18.2.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 43/1

—

Komisijos komunikato dėl Europos užimtumo strategijos įgyvendinimo stiprinimo

—

siūlymo Tarybos sprendimui dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių

—

Rekomendacijos Tarybos rekomendacijai dėl valstybių narių užimtumo politikos įgyvendinimo

1.1

mano, kad įgyvendinant Lisabonos strategiją pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas užimtumo ir konkurencingumo gerinimui. Neturėtų būti pradedami jokie nauji procesai ar nustatomi nauji tikslai, o vietoje to, turėtų būti akcentuojamas ankstesnių sprendimų efektyvus įgyvendinimas;

1.2

mano, kad svarbu, kad Lisabonos strategijos pradiniu tašku būtų laikoma stipri makroekonomika, pagrįsta viešųjų finansų tvarumu bei tvariam augimui pritaikytomis ekonominės politikos kryptimis;

1.3

mano, kad svarbu laikyti ekonominę, užimtumo ir socialinę politiką, aplinkosaugos politiką bei švietimo ir mokslinių tyrimų politiką kaip integruotas ir sudedamąsias dalis Lisabonos strategijoje, tam kad būtų remiamas konkurencingumas, ekonominis augimas ir socialinė sanglauda. Turėtų būti toliau gilinama sąveika tarp socialinės apsaugos sistemų, ekonominės politikos gairių ir užimtumo procesų.

1.4

mano, kad struktūrinės reformos, parama moksliniams tyrimams ir naujovėms, verslumo skatinimas ir švietimo bei mokymo plėtra yra pagrindiniai faktoriai gerinantys ES konkurencingumą, investicijų skatinimą ir naujų darbo vietų kūrimą;

1.5

įsitikinęs, kad gyventojų senėjimas yra didžiulis iššūkis viešųjų finansų tvarumui ir paslaugų vystymui, o tai reikalauja efektyvių priemonių darbo vystymui ir žmonių skatinimui tęsti darbą;

1.6

mano, kad siekiant Lisabonos strategijos tikslų ir stiprinant jos įgyvendinimą, pagrindinį vaidmenį ir svarbias praktines užduotis turi atlikti vietos ir regionų valdžios institucijos, tačiau šis potencialas nėra pakankamai išnaudojamas.

2.1

mano kad yra būtina, įgyvendinant Lisabonos strategiją didesnį dėmesį skirti įvairių įgyvendinime dalyvaujančių lygmenų sąveikai ir administracinių mechanizmų vystymui, kurie įgalina kurti partnerystes ir suteikia galimybę veiksmingam vietos ir regionų valdžios struktūrų dalyvavimui įgyvendinant strategiją;

2.2

pritaria Europos vadovų Tarybos susitikime nustatytiems Lisabonos strategijos peržiūros praėjus pusei termino uždaviniams ir siūlo, kad į peržiūrą būtų įtrauktas kritinis valdymo vykdymo ir administracijos decentralizavimo strategijos įgyvendinimo pridėtinės vertės vertinimas;

2.3

mano, kad taikant atvirą koordinavimo metodą turėtų būti laikomasi decentralizavimo požiūrio, tuo būdu suteikiant vietos ir regionų valdžios struktūrų dalyviams konkrečias galimybes kurti vietos ir regionines strategijas; Šios strategijos turi būti nacionalinės strategijos dalis. Valstybių narių nacionaliniuose veiksmų planuose turėtų būti faktiškai nusakoma, kaip vietos ir regionų valdžios struktūros dalyvavo sudarant planus ir kaip jos dalyvaus įgyvendinant planus;

2.4

pabrėžia, kad atviras koordinavimo metodas turėtų būti supaprastintas, kad būtų akcentuojama į ateitį orientuota strateginė politika bei konkretus ir veiksmingas įgyvendinimas, o ne detalizuoti tikslai ir vykdymo rodikliai;

2.5

mano, kad yra svarbu, kad įgyvendinant Lisabonos strategiją Sąjungos naujųjų bendrųjų finansinių nuostatų sistema ir struktūrinių fondų veikla būtų glaudžiau susietos nei yra dabar.

2.6

sutinka su Komisijos nuomone, kad gairių atžvilgiu neturėtų būti daromi jokie pakeitimai, o vietoje to, turėtų būti akcentuojamas egzistuojančių gairių efektyvus įgyvendinimas.

2.7

mano, kad kai kuriais atvejais tinkama, kad papildomai prie konkrečių kiekvienai šaliai skirtų rekomendacijų, valstybėms narėms būtų pateikiamos bendros rekomendacijos atsižvelgiant Wim Kok vadovaujamos Užimtumo darbo grupės rekomendacijas. Tokiais atvejais visgi reikia aiškinti ryšį tarp bendrų rekomendacijų ir 2003 m. nustatytų apgaubiančių tikslų;

2.8

mano, kad buvo nepakankamai laikomasi 2003 m. gairėse nustatyto reikalavimo dėl būtinybės remti vietos ir regionų lygmenų dalyvių dalyvavimą gairių vystyme ir įgyvendinime;

2.9

laiko būtinu, kad užimtumo strategijoje būtų teikiama didesnė svarba valdymui ir kad 2005 m. bendroje užimtumo ataskaitoje būtų pateikiamas kritiškas valdymo vykdymo vertinimas;

2.10

pritaria Komisijos rekomendacijoms dėl aktyvių gyventojų senėjimo strategijų, bet yra įsitikinęs, kad užimtumo politikoje dėmesys turėtų būti labiau sutelkiamas ties darbo pasiūlos gerinimu, greta kitų dalykų ypatingą dėmesį skiriant moterims, pagyvenusiems žmonėms, jauniems žmonėms, neįgaliesiems bei imigrantams, o taip pat skatinant visų gyventojų funkcinį pajėgumą bei sveikatos gerinimą;

2.11

mano, kad struktūrinės reformos darbo rinkoje bei pokyčiai mokesčių ir išmokų sistemose turėtų būti taip numatytos, kad darbas apsimokėtų, o žmonės būtų skatinami likti darbo rinkoje;

2.12

mano, kad svarbu padėti naujoms valstybėms narėms vystyti jų darbo rinkas stiprinant vietos ir regionų valdžios struktūrų pajėgumus bei remiant bendradarbiavimą ir keitimąsi patirtimi vietos ir regionų valdžios institucijų lygmenyje tarp naujųjų valstybių narių.