–

AS „PrivatBank“, atstovaujamos advokāte A. Medne,

–

A, B ir Unimain Holdings LTD, atstovaujamų advokāti J. Loze, K. Loze ir L. Mence,

–

Finanšu un kapitāla tirgus komisija, atstovaujamos J. Pogiļdjakova, L. Skolmeistare ir I. Skuja-Ķirķe,

–

Latvijos vyriausybės, atstovaujamos J. Davidoviča, K. Pommere ir I. Romanovska,

–

Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato F. Meloncelli,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos L. Malferrari, A. Sauka ir T. Scharf,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 63 straipsnio 1 dalies ir 65 straipsnio 1 dalies b punkto, 1988 m. birželio 24 d. Tarybos direktyvos 88/361/EEB dėl [EB] Sutarties 67 straipsnio [(straipsnis panaikintas Amsterdamo sutartimi)] įgyvendinimo (OL L 178, 1988, p. 5; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 10 sk., 1 t., p. 10) I priedo, taip pat dėl 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015, p. 73), 1 straipsnio išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant AS „PrivatBank“, A ir B bei Unimain Holdings LTD ginčą su Finanšu un kapitāla tirgus komisija (Finansų ir kapitalo rinkų komisija, Latvija; toliau – FKRK) dėl pastarosios PrivatBank taikytos sankcijos ir administracinių priemonių, siekiant užkirsti kelią šios kredito įstaigos dalyvavimo pinigų plovime ir teroristų finansavime rizikai, teisėtumo.

3

Direktyvos 88/361 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Nepažeisdamos toliau pateikiamų nuostatų, valstybės narės panaikina kapitalo judėjim[o] tarp asmenų, gyvenančių valstybėse narėse, apribojimus. Šios direktyvos taikymui palengvinti kapitalo judėjim[as] skirstom[as] pagal I priede pateiktą nomenklatūrą.“

4

Direktyvos I priedo įžangoje nurodyta:

„Šioje nomenklatūroje kapitalo judėjim[as] skirstom[as] pagal turto ir įsipareigojimų, su kuriais j[is] susiję[s], ekonominį pobūdį ir išreiškiam[as] arba nacionaline, arba užsienio valiuta.

Kapitalo judėjim[as], išvardyt[as] nomenklatūroje, aprėpia:

<…>

Ši nomenklatūra išsamiai neišvardija vis[o] kapitalo judėjim[o], patenkanči[o] į šią sąvoką, dėl to joje yra skyrius XIII – F. „Kit[as] kapitalo judėjim[as] – Įvairūs“. Todėl ji neturėtų būti interpretuojama kaip ribojanti direktyvos 1 straipsnyje nurodyt[o] kapitalo judėjim[o] visiško liberalizavimo principo taikymo sritį.“

5

I priede išvardytas kapitalo judėjimas apima VI skyrių „Einamųjų ir depozitų sąskaitų finansinėse institucijose [įstaigose] operacijos“ ir VIII skyrių „Finansinės paskolos ir kreditai (neįtraukti į I, VII ir XI skyrius)“.

6

Galiausiai minėto I priedo dalyje „Paaiškinimai“ nurodoma, kad „[f]inansinės institucijos [įstaigos]“ reiškia „[b]ank[us], taupom[uosius] bank[us] bei [įstaigas], kurios specializuojasi teikti trumpalaikius, vidutinės trukmės ir ilgalaikius kreditus, ir draudimo bendrov[es], namų statybos finansin[es] [įstaigas], investicin[es] bendrov[es] ir kit[as] panašaus pobūdžio [įstaigas]“, o „kredito [įstaigos]“ reiškia „[b]ankus, taupom[uosius] bank[us] ir [įstaigas], kurios specializuojasi teikti trumpalaikius, vidutinės trukmės ir ilgalaikius kreditus“.

7

Direktyvos 2015/849 1 konstatuojamojoje dalyje teigiama:

„neteisėtų pinigų srautai gali pakenkti finansų sektoriaus vientisumui, stabilumui bei reputacijai ir kelia grėsmę [Europos] Sąjungos vidaus rinkai bei tarptautiniam vystymuisi. Pinigų plovimas, teroristų finansavimas ir organizuotas nusikalstamumas tebėra didelės problemos, kurias reikėtų spręsti Sąjungos lygiu. Be toliau plėtojamų baudžiamosios teisės priemonių Sąjungos lygiu, kryptinga ir proporcinga prevencija, neleidžianti pasinaudoti finansų sistema pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais, yra būtina ir ta prevencija gali duoti papildomų rezultatų.“

8

Direktyvos 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.   Šios direktyvos tikslas – užkirsti kelią Sąjungos finansų sistemos panaudojimui pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais.

2.   Valstybės narės privalo užtikrinti, kad pinigų plovimas ir teroristų finansavimas būtų uždrausti.“

9

Tos direktyvos 5 straipsnyje nurodyta:

„Siekdamos užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, valstybės narės šios direktyvos taikymo srityje gali priimti arba palikti galioti griežtesnes nuostatas, neviršydamos Sąjungos teisėje nustatytų apribojimų.“

10

Direktyvos 2015/849 8 straipsnio 1 ir 3 dalys išdėstytos taip:

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai imtųsi tinkamų veiksmų jiems kylančiai pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikai nustatyti ir įvertinti, atsižvelgdami į rizikos veiksnius, įskaitant tuos, kurie susiję su jų klientais, šalimis ar geografinėmis vietovėmis, produktais, paslaugomis, sandoriais arba paslaugų teikimo kanalais. Tie veiksmai turi būti proporcingi atsižvelgiant į įpareigotųjų subjektų pobūdį ir dydį.

<…>

3.   Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai būtų įdiegę politiką, kontrolės priemones ir procedūras, skirtas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikai, nustatytai Sąjungos, valstybės narės ir atskiro įpareigotojo subjekto lygmenimis, veiksmingai mažinti ir valdyti. Ta politika, kontrolės priemonės ir procedūros turi būti proporcingos atsižvelgiant į įpareigotųjų subjektų pobūdį ir dydį.“

11

Direktyvos 11 straipsnyje numatyta:

„Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai deramo klientų tikrinimo priemones taikytų šiais atvejais:

<…>

<…>“

12

Tos direktyvos 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta:

„Deramo klientų tikrinimo priemones sudaro:

<…>

<…>“

13

Direktyvos 2015/849 59 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys suformuluotos taip:

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad šis straipsnis būtų taikomas bent tais atvejais, kai įpareigotieji subjektai šiurkščiai, pakartotinai, sistemingai arba keliais iš šių būdų pažeidžia reikalavimus, išdėstytus:

<…>

2.   Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytais atvejais būtų galima taikyti bent šias administracines sankcijas ir priemones:

<…>

<…>

4.   Valstybės narės gali kompetentingoms institucijoms suteikti įgaliojimus, be 2 dalies a–d punktuose nurodytų sankcijų, taikyti papildomų rūšių administracines sankcijas arba administracines pinigines baudas, kurių dydis viršija 2 dalies e punkte ir 3 dalyje nurodytas sumas.“

14

2008 m. liepos 17 d.Noziedzīgi iegūtu līdzekļu legalizācijas un terorisma un proliferācijas finansēšanas novēršanas likums (Pinigų plovimo, teroristų ir ginklų platinimo finansavimo prevencijos įstatymas) (Latvijas Vēstnesis, 2008, Nr. 116; toliau – Pinigų plovimo prevencijos įstatymas) buvo iš dalies pakeistas siekiant, be kita ko, į Latvijos teisės sistemą perkelti Direktyvą 2015/849.

15

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad klostantis faktinėms aplinkybėms galiojusių 2000 m. birželio 1 d.Finanšu un kapitāla tirgus komisijas likums (Finansų ir kapitalo rinkų komisijos įstatymas; Latvijas Vēstnesis, 2000, Nr. 230/232) 5 straipsnyje, 6 straipsnio 13 punkte ir 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte, Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 1995 m. spalio 5 d.Kredītiestāžu likums (Kredito įstaigų įstatymas; Latvijas Vēstnesis, 1995, Nr. 163) 991 straipsnyje ir 113 straipsnio 1 dalies 4 punkte iš esmės buvo nustatyta, kad FKRK prižiūri ir kontroliuoja, kad finansų ir kapitalo rinkų dalyviai laikytųsi Pinigų plovimo prevencijos įstatymo reikalavimų, ir kad šiai institucijai suteikta teisė nustatyti kredito įstaigos teisių ir veiklos apribojimus, įskaitant visišką ar dalinį finansinių paslaugų teikimo sustabdymą, taip pat įsipareigojimų vykdymo apribojimus.

16

PrivatBank yra Latvijoje įsteigta kredito įstaiga; jos akcininkai yra Kipro piliečiai A ir B bei Kipre įsteigta bendrovė Unimain Holdings. Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad šie akcininkai kartu yra PrivatBank klientai.

17

FKRK atliko PrivatBank veiklos patikrinimą, siekdama įvertinti, kaip ši kredito įstaiga vykdo teisės aktų reikalavimus dėl kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, visų pirma, ar jis deramai tikrino su savo akcininkais susijusius klientus ir vykdė jų atliekamų sandorių priežiūrą.

18

Atlikdama patikrinimą FKRK nustatė, kad PrivatBank nesilaikė tam tikrų (visų pirma – Pinigų plovimo prevencijos įstatyme nustatytų) reikalavimų dėl kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu. FKRK teigimu, PrivatBank vidaus kontrolės sistema vykdant deramą klientų tikrinimą ir sandorių priežiūrą neleidžia šiai kredito įstaigai užtikrinti veiksmingo šios srities rizikos valdymo. Konkrečiai, daliai klientų PrivatBank sudarė palankesnes sąlygas (jomis faktiškai naudojosi jos akcininkai), kiek tai susiję su esamų klientų operacijų priežiūra ir naujų klientų įtraukimu.

19

2019 m. rugsėjo 13 d. FKRK sprendimu PrivatBank buvo skirta bauda, taip pat, be kita ko, nustatyta administracinė priemonė, t. y. kol bus įvykdytos tam tikros šiame sprendime nustatytos priemonės ir gautas FKRK patvirtinimas, bankui nuo to sprendimo priėmimo dienos buvo uždrausta užmegzti verslo santykius, taip pat nurodyta nedelsiant nutraukti po šio sprendimo priėmimo užmegztus verslo santykius su:

20

PrivatBank taip pat nustatyta pareiga užtikrinti, kad tiek klientų, kurių tikrieji savininkai buvo šios kredito įstaigos akcininkai ar su jais susiję asmenys, tiek su tais klientais susijusių klientų kategorijai priklausančių asmenų mėnesio kredito apyvarta neviršytų atitinkamo kliento 2019 m. vidutinės mėnesio kredito apyvartos, remiantis tos kredito įstaigos pateiktais duomenimis.

21

PrivatBank pateikė skundą Administratīvā apgabaltiesa (Administracinis apygardos teismas, Latvija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, dėl 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimo panaikinimo, kiek šiuo sprendimu buvo nustatytas pažeidimas ir skirta bauda. A, B ir Unimain Holdings taip pat pateikė skundą šiam teismui, prašydami panaikinti šiuo sprendimu nustatytą administracinę priemonę.

22

A, B ir Unimain Holdings skunde teigiama, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama administracinė priemonė pažeidžia SESV 18 ir 63 straipsnius. Jie pabrėžia, kad šioje priemonėje nustatyti kapitalo judėjimo apribojimai nesusiję su neteisėta veikla ir nepagrįsti galiojančiomis Sąjungos teisės nuostatomis pinigų plovimo prevencijos. Tie apribojimai buvo priimti ir sukelia pasekmes visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, nors jie veikia teisėtai. Be to, įpareigodamaPrivatBank bendradarbiauti išimtinai tik su Latvijos Respublikos piliečiais ir toje šalyje įsteigtomis įmonėmis, FKRK jo reikalauja visus kitus asmenis, įskaitant valstybių narių piliečius ir Sąjungoje įsteigtas įmones, automatiškai laikyti potencialiai labai rizikingais ir keliančiais pavojų.

23

Savo atsiliepime FKRK tvirtina, kad nagrinėjamos administracinės priemonės negalima laikyti kapitalo judėjimo apribojimu, nes ji taikoma tik konkrečiai kredito įstaigai (šiuo atveju – PrivatBank) ir konkrečiai apibrėžtai banko klientų kategorijai. Taigi šie klientai galėjo deponuoti lėšas bet kurioje kitoje kredito įstaigoje, turinčioje leidimą vykdyti veiklą Latvijoje. Šia administracine priemone visų pirma siekiama nutraukti PrivatBank daromus pažeidimus ir užkirsti kelią bet kokiems galimiems pažeidimams pinigų plovimo srityje ateityje. Bet kuriuo atveju minėta administracinė priemonė laikoma pateisinamu ir proporcingu apribojimu, kaip tai suprantama pagal SESV 65 straipsnio 1 dalies b punktą.

24

Tokiomis aplinkybėmis Administratīvā apgabaltiesa (Administracinis apygardos teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

25

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar finansinės paskolos ir kreditai, taip pat einamųjų ir depozitų sąskaitų finansinėse įstaigose (visų pirma – kredito įstaigose) operacijos yra kapitalo judėjimas, kaip tai suprantama pagal SESV 63 straipsnio 1 dalį.

26

Vadovaujantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, pagal SESV 63 straipsnio 1 dalį draudžiami visi kapitalo judėjimo apribojimai tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių (2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Finanzamt V(Palikimas – Neapmokestinamosios sumos dalis ir privalomųjų palikimo dalių atskaitymas), C‑394/20, EU:C:2021:1044, 28 punktas).

27

Kadangi SESV sąvoka „kapitalo judėjimas“, kaip ji suprantama pagal SESV 63 straipsnio 1 dalį, neapibrėžta, Teisingumo Teismas pripažino Direktyvos 88/361 I priede išdėstytos kapitalo judėjimo nomenklatūros rekomendacinę galią apibrėžiant šią sąvoką, nes, kaip nurodyta šio priedo įžangoje, šioje nomenklatūroje pateikiamas sąrašas nėra baigtinis (2017 m. vasario 15 d. Sprendimo X, C‑317/15, EU:C:2017:119, 27 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija bei 2020 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Romenergo ir Aris Capital, C‑339/19, EU:C:2020:709, 32 punktas).

28

I priedo VI skyrius vadinasi „Einamųjų ir depozitų sąskaitų finansinėse institucijose [įstaigose] operacijos“, o VIII skyrius – „Finansinės paskolos ir kreditai“. Beje, minėto I priedo dalyje „Paaiškinimai“ nurodoma, kad „kredito [įstaigos]“ visų pirma reiškia bankus.

29

Galiausiai Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad kreditų teikimas komerciniu pagrindu taip pat susijęs su laisvu kapitalo judėjimu (šiuo klausimu žr. 2006 m. spalio 3 d. Sprendimo Fidium Finanz, C‑452/04, EU:C:2006:631, 43 punktą ir 2019 m. vasario 14 d. Sprendimo Milivojević, C‑630/17, EU:C:2019:123, 53 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

30

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad finansinės paskolos ir kreditai, taip pat einamųjų ir depozitų sąskaitų finansinėse įstaigose (visų pirma – kredito įstaigose) operacijos laikomos kapitalo judėjimu, kaip tai suprantama pagal SESV 63 straipsnio 1 dalį.

31

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar administracinė priemonė, kuria kompetentinga nacionalinė institucija kredito įstaigai, pirma, uždraudžia užmegzti verslo santykius su asmenimis, kurie nėra Latvijos Respublikos piliečiai, ir, antra, įpareigoja ją nutraukti esamus verslo santykius su tokiais asmenimis, laikoma apribojimu, kaip tai suprantama pagal SESV 63 straipsnio 1 dalį.

32

Pirma, reikia pažymėti, kad 2022 m. kovo 10 d., atsakydamas į Teisingumo Teismo prašymą paaiškinti, nacionalinis teismas nurodė, kad asmenys, su kuriais pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamą administracinę priemonę PrivatBank draudžiama užmegzti ar palaikyti verslo santykius, nustatomi, remiantis, pirma, fizinių ar juridinių asmenų sąsajų su Latvija ir, antra, mėnesio kredito apyvartos dydžio kriterijais. Todėl ši priemonė nebūtinai turi įtakos tik šios kredito įstaigos santykiams su Latvijos pilietybės neturinčiais fiziniais asmenimis.

33

Antra, tuo pačiu antruoju klausimu nacionalinis teismas Teisingumo Teismo klausia, ar valstybės narės kompetentingos institucijos (šiuo atveju – FKRK) taikoma priemonė (tiesiogiai nenustatyta nacionalinės teisės aktuose), yra „valstybės narės priemonė, kaip ji suprantama pagal SESV 63 straipsnio 1 dalį, ir ar ta priemonė laikoma laisvo kapitalo judėjimo tarp valstybių narių principo apribojimu“.

34

Šiuo atžvilgiu svarbu priminti, kad, pirma, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti, ar tokia administracinė priemonė suderinama su aukštesnės galios nacionalinės teisės nuostatomis. Antra, kaip Europos Komisija nurodo savo rašytinėse pastabose, SESV 63 straipsnio 1 dalimi siekiama panaikinti visų pirma administracines kliūtis, kurios gali riboti laisvą kapitalo judėjimą tarp valstybių narių (šiuo klausimu žr. 2005 m. spalio 27 d. Sprendimo Trapeza tis Ellados, C‑329/03, EU:C:2005:645, 25 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Todėl administracinė priemonė, įtvirtinta valdžios institucijos (šiuo atveju – FKRK) sprendime dėl rizikos ribojimu pagrįstos priemonės, gali reikšti apribojimą, kaip apibrėžta šioje nuostatoje.

35

Trečia, reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją siekdamas naudingai atsakyti prejudicinį klausimą pateikusiam teismui Teisingumo Teismas gali laikyti reikalinga atsižvelgti į Sąjungos teisės nuostatas, kurių nacionalinis teismas nenurodė savo klausimo formuluotėje (2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo LG ir MH (Savų pinigų plovimas), C‑790/19, EU:C:2021:661, 43 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

36

Šiuo atveju pagrindinės bylos šalys, Italijos ir Latvijos vyriausybės bei Komisija savo rašytinėse ar žodinėse pastabose nurodė, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamą administracinę priemonę galima analizuoti atsižvelgiant ne tik į SESV 63 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvą kapitalo judėjimą, bet ir į jos 56 straipsnyje garantuojamą laisvę teikti paslaugas.

37

Šiuo klausimu iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos taip pat matyti, kad kredito įstaigos veikla – paskolų teikimas – laikoma paslauga, kaip ji suprantama pagal SESV 56 straipsnį (2019 m. vasario 14 d. Sprendimo Milivojević, C‑630/17, EU:C:2019:123, 58 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

38

Todėl, ir atsižvelgiant į šio sprendimo 29 punkte nurodytą jurisprudenciją, kreditų teikimo komerciniu pagrindu sandoriai yra iš esmės susiję tiek su laisvu paslaugų teikimu, kaip tai suprantama pagal SESV 56 ir paskesnius straipsnius, tiek su laisvu kapitalo judėjimu pagal SESV 63 ir paskesnius straipsnius (2019 m. vasario 14 d. Sprendimo Milivojević, C‑630/17, EU:C:2019:123, 53 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

39

Jei nacionalinė priemonė kartu yra susijusi su laisvu paslaugu teikimu ir laisvu kapitalo judėjimu, reikia nustatyti, kokią įtaką ši priemonė daro šioms pagrindinėms laisvėms ir ar nagrinėjamos bylos aplinkybėmis viena iš jų turi pirmenybę kitos atžvilgiu. Teisingumo Teismas iš esmės vertina nagrinėjamą priemonę tik vienos iš šių dviejų laisvių atžvilgiu, jei paaiškėja, kad bylos aplinkybėmis viena iš jų yra tik antrinė, palyginti su kita, ir gali būti su ja susieta (2019 m. vasario 14 d. Sprendimo Milivojević, C‑630/17, EU:C:2019:123, 54 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

40

Šiuo atveju matyti, kad, kaip nurodyta generalinės advokatės išvados 44 ir 45 punktuose, pagrindinėje byloje nagrinėjama administracinė priemonė vienodai susijusi tiek su naudojimusi finansinėmis PrivatBank paslaugomis, tiek su pačiu kapitalo judėjimu.

41

Pirma, ši administracinė priemonė, be kita ko, grindžiama mėnesio kredito apyvartos kriterijumi, turi tiesioginės įtakos kapitalo judėjimui, nepriklausomai nuo to, ar atitinkamas klientas naudojasi PrivatBank teikiamomis konsultavimo paslaugomis. Antra, administracinė priemonė, kuria uždraudžiama užmegzti verslo santykius su tam tikrais klientais ir įpareigojama nutraukti jau užmegztus santykius, turi įtakos šios kredito įstaigos laisvei teikti paslaugas.

42

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antrąjį pateiktą klausimą reikia performuluoti taip: prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas juo iš esmės klausia, ar SESV 56 straipsnio pirmą pastraipą ir 63 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad administracinė priemonė, kuria valstybės narės kompetentinga institucija, pirma, uždraudžia kredito įstaigai užmegzti verslo santykius su bet kokiu fiziniu ar juridiniu asmeniu, neturinčių sąsajų su valstybe nare, kurioje ši įstaiga yra įsteigta, ir kurio mėnesio kredito apyvarta viršija tam tikrą sumą, ir, antra, įpareigoja tokią įstaigą nutraukti tokius priėmus šią priemonę užmegztus verslo santykius, laikoma laisvės teikti paslaugas apribojimu, kaip tai suprantama pagal pirmąją nuostatą, ir kapitalo judėjimo apribojimu, kaip tai suprantama pagal antrąją iš minėtų nuostatų.

43

Visų pirma reikia priminti, kad pagal SESV 56 straipsnį draudžiama taikyti bet kokius nacionalinės teisės aktus, dėl kurių teikti paslaugas tarp valstybių narių tampa sudėtingiau nei vienos valstybės narės viduje. Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją SESV 56 straipsniu reikalaujama panaikinti bet kokius laisvės teikti paslaugas apribojimus, nustatytus dėl to, kad paslaugų teikėjas įsteigtas kitoje valstybėje nei ta, kurioje teikiama paslauga (2018 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Vorarlberger Landes- und Hypothekenbank, C‑625/17, EU:C:2018:939, 28 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

44

Nacionalinės priemonės, kurios draudžia, trukdo arba daro mažiau patrauklų šios laisvės įgyvendinimą, laikomos laisvės teikti paslaugas apribojimais (2018 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Vorarlberger Landes- und Hypothekenbank, C‑625/17, EU:C:2018:939, 29 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

45

Be to, pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją SESV 56 straipsniu suteikiama teisių ne vien paslaugų teikėjams, bet ir šių paslaugų gavėjams (2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Anton van Zantbeek, C‑725/18, EU:C:2020:54, 24 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

46

Šiuo atveju iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama administracine priemone PrivatBank uždraudžiama teikti tam tikras bankines paslaugas (pavyzdžiui, susijusias su kreditavimu ar lėšų priėmimu) fiziniams asmenims, neturintiems sąsajų su Latvija, arba juridiniams asmenims, kurių ekonominė veikla nesusijusi su šia valstybe nare, jei šių paslaugų vertė viršija šioje priemonėje numatytas sumas. Vadinasi, dėl šios priemonės paslaugų teikimas tarp valstybių narių gali tapti sudėtingesnis, palyginti su jų teikimu tik Latvijos Respublikoje.

47

Taigi pagal šio sprendimo 43–45 punktuose nurodytą jurisprudenciją tokia administracinė priemonė, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, laikoma laisvės teikti paslaugas apribojimu, o tai iš esmės draudžiama pagal SESV 56 straipsnio pirmą pastraipą.

48

Antra, iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos matyti, jog SESV 63 straipsnyje esanti sąvoka „apribojimas“ apima apskritai bet kokią kapitalo judėjimo kliūtį tiek tarp valstybių narių, tiek tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių (2021 m. spalio 6 d. Sprendimo ECOTEX BULGARIA, C‑544/19, EU:C:2021:803, 62 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

49

Konkrečiai kalbant, ši sąvoka apima valstybės priemones, kurios yra diskriminacinės, nes tiesiogiai arba netiesiogiai nustato skirtingą požiūrį į kapitalo judėjimą savo valstybėje ir tarpvalstybinį kapitalo judėjimą, kuris neatitinka objektyvaus situacijų diferencijavimo, todėl gali atgrasyti kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių fizinius ar juridinius asmenis nuo tarpvalstybinio kapitalo judėjimo (2020 m. birželio 18 d. Sprendimo Komisija / Vengrija (Asociacijų skaidrumas), C‑78/18, EU:C:2020:476, 53 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

50

Šiuo atveju, kaip nurodyta generalinės advokatės išvados 47 punkte, pagrindinėje byloje nagrinėjama administracinė priemonė, kuria PrivatBank įpareigojamas nutraukti verslo santykius su bet kokiu fiziniu asmeniu, neturinčiu sąsajų su Latvija, ir su bet kokiu juridiniu asmeniu, kurio ekonominė veikla nesusijusi su šia valstybe nare, taip pat uždraudžiama užmegzti tokius santykius, laikoma netiesiogine diskriminacija dėl pilietybės.

51

Nors tokia administracinė priemonė, kurioje tik nurodomas sąsajų su Latvija kriterijus, nėra tiesiogiai susijusi su atitinkamų asmenų pilietybe, vis dėlto ji gali turėti didesnį poveikį ne Latvijos Respublikos, o kitos valstybės narės piliečiams ir tokioje valstybėje narėje įsteigtoms bendrovėms, nes jų sąsajos su Latvijos Respublika yra daug mažiau tikėtinos už Latvijos piliečių ar joje įsteigtų bendrovių sąsajas su ta šalimi.

52

Trečia, priešingai nei savo rašytinėse pastabose teigia Latvijos vyriausybė, tai, kad klientai, kuriems gali būti taikoma pagrindinėje byloje nagrinėjama administracinė priemonė, gali laisvai atidaryti sąskaitą bet kurioje kitoje kredito įstaigoje, turinčioje leidimą vykdyti veiklą Latvijoje, ir joje deponuoti lėšas (atsižvelgiant į tai, kad ši priemonė taikoma tik PrivatBank arba tik laikinai), nesumažina jos ribojamojo pobūdžio.

53

Šiuo klausimu, pirma, vadovaujantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, pagal SESV pagrindinės laisvės ribojimas yra iš principo draudžiamas, net jie jis nedidelės apimties ar svarbos (2022 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Admiral Gaming Network ir kt., C‑475/20 – C‑482/20, EU:C:2022:71, 40 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

54

Antra, kaip nurodyta generalinės advokatės išvados 53 punkte, tai, kad fizinis ar juridinis asmuo gali pats nuspręsti, su kuria kredito įstaiga užmegzti santykius, siekiant pasinaudoti, pavyzdžiui, konkrečiomis sąlygomis ar produktais, neatsiejama nuo laisvės teikti paslaugas ir laisvo kapitalo judėjimo esmės.

55

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad SESV 56 straipsnio pirma pastraipa ir 63 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip: administracinė priemonė, kuria valstybės narės kompetentinga institucija, pirma, uždraudžia kredito įstaigai užmegzti verslo santykius su bet kokiu fiziniu ar juridiniu asmeniu, neturinčiu sąsajų su valstybe nare, kurioje ši įstaiga yra įsteigta, ir kurio mėnesio kredito apyvarta viršija tam tikrą sumą, ir, antra, įpareigoja tokią įstaigą nutraukti tokius priėmus šią priemonę užmegztus verslo santykius, laikoma laisvės teikti paslaugas apribojimu, kaip tai suprantama pagal pirmąją nuostatą, ir kapitalo judėjimo apribojimu, kaip tai suprantama pagal antrąją iš minėtų nuostatų.

56

Trečiuoju ir ketvirtuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar administracine priemone nustatytas laisvės teikti paslaugas ir laisvo kapitalo judėjimo apribojimas, kuriuo valstybės narės kompetentinga institucija, pirma, uždraudžia kredito įstaigai užmegzti verslo santykius su bet kokiu fiziniu asmeniu, neturinčiu sąsajų su valstybe nare, kurioje ta įstaiga yra įsteigta, ir kurio mėnesio kredito apyvarta viršija 15000 EUR, arba su bet kokiu juridiniu asmeniu, kurio ekonominė veikla nesusijusi su ta valstybe nare ir kurio mėnesio kredito apyvarta viršija 50000 EUR, ir, antra, įpareigoja tą įstaigą nutraukti tokius po tos priemonės priėmimo užmegztus verslo santykius, gali būti pateisinama kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu tikslu, nurodytu Direktyvos 2015/849 1 straipsnyje, ir ar, prireikus, tokiai priemonei taikomas SESV 65 straipsnio 1 dalies b punktas.

57

Pirma, dėl laisvo kapitalo judėjimo, pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją jį galima riboti valstybės priemonėmis tik tuomet, kai jos pateisinamos SESV 65 straipsnyje nurodytais arba svarbiais viešojo intereso pagrindais, kaip tai suprantama pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, jeigu nėra šių interesų apsaugą užtikrinančios suderinimo priemonės Sąjungos lygmeniu (šiuo klausimu žr. 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo ECOTEX BULGARIA, C‑544/19, EU:C:2021:803, 67 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

58

Iš nutarties pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama administracinė priemonė buvo priimta siekiant, pirma, nutraukti PrivatBank daromus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje, ir, antra, užkirsti kelią naujiems tos kredito įstaigos daromiems pažeidimams ateityje, nes dėl šių pažeidimų ne tik pats PrivatBank gali būti įtrauktas į pinigų plovimą (ar pasikėsinimą tai padaryti), taip pat vengti ar nevykdyti tarptautinių sankcijų, bet ir gali kilti didelis pavojus viso finansų sektoriaus reputacijai.

59

Šiuo atžvilgiu, visų pirma, SESV 65 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad SESV 63 straipsnio nuostatos nepažeidžia valstybių narių teisės, be kita ko, imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų užkirstas kelias nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, ypač rizikos ribojimu pagrįstos finansinių įstaigų priežiūros srityje, arba imtis priemonių, pateisinamų viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo požiūriu.

60

Teisingumo Teismas pažymėjo, kad tam, jog atitinkama priemonė galėtų būti laikoma „reikalinga priemone“, kaip tai suprantama pagal SESV 65 straipsnio 1 dalies b punktą, ja turi būti siekiama užkirsti kelią įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams rizikos ribojimu pagrįstos finansų įstaigų priežiūros srityje (šiuo klausimu žr. 2012 m. birželio 7 d. Sprendimo VBV – Vorsorgekasse, C‑39/11, EU:C:2012:327, 30 punktą).

61

Teisingumo Teismas taip pat yra pripažinęs, kad su viešosios tvarkos apsaugos tikslu sietina kova su pinigų plovimu laikoma teisėtu tikslu, galinčiu pateisinti Sutartimi garantuojamų pagrindinių laisvių kliūtis (2018 m. gegužės 31 d. Sprendimo Zheng, C‑190/17, EU:C:2018:357, 38 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

62

Be to, remiantis suformuota jurisprudencija, viešosios tvarkos pagrindais galima remtis, tik kai kyla reali ir pakankamai rimta grėsmė vienam iš pagrindinių visuomenės interesų, tačiau jais negalima naudotis vien dėl ekonominių tikslų (šiuo klausimu žr. 2020 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Romenergo ir Aris Capital, C‑339/19, EU:C:2020:709, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

63

Galiausiai, kaip jau yra pažymėjęs Teisingumo Teismas, Sąjungos teisės aktų leidėjas tik iš dalies suderino priemones, skirtas kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, todėl valstybės narės, siekdamos pateisinti laisvą kapitalo judėjimą ribojančias nacionalinės teisės nuostatas, ir toliau turi teisę remtis kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu kaip su viešąja tvarka susijusiomis priežastimis (2020 m. birželio 18 d. Sprendimo Komisija / Vengrija (Asociacijų skaidrumas), C‑78/18, EU:C:2020:476, 89 punktas).

64

Šiomis aplinkybėmis reikėtų priminti, kad Direktyvoje 2015/849 numatytas tik minimalus suderinimas, nes jos 5 straipsnyje valstybėms narėms leidžiama priimti arba palikti galioti griežtesnes nuostatas, jei tomis nuostatomis siekiama stiprinti kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, laikantis Sąjungos teisės ribų (2022 m. lapkričio 17 d. Sprendimo Rodl & Partner, C‑562/20, EU:C:2022:883, 46 punktas).

65

Be to, vadovaujantis šios direktyvos 59 straipsnio 4 dalimi, valstybės narės gali kompetentingoms institucijoms suteikti įgaliojimus, be šiame straipsnyje nurodytų sankcijų, taikyti kitų rūšių administracines sankcijas arba administracines pinigines sankcijas, kurių dydis viršija tame straipsnyje nurodytas sumas.

66

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracine priemone nustatytas laisvo kapitalo judėjimo apribojimas gali būti pateisinamas, pirma, pagal SESV 65 straipsnio 1 dalies b punktą, kai tokia priemonė yra reikalinga, kad būtų užkirstas kelias nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, visų pirma rizikos ribojimu pagrįstos finansinių įstaigų priežiūros srityje. Antra, toks apribojimas taip pat gali būti pateisinamas būtinybe užkirsti kelią ir kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu.

67

Atsižvelgiant į pagrindinėje byloje nagrinėjama administracine priemone siekiamus tikslus, nurodytus šio sprendimo 58 punkte, tokia priemonė atitinka ankstesniame punkte nurodytas sąlygas (tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas).

68

Antra, dėl laisvės teikti paslaugas, pakanka pažymėti, kad Teisingumo Teismas jau pripažino, kad su viešosios tvarkos apsaugos tikslu sietina kova su pinigų plovimu laikoma teisėtu tikslu, taip pat galinčiu pateisinti laisvės teikti paslaugas kliūtis (2013 m. balandžio 25 d. Sprendimo Jyske Bank Gibraltar, C‑212/11, EU:C:2013:270, 64 punktas).

69

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama administracinė priemonė gali būti pateisinama tiek teisėtu tikslu užkirsti kelią ir kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, tiek SESV 65 straipsnio 1 dalies b punktu, nes šia priemone siekiama vieno iš šioje nuostatoje nurodytų tikslų (tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas).

70

Be to, kaip matyti iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos, šia administracine priemone turi būti paisoma proporcingumo principo, o tai visų pirma reiškia, kad ji gali nuosekliai ir sistemingai užtikrinti siekiamo tikslo įgyvendinimą ir neviršija to, kas yra būtina jam pasiekti (2020 m. birželio 18 d. Sprendimo Komisija / Vengrija (Asociacijų skaidrumas), C‑78/18, EU:C:2020:476, 76 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

71

Nors galiausiai būtent nacionalinis teismas, vienintelis atsakingas už faktinių aplinkybių vertinimą ir nacionalinės teisės aktų išaiškinimą, turi priimti galutinį sprendimą, ar nagrinėjamu atveju šie reikalavimai yra įvykdyti, Teisingumo Teismas, kuriam pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą, remdamasis pagrindinės bylos medžiaga ir jam pateiktomis rašytinėmis bei žodinėmis pastabomis, yra kompetentingas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pateikti gaires, kad jis galėtų išspręsti nagrinėjamą bylą (2021 m. spalio 6 d. Sprendimo ECOTEX BULGARIA, C‑544/19, EU:C:2021:803, 72 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

72

Visų pirma dėl klausimo, ar pagrindinėje byloje nagrinėjama administracinė priemonė yra tinkama užtikrinti siekiamo tikslo įgyvendinimą, reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją nacionaline priemone galima užtikrinti siekiamo tikslo įgyvendinimą, tik jeigu ja iš tikrųjų nuosekliai ir sistemingai siekiama šio tikslo (šiuo klausimu žr. 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo ECOTEX BULGARIA, C‑544/19, EU:C:2021:803, 73 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

73

Be to, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad tuomet, kai nacionaline priemone siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, ji turi būti laikoma tinkama užtikrinti nurodyto prevencinio tikslo įgyvendinimą, jeigu ja padedama sumažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką (šiuo klausimu žr. 2016 m. kovo 10 d. Sprendimo Safe Interenvíos, C‑235/14, EU:C:2016:154, 104 punktą).

74

Šiuo atveju iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama administracinė priemonė buvo priimta visų pirma dėl to, kad PrivatBank pažeidė tam tikrus nacionalinės teisės aktuose nustatytus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus. Tiksliau, kaip nurodyta šio sprendimo 18 punkte ir kaip per teismo posėdį nurodė FKRK ir Latvijos vyriausybė, buvo pripažinta, kad PrivatBank vidaus kontrolės sistema vykdant deramą klientų tikrinimą ir sandorių priežiūrą šiai kredito įstaigai neleidžia užtikrinti veiksmingo šios srities rizikos valdymo. Konkrečiai kalbant, kadangi PrivatBank negalėjo gauti informacijos apie savo klientus, jis negalėjo jų pažinti, ir todėl negalėjo vykdyti savo deramo tikrinimo pareigų.

75

Šiuo klausimu reikia priminti, kad Direktyvos 2015/849 nuostatomis, kurios yra prevencinės, siekiama laikantis rizika grindžiamo požiūrio nustatyti prevencinių ir atgrasomųjų priemonių sistemą, skirtą veiksmingai kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, siekiant išvengti, kaip matyti iš šios direktyvos 1 konstatuojamosios dalies, kad neteisėti pinigų srautai galėtų pakenkti Sąjungos finansų sektoriaus vientisumui, stabilumui ir reputacijai bei kelti grėsmę jos vidaus rinkai ir tarptautiniam vystymuisi (2022 m. lapkričio 17 d. Sprendimo Rodl & Partner, C‑562/20, EU:C:2022:883, 34 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

76

Šios prevencinės ir atgrasomosios priemonės, kurių paskirtis – veiksmingai kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, apima Direktyvos 2015/849 8 straipsnio 1 ir 3 dalyse ir 11 straipsnyje nurodytas priemones, jomis įpareigotiesiems subjektams nustatomos prievolės nustatyti ir valdyti su jų klientais susijusią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, taip pat nustatyti šių klientų tapatybę, imantis deramo tikrinimo priemonių.

77

Įpareigotieji subjektai visų pirma privalo taikyti standartines deramo klientų tikrinimo priemones, kai, vertindami su klientu susijusią riziką, nustato įprastą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos lygį (2022 m. lapkričio 17 d. Sprendimo Rodl & Partner, C‑562/20, EU:C:2022:883, 68 punktas).

78

Kalbant apie pačias deramo tikrinimo priemones, kurias įpareigotieji subjektai turi įgyvendinti, minėtos direktyvos 13 straipsnio 1 dalyje paminėta keletas iš jų, įskaitant kliento tapatybės nustatymą ir patikrinimą (a punktas), verslo santykių tikslo ir numatomo pobūdžio vertinimą, o atitinkamais atvejais – informacijos apie juos gavimą (c punktas) arba nuolatinę verslo santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tikrinimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų įpareigotojo subjekto turimas žinias apie klientą, jo verslą ir rizikos pobūdį, prireikus įskaitant žinias apie lėšų šaltinį bei užtikrinant, kad turimi dokumentai, duomenys ar informacija būtų nuolat atnaujinami (d punktas).

79

Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama administracine priemone fiziniams asmenims nustatyta 15000 EUR mėnesio kredito apyvartos riba, ji, beje, atitinka ribą, nuo kurios pradedamos taikyti Direktyvos 2015/849 11 straipsnio b punkto i papunktyje nurodytos deramo tikrinimo priemonės, ir taikoma tuomet, kai yra pagrindo manyti, kad egzistuoja pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika. Be to, pagrindinėje byloje nebuvo ginčijamas šia administracine priemone juridiniams asmenims nustatytos 50000 EUR mėnesio kredito apyvartos ribos (FKRK teigimu, ši buvo nustatyta pagal nacionalinę teisę) pagrįstumas.

80

Antra, kaip priminta šio sprendimo 74 punkte, iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad, FKRK teigimu, PrivatBank vidaus kontrolės sistema vykdant deramą klientų tikrinimą ir sandorių priežiūrą šiai kredito įstaigai neleidžia užtikrinti veiksmingo šios srities rizikos valdymo. Vertinant, ar pagrindinėje byloje nagrinėjama administracinė priemonė yra tinkama teisėtam tikslui – užkirsti kelią ir kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu – pasiekti, reikia atsižvelgti į tokį PrivatBank rizikos valdymo sistemai būdingą trūkumą.

81

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagrindinėje byloje nagrinėjama administracinė priemonė, kuria PrivatBank įpareigojamas nutraukti verslo santykius ir neužmegzti tokių santykių (viršijus tam tikrą sumą) su bet kuriuo fiziniu ar juridiniu asmeniu, neturinčiu sąsajų su Latvija, yra tinkama užtikrinti, kad ši kredito įstaiga galėtų įvykdyti jai tenkančias tapatybės nustatymo pareigas, pirma, atlikdama su klientu susijusios rizikos vertinimą, antra, prireikus imdamasi deramo tikrinimo priemonių.

82

Taigi, atsižvelgiant į PrivatBank rizikos valdymo sistemos trūkumus (juos nurodė pats prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, o pagrindinės bylos šalys jų neginčijo) ir į riziką, kad ši kredito įstaiga gali būti nepajėgi laikytis visų pirma savo pareigos atlikti deramo savo klientų, kurie neturi jokių sąsajų su Latvija ir kurių kredito apyvarta yra didelė, tikrinimo, pagrindinėje byloje nagrinėjama administracinė priemonė yra tinkama nuosekliai ir sistemingai mažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką.

83

Antra, dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamos administracinės priemonės būtinumo reikėtų priminti, kad pagrindinę laisvę ribojančios priemonės gali būti pateisinamos, tik jeigu siekiamo tikslo negalima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis (2022 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Cilevičs ir kt., C‑391/20, EU:C:2022:638, 81 punktas).

84

Šiuo atveju neginčijama, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama administracine priemone uždraudžiama užmegzti verslo santykius ir įpareigojama nutraukti jau užmegztus verslo santykius su klientais, neturinčiais sąsajų su Latvija, pasiekus šioje priemonėje numatytų sumų ribą.

85

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar šią administracinę priemonę galima laikyti reikalinga, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta generalinės advokatės išvados 80 punkte, sąlyga dėl sąsajų su Latvija nebuvimo dėl jos plačios apimties gali būti taikoma ir fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie pagal Direktyvą 2015/849 nekelia jokios ypatingos pinigų plovimo ar teroristų finansavimo rizikos.

86

Šiuo atžvilgiu galima atsižvelgti į tai, kad minėtai kredito įstaigai buvo sudėtinga gauti informaciją apie savo klientus, o ši aplinkybė, remiantis FKRK per teismo posėdį pateiktomis pastabomis, yra įrodyta (tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas). Be kita ko, tas teismas turi patikrinti, ar dėl deramo tikrinimo priemonių arba jų įgyvendinimo trūkumų buvo reikalinga priimti plataus pobūdžio priemonę, įtvirtinančią netiesioginę diskriminaciją.

87

Be to, reikia atsižvelgti ir į aplinkybę, kad pagal Direktyvos 2015/849 59 straipsnio 1 ir 2 dalis, tuomet, kai atitinkami įpareigotieji subjektai šiurkščiai, pakartotinai arba sistemingai pažeidžia savo pareigas (visų pirma šios direktyvos 10–24 straipsniuose nurodytas deramo klientų tikrinimo pareigas), nacionalinės valdžios institucijos gali jiems taikyti sankcijas ir administracines priemones.

88

Šios sankcijos ir priemonės apima ne tik administracines pinigines baudas, bet ir, pagal Direktyvos 2015/849 59 straipsnio 2 dalies c punktą, leidimo panaikinimą arba jo galiojimo sustabdymą, tais atvejais, kai atitinkamam įpareigotajam subjektui būtina jį turėti.

89

Be to, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 65 punkte, Direktyvos 2015/849 59 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės narės gali kompetentingoms institucijoms suteikti įgaliojimus, be šio straipsnio 2 dalies a–d punktuose nurodytų sankcijų, taikyti papildomų rūšių administracines sankcijas.

90

Kaip pažymėta generalinės advokatės išvados 85 punkte, tokia administracinė priemonė, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, yra švelnesnė už Direktyvos 2015/849 59 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytą leidimo panaikinimą arba jo galiojimo sustabdymą (tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas).

91

Be to, per teismo posėdį Latvijos vyriausybė pareiškė, kad anksčiau PrivatBank buvo taikytos sustiprintos deramo tikrinimo pareigos, kurios pagrindines laisves varžė mažiau nei pagrindinėje byloje nagrinėjama administracine priemone įtvirtintos pareigos, tačiau šios priemonės neužtikrino pakankamai veiksmingos kovos su nustatyta rizika.

92

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama administracinė priemonė yra švelniausia priemonė, kuria galima veiksmingai užkirsti kelią PrivatBank kylančiai pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikai (tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas).

93

Trečia, reikia nustatyti, ar administracinė priemonė (kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje), skirta užkirsti kelią ir kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, pernelyg nevaržo pagal SESV 56 ir 63 straipsnius saugomų atitinkamos kredito įstaigos ir jos klientų teisių ir interesų.

94

Šiuo atžvilgiu, pirma, iš Teisingumo Teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama administracinė priemonė turėjo būti taikoma ribotą laikotarpį, t. y. kol bus įgyvendintos kitos šio sprendimo 19 punkte nurodytame sprendime numatytos priemonės ir kol FKRK tai patvirtins. Vadinasi, kaip pažymėta generalinės advokatės išvados 89 punkte, pats PrivatBank galėjo turėti įtakos apribojimų panaikinimui.

95

Antra, kaip nurodyta generalinės advokatės išvados 90 punkte, pagrindinėje byloje nagrinėjamos administracinės priemonės intensyvumas nėra neproporcingas siekiamam teisėtam tikslui – užkirsti kelią ir kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu. Kadangi ši administracinė priemonė buvo taikoma tik nuo pagrindinėje byloje nagrinėjamo sprendimo priėmimo,PrivatBank galėjo toliau palaikyti verslo santykius, užmegztus iki jo priėmimo, įskaitant santykius su klientais, neturinčius sąsajų su Latvija ir kurių mėnesio kredito apyvarta viršijo šioje priemonėje nustatytas ribas. Be to, ši kredito įstaiga galėjo ir toliau užmegzti naujus verslo santykius su klientais, kurie neturi sąsajų su Latvija ir kurių kredito apyvarta yra mažesnė už šias ribas.

96

Trečia, kaip teigia FKRK, pagrindinėje byloje nagrinėjama administracinė priemonė buvo reikalinga, nes PrivatBank sistemingai ir pakartotinai pažeidinėjo nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje. Taigi PrivatBank pats neteisėtai prisidėjo prie pavojingos situacijos, o kompetentinga nacionalinė institucija privalėjo į ją reaguoti.

97

Ketvirta, kaip nurodyta generalinės advokatės išvados 92 punkte, nors laisvas kapitalo judėjimas reiškia, kad klientai gali laisvai pasirinkti kredito įstaigą, kuriai jie ketina patikėti, visų pirma, savo banko sąskaitų tvarkymą, vis dėlto šia pagrindine laisve nesuteikiama teisė užmegzti verslo santykius su tam tikra kredito įstaiga, neatsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, pavyzdžiui, kad ši įstaiga nesilaiko įstatymų ir kitų teisės aktų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje.

98

Tokiomis aplinkybėmis neatrodo, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama administracine priemone būtų pernelyg pažeidžiamos pagal SESV 56 ir 63 straipsnius saugomos atitinkamos kredito įstaigos ir jos klientų teisės ir interesai (tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas).

99

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus reikia atsakyti, kad SESV 56 straipsnio pirma pastraipa ir 63 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip: jomis nedraudžiama administracinė priemonė, kuria valstybės narės kompetentinga institucija, pirma, uždraudžia kredito įstaigai užmegzti verslo santykius su bet kokiu fiziniu asmeniu, neturinčiu sąsajų su valstybe nare, kurioje ta įstaiga yra įsteigta, ir kurio mėnesio kredito apyvarta viršija 15000 EUR, arba su bet kokiu juridiniu asmeniu, kurio ekonominė veikla nesusijusi su ta valstybe nare ir kurio mėnesio kredito apyvarta viršija 50000 EUR, ir, antra, įpareigoja tą įstaigą nutraukti tokius po tos priemonės priėmimo užmegztus verslo santykius, su sąlyga, kad ši administracinė priemonė, pirma, yra pateisinama kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu tikslu, arba ji yra reikalinga priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams rizikos ribojimu pagrįstos finansinių įstaigų priežiūros srityje, arba ši priemonė yra pateisinama viešosios tvarkos požiūriu, kaip nurodyta SESV 65 straipsnio 1 dalies b punkte, antra, yra tinkama šiems tikslams įgyvendinti, trečia, neviršija to, kas būtina šiems tikslams pasiekti, ir, ketvirta, pernelyg nevaržo pagal SESV 56 ir 63 straipsnius saugomų atitinkamos kredito įstaigos ir jos klientų teisių ir interesų.

100

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia: