EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62020CC0405

Generalinio advokato A. Rantos išvada, pateikta 2022 m. sausio 27 d.



Digital reports (Court Reports - general)

ECLI identifier: ECLI:EU:C:2022:61

Laikina versija

GENERALINIO ADVOKATO

ATHANASIOS RANTOS IŠVADA,

pateikta 2022 m. sausio 27 d.(1)

Byla C405/20

EB,

JS,

DP

prieš

Versicherungsanstalt öffentlich Bediensteter, Eisenbahnen und Bergbau (BVAEB)

(Verwaltungsgerichtshof (Vyriausiasis Administracinis Teismas, Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Socialinė politika – SESV 157 straipsnis – Protokolas (Nr. 33) dėl SESV 157 straipsnio – Vienodas darbuotojų vyrų ir moterų darbo užmokestis – Poveikio apribojimas laiko atžvilgiu – Direktyva 2006/54/EB – Vienodos galimybės ir vienodas požiūris į vyrus ir moteris užimtumo ir profesinėje srityje – 5 ir 12 straipsniai – Bet kokios diskriminacijos dėl lyties draudimas – Profesinės socialinės apsaugos sistemos – Valstybės tarnautojų pensijos – Procentinė vyrų dalis didžiausių pensijų gavėjų grupėje – Teisės aktai, kuriuose numatytas kasmetinis pensijų indeksavimas – Proporcingai mažėjantis pensijų indeksavimas, visai neindeksuojant tam tikrą sumą viršijančių pensijų – Pateisinimai“






I.      Įvadas

1.        Kaip matyti iš Sprendimo Defrenne III(2), diskriminacijos dėl lyties panaikinimas susijęs su viena iš pagrindinių žmogaus teisių, kaip pagrindinių Europos Sąjungos teisės principų, kurių laikymąsi turi užtikrinti Teisingumo Teismas.

2.        Šiuo klausimu pažymėtina, kad nuo Sprendimo Defrenne II(3) priėmimo Teisingumo Teismas pripažįsta EBB sutarties 119 straipsnio (po pakeitimo – EB 141 straipsnis, dabar – SESV 157 straipsnis), kuriama numatytas vienodo darbuotojų vyrų ir moterų darbo užmokesčio už tokį patį darbą principo taikymas, tiesioginį poveikį. Pagal 1990 m. gegužės 17 d. Sprendimą Barber (C–262/88, EU:C:1990:209, toliau – Sprendimas Barber), EEB sutarties 119 straipsnis taikomas profesinėms socialinės apsaugos sistemoms(4), tačiau tiesioginiu šio straipsnio poveikiu negali būti remiamasi reikalaujant atgaline data suteikti teisę į pensiją, t. y. t iki šio sprendimo priėmimo(5). Ši jurisprudencija dabar kodifikuota Protokole (Nr. 33) dėl SESV 157 straipsnio ir Direktyvoje 2006/54/EB(6).

3.        Nagrinėjamu atveju EB, JS ir DP (toliau – kasatoriai pagrindinėse bylose) yra į pensiją išėję Austrijos federalinės valstybės tarnautojai vyrai. Pagal jiems taikomus nacionalinės teisės aktus, susijusius su pensijų indeksavimu 2018 m., buvo proporcingai mažėjančiai indeksuotos pensijos, visai neindeksuojant tam tikrą sumą viršijančių pensijų, todėl jų pensijos nepadidėjo arba padidėjo labai mažai, kitaip nei mažesnes pensijas gaunančių asmenų pensijos.

4.        Nagrinėjant jų ir Versicherungsanstalt öffentlich Bediensteter, Eisenbahnen und Bergbau (BVAEB) (Valstybės institucijų, geležinkelių ir kasybos sektoriaus pareigūnų ir tarnautojų ligonių kasa, Austrija, toliau – BVAEB) ginčus kasatoriai pagrindinėse bylose Verwaltungsgerichtshof (Vyriausiasis Administracinis Teismas, Austrija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme, teigė, kad šiuose teisės aktuose įtvirtinta netiesioginė diskriminacija dėl lyties, nes dauguma federalinės valstybės tarnautojų, gaunančių didžiausias pensijas, yra vyrai.

5.        Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo prašo išaiškinti SESV 157 straipsnį, Protokolą (Nr. 33) dėl SESV 157 straipsnio ir Direktyvą 2006/54, siekdamas sužinoti, ar minėti nacionalinės teisės aktai atitinka Sąjungos teisę.

6.        Šioje išvadoje siūlysiu Teisingumo Teismui į pateiktus klausimus atsakyti, kad nagrinėjamu atveju vienodo darbo užmokesčio principas taikomas be apribojimų laiko atžvilgiu ir kad pagal Sąjungos teisę nedraudžiami teisės aktai, kaip antai aptariami pagrindinėse bylose, jeigu jie pateisinami objektyviais veiksniais, neturinčiais nieko bendra su diskriminacija dėl lyties, su sąlyga, kad tai patikrins prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

II.    Teisinis pagrindas

A.      Sąjungos teisė

7.        Direktyvos 2006/54 1 straipsnyje „Tikslas“ nustatyta:

„Šios direktyvos tikslas – užtikrinti, kad būtų įgyvendinamas moterų ir vyrų lygių galimybių bei vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principas užimtumo ir profesinės veiklos srityje.

Šiuo tikslu į ją yra įtraukiamos nuostatos, skirtos vienodo požiūrio principui įgyvendinti šiose srityse:

<...>

c)      profesinių socialinės apsaugos sistemų.

<...>“

8.        Šios direktyvos 2 straipsnio „Sąvokų apibrėžimai“ 1 dalyje nurodyta:

„Šioje direktyvoje vartojamos tokios sąvokos:

<...>

b)      netiesioginė diskriminacija – kai dėl akivaizdžiai neutralios nuostatos, kriterijaus ar praktikos vienos lyties asmenys gali atsidurti tam tikroje prastesnėje padėtyje nei kitos lyties asmenys, išskyrus atvejus, kai tą nuostatą, kriterijų ar praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis;

<...>

f)      profesinės socialinės apsaugos sistemos – sistemos, kurioms nėra taikoma 1978 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 79/7/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo nuoseklaus įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje[(7)] ir kurių paskirtis – pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbantiems asmenims, dirbantiems įmonėje ar įmonių grupėje, ekonominės veiklos srityje arba profesinės veiklos sektoriuje ar sektorių grupėje, mokėti išmokas, papildančias arba pakeičiančias įstatymais nustatytose socialinės apsaugos sistemose numatytas išmokas, nepriklausomai nuo to, ar dalyvavimas tokiose sistemose yra privalomas, ar ne.“

9.        Direktyvos 2006/54 II antraštinės dalies 2 skyriuje „Vienodas požiūris profesinėse socialinės apsaugos sistemose“ esančiame 5 straipsnyje įtvirtinta:

„Nepažeidžiant 4 straipsnio, neturi būti jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos dėl lyties profesinėse socialinės apsaugos sistemose, ypač šiais aspektais:

<...>

c)      išmokų apskaičiavimo, įskaitant papildomas išmokas sutuoktiniams ir išlaikomiems asmenims, taip pat sąlygų, kurios reguliuoja teisės į išmokas trukmę ir išsaugojimą.“

10.      Šios direktyvos 7 straipsnio „Dalykinė taikymo sritis“ 1 dalies a punkto iii papunktyje numatyta, kad minėtame 2 skyriuje įtvirtintos nuostatos taikomos profesinėms socialinės apsaugos sistemoms, kurios suteikia apsaugą „senatvės“, įskaitant ankstyvą išėjimą į pensiją, atvejais.

11.      Minėtos direktyvos 12 straipsnio „Poveikis atgaline data“ 1 dalyje nustatyta:

„Bet kuri šį skyrių įgyvendinanti priemonė dėl darbuotojų apima visas pagal profesines socialinės apsaugos sistemas mokamas išmokas, priklausančias už darbo stažą, įgytą po 1990 m. gegužės 17 d., ir taikomas atgaline data, nepažeidžiant darbuotojų ar jų teisių perėmėjų, iki tos datos pradėjusių teismo procesą ar iškėlusių lygiavertį ieškinį pagal nacionalinius teisės aktus, teisių. Tokiu atveju įgyvendinimo priemonės taikomos atgaline data iki 1976 m. balandžio 8 d. ir apima visas išmokas, priklausančias už darbo stažą, įgytą po tos datos. Valstybėms narėms, įstojusioms į Bendriją po 1976 m. balandžio 8 d. ir iki 1990 m. gegužės 17 d., ši data pakeičiama data, kai jų teritorijoje buvo pradėtas taikyti Sutarties 141 straipsnis [dabar – SESV 157 straipsnis].“

B.      Austrijos teisė

12.      1965 m. lapkričio 18 d. Bundesgesetz über die Pensionsansprüche der Bundesbeamten, ihrer Hinterbliebenen und Angehörigen (Pensionsgesetz 1965) (Federalinių tarnautojų, jų našlių ir jų šeimos narių teisių į pensiją federalinis įstatymas (1965 m. Pensijų įstatymas)(8)) redakcijos, galiojusios klostantis pagrindinių bylų faktinėms aplinkybėms(9)) (toliau – PG 1965), 41 straipsnyje „Šio federalinio įstatymo būsimų pakeitimų pasekmės ir periodiškai mokamų išmokų indeksavimas“ nustatyta:

<...>

(2)      Senatvės pensijos ir maitintojo netekimo pensijos, mokėtinos pagal šį įstatymą <...>, turi būti indeksuojamos tuo pačiu metu ir tiek pat kaip ir valstybinio socialinio draudimo pensijos,

1.      jei teisė į pensiją įgyta iki atitinkamų metų sausio 1 d.

<...>

(4)      Pensijų indeksavimo metodas, nustatytas [Allgemeines Sozialversicherungsgesetz (Bendrasis įstatymas dėl socialinio draudimo sistemos)(10) (toliau – ASVG)] 711 straipsnyje dėl 2018 kalendorinių metų, taikomas pagal analogiją <...>. Jei pensija padidinama pagal ASVG 711 straipsnio 1 dalies 2 punktą, visa padidinimo suma turi būti priskirta senatvės pensijai arba maitintojo netekimo pensijai.“

13.      Klostantis pagrindinių bylų faktinėms aplinkybėms galiojusios redakcijos ASVG(11) 108f straipsnyje nurodyta:

„(1)      Federalinis socialinės apsaugos, kartų ir vartotojų apsaugos ministras nustato kiekvienų kalendorinių metų indeksavimo koeficientą atsižvelgdama į referencinį dydį.

(2)      Nustatomas toks referencinis dydis, kad indeksuojamos pensijos padidėjimas atitiktų padidėjusį vartotojų kainų indeksą pagal 3 dalį. Rezultatas suapvalinamas iki tūkstantosios dalies.

(3)      Vartotojų kainų indekso didėjimas nustatomas atsižvelgiant į vidutinį kainų didėjimą per dvylikos kalendorinių mėnesių laikotarpį, kuris eina prieš indeksavimo metus ir baigiasi atitinkamų metų liepos mėn., taikant 2 000 vartotojų kainų indeksą arba jį pakeičiantį indeksą. Šiuo tikslu apskaičiavimo laikotarpiui reikia apskaičiuoti metinių infliacijos lygių, kuriuos skelbia Statistik Austria [Austrijos statistikos departamentas, Austrija], aritmetinį vidurkį.“

14.      Klostantis faktinėms aplinkybėms pagrindinėse bylose galiojusios redakcijos ASVG(12) 108h straipsnyje įtvirtinta:

„(1)      Kiekvienų metų sausio 1 d.

a)      visos pensijos, kurios mokamos pagal pensijų draudimo sistemą ir kurių referencinė data (223 straipsnio 2 dalis) yra ankstesnė nei tų metų sausio 1 d.,

<...>

dauginamos iš indeksavimo koeficiento. <...>

(2)      1 dalyje nurodytas indeksavimas atliekamas atsižvelgiant į pensiją, teisė į kurią turėjo būti suteikta remiantis nuostatomis, galiojusiomis praėjusių metų gruodžio 31 d. <...>“.

15.      Klostantis pagrindinių bylų faktinėms aplinkybėms galiojusios redakcijos ASVG(13) 711 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„Nukrypstant nuo 108h straipsnio 1 dalies pirmo sakinio ir 2 dalies pensijos 2018 kalendoriniais metais didinamos ne taikant indeksavimo koeficientą, o taip: bendra visų gaunamų pensijų suma (2 dalis) didinama:

1.      2,2 %, jeigu ji neviršija 1 500 EUR per mėnesį;

2.      33 EUR, jeigu ji neviršija 2 000 EUR per mėnesį;

3.      1,6 %, jeigu ji viršija 2 000 EUR ir yra ne didesnė kaip 3 355 EUR per mėnesį;

4.      tiesiškai nuo 1,6 % iki 0 % mažėjančia procentine dalimi, jeigu ji viršija 3 355 EUR ir yra ne didesnė kaip 4 980 EUR per mėnesį.

Jei bendra visų pensijų suma viršija 4 980 EUR per mėnesį, pensija nedidinama.“

III. Pagrindinės bylos, prejudiciniai klausimai ir procesas Teisingumo Teisme

16.      Kasatoriai pagrindinėse bylose, vyrai, gimę atitinkamai 1940, 1948 ir 1941 m., Austrijoje dirbo kaip valstybės tarnautojai. Išėję į pensiją atitinkamai 2000, 2013 ir 2006 m., jie gauna pensijas pagal PG 1965; 2017 m. pirmojo kasatoriaus mėnesinė pensija neatskaičius mokesčių buvo 6 872,43 EUR, antrojo – 4 676,48 EUR, o trečiojo – 5 713,22 EUR.

17.      Visi kasatoriai pagrindinėse bylose prašė BVAEB priimti sprendimą, kuriuo nuo 2018 m. sausio 1 d. būtų nustatytas jų pensijų dydis. BVAEB nusprendė, kad EB ir DP pensijų indeksuoti nereikia, nes jos viršija ASVG 711 straipsnio 1 dalyje numatytą viršutinę 4 980 EUR dydžio mėnesinės pensijos ribą. JS senatvės pensija buvo padidinta 0,2989 %.

18.      Kasatoriai pagrindinėse bylose apskundė šiuos sprendimus Bundesverwaltungsgericht (Federalinis administracinis teismas, Austrija), teigdami, kad PG 1965 41 straipsnio 4 dalis, siejama su ASVG 711 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir paskutiniu sakiniu (toliau – aptariami teisės aktai), pagal kuriuos 2018 m. jų pensijos visai ar beveik neindeksuojamos atsižvelgiant į jų dydį, kitaip nei pensininkams, gaunantiems mažesnes pensijas, neatitinka Sąjungos teisės, nes šiomis nuostatomis netiesiogiai diskriminuojama dėl lyties.

19.      Grįsdami savo skundus kasatoriai nurodė, kad jiems taikomi darbo užmokestį ir pensiją reglamentuojantys teisės aktai nuo 1995 m. darėsi vis nepalankesni, kad nuo 1998 m. gruodžio 31 d. pensijų indeksavimas nebeatitinka dirbančių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio raidos (nors tokia atitiktis buvo numatyta iki tos datos galiojusiuose teisės aktuose) ir kad dabar pensijos indeksuojamos taikant koeficientą, kuris iš esmės atspindi perkamosios galios raidą. Jie taip pat teigė, kad ankstesniais metais ne visada buvo atliktas pensijų indeksavimas, kuris iš esmės numatytas pensijų indeksavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir kuris būtų buvęs būtinas siekiant „išsaugoti tikrąją piniginę vertę“.

20.      Kasatoriai pagrindinėse bylose pateikė statistinį pagal PG 1965 mokamų pensijų ir kitų išmokų gavėjų suskirstymą pagal lytį ir pensijos dydį. Jų teigimu, šie statistiniai duomenys rodo, kad didesnę nei 4 980 EUR dydžio pensiją gauna iš viso 8 417 vyrai ir 1 086 moterys. Atsižvelgiant tik į gaunamas pensijas, į šią grupę patenka 8 417 vyrai ir 1 040 moterų. O Austrijos valstybės tarnautojų pensiją iš viso gauna 79 491 vyras ir 22 470 moterų. Vykstant procesui Bundesverwaltungsgericht (Federalinis administracinis teismas) šių duomenų neginčijo nei BVAEB, nei tas teismas.

21.      Sprendimuose, susijusiuose su EB ir DP, priimtuose atitinkamai 2018 m. lapkričio 29 d. ir gruodžio 10 d., minėtas teismas konstatavo, kad aptariami teisės aktai savo dalimi, susijusia su ASVG 711 straipsnio 1 dalies paskutiniu sakiniu, paveikia daug daugiau vyrų nei moterų, nes pensijų gavėjų, kurių pensija viršija viršutinę dėl indeksavimo numatytą pensijos ribą, grupę sudaro daugiausia vyrai. Priešingai, minėtas teismas tokios išvados nepadarė sprendime dėl JS, kurį priėmė atsižvelgdamas į jo pensijos mėnesinį dydį ir remdamasis aptariamų teisės aktų dalimi, susijusia su ASVG 711 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

22.      Šiais sprendimais Bundesverwaltungsgericht (Federalinis administracinis teismas) atmetė kasatorių pagrindinėje byloje skundus. Šiuo klausimu tas teismas nusprendė, kad Teisingumo Teismo jurisprudencija, įtvirtinta 2011 m. spalio 20 d. Sprendime Brachner (C‑123/10, EU:C:2011:675), nagrinėjamu atveju netaikytina, nes pagrindinės bylose aptariama ne diskriminacija, susijusi su minimaliomis pensijomis, o nepalankus požiūris į didžiausių pensijų gavėjus dėl jų lyties, kuris turi būti vertinamas pagal kitą kriterijų. Minėtas teismas taip pat nusprendė, kad diskriminacijos negali būti, kai priklausymas didžiausias pensijas gaunančių asmenų grupei yra susijęs su nepalankiu požiūriu didinant atitinkamas išmokas.

23.      Kasatoriai pagrindinėse bylose dėl šių sprendimų pateikė kasacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, kuris šias bylas sujungė.

24.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad kasatoriai pagrindinėse bylose gauna pensijas taikant ne ASVG, o PG 1965, kurio nuostatos, kiek jos reikšmingos, nagrinėjamu atveju taikomos tų valstybės tarnautojų pensijoms, kurie gimė iki 1955 m., dirbo valstybės tarnyboje ilgiausiai iki 2005 m. ir paskui išėjo į pensiją.

25.      Minėto teismo teigimu, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo jurisprudenciją kasatorių pagrindinėse bylose gaunamos pensijos patenka į sąvoką „užmokestis“, kaip tai suprantama pagal SESV 247 straipsnį, ir jos turi būti laikomos išmokomis, mokamomis pagal „profesinę socialinės apsaugos sistemą“, kaip tai suprantama pagal Protokolą (Nr. 33) dėl SESV 157 straipsnio ir Direktyvos 2006/54 II antraštinės dalies 2 skyrių.

26.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžia, kad šiame protokole ir Direktyvos 2006/54 12 straipsnyje numatytas vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo poveikio apribojimas laiko atžvilgiu, kiek tai susiję su „išmokomis pagal profesines socialinės apsaugos sistemas“, grindžiamas Sprendimu Barber. Kalbant apie valstybes nares, kurios, kaip antai Austrijos Respublika, prie Europos ekonominės erdvės susitarimo(14) prisijungė 1994 m. sausio 1 d., vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principu negali būti remiamasi dėl pensijos išmokų, susijusių su darbo laikotarpiais iki 1994 m. sausio 1 d.

27.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar šis apribojimas daro poveikį kasatorių pagrindinėse bylose galimybei remtis vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principu, kiek tai susiję su aptariamais teisės aktais dėl pensijų indeksavimo 2018 m., ir koks to poveikio mastas. Minėtas teismas mano, kad galimi trys aiškinimo variantai.

28.      Pagal minėto teismo siūlomą pirmąjį aiškinimo variantą pensijų indeksavimas yra sudedamoji išmokos dalis, kurią galima priskirti įdarbinimo laikotarpiams iki 1994 m. sausio 1 d. (referencinės datos); tai reikštų, kad kasatoriai pagrindinėse bylose visiškai negali remtis vienodo požiūrio principu, įtvirtintu SESV 157 straipsnyje ir Direktyvoje 2006/54. Vis dėlto šiam pirmajam aiškinimo variantui prieštarauja patikslinimai, Teisingumo Teismo pateikti, be kita ko, 1993 m. spalio 6 d. Sprendime Ten Oever (C‑109/91, EU:C:1993:833), taip pat Protokolo (Nr. 33) dėl SESV 157 straipsnio tekstas.

29.      Pagal antrąjį aiškinimo variantą remtis vienodo požiūrio principu negalima tiek, kiek pensija susijusi su iki referencinės datos buvusiais įdarbinimo laikotarpiais. Taigi reikėtų apskaičiuoti, kokia kiekvieno kasatoriaus pagrindinėse bylose įdarbinimo laikotarpių dalis tenka įdarbinimo laikotarpiams po 1994 m. sausio 1 d., ir nediskriminuojant indeksuoti tik su šia dalimi susijusią pensijos dalį.

30.      Pagal trečiąjį aiškinimo variantą vienodo požiūrio principo poveikio apribojimas laiko atžvilgiu netaikomas tokioms išmokos dalims, kaip kasmet atliekamas pensijos indeksavimas. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, tokį aiškinimą patvirtina Teisingumo Teismo jurisprudencija.

31.      Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad pagal ASVG 108h straipsnį pensijos turi būti indeksuojamos kasmet, atsižvelgiant į infliacijos lygį. Tačiau dėl aptariamų teisės aktų buvusių valstybės tarnautojų, gaunančių mėnesinę pensiją, kuri viršija tam tikrą sumą, padėtis mažiau palanki palyginti su tarnautojų, kurių pensija yra mažesnė, nes, kitaip nei pastarųjų pensijos, jų pensijos 2018 m. visai arba beveik nebuvo padidintos. Taigi klausimas, ar netiesioginė diskriminacija dėl lyties, kurią lemia šie teisės aktai, prireikus gali būti laikoma pateisinama pagal Sąjungos teisę, turi lemiamos reikšmės pagrindinių bylų baigčiai.

32.      Šiuo aspektu BVAEB prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme teigė, kad minėtais teisės aktais siekiama ne tik įprasto tikslo išsaugoti pensininkų perkamąją galią, bet ir „socialinį komponentą“ turinčio tikslo. Iš tikrųjų, jei pensijos kasmet būtų indeksuojamos tokiu pačiu procentiniu dydžiu, neatsižvelgiant į skirtingą jų lygį, labai greitai susidarytų „nepateisinamas atotrūkis“. Taigi atsižvelgiant į siekį išsaugoti perkamąją galią ir į šį socialinį komponentą suprantama, kad nacionalinės teisės aktų leidėjas imasi reguliavimo „padėdamas“ gaunantiesiems mažesnes pensijas, o stiprinti pensijų vidurkį gerokai viršijančias pensijas gaunančiųjų perkamąją galią nebūtina. Šio teisės aktų leidėjo pasirinktas proporcingai mažėjantis pensijų indeksavimas 2018 m. pateisinamas tuo, kad daugiau nei vidutiniškai augančios maisto produktų kainos ir pragyvenimo išlaidos (susijusios su maistu, gėrimais ir būstu) pirmiausia veikia gaunančiuosius mažas ir vidutines pensijas.

33.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl aptariamų teisės aktų būtinumo, tinkamumo ir ypač nuoseklumo. Iš tikrųjų jie taikomi tik pensijų gavėjams, nors yra tinkamų socialinės politikos priemonių, kurių taikymo sritis yra objektyviai apibrėžta, kaip antai progresiniai pajamų mokesčiai, pervedimai ir kitos iš mokesčių finansuojamos išmokos. Be to, pagal nacionalinę teisę asmenų, kuriems taikomas PG 1965 41 straipsnis, t. y. į pensiją išėję valstybės tarnautojų, padėtis specifinė, kuri juos iš esmės skiria nuo pensijas pagal socialinio draudimo sistemas gaunančių asmenų, nes valstybės tarnautojo pensija – tai užmokestis pagal viešąją teisę, kuris laikytinas atlygiu už suteiktas paslaugas. Remiantis Verfassungsgerichtshof (Konstitucinis Teismas, Austrija) jurisprudencija esminis valstybės tarnautojų pensijų ypatumas tas, kad valstybės tarnautoją su darbdaviu sieja iki gyvos galvos trunkantys teisiniai santykiai, pagal kuriuos ir pensija yra išimtinai darbdavio mokama išmoka. Taigi nors pensijos, mokamos pagal socialinio draudimo sistemas, yra grindžiamos finansavimo iš įmokų principu ir prievolė jas mokėti tenka draudimo įstaigai, dirbančių valstybės tarnautojų įmokos ne atitenka pensijų draudimo įstaigai, o patenka į valstybės biudžetą.

34.      Be to, nors nacionalinės teisės aktų leidėjas ypač apribojo valstybės tarnautojų pensijų indeksavimą 2018 m., tokios „socialinės kompensacijos“ priemonės jis netaikė dirbantiems valstybės tarnautojams, kurių atlyginimas nebuvo mažėjančiai indeksuotas 2018 m. Dirbančių valstybės tarnautojų atlyginimai buvo bendrai pakelti 2,33 %, nebuvo apsiribota siekiu sumažinti infliacijos įtaką, – jie buvo padidinti ir papildomai, motyvuojant tuo, kad valstybės tarnautojai irgi turi gauti naudos iš ekonomikos augimo. Taip pat šis teisės aktų leidėjas nusprendė reguliuoti tik valstybės tarnautojams taikomas profesines socialinės apsaugos sistemas, bet nepalietė jokių kitų profesinių socialinės apsaugos sistemų, pavyzdžiui, privačiųjų, o tai neatrodo nuoseklu.

35.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, taip pat kyla klausimas, ar sprendžiant dėl aptariamų teisės aktų proporcingumo ir nuoseklumo galima apsiriboti vienais metais, vertinamais atskirai, o gal reikia atsižvelgti į tai, kad ši priemonė nėra vienkartinė, nes nacionalinės teisės aktų leidėjas ne kartą, tam tikrais metais, buvo nukrypęs nuo pagrindinės indeksavimo taisyklės, nustatytos 2004 m. Vienas iš kasatorių pagrindinėse bylose teigia, o ir Bundesverwaltungsgericht (Federalinis administracinis teismas)to neginčija), kad nuo jo išėjimo į pensiją iki 2017 m. jo pensija sumažėjo 22 % palyginti su tinkamu pensijų indeksavimu siekiant sumažinti infliacijos įtaką, o įsigaliojus aptariamiems teisės aktams – 25 %.

36.      Galiausiai reikėtų nustatyti, ar tai, kad egzistuoja asmenų grupė, apibrėžiama tuo, kad jai priklausantys asmenys gauna didesnes pensijas ir daugiausia yra vyrai, nes – moterims anksčiau neturėjus vienodų galimybių vykdyti profesinę veiklą – jie dažniau užimdavo pareigas, lemiančias didesnes pensijas, sudaro visiškai atskirą pateisinimo pagrindą, ar reiškia, kad nėra galimybės šiomis aplinkybėmis remtis vyrų diskriminacija.

37.      Šiomis aplinkybėmis Verwaltungsgerichtshof (Vyriausiasis Administracinis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Ar vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo srities apribojimas laiko atžvilgiu pagal Sprendimą Barber byloje C–262/88, pagal Protokolą Nr. 33 dėl SESV 157 straipsnio ir pagal [Direktyvos 2006/54] 12 straipsnį turi būti aiškinamas taip, kad (Austrijos) pensijų gavėjas, tvirtindamas, kad dėl teisės aktų, reglamentuojančių 2018 m. numatytą valstybės tarnautojų pensijos indeksavimą, kaip antai taikytą pagrindinėse bylose, patyrė diskriminaciją, vienodo požiūrio principu teisėtai negali remtis arba juo gali remtis tik dėl tos reikalavimų dėl pensijos dalies, kuri susijusi su įdarbinimo laikotarpiais po 1994 m. sausio 1 d.?

2.      Ar vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principas (pagal SESV 157 straipsnį, siejamą su Direktyvos [2006/54] 5 straipsniu) turi būti aiškinamas taip, kad tokia netiesioginė diskriminacija, kuri – tam tikrais atvejais – kyla iš pagrindinėse bylose taikytinų teisės nuostatų, reglamentuojančių pensijų indeksavimą 2018 m., yra pateisinama ir atsižvelgiant į anksčiau taikytas panašias priemones ir į pastarųjų kumuliacinio poveikio sukeltus didelius nuostolius, palyginti su realios pensijų vertės indeksavimu siekiant sumažinti infliacijos įtaką (kai kuriais atvejais – 25 %), visų pirma:

–        siekiant išvengti „atotrūkio“ tarp didesnių ir mažesnių pensijų (kuris atsirastų taikant reguliarų indeksavimą, kurio koeficientas vienodas), nors jis būtų tik nominalus, o verčių santykis liktų nepakitęs,

–        siekiant įgyvendinti bendrą „socialinį komponentą“, kuris suprantamas kaip gaunančių mažesnes pensijas perkamosios galios stiprinimas, nors a) šis tikslas būtų pasiekiamas ir neribojant didesnių pensijų indeksavimo ir b) dėl infliacijos indeksuodamas darbo užmokestį teisės aktų leidėjas nenumato analogiškos priemonės, kuri būtų skirta mažesnį darbo užmokestį gaunančių dirbančių valstybės tarnautojų perkamajai galiai stiprinti (nepalankiau indeksuojant didesnį darbo užmokestį), ir kartu nėra reglamentavęs panašaus pensijų vertės indeksavimo ribojimo kitose profesinėse socialinės apsaugos sistemose (kuriose valstybė nedalyvauja) tam, kad (nepalankiau indeksuojant didesnį darbo užmokestį) būtų sustiprinta mažesnių pensijų perkamoji galia,

–        siekiant išlaikyti galimybę finansuoti „sistemą“, nors valstybės tarnautojų pensijos mokamos ne pagal draudimo būdu organizuotą ir įmokomis finansuojamą draudimo įstaigos sistemą, o valstybės, kuri veikia kaip į pensiją išėjusių valstybės tarnautojų darbdavys, mokėdama šias pensijas kaip užmokestį už atliktą darbą, todėl lemiamą reikšmę turėtų ne sistemos išsaugojimas ar finansavimas, o galiausiai tik su biudžetu susijusios priežastys,

–        nes jis sudaro savarankišką pateisinamąjį pagrindą arba (pirmiausia) a priori neleidžia preziumuoti netiesioginės vyrų diskriminacijos dėl lyties pagal Direktyvą [2006/54], kai statistiškai gerokai didesnis paveiktų vyrų skaičius didesnių pensijų gavėjų grupėje laikytinas visų pirma anksčiau tipiško vienodų galimybių moterims trūkumo užimtumo ir profesinės veiklos srityje pasekme, arba

–        nes šios teisės nuostatos yra leidžiamos kaip pozityvioji priemonė pagal SESV 157 straipsnio 4 dalį?“

38.      Rašytines pastabas pateikė kasatoriai pagrindinėse bylose, Austrijos vyriausybė ir Europos Komisija. DP pateikė ir papildomas rašytines pastabas.

IV.    Analizė

A.      Dėl pirmojo prejudicinio klausimo

39.      Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Protokolas (Nr. 33) dėl SESV 157 straipsnio ir Direktyvos 2006/54 12 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad šiose nuostatose nurodytas vienodo darbuotojų vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo poveikio apribojimas laiko atžvilgiu taikomas nacionalinės teisės aktams dėl išmokų, skiriamų pagal profesinę socialinės apsaugos sistemą, kuriuose numatyta kasmet indeksuoti po 1994 m. sausio 1 d. darbo stažą įgijusių pensijos gavėjų pensijas, kai dalis atitinkamo asmens įdarbinimo laikotarpių buvo iki šios datos.

40.      Pirmiausia reikia patikrinti, ar pensijos, kaip antai kasatorių pagrindinėse bylose pensijos, patenka į SESV 157 straipsnio ir Direktyvos 2006/54 taikymo sritis.

41.      Pagal SESV 157 straipsnio 2 dalį „užmokesčiu“ laikomas įprastinis bazinis arba minimalus darbo užmokestis arba alga ir bet koks kitas atlygis grynaisiais arba natūra, kurį darbuotojas tiesiogiai arba netiesiogiai gauna iš darbdavio už savo darbą. Remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija sąvoka „darbo užmokestis“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, turi būti aiškinama plačiai ir apima, be kita ko, bet kokį atlygį grynaisiais arba natūra aktualiu metu arba ateityje su sąlyga, kad jį moka, nors ir netiesiogiai, darbdavys darbuotojui už jo darbą, nesvarbu, ar pagal darbo sutartį, ar pagal teisės nuostatas, ar savanoriškai(15).

42.      Būtent dėl pensijų, skirtų federalinės valstybės tarnautojams pagal PG 1965, Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad senatvės pensijos dydis priklauso nuo tarnybos laikotarpių ir jiems prilygintų laikotarpių, taip pat nuo tarnautojo gauto atlyginimo. Senatvės pensija yra būsimas darbdavio mokėjimas jo darbuotojams pinigais kaip tiesioginė darbo santykių su pastaraisiais pasekmė. Pagal nacionalinę teisę ši pensija laikoma užmokesčiu, toliau mokamu remiantis tarnybos santykiais, kurie tęsiasi suteikus darbuotojui teisę gauti pensijos išmokas. Todėl Teisingumo Teismas nusprendė, kad šiomis aplinkybėmis minėta pensija yra „užmokestis“, kaip tai suprantama pagal SESV 157 straipsnio 2 dalį(16).

43.      Be to, Direktyvos 2006/54 1 straipsnio c punkte nurodyta, kad į ją yra įtrauktos nuostatos, skirtos vienodo požiūrio principui įgyvendinti „profesinių socialinės apsaugos sistemų“ srityje. Šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies f punkte šios sistemos apibrėžiamos kaip „sistemos, kurioms nėra taikoma [Direktyva [79/7] ir kurių paskirtis – pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbantiems asmenims, dirbantiems įmonėje ar įmonių grupėje, ekonominės veiklos srityje arba profesinės veiklos sektoriuje ar sektorių grupėje, mokėti išmokas, papildančias arba pakeičiančias įstatymais nustatytose socialinės apsaugos sistemose numatytas išmokas, nepriklausomai nuo to, ar dalyvavimas tokiose sistemose yra privalomas, ar ne“.

44.      Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad PG 1965 nustatyta federalinės valstybės tarnautojų pensijų sistema – tai sistema, pagal kurią atitinkamo profesinio sektoriaus darbuotojams mokamos išmokos, skirtos teisinės socialinės apsaugos sistemos, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/54 2 straipsnio 1 dalies f punktą, išmokoms pakeisti. Iš tikrųjų federaliniams tarnautojams ASVG nustatyta pensijų draudimo sistema netaikoma, nes jie dirba federalinės valstybės tarnyboje, tiek kiek dėl jų darbo santykių jiems suteikiama teisė į pensijos išmokas, lygiavertes numatytosioms pagal šią pensijų draudimo sistemą(17).

45.      Todėl, kaip pažymi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pensijos, kaip antai kasatorių pagrindinėse bylose gaunamos pensijos, turi būti laikomos „užmokesčiu“, kaip tai suprantama pagal SESV 157 straipsnio 2 dalį, ir išmokomis, mokamomis pagal „profesinę socialinės apsaugos sistemą“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/54 2 straipsnio 1 dalies f punktą, taigi jos patenka į šios direktyvos taikymo sritį.

46.      Dėl tokių išmokų Sąjungos teisėje numatytas vienodo darbuotojų vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo taikymo apribojimas laiko atžvilgiu. Šiuo klausimu Sprendime Barber Teisingumo Teismas nusprendė, jog remiantis imperatyviais teisinio saugumo pagrindais draudžiama ginčyti teisines situacijas, kurių pasekmių visiškai nebeliko, nes tokiu atveju gali būti atgaline data pažeista daugelio atskirų pensijų sistemų finansinė pusiausvyra, tačiau reikia nustatyti išimtis, taikomas asmenims, kurie laiku ėmėsi veiksmų siekdami apsaugoti savo teises. Pagal šį sprendimą joks minėto išaiškinimo poveikio apribojimas negali būti taikomas, kiek tai susiję su teisės į pensiją įgijimu nuo šio sprendimo priėmimo dienos, todėl siekiant įgyti teisę į pensiją už laikotarpius iki šio sprendimo priėmimo dienos negalima remtis tiesioginiu EEB sutarties 119 straipsnio (po pakeitimo – SESV 157 straipsnis) poveikiu, išskyrus atvejus, kai darbuotojai arba jų teisių perėmėjai iki tos dienos pareiškia ieškinį arba pateikia lygiavertį reikalavimą pagal taikytiną nacionalinę teisę(18).

47.      Taigi pagal Sprendimą Barber EEB 119 straipsnio (po pakeitimo – SESV 157 straipsnis) reikalaujant, kad būtų laikomasi vienodo požiūrio profesinių pensijų srityje, tiesioginiu poveikiu  galima remtis tik dėl išmokų, mokėtinų už įdarbinimo laikotarpius po 1990 m. gegužės 17 d., t. y. šio sprendimo priėmimo dienos, išskyrus nustatytą išimtį(19). Toks apribojimas pakartotas Protokole (Nr. 33) dėl SESV 157 straipsnio, kurio formuluotė identiška įtvirtintajai Protokolo (Nr. 2) dėl EB sutarties 119 straipsnyje, yra akivaizdžiai susijęs su Sprendimu Barber, nes jame nurodyta ta pati data – 1990 m. gegužės 17 d.(20). Toks apribojimas įtvirtintas ir Direktyvos 2006/54 12 straipsnio 1 dalyje.

48.      Nagrinėjamu atveju pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, kadangi pagrindinėse bylose susiklosčiusios aplinkybės susijusios su darbo laikotarpiais ir prieš Austrijos Respublikos prisijungimą prie Europos ekonominės erdvės susitarimo bei įstojimą į Sąjungą, ir po to, vienodo darbuotojų vyrų ir moterų darbo užmokesčio principu negalima remtis kalbant apie pensijas už darbo stažą, įgytą iki 1994 m. sausio 1 d.(21).

49.      Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad aptariamuose teisės aktuose, susijusiuose su pensijų indeksavimu 2018 m. taikant PG 1965, numatytas proporcingai mažėjantis indeksavimas, visai neindeksuojant tam tikrą sumą viršijančių pensijų. Todėl kasatorių pagrindinėse bylose pensijos visai nepadidėjo (kalbant apie EB ir DP) arba beveik nepadidėjo (kalbant apie JS), atsižvelgiant į tai, kad jų pensijos viršijo (arba beveik siekė) 4 980 EUR per mėnesį, kitaip nei pensininkų, kurių pensijos mažesnės, atvejais. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme kasatoriai pagrindinėse bylose teigė, kad daugiau nei 4 980 EUR mėnesinę pensiją gaunantys asmenys daugiausia yra vyrai, taigi jie patiria diskriminaciją dėl lyties.

50.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, kiek kasatoriai pagrindinėse bylose gali remtis vienodo darbuotojų vyrų ir moterų darbo užmokesčio principu, teigdami, kad aptariami teisės aktai lemia diskriminaciją dėl lyties, draudžiamą pagal Sąjungos teisę. Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo tris galimus aiškinimo variantus(22), būdamas tos nuomonės, kad remiantis įvairiais argumentais pirmenybė teiktina trečiajam aiškinimo variantui, pagal kurį Protokole (Nr. 33) dėl SESV 157 straipsnio ir Direktyvos 2006/54 12 straipsnyje nustatytas vienodo darbo užmokesčio principo poveikio apribojimas laiko atžvilgiu kasmetiniam pensijų indeksavimui, kaip antai aptariamam pagrindinėse bylose, netaikomas.

51.      Pritariu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo analizei. Iš tikrųjų šiame protokole nurodyta, kad SESV 157 straipsnyje socialinės išmokos pagal profesines socialinės apsaugos sistemas nelaikomos darbo užmokesčiu, jei ir tiek, kiek jos priskirtinos įdarbinimo laikotarpiams iki 1990 m. gegužės 17 d.(23). Tačiau, kaip matyti iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos(24), minėtas protokolas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į Sprendimą Barber. Šiuo klausimu pažymėtina, kad byla, kurioje buvo priimtas tas sprendimas, buvo susijusi su aplinkybe, kad darbuotoja turi teisę nedelsiant pasinaudoti galimybe gauti pensiją, nors tokio pat amžiaus darbuotojas panašiu atveju gali gauti tik atidėtas pajamas(25). Teisingumo Teismas nusprendė, kad EEB sutarties 119 straipsnio (po pakeitimo – SESV 157 straipsnis) tiesioginiu poveikiu negalima remtis reikalaujant suteikti teisę į pensiją, nuo ankstesnės datos nei buvo priimtas minėtas sprendimas(26).

52.      Vis dėlto nagrinėjamu atveju pagrindinės bylos nėra susijusios su teisės į pensiją suteikimu. Kasatoriai pagrindinėse bylose buvo išleisti į pensiją iki 1994 m. sausio 1 d. ir gauna pensiją; jie neginčija nei teisės į šią pensiją suteikimo datos, nei iš pradžių nustatyto šios pensijos dydžio. Jie taip pat neginčija savo gaunamų pensijų dydžio nei kiek tai susiję su praeityje atliktais mokėjimais, nei su įdarbinimo laikotarpiais iki 1994 m. sausio 1 d.

53.      Kasatoriai pagrindinėse bylose remiasi vienodo darbo užmokesčio principu tik tiek, kiek tai susiję su teisės aktais dėl pensijų indeksavimo 2018 m. Šis indeksavimas galioja vien šiems metams ir nėra taikomas atgaline data. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo vienodo darbo užmokesčio principą taikyti tik teisės į pensiją daliai, sietinai su įdarbinimo laikotarpiais po 1994 m. sausio 1 d. Priešingai, kasatoriai pagrindinėse bylose gali visapusiškai remtis vienodo darbo užmokesčio principu be šio principo poveikio apribojimo laiko atžvilgiu.

54.      Todėl siūlau į pirmąjį klausimą atsakyti, kad Protokolas (Nr. 33) dėl SESV 157 straipsnio ir Direktyvos 2006/54 12 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad šiose nuostatose nurodytas vienodo darbuotojų vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo poveikio apribojimas laiko atžvilgiu netaikomas nacionalinės teisės aktams dėl išmokų, skiriamų pagal profesinę socialinės apsaugos sistemą, kuriuose numatyta kasmet indeksuoti po 1994 m. sausio 1 d. darbo stažą įgijusių pensijos gavėjų pensijas, kai dalis atitinkamo asmens įdarbinimo laikotarpių buvo iki šios datos.

B.      Dėl antrojo prejudicinio klausimo

55.      Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar SESV 157 straipsnis ir Direktyvos 2006/54 5 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta kasmet proporcingai mažėjančiai indeksuoti valstybės tarnautojų pensijas, visai neindeksuojant tam tikrą sumą viršijančių pensijų, tuo atveju, jei neigiamą šių teisės aktų poveikį patiria daug daugiau vyrų nei moterų.

56.      Pagal Direktyvos 2006/54 5 straipsnio c punktą apskaičiuojant išmokas profesinės socialinės apsaugos sistemose, kurios pagal šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktį užtikrina apsaugą, be kita ko, „senatvės“ atveju, draudžiama bet kokia tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija dėl lyties(27).

57.      Pirmiausia reikia konstatuoti, kad nacionalinės teisės aktuose, kaip antai aptariamuose pagrindinėse bylose, nėra įtvirtinta tiesioginė diskriminacija dėl lyties, nes šie teisės aktai taikomi tiek darbuotojams vyrams, tieks darbuotojoms moterims.

58.      Dėl to, ar šie teisės aktai lemia netiesioginę diskriminaciją dėl lyties, pažymėtina, kad Direktyvos 2006/54 2 straipsnio 1 dalies b punkte netiesioginė diskriminacija apibrėžiama kaip situacija, kai dėl akivaizdžiai neutralios nuostatos, kriterijaus ar praktikos vienos lyties asmenų padėtis tampa nepalankesnė nei kitos lyties asmenų, išskyrus atvejus, kai tą nuostatą, kriterijų ar praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

59.      Kaip pažymėjo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, taikant aptariamus teisės aktus federalinės valstybės tarnautojų, gaunančių tam tikrą dydį viršijančią mėnesinę pensiją, padėtis tampa nepalankesnė palyginti su tarnautojų, kurių pensija yra mažesnė, nes jų pensijos nebuvo padidintos.

60.      Atsižvelgdamas į Direktyvos 2006/54 2 straipsnio 1 dalies b punktą Teisingumo Teismas nusprendė, kad tokia nepalankesnė padėtis gali būti konstatuota, be kita ko, jeigu įrodoma, kad neigiamą nacionalinės teisės aktų poveikį patiria daug daugiau vienos lyties asmenų palyginti su kitos lyties asmenimis(28). Aplinkybes, į kurias atsižvelgiant galima daryti prielaidą, kad buvo netiesiogiai diskriminuojama, turi vertinti nacionalinis teismas pagal nacionalinę teisę arba praktiką, pagal kurias pirmiausia gali būti numatyta, jog netiesioginę diskriminaciją galima įrodyti bet kokiomis priemonėmis, taip pat remiantis statistiniais duomenimis(29). Taigi nacionalinis teismas turi įvertinti, ar jam pateikti statistiniai duomenys yra patikimi ir ar į juos galima atsižvelgti, t. y. visų pirma, ar jie neatspindi tik atsitiktinių arba atitinkamai susiklosčius aplinkybėms susidariusių reiškinių ir ar, bendrai vertinant, šie duomenys yra pakankamai svarbūs(30).

61.      Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad remiantis Bundesverwaltungsgericht (Federalinis administracinis teismas) padarytomis išvadomis dėl bylų, susijusių su EB ir DP, neatmestina galimybė, jog yra pateikti statistiniais duomenimis grindžiami netiesioginės diskriminacijos dėl lyties įrodymai. Taigi tuo atveju, jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas padarytų išvadą, kad neigiamą aptariamų teisės aktų poveikį patiria daug daugiau vyrų nei moterų, jis turėtų išnagrinėti klausimą, kiek toks nevienodas požiūris gali būti pateisinamas objektyviais veiksniais, nesusijusiais su diskriminacija dėl lyties, kaip matyti iš Direktyvos 2006/54 2 straipsnio 1 dalies b punkto.

62.      Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją taip visų pirma yra tuomet, kai pasirinktomis priemonėmis siekiama teisėto socialinės politikos tikslo, šios priemonės yra tinkamos ir būtinos aptariamais teisės aktais siekiamam tikslui įgyvendinti, laikantis nuostatos, kad jos gali būti laikomos tinkamomis nurodytam tikslui pasiekti tik jeigu jos iš tikrųjų atitinka ketinimą nuosekliai ir sistemingai siekti šio tikslo(31). Būtent atitinkama valstybė narė, kaip tariamai diskriminacinio teisės akto autorė, turi įrodyti, kad toks teisės aktas atitinka teisėtą jos socialinės politikos tikslą, kad šis tikslas neturi nieko bendra su diskriminacija dėl lyties ir kad ji galėjo pagrįstai manyti, jog pasirinktos priemonės yra tinkamos šiam tikslui pasiekti(32). Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, kad valstybės narės, pasirinkdamos priemones jų socialinės ir užimtumo politikos tikslams pasiekti, turi didelę diskreciją(33).

63.      Be to, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad nors galiausiai būtent nacionalinis teismas, vienintelis kompetentingas vertinti faktines aplinkybes ir aiškinti nacionalinės teisės aktus, turi nustatyti, ar ir kiek atitinkama teisės nuostata pateisinama tokiu objektyviu veiksniu, Teisingumo Teismas, turintis naudingai atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą, yra kompetentingas pateikti gaires, grindžiamas pagrindinės bylos medžiaga ir pastabomis, kurios jam buvo pateiktos, leidžiančias nacionaliniam teismui priimti sprendimą(34).

64.      Nagrinėjamu atveju iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir Austrijos vyriausybės rašytinių pastabų matyti, kad aptariamais teisės aktais siekiama ne tik išsaugoti pensijos gavėjų perkamąją galią, bet ir apimti „socialinį komponentą“, nes, kalbant apie 2018 m., daugiau nei vidutiniškai padidėjusios pragyvenimo išlaidos (susijusios su maisto produktais ir būstu) labiausiai paveikė į pensiją išėjusius valstybės tarnautojus, gaunančius nedideles pensijas. Šiuose teisės aktuose numatytu specialiu pensijų indeksavimu siekiama kompensuoti konkretų mažas ir vidutines pajamas gaunančių asmenų perkamosios galios praradimą taikant didesnį indeksavimo koeficientą nei įprastai nustatytą ASVG 108h straipsnyje. Be to, Austrijos vyriausybės teigimu, proporcingai mažėjančiai indeksuojant pensijas ir visai neindeksuojant tam tikrą sumą viršijančių pensijų, taikant valstybės tarnautojų pensijų sistemą, finansuojamą ne iš įmokų, o iš valstybės išteklių, buvo galima sutaupyti(35). Taigi aptariami teisės aktai leidžia tvariai finansuoti išmokas ir užtikrinti kartų lygybę.

65.      Šiuo klausimu Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad nors su biudžetu susijusiais argumentais negalima pateisinti vienos iš lyčių diskriminacijos, vis dėlto tikslai, kuriais siekiama užtikrinti ilgalaikį senatvės pensijų finansavimą ir sumažinti atotrūkį tarp valstybės finansuojamų pensijų lygių, atsižvelgiant į didelę valstybių narių diskreciją gali būti laikomi teisėtais socialinės politikos tikslais, neturinčiais nieko bendra su diskriminacija dėl lyties(36).

66.      Šiomis aplinkybėmis manytina, kad aptariamus teisės aktus objektyviai pateisina teisėtai siekiami tikslai, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/54 2 straipsnio 1 dalies b punktą.

67.      Nagrinėjamu atveju ir su sąlyga, kad tai patikrins prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atrodo, kad aptariamais teisės aktais siekiama tokių tikslų. Iš tikrųjų, viena vertus, lėšos, sutaupytos neindeksuojant didžiausių pensijų, leido padidinti mažesnes pensijas, kartu valstybei sutaupant biudžeto lėšų, taip siekiant užtikrinti ilgalaikį valstybės tarnautojų pensijų finansavimą(37).

68.      Kita vertus, kaip pabrėžė Komisija, senatvės pensijų indeksavimas atsižvelgiant į infliacijos lygį savaime nepakeičia įvairių pensijų lygių skirtumų ir tarp jų esantis atotrūkis matematiniu požiūriu lieka nepakitęs. Vis dėlto nacionalinės teisės aktų leidėjo noras nuo infliacijos poveikio labiau apsaugoti mažesnes pensijas yra priimtinas socialinės politikos tikslas, nes kainų augimas labiau paveikia mažesnes pensijas gaunančių asmenų gyvenimo lygį. Nagrinėjamu atveju, kadangi aptariami teisės aktai taikomi tik išmokų, kurių suma viršija tam tikrą ribą, atveju, jie lemia tai, kad jos priartėja prie mažesnių pensijų lygio(38).

69.      Neatrodo, kad šie teisės aktai lemtų priemones, viršijančias tai, kas būtina siekiamiems tikslams įgyvendinti, pirmiausia dėl to, kad ASVG 711 straipsnyje numatytos pensijų didinimo ribos yra suskirstytos pagal skiriamų išmokų dydžius(39).

70.      Atsižvelgiant į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo argumentus reikia nustatyti, ar tokie teisės aktai, kaip aptariami pagrindinėse bylose, yra įgyvendinami nuosekliai ir sistemingai.

71.      Pirma, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad aptariami teisės aktai taikomi tik pensijų gavėjams, nors yra atitinkamų socialinės politikos priemonių, kaip antai progresiniai pajamų mokesčiai ar iš mokesčių finansuojamos išmokos. Vis dėlto, mano manymu, aplinkybė, kad esama kitų socialinės politikos priemonių, negali panaikinti valstybės narės galimybės pritaikyti pensijų indeksavimą. Valstybė narė, įgyvendindama jai suteiktą didelę diskreciją, turi turėti galimybę pasinaudoti šiomis įvairiomis priemonėmis, visomis kartu ar atskirai, siekiama teisėto socialinės politikos tikslo.

72.      Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžia, kad nors pensijos, mokamos pagal socialinio draudimo sistemas, yra grindžiamos finansavimo iš įmokų principu ir prievolė jas mokėti tenka draudimo įstaigai, dirbančių valstybės tarnautojų įmokos ne atitenka pensijų draudimo įstaigai, o patenka į valstybės biudžetą. Mano nuomone, šis valstybės tarnautojų ir asmenų, mokančių socialinio draudimo įmokas, teisinės padėties skirtumas nereiškia, kad valstybės tarnautojų pensijos privalo būti indeksuojamos vienodai, atsižvelgiant į infliacijos lygį. Iš tikrųjų tvaraus pensijų finansavimo ir atotrūkio tarp pensijų lygių sumažinimo – teisėtų socialinės politikos tikslų, neturinčių nieko bendra su diskriminacija dėl lyties, – galima siekti taikant tiek valstybės finansuojamą pensijų sistemą, tiek sistemą, grindžiamą draudimo įstaigai mokamomis įmokomis.

73.      Trečia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad nors nacionalinės teisės aktų leidėjas atliko reikšmingą valstybės tarnautojų pensijų indeksavimą 2018 m., tokios „socialinės kompensacijos“ priemonės jis netaikė dirbantiems valstybės tarnautojams, kurių atlyginimas nebuvo mažėjančiai indeksuotas 2018 m. Vis dėlto, mano nuomone, siekiant patikrinti, ar priemonės, pasirinktos siekiant teisėto socialinės politikos tikslo, yra įgyvendinamos nuosekliai ir sistemingai, reikia atsižvelgti į atitinkamą kategoriją, t. y. į valstybės tarnautojų, išėjusių į pensiją, kategoriją. Šiuo aspektu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar, kaip teigia Austrijos vyriausybė, aptariami teisės aktai vienodai taikomi visiems asmenims, gaunantiems pensijas pagal valstybės pensijų sistemą. Jei ne, šie teisės aktai šiuo aspektu nėra nuoseklūs. Jei taip, skirtumas tarp valstybės tarnautojų pensijų ir dirbančių valstybės tarnautojų atlyginimų, mano nuomone, nepatenka į Direktyvos 2006/54 taikymo sritį; šios direktyvos 5 straipsniu siekiama tik uždrausti bet kokią tiesioginę ar netiesioginę diskriminaciją dėl lyties profesinėse socialinės apsaugos sistemose.

74.      Ketvirta, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, kad nacionalinės teisės aktų leidėjas ėmėsi priemonių, susijusių tik su valstybės tarnautojams taikoma profesine socialinės apsaugos sistema, bet tuo pačiu metu nesiėmė panašių priemonių dėl kitų profesinių socialinės apsaugos sistemų, pavyzdžiui, privačių. Dėl šio argumento pažymėtina, kad, mano manymu, tai taip pat nepatenka į Direktyvos 2006/54 5 straipsnio taikymo sritį. Iš tikrųjų reikia nustatyti, ar, kiek tai susiję su aptariama profesine socialinės apsaugos sistema ir tokio paties pobūdžio sistemomis, laikomasi vienodo darbuotojų vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo. Šio principo įgyvendinimas nereiškia, kad nacionalinės teisės aktai vienodai taikomi visoms valstybės narės profesinėms socialinės apsaugos sistemoms, įskaitant nepatenkančias į Direktyvos 2006/54 2 straipsnio 1 dalies f punkto taikymo sritį.

75.      Penkta, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad vieno iš kasatorių pagrindinėse bylose pensija įsigaliojus aptariamiems teisės aktams sumažėjo 25 %, palyginti su tuo, jei būtų tinkamai indeksuotos pensijos, siekiant sumažinti infliacijos įtaką nuo tada, kai jis išėjo į pensiją. Savo rašytinėse pastabose kasatoriai pagrindinėse bylose teigia, kad jų, kaip valstybės tarnautojų, kuriuos su darbdaviu sieja viešosios teisės reglamentuojami darbo santykiai, atveju svarbiausia tai, kad jie atliko darbą, atitinkantį tam tikrą užmokestį, kuris dabar a posteriori yra perskaičiuojamas sumažinant. Vis dėlto, mano manymu, ši situacija priskirtina nacionalinei teisei ir valstybės narės siekiamai įgyvendinti socialinei politikai. Iš tikrųjų pagal Sąjungos teisę nėra reikalaujama, kad pensija būtų indeksuojama atsižvelgiant į infliacijos lygį ir kad jos dydis išliktų stabilus pagal perkamąją galią. Kalbant apie SESV 157 straipsnį ir būtent apie Direktyvą 2006/54, kurią prašoma išaiškinti, pažymėtina, kad šiose nuostatose įtvirtintas tik vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principas, kurį taikant, kaip minėta, atotrūkio tarp valstybės finansuojamų pensijų lygių sumažinimas yra teisėtas socialinės politikos tikslas, kurio siekdamos valstybės narės naudojasi didele diskrecija.

76.      Apskritai, mano manymu, šie penki pirmieji argumentai, kuriuos pateikia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, yra susiję su galimais valstybės narės veiksmų laisvės socialinės politikos srityje apribojimais. Jie savaime nėra susiję su vienodo požiūrio principu profesinėse socialinės apsaugos sistemose, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/54 5 straipsnį, kuriuo reikalaujama, kad taikant tokią sistemą būtų užtikrinama darbuotojų vyrų ir moterų lygybė.

77.      Galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar palankesnių sąlygų moterims sudarymas, kiek tai susiję su pensijų indeksavimu, atsižvelgiant tai, kad jų padėtis profesinio gyvenimo srityje anksčiau būdavo blogesnė, reiškia teisėtą tikslą, kaip tai suprantama pagal SESV 157 straipsnio 4 dalį. Šiuo klausimu primintina, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją ši nuostata netaikytina nacionalinės teisės aktui, jei pagal jį moterims tik skiriama didesnė pensija, neišsprendžiant problemų, su kuriomis jos gali susidurti per savo profesinę karjerą, ir jei nepanašu, kad šia didesne pensija gali būti kompensuojamos neigiamos pasekmės karjerai, su kuriomis susiduria moterys, padedant joms per šią karjerą, taip konkrečiai užtikrinant visišką vyrų ir moterų lygybę profesiniame gyvenime(40).

78.      Mano nuomone, tai reiškia, kad pagrindinėse bylose aptariami teisės aktai įgyvendinami nuosekliai ir sistemingai, su sąlyga, kad tai patikrins prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

79.      Apibendrindamas norėčiau pabrėžti, kad, kaip antrajame prejudiciniame klausime nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, statistiškai gerokai didesnis vyrų skaičius didesnių pensijų gavėjų grupėje yra dėl buvusių vienodų galimybių moterims trūkumo palyginti su vyrais užimtumo srityje. Iš tikrųjų atotrūkį tarp vyrų ir moterų pensijų nulėmė ankstesnės skirtingos galimybės vykdyti profesinę veiklą. Mano manymu, taikant vienodo požiūrio principą profesinėse socialinės apsaugos sistemose, numatytą SESV 157 straipsnyje ir Direktyvoje 2006/54, nėra siekiama, kad ir toliau būtų laikomasi tokio nevienodo požiūrio, padedant vyrams išlikti daug palankesnėje padėtyje. Tai reiškia, kad ir reikalavimai, susiję su galimos netiesioginės diskriminacijos dėl lyties pateisinimu, juo labiau turi būti mažesni(41).

80.      Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą siūlau atsakyti, kad SESV 157 straipsnis ir Direktyvos 2006/54 5 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta kasmet proporcingai mažėjančiai indeksuoti valstybės tarnautojų pensijas, visai neindeksuojant tam tikrą sumą viršijančių pensijų, tuo atveju, jei neigiamą šių teisės aktų poveikį patiria daug daugiau vyrų nei moterų, su sąlyga, kad šie teisės aktai pateisinami objektyviais veiksniais, neturinčiais nieko bendra su diskriminacija dėl lyties.

V.      Išvada

81.      Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui į Verwaltungsgerichtshof (Vyriausiasis Administracinis Teismas, Austrija) pateiktus prejudicinius klausimus atsakyti taip:

1.      Protokolas (Nr. 33) dėl SESV 157 straipsnio ir 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityse principo įgyvendinimo 12 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad šiose nuostatose nurodytas vienodo darbuotojų vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo poveikio apribojimas laiko atžvilgiu netaikomas nacionalinės teisės aktams dėl išmokų, skiriamų pagal profesinę socialinės apsaugos sistemą, kuriuose numatyta kasmet indeksuoti po 1994 m. sausio 1 d. darbo stažą įgijusių pensijos gavėjų pensijas, kai dalis atitinkamo asmens įdarbinimo laikotarpių buvo iki šios datos.

2.      SESV 157 straipsnis ir Direktyvos 2006/54 5 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta kasmet proporcingai mažėjančiai indeksuoti valstybės tarnautojų pensijas, visai neindeksuojant tam tikrą sumą viršijančių pensijų, tuo atveju, jei neigiamą šių teisės aktų poveikį patiria daug daugiau vyrų nei moterų, su sąlyga, kad šie teisės aktai pateisinami objektyviais veiksniais, neturinčiais nieko bendra su diskriminacija dėl lyties.


1      Originalo kalba: prancūzų.


2      1978 m. birželio 15 d. Sprendimas Defrenne, vadinamasis „Defrenne III“ (149/77, EU:C:1978:130, 26 ir 27 punktai).


3      1976 m. balandžio 8 d. Sprendimas Defrenne, vadinamasis „Defrenne II“ (43/75, EU:C:1976:56, 40 punktas).


4      Sprendimo Barber  30 punktas.


5      Sprendimo Barber  45 punktas. Nustatyta išimtis, taikoma darbuotojams ar jų teisių perėmėjams, kurie iki šio sprendimo priėmimo dienos pareiškė ieškinį arba pateikė lygiavertį reikalavimą pagal taikytiną nacionalinę teisę.


6      2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (OL L 204, 2006, p. 23).


7      OL L 6, 1979, p. 24; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 215.


8      BGBl., 340/1965.


9      BGBl. I, 151/2017.


10      BGBl., 189/1955.


11      BGBl. I, 29/2017.


12      BGBl. I, 111/2010.


13      BGBl. I, 151/2017.


14      1992 m. gegužės 2 d. pasirašytas susitarimas (OL L 1, 1994, p. 3), patvirtintas 1993 m. gruodžio 13 d. Tarybos ir Komisijos sprendimu 94/1/EAPB, dėl Europos ekonominės erdvės sutarties sudarymo tarp Europos Bendrijų, jų valstybių narių ir Austrijos Respublikos, Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės, Norvegijos Karalystės, Švedijos Karalystės ir Švedijos Konfederacijos (OL L 1, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 19 t., p. 146).


15      2019 m. gegužės 8 d. Sprendimas Praxair MRC (C‑486/18, EU:C:2019:379, 70 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).


16      2015 m. sausio 21 d. Sprendimas Felber (C‑529/13, EU:C:2015:20, 23 punktas).


17      2016 m. birželio 16 d. Sprendimas Lesar (C‑159/15, EU:C:2016:451, 28 punktas).


18      Sprendimo Barber 44 ir 45 punktai. Taip pat žr. 2003 m. spalio 23 d. Sprendimą Schönheit ir Becker (C‑4/02 ir C‑5/02, EU:C:2003:583, 99 punktas).


19      2003 m. spalio 23 d. Sprendimas Schönheit ir Becker (C‑4/02 ir C‑5/02, EU:C:2003:583, 100 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).


20      Šiuo klausimu žr. 2003 m. spalio 23 d. Sprendimą Schönheit ir Becker (C‑4/02 ir C‑5/02, EU:C:2003:583, 101 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).


21      Pagal analogiją žr. 2002 m. rugsėjo 12 d. Sprendimą Niemi (C‑351/00, EU:C:2002:480, 54 ir 55 punktai). Šiuo klausimu Direktyvos 2006/54 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „valstybėms narėms, kurios į Bendriją įstojo po 1990 m. gegužės 17 d. ir 1994 m. sausio 1 d. buvo Europos ekonominės erdvės susitarimo Susitariančiosios Šalys <...>, 1990 m. gegužės 17 d. data pakeičiama 1994 m. sausio 1 d. data“.


22      Žr. šios išvados 28–30 punktus.


23      Direktyvos 2006/54 12 straipsnio 1 dalyje, kuri suformuluota beveik taip pat, kaip Protokolas (Nr. 33) dėl SESV 157 straipsnio, nurodyta, kad „bet kuri šį skyrių įgyvendinanti priemonė dėl darbuotojų apima visas pagal profesines socialinės apsaugos sistemas mokamas išmokas, priklausančias už darbo stažą, įgytą po 1990 m. gegužės 17 d., ir taikomas atgaline data“. Abi šios nuostatos taikomos su išimtimi, kuri tokiose bylose, kaip nagrinėjamosios, netaikoma.


24      Žr. šios išvados 47 punktą.


25      Sprendimo Barber 38 punktas.


26      Su išimtimi, kuri tokiose bylose, kaip nagrinėjamosios, netaikoma.


27      2020 m. rugsėjo 24 d. Sprendimas YS (Įmonės vadovaujantiems darbuotojams mokamos pensijos) (C‑223/19, toliau – Sprendimas YS, EU:C:2020:753, 41 punktas).


28      Sprendimo YS  49 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.


29      Sprendimo YS  50 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.


30      Sprendimo YS  51 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija. Pabrėžtina, kad šie statistiniai duomenys turi tik santykinę vertę ir negali būti laikomi absoliučia nuoroda siekiant nustatyti tam tikrą vienos lyties asmenų nepalankesnę padėtį palyginti su kitos lyties asmenų padėtimi.


31      Sprendimo YS  56 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.


32      2014 m. liepos 17 d. Sprendimas Leone (C‑173/13, EU:C:2014:2090, 55 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).


33      Sprendimo YS  57 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.


34      Šiuo klausimu žr. Sprendimo YS  58 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją.


35      Pažymėtina, kad savo rašytinėse pastabose DP nesutinka, kad šie tikslai yra aptariamų teisės aktų pagrindas.


36      Sprendimo YS 60 ir 61 punktai. Taip pat žr. 2021 m. sausio 21 d. Sprendimą INSS (C‑843/19, EU:C:2021:55, 38 punktas).


37      Šiuo klausimu žr. generalinės advokatės J. Kokott išvadą, pateiktą byloje NK (Įmonės vadovaujantiems darbuotojams mokamos pensijos) (C‑223/19, EU:C:2020:356, 79 punktas), pagal kurią atrodo, kad teisės aktų leidėjas visapusiškai ir sistemingai siekia tikslo sumažinti valstybės biudžetui tenkančią naštą.


38      Šiuo klausimu žr. Sprendimo YS 63 punktą.


39      Šiuo klausimu žr. Sprendimo YS 65 punktą.


40      Šiuo klausimu žr. 2019 m. gruodžio 12 d. Sprendimą Instituto Nacional de la Seguridad Social (Pensijos priedas motinoms) (C‑450/18, EU:C:2019:1075, 65 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).


41      Šiuo klausimu žr. generalinės advokatės J. Kokott išvadą, pateiktą byloje NK (Įmonės vadovaujantiems darbuotojams mokamos pensijos) (C‑223/19, EU:C:2020:356, 76 punktas).

Top