1.

Ar Reglamento (ES) 2016/679 (1) 22 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad automatinis tikimybės, ar duomenų subjektas ateityje pajėgs grąžinti kreditą, apskaičiavimas yra tik automatiniu tvarkymu (įskaitant profiliavimą) grindžiamas sprendimas, kuris duomenų subjektui turi teisinių pasekmių arba jam daro panašų didelį poveikį, kai šį rodiklį, apskaičiuotą naudojant duomenų subjekto asmens duomenis, duomenų valdytojas perduoda trečiajam duomenų valdytojui, kuris iš esmės šiuo rodikliu grindžia savo sprendimą dėl sutartinių santykių su duomenų subjektu pradėjimo, vykdymo ar užbaigimo?

2.

Jeigu į pirmąjį prejudicinį klausimą būtų atsakyta neigiamai: ar Reglamento (ES) 2016/679 (BDAR) 6 straipsnio 1 dalis ir 22 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad juos pažeidžia nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią naudoti tikimybės rodiklį (nagrinėjamu atveju susijusį su fizinio asmens mokumu ir pasiryžimu mokėti įtraukiant informaciją apie reikalavimus), susijusį su tam tikru būsimu fizinio asmens elgesiu siekiant priimti sprendimą dėl sutartinių santykių su šiuo asmeniu pradėjimo, vykdymo ar užbaigimo (kreditų rizikos vertinimas balais (scoring)) leidžiama tik tuo atveju, kai įvykdytos tam tikros tolesnės sąlygos, detaliau apibūdintos prašymo priimti prejudicinį sprendimą motyvuose?