–

Asociación Autonómica Ambiental e Cultural Petón do Lobo, atstovaujamos procuradora M. Díaz Amor ir Me abogado R. F. García Mondelo,

–

Dirección Xeral de Planificación Enerxética Recursos Naturais, atstovaujamos abogada S. Centeno Huerta ir letrado M. Pillado Quintáns,

–

Eurus Desarrollos Renovables SLU, atstovaujamos procuradora M. J. Gandoy Fernández ir abogado Í. Muniozguren Martínez,

–

Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos A. Gavela Llopis ir P. Pérez Zapico,

–

Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos J. Möller ir P.-L. Krüger,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos M. Noll-Ehlers ir N. Ruiz García,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012, p. 1), iš dalies pakeistos 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES (OL L 124, 2014, p. 1) (toliau – PAV direktyva), 6 straipsnio 3 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant aplinkos apsaugos asociacijos Asociación Autonómica Ambiental e Cultural Petón do Lobo (toliau – asociacija Petón do Lobo) ginčą su Galisijos autonominės srities (Ispanija) Dirección Xeral de Planificación Enerxética e Recursos Naturais (Energetikos planavimo ir gamtos išteklių generalinis direktoratas) ir Eurus Desarrollos Renovables SLU dėl šios asociacijos pareikšto ieškinio dėl sprendimo išduoti šiai bendrovei leidimą statyti vėjo jėgainių parką atmetimo.

3

PAV direktyvos 16–19 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

4

Direktyvos 2014/52 31–33 ir 36 konstatuojamosios dalys išdėstytos taip:

<…>

5

PAV direktyvos 1 straipsnio 2 dalyje numatyta:

„Šioje direktyvoje vartojamų sąvokų apibrėžtys:

<…>

<…>

6

Šios direktyvos 3 straipsnyje nustatyta:

„1.   Vertinant poveikį aplinkai kiekvienu konkrečiu atveju yra tinkamu būdu nustatomas, apibūdinamas ir įvertinamas tiesioginis ir netiesioginis reikšmingas projekto poveikis šiems veiksniams:

2.   Poveikis 1 dalyje nustatytiems veiksniams apima tikėtiną poveikį, kurį lemia projekto pažeidžiamumas didelių avarijų ir (arba) nelaimių, kurios svarbios atitinkamam projektui, rizikos atžvilgiu.“

7

Tos direktyvos 5 straipsnyje nustatyta:

„1.   Kai reikalaujama atlikti poveikio aplinkai vertinimą, užsakovas parengia ir pateikia poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Informacija, kurią turi pateikti užsakovas, apima bent:

Kai nuomonė pateikiama pagal 2 dalį, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita rengiama remiantis ta nuomone ir joje pateikiama informacija, kurios gali būti pagrįstai reikalaujama, kad būtų galima padaryti pagrįstas išvadas apie projekto reikšmingą poveikį aplinkai, atsižvelgiant į naujausias žinias ir vertinimo metodus. Siekdamas išvengti dvigubo vertinimo užsakovas, rengdamas poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, gali atsižvelgti į jam prieinamų kitų svarbių vertinimų, atliktų pagal Sąjungos ar nacionalinės teisės aktus, rezultatus.

2.   Užsakovo prašymu kompetentinga institucija, atsižvelgdama į užsakovo pateiktą informaciją, visų pirma apie projekto specifines charakteristikas, įskaitant jo vietą ir techninį pajėgumą, ir tikėtiną jo poveikį aplinkai, pateikia nuomonę dėl informacijos, kurią užsakovas turi įtraukti į poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą pagal šio straipsnio 1 dalį, apimties ir išsamumo. Prieš pateikdama savo nuomonę kompetentinga institucija konsultuojasi su institucijomis, nurodytomis 6 straipsnio 1 dalyje.

Valstybės narės taip pat gali reikalauti, kad kompetentinga institucija pareikštų savo nuomonę, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, neatsižvelgiant į tai, ar užsakovas to pageidauja.

3.   Siekiant užtikrinti, kad poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos būtų išsamios ir kokybiškos:

4.   Jei reikalinga, valstybės narės užtikrina, kad institucijos, disponuojančios atitinkama informacija, nurodyta 3 straipsnyje, suteiks užsakovui galimybę ja pasinaudoti.“

8

PAV direktyvos 6 straipsnyje numatyta:

„1.   Valstybės narės privalo imtis priemonių, būtinų užtikrinti, kad projektu suinteresuotoms institucijoms [...] dėl jų prisiimtos specialios atsakomybės už aplinkos apsaugą arba joms priskirtos vietos ir regioninio lygmenų kompetencijos būtų suteikta galimybė pareikšti nuomonę dėl užsakovo pateiktos informacijos ir dėl sutikimo dėl planuojamos veiklos, kai tinkama, atsižvelgiant į atvejus, išvardytus 8a straipsnio 3 dalyje. Tuo tikslu valstybės narės paskiria institucijas, su kuriomis konsultuojamasi bendrais arba konkrečiais atvejais. Informacija, surinkta pagal 5 straipsnį, perduodama minėtoms institucijoms. Išsamią konsultacijos tvarką nustato valstybės narės.

2.   Siekiant užtikrinti veiksmingą suinteresuotos visuomenės dalyvavimą sprendimų priėmimo procedūrose, atliekant 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas sprendimo aplinkos klausimais priėmimo procedūras visuomenė elektroniniu būdu ir viešais skelbimais arba kitomis tinkamomis priemonėmis iš anksto [ir] ne vėliau kaip tada, kai tik informacija gali būti pagrįstai teikiama, yra informuojama apie:

3.   Valstybės narės užtikrina, kad tinkamais terminais suinteresuota visuomenė galėtų susipažinti su:

4.   Suinteresuotai visuomenei sudaromos išankstinės ir veiksmingos palankios galimybės dalyvauti 2 straipsnio 2 dalyje nurodytose sprendimo aplinkos klausimais priėmimo procedūrose ir tuo tikslu ji turi teisę reikšti pastabas ir nuomones, kol kompetentingai institucijai ar institucijoms visos pasirinkimo galimybės yra atviros prieš priimant sprendimą dėl leidimo suteikimo vykdyti planuojamą veiklą.

<…>

6.   Nustatomi pagrįsti įvairių etapų terminai, kad būtų pakankamai laiko:

7.   Terminas konsultacijoms su suinteresuota visuomene dėl 5 straipsnio 1 dalyje nurodytos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos yra ne trumpesnis kaip 30 dienų.“

9

Šios direktyvos 7 straipsnio 2 – 5 dalyse numatyta:

„2.   Jei valstybė narė, kuri gauna informaciją pagal šio straipsnio 1 dalį, nurodo, kad ji ketina dalyvauti 2 straipsnio 2 dalyje nurodytose sprendimo aplinkos klausimais priėmimo procedūrose, valstybė narė, kurios teritorijoje ketinama tą projektą įgyvendinti, siunčia, jei ji to nėra padariusi, galinčiai patirti poveikį valstybei narei informaciją, reikalaujamą pateikti pagal 6 straipsnio 2 dalį ir prieinamą pagal 6 straipsnio 3 dalies a ir b punktus.

3.   Suinteresuotos valstybės narės savo ruožtu taip pat:

<…>

5.   Išsamią šio straipsnio 1–4 dalių įgyvendinimo tvarką, įskaitant konsultacijų terminus, nustato atitinkamos valstybės narės, remdamosi 6 straipsnio 5–7 dalyse nurodytais tvarka ir terminais, ir jos yra tokios, kad leistų suinteresuotai visuomenei poveikį patiriančios valstybės narės teritorijoje veiksmingai dalyvauti 2 straipsnio 2 dalyje nurodytose projekto sprendimų aplinkos klausimais priėmimo procedūrose.“

10

Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos 2013 m. gruodžio 9 d.Ley estatal 21/2013 de evaluación ambiental (2013 m. gruodžio 9 d. Įstatymas Nr. 21/2013 dėl poveikio aplinkai vertinimo; BOE, Nr. 296, 2013 m. gruodžio 11 d., p. 98151; toliau – Įstatymas Nr. 21/2013) 33 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„Įprastą poveikio aplinkai vertinimą sudaro šie etapai:

11

Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Nepažeisdamas 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, užsakovas parengia poveikio aplinkai vertinimą, kuriame pateikiama bent ši VI priede nurodyta informacija:

12

Šio įstatymo 36 straipsnyje nustatyta:

„1.   Užsakovas pateikia projektą ir poveikio aplinkai vertinimą pagrindinei kompetentingai institucijai, kuri juos pateikia visuomenei susipažinti per ne trumpesnį kaip 30 darbo dienų terminą po pranešimo paskelbimo Boletín Oficial del Estado [oficialusis valstybės leidinys] arba atitinkamame oficialiame leidinyje ir jos interneto svetainėje.

Ši vieša informacija pateikiama leidimo vykdyti planuojamą ūkinę veiklą išdavimo procedūros etape, kuriame galimi visi projekto turinio, apimties ir apibrėžimo nustatymo variantai.

<…>

2.   Pranešime apie visuomenės informavimo pradžią pagrindinė institucija arba prireikus kompetentinga aplinkos apsaugos institucija pateikia leidimo vykdyti planuojamą ūkinę veiklą išdavimo procedūros santrauką, kurioje pateikiama bent ši informacija:

3.   Pagrindinė institucija arba, prireikus, kompetentinga aplinkos apsaugos institucija imasi reikalingų priemonių užtikrinti, kad dokumentai, kurie turi būti pateikti visuomenei, būtų kuo plačiau paviešinti elektroninėmis ar kitomis ryšio priemonėmis.“

13

Įstatymo Nr. 21/2013 37 straipsnyje numatyta:

„1.   Tuo pat metu, kai vyksta visuomenės informavimo etapas, pagrindinė institucija konsultuojasi su atitinkamomis viešojo administravimo institucijomis ir suinteresuotaisiais asmenimis dėl galimo reikšmingo projekto poveikio aplinkai, pridėdama reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, galinčio atsirasti dėl projekto pažeidžiamumo, atsižvelgiant į didelių avarijų ar katastrofų, turinčių įtakos projektui, grėsmes, analizę.

<…>

2.   Pagrindinė institucija privalomai prašo pateikti šias tinkamai pagrįstas ataskaitas:

Autonominės sritys, neviršydamos savo kompetencijos, gali įpareigoti be minėtųjų pateikti bet kokią kitą ataskaitą.

3.   Konsultacijos vyksta pateikiant pranešimą, kuriame pateikiama bent ši informacija:

Konsultacijos su atitinkamomis viešojo administravimo institucijomis ir suinteresuotaisiais asmenimis vyksta elektroninėmis priemonėmis, pateikiant pranešimus, ar kitomis priemonėmis, jeigu pateikiama įrodymų, kad buvo surengta konsultacijų.

4.   Suinteresuotosios viešojo administravimo institucijos ir suinteresuotieji asmenys turi ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos pateikti ataskaitas ir pastabas, kurias jos laiko svarbiomis.

5.   Pagrindinė institucija atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms ir suinteresuotiesiems asmenims pateikia kitą nei nurodytoji 3 dalyje informaciją, kurią galima gauti tik pasibaigus 36 straipsnyje numatytam visuomenės informavimo laikotarpiui ir kuri yra svarbi siekiant priimti sprendimą dėl projekto vykdymo.“

14

Įstatymo Nr. 21/2013 38 straipsnio 2 dalyje nurodyta:

„Jeigu, visuomenės informavimo ir konsultavimosi su atitinkamomis viešojo administravimo institucijomis ir suinteresuotaisiais asmenimis procedūrai pasibaigus, užsakovas padaro projekto arba poveikio aplinkai vertinimo pakeitimų, lemiančių reikšmingą poveikį aplinkai, kuris skiriasi nuo numatyto iš pradžių, 36 ir 37 straipsniuose nustatytomis sąlygomis atliekama nauja visuomenės informavimo ir konsultavimosi procedūra; ji bet kuriuo atveju atliekama iki poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos parengimo.“

15

Pagal Įstatymo Nr. 21/2013 41 straipsnio 1 dalį „[a]plinkos apsaugos institucija, baigusi poveikio aplinkai vertinimo dokumentų techninę analizę, parengia poveikio aplinkai ataskaitą“. Pagal šio 41 straipsnio 2 dalį šioje ataskaitoje, be kita ko, turi būti pateikta „viešo informavimo proceso ir konsultacijų su atitinkamomis viešojo administravimo institucijomis ir suinteresuotomis šalimis rezultatų santrauka ir tai, kaip į juos buvo atsižvelgta“.

16

Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos 2009 m. gruodžio 22 d.Ley autonómica gallega 8/2009 por la que se regula el aprovechamiento eólico en Galicia y se crean el canon eólico y el Fondo de Compensación Ambiental (Autonominės srities įstatymas Nr. 8/2009, kuriuo reglamentuojamas vėjo energijos naudojimas Galisijoje, nustatomas mokestis už vėjo energiją ir įsteigiamas Fondas dėl poveikio aplinkai kompensavimo) (BOE Nr. 30, 2010 m. vasario 4 d., p. 9842; toliau – Įstatymas Nr. 8/2009), 33 straipsnio 10–12 ir 15 dalyse numatyta:

„10.   Už prašymų tvarkymą atsakingas padalinys visuomenei susipažinti vienu metu pateikia įgyvendinimo projektą ir poveikio aplinkai vertinimą, jeigu atliktas įprastas poveikio aplinkai vertinimas, tuo tikslu paskelbdamas juos „Diario Oficial de Galicia“ [„Galisijos autonominės srities oficialusis leidinys“] ir autonominės srities energetikos ministerijos interneto svetainėje. <…>

11.   Per nurodytą terminą bet kuris suinteresuotasis asmuo, subjektas ar institucija gali pateikti, jų nuomone, reikalingas pastabas arba prašyti išnagrinėti visus vertinimo dokumentus ir techninius dokumentus arba jų dalį, dėl kurios susitarta. Gautos pastabos perduodamos pareiškėjui, kad jis per 15 dienų terminą galėtų pateikti atsakymą dėl jų turinio už prašymo tvarkymą atsakingam padaliniui.

12.   Vykdydamas visuomenės informavimo procedūrą, už prašymo tvarkymą atsakingas padalinys kartu išklauso atitinkamas viešojo administravimo institucijas ir suinteresuotuosius asmenis ir konsultuojasi su jais, taip pat paprašo jų pateikti bent jau privalomas su poveikio aplinkai vertinimu susijusias ataskaitas ir išklauso atitinkamų savivaldybių atstovus. <…>

15.   Už prašymų tvarkymą atsakingas padalinys gautas ataskaitas ir pastabas siunčia užsakovui, kad šis jas patvirtintų ir (arba) į jas atsižvelgtų rengdamas vykdymo projektą bei poveikio aplinkai vertinimą ir iš dalies pakeistų ir pritaikytų šiuos dokumentus. Užsakovas turi ne vėliau nei per vieną mėnesį pateikti tinkamus galutinius dokumentus, kad procedūrą būtų galima tęsti. <…>“

17

Galiausiai Įstatymo Nr. 8/2009 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „[a]dministracinei leidimo išdavimo procedūrai pasibaigus ir pareiškėjui patvirtinus, kad prisijungė atitinkamai, nelygu, koks atvejis, prie perdavimo tinklo arba skirstomojo tinklo ir gavo prisijungimo prie vieno iš šių tinklų tašką, atsakingas Energetikos generalinis direktoratas sprendimą dėl išankstinio administracinio leidimo ir administracinio leidimo statyti vėjo elektrinę išdavimo priima ne vėliau kaip per du mėnesius nuo tada, kai už procedūros vykdymą atsakingai institucijai pateikiami visi dokumentai“.

18

2017 m. gruodžio 22 d.Eurus Desarrollos Renovables SLU, užsakovas, pateikė Galisijos autonominės srities valdžios institucijoms prašymą išduoti išankstinį administracinį leidimą ir administracinį leidimą statyti įrenginius įgyvendinant Mazaricos savivaldybėje (Ispanija) esančio vėjo jėgainių parko „A Raña III“ projektą. Prie jo prašymo buvo pridėti įvairūs dokumentai, įskaitant Įstatymo Nr. 21/2013 35 straipsnyje numatytą nagrinėjamo projekto poveikio aplinkai vertinimą.

19

Parengus preliminarias išankstines ataskaitas, 30 dienų buvo vykdoma visuomenės informavimo procedūra, o jai pasibaigus pateikta įvairių pastabų.

20

Tuo pat metu pirmiausia už miškininkystės, vandens, gamtos ir kultūros paveldo, turizmo, sveikatos, elektros energijos ir aviacijos saugos sektorius atsakingos institucijos pagal Įstatymo Nr. 21/2013 37 straipsnį pateikė savo ataskaitas.

21

2022 m. birželio 17 d.Dirección Xeral de Calidade Ambiental, Sostibilidade e Cambio Climático (Aplinkos kokybės, tvarumo ir klimato kaitos generalinis direktoratas) parengė Įstatymo Nr. 21/2013 41 straipsnyje numatytą poveikio aplinkai ataskaitą.

22

Eurus Desarrollos Renovables pateikus prašomus techninius dokumentus, 2022 m. birželio 30 d. Galisijos autonominės srities energetikos planavimo ir gamtos išteklių generalinis direktoratas išdavė jai prašomus leidimus.

23

Tribunal Superior de Justicia de Galicia (Galisijos aukštesnysis teisingumo teismas, Ispanija), kuris yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nagrinėja asociacijos Petón do Lobo ieškinį dėl implicitinio sprendimo atmesti jos administracinį skundą dėl 2022 m. birželio 30 d. sprendimo panaikinimo.

24

Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad savo ieškinyje ši asociacija remiasi panaikinimo pagrindu, grindžiamu tuo, kad projektas, dėl kurio galiausiai buvo išduotas leidimas, nebuvo pateiktas visuomenei, ir šiuo klausimu nurodo 2022 m. sausio 14 d. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo sprendimą. Tame sprendime nurodytas teismas analogiškoje byloje, remdamasis tais pačiais valstybiniais ir autonominės srities teisės aktais, nusprendė, kad kadangi šiuose teisės aktuose nenumatytas Įstatymo Nr. 21/2013 37 straipsnyje nurodytų ataskaitų perdavimas suinteresuotiesiems asmenims, kad jie galėtų pateikti savo pastabas, jais pažeidžiamas PAV direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje numatytas reikalavimas informuoti visuomenę.

25

Minėtas sprendimas buvo panaikintas 2023 m. gruodžio 21 d.Sala de lo Contencioso-Administrativo del Tribunal Supremo (Aukščiausiojo Teismo administracinių bylų kolegija, Ispanija) sprendimu, motyvuojant, be kita ko, tuo, kad PAV direktyvoje valstybėms narėms buvo suteiktos įvairios procedūrinės galimybės dėl to, kada reikia informuoti suinteresuotąją visuomenę ir konsultuotis su valdžios institucijomis, kurios gali būti susijusios su šiuo projektu, atsižvelgiant į jų prisiimtą specialią atsakomybę už aplinkos apsaugą arba joms priskirtas vietos ir regioninio lygmenų kompetencijas.

26

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad institucijos, priimančios sprendimus dėl prašymų išduoti leidimą vykdyti poveikį aplinkai darančius projektus, pagal PAV direktyvos 6 straipsnį privalo imtis trijų išankstinių priemonių. Dvi pirmosios, kurių įgyvendinimo chronologinė tvarka nėra nustatyta, yra šios: suteikti plačiajai visuomenei galimybę būti išklausytai dėl projekto ir surinkti už įvairius sektorius atsakingų institucijų ataskaitas. Trečioji priemonė taikoma vėliau, t. y. suinteresuotoji visuomenė informuojama apie pagrindines šių įstaigų ataskaitas ir nuomones, kad galėtų pateikti pastabas prieš priimant galutinį sprendimą.

27

Iš tiesų šis teismas mano, kad valstybėms narėms pagal PAV direktyvos 6 straipsnio 3 dalį nustatyta pareiga yra aiški, t. y. jos turi užtikrinti, kad šios pagrindinės ataskaitos būtų pateiktos suinteresuotajai visuomenei, ir ši galėtų pasinaudoti šio straipsnio 4 dalyje jai suteikta teise per bent 30 dienų pateikti savo pastabas ir nuomones prieš priimant sprendimą dėl nagrinėjamo projekto poveikio aplinkai vertinimo.

28

Minėtas teismas mano, kad Įstatymo Nr. 21/2013 37 straipsnio 2 dalyje nurodytos ataskaitos patenka į PAV direktyvos 6 straipsnio 3 dalies b punkte vartojamą žodžių junginį „svarbiausio[s] ataskaito[s] ir pasiūlymai [nuomonės]“, nes šių ataskaitų turinys daro tiesioginę ir reikšmingą įtaką projekto poveikio aplinkai vertinimui, kadangi minėtose ataskaitose pateikiama vertinga techninė informacija, kurią pateikė šios direktyvos 3 straipsnyje nurodytose srityse kompetentingos institucijos. Esminė ir svarbi informacija vertinant projektą, galintį daryti „reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai“, kaip tai suprantama pagal PAV direktyvą, matyti bent iš Įstatymo Nr. 21/2013 37 straipsnio 2 dalies a–g ir i punktuose nurodytų ataskaitų turinio.

29

Vis dėlto Įstatyme Nr. 21/2013 nenumatyta po šių ataskaitų gavimo taikoma priemonė, suteikianti suinteresuotajai visuomenei realią galimybę dalyvauti vertinimo procedūroje. Įstatymo Nr. 21/2013 37 straipsnio 5 dalyje ši spraga neužpildyta, nes joje aiškiai nenustatyta, kokia informacija pateikiama, o tenurodyta, kad tik „supažindinama“ su šia informacija, tačiau neatliekama reali procedūra, per kurią būtų galima pasinaudoti „teise reikšti pastabas ir nuomones“, suteikta suinteresuotajai visuomenei pagal PAV direktyvos 6 straipsnio 4 dalį.

30

Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad Įstatymo Nr. 21/2013 36, 37 ir 38 straipsniais ir Įstatymo Nr. 8/2009 33 ir 34 straipsniais galėjo būti netinkamai perkelti PAV direktyvos 6 straipsnio 3 dalies reikalavimai.

31

Šiomis aplinkybėmis Tribunal Superior de Justicia de Galicia (Galisijos aukštesnysis teisingumo teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

32

Teisingumo Teismo pirmininko 2024 m. rugsėjo 10 d. Nutartimi Asociación Petón do Lobo (C-671/24, EU:C:2024:758) nacionalinio teismo prašymas nagrinėti prašymą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo pagal pagreitintą procedūrą, numatytą Teisingumo Teismo procedūros reglamento 105 straipsnyje, buvo atmestas. Ta pačia nutartimi Teisingumo Teismo pirmininkas pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 53 straipsnio 3 dalį suteikė šios bylos nagrinėjimui pirmenybę.

33

Trimis klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar PAV direktyva, visų pirma jos 6 straipsnio 3 dalies b punktas, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiami valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos per projekto, kuriam taikoma ši direktyva, poveikio aplinkai vertinimo procedūrą su valdžios institucijomis, kurios gali būti susijusios su šiuo projektu dėl jų prisiimtos specialios atsakomybės už aplinkos apsaugą arba joms priskirtos vietos ir regioninio lygmenų kompetencijos, konsultuojamasi tuo pačiu metu kaip ir su suinteresuota visuomene, tačiau pastaroji neturi teisės teikti kompetentingai institucijai ar institucijoms, išduodančioms leidimą projektui, pastabų ir nuomonių dėl institucijų, su kuriomis konsultuotasi, pateiktų nuomonių šiuo klausimu.

34

Pagal PAV direktyvos 1 straipsnio 2 dalies g punkto ii papunktį poveikio aplinkai vertinimo procedūra turi apimti „konsultacijas, kaip nurodyta 6 straipsnyje, ir, kai tinkama, 7 straipsnyje.“

35

Pagal PAV direktyvos 6 straipsnį turi būti konsultuojamasi, viena vertus, su valdžios institucijomis, kurios gali būti susijusios su šiuo projektu dėl jų prisiimtos specialios atsakomybės už aplinkos apsaugą arba joms priskirtos vietos ir regioninio lygmenų kompetencijos, ir, kita vertus, su suinteresuotąja visuomene.

36

Visuomenės teisė, kad su ja būtų konsultuojamasi, yra esminis PAV direktyvoje numatyto vertinimo proceso elementas.

37

Iš tiesų, kaip nurodyta PAV direktyvos 16 konstatuojamojoje dalyje, veiksmingas visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus sudaro palankias sąlygas visuomenei reikšti nuomonę, o sprendimų priėmėjams atsižvelgti į jos nuomones ir interesus, kurie gali būti svarbūs tiems sprendimams, kartu didindamas atskaitomybę ir sprendimų priėmimo proceso skaidrumą bei visuomenės informuotumą aplinkos klausimais ir paramą priimtiems sprendimams.

38

Šiuo tikslu PAV direktyvos 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse visų pirma numatyta, kad visa informacija apie projektus, kurių poveikis aplinkai turi būti vertinamas, atsižvelgiant į konkretų atvejį, turi būti pateikta visuomenei „atliekant <…> sprendimo <…> priėmimo procedūras <…> iš anksto ir vėliausiai tada, kai tik informacija gali būti pagrįstai teikiama <…>“. Be to, šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „[s]uinteresuota[ja]i visuomenei sudaromos išankstinės ir veiksmingos palankios galimybės dalyvauti <…> sprendimo <…> priėmimo procedūrose <…> ir tuo tikslu ji turi teisę reikšti pastabas ir nuomones, kol kompetentingai institucijai ar institucijoms visos pasirinkimo galimybės yra atviros prieš priimant sprendimą dėl sutikimo suteikimo vykdyti planuojamą veiklą“. Galiausiai minėto straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad terminas konsultacijoms su suinteresuotąja visuomene dėl PAV direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje nurodytos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos yra ne trumpesnis kaip 30 dienų.

39

Iš šių nuostatų matyti, pirma, kad tiek informacija, kuria grindžiamas visuomenės dalyvavimas per projektų, kuriems taikoma PAV direktyva, vertinimo ir leidimo vykdyti planuojamą ūkinę veiklą išdavimo procedūras, tiek suinteresuotosios visuomenės galimybė pateikti pastabas ir nuomones dėl šios informacijos ir apskritai dėl atitinkamo projekto ir jo poveikio aplinkai turi būti suteikiama ankstyvame etape ir bet kuriuo atveju iki sprendimo dėl leidimo vykdyti šią ūkinę veiklą priėmimo (šiuo klausimu žr. 2022 m. vasario 24 d. Sprendimo Namur-Est Environnement, C-463/20, EU:C:2022:121, 70 ir 71 punktus).

40

Antra, šis dalyvavimas turi būti veiksmingas, o tai reiškia, kad visuomenei turi būti suteikta galimybė ne tik naudingai ir išsamiai pareikšti nuomonę dėl atitinkamo projekto ir jo poveikio aplinkai, bet tai padaryti tada, kai visos galimybės yra įmanomos (2022 m. vasario 24 d. Sprendimo Namur-Est Environnement, C-463/20, EU:C:2022:121, 72 punktas).

41

Dėl konsultavimosi su valdžios institucijomis, kurios gali būti susijusios su šiuo projektu dėl jų prisiimtos specialios atsakomybės už aplinkos apsaugą arba joms priskirtos vietos ir regioninio lygmenų kompetencijos, pažymėtina, kad PAV direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje iš esmės numatyta, jog šios institucijos turi turėti galimybę pareikšti savo nuomonę dėl užsakovo pateiktos informacijos ir dėl prašymo išduoti leidimą vykdyti planuojamą ūkinę veiklą.

42

Atsižvelgiant į tai, svarbu pažymėti, pirma, kad PAV direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, kuriame planuojamos ūkinės veiklos, kuriai taikoma ši direktyva, vertinimo ir leidimo dėl šios veiklos išdavimo procedūros etape turi būti konsultuojamasi su šiomis institucijomis. Atvirkščiai, šioje nuostatoje numatyta, kad tokių konsultacijų tvarką nustato valstybės narės.

43

Kada konkrečiai turi būti pradėtos tokios konsultacijos, taip pat neaišku iš kitų šio 6 straipsnio nuostatų. Konkrečiai kalbant, šios nuostatos 6 dalyje kalbama apie konsultacijas, pirma, su valdžios institucijomis, kurios gali būti susijusios su šia planuojama ūkine veikla dėl jų prisiimtos specialios atsakomybės už aplinkos apsaugą arba joms priskirtos vietos ir regioninio lygmenų kompetencijos, ir, antra, su suinteresuotąja visuomene, nenurodant, kokia tvarka šios konsultacijos turi vykti.

44

Tokio patikslinimo nėra nei PAV direktyvos 1 straipsnio 2 dalies g punkto ii papunktyje, nei, beje, kiek tai susiję su konsultacijomis, kurios prireikus turi būti vykdomos kitoje valstybėje narėje, kuriai planuojama ūkinė veikla gali daryti reikšmingą poveikį, šios direktyvos 7 straipsnio 3 dalyje.

45

Antra, PAV direktyvos 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse tarp informacijos, kuri turi būti pateikiama suinteresuotajai visuomenei ar su kuria ji turi būti supažindinta, nepaminėtos nuomonės, kurias pagal šio 6 straipsnio 1 dalį pateikia pastarojoje nuostatoje nurodytos valdžios institucijos. Be to, PAV direktyvos 6 straipsnio 4 dalyje nenumatyta, kad suinteresuotoji visuomenė turi teisę institucijai ar institucijoms, kompetentingoms išduoti leidimą vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, teikti pastabas ar nuomones dėl joje nurodytų institucijų pagal šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalį pareikštų nuomonių.

46

Konkrečiau kalbant apie PAV direktyvos 6 straipsnio 3 dalies b punktą, kuriame kalbama apie „svarbiausi[ų] ataskait[ų] ir nuomoni[ų], pateikt[ų] kompetentingai institucijai ar institucijoms“, pateikimą suinteresuotajai visuomenei, reikia pažymėti, kad šioje nuostatoje taip pat daroma nuoroda ne į šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalį, o, atvirkščiai, į valstybių narių teisę.

47

Be to, nors, atsižvelgiant į PAV direktyvos tikslą, PAV direktyvos 6 straipsnio 3 dalies b punkte vartojama sąvoka „ataskaitos ir nuomonės, pateiktos kompetentingai institucijai ar institucijoms“ gali apimti visus dokumentus, svarbius vertinant nagrinėjamo projekto poveikį aplinkai, kuriuos turi ši institucija ar institucijos, reikia pažymėti, kad šio 6 straipsnio 3 dalies b punkto taikymo sritis apima tik svarbiausias ataskaitas ir nuomones, pateiktas kompetentingai institucijai ar institucijoms tuo metu, kai suinteresuota visuomenė yra informuojama pagal šio straipsnio 2 dalį.

48

Taigi, nors negalima atmesti galimybės, kad pagal nacionalinę teisę apie svarbiausias nuomones, kurias pagal PAV direktyvos 6 straipsnio 1 dalį suformulavo šioje nuostatoje nurodytos atitinkamos institucijos, pagal šio 6 straipsnio 3 dalies b punktą suinteresuotoji visuomenė turi būti informuojama, kai šios nuomonės buvo adresuotos kompetentingoms institucijoms tuo metu, kai ši visuomenė buvo informuojama, remiantis šia nuostata taip pat negalima daryti išvados, kad minėtos nuomonės bet kuriuo atveju turi būti įtrauktos į informaciją, kuria remiantis konsultuojamasi su suinteresuotąja visuomene.

49

Taigi iš PAV direktyvos teksto nematyti, kad pagal šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalį konsultavimasis su valdžios institucijomis, kurios gali būti susijusios su šiuo projektu dėl jų prisiimtos specialios atsakomybės už aplinkos apsaugą arba joms priskirtos vietos ir regioninio lygmenų kompetencijos, turi vykti anksčiau nei konsultavimasis su suinteresuotąja visuomene ar kad ši visuomenė bet kuriuo atveju turi turėti teisę institucijai ar institucijoms, kompetentingoms išduoti leidimą vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, pateikti pastabas ir nuomones dėl šioje nuostatoje nurodytų valdžios institucijų pagal minėtos direktyvos 6 straipsnio 1 dalį pateiktų nuomonių.

50

Taigi valstybės narės tuo pačiu metu gali konsultuotis, viena vertus, su valdžios institucijomis, kurios gali būti susijusios su šiuo projektu dėl jų prisiimtos specialios atsakomybės už aplinkos apsaugą arba joms priskirtos vietos ir regioninio lygmenų kompetencijos, ir, kita vertus, su suinteresuotąja visuomene, vėliau šiai visuomenei nesuteikdamos teisės institucijai ar institucijoms, kompetentingoms išduoti leidimą minėtam projektui, pateikti savo pastabų ir nuomonių dėl institucijų, su kuriomis konsultuotasi, šiuo klausimu pateiktų nuomonių, kaip buvo nagrinėjamu atveju.

51

Kadangi PAV direktyvos 16–19 konstatuojamosiose dalyse pabrėžiamas veiksmingo visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus tikslas, reikia pridurti, kad iš šios direktyvos 6 straipsnio 2 ir 4 dalių, 6 dalies b punkto ir 7 straipsnio 5 dalies matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas formuluodamas straipsnius į šį tikslą atsižvelgė, tačiau aiškiai nereikalavo, kad su valdžios institucijomis, kurios gali būti susijusios su šiuo projektu dėl jų prisiimtos specialios atsakomybės už aplinkos apsaugą arba joms priskirtos vietos ir regioninio lygmenų kompetencijos, būtų konsultuojamasi prieš konsultuojantis su suinteresuotąja visuomene arba kad pastaroji turėtų teisę institucijai ar institucijoms, kompetentingoms išduoti leidimą minėtai planuojamai ūkinei veiklai, pateikti savo pastabų ir nuomonių dėl institucijų, su kuriomis buvo konsultuojamasi, šiuo klausimu pateiktų nuomonių.

52

Be to, PAV direktyvos 6 straipsnio 7 dalyje Sąjungos teisės aktų leidėjas pasirinko PAV direktyvos 5 straipsnyje nurodytą vertinimo ataskaitą kaip termino, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 30 dienų ir kurį suinteresuotoji visuomenė turi turėti visais atvejais vykdydama konsultacijas, atskaitos pradžią. Tai rodo, kad šio teisės aktų leidėjo požiūriu būtent ši ataskaita yra svarbiausias veiksnys siekiant užtikrinti veiksmingą visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus.

53

Iš Direktyvos 2014/52 31–33 konstatuojamųjų dalių taip pat matyti, kad priimdamas Direktyvos 2011/92 5 straipsnio ir IV priedo dalinius pakeitimus Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė, kad toje ataskaitoje užsakovo pateikti duomenys ir informacija būtų išsamūs ir pakankamai aukštos kokybės ir kad šiuo tikslu ekspertai, į kuriuos kreipiamasi rengiant projekto, kuriam taikoma PAV direktyva, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas, būtų kvalifikuoti ir kompetentingi.

54

Iš to matyti, kad jeigu konsultavimosi su suinteresuotąja visuomene tikslu, vykstant projektų, kuriems taikoma PAV direktyva, vertinimo ir leidimo dėl jų išdavimo procedūrai, ši visuomenė turi visą šios direktyvos 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą informaciją ir ypač per ne trumpesnį kaip 30 dienų terminą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, parengtą pagal minėtos direktyvos 5 straipsnio ir jos IV priedo reikalavimus, jos dalyvavimas gali būti laikomas veiksmingu. Vis dėlto šiuo tikslu nebūtina, kad suinteresuotajai visuomenei bet kuriuo atveju būtų suteikta teisė per šias konsultacijas taip pat pareikšti nuomonę ir dėl šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų valdžios institucijų pagal pastarąją nuostatą pareikštų nuomonių.

55

Be to, kaip savo rašytinėse pastabose iš esmės pažymėjo Vokietijos vyriausybė ir Europos Komisija, priešingas sprendimas atitinkamoms nacionalinėms institucijoms gali būti pernelyg sudėtingas ir prailginti procedūrą, o tai būtų nesuderinama su Direktyvos 2014/52 36 konstatuojamojoje dalyje nurodytu veiksmingo sprendimų priėmimo proceso tikslu.

56

Atsižvelgiant į tai, reikia priminti, kad pagal PAV direktyvos 6 straipsnio 3 dalies c punktą valstybės narės įpareigojamos pagal Direktyvos 2003/4 nuostatas suinteresuotajai visuomenei pateikti šio 6 straipsnio 2 dalyje nenurodytą reikšmingą informaciją, kuri būtų prieinama po to, kai suinteresuotoji visuomenė buvo informuota pagal šią pastarąją nuostatą.

57

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į prejudicinius klausimus reikia atsakyti, kad pagal PAV direktyvą nedraudžiami valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos per projekto, kuriam taikoma ši direktyva, poveikio aplinkai vertinimo procedūrą su institucijomis, kurios gali būti susijusios su šiuo projektu dėl jų prisiimtos specialios atsakomybės už aplinkos apsaugą arba joms priskirtos vietos ir regioninio lygmenų kompetencijos, konsultuojamasi tuo pačiu metu kaip ir su suinteresuotąja visuomene, o ši vėliau neturi teisės institucijai ar institucijoms, kompetentingoms išduoti leidimą vykdyti minėtą planuojamą ūkinę veiklą, pateikti pastabų ir nuomonių dėl institucijų, su kuriomis konsultuotasi, šiuo klausimu pateiktų nuomonių.

58

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (dešimtoji kolegija) nusprendžia:

2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo, iš dalies pakeista 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES,

turi būti aiškinama taip:

pagal ją nedraudžiami valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos per projekto, kuriam taikoma ši direktyva, poveikio aplinkai vertinimo procedūrą su institucijomis, kurios gali būti susijusios su šiuo projektu dėl jų prisiimtos specialios atsakomybės už aplinkos apsaugą arba joms priskirtos vietos ir regioninio lygmenų kompetencijos, konsultuojamasi tuo pačiu metu kaip ir su suinteresuotąja visuomene, o ši vėliau neturi teisės institucijai ar institucijoms, kompetentingoms išduoti leidimą vykdyti minėtą planuojamą ūkinę veiklą, pateikti savo pastabų ir nuomonių dėl institucijų, su kuriomis konsultuotasi, šiuo klausimu pateiktų nuomonių.