1.

Ar Sąjungos teisė, įskaitant Europos Sąjungos sutarties (ESS) 2 straipsnį ir jame įtvirtintą teisinės valstybės principą bei ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamus su Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kaip antai:

2.

Ar Sąjungos teisė, įskaitant pirmajame klausime nurodytas nuostatas, turi būti aiškinama taip, kad tame klausime nurodytomis aplinkybėmis nacionalinio karinio teismo teisėjo išleidimas į pensiją pagal įstatymą yra neveiksmingas, todėl jis gali toliau eiti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teisėjo pareigas, o visos valstybės (taip pat ir teismo) institucijos privalo sudaryti tam reikiamas sąlygas?

3.

Ar Sąjungos teisė, įskaitant, pirma, ESS 2 straipsnį ir jame įtvirtintą teisinės valstybės vertybę, ESS 4 straipsnio 3 dalį ir joje išreikštą lojalaus bendradarbiavimo principą, ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, SESV 267 straipsnį ir veiksmingumo bei viršenybės principus, ir, antra, ESS 2 straipsnį ir jame įtvirtintą demokratijos vertybę, ESS 4 straipsnio 2 dalį ir valdžių padalijimo principą, turi būti aiškinama taip, kad nacionalinio teismo teisė (arba pareiga) laikinai netaikyti nacionalinės teisės nuostatų, dėl kurių pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą (įskaitant ir įstatymo lygmens nuostatas), tiesiogiai kyla iš Sąjungos teisės?

Ar atsakant į šį klausimą turi reikšmės aplinkybė, kad pagal nacionalinę teisę prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas negali sustabdyti nacionalinės teisės nuostatų taikymo ir kad pagrindinės bylos aplinkybėmis būtina priimti sprendimą dėl tokio sustabdymo, kol nacionalinis teismas atsižvelgs į atsakyme į šį prašymą pateiktas Sąjungos teisės aiškinimo gaires?