5

2011 m. gruodžio 1 d. Sprendimu 2011/783/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 319, 2011, p. 71), Taryba pakeitė pastarąjį sprendimą, siekdama šias ribojamąsias priemones taikyti kitiems asmenims ir subjektams, kurie buvo įtraukti į pastarojo sprendimo II priede pateiktą sąrašą. Ieškovo Sayed Shamsuddin Borborudi pavardė ir jo pavardės įtraukimo į šį sąrašą data, t. y. 2011 m. gruodžio 1 d., buvo įtrauktos į Sprendimo 2010/413 II priedą, nurodant šiuos motyvus:

„Į JT sąrašą įtrauktas Irano atominės energijos organizacijos vadovo pavaduotojas, jis yra pavaldus į [Jungtinių Tautų] sąrašą įtrauktam Feridun Abbasi Davani. Bent nuo 2002 m. dalyvauja Irano branduolinėje programoje; be kita ko, kaip buvęs AMAD pirkimo ir logistikos [projekto] vadovas jis buvo atsakingas, kad perkant įrangą ir medžiagas Irano branduolinių ginklų programai būtų naudojamasi tokių fiktyvių bendrovių, kaip „Kimia Madan“, paslaugomis.“

[Praleista]

11

2014 m. balandžio 15 d. raštu ieškovas pateikė Tarybai naują prašymą išbraukti iš nagrinėjamų sąrašų (toliau – 2014 m. balandžio 15 d. raštas). Šio naujo prašymo tekstas iš esmės buvo toks pats kaip ir šio sprendimo 9 punkte minėto 2013 m. sausio 31 d. rašto tekstas. Be jame esančio teksto, 2014 m. balandžio 15 d. rašte buvo paminėtas 2013 m. lapkričio 24 d. Ženevoje (Šveicarija) sudarytas bendras veiksmų planas. Ieškovas teigė, kad atsižvelgdama į šį planą OIEA tikėjosi, kad Taryba peržiūrės savo sprendimą nustatyti ribojamąsias priemones asmenims ir subjektams, dalyvaujantiems Irano branduolinėje programoje. Ieškovas taip pat teigė, kad visiškai nebendradarbiavo nei kaip konsultantas, nei kaip administratorius su bendrovėmis ar organizacijomis, kurioms taikomos sankcijos, ar su subjektais, susijusiais su Irano branduoline pramone.

12

Po 2014 m. balandžio 15 d. rašto jokio susirašinėjimo tarp Tarybos ir ieškovo nevyko iki 2019 m. gegužės 27 d., kai Taryba, kaip ir kasmet persvarsčiusi Sprendimo 2010/413 II priede pateiktą asmenų ir subjektų sąrašą, kaip numatyta pastarojo sprendimo 26 straipsnio 3 dalyje, priėmė Sprendimą (BUSP) 2019/80, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 140, 2019, p. 90). Sprendimo 2019/870 1 straipsniu Sprendimo 2010/413 II priedas buvo iš dalies pakeistas pagal Sprendimo 2019/870 priedą. Šiame priede esanti informacija apie ieškovą buvo iš dalies pakeista, siekiant stulpelyje, susijusiame su identifikavimo informacija, papildomai nurodyti ieškovo gimimo datą, t. y. 1969 m. rugsėjo 21 dieną.

13

2019 m. gegužės 27 d. Taryba taip pat priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/855, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 267/2012 (OL L 140, 2019, p. 1, toliau – ginčijamas aktas). Pagal ginčijamo akto 1 straipsnį Reglamento Nr. 267/2012 IX priedas buvo iš dalies pakeistas, atsižvelgiant į Sprendimo 2010/413 II priedo dalinį pakeitimą Sprendimu 2019/870. Konkrečiai kalbant, ieškovo pavardė nurodyta Reglamento Nr. 267/2012 IX priede pateiktos A lentelės „Asmenys ir subjektai, dalyvaujantys branduolinėje arba su balistinėmis raketomis susijusioje veikloje, ir asmenys bei subjektai, teikiantys paramą Irano vyriausybei“ 25 eilutėje.

14

2019 m. rugpjūčio 20 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovo ieškinį.

15

2019 m. spalio 17 d. sprendimu, priimtu pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 27 straipsnio 3 dalį, šio teismo pirmininkas paskyrė bylą kitam teisėjui pranešėjui, paskirtam į ketvirtąją kolegiją.

16

2019 m. lapkričio 22 d. Taryba pateikė Bendrojo Teismo kanceliarijai atsiliepimą į ieškinį.

17

2020 m. vasario 14 d. ieškovas pateikė dubliką, o 2020 m. balandžio 23 d. Taryba pateikė tripliką.

18

Rašytinė proceso dalis buvo baigta 2020 m. balandžio 23 d.

19

Taikydamas savo Procedūros reglamento 89 straipsnio 3 dalies a punkte numatytas proceso organizavimo priemones Bendrasis Teismas 2020 m. spalio 6 d. paprašė šalių atsakyti į grupę klausimų; šalys į juos atsakė per nustatytą terminą.

20

Šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus per 2020 m. gruodžio 3 d. posėdį.

21

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

22

Taryba Bendrojo Teismo prašo:

23

Reikia pažymėti, kad ieškovas neprašė panaikinti Sprendimo 2019/870, priimto kartu su Įgyvendinimo reglamentu 2019/855.

24

Pagal ESS 29 straipsnį, kuriuo remiantis buvo priimtas Sprendimas 2010/413, „Taryba priima sprendimus, kuriais išreiškiamas Sąjungos požiūris į tam tikrą geografinio arba teminio pobūdžio klausimą. Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionalinė politika atitiktų Sąjungos pozicijas“.

25

SESV 215 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, „kai sprendimas, priimtas pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinės dalies 2 skyrių [kuriame yra ESS 29 straipsnis], numato ekonominių ir finansinių santykių su viena ar keletu trečiųjų šalių visišką nutraukimą ar dalinį apribojimą, Taryba kvalifikuota balsų dauguma, remdamasi bendru Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pasiūlymu, patvirtina reikiamas priemones. Apie tai ji praneša Europos Parlamentui“. Šios nuostatos 2 dalyje numatyta, kad, „[k]ai pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinės dalies 2 skyrių priimtas sprendimas taip numato, Taryba pagal 1 dalyje nurodytą procedūrą gali patvirtinti ribojamąsias priemones, nukreiptas prieš fizinius ar juridinius asmenis, grupes ar nevalstybinius subjektus“.

26

Iš jurisprudencijos matyti, kad sprendimai, priimti remiantis ESS 29 straipsniu, ir reglamentai, priimti remiantis SESV 215 straipsniu, yra dviejų rūšių aktai: pirmajame įtvirtinta Sąjungos pozicija dėl taikytinų ribojamųjų priemonių, o antrasis yra priemonė, kuria siekiama įgyvendinti minėtas priemones Sąjungos lygmeniu (2017 m. kovo 28 d. Sprendimo Rosneft, C‑72/15, EU:C:2017:236, 90 punktas).

27

Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog tam, kad galiotų pagal SESV 215 straipsnį priimtas reglamentas, pirmiausia turi būti priimtas sprendimas, galiojantis pagal nuostatas, susijusias su bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP) (šiuo klausimu žr. 2017 m. kovo 28 d. Sprendimas RosneftC‑72/15, EU:C:2017:236, 55 punktą). Kitaip tariant, reglamento priėmimą remiantis SESV 215 straipsniu lemia sprendimo priėmimas pagal ESS 29 straipsnį.

28

Nepaisant glaudaus ryšio tarp šių dviejų rūšių aktų, vis dėlto tai yra du atskiri ir nepriklausomi aktai, todėl niekas netrukdo ieškovui ginčyti tik įgyvendinimo reglamento.

29

Taigi nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad ieškinio dalykas yra tik prašymas panaikinti ginčijamą aktą, kiek jis susijęs su ieškovu, o ne Sprendimą 2019/870, netrukdo jo išnagrinėti, nedarant poveikio pasekmėms, kurių galėtų turėti galimas ginčijamo akto panaikinimas šiam sprendimui (žr. 91 ir paskesnius punktus).

[Praleista]

52

Pirma, reikia priminti, kad ieškovas tvirtina, jog 2013 m. rugpjūčio mėn. nustojo dirbti OIEA ir nebepalaiko ryšių su šia organizacija. Siekdamas pagrįsti šį teiginį ieškovas, pirma, pateikia 2019 m. gegužės 5 d. OIEA generalinio direktoriaus pasirašytą pažymą, kad nuo 2011 m. balandžio 23 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. dirbo „[OIEA] vykdomuoju vadovo pavaduotoju ir pavaduotoju administraciniams bei finansiniams klausimams“. Atsakydamas į Tarybos atsiliepime į ieškinį išreikštą kritiką, kad minėta pažyma prastos techninės kokybės ir nėra patvirtinta, ieškovas, pateikdamas dubliką, pateikia naują pažymą, išduotą 2020 m. sausio 22 d. OIEA žmogiškųjų išteklių plėtros ir paskirstymo generalinio direktorato. Jos turinys toks pat kaip ir 2019 m. gegužės 5 d. pažymos ir joje nurodyta, kad po 2013 m. rugpjūčio 31 d. ieškovas nėjo pareigų, nedirbo ar neturėjo darbo santykių su OIEA. Antra, ieškovas teigia, kad jo tariamą OIEA vadovo pavaduotojo statusą paneigia 2019 m. birželio 23 d. Jungtinės Karalystės Užsienio reikalų ministerijos pranešimas spaudai, kuriame teigiama, kad už Viduriniuosius Rytus atsakingas ministras kalbėjosi su, be kita ko, OIEA vadovo pavaduotoju A. Trečia, dublike ieškovas pažymi, kad nė vienoje TATENA ataskaitoje nėra jo pavardės. Nors įvairiose šios organizacijos ataskaitose reguliariai nurodomos OIEA teisinių atstovų pavardės, visų pirma jos vadovo pavardės. Galiausiai, ketvirta, ieškovas pažymi, kad nuo to laiko, kai buvo pasirašytas bendras veiksmų planas, Irano branduolinei programai taikoma siaura TATENA ir Sąjungos kontrolė. Todėl, ieškovo teigimu, jeigu jis vis dar būtų iš tikrųjų susijęs su OIEA, Taryba būtų turėjusi šio fakto įrodymų.

53

Nepaisant Tarybos kritikos dėl 2019 m. gegužės 5 d. OIEA generalinio direktoriaus pasirašytos pažymos, kurią pateikė ieškovas, ir to, kad ji ginčija kai kuriuos ieškovo pateiktus argumentus, reikia pažymėti, kad šioje byloje Taryba neginčija to, kad 2013 m. rugpjūčio mėn. ieškovas nustojo dirbti OIEA.

54

Vis dėlto Taryba tvirtina, kad, atsižvelgiant į tam tikras aplinkybes, ginčijamo akto priėmimo dieną nebuvo nepagrįsta manyti, kad ieškovas ir toliau buvo OIEA vadovo pavaduotojas. Tai iš esmės matyti iš, pirma, to, kad ieškovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių jo 2014 m. balandžio 15 d. rašte išdėstytų teiginių, antra, šio rašto dviprasmiško turinio, reiškiančio, kad ieškovas jį parašė kaip OIEA vadovo pavaduotojas, trečia, to, kad ieškovas nepranešė Tarybai apie savo adresą ar kontaktinius duomenis, kurie skyrėsi nuo OIEA adreso ar kontaktinių duomenų, ketvirta, to, kad ieškovas nebendravo su Taryba po minėto laiško, ir, penkta, to, kad nei OIEA interneto puslapyje, nei kituose viešuosiuose šaltiniuose nepateikiama informacija, kuri leistų žinoti, kas eina OIEA vadovaujančias pareigas, todėl vienintelė informacija, kuria ji galėjo pasiremti šiuo klausimu, buvo ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai.

55

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Taryba, perkeldama įrodinėjimo pareigą, negali kaltinti ieškovo, kad jis neįrodė, jog nutraukė bet kokią veiklą OIEA, reikalaudama, kad jis praneštų apie tokią aplinkybę ir juo labiau pateiktų Tarybai įrodymų (šiuo klausimu žr. 2014 m. liepos 3 d. Sprendimo Alchaar / Taryba, T‑203/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:602, 152 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Atvirkščiai, atlikdama Sprendimo 2010/413 26 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento Nr. 267/2012 46 straipsnio 7 dalyje numatytą metinę ribojamųjų priemonių peržiūrą Taryba turi atidžiai išnagrinėti aplinkybes, pagrindžiančias ieškovo pavardės įtraukimą į nagrinėjamus sąrašus. Tai netrukdo ieškovui bet kuriuo metu pateikti pastabų ar naujų įrodymų pagal Sprendimo 2010/413 24 straipsnio 4 dalį ir Reglamento Nr. 267/2012 46 straipsnio 5 dalį. Vis dėlto tai yra ieškovui priklausanti galimybė, dėl kurios Taryba negali būti atleista nuo jai tenkančios įrodinėjimo pareigos.

[Praleista]

62

Kita vertus, reikia pažymėti, kad bet kuriuo atveju pasiūlymo įtraukti į sąrašą nekonfidencialioje ištraukoje yra tik viena dalis, kurios tekstas sutampa su įtraukimo į nagrinėjamus sąrašus motyvuose esančiu tekstu. Tačiau prie jo nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių motyvą, kad ieškovas yra OIEA vadovo pavaduotojas.

[Praleista]

80

Tvirtindama, kad ieškovo pavardės palikimas nagrinėjamuose sąrašuose pateisinamas jo ankstesne veikla, Taryba pakeičia motyvus, kuriais grindžiamas ginčijamas aktas, ir Bendrasis Teismas negali tam pritarti (šiuo klausimu žr. 2012 m. spalio 26 d. Sprendimo Oil Turbo Compressor / Taryba, T‑63/12, EU:T:2012:579, 29 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

81

Bet kuriuo atveju reikia priminti, kad pagal jurisprudenciją įtraukimo į nagrinėjamus sąrašus kriterijus, susijęs su paramos Irano branduolinei veiklai, dėl kurios kyla ginklų platinimo rizika, teikimu, reiškia, kad turi būti nustatytas tiesioginis ar netiesioginis atitinkamo asmens ar subjekto veiklos ir branduolinių ginklų platinimo ryšys (2015 m. kovo 25 d. Sprendimo Central Bank of Iran / Taryba, T‑563/12, EU:T:2015:187, 66 punktas).

82

Be to, buvo nuspręsta, kad įvairios Sprendimo 2010/413 ir Reglamento Nr. 267/2012 nuostatos, kuriose numatytas lėšų įšaldymas, suformuluotos bendrai („dalyvauja, yra tiesiogiai susiję arba teikia paramą“), nenurodant veiksmų iki sprendimo įšaldyti lėšas (2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Taryba / Manufacturing Support & Procurement Kala Naft, C‑348/12 P, EU:C:2013:776, 85 punktas).

83

Be to, reikia priminti, kad ribojamosiomis priemonėmis Iranui siekiama užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimo plėtrai, darant spaudimą šiai valstybei, kad ji nutrauktų savo veiklą, keliančią branduolinių ginklų platinimo riziką. Tiek iš Sprendimo 2010/413, Reglamento Nr. 961/2010 ir Reglamento Nr. 267/2012 bendros struktūros, tiek iš jų bendros paskirties matyti, kad jų tikslas yra užkirsti kelią branduolinių ginklų „platinimo rizikai“ šioje valstybėje ir kad lėšų įšaldymo priemonės, nustatytos remiantis šiais teisės aktais, yra prevencinės (šiuo klausimu žr. 2011 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Afrasiabi ir kt., C‑72/11, EU:C:2011:874, 44 punktą).

84

Iš to matyti, kad ribojamųjų priemonių taikymas asmeniui nereiškia, kad jis iš pradžių vykdė veiksmingą baustiną elgesį, nes gali pakakti rizikos, kad šis asmuo taip elgsis ateityje (šiuo klausimu žr. 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Taryba / Manufacturing Support & Procurement Kala Naft, C‑348/12 P, EU:C:2013:776, 84 punktą).

85

Taigi, nors negalima reikalauti faktinio dalyvavimo Irano branduolinėje programoje prieš nustatant ribojamąsias priemones, tiesioginis ar netiesioginis asmens veiklos ir branduolinių ginklų platinimo ryšys yra šio asmens pavardės įtraukimo į nagrinėjamus sąrašus sąlyga (šiuo klausimu žr. 2017 m. kovo 7 d. Sprendimo Neka Novin / Taryba, T‑436/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:142, 30 punktą).

86

Nagrinėjamu atveju, vertinant atskirai, ankstesnės ieškovo pareigos OIEA ir jo ankstesnis dalyvavimas Irano branduolinėje programoje (darant prielaidą, kad jis įrodytas) negali pateisinti jo pavardės įtraukimo į nagrinėjamus sąrašus. Iš tiesų, jeigu Taryba ketino remtis ankstesnėmis ieškovo pareigomis ir ankstesniu jo dalyvavimu Irano branduolinėje programoje, taip pat tuo, kad, atsižvelgiant į ieškovo žinias ir kompetenciją, jis teiks paramą Irano branduolinei veiklai, susijusiai su branduolinių ginklų platinimo rizika, ji privalėjo pateikti rimtų ir nuoseklių įrodymų, leidžiančius pagrįstai manyti, kad ieškovas toliau palaiko ryšius su OIEA ir Irano branduoline programa, arba apskritai, kad jis susijęs su Irano branduoline veikla akto priėmimo dieną, o tai pateisintų jo pavardės įtraukimą į nagrinėjamus sąrašus jam nebeatliekant jokios veiklos šioje organizacijoje ir nebedalyvaujant Irano branduolinėje programoje (2016 m. vasario 18 d. Sprendimo Jannatian / Taryba, T‑328/14, nepaskelbta Rink., EU:T:2016:86, 40 punktas).

[Praleista]

91

Atsakydamas į Bendrojo Teismo pateiktą klausimą ieškovas iš esmės teigia, kad, jeigu Bendrasis Teismas panaikintų ginčijamą aktą, Taryba turėtų atšaukti Sprendimą 2019/870.

92

Atsakydama į šį klausimą Taryba pažymi, kad ieškovas prašė panaikinti ginčijamą aktą tik tiek, kiek jis su juo susijęs. Be to, ji nurodė, kad, jei Bendrasis Teismas panaikintų šį aktą, panaikinimas būtų taikomas tik ieškovui. Jis taip pat nurodė, kad Bendrasis Teismas yra saistomas ieškovo pateiktų reikalavimų ir negali priimti kitokio sprendimo. Galiausiai Taryba pabrėžė, kad Sprendimas 2019/870 buvo pakeistas Sprendimu (BUSP) 2020/849, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 196, 2020, p. 8).

93

Reikia pažymėti, kad šiuo sprendimu tik prašoma panaikinti ginčijamą aktą, t. y. Įgyvendinimo reglamentą 2019/855. Taigi jis negali automatiškai lemti Sprendimo 2019/870 panaikinimo.

94

Aplinkybė, kad Sprendimas 2019/870 ir toliau taikomas, net jei ginčijamas aktas būtų panaikintas, gali labai pakenkti teisiniam saugumui, nes šiais dviem aktais ieškovui nustatytos tokios pačios priemonės (2013 m. balandžio 17 d. Sprendimo TCMFG / Taryba, T‑404/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:194, 43 punktas).

95

Be to, tam, kad užtikrintų šio teismo sprendimo laikymąsi ir jį visiškai įvykdytų, Taryba privalo atsižvelgti ne tik į šio teismo sprendimo rezoliucinę dalį, bet ir į motyvus, kurie yra būtinas šio sprendimo pagrindas, nes motyvai būtini, kad būtų tiksliai nustatyta rezoliucinėje dalyje išdėstyta teismo sprendimo esmė. Būtent šiuose motyvuose, pirma, nurodyti ieškovo pavardės įtraukimo į nagrinėjamus sąrašus motyvai, kurie laikomi neteisėtais, nes juose yra vertinimo klaidų, ir, antra, nurodytos tikslios priežastys, dėl kurių rezoliucinėje dalyje konstatuotas neteisėtumas ir į kurias Taryba turi atsižvelgti (šiuo klausimu žr. 2008 m. spalio 23 d. Sprendimo People’s Mojahedin Organization of Iran / Taryba, T‑256/07, EU:T:2008:461, 60 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

96

Vis dėlto, jei teismo sprendimo dėl panaikinimo motyvuojamojoje dalyje konstatuotas neteisėtumas pirmiausia įpareigoja panaikintą aktą parengusią instituciją pašalinti šį neteisėtumą priimant pakeičiamąjį aktą, kaip taikytinas tam tikros srities apibrėžto turinio nuostatai jis taip pat gali sukelti šiai institucijai kitokių pasekmių (žr. 2008 m. spalio 23 d. Sprendimo People’s Mojahedin Organization of Iran / Taryba, T‑256/07, EU:T:2008:461, 61 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

97

Kalbant, kaip šiuo atveju, apie įgyvendinimo reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamento Nr. 267/2012 IX priede pateiktas sąrašas, t. y. sąrašas, kuris turi būti reguliariai peržiūrimas pagal Reglamento Nr. 267/2012 46 straipsnio 7 dalį, panaikinimą, reikia pažymėti, kad jį priėmusi institucija pirmiausia privalo užtikrinti, kad galimi vėlesni sprendimai įšaldyti lėšas, kurie turi būti priimti po teismo sprendimo dėl panaikinimo priėmimo siekiant juos taikyti priėmus šį teismo sprendimą, nebūtų neteisėti dėl tų pačių pagrindų (šiuo klausimu žr. 2008 m. spalio 23 d. Sprendimo People’s Mojahedin Organization of Iran / Taryba, T‑256/07, EU:T:2008:461, 62 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

98

Taip pat reikia pripažinti, kad pagal teismo sprendimų dėl panaikinimo galiojimo atgaline data principą neteisėtumo konstatavimas įsigalioja nuo panaikinto akto įsigaliojimo datos (žr. 2008 m. spalio 23 d. Sprendimo People’s Mojahedin Organization of Iran / Taryba, T‑256/07, EU:T:2008:461, 64 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taigi darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pagal SESV 266 straipsnį Taryba taip pat gali turėti pareigą pašalinti iš aktų, kurie jau priimti tuo metu, kai priimamas teismo sprendimas dėl panaikinimo, ieškovo pavardės įtraukimo į sąrašą motyvus, kurių turinys toks pats kaip ir tie, kurie pripažinti neteisėtais, jei šie motyvai pagrįsti tais pačiais įrodymais, kuriuos Bendrasis Teismas išnagrinėjo šiame sprendime (pagal analogiją žr. 1988 m. balandžio 26 d. Sprendimo Asteris ir kt. / Komisija, 97/86, 99/86, 193/86 ir 215/86, EU:C:1988:199, 30 punktą). Taigi tai taikoma tekstams po ginčijamo akto priėmimo, kuriuose nurodyti tie patys įtraukimo į sąrašą motyvai, kurie konstatuoti kaip neteisėti šiame teismo sprendime dėl panaikinimo ir kurie grindžiami tais pačiais įrodymais (pagal analogiją žr. 1988 m. balandžio 26 d. Sprendimo Asteris ir kt. / Komisija, 97/86, 99/86, 193/86 ir 215/86, EU:C:1988:199, 31 punktą), ir Sprendimui 2019/870, kurio įsigaliojimo data sutampa su ginčijamo akto įsigaliojimo data, su sąlyga, kad jame nurodyti tie patys motyvai kaip ir šiame teismo sprendime dėl panaikinimo neteisėtais pripažinti ir tais pačiais įrodymais pagrįsti motyvai.

[Praleista]

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)

nusprendžia: