Laikina versija

TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS

2026 m. liepos 2 d.(*)

„ Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės atsižvelgiant į Rusijos Federacijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje – Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 – 2f straipsnio 1 dalis – Sąvoka „ūkio subjektas“ – Draudimas transliuoti Reglamento Nr. 833/2014 XV priede išvardytų juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų teikiamą turinį – Fizinių asmenų vykdomas šio turinio transliavimas interneto svetainėje, kurios veiklos pajamos tik savanoriški įnašai “

Byloje C‑67/25

dėl Landgericht Saarbrücken (Sarbriukeno apygardos teismas, Vokietija) 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2025 m. sausio 31 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje baudžiamojoje byloje prieš

R,

N,

K,      

dalyvaujant

Staatsanwaltschaft Saarbrücken,

TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas I. Jarukaitis, teisėjai M. Condinanzi, N. Jääskinen, R. Frendo (pranešėja) ir A. Kornezov,

generalinis advokatas R. Norkus,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Staatsanwaltschaft Saarbrücken, atstovaujamos A. Hammer,

–        R, atstovaujamo Rechtsanwälte A.‑M. Kalmes ir J. Schmidt,

–        K, atstovaujamo Rechtsanwältin A.‑M. Kalmes,

–        Estijos vyriausybės, atstovaujamos, H. Hirsik ir M. Kriisa,

–        Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos E. Timmermans ir B. Travard,

–        Latvijos vyriausybės, atstovaujamos J. Davidoviča ir K. Pommere,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos M. Carpus-Carcea ir M. Kellerbauer,

susipažinęs su 2026 m. vasario 12 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (OL L 229, 2014, p. 1), iš dalies pakeisto 2022 m. kovo 1 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/350 (OL L 65 I, 2022, p. 1) (toliau – Reglamentas Nr. 833/2014), 2 f straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant baudžiamąją bylą, iškeltą trims fiziniams asmenims, t. y. R, N ir K, dėl veikų, kurios gali būti laikomos Reglamento Nr. 833/2014 2f straipsnio 1 dalyje numatyto draudimo pažeidimu.

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisė

 Reglamentas 833/2014

3        Reglamento Nr. 833/2014 2f straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Draudžiama ūkio subjektams transliuoti arba sudaryti galimybes transliuoti, sudaryti palankesnes sąlygas transliuoti juridinių asmenų, subjektų ir organizacijų, įtrauktų į XV priede išdėstytą sąrašą, teikiamą turinį arba kitaip prisidėti prie tokios transliacijos, be kita ko, jį perduodant ar platinant bet kokiomis priemonėmis, pavyzdžiui, kabeliniu, palydoviniu ryšiu, IP-TV, interneto paslaugų teikėjams, dalijimosi vaizdo medžiaga internetu platformomis ar taikomosiomis programomis, nesvarbu, ar jos yra naujos, ar iš anksto įdiegtos.“

4        Šio reglamento XV priede „2f straipsnyje nurodytų asmenų, subjektų ir organizacijų sąrašas“ pateiktas, be kita ko, pavadinimas „RT – Russia Today Germany“.

 Reglamentas 2022/350

5        2022 m. kovo 1 d. Tarybos reglamento 2022/350 4–10 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

„(4)      2022 m. vasario 24 d. išvadose Europos Vadovų Taryba kuo griežčiausiai pasmerkė neišprovokuotą ir nemotyvuotą Rusijos Federacijos karinę agresiją prieš Ukrainą. <...> Europos Vadovų Taryba paragino [Rusijos Federaciją ir jos] remiamus ginkluotus darinius nutraukti jų vykdomą dezinformacijos kampaniją;

(5)      2021 m. gegužės 10 d. išvadose [Europos Sąjungos] Taryba pabrėžė, kad reikia toliau stiprinti [Europos] Sąjungos ir valstybių narių atsparumą, taip pat jų gebėjimą atremti hibridines grėsmes, įskaitant dezinformaciją, užtikrinant koordinuotą ir integruotą esamų ir galimų naujų kovos su hibridinėmis grėsmėmis priemonių naudojimą Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis ir galimus atsakomuosius veiksmus hibridinių grėsmių srityje, įskaitant, inter alia, užsienio kišimąsi ir įtakos operacijas, kurios gali apimti prevencines priemones ir išlaidų nustatymą priešiškiems valstybiniams ir nevalstybiniams subjektams[;]

(6)      Rusijos Federacija vykdė sistemingą tarptautinę manipuliavimo žiniasklaida ir faktų iškraipymo kampaniją, siekdama sustiprinti kaimyninių šalių ir Sąjungos bei jos valstybių narių destabilizavimo strategiją. Visų pirma propaganda ne kartą ir nuolat buvo nukreipta prieš Europos politines partijas, ypač rinkimų laikotarpiais, pilietinę visuomenę, prieglobsčio prašytojus, Rusijos etnines mažumas[,] seksualines mažumas ir prieš Sąjungos ir jos valstybių narių demokratinių institucijų veikimą;

(7)      siekdama pateisinti ir paremti savo agresiją Ukrainoje, Rusijos Federacija vykdė nuolatinius ir suderintus propagandos veiksmus, nukreiptus prieš pilietinę visuomenę Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse, smarkiai iškraipydama faktus ir jais manipuliuodama;

(8)      tie propagandos veiksmai buvo vykdomi per įvairias žiniasklaidos priemones, kurias tiesiogiai arba netiesiogiai nuolat kontroliuoja Rusijos Federacijos vadovybė. Tokie veiksmai kelia didelę tiesioginę grėsmę Sąjungos viešajai tvarkai ir saugumui;

(9)      tų žiniasklaidos priemonių vaidmuo skatinant ir remiant agresiją prieš Ukrainą ir destabilizuojant jos kaimynines šalis yra esminis ir labai svarbus;

(10)      atsižvelgiant į padėties sunkumą ir reaguojant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, būtina laikantis [Europos Sąjungos] [p]agrindinių teisių chartijoje pripažintų pagrindinių teisių ir laisvių, visų pirma saviraiškos ir informacijos laisvės, pripažintos jos 11 straipsnyje, nustatyti papildomas ribojamąsias priemones siekiant skubiai sustabdyti tokių žiniasklaidos priemonių transliavimo veiklą Sąjungoje arba nukreiptą prieš Sąjungą. Šios priemonės turėtų būti taikomos, kol nebus nutraukta agresija prieš Ukrainą ir kol Rusijos Federacija ir su ja susijusios žiniasklaidos priemonės nenutrauks propagandinių veiksmų prieš Sąjungą ir jos valstybes nares“.

 Reglamentas 2024/1745

6        2024 m. birželio 24 d. Tarybos reglamento (ES) 2024/1745, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (OL L, 2024/1745), į Reglamentą Nr. 833/2014 buvo įtraukta 3r straipsnio 4 dalis; joje numatyta:

„Siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi draudimų [Sąjungos teritorijoje teikti perkrovimo paslaugas, skirtas suskystintų gamtinių dujų, kurių kilmės šalis yra Rusija arba kurios eksportuotos iš Rusijos, vežimo su perkrovimu operacijoms, taip pat tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas, finansavimą ar finansinę paramą, susijusius su draudimu teikti tokias perkrovimo paslaugas], kompetentingos institucijos gali nustatyti taisykles ir gaires nacionaliniu lygmeniu. Į tokias taisykles ir gaires įtraukiami griežtesni išsamaus patikrinimo reikalavimai, visų pirma susiję su perkrovimo paslaugomis, teikiamomis vežimo su perkrovimu operacijų tikslais, atsižvelgiant į <...> dalyvaujančių ekonominės veiklos vykdytojų registracijos valstybę.“

 Vokietijos teisė

7        Pagal pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms taikytinos redakcijos 2013 m. birželio 6 d. Außenwirtschaftsgesetz (Užsienio prekybos įstatymas) (BGBl. 2013 I, p. 1482; toliau – Užsienio prekybos įstatymas) 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį tas, kas nesilaikė transliavimo, perdavimo, platinimo ar paslaugų draudimo, nustatyto Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje arba Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtame tiesiogiai taikomame Europos Bendrijų arba Sąjungos teisės akte, skirtame bendros užsienio ir saugumo politikos srityje Tarybos nustatytai ekonominei sankcijai įgyvendinti, baudžiamas laisvės atėmimo nuo trijų mėnesių iki penkerių metų bausme.

8        Remiantis šio įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 2 punktu, tas, kas šio 18 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais veikė profesiniais tikslais, baudžiamas ne trumpesne kaip vienų metų laisvės atėmimo bausme.

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

9        Į Landgericht Saarbrücken (Sarbriukeno apygardos teismas, Vokietija), kuris yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, buvo kreiptasi atliekant baudžiamąjį tyrimą dėl trijų fizinių asmenų – R, N ir K, įtariamų dalyvavus nusikalstamame susivienijime, nes jie 2023 m. per tinklaraštį „Live-Ticker“, viešai prieinamą interneto svetainėje www.traugott-ickeroth.com (toliau – interneto svetainė traugott‑ickeroth), keturis kartus transliavo kanalo RT Germany vaizdo įrašus. Kadangi šio kanalo transliacijos yra draudžiamos pagal Reglamento Nr. 833/2014 2f straipsnio 1 dalį, pagal Užsienio prekybos įstatymą šių vaizdo įrašų viešas skelbimas Vokietijoje yra pažeidimas, už kurį gresia baudžiamosios sankcijos.

10      R, kuris slapyvardžiu Traugott Ickeroth publikuoja knygas, parduodamas per internetinę prekybos platformą „Amazon“, ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad buvo atsakingas už interneto svetainės traugott-ickeroth redakcinę koncepciją.

11      Šioje interneto svetainėje skelbiamas turinys buvo laisvai prieinamas. Vis dėlto naudotojai buvo raginami aukomis finansiškai paremti minėtos svetainės veiklą. Nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 3 d. R ir N į savo atitinkamas sąskaitas gavo daug naudotojų pavedimų, susijusių su šiuo raginimu aukoti; jų bendra suma sudarė 60 038,65 EUR.

12      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar tokie fiziniai asmenys, kaip R, N ir K, patenka į sąvoką „ūkio subjektas“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 833/2014 2f straipsnio 1 dalį; tokiu atveju jiems galėtų būti taikomas joje numatytas draudimas. Jo nuomone, šios sąvokos aiškinimas nėra toks akivaizdus, kad būtų išsklaidytos bet kokios pagrįstos abejonės.

13      Šiuo klausimu šis teismas remiasi Komisijos tarnybų parengtu darbo dokumentu „Consolidated FAQs on the implementation of Council Regulation No 833/2014 and Council Regulation No 269/2014“ (Dažnai užduodamų klausimų dėl Tarybos reglamento Nr. 833/2014 ir Tarybos reglamento Nr. 269/2014 suvestinė) (toliau – Komisijos DUK), pagal kurį sąvoka „ūkio subjektas“ reiškia bet kurį fizinį ar juridinį asmenį arba bet kurį subjektą, kurio komercinė ar profesinė veikla yra transliuoti, sudaryti galimybes ar palankesnes sąlygas transliuoti draudžiamą turinį ar bet kaip kitaip prisidėti prie jo transliavimo.

14      Minėtas teismas pažymi, kad, pirma, prieiga prie interneto svetainės traugott-ickeroth iš principo buvo nemokama, nes naudotojai neprivalėjo mokėti jokio piniginio atlygio. Antra, šios interneto svetainės veikla nebuvo finansuojama iš šaltinių, nepriklausomų nuo naudotojų savanoriškų įnašų, pavyzdžiui, reklamos pajamų, kurios yra įprastos šioje srityje. Todėl R veikla gali būti laikoma visiškai privačia.

15      Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas laikosi nuomonės, kad privačių asmenų paaukotų lėšų, kurios pagal civilinę teisę yra dovanos, rinkimas taip pat gali būti laikomas „profesine veikla“, jeigu ji vykdoma taip, kad surenkamos nemažos pinigų sumos, leidžiančios gavėjams bent iš dalies finansuoti savo pragyvenimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju prašymu aukoti buvo siekiama gauti lėšų, reikalingų tolesnei interneto svetainės traugott-ickeroth veiklai, ir taip turėti nuolatinį pajamų šaltinį, būdingą profesinei veiklai.

16      Šiomis aplinkybėmis Landgericht Saarbrücken (Sarbriukeno apygardos teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar [Reglamento Nr. 883/2014] 2f straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad sąvoka „ūkio subjektas“ pagal šią nuostatą taip pat apima fizinius asmenis, kurie iš [eksploatuojamos interneto] svetainės gauna tik pajamų iš trečiųjų asmenų savanoriškų įnašų (aukų ar dovanų)?“

 Procesas Teisingumo Teisme

17      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašė suteikti šiai bylai pirmenybę pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 53 straipsnio 3 dalį.

18      2025 m. kovo 3 d. sprendimu Teisingumo Teismo pirmininkas nusprendė netenkinti šio prašymo.

 Dėl prejudicinio klausimo

 Dėl priimtinumo

19      Nors Staatsanwaltschaft Saarbrücken (Sarbrukeno prokuratūra, Vokietija) formaliai neteigia, kad prejudicinis klausimas yra nepriimtinas, ji ginčija jo būtinumą.

20      Pirma, ji teigia, kad, siekiant išspręsti šį klausimą, prejudicinis sprendimas pagal SESV 267 straipsnio antrą pastraipą nėra būtinas ir kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat neprivalo kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą pagal šio 267 straipsnio trečią pastraipą.

21      Pirma, nagrinėjamas klausimas pats savaime nėra esminis pagrindinės bylos dalykas, nes joje keliami kiti fakto ar teisės klausimai, kuriuos apeliacinis teismas gali įvertinti kitaip, todėl nėra tikslinga pateikti prašymo priimti prejudicinį sprendimą jau pirmosios instancijos etape. Antra, priešingai, nei mano prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, prejudicinis sprendimas taip pat nėra būtinas siekiant nustatyti jo, kaip ekonominių nusikaltimų bylas nagrinėjančios kolegijos, jurisdikciją nagrinėti Užsienio prekybos įstatymo pažeidimus, nes ši jurisdikcija negali kelti jokių rimtų abejonių.

22      Šiuo klausimu svarbu priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją SESV 267 straipsnis nacionaliniams teismams suteikia labai plačią teisę kreiptis į Teisingumo Teismą, kai jie mano, kad jų nagrinėjamose bylose kyla klausimų, kuriems išspręsti reikia išsiaiškinti Sąjungos teisės nuostatas, svarbias sprendžiant jų nagrinėjamą ginčą, ir jie gali laisvai pasinaudoti šia teise bet kuriuo proceso momentu, kurį laiko tinkamu (žr. 1974 m. sausio 16 d. Sprendimo Rheinmühlen-Düsseldorf, 166/73, EU:C:1974:3, 3 punktą ir 2021 m. gegužės 12 d. Sprendimo Bundesrepublik Deutschland (Interpolo raudonasis pranešimas), C‑505/19, EU:C:2021:376, 49 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

23      Be to, tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes turi įvertinti, ar jo sprendimui priimti būtinas prejudicinis sprendimas ir Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą. Todėl iš principo Teisingumo Teismas turi priimti sprendimą tuo atveju, kai pateikiami klausimai susiję su Sąjungos teisės išaiškinimu (žr. 1978 m. lapkričio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Redmond, 83/78, EU:C:1978:214, 25 punktą ir 2025 m. spalio 30 d. Sprendimo Mercedes-Benz Bank ir Volkswagen Bank, C‑143/23, EU:C:2025:837, 48 punktą).

24      Tuo remiantis reikia daryti išvadą, kad klausimams dėl Sąjungos teisės taikoma svarbos prezumpcija. Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto prašymo tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku, jeigu problema hipotetinė arba jeigu Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos tam, kad naudingai atsakytų į jam pateiktus klausimus (žr. 1999 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Beck ir Bergdorf, C‑355/97, EU:C:1999:391, 22 punktą ir 2025 m. spalio 30 d. Sprendimo Mercedes-Benz Bank ir Volkswagen Bank, C‑143/23, EU:C:2025:837, 49 punktą).

25      Nagrinėjamu atveju iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagrindinė byla susijusi su baudžiamuoju persekiojimu, pradėtu prieš tris fizinius asmenis dėl to, kad jie viešai prieinamoje interneto svetainėje transliavo turinį iš kanalo RT Germany, kuris yra įtrauktas į Reglamento Nr. 833/2014 XV priedą ir kurį transliuoti draudžiama pagal šio reglamento 2f straipsnio 1 dalį. Šiomis aplinkybėmis savo prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar fizinis asmuo, kuris eksploatuoja tokią interneto svetainę transliuodamas šį turinį ir iš jo gauna tik pajamas iš savanoriškų trečiųjų asmenų įnašų patenka į sąvoką „ūkio subjektas“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą.

26      Taigi nėra akivaizdu, kad šiuo klausimu prašomas Direktyvos 833/2014 išaiškinimas visiškai nesusijęs su ginčų pagrindinėse bylose faktinėmis aplinkybėmis ar dalyku ar kad iškelta problema yra hipotetinė.

27      Todėl negalima pritarti šio sprendimo 20 ir 21 punktuose apibendrintiems su prejudicinio klausimo priimtinumu susijusiems Staatsanwaltschaft Saarbrücken (Sarbriukeno prokuratūra) prieštaravimams.

28      Antra, ji teigia, kad dėl sprendimo pradėti teisminio nagrinėjimo stadiją prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo kompetentingai kolegijai dar gali būti pateiktas „nedelsiamasis skundas“ (sofortige Beschwerde), kuris pagal nacionalinę teisę būtų laikytinas „apskund[imu] teismine tvarka“, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnio trečią pastraipą, todėl šis teismas pagal šią nuostatą neprivalo kreiptis į Teisingumo Teismą.

29      Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad tai, jog prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neprivalo kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl to, kad šie sprendimai pagal nacionalinę teisę gali būti toliau apskundžiami teismine tvarka, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnio trečią pastraipą, nedaro poveikio šio teismo turimai labai plačiai teisei kreiptis į Teisingumo Teismą pagal SESV 267 straipsnio antrą pastraipą, kaip priminta šio sprendimo 22 punkte.

30      Galiausiai, trečia, (Staatsanwaltschaft Saarbrücken) Sarbriukeno prokuratūros teigimu, nebūtina kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl Reglamento Nr. 833/2014 2f straipsnio 1 dalyje vartojamos sąvokos „ūkio subjektas“ išaiškinimo, nes jos taikymo sričiai nustatyti pakanka įprastų Sąjungos teisės aiškinimo metodų, o šios nuostatos prasmė yra akivaizdi.

31      Šiuo klausimu reikia priminti, kad teisę kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą turi nacionalinis teismas, neatsižvelgiant į tai, kokia yra pagrindinės bylos šalių nuomonė dėl tokio kreipimosi tikslingumo. Be to, nacionaliniam teismui nedraudžiama Teisingumo Teismui pateikti prejudicinį klausimą, į kurį atsakymas, vienos iš pagrindinės bylos šalių nuomone, nekelia jokių pagrįstų abejonių. Taigi, net darant prielaidą, kad taip yra, toks klausimas netampa nepriimtinas (šiuo klausimu žr. 2011 m. gruodžio 1 d. Sprendimo Painer, C‑145/10, EU:C:2011:798, 64 ir 65 punktus ir 2022 m. vasario 24 d. Sprendimo Viva Telecom Bulgaria, C‑257/20, EU:C:2022:125, 42 punktą).

32      Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad prejudicinis klausimas yra priimtinas.

 Dėl esmės

33      Savo vieninteliu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 833/2014 2f straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad fizinis asmuo, kuris eksploatuoja interneto svetainę, joje transliuodamas šio reglamento XV priede išvardytų juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų teikiamą turinį, ir iš šios interneto svetainės veiklos gauna tik pajamas iš savanoriškų trečiųjų asmenų įnašų, t. y. aukų ar dovanų, patenka į sąvoką „ūkio subjektas“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą.

34      Remiantis suformuota jurisprudencija, aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (žr. 1983 m. lapkričio 17 d. Sprendimo Merck, 292/82, EU:C:1983:335, 12 punktą ir 2026 m. vasario 12 d. Sprendimo Stichting Koskea, C‑490/24, EU:C:2026:89, 23 punktą).

35      Pirma, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 833/2014 2f straipsnio 1 dalies formuluote, joje nurodyta, kad draudžiama ūkio subjektams transliuoti arba sudaryti galimybes transliuoti, sudaryti palankesnes sąlygas transliuoti juridinių asmenų, subjektų ir organizacijų, įtrauktų į šio reglamento XV priede išdėstytą sąrašą, teikiamą turinį arba kitaip prisidėti prie tokios transliacijos, be kita ko, jį perduodant ar platinant bet kokiomis priemonėmis, pavyzdžiui, kabeliniu, palydoviniu ryšiu, IP-TV, interneto paslaugų teikėjams, dalijimosi vaizdo medžiaga internetu platformomis ar taikomosiomis programomis, nesvarbu, ar jos yra naujos, ar iš anksto įdiegtos.

36      Konkrečiai dėl šioje nuostatoje vartojamos sąvokos „ūkio subjektas“, reikia konstatuoti, kad ji neapibrėžta nei šioje, nei jokioje kitoje Reglamento Nr. 833/2014 nuostatoje ir kad joje nėra jokios nuorodos į valstybių narių teisę, siekiant nustatyti jos prasmę ir apimtį.

37      Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad sąvokų, kurių apibrėžtis Sąjungos teisėje nepateikiama ir nedaroma nuorodos į valstybių narių teisę, reikšmė ir turinys turi būti nustatomi remiantis įprasta jų reikšme bendrinėje kalboje, kartu atsižvelgiant į kontekstą, kuriame jos vartojamos, ir teisės aktų, kuriuose jos įtvirtintos, tikslus (žr. 1988 m. sausio 27 d. Sprendimo Danija / Komisija, 349/85, EU:C:1988:34, 9 punktą ir 2026 m. vasario 12 d. Sprendimo Stichting Koskea, C‑490/24, EU:C:2026:89, 24 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

38      Pagal įprastą reikšmę bendrinėje kalboje sąvoka „ūkio subjektas [operatorius]“ (prancūzų k. „opérateur“) reiškia, be kita ko, bet kurį fizinį ar juridinį asmenį, kuris eksploatuoja įrangą ar įrangos kompleksą arba kuriam pavesta atlikti tam tikras technines operacijas. Ši sąvoka, vartojama žiniasklaidos ir skaitmeninio turinio perdavimo ir transliavimo srityje, reiškia bet kurį fizinį ar juridinį asmenį, tiesiogiai ar netiesiogiai atsakingą už tokio turinio padarymą prieinamo arba perdavimą visuomenei.

39      Be to, reikia pažymėti, kad sąvoka „ūkio subjektas“ (pranc. opérateur) „Reglamento Nr. 833/2014 2f straipsnio 1 dalyje vartojama be žodžio „ūkio“ (prancūzų k. „économique“) daugumoje šios nuostatos kalbinių versijų, be kita ko, versijose bulgarų, ispanų, vokiečių, anglų, prancūzų, kroatų, italų, latvių, maltiečių, portugalų, rumunų, slovakų ir suomių kalbomis. Darytina išvada, kad ši sąvoka apima fizinius ar juridinius asmenis, atsakingus už šioje nuostatoje nurodyto turinio transliavimą, neatsižvelgiant į tai, ar jų veikla yra ekonominio pobūdžio, ar ne.

40      Be to, toje pačioje nuostatoje numatytas draudimas transliuoti šį turinį, be kita ko, „dalijimosi vaizdo medžiaga internetu platformomis ar taikomosiomis programomis, nesvarbu, ar jos yra naujos, ar iš anksto įdiegtos“, o tai reiškia transliavimo būdus, kurie paprastai prieinami nemokamai vykdant veiklą, kuri nebūtinai yra atlygintina.

41      Taigi, vertinant pažodžiui, sąvoka „ūkio subjektas“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 833/2014 2f straipsnio 1 dalį, turi būti suprantama kaip apimanti bet kurį fizinį ar juridinį asmenį, atsakingą už šioje nuostatoje nurodyto turinio transliavimą ar padarymą prieinamo, įskaitant atvejus, kai vykdoma nemokama veikla arba eksploatuojama interneto svetainė, finansuojama savanoriškais trečiųjų asmenų įnašais.

42      Šio vertinimo nepaneigia tai, kad, remiantis Komisijos DUK, šio 2f straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas taikomas „bet kuriam komercinę ar profesinę veiklą vykdančiam asmeniui, subjektui ar organizacijai, kuris transliuoja arba sudaro galimybes ar palankesnes sąlygas transliuoti [šioje nuostatoje nurodytą] draudžiamą turinį ar bet kaip kitaip prisidėti prie jo transliavimo“.

43      Iš tiesų, viena vertus, kaip iš esmės pažymėjo generalinis advokatas išvados 46 punkte, Komisijos DUK yra neprivalomas Komisijos tarnybų parengtas darbo dokumentas, kuriame tik pateikiamos Reglamento Nr. 833/2014 įgyvendinimo ir aiškinimo gairės.

44      Antra, į Komisijos DUK įtrauktas reikalavimas, kurio nematyti iš Reglamento Nr. 833/2014 2f straipsnio 1 dalies teksto, nes sąvoka „ūkio subjektas“ susiejama su „komercinės ar profesinės veiklos“ vykdymu, o tai nepagrįstai apriboja šios nuostatos taikymo sritį ratione personae.

45      Šiomis aplinkybėmis Komisijos DUK negali nei pakeisti Reglamente Nr. 833/2014 numatytų ribojamųjų priemonių apimties, nei turėti lemiamos reikšmės aiškinant jo 2f straipsnio 1 dalį.

46      Antra, pažodinį sąvokos „ūkio subjektas“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, aiškinimą patvirtina jos norminis kontekstas.

47      Iš tiesų minėta nuostata skiriasi nuo kitų Reglamento Nr. 833/2014 nuostatų, kuriose aiškiai nurodyti „ekonominiai“ veiklos vykdytojai. Tai pasakytina apie Reglamento Nr. 2024/1745 3r straipsnio 4 dalį – joje daugumoje kalbinių versijų, be kita ko, versijose bulgarų, ispanų, anglų, prancūzų, kroatų, italų, latvių, latvių, lietuvių, maltiečių, portugalų, rumunų, slovakų ir suomių kalbomis, nurodyta „dalyvaujančių ekonominės veiklos vykdytojų“ registracijos valstybė priimant nacionalines taisykles dėl griežtesnių išsamaus patikrinimo reikalavimų, susijusių su draudimo perkrauti suskystintas gamtines dujas, kurių kilmės šalis yra Rusija arba kurios eksportuotos iš Rusijos, taikymu.

48      Darytina išvada, kad kai Sąjungos teisės aktų leidėjas ketino apriboti ribojamosios priemonės taikymo sritį nustatydamas ją tik ekonominės veiklos vykdytojams, jis tai aiškiai padarė. Akivaizdu, kad taip nėra kalbant apie Reglamento Nr. 833/2014 2f straipsnio 1 dalį, kurioje sąvoka „ūkio subjektas“ (pranc. opérateur) suprantama kaip nuoroda tik į šioje nuostatoje nurodyto turinio transliavimą, neatsižvelgiant į atitinkamo ūkio subjekto statusą ir jo veiklos pobūdį – ekonominį ar neekonominį.

49      Taigi, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 833/2014 2f straipsnio 1 dalį, tai, ar asmuo vykdo ekonominio pobūdžio veiklą, taigi ir tai, ar jis gauna pajamų, negali būti reikšmingas kriterijus nustatant, ar šiam asmeniui taikomas šioje nuostatoje numatytas draudimas.

50      Galiausiai, trečia, šio sprendimo 41 punkte pateiktą aiškinimą taip pat patvirtina Reglamentu Nr. 833/2014 ir būtent jo 2f straipsnio 1 dalimi siekiamas tikslas.

51      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ši nuostata buvo įtraukta 2022 m. kovo 1 d. priimtu Reglamentu Nr. 2022/350, siekiant nedelsiant reaguoti, kaip nurodyta jo 4 ir 5 konstatuojamosiose dalyse, į tuomet prieš savaitę Rusijos Federacijos pradėtą neišprovokuotą ir nepateisinamą karinę agresiją prieš Ukrainą. Siekdama įtvirtinti šioje nuostatoje numatytą draudimą Taryba rėmėsi 2022 m. vasario 24 d. Europos Vadovų Tarybos raginimu Rusijos Federacijai nutraukti dezinformacijos kampaniją, taip pat savo 2021 m. gegužės 10 d. išvadomis, kad būtina stiprinti Sąjungos ir valstybių narių atsparumą, taip pat jų gebėjimus kovoti su hibridinėmis grėsmėmis, įskaitant dezinformaciją, ir stiprinti galimus atsakus hibridinių grėsmių srityje, be kita ko, reaguojant į užsienio kišimąsi ir įtakos operacijas.

52      Be to, iš kartu aiškinamų Reglamento Nr. 2022/350 6–10 konstatuojamųjų dalių matyti, kad Reglamento Nr. 833/2014 2f straipsnio 1 dalyje numatytu draudimu transliuoti siekiama dvejopo tikslo. Pirma, juo siekiama apsaugoti Sąjungos viešąją tvarką ir saugumą, kuriems kelia grėsmę sisteminga tarptautinė žiniasklaidos manipuliavimo, faktų iškraipymo ir propagandos kampanija, kurią vykdo Rusijos Federacija per tam tikras žiniasklaidos priemones, kurias nuolat tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja jos vadovai, ir kuria siekiama destabilizuoti kaimynines šalis, Sąjungą ir jos valstybes nares, taip pat pateisinti, remti ir skatinti karinę agresiją prieš Ukrainą. Antra, minėtas draudimas atitinka tikslus, kurių siekiama Sąjungos nustatytu atsakomųjų priemonių mechanizmu: priimant naujas ribojamąsias priemones daryti papildomą spaudimą Rusijos Federacijai, kad ši nutrauktų savo karinę agresiją prieš Ukrainą ir apskritai savo veiksmus bei politiką, kuriais destabilizuojama ši trečioji šalis.

53      Toks Reglamento Nr. 833/2014 2f straipsnio 1 dalies aiškinimas, kokį Teisingumo Teismui pateiktose rašytinėse pastabose pateikė K ir R, pagal kurį šioje nuostatoje numatytas draudimas turėtų būti taikomas tik komercinę veiklą vykdantiems ir pelno siekiantiems fiziniams ar juridiniams asmenims, panaikintų šio draudimo veiksmingumą ir prieštarautų pirmesniame šio sprendimo punkte primintiems tikslams. Iš tiesų toks aiškinimas leistų ūkio subjektams, negaunantiems jokių pajamų iš savo interneto svetainių naudojimo, laisvai platinti minėtoje nuostatoje nurodytą turinį ir taip aktyviai prisidėti prie dezinformacijos ir destabilizavimo kampanijų, kurias vykdo žiniasklaidos priemonės, nuolat tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamos Rusijos Federacijos vadovų, ir taip kelti grėsmę Sąjungos viešajai tvarkai ir saugumui.

54      Taip pat reikia pažymėti, kad, kaip iš esmės nurodė generalinis advokatas išvados 60 ir 62 punktuose, finansuojant interneto svetaines, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, savanoriškais trečiųjų asmenų įnašais iš esmės tampa sudėtingiau atsekti finansavimo kilmę, taigi ir galimą įtaką transliuojamam turiniui. Tokia padėtis gali tiesiogiai ar netiesiogiai sudaryti sąlygas užsienio interesų, įskaitant trečiųjų valstybių interesus, įtakai žiniasklaidos turinio sklaidai, todėl gali padidinti riziką, kad tokia interneto svetainė bus naudojama Rusijos Federacijos vykdomai propagandos kampanijai skleisti, kurią siekiama uždrausti Reglamentu Nr. 833/2014.

55      Be to, negalima pritarti R siūlomam aiškinimui, kad aiškinant sąvoką „ūkio subjektas“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 833/2014 2f straipsnio 1 dalį, turi būti atsižvelgiama tik į tam tikrą laikotarpį trunkančią transliavimo veiklą, neįtraukiant pavienių ir nereikšmingų publikacijų.

56      Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad nei šioje nuostatoje, nei šiame reglamente nenumatyta, kad siekiant įvertinti, ar asmuo patenka į šią sąvoką „ūkio subjektas“, reikia atsižvelgti į vykdomos transliacijos apimtį ar trukmę. Bet kuriuo atveju toks aiškinimas galėtų paskatinti veiksmus, kuriais apeinama minėta nuostata, dirbtinai suskaidant joje nurodyto transliavimo veiklą.

57      Atsižvelgiant į tai, vienintelis sąvokos „ūkio subjektas“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 833/2014 2f straipsnio 1 dalį, aiškinimas, kuris nepriklauso nei nuo transliavimo veiklos komercinio pobūdžio, nei nuo jos finansavimo būdo ir kuris nepriklauso nuo vykdomo transliavimo apimties ar trukmės, atitinka šia nuostata siekiamą tikslą, t. y. užkirsti kelią Rusijos Federacijos vykdomos propagandos sklaidai ir taip apsaugoti Sąjungos viešąją tvarką ir saugumą.

58      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti: Reglamento Nr. 833/2014 2f straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad fizinis asmuo, kuris eksploatuoja interneto svetainę, joje transliuodamas šio reglamento XV priede išvardytų juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų teikiamą turinį, ir iš šios interneto svetainės veiklos gauna tik pajamas iš savanoriškų trečiųjų asmenų įnašų, t. y. aukų ar dovanų, patenka į sąvoką „ūkio subjektas“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

59      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:

2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, iš dalies pakeisto 2022 m. kovo 1 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/350, 2f straipsnio 1 dalis

turi būti aiškinama taip:

fizinis asmuo, kuris eksploatuoja interneto svetainę, joje transliuodamas Reglamento Nr. 833/2014 su pakeitimais XV priede išvardytų juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų teikiamą turinį, ir iš šios interneto svetainės veiklos gauna tik pajamas iš savanoriškų trečiųjų asmenų įnašų, t. y. aukų ar dovanų, patenka į sąvoką „ūkio subjektas“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą.

Parašai.

*      Proceso kalba: vokiečių.