1.

Ar <...> Direktyvos (ES) 2015/849 (1), iš dalies pakeistos <...> Direktyva (ES) 2018/843 (2), versijos italų kalba 31 straipsnio 1, 2 ir 10 dalyse vartojama sąvoka „juridinės struktūros“, atsižvelgiant į tai, ką galima suprasti iš Direktyvos versijų kitomis pagrindinėmis kalbomis, konteksto ir tikslų, turi būti aiškinama kaip reiškianti organišką tam tikrą socialinį reiškinį reglamentuojančių taisyklių ir principų rinkinį, ar, atvirkščiai, konkretų specifinį ekonominį-teisinį sandorį, o gal tam tikras ekonominių-teisinių sandorių rūšis, vertinamas pagal jų esminius požymius, kurios sandara arba funkcijomis bet kuriuo atveju panašios į patikos fondus?

2.

Ar Direktyvos <...> (ES) 2015/849, iš dalies pakeistos <...> Direktyva (ES) 201[8]/84[3], 31 straipsnio 10 dalį reikia aiškinti taip, kad valstybių narių pranešimai ir Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai neturi privalomos norminės galios, o yra tik aktai, kuriais įvairiose teisės sistemose nurodomos į patikos fondus panašios juridinės struktūros, todėl ginčo atveju nacionalinis teismas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas vis dėlto privalo patikrinti ar tokios struktūros sandara arba funkcijomis panašios į patikos fondus, remdamiesi tik Direktyvos nuostatomis, nes tokie teisės aktai negali būti laikomi papildančiais privalomas [Sąjungos] teisės nuostatas?

3.

Ar Europos Sąjungos teisė, visų pirma <...> Direktyvos (ES) 2015/849 1, 2, 4, 5, 12, 13, 14, 15, 16, 17 konstatuojamosios dalys, 2 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 31 straipsnis bei Direktyvos (ES) 2018/843 4, 5, 16, 17, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34 konstatuojamosios dalys, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiamos tokios nacionalinės teisės nuostatos, kaip Decreto legislativo del 21 novembre 2007, n. 231 (Įstatyminis dekretas Nr. 231/2017) 1 straipsnio 2 dalies ee punktas ir 20, 21 bei 22 straipsniai, tiek, kiek pagal juos <...> prie juridinių struktūrų, sandara ir funkcijomis panašių į patikos fondus, priskiriami <...> patikos bendrovių patikos įgaliojimai?

4.

Ar pagal Europos Sąjungos teisę, visų pirma proporcingumo principą ir <...> Direktyvos (ES) 2015/849 31 straipsnio 1 dalį, siejamą su SESV 5 straipsnio 4 dalimi ir Direktyvos (ES) 2018/843 5 ir 27 konstatuojamosiomis dalimis, draudžiamos tokios nacionalinės teisės nuostatos, kaip Įstatyminio dekreto Nr. 231/2017 1 straipsnio 2 dalies ee punktas ir 20, 21 bei 22 straipsniai, tiek kiek <...> jomis prie juridinių struktūrų, kurios sandara ir funkcijomis panašios į patikos fondus, priskiriami <...> patikos bendrovių patikos įgaliojimai, nors tokių bendrovių veiklai taikoma nemažai įpareigojimų, ją prižiūri kelios nacionalinės valdžios institucijos ir atsižvelgiama į galimą riziką, susijusią su vykdomais sandoriais?

5.

Ar <...> Direktyvos (ES) 2015/849, iš dalies pakeistos <...> Direktyva (ES) 2018/843, 31 straipsnio 1, 2 ir 10 dalių nuostatos negalioja dėl to, kad jos prieštarauja SESV 114 straipsnio ir 288 straipsnio 3 dalies nuostatoms bei veiksmingumo principui?

6.

Ar Europos Sąjungos teisė, visų pirma <...> Direktyvos (ES) 2015/849 1, 2, 5, 12, 13, 14, 15, 16 ir 17 konstatuojamosios dalys, taip pat šios direktyvos 30 ir 31 straipsniai, Direktyvos (ES) 2018/843 4, 5, 16–17 ir 25–34 konstatuojamosios dalys, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 6, 7, 8 ir 16 straipsniai bei ESS 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas proporcingumo principas turi būti aiškinami – taip pat atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą sujungtose bylose C-37/20 ir C-601/20 – taip, kad pagal juos draudžiamos tokios teisės nuostatos, kaip Įstatyminio dekreto Nr. 231/2007 21 straipsnio 4 dalies d-bis punktas ir Decreto Ministeriale n. 55/2022 (Ministro dekretas) Nr. 55/2022 7 straipsnio 2 dalis, pagal kurias suteikiama galimybė privatiems asmenims, įskaitant asmenis, turinčius atskirų interesų, ir svarbaus bei diferencijuoto teisinio intereso turėtojams, tais atvejais, kai žinoti tikrąjį savininką būtina siekiant apsaugoti arba apginti interesą, atitinkantį pagal teisės aktus saugomą situaciją, kai turima konkrečių ir dokumentais pagrįstų įrodymų, jog faktinis ir teisinis savininkas nesutampa, taip pat reikalaujama, kad interesas būtų tiesioginis, konkretus ir aktualus, o atskiriems interesams atstovaujančių subjektų atveju jis turi nesutapti su atstovaujamai kategorijai priklausančių asmenų interesu?