–

Rumunijos vyriausybės, atstovaujamos E. Gane, R. I. Haţieganu ir A. Wellman,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos F. Moro, M. Salyková ir E. A. Stamate,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013, p. 1; toliau – Muitinės kodeksas), 114 straipsnio išaiškinimo.

2

Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant Rumunijoje pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) apmokestinamos komercinės bendrovės Network One Distribution SRL (toliau – Network One) ginčą su Agenția Națională de Administrare Fiscală – Direcția Generală Regională a Finanțelor Publice București (Nacionalinės mokesčių administravimo agentūros Bukarešto regiono viešųjų finansų generalinis direktoratas, Rumunija), Agenția Națională de Administrare Fiscală – Direcția Generală de Administrare a Marilor Contribuabili (Nacionalinės mokesčių administravimo agentūros Didžiųjų mokesčių mokėtojų administravimo generalinis direktoratas, Rumunija), Autoritatea Vamală Română – Direcția Regională Vamală București (Rumunijos muitinės Bukarešto regiono muitinės direktoratas, Rumunija) ir Ministerul Finanțelor – Direcția Generală de Soluționare a Contestațiilor (Finansų ministerijos Skundų nagrinėjimo generalinis direktoratas, Rumunija) dėl to, kad bendrovė buvo įpareigota sumokėti delspinigius ir periodinę baudą už tai, kad nustatytu terminu nesumokėjo antidempingo muito.

3

1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 340) II dalies „Administracinės priemonės ir nuobaudos“ 4 straipsnyje įtvirtinta:

„1.   Įvykdžius bet kokį pažeidimą, neteisingai įgyta nauda paprastai panaikinama:

<…>

2.   Taikant 1 dalyje nurodytas priemones apsiribojama įgytos naudos panaikinimu ir, jei taip yra numatyta, palūkanomis, kurias galima nustatyti pagal vienodą palūkanų normą.

<…>

4.   Šiame straipsnyje numatytos priemonės nelaikomos nuobaudomis.“

4

Šio reglamento 5 straipsnyje įtvirtinta:

„1.   Padarius tyčinius pažeidimus arba pažeidimus dėl aplaidumo gali būti skiriamos šios administracinės nuobaudos:

<…>

<…>

2.   Nepažeidžiant šio reglamento įsigaliojimo metu galiojusių sektorių taisyklių, už kitus pažeidimus galima skirti tik tokias nuobaudas, kurios nėra lygiavertės baudžiamosioms sankcijoms ir kurios yra numatytos šio straipsnio 1 dalyje, jeigu šios nuobaudos yra būtinos norint užtikrinti teisingą taisyklių taikymą.“

5

2013 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 502/2013, kuriuo, pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 3 dalį atlikus tarpinę peržiūrą, iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 990/2011, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės dviračiams nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 153, 2013, p. 17), 1 straipsnio 1 ir 4 dalyse buvo nustatyta:

„1.   Importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės dviračiams ir kitoms pedalinėms transporto priemonėms (įskaitant transportinius triračius, tačiau išskyrus vienračius) be variklio, kurių KN kodai yra 87120030 ir ex87120070 (TARIC kodai 8712007091 ir 8712007099), nustatomas galutinis antidempingo muitas.

<…>

4.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.“

6

Muitinės kodekso 42 straipsnio „Sankcijų taikymas“ 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.   Kiekviena valstybė narė nustato sankcijas, taikomas už muitų teisės aktų nesilaikymą. Tokios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios [atgrasomos].

2.   Kai taikomos administracinės sankcijos, jos gali būti, inter alia, vienos arba abiejų iš toliau nurodytų formų:

7

Šio kodekso 114 straipsnio „Delspinigiai“ 1 ir 2 dalyse numatyta:

„1.   Pasibaigus nustatytam importo ar eksporto muito sumos sumokėjimo laikotarpiui prie šios sumos pridedami delspinigiai, kurie skaičiuojami už laiką nuo minėto laikotarpio pabaigos iki muito sumokėjimo dienos.

Valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro, delspinigių norma turi būti lygi Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje paskelbtai palūkanų normai, kurią paskutinės mokėjimo dienos mėnesio pirmą dieną Europos Centrinis Bankas taikė savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, padidintai dviem procentiniais punktais.

Valstybėje narėje, kurios valiuta nėra euro, delspinigių norma turi būti lygi palūkanų normai, kurią pirmą atitinkamo mėnesio dieną nacionalinis centrinis bankas taikė savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, padidintai dviem procentiniais punktais, o valstybėje narėje, kurioje nacionalinio centrinio banko taikyta palūkanų norma pasiremti neįmanoma, – ją geriausiai atitinkančiai palūkanų normai, kuri buvo taikoma atitinkamo mėnesio pirmą dieną tos valstybės narės pinigų rinkoje, padidintai dviem procentiniais punktais.

2.   Kai skola muitinei atsiranda pagal 79 ar 82 straipsnį arba kai apie skolą muitinei pranešama atlikus tikrinimą po prekių išleidimo, delspinigiai už importo ar eksporto muito sumą skaičiuojami nuo tos dienos, kai atsirado skola muitinei, iki pranešimo apie ją dienos.

Delspinigių norma nustatoma pagal 1 dalį.“

8

2015 m. liepos 20 d.Legea nr. 207/2015 privind Codul de procedură fiscală (Įstatymas Nr. 207/2015 dėl Mokesčių procedūros kodekso; Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 547, 2015 m. liepos 23 d.; toliau – Mokesčių procedūros kodeksas) 1 straipsnio 20 ir 33 punktuose nustatyta:

„20.   Delspinigiai – papildoma mokestinė prievolė, atitinkanti žalą, pagrindinės mokestinės prievolės turėtojui padarytą dėl to, kad skolininkas laiku neįvykdė pagrindinės mokestinės prievolės;

<…>

33.   Periodinė bauda – papildoma mokestinė prievolė, kurią sudaro bauda už skolininko pagrindinės mokestinės prievolės neįvykdymą suėjus terminui.“

9

Šio kodekso 173 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Skolininkui neįvykdžius pagrindinės mokestinės prievolės iki nustatyto termino, delspinigiai ir periodinės baudos tampa mokėtini.“

10

Minėto kodekso 174 straipsnio 1 ir 5 dalyse įtvirtinta:

„1.   Delspinigiai skaičiuojami už kiekvieną vėlavimo dieną, pradedant nuo kitos dienos, einančios iš karto po mokėjimo termino, ir baigiant diena (imtinai), kurią mokėtina suma sumokama.

<…>

5.   Delspinigių norma yra 0,02 % už kiekvieną vėlavimo dieną.“

11

To paties kodekso 176 straipsnio 1–3 dalys suformuluotos taip:

„1.   Periodinė bauda skaičiuojama už kiekvieną vėlavimo dieną, pradedant nuo kitos dienos, einančios iš karto po mokėjimo termino, ir baigiant diena (imtinai), kurią mokėtina suma sumokama. 174 straipsnio 2–4 dalių ir 175 straipsnio nuostatos taikomos mutatis mutandis.

2.   Periodinės baudos norma yra 0,01 % už kiekvieną vėlavimo dieną.

3.   Sumokėjus periodinę baudą, prievolė mokėti delspinigius neišnyksta.“

12

Laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d.Network One importavo į Rumuniją įprastus ir elektrinius dviračius, taip pat jų dalis ir pateikė Rumunijos muitinei šių prekių išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracijas nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. Jose buvo nurodyta, kad importuotos prekės yra Tailando kilmės.

13

2018 m. liepos 30 d.Direcția Generală Regională a Finanțelor Publice București – Direcția Regională Vamală București (Bukarešto regiono viešųjų finansų generalinio direktorato Bukarešto regiono muitinės direktoratas) atliko šių prekių tikrosios kilmės muitinį patikrinimą ir padarė išvadą, kad šios prekės yra Kinijos, o ne Tailando kilmės.

14

2019 m. rugsėjo 25 d. ta institucija surašė patikrinimo protokolą ir priėmė sprendimą ištaisyti padėtį, iš kurių matyti, kad, remiantis Reglamentu Nr. 502/2013, Network One turi sumokėti 1739090 Rumunijos lėjų (RON) (apie 366896 EUR) antidempingo muitą. Be to, ji nustatė, kad Network One privalo įvykdyti papildomą mokestinę prievolę, t. y. sumokėti 183209 RON (apie 38652 EUR) delspinigius už antidempingo muitą pagal Muitinės kodekso 114 straipsnį ir 158312 RON (apie 33399 EUR) periodinę baudą pagal Mokesčių procedūros kodekso 176 straipsnį.

15

2019 m. spalio 7 d.Network One sumokėjo Reglamente Nr. 502/2013 numatytą antidempingo muitą ir visą baudą.

16

Vėliau bendrovė pareiškė skundą dėl patikrinimo protokolo ir sprendimo ištaisyti padėtį, tačiau Direcția Generală de Administrare a Marilor Contribuabili – Serviciul soluționare contestații (Didžiųjų mokesčių mokėtojų administravimo generalinio direktorato Skundų nagrinėjimo tarnyba, Rumunija) 2020 m. birželio 25 d. administraciniu sprendimu jį atmetė.

17

2020 m. gruodžio 7 d.Network One kreipėsi į Tribunalul București (Bukarešto apygardos teismas, Rumunija) dėl šio sprendimo ir sprendimo ištaisyti padėtį. Šiuo klausimu bendrovė visų pirma teigė, kad Muitinės kodekso 114 straipsnyje delspinigiai ir baudos sujungti į vieną normą, ir nesutiko, kad būtų papildomai taikoma Mokesčių procedūros kodekse numatyta bauda, nes, jos nuomone, ši bauda buvo susijusi su ta pačia pagrindine mokestine prievole. Šiuo atžvilgiu Network One teigė, kad tokia praktika pažeidė Muitinės kodekso 114 straipsnį, nes dėl jos nepagrįstai padidėjo paskirti delspinigiai. 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu šis skundas buvo atmestas.

18

Network One šį sprendimą apskundė Curtea de Apel București (Bukarešto apeliacinis teismas, Rumunija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

19

Tas teismas siekia išsiaiškinti, ar pagal Muitinės kodekso 114 straipsnį nacionalinė muitinė gali reikalauti, kad skolininkas, nustatytu terminu nesumokėjęs skolos muitinei, sumokėtų ne tik delspinigius, bet ir nacionalinėje teisėje numatytą periodinę baudą.

20

Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, pirma, kad Mokesčių procedūros kodeksas, taikomas kartu su Muitinės kodeksu, leidžia apmokestinamajam asmeniui, neįvykdžiusiam mokestinės prievolės nustatytu terminu, skirti delspinigius ir periodinę baudą (šiomis priemonėmis siekiama skirtingų tikslų). Iš tiesų šiais delspinigiais atlyginama valstybės biudžetui padaryta žala, skolininkui laiku neįvykdžius mokestinės prievolės, o minėta bauda yra jam skiriama sankcija. Tokie skirtingi tikslai leidžia, kaip nagrinėjamu atveju, kartu skirti delspinigius ir periodinę baudą.

21

Antra, tas teismas primena, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, jeigu Sąjungos teisės aktuose nenumatyta konkrečių sankcijų už jų nuostatų pažeidimą arba šiuo klausimu daroma nuoroda į nacionalinės teisės aktų nuostatas, valstybės narės įpareigojamos imtis visų tinkamų priemonių užtikrinti Sąjungos teisės taikymą ir veiksmingumą.

22

Nors Reglamente Nr. 502/2013 nenumatyta jokių sankcijų už jo nuostatų pažeidimą, 1 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iš esmės taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos, todėl nagrinėjamu atveju buvo galima vadovautis Muitinės kodekso 114 straipsniu. Beje, būtent pagal šį straipsnį muitinė, be antidempingo muito, nustatė „periodinę baudą“, skaičiuojamą nuo skolos muitinei atsiradimo iki pranešimo apie ją dienos.

23

Trečia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad Teisingumo Teismo jurisprudencija, skirta 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentui (EEB) Nr. 2913/92, nustatančiam Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307), kuris buvo panaikintas ir pakeistas Muitinės kodeksu, neišsklaido jam kilusių abejonių dėl galimybės pagal Muitinės kodekso 114 straipsnį kartu taikyti delspinigius ir periodinę baudą, kai skola muitinei nesumokama nustatytu terminu.

24

Tokiomis aplinkybėmis Curtea de Apel București (Bukarešto apeliacinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar Europos Sąjungos teisę ir konkrečiai [Muitinės kodekso] 114 straipsnį reikia aiškinti taip, kad pagal juos draudžiama tokia administracinė praktika, pagal kurią tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, kiek tai susiję su antidempingo muito suma, be šio [kodekso] 114 straipsnyje numatytos periodinės baudos, mokesčių mokėtojui skiriama ir nacionalinės teisės aktuose (Mokesčių procedūros kodekse) atskirai numatyta periodinė bauda?“

25

Savo prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Muitinės kodekso 114 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama nacionalinė administracinė praktika, pagal kurią, be šiame straipsnyje numatytų delspinigių, gali būti skiriama ir nacionalinės teisės aktuose numatyta periodinė bauda.

26

Pirma, reikia pažymėti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prejudiciniame klausime kalbama apie „periodinę baudą“, kuri, kaip teigiama numatyta Muitinės kodekso 114 straipsnyje, o ne apie „delspinigius“. Vis dėlto, nors šio straipsnio versijoje rumunų kalba ne kartą vartojama sąvoka „periodinė bauda“ („penalitățile de întârziere“), iš šio straipsnio pavadinimo („Dobânda la arierate“) aiškiai matyti, kad šiame straipsnyje numatyta priemonė yra „delspinigių“ skaičiavimas, o ne baudos taikymas.

27

Šiuo klausimu suformuotoje jurisprudencijoje nustatyta, kad tam tikrose Sąjungos teisės nuostatos kalbinėse versijose pavartota formuluotė negali būti vienintelis šios nuostatos aiškinimo pagrindas ar įgyti prioriteto prieš kitas kalbines versijas. Iš tiesų dėl būtinumo vienodai taikyti, taigi ir aiškinti, Sąjungos teisės aktą negalima jį vertinant atskirai remtis tik viena jo versijų: reikalaujama, kad atitinkama nuostata būtų aiškinama atsižvelgiant į teisės akto, kurio dalis ji yra, sistemą ir tikslą, remiantis, be kita ko, visomis kalbomis parengtomis versijomis (2024 m. kovo 21 d. Sprendimo CBR (Hemianopsija), C‑703/22, EU:C:2024:261, 34 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

28

Viena vertus, kalbant apie Muitinės kodekso sistemą ir tikslą, pažymėtina, kad juo nesiekiama numatyti jokių sankcijų ar baudų už muitų teisės aktų pažeidimus. Iš šio kodekso 42 straipsnio 1 dalies matyti, kad tokias sankcijas turi nustatyti valstybės narės.

29

Kita vertus, bet kuriuo atveju daugelyje Muitinės kodekso 114 straipsnio kalbinių versijų vartojama sąvoka „delspinigiai“, o ne „periodinė bauda“, kaip antai, visų pirma, šio straipsnio versijose ispanų („Intereses de demora“), vokiečių („Verzugszinsen“), anglų („Interest on arrears“), prancūzų („Intérêts de retard“), italų („Interesse di mora“), nyderlandų („Vertragingsrente“), lenkų („Odsetki za zwłokę“), portugalų („Juros de mora“), suomių („Viivästyskorko“) ar švedų („Dröjsmålsränta“) kalbomis.

30

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš Muitinės kodekso 114 straipsnio versijoje rumunų kalba vartojamos formuluotės „periodinė bauda“ negalima daryti išvados, kad šiame straipsnyje numatyta priemonė yra periodinės baudos taikymas, o ne delspinigių skaičiavimas.

31

Antra, reikia priminti, kad Teisingumo Teismas dėl Reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, kurį vėliau panaikino ir pakeitė Muitinės kodeksas, 232 straipsnio 1 dalies nusprendė, kad „[d]elspinigiais siekiama sušvelninti pasekmes, atsiradusias praleidus mokėjimo terminą, ir išvengti to, kad skolininkas nesąžiningai naudotųsi pinigais, skirtais skolai sumokėti, jau praėjus jos mokėjimo terminui“ (2011 m. kovo 31 d. Sprendimo Aurubis Balgaria, C‑546/09, EU:C:2011:199, 29 punktas).

32

Taigi delspinigiais siekiama sušvelninti pasekmes, atsirandančias praleidus mokėjimo terminą, ir kompensuoti naudą, kurią ekonominės veiklos vykdytojas nepagrįstai gauna, nes laiku neįvykdo mokestinės prievolės, o ne nubausti už tokį vėlavimą.

33

Be to, kaip priminta šio sprendimo 28 punkte, Muitinės kodekso 42 straipsnio 1 dalyje iš esmės numatyta, kad valstybės narės nustato sankcijas, taikomas už muitų teisės aktų nesilaikymą, ir jos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad tokios sankcijos, kaip nagrinėjamu atveju, gali būti muitinės paskirta piniginė bauda.

34

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas taip pat priminė, kad nesuderinus Sąjungos teisės aktų dėl sankcijų, taikomų nesilaikant muitų teisės aktais nustatytoje tvarkoje numatytų sąlygų, valstybės narės turi teisę pasirinkti, kaip jos pačios mano, tinkamas sankcijas. Vis dėlto savo kompetenciją jos turi įgyvendinti laikydamosi Sąjungos teisės ir jos bendrųjų principų, taigi ir proporcingumo principo (2020 m. kovo 4 d. Sprendimo Schenker, C‑655/18, EU:C:2020:157, 42 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

35

Konkrečiai Teisingumo Teismas pažymėjo, kad nacionalinės teisės aktais leidžiamos taikyti administracinės ar baudžiamosios priemonės turi neviršyti to, kas būtina šių teisės aktų teisėtiems tikslams pasiekti, ir neturi būti neproporcingos nurodytiems tikslams (2020 m. kovo 4 d. Sprendimo Schenker, C‑655/18, EU:C:2020:157, 43 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

36

Be to, Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnyje iš esmės nurodyta, kad įvykdžius bet kokį pažeidimą, neteisingai įgyta nauda paprastai panaikinama ir kad galima papildomai nustatyti delspinigius pagal vienodą palūkanų normą. Tame straipsnyje taip pat nurodyta, kad numatytos priemonės nelaikomos nuobaudomis. Kita vertus, šio reglamento 5 straipsnyje numatyta, kad padarius tyčinius pažeidimus arba pažeidimus dėl aplaidumo gali būti skiriamos administracinės nuobaudos, be kita ko, reikalavimas sumokėti didesnę sumą negu neteisėtai gautos arba vengiamos mokėti sumos, tam tikrais atvejais pridėjus delspinigius.

37

Nagrinėjamu atveju iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Mokesčių procedūros kodekso 176 straipsnyje numatyta periodinė bauda yra skolininkui taikoma piniginė sankcija, praleidus mokestinės prievolės įvykdymo terminą.

38

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad tokia sankcija pagal nacionalinę teisę iš esmės nėra nesuderinama su Sąjungos teise, tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas dar turi patikrinti, ar ji yra proporcinga.

39

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Muitinės kodekso 114 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiama nacionalinė administracinė praktika, pagal kurią, be šiame straipsnyje numatytų delspinigių, gali būti skiriama ir nacionalinės teisės aktuose numatyta periodinė bauda.

40

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia:

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 114 straipsnis

turi būti aiškinamas taip:

pagal jį nedraudžiama nacionalinė administracinė praktika, pagal kurią, be šiame straipsnyje numatytų delspinigių, gali būti skiriama ir nacionalinės teisės aktuose numatyta periodinė bauda.