Laikina versija

GENERALINIO ADVOKATO

MANUEL CAMPOS SÁNCHEZ-BORDONA IŠVADA,

pateikta 2025 m. liepos 10 d.(1)

Byla C-363/24

Finansinspektionen

prieš

Carnegie Investment Bank AB

(Högsta domstolen (Aukščiausiasis Teismas, Švedija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„ Procesas dėl prejudicinio sprendimo priėmimo – Bendroji finansinių paslaugų rinka – Piktnaudžiavimas rinka – Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 – Viešai neatskleista informacija – Sąvoka – Konkretaus pobūdžio informacija – Viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sandoriai ir piktnaudžiavimas rinka – Viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašas – Elektroninis laiškas, kuriame pateikta informacija apie asmens įtraukimą į viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą ir draudimą parduoti įmonės finansines priemones – Informacijos teisingumas ir tikėtinumas “

1.        Högsta domstolen (Aukščiausiasis Teismas, Švedija) turi priimti sprendimą dėl Finansinspektionen (Finansų priežiūros institucija, Švedija)(2) kasacinio skundo dėl sprendimo, kuriuo, išnagrinėjus apeliacinį skundą, buvo išteisintas prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija kaltintas bankas.

2.        Ginčijamas klausimas, ar banko naudota informacija dėl savo turinio iš tiesų gali būti laikoma viešai neatskleista informacija. Visų pirma reikia nustatyti, ar elektroniniu paštu gautas pranešimas, kuriuo informuojama, kad konkretus vadovas buvo įtrauktas į įmonės viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą ir kad jis negali parduoti šios įmonės finansinių priemonių, yra pakankamai konkretus.

3.        Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs dėl viešai neatskleistos „konkretaus pobūdžio“ informacijos(3), kaip Reglamento (ES) Nr. 596/2014 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse pateiktos sąvokos elemento(4). Dabar jis turi progą papildyti savo jurisprudenciją.

I.      Teisinis pagrindas

A.      Sąjungos teisė

1.      Reglamentas Nr. 596/2014

4.        7 straipsnyje („Viešai neatskleista informacija“) nurodyta:

„1.      Šiame reglamente viešai neatskleista informacija yra:

a)      konkretaus pobūdžio informacija, kuri nėra atskleista viešai, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su vienu ar daugiau emitentų arba viena ar daugiau finansinių priemonių ir kuri, ją atskleidus viešai, galėtų turėti didelį poveikį tų finansinių priemonių kainoms ar su jomis susijusių išvestinių finansinių priemonių kainai;

<…>

2.      Taikant 1 dalį informacija laikoma konkretaus pobūdžio informacija, jei joje nurodomos aplinkybės, kurios yra susiklosčiusios ar kurios, kaip galima pagrįstai tikėtis, susiklostys, arba įvykis, kuris jau įvyko ar kuris, kaip galima pagrįstai tikėtis, įvyks, taip pat jei ta informacija yra pakankamai tiksli, kad būtų galima daryti išvadą dėl galimo tokių aplinkybių ar įvykio poveikio finansinių priemonių ar su jomis susijusių išvestinių finansinių priemonių <...> kainoms. Atsižvelgiant į tai, ilgesnį laikotarpį vykstančio proceso atveju, kai siekiama, kad susiklostytų tam tikros aplinkybės ar įvyktų tam tikras įvykis, arba kai susiklosto tam tikros aplinkybės ar įvyksta tam tikras įvykis, tos ateityje susiklostysiančios aplinkybės arba įvyksiantis įvykis bei to proceso tarpiniai etapai, susiję su tuo, kad tos aplinkybės susiklostytų arba įvykis įvyktų, gali būti laikomi konkretaus pobūdžio informacija.

<...>“

5.        8 straipsnio („Prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija“) 1 dalyje nustatyta:

„Šiame reglamente laikoma, kad prekiaujama vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija, kai asmuo turi viešai neatskleistos informacijos ir pasinaudoja ta informacija, kad savo ar trečiojo asmens labui tiesiogiai ar netiesiogiai įsigytų ar parduotų finansines priemones, su kuriomis ta informacija yra susijusi. <...>“

6.        14 straipsnyje („Draudimas prekiauti vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir neteisėtai atskleisti viešai neatskleistą informaciją“) numatyta:

„Draudžiama:

a)      prekiauti ar mėginti prekiauti vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija;

b)      patarti kitam asmeniui ar skatinti kitą asmenį užsiimti prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija arba

c)      neteisėtai atskleisti viešai neatskleistą informaciją.“

7.        18 straipsnyje („Viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašai“) nurodyta:

„1.      Emitentai ar bet kurie jų vardu ar jų sąskaita veikiantys asmenys:

a)      sudaro visų turinčiųjų galimybę susipažinti su viešai neatskleista informacija ir pagal sutartį ar kitais pagrindais užduotis vykdančių ir todėl galinčių susipažinti su viešai neatskleista informacija asmenų, pavyzdžiui, konsultantų, buhalterių ar kredito reitingų agentūrų, sąrašą (viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašas);

b)      nedelsdami atnaujina viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą pagal 4 dalį ir

c)      nedelsdami teikia viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą kompetentingai institucijai, kai ši to paprašo.

<...>“

2.      Įgyvendinimo reglamentas 2016/347(5)

8.        2 straipsnio („Viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašo parengimo ir atnaujinimo formatas“) 4 dalyje nustatyta:

„3 dalyje nurodytais elektroniniais formatais nuolat užtikrinama:

a)      pateiktos informacijos konfidencialumas, prieigą prie viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašo suteikiant tik aiškiai identifikuotiems asmenims, kurie dirba emitentui, apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyviui, aukcionų platformai, aukcionų rengėjui ir aukcionų stebėtojui ar bet kuriems kitiems jų vardu ar jų sąskaita veikiantiems asmenims ir kuriems ta prieiga yra reikalinga dėl jų funkcijų ar pareigų pobūdžio;

b)      viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąraše pateiktos informacijos tikslumas;

c)      prieiga prie ankstesnių viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašo versijų ir galimybė jas gauti.“

B.      Švedijos teisė. Lagen (2016:1306) med kompletterande bestämmelser till EU:s marknadsmissbruksförordning(6)

9.        Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalį priežiūros institucija privalo nustatyti priemones prieš asmenis, pažeidusius draudimą prekiauti vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija. Tokios priemonės gali būti baudos skyrimas.

10.       Pagal įstatymo 1 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą įstatyme vartojamų terminų ir sąvokų reikšmė yra tokia pati kaip Reglamente Nr. 596/2014.

II.    Faktinės aplinkybės, byla ir prejudiciniai klausimai

11.      Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateiktas toks aprašymas:

–        „bendrovė Varvtre AB bylai aktualiu laikotarpiu priklausė BAK, tuomečiam vaizdo žaidimų kūrimo biržinės bendrovės Starbreeze AB generaliniam direktoriui ir pagrindiniam akcininkui. Varvtre turėjo vadinamąją Carnegie Investment Bank AB (toliau – Carnegie) depozitoriumo paskolą. Ši paskola reiškia, kad klientas gauna kreditą iš banko mainais už banko depozitoriume laikomų akcijų, kaip užstato, įkeitimą,

–        pagal Varvtre depozitoriumo paskolos sutartį bendrovė gavo 35 mln. Švedijos kronų (SEK) kreditą mainais už tam tikros vertės Starbreeze akcijų įkeitimą. Sutartyje buvo nurodyta, kad Starbreeze akcijos gali būti naudojamos kaip užstatas tik iki tam tikro lygio ir kad Carnegie turi teisę nutraukti kredito sutartį ir reikalauti iškart grąžinti kreditą, jei kredito užstatas nebėra pakankamas. Tokiomis aplinkybėmis Carnegie taip pat turėjo teisę savo nuožiūra naudoti įkeistas akcijas,

–        kritus Starbreeze akcijų kainai, Varvtre įsiskolinimas bankui Carnegie viršijo kredito sumą. 2018 m. lapkričio 14 d. kredito sumą viršijantis įsiskolinimas siekė maždaug 5 mln. SEK. Kitą dieną buvo pradėtas Starbreeze akcijų pardavimas(7),

–        lapkričio 15 d. 13:32 val. Starbreeze komunikacijos direktorius, kuris taip pat padėjo BAK ir Varvtre palaikyti santykius su Carnegie, nusiuntė Carnegie elektroninį laišką ir jame nurodė, kad BAK įtrauktas į Starbreeze skaidrumo registrą ir nuo 13:33 val. negali parduoti akcijų. 13:35 val. Starbreeze atidarė viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą, o 13:37 val. jame buvo užregistruotas BAK. Carnegie pažymėjo, kad elektroniniame laiške pateikta informacija buvo neteisinga, nes tuo metu, kai laiškas išsiųstas, BAK dar nebuvo įtrauktas į viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą,

–        komunikacijos direktoriaus teigimu, BAK į viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą buvo įtrauktas dėl to, kad jam pranešta, jog atsistatydino Starbreeze finansų direktorius. Vis dėlto Carnegie gautame elektroniniame laiške nebuvo jokios informacijos apie BAK įtraukimo į viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą priežastį. Carnegie nurodė, kad neteisinga atsistatydinimą vertinti kaip viešai neatskleistą informaciją. Jo teigimu, nebuvo jokios kitos informacijos, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su Starbreeze ir sudarančios viešai neatskleistą informaciją,

–        lapkričio 15 d. Carnegie gavus elektroninį laišką, tą rytą pradėtas Starbreeze akcijų pardavimas buvo sustabdytas. Po pietų Carnegie atnaujino pardavimą. Nuo to momento, kai buvo gautas elektroninis laiškas, iki lapkričio 19 d. (imtinai) akcijų iš viso buvo parduota už šiek tiek daugiau nei 16 mln. SEK(8). Šis perleidimas reiškė, kad bendrovės Varvtre nuostoliai apriboti maždaug 4,9 mln. SEK,

–        lapkričio 23 d. Starbreeze paskelbė pranešimą spaudai, kuriame, be kita ko, nurodė, kad bendrovės pardavimo pajamos buvo mažesnės, nei tikėtasi, ir kad bendrovės finansų direktorius nebeina šių pareigų“.

12.      Priežiūros institucija pareiškė ieškinį Carnegie ir pareikalavo įpareigoti banką sumokėti baudą už tai, kad jis pažeidė Reglamento Nr. 596/2014 8 ir 14 straipsniuose nustatytą draudimą prekiauti vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija.

13.      Grįsdama ieškinį priežiūros institucija nurodė, kad Carnegie, gavęs Starbreeze komunikacijos direktoriaus elektroniniame laiške pateiktą informaciją, buvo susipažinęs su viešai neatskleista informacija tuo metu, kai buvo parduodamos Starbreeze akcijos, kurios vėliau parduotos vykdant paskolos sutartį.

14.      Tingsrätt (Pirmosios instancijos teismas, Švedija) ieškinį patenkino. Jo nuomone, elektroninio laiško turinys galėjo būti suprastas tik taip, kad egzistuoja nepalanki informacija apie Starbreeze. Remiantis šia informacija buvo galima daryti išvadas apie galimą poveikį Starbreeze akcijų kainai, neatsižvelgiant į tikslią informaciją, dėl kurios sudarytas viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašas.

15.      Hovrätt (Apeliacinis teismas, Švedija) panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatavęs, kad elektroniniame laiške esanti informacija nebuvo viešai neatskleista informacija. Iš šio laiško turinio gavėjas negalėjo suprasti, kodėl BAK buvo laikomas viešai neatskleistą informaciją turinčiu asmeniu ir kodėl jam neleista parduoti akcijų. Be to, gavėjas negalėjo žinoti, kad ši informacija gali turėti įtakos akcijų kainai. Elektroninio laiško turinys veikiau turėjo būti laikomas neaiškia arba bendra informacija, taigi ne konkretaus pobūdžio informacija.

16.      Högsta domstolen (Aukščiausiasis Teismas) kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo pripažino priimtinu. Prieš nuspręsdamas dėl šio skundo jis kreipėsi į Teisingumo Teismą su tokiais prejudiciniais klausimais:

„1.      Ar pranešimas apie tai, kad konkretus asmuo įtrauktas į viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą ir jam neleidžiama parduoti emitento akcijų, gali būti pakankamai konkretus, kad būtų laikomas viešai neatskleista informacija pagal [Reglamento Nr. 596/2014] 7 straipsnio 2 dalį, net jei asmens įtraukimo priežastys nėra aiškios?

2.      Jei taip, tai kokiomis sąlygomis?

3.      Ar vertinant, ar pirmajame klausime nurodytas pranešimas yra viešai neatskleista informacija, svarbu, ar emitento vertinimas, kad aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo įtrauktas į viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą, yra viešai neatskleista informacija, buvo teisingas?

4.      Ar vertinant, ar toks pranešimas, kaip nurodytas pirmajame klausime, yra viešai neatskleista informacija, svarbu, ar pranešime pateikta informacija buvo teisinga?“

III. Procesas Teisingumo Teisme

17.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas gavo 2024 m. gegužės 17 d.

18.      Rašytines pastabas pateikė Carnegie, priežiūros institucija, Vokietijos, Suomijos ir Norvegijos vyriausybės, taip pat Europos Komisija.

19.      2025 m. gegužės 21 d. surengtame teismo posėdyje dalyvavo priežiūros institucija, Carnegie ir Komisija.

IV.    Vertinimas

A.      Pirmasis ir antrasis prejudiciniai klausimai

20.      Pirmuoju ir antruoju prejudiciniais klausimais, į kuriuos galima atsakyti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nori išsiaiškinti, ar ir kokiomis sąlygomis pranešimas, kaip antai nagrinėjamas šioje byloje, yra pakankamai „konkretus“, kad būtų laikomas viešai neatskleista informacija, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 596/2014 7 straipsnio 2 dalį(9).

21.      Primenu, kad tuo pranešimu biržinės bendrovės Starbreeze komunikacijos direktorius nusiuntė Carnegie elektroninį laišką, kuriuo informavo, kad BAK, Starbreeze generalinis direktorius ir pagrindinis akcininkas, buvo įtrauktas į šios bendrovės viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą (skaidrumo registrą) ir negali parduoti šios bendrovės akcijų.

22.      Pagal Reglamento Nr. 596/2014 7 straipsnio 1 dalies a punkte pateiktą apibrėžtį viešai neatskleistą informaciją sudaro keturi esminiai elementai, kurie „tarpusavyje nesusiję <...> ir yra minimalios sąlygos, kurios abi turi būti įvykdytos tam, kad informacija būtų laikoma „viešai neatskleista““(10). Taigi ši informacija:

–        turi būti „konkretaus pobūdžio“,

–        neturi būti „atskleista viešai“,

–        yra „tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su vienu ar daugiau emitentų arba viena ar daugiau finansinių priemonių“,

–        jeigu būtų atskleista viešai, „galėtų turėti didelį poveikį tų finansinių priemonių kainoms ar su jomis susijusių išvestinių finansinių priemonių kainai“(11).

23.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja dėl pirmosios iš nurodytų sąlygų (informacijos „konkretaus pobūdžio“)(12). Vis dėlto ji yra neatsiejama(13) nuo sąlygos, susijusios su poveikiu kainai (price sensitivity), kurios taikymo sritis patikslinta Reglamento Nr. 596/2014 7 straipsnio 4 dalyje nurodant, kad viešai neatskleista informacija yra „informacija, kuria sumanus investuotojas būtų linkęs pasinaudoti priimdamas sprendimus dėl investicijų“.

24.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas yra susipažinęs su Teisingumo Teismo jurisprudencija, įtvirtinta sprendimuose Lafonta ir Autorité des marchés financiers, ir ja remiasi (tai jis nurodė nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą). Vis dėlto jis pažymi, kad šioje jurisprudencijoje tiesiogiai neišnagrinėtos problemos, susijusios su asmens įtraukimu į Reglamente Nr. 596/2014 nurodytus viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašus. Jo nuomone, „[v]iešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašų funkcija ir ypatinga padėtis <...> sistemoje galėtų pateisinti, kad su tokiu sąrašu susijusi informacija vertinama kitaip nei kita informacija“(14).

25.      Norint atsakyti į pirmuosius du prejudicinius klausimus, visų pirma reikia išanalizuoti Reglamento Nr. 596/2014 (ir jo įgyvendinimo taisyklių) nuostatas, susijusias su viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašais, kaip priemone, kuria siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimo rinka praktikai(15).

1.      Viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašai

26.      Reglamento Nr. 596/2014 18 straipsnyje:

–        „[e]mitenta[ms] ar bet kurie[ms] jų vardu ar jų sąskaita veikiant[iems] asmen[ims]“ nustatyta pareiga „sudar[yti] visų turinčiųjų galimybę susipažinti su viešai neatskleista informacija ir pagal sutartį ar kitais pagrindais užduotis vykdančių ir todėl galinčių susipažinti su viešai neatskleista informacija asmenų, pavyzdžiui, konsultantų, buhalterių ar kredito reitingų agentūrų, sąrašą (viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašas)“ (1 dalies a punktas)(16),

–        numatyta, kad sąrašuose turi būti pateikta bent ši informacija: bet kurio asmens, turinčio prieigą prie viešai neatskleistos informacijos, tapatybė; asmens įtraukimo į viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą priežastys; data ir laikas, kai asmuo susipažino su viešai neatskleista informacija; sąrašo parengimo data (3 dalis),

–        įtvirtinta speciali tvarka, skirta emitentams, kurių finansinėmis priemonėmis leidžiama prekiauti MVĮ augimo rinkoje; pagal ją jie atleidžiami nuo pareigos sudaryti viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą, jeigu įvykdytos tam tikros sąlygos (6 dalis)(17).

27.      Įgyvendinimo reglamente 2016/347, ratione temporis taikomame bylos faktinėms aplinkybėms, kurios susiklostė 2018 m. lapkričio mėnesį, yra nustatytas viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašų elektroninio formato modelis, siekiant visada užtikrinti informacijos konfidencialumą ir tuose sąrašuose pateiktos informacijos tikslumą (2 straipsnio 4 dalis).

28.      Dėl viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašų turinio pažymėtina, kad šie sąrašai turi būti suskirstyti į atskirus skyrius, kurie atidaromi siekiant pateikti tam tikrą viešai neatskleistą informaciją. Be to, kaip „papildomą skyrių“(18) galima sudaryti asmenų (priklausančių emitento ratui), kurie nuolat turi prieigą prie viešai neatskleistos informacijos, sąrašą. Taip užtikrinama, kad tie patys asmenys nebūtų kelis kartus įtraukti į skirtingus viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašų skyrius.

29.      Viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašai „yra svarbi priemonė reguliavimo institucijoms tiriant galimo piktnaudžiavimo rinka atvejus“ ir kartu „vertinga rinkos vientisumo apsaugos priemonė“, nes tai „priemonė kompetentingoms institucijoms, norinčioms nustatyti asmenų, turinčių prieigą prie viešai neatskleistos informacijos, tapatybę ir kada jiems ta prieiga buvo suteikta“(19).

2.      Konkretus viešai neatskleistos informacijos pobūdis

30.      Reglamento Nr. 596/2014 7 straipsnio 2 dalyje išsamiai nurodyta, kada informacija laikoma „konkretaus pobūdžio“. Žinoma, aiškinant šią nuostatą reikia atsižvelgti į tuo klausimu priimtus Teisingumo Teismo sprendimus(20).

31.      Informacija yra konkretaus pobūdžio, jeigu įvykdytos dvi šioje nuostatoje išvardytos kumuliacinės sąlygos:

–        turi būti nurodytos „aplinkybės, kurios yra susiklosčiusios ar kurios, kaip galima pagrįstai tikėtis, susiklostys, arba įvykis, kuris jau įvyko ar kuris, kaip galima pagrįstai tikėtis, įvyks“, ir

–        informacija turi būti „pakankamai tiksli, kad būtų galima daryti išvadą dėl galimo tokių aplinkybių ar įvykio poveikio finansinių priemonių ar su jomis susijusių išvestinių finansinių priemonių <...> kainoms“.

32.      Dėl pirmosios su materialine informacija susijusios sąlygos(21) manau, kad tokiu atveju kaip šis ji yra įvykdyta, nes bankui atsiųstame elektroniniame laiške buvo pranešta apie vadovo įtraukimą į įmonės viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą ir apie tai, kad jis negali parduoti šio emitento akcijų. Taigi kalbama apie įvykį, kuris jau įvyko(22).

33.      Daugiau sunkumų kyla dėl antrosios sąlygos, susijusios su informacijos tikslumu; Švedijos teismų ir šalių, kurios įstojo į bylą kaip proceso dėl prejudicinio sprendimo priėmimo šalys, nuomonės dėl šios sąlygos įvykdymo nagrinėjamoje byloje išsiskyrė:

–        Carnegie, Suomijos vyriausybė ir Komisija mano, kad elektroniniame laiške pateikta informacija (vadovo, kuriam draudžiama parduoti akcijas, įtraukimas į įmonės viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą) nebuvo pakankamai tiksli, kad būtų viešai neatskleista informacija. Jų nuomone (ji sutampa su apeliacinio teismo nuomone), iš šios informacijos ją gavęs investuotojas negalėjo sužinoti įtraukimo į viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą priežasčių ir taip įvertinti šio įtraukimo poveikio įmonės akcijų kainai,

–        priešingai, priežiūros institucija ir Vokietijos bei Norvegijos vyriausybės, kaip ir pirmosios instancijos teismas, laikosi nuomonės, kad informacija buvo tiksli ir negatyvaus pobūdžio, todėl investuotojas galėjo pirkti ar parduoti įmonės vertybinius popierius palankesnėmis sąlygomis nei kiti investuotojai.

34.      Remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija ir Reglamento Nr. 596/2014 7 straipsnio 2 dalies sąvokoms paprastai suteikiama reikšme(23) galima teigti, kad informacija, kuri, būdama „neapibrėžta ar bendra <...>, [neleidžia] daryti jokios išvados dėl jos galimo poveikio atitinkamų finansinių priemonių kainai“, neatitinka sąvokos „viešai neatskleista informacija“(24).

35.      Teisingumo Teismas nusprendė, kad konkretus informacijos pobūdis yra glaudžiai susijęs su jos dalyku, nes jeigu informacija tinkamai nepatikslinta, negalima daryti išvados apie galimą jos įtaką atitinkamų finansinių priemonių kainai. Neišvengiamai turi būti nagrinėjamas kiekvienas atvejis atskirai ir iš esmės negalima atmesti galimybės, kad informacija yra konkretaus pobūdžio, vien dėl to, kad ji priklauso tam tikrai informacijos kategorijai(25).

36.      Teisingumo Teismas pridūrė, kad toks aiškinimas atitinka Reglamento Nr. 596/2014 tikslą užtikrinti Sąjungos finansų rinkų vientisumą ir sustiprinti investuotojų pasitikėjimą šiomis rinkomis. Pasitikėjimas grindžiamas, be kita ko, tuo, kad investuotojai bus vienodai vertinami ir saugomi nuo neteisėto viešai neatskleistos informacijos panaudojimo(26).

37.      Taigi tikslumo ir įtakos kainai reikalavimai yra glaudžiai susiję: jie abu turi būti įvykdyti tam, kad informacija būtų laikoma viešai neatskleista(27). Sunku įsivaizduoti, kad neapibrėžta ir bendra informacija turėtų įtakos finansinių priemonių kainai. Net ir darant prielaidą, kad apskritai nekonkreti informacija gali turėti įtakos kainai, „bet kuriuo atveju paprastai taikoma taisyklė, kad protingas investuotojas savo sprendimus dėl investicijų grindžia pakankamai konkrečia informacija“(28).

38.      Kartoju, informacijos tikslumo analizė kiekvienu konkrečiu atveju turi būti papildyta poveikio kainai analize: tik taip galima nustatyti, ar informacija yra viešai neatskleista, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 596/2014 7 straipsnio 1 dalį.

39.      Remdamasis šiomis prielaidomis manau, kad pranešimas vien apie asmens įtraukimą į viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą, kaip finansinių priemonių emitentams tenkanti pareiga, negali daryti įtakos šių priemonių kainai.

40.      Iš esmės pranešimas apie tokį įtraukimą, nepateikiant jokios kitos papildomos informacijos (visų pirma neaprašant priežasčių, dėl kurių asmuo buvo įtrauktas į viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą), negali būti laikomas viešai neatskleista informacija, nes:

–        kiek tai aktualu nagrinėjamu atveju, jis yra neutralus arba bent jau neturi jokios neigiamos konotacijos: iš pranešimo tiesiog matyti, kad emitentas laikosi teisės aktuose nustatytos pareigos sudaryti ir nuolat atnaujinti savo įmonės arba su šia įmone susijusių asmenų, turinčių prieigą prie viešai neatskleistos informacijos, sąrašą,

–        elektroninio laiško gavėjas iš pranešimo negali sužinoti, kodėl tas asmuo buvo įtrauktas, taigi ir įvertinti, kokį poveikį tai turės akcijų kainai,

–        atsižvelgiant į pranešimą negalima pagrįstai (o ne remiantis prielaidomis, kurios nėra pagrįstos pačiu pranešimu) susieti asmens įtraukimo su jokia pagrindine viešai neatskleista informacija.

41.      Vis dėlto neatmestina galimybė, kad elektroniniu paštu atsiųstas pranešimas apie tai, jog konkretus asmuo buvo įtrauktas į emitento viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą, kartu su kita informacija gali reikšti (atsižvelgiant į kiekvieno atvejo ypatumus), kad tos informacijos gavėjas ja naudojasi pirkdamas arba parduodamas akcijas ir taip įgyja pranašumą prieš kitus investuotojus.

42.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes ir visų pirma į Carnegie gauto pranešimo turinį taip galima nuspręsti. Teisingumo Teismas negali atlikti vertinimo vietoj jo, tačiau gali pateikti jam tam tikras gaires, kurios padėtų priimti sprendimą.

43.      Pirma, informacija galėtų būti laikoma viešai neatskleista, jeigu tame pranešime ne tik nurodyta, kad įmonės vadovas įtrauktas į viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą ir kad jam draudžiama parduoti tos įmonės finansines priemones, bet ir paminėtos priežastys, kuriomis pagrįsti abu sprendimai, jeigu iš tų priežasčių matyti tam tikra nuo likusios rinkos dalies nuslėpta nepalanki informacija (arba tas priežastis galima pagrįstai nuspėti)(29).

44.      Iš tiesų investuotojas, gavęs tokį pranešimą, sprendimus dėl įmonės finansinių priemonių galėtų priimti turėdamas daugiau informacijos nei kiti investuotojai. Jis taip pat atsidurtų privilegijuotoje padėtyje, leidžiančioje jam iškraipyti laisvą konkurenciją finansų rinkose. Taigi tokiu atveju būtų galima kalbėti apie viešai neatskleistą informaciją.

45.      Tokio pobūdžio pranešimo tikslumas simetriškai mažėja, kai jame nenurodytos asmens įtraukimo į įmonės viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą priežastys. Panašų pranešimą gavęs investuotojas vargu ar gali juo remdamasis padaryti išvadas, kurios leistų jam turėti pranašumą kapitalo rinkose perkant ar parduodant šios bendrovės finansines priemones.

46.       Antra, kai (kaip nagrinėjamu atveju) kartu su pranešimu apie vadovo įtraukimą į viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą pateikiama papildoma informacija, kad šis viešai neatskleistos informacijos turėtojas negali parduoti bendrovės vertybinių popierių, informacija yra tikslesnė, tačiau ne tiek, kad eo ipso būtų laikoma viešai neatskleista informacija.

47.      Priežiūros institucija ir Vokietijos bei Norvegijos vyriausybės teigia, kad sužinojęs apie draudimą parduoti įmonės finansines priemones, bet ne jas pirkti, pranešimą gavęs investuotojas gali padaryti išvadą, jog yra neigiamos informacijos apie šios įmonės padėtį. Taigi toks investuotojas, palyginti su kitais šios informacijos neturinčiais investuotojais, atsidurtų palankesnėje padėtyje ir galėtų atitinkamai veikti kapitalo rinkose.

48.      Vėlgi viskas priklauso nuo to, kokias išvadas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas padarys remdamasis bankui siųstu pranešimu. Mano nuomone, nurodyta informacija, kad vadovui buvo uždrausta parduoti įmonės akcijas, nedaug papildo faktą, kad vadovas įtrauktas į viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą: iš esmės, nepažeidžiant Reglamento Nr. 596/2014 19 straipsnio, į sąrašą įtrauktas viešai neatskleistos informacijos turėtojas (insider) negali prekiauti finansinėmis priemonėmis, apie kurias jis turi tokios informacijos.

49.      Trečia, reikėtų išsiaiškinti, kokios priežastys paskatino Starbreeze vadovą išsiųsti bankui nagrinėjamą elektroninį laišką. Remiantis tuo, kad viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąraše pateikta informacija yra konfidenciali ir neturi būti viešai skelbiama tretiesiems asmenims (Įgyvendinimo reglamento 2016/347 2 straipsnio 4 dalies a punktas), jos atskleidimas Carnegie galėtų reikšti, jog šiuo pranešimu buvo siekiama supažindinti banką su konfidencialia informacija būtent tam, kad jis įgytų pranašumą, susijusį su prekyba Starbreeze finansinėmis priemonėmis. Vis dėlto motyvas galėjo būti ir kitas (priešingas), t. y. galėjo būti siekiama užkirsti kelią tokių finansinių priemonių pardavimui(30).

50.      Įgyvendinimo reglamento 2016/347 2 straipsnio 4 dalies a punkte reikalaujama, kad „prieig[a] prie viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašo [būtų] suteik[ta] tik aiškiai identifikuotiems asmenims, kurie dirba emitentui <...> ir kuriems ta prieiga yra reikalinga dėl jų funkcijų ar pareigų pobūdžio“. Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą neaišku, kodėl Starbreeze pažeidė šią taisyklę ir kokias pasekmes galėjo sukelti jos elgesys(31) siekiant suteikti bankui informaciją, kurią šis galėjo panaudoti savo naudai.

51.      Galiausiai, ketvirta, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas gali įvertinti, ar iš elektroninio laiško buvo galima spręsti, kad Starbreeze vadovas į viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą buvo įtrauktas skyriuje „nuolatiniai viešai neatskleistos informacijos turėtojai“, ar viename iš skyrių, susijusių su konkrečia viešai neatskleista (kiekvieno sandorio) informacija.

52.      Patikrinti šią aplinkybę gali būti naudinga, nes įtraukimas į skyrių „nuolatiniai viešai neatskleistos informacijos turėtojai“ pats savaime yra ne toks informatyvus: į šį skyrių automatiškai įtraukiami pagrindiniai įmonės vadovai, kurie vykdo aukščiausio lygio valdymo funkcijas ir pareigas ir kurie paprastai dalyvauja priimant svarbiausius tos įmonės sprendimus, todėl turi bendrą prieigą prie viešai neatskleistos informacijos.

53.      Be to, trečiasis asmuo, kuriam pranešta, kad aukšto lygio įmonės vadovas įtrauktas į skyrių „nuolatiniai viešai neatskleistos informacijos turėtojai“, vargu ar gali remdamasis šiuo faktu daryti kokias nors išvadas dėl tos įmonės finansinių priemonių kainos.

54.      Taigi vien tik pranešimas, kad įmonės vadovas buvo įtrauktas į viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą, iš esmės nėra pakankamai konkretus, kad jį būtų galima laikyti viešai neatskleista informacija. Vis dėlto informacija, pateikta pranešime apie vadovo įtraukimą į viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą ir draudimą parduoti finansines priemones, gali būti pakankamai konkreti, kad būtų laikoma viešai neatskleista informacija, tik tuo atveju, jei įmanoma įrodyti, jog ji gali turėti objektyvų poveikį atitinkamų finansinių priemonių kainai ir dėl to informacijos gavėjas gali gauti iš jos naudos ir atsidurti palankesnėje padėtyje, palyginti su kitais investuotojais, prekiaudamas finansinėmis priemonėmis.

55.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui tenka pareiga įvertinti šį aspektą byloje, kurioje jis turi priimti sprendimą.

B.      Trečiasis ir ketvirtasis prejudiciniai klausimai

56.      Trečiuoju ir ketvirtuoju klausimais, į kuriuos taip pat galima atsakyti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nori išsiaiškinti, ar siekiant nustatyti, ar šioje byloje nagrinėjamas pranešimas yra viešai neatskleista informacija, svarbu, kad būtų „teisingi“:

–        „emitento vertinimas, kad aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo įtrauktas į viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą, yra viešai neatskleista informacija“ (trečiasis klausimas), ir

–        „pranešime pateikta informacija“ (ketvirtasis klausimas).

57.      Atsižvelgdamas į šiuos klausimus manau, kad žodis „teisingas“ reiškia, jog emitento vertinimas yra tikslus, o gauta informacija – „tikra“. Savo ruožtu informacija yra tikra, jeigu joje aprašytas įvykis atitinka tikrovę (nėra melagingas ar išgalvotas). Dėl toliau nurodytų priežasčių manau, kad lemiamą reikšmę turi ne tai, ar ši informacija tikra, o tai, ar ji yra tikėtina.

58.      Tokiomis pačiomis aplinkybėmis viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašuose pateiktos informacijos tikslumą reikia atskirti nuo informacijos, esančios pranešime, kurį nagrinėjamu atveju emitentas išsiuntė bankui, tikrumo ir tikėtinumo. Įgyvendinimo reglamento 2016/347 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta pareiga užtikrinti tikslumą apima tik viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašuose pateiktą informaciją.

59.      Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą ne visai aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais pagrįsti šie du klausimai(32). Atrodo, kad jie susiję su argumentais, kuriuos gindamasis pateikė Carnegie: elektroniniame laiške apie BAK įtraukimą į Starbreeze viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą (ir apie draudimą parduoti šios įmonės finansines priemones) ne tik nenurodytos įtraukimo priežastys, bet ir remiamasi melaginga informacija, nes asmuo į sąrašą dar nebuvo įtrauktas (labai trumpą laiką).

60.      Iš esmės informacijos, laikomos viešai neatskleista informacija, tikrumas nėra viena iš Reglamento Nr. 596/2014 7 straipsnio 1 dalies a punkte išsamiai išvardytų sąlygų. Vis dėlto galima teigti, kad tai netiesioginė sąlyga, susijusi su kitomis tame punkte nustatytomis sąlygomis.

61.      Kvestionuoti informacijos tikrumo svarbą galima tik tada, kai informacija yra pakankamai tiksli, kad darytų poveikį finansinių priemonių kainai: jau nurodžiau, kad neapibrėžtos ar bendros informacijos atveju nereikia nustatyti jos tikrumo, nes paprasčiausiai nėra būtiniausių informacijos elementų, galinčių daryti poveikį finansinių priemonių kainai.

62.      Be to, jeigu konkretaus pobūdžio informacija tikra ir atitinka kitas Reglamento Nr. 596/2014 7 straipsnio 1 dalies a punkto sąlygas, ji neabejotinai yra viešai neatskleista informacija. Vis dėlto kas atsitinka, jeigu vėliau paaiškėja, kad tokia informacija yra klaidinga, arba ji nepatvirtinama?

63.      Primenu, kad pagal Reglamento Nr. 596/2014 7 straipsnio 2 dalį informacija yra konkretaus pobūdžio, jeigu ji atitinka reikalavimą nurodyti „aplinkyb[es], kurios yra susiklosčiusios ar kurios, kaip galima pagrįstai tikėtis, susiklostys, arba įvyk[į], kuris jau įvyko ar kuris, kaip galima pagrįstai tikėtis, įvyks“. Teisingumo Teismas pažymėjo, kad šis reikalavimas susijęs su būsimomis aplinkybėmis ar įvykiais, kai remiantis bendru jau turimų įrodymų vertinimu galima manyti, jog yra reali perspektyva, kad šios aplinkybės atsiras ar įvykiai įvyks. Vis dėlto šios sąvokos negalima aiškinti taip, kad reikia atsižvelgti į šių aplinkybių ar šių įvykių poveikio atitinkamų finansinių priemonių kainoms reikšmingumą(33).

64.      Taigi remiantis tos nuostatos turiniu ir Teisingumo Teismo išaiškinimu galima teigti, jog tam, kad konkreti informacija būtų laikoma viešai neatskleista(34), ji turi būti bent jau tam tikru mastu tikėtina, t. y. turi egzistuoti pagrįsta jos atsiradimo tikimybė(35). Vien nepagrįsti gandai šia savybe nepasižymi ir nėra pakankamai tikslūs, kad galėtų būti laikomi viešai neatskleista informacija(36).

65.      Vertinti tikėtinumą turi informaciją gavęs investuotojas. Būtent jis turi nuspręsti, ar, vėlgi vartojant Reglamento Nr. 596/2014 7 straipsnio 2 dalies formuluotę, „aplinkybės <...> yra susiklosčiusios[,] ar <...> galima pagrįstai tikėtis, [kad jos] susiklostys“, arba „įvykis <...> jau įvyko ar <...>, kaip galima pagrįstai tikėtis, įvyks“. Tai yra ex ante vertinimas, atliekamas naudojant informaciją ir atsižvelgiant į jos tikslumą, tikėtinumą bei įtaką finansinių priemonių kainai(37).

66.      Šioje teisės normoje nurodyti įvykiai ar aplinkybės gali būti tikri ir jau įvykę arba tik būsimi, tačiau pagrįstai tikėtini.

67.      Jeigu tai yra būsimi įvykiai arba pagrįstai tikėtinos būsimos aplinkybės, informacija apie juos gali būti laikoma viešai neatskleista informacija, neatsižvelgiant į tai, ar šie įvykiai ir aplinkybės patvirtinti a posteriori(38). Kartoju, lemiamą reikšmę turi tai, kad naudodamasis informacija apie juos investuotojas sprendimus dėl finansinių priemonių galėjo priimti turėdamas pranašumą prieš kitus investuotojus.

68.      Toks aiškinimas atitinka Teisingumo Teismo pateiktą platų viešai neatskleistos informacijos sąvokos aiškinimą, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 596/2014 tikslą. Jeigu ši sąvoka apimtų tik nepaskelbtą ir tikslią informaciją, kuri vėliau patvirtinta faktais, tai prieštarautų šiam tikslui.

69.      Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad „faktinė paskelbimo įtaka šiame paskelbime nurodytų vertybinių popierių kainai gali būti informacijos, susijusios su šiuo paskelbimu, tikslumo ex post įrodymas. Vis dėlto vien jo nepakanka, kad, neišnagrinėjus kitų iki minėto paskelbimo žinomų ar atskleistų elementų, būtų įrodyta, kad ji yra tiksli“(39).

70.      Sutinku su Komisija(40), kad informacijos, kurios žinojimas, nors ji dar nepaskelbta viešai, tam tikru momentu gali turėti reikšmingą poveikį finansinių priemonių kainai, net jei vėliau paaiškėja, kad ji yra neteisinga arba klaidinanti, laikymas viešai neatskleista informacija atitinka Reglamento Nr. 596/2014 tikslą.

71.      Taigi tai, kad informacija netikra, netrukdo viešai neatskleistos informacijos turinčiam asmeniui, naudojantis tikėtina, bet vėliau nepatvirtinta informacija, turėti pranašumą prieš kitus tos informacijos nežinančius investuotojus, siekiant veikti finansų rinkose.

72.      Taikydamas šiuos argumentus nagrinėjamoje byloje, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės įvertinti, ar bankui išsiųsto pranešimo turinys buvo bent jau tikėtinas. Šiuo tikslu manau, kad nėra svarbu, jog Starbreeze vadovas į įmonės viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą 2018 m. lapkričio 15 d. faktiškai įtrauktas praėjus kelioms minutėms po 13:32 val. (kai buvo išsiųstas elektroninis laiškas), t. y. tos pačios dienos 13:37 val. Egzistavo bent jau prielaida, kad ši informacija, kurią Starbreeze komunikacijos direktorius pateikė Carnegie, yra tikra.

73.      Vis dėlto tai, kad informacija (vien apie vadovo įtraukimą į įmonės viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą ir draudimą parduoti jos finansines priemones) buvo tikėtina, nereiškia, jog remiantis ja buvo galima daryti pagrįstas išvadas, o ne spėlioti apie motyvus, kuriais pagrįstas šis įtraukimas, tačiau kurie nenurodyti pranešime.

74.      Tokio pobūdžio elektroninio laiško turinys galėtų būti laikomas tikėtinu, tačiau tikėtinomis negalima laikyti spekuliacijų, kurias gavėjas išdėstė savo vardu ir kurios pranešime nėra objektyviai pagrįstos.

75.      Jeigu tame pranešime nenurodyti motyvai, dėl kurių emitentas įtraukė BAK į viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą, nesvarbu, ar šie motyvai pagrįsti teisingu, ar neteisingu paties emitento vertinimu. Elektroninio laiško gavėjo, kuriam tie motyvai neatskleisti, požiūriu nėra svarbu, ar jie atitinka tikrus, ar abejotinus įvykius.

76.      Siekiant nustatyti, ar tokiame pranešime kaip aprašytasis pateikta informacija gali būti laikoma viešai neatskleista, pakanka, kad, įvykdžius kitas Reglamento Nr. 596/2014 7 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, jos turinys būtų tikėtinas, net jei vėliau paaiškėja, jog jis neteisingas, su sąlyga, kad gavėjas gali pasinaudoti šia informacija ir atsidurti palankesnėje padėtyje, palyginti su kitais investuotojais, prekiaudamas finansinėmis priemonėmis.

V.      Išvada

77.      Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau taip atsakyti Högsta domstolen (Aukščiausiasis Teismas, Švedija):

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB, 7 straipsnio 2 dalis

turi būti aiškinama taip:

vien pranešimas, kad įmonės vadovas įtrauktas į viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą, iš esmės nėra pakankamai konkretus, kad būtų laikomas viešai neatskleista informacija. Vis dėlto informacija, pateikta pranešime apie vadovo įtraukimą į viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą ir draudimą parduoti finansines priemones, gali būti pakankamai konkreti, kad būtų laikoma viešai neatskleista informacija, tik tuo atveju, jei įmanoma įrodyti, jog ji gali turėti objektyvų poveikį atitinkamų finansinių priemonių kainai ir dėl to informacijos gavėjas gali gauti iš jos naudos ir atsidurti palankesnėje padėtyje, palyginti su kitais investuotojais, prekiaudamas finansinėmis priemonėmis.

Tam, kad tokiame pranešime kaip aprašytasis investuotojui pateiktą informaciją būtų galima laikyti viešai neatskleista, pakanka, kad, įvykdžius kitas Reglamento Nr. 596/2014 7 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, jos turinys būtų tikėtinas, net jei vėliau paaiškėja, jog jis neteisingas, su sąlyga, kad gavėjas gali pasinaudoti šia informacija ir atsidurti palankesnėje padėtyje, palyginti su kitais investuotojais, prekiaudamas finansinėmis priemonėmis.

1      Originalo kalba: ispanų.

2      Toliau – priežiūros institucija.

3      2015 m. kovo 11 d. Sprendimo Lafonta (C-628/13, EU:C:2015:162; toliau – Sprendimas Lafonta), 27 punktas ir 2022 m. kovo 15 d. Sprendimo Autorité des marchés financiers (C-302/20, EU:C:2022:190; toliau – Sprendimas Autorité des marchés financiers) 33 punktas.

4      2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL L 173, 2014, p. 1). Šios bylos faktinėms aplinkybėms taikomas 2016 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1033 (OL L 175, 2016, p. 1) iš dalies pakeistas Reglamentas Nr. 596/2014.

5      2016 m. kovo 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 596/2014 nustatomi techniniai įgyvendinimo standartai, susiję su tiksliu viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašų formatu ir tų sąrašų atnaujinimu (OL L 65, 2016, p. 49). Jis panaikintas 2022 m. liepos 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/1210, kuriuo nustatomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 596/2014 taikymo techniniai įgyvendinimo standartai, susiję su viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašų formatu ir tų sąrašų atnaujinimu (OL L 187, 2022, p. 23).

6      2016 m. Įstatymas Nr. 1306, kuriuo papildomas Europos Sąjungos piktnaudžiavimo rinka reglamentas.

7      Carnegie teismo posėdyje informavo, kad BAK leido vykdyti lapkričio 15 d. rytą atliktą pardavimą, kai bankas pagrasino parduoti šias akcijas priverstinai pagal paskolos sutartį.

8      Per teismo posėdį Carnegie nurodė, kad gavusi elektroninį laišką jo vadovybė įvertino situaciją ir 2018 m. lapkričio 15 d. popietę nusprendė tęsti BAK turimų įmonės Starbreeze akcijų pardavimą, vykdydama paskolos sutartį. Vadovybė pardavimą vykdė laipsniškai, per kelias sesijas, kad akcijų kaina nenukristų.

9      Atrodo, kad nuostatos versijoje ispanų kalba vartojama frazė „información de carácter concreto“ yra tokia pati kaip versijoje olandų kalba („informatie die concreet is“). Versijose kitomis kalbomis veikiau nurodytas „tikslus pobūdis“: prancūzų kalba („information à caractère précis“), vokiečių kalba („präzise Informationen“), italų kalba („informazione avente un carattere preciso“), portugalų kalba („informação com caráter preciso“), rumunų kalba („informații cu caracter precis“) ir anglų kalba („information of precise nature“). Švedų kalba pateikta sąvoka „Information av specifik natur“. Savo ruožtu šioje išvadoje (versijoje ispanų kalba) terminus „konkretus“ ir „tikslus“ vartosiu kaip sinonimus nedarydamas skirtumo.

10      Sprendimo Lafonta 24 ir 28 punktai ir Sprendimo Autorité des marchés financiers 33 punktas.

11      Annunziata, F., Artificial Intelligence and Market Abuse Legislation. A European Perspective, Edward Elgar Publishing, Londonas, 2023, p. 15; šiame leidinyje nurodyta, kad viešai neatskleistos informacijos sąvokos elementai iš esmės gali būti trys: non-public nature, precision ir price-sensitivity.

12      Žr. Lehmann, M., ir Kumpan, C., European Financial Services Law. Article-by-Article Commentary, Nomos, Baden Badenas, 2019; Veil, R., „Insider Dealing“, Veil, R., (leidėjas), European Capital Markets Law, 3-iasis leidimas, Hart Publishing, 2022, p. 189–227; Ventoruzzo, M., ir Picciau, C., „Article 7: Inside Information“, Ventoruzzo, M., ir Mock, S., (leidėjai), Market Abuse Regulation. Commentary and Annotated Guide, 2-asis leidimas, Oxford University Press, 2022, p. 259–292.

13      Sprendimo Autorité des marchés financiers 36 punktas.

14      Nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą 21 punktas.

15      Šiuo klausimu žr. Drummond, F., Droit financier. Les institutions, les activités, les abus de marché, Economica, Paryžius, 2020, p. 509–522; Juan ir Mateu, F., „Las listas de iniciados“, Revista de derecho bancario y bursátil, Nr. 153, 2019, p. 107–134.; Rath, U., „Article 18: Insider Lists“, ir Hössl-Neumann, M., ir Torggler, U., „Article 7: Inside Information“, Kalss, S., Oppitz, M., Torggler, U., ir Winner, M., (leidėjai), EU Market Abuse Regulation. A Commentary on Regulation (EU) No 596/2014, Edward Elgar, 2021, atitinkamai p. 242–259 ir p. 55–80.

16      Taigi į sąrašus, kurie turi būti atnaujinami 18 straipsnio 4 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, įtraukti ir viešai neatskleistos informacijos turintys „vidaus“ asmenys (susiję su emitentu darbo ar verslo santykiais), ir „išorės“ asmenys (paprastai su emitentu susijusių profesinių paslaugų teikėjai).

17      Speciali MVĮ taikoma tvarka buvo iš dalies pakeista vėlesnių redakcijų Reglamentu Nr. 596/2014 (šios redakcijos pagrindinėje byloje netaikomos ratione temporis), atsižvelgiant į pakeitimus, padarytus 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/2115 (OL L 320, 2019, p. 1), kuris pats iš dalies pakeistas 2024 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/2809 (OL L 2024/2809), vadinamu Listing Act.

18      Įgyvendinimo reglamento 2016/347 4 konstatuojamoji dalis ir 2 straipsnio 2 dalis. Įgyvendinimo reglamente 2022/1210 šio pavadinimo nebėra; dabar jame nurodytas „viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašų nuolatinių viešai neatskleistos informacijos turėtojų skyrius“.

19      Reglamento Nr. 596/2014 56 ir 57 konstatuojamosios dalys. Pirmojoje iš jų pripažįstama, kad šių sąrašų sudarymas ir tvarkymas yra „administracinė našta“. Dėl šios priežasties kai kurie autoriai abejoja tų sąrašų naudingumu ir pabrėžia, kad jie naudingi tik tuo atveju, jeigu į juos įtraukti tikrieji insiders, o ne daug asmenų. Žr. Moloney, N., EU Securities and Financial Markets Regulation, 3-iasis leidimas, Oxford University Press, 2014, p. 737.

20      Be sprendimų Lafonta ir Autorité des marchés financiers, žr. 2012 m. birželio 28 d. Sprendimą Geltl (C-19/11, EU:C:2012:397), 2009 m. gruodžio 23 d. Sprendimą Spector Photo Group ir Van Raemdonck (C-45/08, EU:C:2009:806) ir 2005 m. lapkričio 22 d. Sprendimą Grøngaard ir Bang (C-384/02, EU:C:2005:708).

21      Sąlygos, susijusios su konkrečiu informacijos pobūdžiu, vadinamos materialine ir tikslia informacija: Muller, A.-C., Droit financier. Les opérations de marché. L'introduction en bourse et ses conséquences. Les transactions. Les offres publiques d'acquisition, Economica, Paryžius, 2023, p. 270–284.

22      Atsižvelgiant į toliau pateiktas pastabas dėl informacijos tikrumo.

23      Šioje jurisprudencijoje pateikta nuoroda į analogišką 2003 m. gruodžio 22 d. Komisijos direktyvos 2003/124/EB, įgyvendinančios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/6/EB dėl viešai neatskleistos informacijos ir viešo jos atskleidimo bei manipuliavimo rinka apibrėžimo (OL L 339, 2003, p. 70; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 6 t., p. 348), kuri buvo Reglamento Nr. 596/2014 pirmtakė, 1 straipsnio 1 dalį.

24      Sprendimo Lafonta 31 punktas ir Sprendimo Autorité des marchés financiers 38 punktas.

25      Sprendimo Autorité des marchés financiers 41 ir 42 punktai.

26      Sprendimo Autorité des marchés financiers 43 punkte nurodyta: „<...> prekybos vertybiniais popieriais draudimu, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, siekiama užtikrinti akcijų biržos sandorio šalių lygybę, išvengiant to, kad viena iš jų, žinanti viešai neatskleistą informaciją ir dėl to esanti palankesnėje padėtyje, palyginti su kitais investuotojais, iš to gautų naudos šios informacijos nežinančių asmenų sąskaita.“

27      Klöhn, L., „Financial journalism, unlawful disclosure of inside information and freedom of press: Mr A v. Autorité des marches financiers“, Common Market Law Review, t. 60, Nr. 2, 2023, p. 560; Hössl-Neumann, M., ir Torggler, U., „Article 7: Inside Information“, Kalss, S., Oppitz, M., Torggler, U., ir Winner, M., (leid.), EU Market Abuse Regulation. A Commentary on Regulation (EU) No 596/2014, Edward Elgar, 2021, p. 69.

28      Generalinės advokatės J. Kokott išvados byloje Autorité des marchés financiers (C-302/20, EU:C:2021:747) 58 punktas.

29      Nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą 19 punkte šį prašymą pateikęs teismas klausia, ar pakanka, kad „informacijos gavėjas turėjo galimybę suvokti esmines aplinkybes, dėl kurių asmuo buvo įtrauktas į viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą“. Kursyvu originale neišskirta.

30      Per teismo posėdį Carnegie teigė, kad elektroninio laiško išsiuntimas buvo Starbreeze (jos pagrindinis akcininkas ir generalinis direktorius buvo BAK) taktika vilkinti akcijų pardavimą, kuriam, spaudžiamas Carnegie, 2018 m. lapkričio 15 d. ryte pritarė pats BAK.

31      Kaip per teismo posėdį nurodė Komisija, išsiuntus elektroninį laišką su konfidencialia informacija apie asmens įtraukimą į viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą galėtų būti pažeistas Įgyvendinimo reglamento 2016/347 2 straipsnio 4 dalies a punktas, o už tokį pažeidimą taikoma sankcija pagal Reglamento Nr. 596/2014 30 straipsnio 1 dalies a punktą neatsižvelgiant į tai, jog informacija nepakankamai tiksli, kad būtų laikoma viešai neatskleista informacija.

32      Žr. nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą 20 punktą, kuriame nurodytas „susijęs klausimas“ dėl emitento vertinimo.

33      2012 m. birželio 28 d. Sprendimo Geltl (C-19/11, EU:C:2012:397) 56 punktas.

34      Žr. Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto (CESR) dokumentą Market Abuse Directive — Level 3 — Second set of CESR guidance and information on the common operation of the Directive to the market (CESR/06 562b), 2007 m. liepos mėn., 1.5 punktas; jį galima rasti šiuo adresu: https://www.esma.europa.eu/sites/default/files/library/2015/11/06_562b.pdf.

35      Drummond, F., Droit financier. Les institutions, les activités, les abus de marché, Economica, Paryžius, 2020, p. 917–919.

36      Žr. Lehmann, M., ir Kumpan, C., European Financial Services Law: Article-by-Article Commentary, Nomos, Baden Badenas, 2019, p. 679; Ventoruzzo, M., ir Picciau, C., „Article 7: Inside Information“, Ventoruzzo, M., ir Mock, S., (leid.), Market Abuse Regulation. Commentary and Annotated Guide, 2-asis leidimas, Oxford University Press, 2022, p. 276.

37      Reglamento Nr. 596/2014 14 konstatuojamojoje dalyje numatyta, kad apdairūs investuotojai savo investicinius sprendimus grindžia ex ante turima informacija ir turi atsižvelgti į tikėtiną informacijos poveikį, turint omenyje visą emitento veiklą, informacijos šaltinio patikimumą ir kitus rinkos veiksnius, kurie gali tam tikromis aplinkybėmis paveikti finansines priemones.

38      Reglamento Nr. 596/2014 15 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „ex post informacija gali būti naudojamasi norint patvirtinti prielaidą, kad ex ante informacija galėjo turėti poveikį kainoms, bet ja nereikėtų naudotis siekiant imtis veiksmų prieš asmenis, kurie padarė pagrįstas išvadas vadovaudamiesi turėta ex ante informacija“.

39      Sprendimo Autorité des marchés financiers 56 punktas.

40      Komisijos rašytinių pastabų 49 punktas.