–

Europos Komisijos, atstovaujamos F. Moro ir I. Zaloguin,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013, p. 1; toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), 22 straipsnio 7 dalies, 29 ir 44 straipsnių, 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo (OL L 68, 2005, p. 49) 4 straipsnio ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnio išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant pagal Bulgarijos teisę įsteigtos prekybos bendrovės JP EOOD ir Otdel „Mitnichesko razsledvane i razuznavane“ /MRR / v TD „Mitnitsa Burgas“ (Burgaso muitinės teritorinės direkcijos departamentas, Bulgarija) ginčą dėl pastarosios sprendimo paimti Bulgarijos valstybės naudai JP priklausančią transporto priemonę, kuria prekės buvo vežamos kontrabandos būdu.

3

Pamatinio sprendimo 2005/212 1 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„Pagrindinis tarpvalstybinio organizuoto nusikalstamumo motyvas yra finansinė nauda. Todėl bet koks tokio nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo bandymas, kad būtų veiksmingas, turėtų būti sutelktas į nusikalstamu būdu įgytų lėšų suradimą, įšaldymą, areštavimą ir konfiskavimą. Tačiau tai apsunkina, inter alia, skirtingi valstybių narių teisės aktai šioje srityje.“

4

Šio pamatinio sprendimo 1 straipsnio „Sąvokų apibrėžimai“ ketvirtoje įtraukoje nustatyta:

„Šiame pamatiniame sprendime:

<…>

5

Minėto pamatinio sprendimo 2 straipsnyje „Konfiskavimas“ numatyta:

„1.   Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių, kad galėtų konfiskuoti visas arba dalį nusikaltimo priemonių ir lėšų, įgytų iš nusikaltimų, už kuriuos baudžiama laisvės atėmimu daugiau kaip vieneriems metams, arba turtą, kurio vertė atitinka tokias lėšas.

<…>“

6

To paties pamatinio sprendimo 4 straipsnyje „Teisės gynimo priemonės“ nurodyta:

„Kiekviena Šalis imasi reikalingų priemonių užtikrinti, kad suinteresuotos šalys, kurioms taikomos 2 ir 3 straipsniuose numatytos priemonės, turėtų veiksmingas priemones apginti savo teises.“

7

Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnyje „Terminų apibrėžtys“ numatyta:

„[Sąjungos muitinės] [k]odekse vartojamų terminų apibrėžtys:

<…>

<…>“

8

Šio kodekso 22 straipsnio „Gavus prašymą priimami sprendimai“ 7 dalyje nustatyta:

„Sprendime, kuris nepalankus pareiškėjui, nurodomos priežastys, kurių pagrindu jis buvo priimtas, ir nurodoma 44 straipsnyje numatyta teisė pateikti skundą.“

9

Minėto kodekso 29 straipsnyje „Negavus išankstinio prašymo priimami sprendimai“ nustatyta:

„Išskyrus atvejus, kai muitinė veikia kaip teisminė institucija, 22 straipsnio 4, 5, 6 bei 7 dalys, 23 straipsnio 3 dalis ir 26, 27 bei 28 straipsniai taip pat taikomi sprendimams, kuriuos muitinė priima negavusi suinteresuotojo asmens išankstinio prašymo.“

10

To paties kodekso 42 straipsnyje „Sankcijų taikymas“ nustatyta:

„1.   Kiekviena valstybė narė nustato sankcijas, taikomas už muitų teisės aktų nesilaikymą. Tokios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

2.   Kai taikomos administracinės sankcijos, jos gali būti, inter alia, vienos arba abiejų iš toliau nurodytų formų:

3.   Valstybės narės per 180 dienų nuo tos dienos, kurią šis straipsnis pradedamas taikyti, kaip nustatyta 288 straipsnio 2 dalyje, praneša [Europos] Komisijai apie galiojančias nacionalinės teisės aktų nuostatas, susijusias su šio straipsnio 1 dalimi, ir, nedelsdamos, – apie visus vėlesnius tų nuostatų pakeitimus.“

11

Sąjungos muitinės kodekso 43 straipsnyje „Teisminės institucijos priimami sprendimai“ numatyta:

„44 ir 45 straipsniai netaikomi skundams, pateiktiems prašant pripažinti negaliojančiais, atšaukti arba iš dalies pakeisti su muitų teisės aktų taikymu susijusius sprendimus, kuriuos priėmė teisminė institucija arba kaip teisminė institucija veikianti muitinė.“

12

Šio kodekso 44 straipsnyje „Teisė pateikti skundą“ nustatyta:

„1.   Bet kuris asmuo turi teisę pateikti skundą dėl bet kurio jam tiesiogiai ir asmeniškai taikomo muitinės sprendimo, susijusio su muitų teisės aktų taikymu.

<…>

2.   Teise pateikti skundą galima pasinaudoti bent dvejais etapais:

3.   Skundas pateikiamas toje valstybėje narėje, kurioje buvo priimtas sprendimas arba pateiktas prašymas jį priimti.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad skundų nagrinėjimo procedūra sudarytų sąlygas greitai patvirtinti muitinės priimtų sprendimų teisingumą arba juos pataisyti.“

13

2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/42/ES dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje (OL L 127, 2014, p. 39) 2 straipsnyje „Terminų apibrėžtys“ nustatyta:

„Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

<…>

<…>“

14

Šios direktyvos 14 straipsnio „Bendrųjų veiksmų 98/699/TVR ir tam tikrų pamatinių sprendimų 2001/500/TVR bei 2005/212/TVR nuostatų pakeitimas“ 1 dalyje numatyta:

„<…> [2001 m. birželio 26 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2001/500/TVR dėl pinigų plovimo, nusikaltimo priemonių ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų nustatymo, paieškos, įšaldymo, areštavimo ir konfiskavimo (OL L 182, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 158)] 3 bei 4 straipsniai ir Pamatinio sprendimo 2005/212/TVR 1 straipsnio pirmos keturios įtraukos bei 3 straipsnis pakeičiami šia direktyva valstybėms narėms, kurioms ši direktyva yra privaloma, nedarant poveikio tų valstybių narių pareigoms, susijusioms su tų pamatinių sprendimų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais.“

15

Klostantis pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinos redakcijos Zakon za mitnitsite (Muitinės įstatymas) (DV Nr. 15, 1998 m. vasario 6 d., toliau – ZM) 231 straipsnyje numatyta:

„Sprendimus skirti administracinę nuobaudą priima Muitinių tarnybos direktorius arba jos paskirti tarnautojai.“

16

ZM 232 straipsnyje numatyta:

„1)   Jei pažeidėjas nežinomas, protokolą pasirašo jį parengęs asmuo ir liudytojas ir jis neįteikiamas. Tokiu atveju priimamas sprendimas skirti administracinę nuobaudą, kuris įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.

<…>“

17

Šio įstatymo 233 straipsnyje nustatyta:

„1)   Asmeniui, kuris be muitinės žinios ir leidimo per valstybės sieną veža ar gabena prekes arba kėsinasi tai daryti, jei ta veika nelaikoma nusikalstama, skiriama bauda už kontrabandą, kurios suma siekia 100–200 % importo muitinės vertės arba eksportuojamų prekių vertės.

<…>

8)   Kontrabandinėms prekėms vežti ar gabenti naudotos transporto priemonės ar konteineriai, neatsižvelgiant į jų savininką, paimami valstybės naudai, išskyrus atvejus, kai jų vertė akivaizdžiai neatitinka kontrabandinių prekių vertės.“

18

Klostantis pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinos redakcijos Zakon za administrativnite narushenia i nakazania (Administracinių pažeidimų ir nuobaudų įstatymas) (DV Nr. 92, 1969 m. lapkričio 28 d., toliau – ZANN) 59 straipsnyje nustatyta:

„1.   Sprendimas skirti administracinę nuobaudą ir elektroninis pranešimas gali būti skundžiami [Rayonen sad (apylinkės teismas)] apylinkėje, kurioje buvo padarytas ar baigtas nusikaltimas, o dėl užsienyje padarytų pažeidimų – [Sofiyski rayonen sad (Sofijos apylinkės teismas)].

2.   Pažeidėjas ir asmuo, prašantis atlyginti žalą, gali apskųsti šį sprendimą per septynias dienas nuo jo įteikimo, o prokuratūra turi teisę pareikšti prieštaravimą dėl šio sprendimo per dvi savaites nuo jo priėmimo.“

19

2020 m. liepos 11 d. Bulgarijos muitinė konstatavo, kad buvo mėginta be leidimo vežti iš Turkijos į Bulgariją transporto priemonių purkštukus, pakrautus į sunkvežimį ir puspriekabę.

20

Okrazhna prokuratura – Haskovo (Chaskovo regiono prokuratūra, Bulgarija) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kontrabandos sunkinančiomis aplinkybėmis. Vis dėlto, 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu Chaskovo regiono prokuratūros prokuroras nutraukė baudžiamąjį procesą dėl įrodymų nebuvimo.

21

Tuo pačiu metu byla buvo perduota muitinės tyrimų ir paieškų tarnybai, kad ši įvertintų galimybę pagal ZM pradėti procesą dėl baudžiamojo pobūdžio administracinės atsakomybės.

22

Negalėdamas nustatyti pažeidėjo, Burgaso muitinės teritorinės direkcijos departamento vadovas 2021 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą skirti administracinę nuobaudą nežinomam pažeidėjui pagal ZM 232 straipsnio 1 dalį. Pagal šią nuostatą, jei pažeidimą padaręs asmuo nežinomas, sprendimas skirti administracinę nuobaudą įsigalioja jį priėmus.

23

Šiuo sprendimu iš nežinomo pažeidėjo buvo paimti transporto priemonių purkštukai ir jie buvo paimti Bulgarijos valstybės naudai. Remdamosi šiuo sprendimu Bulgarijos muitinė, vadovaudamosi ZM 233 straipsnio 8 dalimi, valstybės naudai paėmė sunkvežimį ir puspriekabę, kurių bendra vertė yra 111604, 20 Bulgarijos levų (BGN) (apie 57300 EUR); jie abu buvo JP nuosavybė.

24

Ši bendrovė pateikė skundą dėl to sprendimo Rayonen sad Svilengrad (Svilengrado apylinkės teismas, Bulgarija); šis teismas 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi skundą atmetė kaip nepriimtiną, motyvuodamas tuo, kad ši bendrovė neturėjo suinteresuotumo jo pareikšti.

25

Šis teismas nutarė, pirma, kad pagal ZANN 59 straipsnio 2 dalį teisę apskųsti pagrindinėje byloje nagrinėjamą sprendimą turi pažeidėjas ir asmuo, prašantis atlyginti žalą, o prokuratūra turi teisę pateikti prieštaravimą. Antra, jis nutarė, kad atsižvelgiant į tai, jog atitinkamas sprendimas skirti administracinę nuobaudą buvo priimtas dėl nežinomo pažeidėjo, pagal ZM 232 straipsnio 1 dalį jis įsigaliojo nuo jo priėmimo dienos ir jo nebuvo galima apskųsti.

26

JP pateikė apeliacinį skundą dėl šios nutarties Administrativen sad – Haskovo (Haskovo administracinis teismas, Bulgarija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, ir tvirtino, kad nors būdama trečiasis asmuo, kuris nedalyvavo vykstant baudžiamojo pobūdžio administraciniam procesui, patyrė turtinę žalą, kai buvo paimtas jos turtas, nesuteikiant jai realios galimybės ginti savo teises ir teisėtus interesus.

27

Šis teismas patvirtina, kad Bulgarijos teisėje nenumatyta teisė pareikšti skundą, kai, kaip pagrindinėje byloje, sprendimas skirti administracinę nuobaudą priimamas dėl nežinomo pažeidėjo. Tokiu atveju iš ZM 232 straipsnio 1 dalies aiškiai matyti, kad toks sprendimas neskundžiamas.

28

Taigi minėtas teismas abejoja dėl nacionalinės teisės aktų atitikties, pirma, Sąjungos muitinės kodeksui ir, antra, Pamatiniam sprendimui 2005/212, darant prielaidą, kad šis sprendimas taip pat taikomas situacijoms, kai padaryta veika nėra nusikalstama veika.

29

Šiomis aplinkybėmis Administrativen sad – Haskovo (Haskovo administracinis teismas, Bulgarija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

30

Pirmuoju ir antruoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Sąjungos muitinės kodekso 44 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose teisė apskųsti sprendimą skirti administracinę nuobaudą nenumatyta asmeniui, kurio turtas buvo paimtas remiantis tokiu sprendimu, tačiau tame sprendime jis nėra laikomas atsakingu už administracinį pažeidimą, už kurį skirta nuobauda.

31

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad šio kodekso 44 straipsnyje numatyta, jog kiekvienas asmuo turi teisę apskųsti muitinės priimtus sprendimus dėl muitų teisės aktų taikymo, kurie yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susiję.

32

Sąvoka „sprendimas“, į kurią daroma nuoroda šioje nuostatoje, minėto kodekso 5 straipsnio 39 punkte apibrėžta kaip „bet kuris muitinės veiksmas, susijęs su muitų teisės aktais, kuriuo duodamas nurodymas konkrečiu atveju, sukeliantis teisines pasekmes atitinkamam asmeniui arba asmenims“; reikia patikslinti, kad, remiantis šio straipsnio 2 punktu, muitų teisės aktai apima, be kita ko, Sąjungos muitų kodeksą ir jį papildančias ar įgyvendinančias nacionalines nuostatas.

33

Nagrinėjamu atveju iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas sprendimas skirti administracinę nuobaudą, kurį priėmė muitinė, spręsdama dėl konkretaus kontrabandos atvejo, sukelia teisinių pasekmių JP, nes paimtas šio juridinio asmens, kaip „susijusio asmens“, turtas. Darytina išvada, kad tai yra „sprendimas“, kaip jis suprantamas pagal Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 39 punktą.

34

Reikia pridurti, kad, pirma, šio kodekso 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog valstybės narės nustato nuobaudas, taikomas už muitų teisės aktų nesilaikymą, todėl sprendimas skirti tokią nuobaudą už kontrabandą, kaip antai konstatuotą pagrindinėje byloje, t. y. turto paėmimą, yra sprendimas, susijęs su muitų teisės aktų taikymu, kaip tai suprantama pagal minėto kodekso 44 straipsnį.

35

Antra, nors atrodo, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas sprendimas skirti administracinę nuobaudą nebuvo formaliai skirtas JP, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, vis dėlto jis sukelia tiesioginių teisinių pasekmių šiai bendrovei, nes jos turtas buvo paimtas pagal šį sprendimą. Todėl reikia pripažinti, kad minėtas sprendimas yra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su JP, kaip tai suprantama pagal to paties kodekso 44 straipsnį.

36

Darytina išvada, kad sprendimą skirti administracinę nuobaudą, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje, pagal Sąjungos muitinės kodekso 44 straipsnį turi būti galima apskųsti, todėl pagal šį kodeksą draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose teisė pateikti skundą dėl tokio sprendimo nenumatyta asmeniui, kuris su juo tiesiogiai ir konkrečiai susijęs.

37

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį ir antrąjį klausimus reikia atsakyti, kad Sąjungos muitinės kodekso 44 straipsnis turi būti aiškinamas taip: pagal jį draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose teisė apskųsti sprendimą skirti administracinę nuobaudą nenumatyta asmeniui, kurio turtas buvo paimtas remiantis tokiu sprendimu, tačiau tame sprendime jis nėra laikomas atsakingu už administracinį pažeidimą, už kurį skirta nuobauda.

38

Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Pamatinio sprendimo 2005/212 4 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jis taikomas sprendimui dėl veikos, kuri nėra nusikalstama veika, ir, jei taip, ar pagal jį draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose numatyta, kad trečiasis asmuo, kurio turtas gali būti paimtas per baudžiamojo pobūdžio administracinę procedūrą, neturi teisės apskųsti šio sprendimo.

39

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad šio pamatinio sprendimo 2 straipsnyje, į kurį daroma nuoroda jo 4 straipsnyje, numatyta, jog kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių, kad galėtų konfiskuoti visas arba dalį nusikaltimo priemonių ir lėšų, įgytų iš nusikaltimų, už kuriuos baudžiama laisvės atėmimu daugiau kaip vieneriems metams, arba turtą, kurio vertė atitinka tokias lėšas.

40

Iš šio straipsnio formuluotės matyti, kad minėto pamatinio sprendimo materialinė taikymo sritis, kaip matyti ir iš to paties pamatinio sprendimo pavadinimo ir 1 konstatuojamosios dalies, kuriose daroma nuoroda atitinkamai į „nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavim[ą]“ ir „organizuotą nusikalstamumą“, apima tik nusikalstamas veikas, todėl tas pats pamatinis sprendimas netaikomas sprendimui, kuris priimamas nevykstant ar nepasibaigus procesui dėl vienos ar kelių nusikalstamų veikų (šiuo klausimu žr. 2020 m. kovo 19 d. Sprendimo Agro In 2001, C‑234/18, EU:C:2020:221, 61 punktą).

41

Ši taikymo sritis taip pat ribota, nes apima tik tam tikro sunkumo nusikalstamas veikas, t. y. tas, už kurias baudžiama laisvės atėmimu daugiau kaip vieneriems metams.

42

Dėl sąvokos „konfiskavimas“ reikia remtis ne Pamatinio sprendimo 2005/212 1 straipsnio ketvirtoje įtraukoje pateikta apibrėžtimi, o Direktyvos 2014/42 2 straipsnio 4 punkte pateikta apibrėžtimi, nes pagal šios direktyvos 14 straipsnio 1 dalį šia direktyva buvo pakeistos, be kita ko, šio pamatinio sprendimo 1 straipsnio pirmos keturios įtraukos (2022 m. lapkričio 10 d. Sprendimo DELTA STROY 2003, C‑203/21, EU:C:2022:865, 30 punktas).

43

Pagal šios direktyvos 2 straipsnio 4 punktą konfiskavimas – „dėl nusikalstamos veikos teismo paskirtas galutinis turto paėmimas“.

44

Pakanka konstatuoti, kad, pirma, pagrindinėje byloje sprendimas skirti administracinę nuobaudą buvo priimtas per administracinę procedūrą, kuri nebuvo susijusi su viena ar keliomis nusikalstamomis veikomis, o juo labiau su nusikalstama veika, už kurią gali būti skirta ilgesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kaip reikalaujama Pamatinio sprendimo 2005/212 2 straipsnyje.

45

Antra, iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos taip pat matyti, kad šį sprendimą priėmė Bulgarijos muitinė, o ne teismas, kaip to reikalaujama pagal Direktyvos 2014/42 2 straipsnio 4 punktą.

46

Taigi Pamatinis sprendimas 2005/212 iš esmės netaikomas situacijai, kai padaryta veika nėra nusikalstama veika.

47

Kadangi šio pamatinio sprendimo materialinė taikymo sritis yra aiškiai apibrėžta ir jis buvo priimtas siekiant nustatyti bendras būtiniausias nuostatas aiškiai apibrėžtoje srityje, kuri, be kita ko, susijusi su bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, jis taip pat negali būti pagal analogiją taikomas tokiai situacijai, kaip nagrinėjamai pagrindinėje byloje.

48

Atsižvelgiant į visus šiuos motyvus, į trečiąjį klausimą reikia atsakyti, kad Pamatinio sprendimo 2005/212 4 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jis netaikomas sprendimui dėl veikos, kuri nėra nusikalstama veika.

49

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia: