–

Syndicat Uniclima, atstovaujamos avocat A. Le Mière,

–

Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos A.‑L. Desjonquères ir N. Vincent,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos P. Ondrůšek, E. Sanfrutos Cano ir F. Thiran,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/42/EB dėl mašinų, iš dalies keičiančios Direktyvą 95/16/EB (OL L 157, 2006, p. 24), 6 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies, 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/35/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su tam tikrose įtampos ribose skirtų naudoti elektros įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo (OL L 96, 2014, p. 357) 2 straipsnio 14 punkto ir 4 straipsnio, 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/68/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su slėginės įrangos tiekimu rinkai, suderinimo (OL L 189, 2014, p. 164) 2 straipsnio 31 punkto ir 3 straipsnio 2 dalies, taip pat 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 842/2006 (OL L 150, 2014, p. 195), išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant profesinės sąjungos Uniclima ir ministre de l’Intérieur (Vidaus reikalų ministras, Prancūzija) ginčą dėl 2019 m. gegužės 10 d. Nutarimo, kuriuo iš dalies keičiamas 1980 m. birželio 25 d. Nutarimas dėl apsaugos nuo gaisro ir panikos viešosiose patalpose bendrųjų taisyklių patvirtinimo (ERP) (JORF, 2019 m. gegužės 17 d., tekstas Nr. 20), teisėtumo.

3

Reglamento Nr. 517/2014 1 straipsnyje numatyta:

„Šio reglamento tikslas yra apsaugoti aplinką mažinant išmetamų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Todėl šiuo reglamentu:

4

Direktyvos 2014/68 37 ir 62 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

<…>

5

Šios direktyvos 1 straipsnyje numatyta:

„1.   Ši direktyva taikoma slėginės įrangos ir agregatų, kurių didžiausias leidžiamasis slėgis PS didesnis nei 0,5 baro, projektavimui, gamybai ir atitikties vertinimui.

2.   Ši direktyva netaikoma:

<…>

<…>“

6

Minėtos direktyvos 2 straipsnyje nustatyta:

„Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

<…>

<…>

<…>

<…>

<…>“

7

Tos pačios direktyvos 3 straipsnio „Tiekimas rinkai ir eksploatacijos pradžia“ 1 ir 2 dalyse numatyta:

„1.   Valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad slėginė įranga ir agregatai būtų tiekiami rinkai ir pradedami eksploatuoti tik jeigu jie atitinka šios direktyvos reikalavimus, yra tinkamai įrengti, prižiūrimi ir naudojami pagal paskirtį.

2.   Ši direktyva nedaro poveikio valstybių narių teisei nustatyti tokių reikalavimų, kuriuos jos laiko būtinais siekiant užtikrinti žmonių ir ypač darbuotojų saugą, kai jie naudoja aptariamą slėginę įrangą ar agregatą, jeigu tais reikalavimais nenumatomas tokio slėginės įrangos ar agregato pakeitimas šioje direktyvoje nenumatytu būdu.“

8

Direktyvos 2014/68 5 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta:

„Valstybės narės dėl su slėgiu susijusios rizikos nedraudžia, neriboja ir netrukdo tiekti rinkai ar gamintojo nurodytomis sąlygomis pradėti eksploatuoti slėginės įrangos ar agregatų, kurie atitinka šią direktyvą.“

9

Šios direktyvos 40 straipsnyje „Nacionaliniu lygmeniu pavojų keliančios slėginės įrangos arba agregatų atveju taikoma procedūra“ numatyta:

„1.   Kai vienos valstybės narės rinkos priežiūros institucijos turi pakankamai priežasčių manyti, kad slėginė įranga arba agregatai, kuriems taikoma ši direktyva, kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai, naminiams gyvūnams ar turtui, jos atlieka su atitinkama slėgine įranga arba agregatu susijusį vertinimą, apimantį visus atitinkamus šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus. <…>

Jeigu atlikdamos pirmoje pastraipoje nurodytą vertinimą rinkos priežiūros institucijos nustato, kad slėginė įranga arba agregatas neatitinka šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų, jos nedelsdamos pareikalauja, kad susijęs ekonominės veiklos vykdytojas imtųsi visų būtinų taisomųjų veiksmų, kad užtikrintų slėginės įrangos arba agregato atitiktį tiems reikalavimams, pašalintų slėginę įrangą arba agregatą iš rinkos arba juos pašalintų per pagrįstą laikotarpį, kurį jos nustato atsižvelgdamos į pavojaus pobūdį.

<…>

4.   Kai per 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą laikotarpį atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas nesiima tinkamų taisomųjų priemonių, rinkos priežiūros institucijos imasi visų tinkamų laikinųjų priemonių, kad būtų uždraustas arba apribotas slėginės įrangos arba agregato tiekimas jų nacionalinei rinkai, kad slėginė įranga arba agregatas būtų pašalinti iš rinkos arba atšaukti.

Rinkos priežiūros institucijos apie tas priemones nedelsdamos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

<…>“

10

Minėtos direktyvos 41 straipsnio „Sąjungos apsaugos procedūra“ 2 dalyje nustatyta:

„Jei nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, visos valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkanti slėginė įranga arba agregatas būtų pašalinti iš jų rinkų ir praneša apie tai Komisijai. Jei nacionalinė priemonė laikoma nepagrįsta, atitinkama valstybė narė tą priemonę atšaukia.“

11

1980 m. birželio 25 d. Nutarimo dėl apsaugos nuo gaisro ir panikos viešosiose patalpose bendrųjų taisyklių patvirtinimo (ERP) (JORF, 1980 m. rugpjūčio 14 d.), iš dalies pakeisto 2019 m. gegužės 10 d. Nutarimu (toliau – 1980 m. birželio 25 d. Nutarimas), CH 35 straipsnio dėl įrangos ar įrenginių, kuriuose naudojami aušalai, 3 dalies „Naudojant degiuosius aušalus taikomos nuostatos“ pirmoje pastraipoje nustatyta, kad šios dalies kitų pastraipų nuostatos „netaikomos hermetiškai įrangai, pažymėtai CE ženklu“.

12

Tarp šių nuostatų yra nuostatos, draudžiančios ant vamzdžių, kuriais teka degieji aušalai, įrengti išardomas jungtis, išskyrus dalims sujungti, taip pat įpareigojančios šiuos vamzdžius apsaugoti nuo visų atviro lūžio grėsmių ir įrengti juos minimaliu aukščiu nuo žemės, ribojančios vamzdžių, kuriais teka šie suskystintos būsenos aušalai, vidinį skersmenį, reikalaujančios įrengti dalių, kuriose yra šių skysčių, šiluminę izoliaciją naudojant tam tikros klasės medžiagas ir nustatančios degiųjų aušalų, kurie gali tekėti įrenginių aušalo cirkuliavimo sistemose, kiekį.

13

Profesinė sąjunga Uniclima prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, be kita ko, prašo panaikinti 1980 m. birželio 25 d. Nutarimo CH 35 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, nes, jos teigimu, joje įtvirtinta sąlyga, kad mašinos, elektros įrenginiai ir slėginė įranga turi būti hermetiški, yra papildomas reikalavimas, nenumatytas Direktyvoje 2006/42, Direktyvoje 2014/35 ir Direktyvoje 2014/68, nors ši įranga pažymėta CE ženklu ir atitinka šias direktyvas. Todėl teigiama, kad tokia sąlyga ne tik pažeidžia minėtas direktyvas, bet ir prieštarauja SESV 34–36 straipsniams.

14

Anot prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, iš Direktyvos 2014/68 2 straipsnio 31 punkto ir 3 straipsnio 2 dalies matyti, kad, kai į šios direktyvos taikymo sritį patenkanti įranga atitinka joje nustatytus esminius saugos reikalavimus – tai patvirtina ženklinimas CE ženklu, – ši įranga gali laisvai judėti Sąjungos rinkoje.

15

Šis teismas taip pat pažymi, kad pagal 1980 m. birželio 25 d. Nutarimo CH 35 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą saugumo reikalavimai, kurie pagal šią nuostatą galioja degiųjų aušalų naudojimui viešosiose patalpose sumontuotoje įrangoje, netaikomi CE ženklu pažymėtai įrangai, tačiau su sąlyga, kad ji yra „hermetiška“.

16

Šiomis aplinkybėmis Conseil d’État (Valstybės Taryba, Prancūzija) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

17

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimais prašoma išaiškinti direktyvas 2006/42, 2014/35 ir 2014/68; jos visos buvo priimtos remiantis SESV 114 straipsniu ir jose yra lygiaverčių nuostatų, kuriomis siekiama suderinti sąlygas, kaip CE ženklu pažymėta įranga turi būti tiekiama rinkai ir pradedama eksploatuoti, kad būtų užtikrintas ne tik laisvas šios įrangos judėjimas Sąjungoje, bet ir aukštas, be kita ko, žmonių sveikatos apsaugos ir jų saugos lygis.

18

Be to, iš Direktyvos 2014/68 1 straipsnio 2 dalies f punkto i ir iii papunkčių matyti, kad šios trys direktyvos netaikomos kartu. Taigi, kai įranga patenka į konkrečiai su ja susijusios direktyvos taikymo sritį, kitos direktyvos netaikomos.

19

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prejudicinius klausimus reikia nagrinėti remiantis Direktyva 2014/68, turint omenyje, kad šios direktyvos nuostatų aiškinimas mutatis mutandis taikomas atitinkamoms direktyvų 2006/42 ir 2014/35 nuostatoms.

20

Savo klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2014/68 3 straipsnio 2 dalis, siejama su jos 2 straipsnio 31 punktu ir 5 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriais, siekiant apsaugoti asmenų sveikatą ir užtikrinti jų saugą nuo gaisro viešosiose patalpose pavojaus, slėginei įrangai ir agregatams, net pažymėtiems CE ženklu, kuriuose naudojami degieji aušalai, nustatomi reikalavimai, nenurodyti tarp šioje direktyvoje numatytų esminių saugos reikalavimų, kad šiuos įrangą ir agregatus būtų galima tiekti rinkai arba pradėti eksploatuoti.

21

Pagal Direktyvos 2014/68 1 straipsnio 1 dalį ši direktyva taikoma slėginės įrangos ir agregatų, kurių didžiausias leidžiamasis slėgis PS yra didesnis nei 0,5 baro, projektavimui, gamybai ir atitikties vertinimui. Jos 3 straipsnio 1 dalyje iš esmės numatyta, kad valstybės narės imasi visų priemonių užtikrinti, kad ši įranga ir šie agregatai galėtų būti tiekiami rinkai ir pradedami eksploatuoti, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 2 straipsnio 15 ir 17 punktus, tik jeigu jie atitinka joje nustatytus reikalavimus. Minėtos direktyvos I priede nustatyti „esminiai saugos reikalavimai“, kurių turi būti laikomasi.

22

Direktyvos 2014/68 5 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta, kad valstybės narės dėl su slėgiu susijusios rizikos negali drausti, riboti ar trukdyti tiekti rinkai ar gamintojo nurodytomis sąlygomis pradėti eksploatuoti slėginės įrangos ar agregatų, kurie atitinka šią direktyvą ir pažymėti CE ženklu, kad nebūtų pakenkta šia direktyva siekiamam tikslui suderinti nacionalines nuostatas, kaip nurodyta jos 62 konstatuojamojoje dalyje (kiek tai susiję su 1997 m. gegužės 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/23/EB dėl valstybių narių įstatymų dėl slėginės įrangos suderinimo (OL L 181, 1997, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 19 t.), panaikinta Direktyva 2014/68, žr. 2022 m. vasario 10 d. Sprendimo DIMCO Dimovasili M.I.K.E., C‑499/20, EU:C:2022:93, 22 ir 25 punktus).

23

Pagal Direktyvos 2014/68 2 straipsnio 31 punktą, siejamą su jos 37 konstatuojamąja dalimi, CE ženklas leidžia gamintojui nurodyti, kad slėginė įranga ar agregatas, kuriems ji taikoma, atitinka taikytinus derinamųjų Sąjungos teisės aktų dėl žymėjimo šiuo ženklu reikalavimus. Taigi šis žymėjimas patvirtina šios įrangos ir agregatų atitiktį tokiems reikalavimams ir yra matomas viso proceso, apimančio atitikties vertinimą plačiąja prasme, rezultatas.

24

Iš to matyti, kad valstybės narės CE ženklu pažymėtai įrangai ir agregatams negali nustatyti papildomų reikalavimų prie Direktyvos 2014/68 I priede jau nurodytų esminių saugos reikalavimų, kad šią įrangą ir agregatus būtų galima teikti rinkai ir pradėti eksploatuoti.

25

Vis dėlto šios direktyvos 3 straipsnio 2 dalyje valstybėms narėms pripažįstama teisė nustatyti reikalavimus, kuriuos jos laiko būtinais siekiant užtikrinti žmonių ir ypač darbuotojų saugą, kai jie naudoja aptariamą slėginę įrangą ar agregatus, jeigu tais reikalavimais nenumatomas tokios slėginės įrangos ar agregato pakeitimas šioje direktyvoje nenumatytu būdu. Ši nuostata turi būti aiškinama taip, kad pagal ją nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriais, montuojant ar naudojant slėginę įrangą ar agregatus, įskaitant pažymėtuosius CE ženklu, nustatomi tam tikri asmenų saugai užtikrinti skirti reikalavimai, jeigu šiais teisės aktais niekaip nereikalaujama pakeisti šios įrangos ar agregatų ir nesudaroma pagal SESV 34 ir 36 straipsnius draudžiamos kliūties (šiuo klausimu žr. 2022 m. vasario 10 d. Sprendimo DIMCO Dimovasili M.I.K.E., C‑499/20, EU:C:2022:93, 26–28 punktus).

26

Šioje byloje iš Teisingumo Teismo turimos informacijos matyti, kad pagal 1980 m. birželio 25 d. Nutarimą norint eksploatuoti degiuosius aušalus naudojančią įrangą viešosiose patalpose reikia laikytis tam tikrų reikalavimų, primintų šio sprendimo 12 punkte. Vis dėlto pagal 1980 m. birželio 25 d. Nutarimo CH 35 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą šių reikalavimų netaikymas degiuosius aušalus naudojančiai įrangai, pažymėtai CE ženklu, siejamas su sąlyga, kad įranga yra hermetiška.

27

Vis dėlto tokios sąlygos nėra tarp Direktyvoje 2014/68, visų pirma, jos I priede numatytų esminių saugos reikalavimų. Kaip konstatuota šio sprendimo 24 ir 25 punktuose, Direktyvos 2014/68 3 straipsnio 2 dalis neapima papildomų reikalavimų, nustatytų norint tiekti rinkai ir pradėti eksploatuoti CE ženklu pažymėtą įrangą ir agregatus. Todėl valstybės narės negali nustatyti tokių papildomų reikalavimų, neatsižvelgiant į tai, ar jie verčia keisti atitinkamą įrangą arba agregatus.

28

Šiomis aplinkybėmis, priešingai, nei teigia Prancūzijos vyriausybė, valstybės narės šios įrangos tiekimui rinkai ir eksploatavimui negali nustatyti Direktyvoje 2014/68 nenumatytų papildomų reikalavimų, net „taikomų tik šios įrangos naudojimui viešosiose patalpose ir atsižvelgiant į konkrečias apsaugos nuo gaisro rizikas“. Dėl tokių nacionalinių reikalavimų šioje direktyvoje numatytos suderinimo priemonės taptų neveiksmingos.

29

Be to, minėtos direktyvos 40 ir 41 straipsniuose numatyta apsaugos procedūra, kuria šioje byloje remiasi Prancūzijos vyriausybė, leidžia valstybėms narėms imtis priemonių dėl CE ženklu pažymėtos įrangos ir agregatų, kai jos identifikuoja taikytinų Sąjungos teisės nuostatų neatitinkančius įrangą ar agregatus arba kai nustato šių nuostatų spragą, galinčią kelti pavojų asmenų saugumui; tokiais atvejais jos įpareigojamos nedelsiant apie tai informuoti Komisiją, kad ši nustatytų, ar šios priemonės yra pagrįstos. Vis dėlto ši procedūra iš esmės vyksta po atitinkamos įrangos patiekimo rinkai ir jos eksploatavimo pradžios, taigi ji negali būti taikoma tokiai nuostatai, kaip 1980 m. birželio 25 d. Nutarimo CH 35 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa.

30

Galiausiai reikia pabrėžti, jog tai, kad šiuo nutarimu iš dalies keičiami galiojantys nacionalinės teisės aktai, siekiant atsižvelgti į Reglamento Nr. 517/2014 reikalavimus, kuriuose numatytas hidrofluorangliavandenilių, naudojamų, be kita ko, šaldymo, oro kondicionavimo ir šilumos siurblių įrangoje, naudojimo mažinimas, siekiant sumažinti fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kiekį, negali paneigti šio sprendimo 27 punkte pateikto Direktyvos 2014/68 3 straipsnio 2 dalies aiškinimo. Iš tiesų, nors šiuo reglamentu, remiantis jo 1 straipsnio b punktu, nustatomos konkrečių produktų ir įrangos, kuriuose yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų arba kurių veikimas priklauso nuo šių dujų, pateikimo rinkai sąlygos, jame nereglamentuojamas slėginės įrangos ir agregatų projektavimas, gamyba ir atitikties vertinimas, kuriems taikoma Direktyva 2014/68.

31

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, į pateiktus klausimus reikia atsakyti: Direktyvos 2014/68 3 straipsnio 2 dalis, siejama su jos 2 straipsnio 31 punktu ir 5 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriais, siekiant apsaugoti asmenų sveikatą ir užtikrinti jų saugą nuo gaisro viešosiose patalpose pavojaus, slėginei įrangai ir agregatams, net pažymėtiems CE ženklu, kuriuose naudojami degieji aušalai, nustatomi reikalavimai, nenurodyti tarp šioje direktyvoje numatytų esminių saugos reikalavimų, kad šiuos įrangą ir agregatus būtų galima tiekti rinkai arba pradėti eksploatuoti.

32

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia:

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/68/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su slėginės įrangos tiekimu rinkai, suderinimo 3 straipsnio 2 dalis, siejama su jos 2 straipsnio 31 punktu ir 5 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa,

turi būti aiškinama taip:

pagal ją draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriais, siekiant apsaugoti asmenų sveikatą ir užtikrinti jų saugą nuo gaisro viešosiose patalpose pavojaus, slėginei įrangai ir agregatams, net pažymėtiems CE ženklu, kuriuose naudojami degieji aušalai, nustatomi reikalavimai, nenurodyti tarp šioje direktyvoje numatytų esminių saugos reikalavimų, kad šiuos įrangą ir agregatus būtų galima tiekti rinkai arba pradėti eksploatuoti.