–

MF ir PF, atstovaujamų solicitor D.F. Conway, BL E. Sweetman ir SC D. Conlan Smyth,

–

Sea Fisheries Protection Authority (SFPA), atstovaujamos advocate M. Boohig, BL D. McCarthy ir SC T.F. Creed,

–

Minister for Agriculture, Food and the Marine, atstovaujamos M. Browne, J. Quaney ir A. Joyce, taip pat P. McGarry ir SC D. Lehane,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos F. Moro, K. Walkerová ir A. Dawes,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiančio reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007 (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinančio reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009, p. 1), su pakeitimais, padarytais 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/812 (OL 2015 L 133, p. 1; toliau – Reglamentas Nr. 1224/2009), 33 straipsnio 2 dalies a punkto ir 34 straipsnio išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant PF ir MF ginčą su Minister for Agriculture, Food and the Marine (Žemės ūkio, maisto ir jūrų reikalų ministras, Airija; toliau – ministras) ir Sea Fisheries Protection Authority (SFPA) (Jūrų žvejybos apsaugos tarnyba, Airija) dėl ministro sprendimo uždrausti norveginių omarų (nephrops norvegicus) žvejybą žvejybos plote, vadinamajame 16 funkciniame rajone (toliau – FR 16), esančiame Porkupino seklumoje į vakarus nuo Airijos krantų.

3

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013, p. 22), 2 straipsnio 1 dalis, kurioje išdėstyti bendros žuvininkystės politikos (toliau – BŽP) tikslai, suformuluota taip:

„Vykdant bendrą žuvininkystės politiką užtikrinama, kad žvejybos ir akvakultūros veikla būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu ir būtų valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą.“

4

Reglamento Nr. 1224/2009 5 straipsnio „Bendrieji principai“ 5 dalyje nustatyta:

„Kiekvienoje valstybėje narėje visų nacionalinių kontrolės institucijų veiklą koordinuoja viena institucija. Ji taip pat atsakinga už informacijos apie žvejybos veiklą rinkimo, tvarkymo ir patvirtinimo koordinavimą, ataskaitų siuntimą ir informacijos perdavimą Komisijai, pagal Reglamentą (EB) Nr. 768/2005 <…> įsteigtai Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrai, kitoms valstybėms narėms ir, atitinkamais atvejais, trečiosioms šalims, taip pat bendradarbiavimą su šiais subjektais.“

5

Šio reglamento 9 straipsnio „Laivų stebėjimo sistema“ 1 dalyje numatyta:

„1. Valstybės narės naudoja palydovinę laivų stebėjimo sistemą, kuria veiksmingai stebi su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų žvejybos veiklą, kur tie laivai bebūtų, ir tų valstybių narių vandenyse vykdomą žvejybos veiklą.“

6

Minėto reglamento 14 straipsnio „Žvejybos žurnalo pildymas ir pateikimas“ 1, 2 ir 9 dalyse nurodyta:

„1.   Nedarant poveikio daugiamečių planų konkrečioms nuostatoms, kiekvieno Sąjungos žvejybos laivo, kurio bendrasis ilgis yra 10 metrų ar daugiau, kapitonas pildo žvejybos žurnalą, kuriame nurodo žvejybos operacijas, kiekvieno žvejybos reiso atveju konkrečiai nurodydamas visus sužvejotų ir laive laikomų kiekvienos rūšies žuvų kiekius, viršijančius 50 kg gyvojo svorio ekvivalento. 50 kg riba pradedama taikyti iš karto, kai tam tikros rūšies sugautas kiekis viršija 50 kg.

2.   1 dalyje nurodytame žvejybos žurnale pateikiama visų pirma ši informacija:

<…>

9.   Už duomenų, įrašytų į žvejybos žurnalą, tikslumą atsako laivo kapitonas.“

7

To paties reglamento 15 straipsnio „Žvejybos žurnalo duomenų pildymas ir perdavimas elektroninėmis priemonėmis“ 1 ir 2 dalyse numatyta:

„1.   Sąjungos žvejybos laivo, kurio bendrasis ilgis yra 12 metrų ar didesnis, kapitonas registruoja 14 straipsnyje nurodytą informaciją elektroninėmis priemonėmis ir bent kartą per dieną elektroninėmis priemonėmis siunčia ją vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai.

2.   Sąjungos laivų, kurių bendrasis ilgis yra 12 metrų ar didesnis, kapitonai siunčia 14 straipsnyje nurodytus duomenis vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai paprašius ir bet kuriuo atveju perduoda atitinkamus žvejybos žurnalo duomenis užbaigus paskutinę žvejybos operaciją ir prieš įplaukiant į uostą.“

8

Reglamento Nr. 1224/2009 33 straipsnio „Sugautų kiekių ir žvejybos pastangų registravimas“ 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.   Kiekviena vėliavos valstybė narė registruoja visus būtinus duomenis, ypač 14, 21, 23, 28 ir 62 straipsniuose nurodytus žvejybos galimybių, kaip nurodyta šiame skyriuje, duomenis, tiek apie iškrovimą, tiek, atitinkamais atvejais, apie žvejybos pastangas, ir tų duomenų originalus saugo trejus metus ar ilgiau, laikydamasi nacionalinių taisyklių.

2.   Nepažeisdama Sąjungos teisės aktuose nustatytų specialiųjų taisyklių, kiekviena vėliavos valstybė narė iki kiekvieno mėnesio 15 dienos Komisijai ar jos paskirtai įstaigai kompiuteriniu ryšiu [elektroninėmis priemonėmis] praneša suvestinius duomenis:

<…>“

9

Šio reglamento 34 straipsnyje „Duomenys apie žvejybos galimybių išnaudojimą“ numatyta:

„Valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją, jei nustato, kad:

<…>

Susiklosčius tokiai padėčiai, valstybė narė Komisijos prašymu informaciją jai teikia išsamiau ir dažniau, nei numatyta 33 straipsnyje.“

10

Minėto reglamento 35 straipsnio „Valstybių narių skelbiamas žvejybos draudimas žvejybos rajone“ 1 ir 2 dalyse nurodyta:

„1.   Kiekviena valstybė narė nustato datą, nuo kurios:

<…>

2.   Nuo 1 dalyje nurodytos datos atitinkama valstybė narė uždraudžia visiems su jos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams ar jų daliai vykdant atitinkamą žvejybą žvejoti tuos išteklius ar vykdyti tų išteklių grupės, kurių kvota išnaudota, žvejybą arba turint tą žvejybos įrankį vykdyti žvejybą tame geografiniame rajone, kur išnaudotos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos, visų pirma – po tos datos sugautos žuvies laikymą laive, perkrovimą, perkėlimą ir iškrovimą, ir nustato datą, iki kurios leidžiama atlikti perkrovimą, perkėlimą ir iškrovimą arba pateikti galutines sugautų kiekių deklaracijas.

<…>“

11

To paties reglamento 109 straipsnyje „Bendrieji duomenų analizės principai“ nurodyta:

„1.   Ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 31 d. valstybės narės sukuria kompiuterizuotą duomenų bazę, skirtą pagal šį reglamentą užregistruotiems duomenims patvirtinti, ir įdiegia patvirtinimo sistemą.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad visi pagal šį reglamentą užregistruoti duomenys būtų tikslūs, išsamūs ir pateikti laikantis [BŽP] nustatytų terminų.

Būtent:

3.   Naudojant patvirtinimo sistemą galima iš karto nustatyti duomenų neatitikimus, klaidas ir trūkstamą informaciją.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad duomenų bazėje būtų aiškiai matomi visi naudojant duomenų patvirtinimo sistemą nustatyti duomenų neatitikimai. Duomenų bazėje taip pat nurodoma, kurie duomenys buvo ištaisyti, ir pateikiamos tokio ištaisymo priežastys.

5.   Jeigu nustatomas duomenų neatitikimas, atitinkama valstybė narė atlieka privalomus tyrimus; ir jeigu yra pagrindas manyti, kad buvo padarytas pažeidimas, imasi reikiamų veiksmų.

<…>“

12

2017 m. liepos mėn. SFPA, vienintelė Airijos kontrolės institucija, paskirta pagal Reglamento Nr. 1224/2009 5 straipsnio 5 dalį, išreiškė didelių abejonių dėl duomenų apie per tų pačių metų pirmąjį pusmetį 16 funkciniame rajone sugautų omarų kiekius, kurie buvo įrašyti Airijos žvejybos laivų kapitonų elektroniniuose žvejybos žurnaluose pagal Reglamento Nr. 1224/2009 14 ir 15 straipsnius, patikimumo ir tikslumo.

13

Airijos žvejybos laivų kapitonai nurodė sugavę 733 tonas omarų FR16. SFPA manė, kad šis skaičius yra gerokai mažesnis už realų FR16 sugautų omarų kiekį ir kad FR16 sužvejotas laimikis buvo neteisingai deklaruotas kaip sugautas kitur. Ši institucija apskaičiavo, kad 2017 m. FR16 jau buvo sužvejota 1991 tonų omarų, o tai viršijo Airijos metinį BLS, kuris šiam rajonui 2017 m. buvo 1124 tonos.

14

Šis SFPA apskaičiavimas grindžiamas vadinamuoju „praleisto laiko“ metodu, pagal kurį remiamasi žvejų pateiktais duomenimis, susijusiais, su, pirma, tam tikrame rajone praleistu laiku ir, antra, bendru sugavimų kiekiu. Remdamasi šiais duomenimis SFPA perskaičiavo žvejybos reiso laimikį, remdamasi prielaida, kad tam tikrame rajone praleistas laikas yra geresnis sugavimų vietos rodiklis nei elektroniniuose žvejybos žurnaluose įrašyti duomenys. Taigi ši institucija iš naujo suskirstė sugavimus, atsižvelgdama į laiką, kuris buvo praleistas žvejojant tam tikrame rajone. Taikant šį metodą, jei, pavyzdžiui, 75 % viso žvejybos laiko per reisą buvo praleista tam tikrame rajone, 75 % atitinkamų sugavimų priskirti tam rajonui.

15

2017 m. liepos 14 d. raštu SFPA pateikė ministrui, o vėliau – Komisijai duomenis apie 1991 toną laimikio. Remdamasis šia informacija ministras uždraudė žvejybą su Airijos vėliava plaukiojantiems laivams 2017 m. spalio–gruodžio mėnesiais, o 2017 m. lapkričio 2 d. Komisija paskelbė žvejybos draudimą, skirtą visų valstybių narių žvejams.

16

Ieškinyje, pareikštame High Court (Aukštasis teismas, Airija), apeliantai pagrindinėje byloje, žvejai, visų pirma žvejojantys FR16, teigė patyrę didelę ekonominę žalą dėl šio draudimo ir, be kita ko, ginčijo SFPA taikyto metodo teisėtumą ir atitinkamai ministro priimto sprendimo dėl žvejybos draudimo galiojimą.

17

2018 m. spalio 30 d. sprendimu High Court (Aukštasis teismas) atmetė apeliantų pagrindinėje byloje ieškinį; jie dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą Supreme Court (Aukščiausiasis Teismas, Airija), kuris yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

18

Apeliaciniame skunde apeliantai pagrindinėje byloje tvirtina, kad, atsižvelgiant į taikytinus teisės aktus, „praleisto laiko“ metodo naudojimas neturi jokio teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nusprendė, kad šio metodo teisinis pagrindas yra pagrindiniai BŽP tikslai, užuot taikęs visiškai aiškias teisės aktų nuostatas.

19

Konkrečiai apeliantai pagrindinėje byloje tvirtina, kad duomenys ir informacija, į kuriuos kompetentinga institucija turi atsižvelgti apskaičiuodama sugautus kiekius, yra tie, kurie yra žvejybos žurnaluose, nurodytuose Reglamento Nr. 1224/2009 14 ir 15 straipsniuose. Ši institucija turėtų tik perduoti šiuos duomenis Komisijai pagal šio reglamento 33 straipsnio 2 dalies a punktą ir 34 straipsnį. Taikydama „praleisto laiko“ metodą SFPA perdavė ne Reglamente Nr. 1224/2009 numatytus „duomenys“, o savo, kaip eksperto, nuomonę.

20

SFPA ir ministras pažymi, kad niekas Reglamente Nr. 1224/2009, visų pirma jo 14, 15, 33 ir 34 straipsniuose, nedraudžia SFPA naudoti kitos informacijos nei ta, kuri buvo įrašyta žvejybos žurnale, jeigu šiai institucijai kyla pagrįstų abejonių dėl šios informacijos tikslumo. Jie tvirtina, kad nors iš šio reglamento 14 ir 15 straipsnių matyti, jog žvejybos žurnale yra „duomenų“ ir „informacijos“, nėra nieko, kas leistų manyti, kad vienintelė kontrolės institucija Komisijai gali pranešti tik šiuos „duomenis“ ir „informaciją“.

21

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad šioje byloje kylantys pagrindiniai Sąjungos teisės klausimai susiję su Reglamente Nr. 1224/2009 vartojamų sąvokų „duomenys“ ir „informacija“ išaiškinimu, visų pirma su klausimu, ar jūrų žvejybos institucija, teikdama pranešimus Komisijai pagal šio reglamento 33 straipsnio 2 dalies a punktą ir 34 straipsnį, turi jai perduoti žvejybos žurnaluose esančią informaciją, ar, jeigu kyla pagrįstų abejonių dėl šios informacijos patikimumo, ji gali naudoti pagrįstą ir moksliškai patvirtintą metodą, kad išanalizuotų šiuose žvejybos žurnaluose įrašytus duomenis, ir, kiek tai susiję su pateiktinais pranešimais, gautų tikslesnius skaičius dėl sugauto laimikio kiekio.

22

Tokiomis aplinkybėmis Supreme Court (Aukščiausiasis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

23

Šiais prejudiciniais klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1224/2009 33 straipsnio 2 dalies a punktas ir 34 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad vienintelė valstybės narės kontrolės institucija privalo pranešti Komisijai tik tuos duomenis, kuriuos pagal šio reglamento 14 ir 15 straipsnius į žvejybos žurnalą įrašo žvejybos laivų kapitonai, ar ji gali naudoti tokį pagrįstą ir moksliškai patvirtintą metodą, kaip vadinamasis „praleisto laiko“ metodas, kad išnagrinėtų šiuos duomenis, siekdama įsitikinti, kad skaičiai dėl sugautų kiekių, apie kuriuos ji praneša Komisijai, yra tikslūs.

24

Pirmiausia reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 1224/2009 33 straipsnio 1 dalį valstybės narės privalo registruoti ir saugoti „visus būtinus duomenis, ypač 14, 21, 23, 28 ir 62 straipsniuose nurodytus žvejybos galimybių“ duomenis. Pagal šio reglamento 33 straipsnio 2 dalies a punktą kiekviena vėliavos valstybė narė elektroninėmis priemonėmis praneša Komisijai „suvestinius duomenis“ apie per ankstesnį mėnesį iškrautų kiekvienų išteklių arba tokių išteklių grupės, kuriems taikomi BLS arba kvotos, žuvų kiekius.

25

Reglamento Nr. 1224/2009 34 straipsnio a punkte kiekvienai valstybei narei nustatyta pareiga nedelsiant informuoti Komisiją, jei nustato, kad su jos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai išnaudojo 80 % išteklių ar išteklių grupės, kuriems taikoma kvota, sugautų kiekių kvotos.

26

Dėl žvejybos laivų kapitonų žurnalų pildymo pažymėtina, kad pagal Reglamento Nr. 1224/2009 14 straipsnio 1 dalį kiekvieno Sąjungos žvejybos laivo, kurio bendrasis ilgis yra 10 metrų ar daugiau, kapitonas privalo pildyti žvejybos žurnalą. Šio straipsnio 2 dalį nurodyta, kad šiame žvejybos žurnale visų pirma turi būti pateikta „informacija“, susijusi su sugavimų data ir geografiniu rajonu ir apytikris kiekvienos sugautos rūšies žuvų kiekis. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ši informacija laivo vėliavos valstybei narei perduodama ne vėliau kaip per 48 valandas nuo iškrovimo. Šio reglamento 14 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad už „duomenų“, įrašytų į žvejybos žurnalą, tikslumą atsako laivo kapitonas. Pagal to paties reglamento 15 straipsnio 1 ir 2 dalis Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis yra 12 metrų ar didesnis, kapitonai kasdien registruoja minėto reglamento „14 straipsnyje nurodytą informaciją“ ir ją perduoda elektroninėmis priemonėmis, taip pat nustatyti terminai tam padaryti.

27

Remiantis suformuota jurisprudencija aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į kontekstą bei teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (2021 m. kovo 10 d. Sprendimo Staatliches Amt für Landwirtschaft und Umwelt Mittleres Mecklenburg, C‑365/19, EU:C:2021:189, 27 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

28

Pirma, kiek tai susiję su prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytų nuostatų pažodiniu aiškinimu, iš Reglamento Nr. 1224/2009 33 straipsnio teksto matyti, kad ši nuostata susijusi ne tik su šio reglamento 14, 21, 23, 28 ir 62 straipsniuose nurodytais duomenimis, bet ir su platesniu kontekstu, apimančiu „visus <…> duomenis“, kurie gali būti laikomi būtini, kaip tai patvirtina žodis „ypač“.

29

Be to, iš Reglamento Nr. 1224/2009 33 straipsnio 2 dalies a punkte vartojamo būdvardžio „suvestiniai“ aiškiai matyti, kad duomenys, apie kuriuos turi būti pranešta Komisijai, nėra tik neapdoroti duomenys, gauti iš žvejybos žurnalo, bet ir turi būti tam tikru būdu tvarkomi juos apibendrinant.

30

Dėl Reglamento Nr. 1224/2009 34 straipsnio teksto reikia konstatuoti, kad jame nėra nuorodos į kituose to paties reglamento straipsniuose vartojamus žodžius „duomenys“ ir „informacija“, siekiant nustatyti, ar buvo pasiekta 80 % kvotos išnaudojimo riba, ir šiuo tikslu valstybėms narėms nenustatyta jokios metodikos.

31

Iš šių aplinkybių matyti, kad, pirma, šio reglamento 33 ir 34 straipsnių tekstas nepatvirtina aiškinimo, leidžiančio sąvoką „duomenys“ arba „informacija“ aiškinti tik kaip neapdorotus duomenis, kuriuos žvejybos laivų kapitonai įrašo į žvejybos žurnalą.

32

Kita vertus, iš šių nuostatų, visų pirma iš Reglamento Nr. 1224/2009 33 straipsnio 2 dalies a punkto teksto, matyti, kad vienintelė kontrolės institucija turi ne tik automatiškai perduoti žvejybos žurnale laivų kapitonų įrašytus duomenis, bet ir juos tvarkyti prieš persiųsdama Komisijai.

33

Antra, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnių kontekstu, pirmiausia reikia pažymėti, kad šio reglamento 14 ir 15 straipsnių tekste nėra nieko, kas patvirtintų aiškinimą, kad 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija – tai vieninteliai „duomenys“, kurie yra reikšmingi minėto reglamento 33 ar 34 straipsnių taikymo tikslais.

34

Beje, šiomis aplinkybėmis taip pat reikia remtis Reglamento Nr. 1224/2009 5, 9 ir 109 straipsniais.

35

Visų pirma pagal šio reglamento 5 straipsnio 5 dalį valstybės narės paskirta vienintelė priežiūros institucija yra atsakinga, be kita ko, koordinuoti informacijos apie žvejybos veiklą, kurią ji perduoda Komisijai, rinkimą, tvarkymą ir patvirtinimą. Tarp šios informacijos yra ir ta, kuri nurodyta minėto reglamento 33 straipsnio 2 dalies a punkte ir 34 straipsnyje. Be to, pagal to paties reglamento 9 straipsnio 1 dalį valstybės narės naudoja palydovinę laivų stebėjimo sistemą, kuria naudodamosi veiksmingai stebi su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų veiklą, kad ir kur tie laivai būtų, ir tų valstybių narių vandenyse vykdomą žvejybos veiklą.

36

Taip pat reikia pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 1224/2009 109 straipsnio 2 dalį valstybės narės užtikrina, kad visi pagal šį reglamentą užregistruoti duomenys būtų tikslūs ir išsamūs. Šiuo tikslu šios dalies a punkte numatyta, kad valstybės narės privalo atlikti kryžminį patikrinimą, analizuoti ir patikrinti įvairius duomenims ir informaciją, be kita ko, laivų stebėjimo sistemos duomenis, žvejybos veiklos duomenis, pirmiausia žvejybos žurnalą, iškrovimo deklaracijas ir išankstinio pranešimo duomenis, taip pat duomenis, susijusius su važtos dokumentais, pardavimo pažymomis, žvejybos licencijomis ir žvejybos leidimais.

37

Galiausiai Reglamento Nr. 1224/2009 109 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jei valstybės narės nustato, kad yra neatitikimų surinktoje ir užregistruotoje informacijoje, jos atlieka privalomus tyrimus; ir jeigu yra pagrindas manyti, kad buvo padarytas pažeidimas, imasi reikiamų veiksmų.

38

Taigi pagal Reglamento Nr. 1224/2009 5 straipsnio 5 dalį ir 109 straipsnio 2 ir 5 dalis siekiama, kad valstybės narės perduotų Komisijai tikslius ir išsamius duomenis, prireikus atlikusios patikrinimus. Iš 5 straipsnio formuluotės taip pat matyti, kad valstybės narės paskirta vienintelė kontrolės institucija negali Komisijai tik automatiškai perduoti informaciją, kurią ji renka, bet turi tvarkyti ir patikrinti šią informaciją ir prireikus imtis reikiamų veiksmų.

39

Taigi Reglamento Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnių kontekstas patvirtina šio sprendimo 32 punkte pateiktą aiškinimą. Vienintelė kontrolės institucija, taigi, ir valstybė narė, kuriai ji priklauso, negalėtų įvykdyti jai pagal šį reglamentą tenkančių pareigų, jei ši institucija negalėtų kontroliuoti duomenų, kuriuos ji renka, patikimumo ir tikslumo, o tik automatiškai perduotų žvejybos laikraštyje laivų kapitonų įrašytus duomenis.

40

Trečia, dėl pagal Reglamentą Nr. 1224/2009 siekiamo tikslo reikia priminti, kad jį apima BŽP, kurios su apsauga susiję tikslai apibrėžti Reglamento Nr. 1380/2013 2 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią nuostatą BŽP užtikrinama, kad žvejybos ir akvakultūros veikla būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu ir valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą.

41

Vis dėlto valstybės narės gali tinkamai kontroliuoti kvotų išnaudojimą ir prisidėti prie BŽP tikslų, nurodytų Reglamento Nr. 1380/2013 2 straipsnyje, įgyvendinimo, tik jeigu jos gali patikrinti, kad turi tikslius ir išsamius duomenis ir informaciją apie žvejybos galimybes.

42

Taigi su BŽP apsaugos tikslais būtų nesuderinama tai, jeigu vienintelei kontrolės institucijai nebūtų pripažinti įgaliojimai naudoti pagrįstą ir moksliškai patvirtintą žvejybos žurnale įrašytų duomenų patikrinimo metodą tam, kad įsitikintų, kad duomenys apie sugautus kiekius yra tikslūs, siekiant juos perduoti Komisijai pagal Reglamento Nr. 1224/2009 33 straipsnio 2 dalies a punktą ir 34 straipsnį.

43

Kaip teigia Komisija, aiškinant, kad vienintelė kontrolės institucija privalo teikti pranešimus automatiškai, neatlikusi nepriklausomos ekspertizės, kai, kaip šioje byloje, ji turi pagrįstų priežasčių manyti, kad žvejybos žurnale esantys duomenys yra netikslūs, reikia, kad tai būtų suformuluota aiškiai, nesvarbu, ar tai būtų padaryta Reglamente Nr. 1380/2013, ar Reglamente Nr. 1224/2009, o taip nėra.

44

Be to, šis aiškinimas atitinka Teisingumo Teismo jau suformuotą jurisprudenciją, kiek tai susiję su norminiu kontekstu, buvusiu iki Reglamento Nr. 1224/2009 priėmimo.

45

Iš tikrųjų, kalbant apie 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2241/87, nustatančio tam tikras žvejybos veiklos kontrolės priemones (OL L 207, 1987, p. 1), 9 straipsnio 1 ir 2 dalis, pagal kurias valstybės narės privalo, pirma, užtikrinti, kad būtų registruojami visi iškrauti ištekliai ar išteklių grupės, kuriems taikomi BLS ar kvotos, ir, antra, perduoti Komisijai šią informaciją, pažymėtina, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad šios nuostatos negalima aiškinti taip, kad ja tik numatoma pareiga per nustatytą terminą perduoti valstybių narių surinktus duomenis. Atvirkščiai, valstybės narės turi užtikrinti, kad perduoti duomenys būtų tikslūs. Todėl Teisingumo Teismas atmetė valstybės narės argumentą, kad minėta nuostata tik įpareigoja valstybes nares perduoti žvejybos žurnaluose esančią informaciją, netikrinant jos tikslumo (šiuo klausimu žr. 2002 m. lapkričio 14 d. Sprendimo Komisija / Jungtinė Karalystė, C‑454/99, EU:C:2002:652, 47 ir 48 punktus).

46

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Reglamento Nr. 1224/2009 33 straipsnio 2 dalies a punktas ir 34 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad vienintelė valstybės narės kontrolės institucija neprivalo pranešti Komisijai tik tų duomenų, kuriuos pagal šio reglamento 14 ir 15 straipsnius į žvejybos žurnalą įrašo žvejybos laivų kapitonai, bet ji gali naudoti tokį pagrįstą ir moksliškai patvirtintą metodą, kaip vadinamasis „praleisto laiko“ metodas, kad išnagrinėtų šiuos duomenis, siekdama įsitikinti, kad skaičiai dėl sugautų kiekių, apie kuriuos ji praneša Komisijai, yra tikslūs.

47

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) nusprendžia:

2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiančio reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinančio reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006, iš dalies pakeisto 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/812, 33 straipsnio 2 dalies a punktas ir 34 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad vienintelė valstybės narės kontrolės institucija neprivalo pranešti Europos Komisijai tik tų duomenų, kuriuos pagal šio reglamento 14 ir 15 straipsnius į žvejybos žurnalą įrašo žvejybos laivų kapitonai, bet ji gali naudoti tokį pagrįstą ir moksliškai patvirtintą metodą, kaip vadinamasis „praleisto laiko“ metodas, kad išnagrinėtų šiuos duomenis, siekdama įsitikinti, kad skaičiai dėl sugautų kiekių, apie kuriuos ji praneša Komisijai, yra tikslūs.