Nauja apyvartinių eurų monetų nacionalinė pusė

(2018/C 234/05)

Portugalijos išleistos naujos proginės apyvartinės 2 eurų monetos nacionalinė pusė

Apyvartinės eurų monetos yra teisėta mokėjimo priemonė visoje euro zonoje. Siekdama informuoti visas šalis, kurių veikla susijusi su šiomis monetomis, ir plačiąją visuomenę, Komisija skelbia visų naujo eurų monetų dizaino variantų aprašą (1). Remiantis 2009 m. vasario 10 d. Tarybos išvadomis (2), euro zonos valstybėms narėms ir šalims, su Europos Sąjunga sudariusioms susitarimą dėl pinigų, kuriuo numatoma išleisti eurų monetas, suteikiama teisė išleisti tam tikrą proginių apyvartinių eurų monetų skaičių laikantis tam tikrų sąlygų – visų pirma tai turi būti tik 2 eurų nominalo monetos. Tokių monetų techninės charakteristikos yra tokios pat kaip kitų 2 eurų monetų, tačiau nacionalinėje pusėje yra proginis atvaizdas, turintis didelę simbolinę prasmę tai valstybei ar visai Europai.

Monetas leidžianti šalis – Portugalija.

Proga – 250-osios Valstybinės spaustuvės (Imprensa Nacional) įkūrimo metinės.

Dizaino aprašas. Monetoje įrašas „1768–2018 IMPRENSA NACIONAL DUZENTOS E CINQUENTA 250 ANOS PORTUGAL MMXVIII“ iškaltas taip, tarsi raidės ir skaičiai būtų bibliotekos lentynose išdėstytos knygos. Monetos vidinio žiedo apačioje, kairėje pusėje, nurodytas menininko vardas ir pavardė „Eduardo Aires“, o dešinėje – kalyklos ženklas „INCM“. Valstybinė spaustuvė atsakinga už Portugalijos oficialiojo leidinio, kuriame atsispindi visa šalies teisėkūros veikla, bei didžiausios kultūrinės svarbos knygų leidybą ir kitą kultūrinę veiklą.

Išorinėje dalyje (žiede) pavaizduota dvylika Europos Sąjungos vėliavos žvaigždučių.

Numatomas tiražas – 520 000 monetų.

Išleidimo data – 2018 m. antrasis pusmetis.

(1)  Žr. OL C 373, 2001 12 28, p. 1, kur pavaizduotos visų 2002 m. išleistų eurų monetų nacionalinės pusės.

(2)  Žr. 2009 m. vasario 10 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos išvadas ir 2008 m. gruodžio 19 d. Komisijos rekomendaciją dėl apyvartinių eurų monetų nacionalinių pusių ir išleidimo bendrųjų gairių (OL L 9, 2009 1 14, p. 52).