdžios institucijų manymu, kad kai kurios iš šių pastabų pateiktos remiantis prieštaringai aiškinamais faktais:

(48)

EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Išskyrus tuos atvejus, kai šis Susitarimas nustato kitaip, EB valstybių narių, ELPA valstybių arba iš jų išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su šiuo Susitarimu, kai ji daro įtaką Susitariančiųjų Šalių tarpusavio prekybai.“

(49)

Pagalbos priemonę turi skirti valstybė arba ji turi būti skiriama naudojant valstybės išteklius.

(50)

Norvegijos valdžios institucijos pranešė, kad Užsakomųjų skrydžių fondas tikriausiai bus tiesiogiai finansuojamas iš trijų apskričių biudžetų (neatmetama prielaida, kad jam gali tiesiogiai skirti lėšų ir Norvegijos valstybė).

(51)

Todėl Institucija mano, kad pastaroji sąlyga tenkinama, nes schema bus finansuojama arba iš apskričių, arba iš valstybės biudžeto (42).

(52)

Pirma, taikant priemonę pagalbos gavėjams turi būti suteikiamas pranašumas, dėl kurio jiems nebereikia mokėti paprastai iš jų biudžetų mokamų mokesčių.

(53)

Kelionių organizatoriai pagal šią pagalbos schemą gaus tiesioginę dotaciją, kuria bus sumažintos tam tikros užsakomųjų skrydžių serijos skrydžio sąnaudos. Trijose apskrityse įsikūrusiems paslaugų teikėjams schema bus netiesiogiai naudinga tuo, kad į regioną pateks daugiau turistų.

(54)

Antra, pagalbos priemonė turi būti atrankinė, nes ją taikant palaikomos tam tikros įmonės ar tam tikrų prekių gamyba.

(55)

Schema bus tiesiogiai naudinga tik kelionių organizatoriams, organizuojantiems užsakomuosius skrydžius į Šiaurės Norvegiją. Ji taip pat bus netiesiogiai naudinga tik trijose apskrityse įsikūrusiems veiklos vykdytojams (paslaugų teikėjams).

(56)

Todėl Institucija mano, kad ši priemonė yra atrankinė.

(57)

Valstybės pagalbai taikoma EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalis, jei ji iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti ir daro įtaką EEE susitarimo Susitariančiųjų Šalių tarpusavio prekybai. Taikant EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį pakanka, kad pagalba keltų grėsmę iškraipyti konkurenciją, nes ja būtų suteiktas atrankinis pranašumas. Pagalba laikoma iškraipančia konkurenciją, jei ji suteikiama įmonei, kuri vykdydama veiklą konkuruoja su kitomis įmonėmis.

(58)

Tiesioginiai šios schemos pagalbos gavėjai yra kelionių organizatoriai, rengiantys užsakomuosius (nereguliarius) skrydžius į Šiaurės Norvegiją. Šie kelionių organizatoriai vykdo veiklą keliose apskrityse, veiklos sektoriuje, kuriam yra būdinga didelė konkurencija. Netiesioginiai pagalbos gavėjai pagal šią schemą yra Šiaurės Norvegijos turizmo pramonės paslaugų teikėjai, kuriems ši pagalba naudingai padidins iš užsienio atvykstančių turistų kuriamą paklausą. Teikiama pagalba gali paskatinti turistus rinktis keliauti į Šiaurės Norvegiją užuot atostogavus kitose šalyse. Iškraipoma ne tik kelionių organizatorių, bet ir galbūt turizmo paslaugų teikėjų konkurencija. Negana to, oro uostams yra būdinga konkurencija tarptautiniu mastu stengiantis pritraukti daugiau skrydžių ir naujų maršrutų, taigi pagalba taip pat gali iškraipyti konkurenciją tarp oro uostų.

(59)

Institucijos nuomone, schema gali sustiprinti tiesiogiai ar netiesiogiai ja besinaudojančių veiklos vykdytojų padėtį prieš jų konkurentus, kurie panašios pagalbos negavo. Todėl bet kokią pagalbą pagal šią schemą galima laikyti iškraipančia ar galinčia iškraipyti konkurenciją.

(60)

Manoma, kad valstybės pagalba tam tikroms įmonėms daro įtaką EEE susitarimo Susitariančiųjų Šalių tarpusavio prekybai, jei jos gavėjo ekonominė veikla apima prekybą tarp Susitariančiųjų Šalių. Pagalba bus teikiama kelionių organizatoriams, siūlantiems organizuotas poilsines keliones Norvegijoje užsienio šalių turistams. Tai yra iš esmės tarpvalstybinė veikla. Be to, Šiaurės Norvegijos turizmo pramonė, kuriai ši pagalbos schema bus naudinga netiesiogiai, yra kitų EEE valstybių turizmo pramonės konkurentė.

(61)

Todėl valstybės finansavimas pagal šią priemonę, apie kurią pranešta, paveiks EEE susitarimo Susitariančiųjų Šalių tarpusavio prekybą.

(62)

Institucija mano, kad visos EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos tenkinamos, todėl schema, apie kurią pranešta, yra valstybės pagalba. Valstybės pagalba yra suderinama su EEE susitarimo veikimu tik jei ji atitinka kurią nors iš nukrypti leidžiančių nuostatų EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalyje.

(63)

Pagal schemą numatyta pagalbos priemonė laikoma pagalba veiklai. Regioninės pagalbos gairėse nustatyta: „Pagalbos veiklai schemų regioninės pagalbos žemėlapiai neapima, ir kiekviena iš jų yra vertinama atskirai, remiantis atitinkamos ELPA valstybės pranešimu pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį“ (43).

(64)

Pagal 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį „ELPA priežiūros institucija laiku informuojama apie visus planus suteikti ar keisti pagalbą, kad galėtų pateikti savo pastabas. <…> Atitinkama valstybė savo pasiūlytų priemonių neįgyvendina tol, kol nepriimamas galutinis sprendimas“.

(65)

2012 m. gegužės 2 d. pateikusios pranešimą dėl Užsakomųjų skrydžių fondo (44) Norvegijos valdžios institucijos įvykdė 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą pranešti.

(66)

Neįgyvendindamos šios schemos, apie kurią pranešta, Norvegijos valdžios institucijos įvykdė 3 protokolo II dalies 3 straipsnyje nustatytą įpareigojimą nesiimti veiksmų.

(67)

Kaip privaloma pagal oficialią procedūrą, Institucija išnagrinėjo Norvegijos valdžios institucijų ir trečiųjų šalių pateiktas pastabas.

(68)

Pagal nukrypti leidžiančią nuostatą EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte EEE susitarimo veikimui neprieštaraujančia gali būti laikoma:

„pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų regionų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui“.

(69)

Vertinant pagalbos suderinamumą, kaip jau minėta, tai yra pagalba veiklai. Teikiant pagalbą veiklai įmonė nepatiria išlaidų, kurias ji įprastai turėtų padengti pati valdydama ar vykdydama įprastą veiklą (45). Teikti pagalbą veiklai paprastai draudžiama.

(70)

Regioninės pagalbos gairėse nustatyta:

„Remiantis EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies a ir c punktais, pagalba, skirta EEE palankių sąlygų neturinčių regionų ekonominei plėtrai skatinti, gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimo nuostatomis. Tokia valstybės pagalba vadinama nacionaline regionine pagalba. Nacionalinė regioninė pagalba yra didelėms bendrovėms suteikta investicinė pagalba arba tam tikromis ribotomis aplinkybėmis pagalba veiklai, kai abiejų rūšių pagalba yra skirta konkretiems regionams, siekiant pašalinti regioninius skirtumus“ (pabraukta mūsų) (46).

(71)

Gairėse taip pat nustatyta, kad:

„Nukrypstant nuo pirmesnio punkto, pagalba veiklai, kuri nėra nei laipsniškai mažinama, nei ribojama pagal laiką, gali būti leidžiama tik rečiausiai apgyvendintuose regionuose tiek, kiek ji skirta užkirsti kelią užsitęsusiam gyventojų skaičiaus mažėjimui šiuose regionuose arba jį sušvelninti (47). Rečiausiai apgyvendinti regionai yra NUTS II lygio regionai (Norvegija) arba NUTS IV lygio regionai (Islandija), kuriuose gyventojų tankis yra 8 gyventojai viename kvadratiniame kilometre arba mažiau, ir apima su jais besiribojančias mažesnes teritorijas, atitinkančias tokio paties gyventojų tankio kriterijų“ (pabraukta mūsų) (48).

(72)

Kaip nustatyta Regioninės pagalbos gairėse, teikti pagalbą veiklai, kuri nėra nei laipsniškai mažinama, nei ribojama pagal laiką, gali būti leidžiama tik rečiausiai apgyvendintuose regionuose, kiek ji skirta užkirsti kelią užsitęsusiam gyventojų skaičiaus mažėjimui šiuose regionuose arba jį sušvelninti. Rečiausiai apgyvendinti yra tie regionai, kurių gyventojų tankis yra 8 ar mažiau gyventojų kvadratiniame kilometre (49).

(73)

Trijų susijusių apskričių gyventojų tankis yra 4,2 gyventojo kvadratiniame kilometre. Taigi jos tenkina Regioninės pagalbos gairėse nustatytas sąlygas, kad joms skirtos pagalbos veiklai priemonės suderinamumą būtų galima vertinti lanksčiau.

(74)

Pagalbos išmokos bus skiriamos kelionių organizatoriams, kurie gali būti įsikūrę ir už Norvegijos bei EEE ribų. Todėl tiesioginiai pagalbos gavėjai nebūtinai bus įsikūrę rečiausiai apgyvendintuose regionuose.

(75)

Sprendime pradėti procedūrą Institucija suabejojo, ar schema, pagal kurią numatoma skirti pagalbą gavėjų, galinčių būti ir ne rečiausiai apgyvendintuose regionuose, veiklos sąnaudoms padengti, gali būti laikoma suderinama su Regioninės pagalbos gairėmis. Institucija abejojo, ar tai, kad schema netiesiogiai paveiks regiono įmones, reiškia pakankamai tvirtą ryšį su to regiono plėtra.

(76)

Norvegijos valdžios institucijų teigimu, kelionių organizatoriui teikiamos pagalbos ryšys su Šiaurės Norvegijos regiono plėtra yra pakankamas dėl šių priežasčių:

(77)

Institucija pažymi, kad pagalba kelionių organizatoriui bus teikiama tik su sąlyga, jog jis organizuos užsakomųjų skrydžių seriją į kurį nors regioninį Šiaurės Norvegijos oro uostą. Pagalba nebus teikiama turistų kelionėms užsakomaisiais skrydžiais ne į šį regioną. Akivaizdu, kad teritorija, kuriai ši pagalbos schema skirta, yra Šiaurės Norvegija – viena rečiausiai apgyvendintų Norvegijos sričių. Institucija taip pat atkreipė dėmesį į sąlygą, kad schema taikoma tik toms organizuotoms turistinėms kelionėms, dėl kurių sudarytas koks nors „vietos susitarimas“ šiame regione. Tai reiškia, kad schema gali daryti tiesioginį poveikį regionui, pritraukdama turistų, kurie be jos nebūtų čia atvykę. „Vietos susitarimas“ turėtų užtikrinti, kad atostogauti į Šiaurės Norvegiją atvykę turistai apsistotų tame regione. Šio pagal schemą privalomo „vietos susitarimo“ vertė – ne mažiau 800 NOK kiekvienam turistui. Pagalbos lėšos iš Užsakomųjų skrydžių fondo bus išmokėtos užbaigus užsakomųjų skrydžių seriją ir dokumentais patvirtinus, kad tenkinami pagalbos kriterijai. Vienas iš kriterijų yra tai, kad prie paraiškos turi prisidėti bent vienas turizmo paslaugų tikslinėje vietovėje teikėjas. Pagalba nebus teikiama „tik skrydžių projektams“. Trijose apskrityse įsikūrusiems paslaugų teikėjams schema bus netiesiogiai naudinga tuo, kad į regioną atvyks daugiau turistų, taigi padidės jų paslaugų paklausa. I dalies 2.2 skirsnio lentelėse dėl turistų išlaidų parodyta, kad turistų daugėjimas turės tiesioginį ekonominį poveikį regiono turizmo sektoriui. Institucijos nuomone, galima tikėtis, kad svarbiausią ekonominį pagalbos schemos poveikį patirs toji teritorija, kuriai ji skirta.

(78)

Institucija taip pat pažymi, kad Europos Komisija leido teikti regioninę pagalbą gavėjams, įsikūrusiems ir ne pačiuose regioninės pagalbos teikimo kriterijus atitinkančiuose regionuose. Pavyzdžiui, sprendimu dėl Italijos (Sicilijos) Komisija nustatė, kad dotacijos, kuriomis padengiamos sąnaudos, patiriamos skatinant turistų keliones užsakomaisiais skrydžiais, yra suderinamos su SESV 107 straipsnio 3 dalies a punktu. Dotacijas gali gauti kelionių organizatoriai, užsakę orlaivius turistams skraidinti į Siciliją. Taip pat suderinamos yra dotacijos, kuriomis padengiamos Italijos ir užsienio kelionių agentūrų organizuojamų kelionių į Siciliją sąnaudos, kai toks turistų vežimas yra organizuotos turistinės kelionės dalis ir kai turistai keliauja traukiniu arba jūra (50).

(79)

Tuo remdamasi Institucija daro išvadą, kad nors tiesioginis pagalbos gavėjas gali būti įsikūręs ir ne Šiaurės Norvegijoje, schema yra pakankamai susieta su regionu, kuriame tikimasi pasiekti norimą pagalbos poveikį.

(80)

Atitinkamos ELPA valstybės uždavinys yra įrodyti, kad pagalba yra būtina ir tinkama užkirsti kelią užsitęsusiam gyventojų skaičiaus mažėjimui arba jį sušvelninti (51).

(81)

Kad priemonė, apie kurią pranešta, galėtų būti laikoma reikalinga, Norvegijos valdžios institucijos turi įrodyti, jog siekiant tikslo užkirsti kelią užsitęsusiam gyventojų mažėjimui arba jį sušvelninti būtina valstybės intervencija.

(82)

Norvegijos valdžios institucijos pranešė Institucijai, kad viena rečiausiai gyvenamų Europos teritorijų Šiaurės Norvegija visada buvo itin retai apgyvendinta, o gyventojų joje mažėjo ištisus dešimtmečius. Todėl, Norvegijos valdžios institucijų manymu, būtina tolesnėmis priemonėmis stabilizuoti šio regiono apgyvendinimą ir išvengti tolimesnio gyventojų mažėjimo. Pagalbos schema yra viena iš reikalingų priemonių šiam tikslui pasiekti. Norvegijos valdžios institucijos pripažįsta, kad vien įsteigtas Užsakomųjų skrydžių fondas gyventojų mažėjimo problemos neišspręs, tačiau mano, kad jis kaip bendros politikos elementas padės didinti regiono ekonominį aktyvumą, išsaugoti ir kurti naujas darbo vietas. Svarbiausi veiksniai, pagal kuriuos žmonės renkasi gyvenamąją vietą, yra galimybės įsidarbinti ir numatomos pajamos.

(83)

Kad pagalbos schema būtų laikoma tinkama, Norvegijos valdžios institucijos privalo įrodyti, jog nėra kitų priemonių, akivaizdžiai tinkamesnių tikslui pasiekti – užkirsti kelią gyventojų mažėjimui rečiausiai apgyvendintuose regionuose arba jį sumažinti (52).

(84)

Norvegijos valdžios institucijų teigimu, ši pagalbos schema yra priimtina kaip geriausia turima priemonė turizmui didinti, darbo vietoms turizmo pramonėje kurti, taigi ir regiono gyventojų mažėjimui stabdyti. Institucijų nuomone, vien tik tradicinė investicinė pagalba ne visada yra pati tinkamiausia priemonė sprendžiant specifines regiono problemas. Darbo vietos yra be galo svarbios siekiant, kad gyventojų nemažėtų. Turizmas yra augantis, imlus darbui ir kartu nuo vietinės darbo jėgos priklausomas sektorius. Siekiant Šiaurės Norvegijos turizmo pramonės plėtros, viena iš problemų yra turizmo sektoriaus pelningumo dydis ir sezoniškumas. Dėl Užsakomųjų skrydžių fondo veiklos turėtų padidėti turizmas ir ne sezono metu, todėl darbo vietos išliktų per visus metus. Norvegijos valdžios institucijos tvirtina, jog pasirinkus tokią pagalbos priemonę, kad būtų teikiama tik nedidelė pagalba vietinėms regiono įmonėms, skrydžių į atitinkamus oro uostus nedaugėtų (taigi ir turizmas regione nedidėtų) ir gyventojų mažėjimo nebūtų išvengta. Institucijų nuomone, Užsakomųjų skrydžių fondas yra potencialiai sėkmingiausia priemonė, kurios iškraipantis poveikis būtų minimalus. Todėl, jos mano, kad ši pagalbos schema yra tinkama.

(85)

Sprendime pradėti procedūrą Institucija išreiškė abejones dėl priemonės, apie kurią pranešta, ypač dėl to, ar šios schemos tikslų neįmanoma pasiekti kitais būdais, neteikiant pagalbos veiklai kelionių organizatoriams, kurie organizuoja poilsines keliones su užsakomaisiais (nereguliariaisiais) skrydžiais (pavyzdžiui, organizuoti keliones su reguliariaisiais skrydžiais).

(86)

Institucijos manymu, Norvegijos valdžios institucijos išsklaidė kai kurias jos abejones dėl šio klausimo ir įrodė, kad valstybės intervencija yra reikalinga ir kad ši schema yra būtina priemonė siekiant išvengti gyventojų mažėjimo Šiaurės Norvegijos regione. Be to, Institucijos manymu, Užsakomųjų skrydžių fondą galima laikyti priemone, padidinsiančia turizmą regione ir kartu užimtumą šiame viename rečiausiai apgyvendintų Norvegijos regionų. Tokiai išvadai pritaria trečiosios šalys iš įvairių šio regiono turizmo sektoriaus įmonių, palankiai atsiliepusios apie šią schemą. Vis dėlto Institucija abejoja dėl schemos tinkamumo ir poveikio regiono plėtrai ir gyventojų mažėjimo jame prevencijai. Nėra akivaizdu, kad tų tikslų neįmanoma pasiekti kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, organizuojant turistines keliones su reguliariaisiais skrydžiais.

(87)

Vertindama Institucija atsižvelgė į Regioninės pagalbos gaires, kuriose nustatyta:

„Kai išskirtiniais atvejais numatoma suteikti individualią ad hoc pagalbą atskirai įmonei arba tik vienai veiklos sričiai skirtą pagalbą, valstybės narės atsako už tai, kad būtų įrodyta, jog projektas yra naudingas nuosekliai regioninės plėtros strategijai“ (pabraukta mūsų) (53).

(88)

Šiaurės Norvegija yra viena iš prioritetinių regioninės plėtros sričių, o Norvegijos Vyriausybė siekia tikslo užkirsti kelią gyventojų mažėjimui ir skatinti apsigyventi šiame regione. Parama turizmo pramonei laikoma vienu svarbiausių šio regiono plėtrai veiksnių; Norvegijos valdžios institucijos tvirtina, kad suteikti daugiau galimybių įsidarbinti yra itin svarbu, kad būtų pasiektas tikslas užkirsti kelią regiono gyventojų mažėjimui arba jį sušvelninti.

(89)

Transporto ekonomikos institutas įvertino, kad 2007 m. iš užsienio atskridę turistai išleido po 7 480 NOK pirkiniams, už kuriuos buvo sumokėta iš anksto, ir 6 730 NOK pirkiniams vietoje. Vertinama, kad 2012 m. į Šiaurės Norvegiją atvykę keliautojai išleis po 9 000 NOK vienam asmeniui (54).

(90)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Institucija mano, kad turizmo pramonė galėtų būti svarbi regiono plėtrai. Potencialus pagalbos schemos ekonominis poveikis Šiaurės Norvegijai, didėjant turizmui šiame regione ir jam tampant geriau žinomu tarptautiniu turistų maršrutu, galėtų padėti stabilizuoti ir galbūt padidinti gyventojų skaičių.

(91)

Nepaisant to, nors reguliarieji ir nereguliarieji skrydžiai gali būti dvi atskiros rinkos (55), o siekiant didinti turizmą regione tiesioginiai reguliarieji skrydžiai į Šiaurės Norvegiją gali būti mažiau perspektyvus pasirinkimas (ypač ne sezono metu), Institucija toliau mano, kad nėra visiškai aišku, kodėl reguliarieji vidaus skrydžiai negali būti įtraukti į organizuojamas atostogų keliones, pavyzdžiui, kai kelionių organizatoriai susitaria dėl „organizuotų kelionių į abi puses“. Institucija pažymi, kad Norvegijos decentralizuota oro uostų sistema yra gerai išvystyta, nes skrydžiai yra svarbus susisiekimo būdas, ypač EEE pakraščio regionuose, kaip antai Šiaurės Norvegijoje. Norvegijos valdžios institucijos iš tiesų yra nustačiusios kelis vidaus oro eismo maršrutus, už kuriuos gali būti kompensuojama kaip už viešąją paslaugą ir už kuriuos valstybė moka kompensaciją pasirinktam oro vežėjui, kad šis eksploatuotų tokius maršrutus, kurie kitaip nebūtų komerciškai sėkmingi. Institucijos nuomone, nėra visiškai aišku, kodėl nustatyto schemos tikslo – padėti skatinti šio vieno iš rečiausiai apgyvendintų Norvegijos regionų plėtrą teikiant pagalbą užsakomiesiems skrydžiams iš užsienio į Norvegiją, kad padaugėtų turistų ne sezono metu ir būtų galima išsaugoti darbo vietas per ištisus metus – neįmanoma taip pat bent iš dalies pasiekti reguliariaisiais skrydžiais.

(92)

Todėl, Institucijos manymu, tebėra abejotina, ar siekiant iškeltų tikslų ši schema yra geriausia priemonė, kurios iškraipantis poveikis būtų minimalus. Institucija ypač mano, kad schema galėtų iškreipiančiai paveikti reguliariųjų skrydžių rinką.

(93)

Todėl Institucija mano, kad šią schemą būtų priimtina taikyti tik ribotą laikotarpį, padedant sukurti perspektyvią turizmo pramonę šiame rečiausiai apgyvendintame Norvegijos regione. Atrodo, kad šiam tikslui pasiekti būtų per daug dešimties metų laikotarpio, kurį Norvegijos valdžios institucijos norėtų taikyti šią schemą. Institucija mano, kad schemą reikėtų taikyti tik „pradiniu“ trejų metų laikotarpiu, per kurį bus galima vertinti jos tinkamumą. Todėl pasibaigus šiam laikotarpiui Norvegijos valdžios institucijos turėtų įvertinti schemos poveikį, atsižvelgdamos tiek į jos naudą, tiek į bet kokią žalą konkurencijai.

(94)

Pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą tam tikrų regionų ekonomikos sričių plėtrai skatinti skirtą pagalbą galima laikyti suderinama su šiuo Susitarimu, „jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui“. Kad schema būtų suderinama su bendrąja rinka, ji turi būti proporcinga tikslui, kurio ja siekiama.

(95)

Norvegijos valdžios institucijų nuomone, ši schema sukurta tokia, kad pagal ją būtų teikiama tik būtina pagalba. Didžiausia (25 %) parama iš Užsakomųjų skrydžių fondo bus teikiama tik kai vietų užimtumas orlaivyje bus 60 % ar dar mažesnis. Pagalbos intensyvumas bus laipsniškai mažinamas iki 0, kai vidutinis vietų užimtumas pasieks 80 % (56)

(96)

Norvegijos valdžios institucijos teigia, kad taikoma schema sumažins kelionių organizatorių patiriamą riziką ir vietų užimtumas viršys 60 %, todėl pagalbos intensyvumas neturėtų siekti 25 % užsakomojo skrydžio sąnaudų.

(97)

Institucija mano, kad svarbiausia schemos funkcija yra garantuoti kelionių organizatoriams, kad jiems nereikės atšaukti skrydžių, jeigu būtų užimta per mažai vietų orlaivyje. Didžiausia parama sudaro 25 % užsakomojo skrydžio sąnaudų. Papildomos užsakomųjų skrydžių sąnaudos, patiriamos, kai vietų užimtumas nesiekia 60 %, kompensuojamos nebus. Bendra per metus iš Užsakomųjų skrydžių fondo skiriama pagalbos suma neturėtų siekti 10 mln. NOK per metus. Institucija mano, kad tokia gana nedidelė pagalbos suma yra proporcinga. Tokia maža suma neturėtų pernelyg neigiamai paveikti prekybos.

(98)

Taigi šią schemą galima skirti nuo Europos Komisijos sprendimo dėl Graikijos priemokų kelionių organizatoriams schemos (57). Pagal pastarąją schemą kelionių organizatoriai turėjo gauti po 40 EUR už kiekvieną turistą. Institucija suprato, kad ši schema neapsiribojo tik kompensacijomis už papildomas transporto išlaidas, patirtas vežant turistus į Graikiją (58). Tuo ji skiriasi nuo Užsakomųjų skrydžių fondo, kurio tikslas – paskatinti kelionių organizatorius prisiimti sutartinius įsipareigojimus turistams dar neužsakius bilietų, skiriant jiems kompensacijas už nepadengtas transporto išlaidas skraidinant turistus į Šiaurės Norvegiją.

(99)

Institucija, kaip jau minėta, taip pat pažymi, kad šios schemos pagalbos gavėjai gali būti įsikūrę Norvegijoje arba užsienyje ir dėl užsakomųjų skrydžių gali sudaryti sutartis su Norvegijos arba užsienio oro vežėjais. Vienodos situacijos pagal schemą vienodai vertinamos. Todėl Institucija nelaiko šios schemos diskriminacine.

(100)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Institucija mano, kad pagalba yra proporcinga schemos tikslui.

(101)

Institucija savo 2012 m. birželio 27 d. Sprendime Nr. 246/12/COL suabejojo, ar schemą būtų galima patvirtinti ilgesniam kaip iki 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui. Iš gautų pastabų sprendžiama, kad siekiant padaryti reikšmingą poveikį regiono plėtrai, ilgesnis laikotarpis yra būtinas. Turint omenyje Institucijos sprendime Nr. 246/12/COL išreikštas abejones dėl schemos poveikio regiono plėtrai ir gyventojų mažėjimo jame prevencijai, trejų (3) metų laikotarpis yra tinkamesnis. Visais atvejais pagalbos veiklai poreikį ir jos dydį reikėtų reguliariai pakartotinai vertinti siekiant užtikrinti, kad ji turėtų ilgalaikės reikšmės tam regionui (59). Per šį ilgesnį laikotarpį bus lengviau vertinti ilgalaikį schemos poveikį.

(102)

Todėl po trejų (3) metų Norvegija turėtų pateikti ataskaitą, kurioje būtų įvertintas schemos poveikis regiono turizmo plėtrai ir gyventojų mažėjimo jame prevencijai, taip pat poveikis konkurencijai, kad Institucija galėtų įvertinti schemos būtinumą ir tinkamumą.

(103)

Institucija mano, kad visos EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos tenkinamos, todėl Užsakomųjų skrydžių fondo schema yra valstybės pagalba.

(104)

Remdamasi atliktu vertinimu Institucija mano, kad Užsakomųjų skrydžių fondo schema yra suderinama su EEE susitarimu pagal nukrypti leidžiančią nuostatą, pateiktą EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte.

(105)

Tačiau Institucija suabejojo dėl šios schemos tinkamumo ir jos poveikio regiono plėtrai bei gyventojų mažėjimo jame prevencijai. Abejonių kilo ypač dėl to, ar schemos tikslų neįmanoma pasiekti kitokiomis priemonėmis. Todėl Institucija padarė išvadą, kad schemą galima patvirtinti trejų metų laikotarpiui nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Be to, Norvegijos valdžios institucijos įpareigojamos parengti ir pateikti schemos įvertinimą ir pagrįsti dokumentais jos poveikį regiono turizmo plėtrai ir gyventojų mažėjimo jame prevencijai, taip pat poveikį konkurencijai. Šį vertinimą turės atlikti nepriklausomas ekspertas ir jį reikės pateikti Institucijai.

(106)

Norvegijos valdžios institucijoms primenama, kad jos privalo pagal 3 protokolo II dalies 21 straipsnį kartu su Sprendimo dėl įgyvendinimo nuostatų 5 ir 6 straipsniais (60) kasmet teikti schemos įgyvendinimo ataskaitą.

(107)

Norvegijos valdžios institucijoms taip pat primenama, kad apie visus planus keisti šią schemą būtina pranešti Institucijai,