–

Alpha Trading SpA unipersonale ir Novaol Srl, atstovaujamos avvocati F. Francica ir C. Rossi,

–

Fallimento Mythen Spa, atstovaujamos avvocati O. Grandinetti ir A. Di Todaro,

–

Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato A. Collabolletta,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos P. Stancanelli ir F. Tomat,

1

Prašymai priimti prejudicinius sprendimus pateikti dėl SESV 107 ir 108 straipsnių, 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias [SESV 108] straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, 1999, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339), iš dalies pakeisto 2013 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 734/2013 (O L 204, 2013, p. 15) (toliau – Reglamentas Nr. 659/1999), ir 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinančio Reglamentą Nr. 659/1999 (OL L 140, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 4 t., p. 3), išaiškinimo.

2

Šie prašymai pateikti nagrinėjant Eco Fox Srl (C‑915/19), Alpha Trading SpA unipersonale (C‑916/19) ir Novaol Srl (C‑917/19) ginčus su Fallimento Mythen SpA (C‑915/19), Ministero dell’Economia e delle Finanze (Ekonomikos ir finansų ministerija, Italija), Ministero dell’Ambiente e della Tutela del Territorio e del Mare (Aplinkos, teritorijų ir jūros apsaugos ministerija, Italija), Ministero delle Politiche agricole, alimentari e forestali (Žemės ūkio, maisto ir miškininkystės politikos ministerija, Italija), Ministero dello Sviluppo economico (Ekonominės plėtros ministerija, Italija) (C‑915/19–C‑917/19) ir Agenzia delle Dogane e dei Monopoli (Muitinės ir monopolijų agentūra, Italija) (C‑915/19) dėl Europos Komisijos patvirtintos pagalbos schemos, pagal kurią numatytas biodyzelinui taikomas lengvatinis mokesčių režimas.

3

Reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnyje „Apibrėžimai“ buvo numatyta:

„Šiame reglamente:

<…>

<…>“

4

Šio reglamento 2 straipsnio „Pranešimas apie naujos pagalbos skyrimą“ 1 dalyje buvo nurodyta:

„Suinteresuotoji valstybė narė, išskyrus tuos atvejus, kai pagal [SESV 109] straipsnį priimtuose reglamentuose ir kitose atitinkamose Sutarties nuostatose yra numatyta kitaip, iš anksto praneša Komisijai apie bet kuriuos planus skirti naują <…>“

5

Minėtas reglamentas, kuris buvo taikomas tuomet, kai klostėsi pagrindinių bylų faktinės aplinkybės, buvo panaikintas 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentu (ES) 2015/1589, nustatančiu išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 248, 2015, p. 9).

6

Reglamento Nr. 794/2004 4 straipsnis „Supaprastinta pranešimų apie tam tikrus taikomos pagalbos pakeitimus procedūra“ suformuluotas taip:

„1.   Reglamento [Nr. 659/1999] 1 straipsnio c punkte taikomos [esamos] pagalbos pakeitimai – tai visi pakeitimai, išskyrus grynai formalaus ir administracinio pobūdžio pakeitimus, kurie negali turėti įtakos pagalbos priemonės atitikimui bendrosios rinkos reikalavimams. Tačiau taikomos [esamos] pagalbos schemos pradinio biudžeto padidėjimas iki 20 % nelaikomas taikomos [esamos] pagalbos pakeitimu.

2.   Apie šiuos taikomos [esamos] pagalbos pakeitimus pranešama supaprastinta pranešimo forma, pateikta II priede:

<…>

<…>“

7

2003 m. liepos 25 d.Decreto ministeriale n. 256 „Regolamento concernente le modalità di applicazione dell’accisa agevolata sul prodotto denominato biodiesel, ai sensi dell’articolo 21 del decreto legislativo 26 ottobre 1995, n. 504“ (Ministro dekretas Nr. 256 „Reglamentas, kuriuo nustatomos išsamios lengvatinio akcizo tarifo taikymo produktui, vadinamam biodyzelinu, kaip tai suprantama pagal 1995 m. spalio 26 d. Įstatyminio dekreto Nr. 504 21 straipsnį, taisyklės“; GURI, Nr. 212, 2003 m. rugsėjo 12 d., p. 4; toliau – Ministro dekretas Nr. 256/2003) 4 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta:

„Jeigu prašomas [biodyzelino, kuriam netaikomas akcizas] kiekis viršija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ribą, paskirstymas atliekamas tokia tvarka:

8

2008 m. rugsėjo 3 d.Decreto ministeriale n. 156 „Regolamento concernente le modalità di applicazione dell’accisa agevolata sul prodotto denominato “biodiesel”, ai sensi dell’articolo 22-bis, del decreto legislativo 26 ottobre 1995, n. 504“ (Ministro dekretas Nr. 156 „Reglamentas, kuriuo nustatomos išsamios lengvatinio akcizo tarifo taikymo produktui, vadinamam biodyzelinu, kaip tai suprantama pagal 1995 m. spalio 26 d. Įstatyminio dekreto Nr. 504 22a straipsnį, taisyklės“; GURI, Nr. 239, 2008 m. spalio 11 d., p. 4; toliau – Ministro dekretas Nr. 156/2008) 4 straipsnio 3 dalyje buvo nurodyta:

„Kvota, kuri gali būti skirta, paskirstoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams neviršijant prašomų bendrųjų kvotų, atsižvelgiant į atitinkamus įprastinius pajėgumus, apibrėžtus kaip subjekto vidutinio kiekio, nurodyto 2 straipsnio 1 dalies g punkte, ir metinių gamybos pajėgumų, nurodytų 2 straipsnio 1 dalies d punkte, suma, abu šiuos veiksnius siejant su atitinkamomis bendromis vertėmis ir atitinkamai padauginus iš 0,55 ir 0,45. Apskaičiuojant įprastinius pajėgumus atsižvelgiama tik į bendrųjų kvotų prašančius subjektus. Šioje straipsnio dalyje nurodytas paskirstymas 2008 metams atliekamas ne vėliau kaip praėjus 60 dienų nuo 11 straipsnio 3 dalyje nurodyto pranešimo paskelbimo, o 2009 ir 2010 metams – ne vėliau kaip kiekvienų metų vasario 28 d.“

9

2015 m. vasario 17 d.Decreto ministeriale n. 37 „Regolamento recante modalità di applicazione dell’accisa agevolata sul prodotto denominato biodiesel nell’ambito del programma pluriennale 2007-2010, da adottare ai sensi dell’articolo 22-bis del decreto legislativo 26 ottobre 1995, n. 504“ (Ministro dekretas Nr. 37 „Reglamentas, kuriuo nustatomos išsamios lengvatinio akcizo tarifo taikymo produktui, vadinamam biodyzelinu, pagal 2007–2010 m. daugiametę programą, kuri turi būti patvirtinta pagal 1995 m. spalio 26 d. Įstatyminio dekreto Nr. 504 22a straipsnį, taisyklės“; GURI, Nr. 76, 2015 m. balandžio 1 d.; toliau – Ministro dekretas Nr. 37/2015) 1 straipsnis suformuluotas taip:

„1.   [Ministro dekreto Nr. 256/2003] 4 straipsnio 2 dalis performuluojama taip:

„2.   Jeigu prašomas [biodyzelino, kuriam netaikomas akcizas] kiekis viršija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ribą, paskirstymas atliekamas tokia tvarka:

10

Ministro dekreto Nr. 37/2015 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„[Ministro dekreto Nr. 156/2008] 3 straipsnio 4 dalis performuluojama taip:

„4.   Kvota, kuri gali būti skirta, paskirstoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams neviršijant prašomų bendrųjų kvotų, atsižvelgiant į atitinkamus įprastinius pajėgumus, apibrėžtus kaip subjekto vidutinio kiekio, nurodyto 2 straipsnio 1 dalies g punkte, ir metinių gamybos pajėgumų, nurodytų 2 straipsnio 1 dalies d punkte, suma, abu šiuos veiksnius siejant su atitinkamomis bendromis vertėmis ir atitinkamai padauginus iš 0,5 ir 0,5. Apskaičiuojant įprastinius pajėgumus atsižvelgiama tik į bendrųjų kvotų prašančius subjektus.“

11

Ministro dekreto Nr. 37/2015 3 straipsnyje numatyta:

„Nekeičiant istorinių duomenų, pagal kuriuos kiekvienai įmonei buvo leista dalyvauti programose ir skirtos lengvatinėmis sąlygomis apmokestinamo biodyzelino kvotos, šis produktas 2006, 2007, 2008 ir 2009 metais paskirstomas iš naujo, atitinkamai atsižvelgiant į 1 ir 2 straipsniuose nustatytus kriterijus.“

12

Pagrindinės bylos pradėtos Eco Fox, Alpha Trading ir Novaol padavus skundus Consiglio di Stato (Valstybės Taryba, Italija). Prašymo priimti prejudicinį sprendimą faktinės aplinkybės ir motyvai bylose C‑916/19 ir C‑917/19 iš esmės yra tokie patys kaip ir byloje C‑915/19, be to, abiejose bylose pateiktas klausimas yra tapatus.

13

Prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje C‑915/19 faktinės aplinkybės ir motyvai išdėstyti, kaip nurodyta toliau.

14

Siekdama supaprastinti nacionalinės biodyzelino rinkos organizavimą Italijos Respublika vienas po kito priimtais teisės aktais numatė tris atskiras daugiametes veiksmų programas. Šioms programoms buvo gautas išankstinis Komisijos pritarimas pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį.

15

Consiglio di Stato (Valstybės Taryba) dviem sprendimais panaikino tam tikras šių teisės aktų nuostatas, t. y. Ministro dekreto Nr. 256/2003 4 straipsnio 2 dalį ir Ministro dekreto Nr. 156/2008 3 straipsnio 4 dalį. Abi panaikintos nuostatos buvo susijusios su kriterijais, pagal kuriuos biodyzelino gamintojams turėjo būti skiriamas nuo akcizų atleidžiamo produkto kiekis.

16

Kad įvykdytų šiuos sprendimus, ekonomikos ir finansų ministras priėmė Ministro dekretą Nr. 37/2015, kuriuo performuluotos panaikintos nuostatos.

17

Eco Fox buvo viena iš lengvatinių biodyzelino kvotų naudos gavėjų pagal atitinkamas programas. Ji padavė Tribunale amministrativo regionale per il Lazio (Lacijaus regiono administracinis teismas, Italija) skundą dėl Ministro dekreto Nr. 37/2015 panaikinimo ir teigė, kad šiame ministro dekrete numatyta nauja valstybės pagalba.

18

2018 m. liepos 26 d. sprendimu tas teismas šį skundą atmetė. Jis, be kita ko, nusprendė, kad Ministro dekretu Nr. 37/2015 nėra sukurta nauja valstybės pagalbos programa, o kai Consiglio di Stato (Valstybės Taryba) panaikino nuostatas, kuriomis nustatyti ankstesni kriterijai, nekeičiant programų trukmės atgaline data nustatomi tam tikri lengvatinėmis sąlygomis apmokestinamo biodyzelino kvotų skyrimo koeficientai, todėl nėra pareigos pranešti Komisijai apie šį dekretą pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį.

19

Eco Fox dėl šio sprendimo padavė apeliacinį skundą prašymą priimti prejudicinį pateikusiam teismui ir jame, be kita ko, teigė, kad pagrindinėse bylose nagrinėjamas nacionalinės teisės aktas yra nauja valstybės pagalba, nes ankstesnė pagalba buvo panaikinta atgaline data, arba bet kuriuo atveju buvusią pagalbą iš dalies keičianti pagalba, apie kurią, remiantis SESV 108 straipsnio 3 dalimi, turi būti iš anksto pranešta Komisijai.

20

Biodyzeliną gaminanti įmonė Fallimento Mythen mano, kad ieškinys yra iš dalies nepriimtinas ir visiškai nepagrįstas.

21

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad Ministro dekreto Nr. 37/2015 1 ir 2 straipsniais buvo ne pratęsta jau numatytos pagalbos trukmė, bet iš dalies pakeisti šios pagalbos skyrimo kriterijai ir atgaline data nustatytos naujos taisyklės. Šiuo aspektu šio ministro dekreto 3 straipsnis yra visiškai aiškus ir jame nustatyta, kad, nekeičiant istorinių duomenų, pagal kuriuos kiekvienai įmonei buvo leista dalyvauti programose ir skirtos lengvatinėmis sąlygomis apmokestinamo biodyzelino kvotos, to paties produkto kvotos 2006–2009 metams iš naujo nustatomos atsižvelgiant į atitinkamai to ministro dekreto 1 ir 2 straipsniuose nurodytus kriterijus.

22

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme Eco Fox tvirtino, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją Komisijai turi būti iš anksto pranešta apie bet kokį valstybės pagalbos pakeitimą. Tačiau, to teismo teigimu, šiuo aspektu nurodyti 2017 m. birželio 27 d. Sprendimas Congregación de Escuelas Pías Provincia Betania (C‑74/16, EU:C:2017:496) ir 2009 m. birželio 11 d. Sprendimas AEM / Komisija (T‑301/02, EU:T:2009:191) neturi lemiamos reikšmės, nes, be principinių teiginių, juose kalbama apie aktus, kuriais skiriama pagalba, arba aktus, kuriais pagalbos taikymo sritis išplečiama įtraukiant naują gavėjų kategoriją.

23

Be to, Komisija, gavusi proceso šalies skundą, sužinojo apie Ministro dekretą Nr. 37/2015, tačiau šiuo atžvilgiu nepradėjo procedūros prieš Italijos Respubliką. Ši aplinkybė gali rodyti, jog Komisija nemanė, kad pagrindinėse bylose nagrinėjamu nacionalinės teisės aktu nustatoma nauja valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę.

24

Šiomis aplinkybėmis Consiglio di Stato (Valstybės Taryba) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir byloje C‑915/19 pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą (bylose C‑916/19 ir C‑917/19 pateikti klausimai suformuluoti identiškai):

„<…> Teisingumo Teismo prašoma atsakyti, ar, atsižvelgiant į SESV 107 ir 108 straipsnius, [Reglamentą Nr. 659/1999], [Reglamentą Nr. 794/2004] ir galimas paskesnes reikšmingas [Sąjungos] teisės nuostatas, valstybės pagalba, apie kurią privaloma iš anksto pranešti <…> Komisijai, laikytinas toks poįstatyminis norminis aktas, kaip šiuo atveju ginčijamos Ministro dekretu Nr. 37/2015 patvirtintos taisyklės, kurios, tiesiogiai įgyvendinant [Consiglio di Stato (Valstybės Taryba)] sprendimus, kuriais iš dalies panaikintos Komisijai jau pateiktos ankstesnės taisyklės, atgaline data padarė poveikį lengvatinio akcizo už biodyzeliną taikymo tvarkai, atgaline data pakeisdamos naudos paskirstymo to prašančioms įmonėms kriterijus, bet nepratęsdamos mokestinės pagalbos programos trukmės?“

25

2020 m. vasario 10 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimu bylos C‑915/19–C‑917/19 buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis ir priimtas sprendimas.

26

Reikia priminti, kad nacionalinio teismo pateiktiems klausimams dėl Sąjungos teisės aiškinimo, atsižvelgiant į jo paties nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, kurių tikslumo Teisingumo Teismas neprivalo tikrinti, taikoma svarbos prezumpcija. Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto prejudicinio klausimo, tik jeigu, be kita ko, neįvykdyti Teisingumo Teismo procedūros reglamento 94 straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą turinio arba akivaizdu, kad nacionalinio teismo prašomas Sąjungos teisės normos išaiškinimas ar galiojimo vertinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku arba problema hipotetinė (2021 m. birželio 3 d. Sprendimo Bankia, C‑910/19, EU:C:2021:433, 24 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

27

Pirma, kadangi Fallimento Mythen tvirtina, kad prašymai priimti prejudicinį sprendimą yra nepriimtini dėl tariamo Procedūros reglamento 94 straipsnio a punkte nustatytų reikalavimų pažeidimo, reikia priminti, kad, 2020 m. vasario 10 d. Teisingumo Teismo pirmininkui priėmus sprendimą, prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui buvo pateiktas prašymas pateikti informacijos; to teismo buvo paprašyta nurodyti visas reikšmingas faktines aplinkybes, kuriomis remdamasis Teisingumo Teismas galėtų pateikti atsakymą į jo klausimus, ir atitinkamų nacionalinės teisės nuostatų turinį. Atsakymus į šį prašymą Teisingumo Teismas gavo 2020 m. liepos 13 d.

28

Prašymuose priimti prejudicinį sprendimą pateiktos informacijos, kuri buvo papildyta vėliau, pakanka, kad Procedūros reglamento 94 straipsnio a punkte nurodyti reikalavimai būtų laikomi įvykdytais. Tiesa, kad prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo atsakymuose, nurodytuose pirmesniame punkte, išdėstytas tik atitinkamų nacionalinės teisės nuostatų turinys, taigi juose nepateikta papildomų paaiškinimų, susijusių su ginčų pagrindinėse bylose faktinėmis aplinkybėmis. Vis dėlto, kaip paaiškinta atitinkamose nacionalinės teisės nuostatose, nurodytose atsakymuose į Teisingumo Teismo klausimus, prašymuose priimti prejudicinį sprendimą pateiktas faktinių aplinkybių aprašymas leidžia pakankamai suprasti faktines šių ginčų aplinkybes.

29

Antra, nors Italijos vyriausybė formaliai neginčija prašymų priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo, ji tvirtina, kad šiuos prašymus pateikęs teismas nenurodė priežasčių, dėl kurių uždavė abiejose pagrindinėse bylose pateiktą klausimą, ir išdėstė tik tas aplinkybes, kuriomis remiantis galima konstatuoti, kad pagrindinėse bylose nagrinėjamas nacionalinės teisės aktas nėra valstybės pagalba. Vis dėlto iš šių prašymų matyti, kad juos pateikusiam teismui kyla abejonių dėl to, ar pagrindinėse bylose nagrinėjamas pakeitimas yra „nauja pagalba“, kuriai taikoma SESV 108 straipsnio 3 dalyje numatyta pareiga pranešti, ir kad visų pirma jis mano, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją šioje srityje būtent jam neleidžiama atsakyti į šį klausimą.

30

Be to, nors, kaip pabrėžia Fallimento Mythen, užduotų klausimų tekste prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pateikdamas atitinkamų Sąjungos teisės normų, kurį prašo išaiškinti, sąrašą, bendrai nurodo „galimas kitas [Sąjungos] teisės nuostatas“, pakanka pažymėti, kad tas teismas taip pat nurodė konkrečias Sąjungos teisės nuostatas, kurios, jo nuomone, yra reikšmingos pagrindinėse bylose, t. y. SESV 107 ir 108 straipsnius ir reglamentų Nr. 659/1999 ir 794/2004 nuostatas.

31

Darytina išvada, kad remdamasis prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateikta informacija Teisingumo Teismas taip pat gali suprasti priežastis, dėl kurių jis kelia klausimą dėl nurodytų Sąjungos teisės nuostatų išaiškinimo, ir jo nustatytą ryšį tarp šių nuostatų ir ginčams pagrindinėse bylose taikytinų nacionalinės teisės aktų, taigi taip pat laikytina, kad Procedūros reglamento 94 straipsnio c punkte nurodyti reikalavimai yra įvykdyti.

32

Vadinasi, prašymai priimti prejudicinį sprendimą yra priimtini.

33

Savo klausimais prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SESV 107 ir 108 straipsniai ir reglamentų Nr. 659/1999 ir 794/2004 nuostatos turi būti aiškinami taip, kad Komisijos patvirtintos lengvatinės biodyzelino apmokestinimo tvarkos pakeitimas turi būti laikomas nauja pagalba, kuriai taikoma pareiga pranešti pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį, kai šiuo pakeitimu atgaline data keičiami biodyzelino kvotų, kurioms pagal šią tvarką taikomas sumažintas akcizo tarifas, skyrimo kriterijai.

34

Iš Teisingumo Teismo turimos informacijos matyti, kad šie klausimai susiję su daugeliu Komisijos sprendimų, kuriais Komisija paeiliui 2002 m. gegužės 3 d. (pagalba N 461/2001) (OL C 146, 2002, p. 7) (toliau – 2002 m. sprendimas dėl patvirtinimo) patvirtino pirminę pagalbos schemą, paskui 2005 m. birželio 21 d. (pagalba N 582/2004) (OL C 240, 2005, p. 21) ir 2008 m. kovo 11 d. (pagalba N 326/2007) (OL C 134, 2008, p. 1) (toliau atitinkamai – 2005 m. sprendimas dėl patvirtinimo ir 2008 m. sprendimas dėl patvirtinimo) – vėlesnius šios schemos pakeitimus (toliau šie trys sprendimai kartu – atitinkami sprendimai dėl patvirtinimo).

35

Kiekvieną iš šių sprendimų Komisija priėmė gavusi išankstinį Italijos Respublikos pranešimą pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį apie atitinkamos pagalbos schemos redakciją. Tačiau neginčijama, kad nacionalinės teisės aktais, kurių teisėtumas ginčijamas pagrindinėse bylose, buvo pakeisti pagal šią schemą teikiamos naudos paskirstymo kriterijai, apie šį pakeitimą iš anksto nepranešus Komisijai pagal šią nuostatą. Nors Italijos Respublika manė, jog apie šį pakeitimą neturi būti taip pranešta, apeliantės pagrindinėse bylose, kurios visos yra biodyzelino gamintojos, prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme tvirtina, kad tas pakeitimas yra neteisėtas, nes, atsižvelgiant į jo reikšmingumą, apie jį turėjo būti pranešta Komisijai prieš jį įgyvendinant.

36

Šiuo klausimu reikia priminti, kad SESV 107 ir 108 straipsniuose nustatytoje valstybės pagalbos kontrolės sistemoje procedūra skiriasi, nelygu, ar tai esama, ar nauja pagalba. Nors remiantis SESV 108 straipsnio 1 dalimi esama pagalba gali būti teisėtai teikiama, jei Komisija nekonstatavo jos nesuderinamumo, SESV 108 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apie planus suteikti naują pagalbą ar pakeisti esamą pagalbą Komisija turi būti laiku informuota ir šie planai negali būti įgyvendinti, kol procedūroje nepriimtas galutinis sprendimas (2017 m. birželio 27 d. Sprendimo Congregación de Escuelas Pías Provincia Betania, C‑74/16, EU:C:2017:496, 86 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

37

Kaip jau pažymėjo Teisingumo Teismas, pareiga pranešti, numatyta SESV 108 straipsnio 3 dalyje ir patikslinta Reglamento Nr. 659/1999 2 straipsnyje, yra viena iš pagrindinių kontrolės sistemos, kurią SESV įtvirtina valstybės pagalbos srityje, sudedamųjų dalių (žr., be kita ko, 2019 m. kovo 5 d. Sprendimo Eesti Pagar, C‑349/17, EU:C:2019:172, 56 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

38

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau konstatavo, kad priemonės, kurių buvo imtasi įsigaliojus SESV ir kuriomis nustatoma arba keičiama pagalba, turi būti laikomos nauja pagalba, dėl kurios taikoma SESV 108 straipsnio 3 dalyje numatyta pareiga pranešti, o pakeitimai gali būti susiję tiek su esama pagalba, tiek su pirminiais projektais, apie kuriuos buvo pranešta Komisijai (2019 m. lapkričio 14 d. Sprendimo Dilly’s Wellnesshotel, C‑585/17, EU:C:2019:969, 56 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

39

Pagal Reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio b punkto ii papunktį „esama pagalba“, be kita ko, suprantama kaip „patvirtinta pagalba, t. y. Komisijos arba Tarybos patvirtintos pagalbos sistemos [schemos] ir individuali pagalba“. Darytina išvada, kad šiuo atveju nagrinėjama pagalbos schema – tiek pirminės redakcijos, patvirtintos 2002 m. sprendimu dėl patvirtinimo, tiek iš dalies pakeistų redakcijų, patvirtintų 2005 m. ir 2008 m. sprendimais dėl patvirtinimo, patenka į sąvoką „esama pagalba“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą.

40

Reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio c punkte sąvoka „nauja pagalba“ apibrėžta kaip „visa pagalba, t. y. pagalbos sistemos [schemos] ir individuali pagalba, kuri nėra egzistuojanti [esama] pagalba, įskaitant egzistuojančios [esamos] pagalbos pakeitimus“. Šiuo aspektu Reglamento Nr. 794/2004 4 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje nurodyta, kad „[Reglamento Nr. 659/1999] 1 straipsnio c punkte taikomos pagalbos pakeitimai – tai visi pakeitimai, išskyrus grynai formalaus ir administracinio pobūdžio pakeitimus, kurie negali turėti įtakos pagalbos priemonės atitikimui [vidaus] rinkos reikalavimams“.

41

Kaip yra nusprendęs Teisingumo Teismas, pakeitimas negali būti laikomas visiškai formaliu ar administraciniu, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 794/2004 4 straipsnio 1 dalį, jei gali daryti įtaką pagalbos priemonės atitikties vidaus rinkai vertinimui (2013 m. birželio 13 d. Sprendimo HGA ir kt. / Komisija, C‑630/11 P–C‑633/11 P, EU:C:2013:387, 94 punktas).

42

Siekiant nustatyti, ar pagrindinėse bylose nagrinėjamu nacionalinės teisės aktu padarytas pagalbos schemos pakeitimas, kuris gali turėti įtakos jos suderinamumo su vidaus rinka vertinimui – tokiu atveju jis turėtų būti laikomas „esamos pagalbos pakeitimu“, taigi, ir „nauja pagalba“, kuriai taikoma SESV 108 straipsnio 3 dalyje numatyta pareiga pranešti, – reikia atsižvelgti tiek į šio pakeitimo pobūdį ir apimtį, tiek į Komisijos sprendimus dėl patvirtinimo, susijusius su ankstesnėmis šios schemos redakcijomis (pagal analogiją žr. 2018 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Carrefour Hypermarchés ir kt., C‑510/16, EU:C:2018:751, 39–59 punktus).

43

Pirma, kalbant apie šiuo atveju nagrinėjamo pakeitimo pobūdį ir apimtį, pažymėtina, kad pagrindinėse bylose nagrinėjamu nacionalinės teisės aktu atgaline data pakeisti biodyzelino kiekio, kuriam už 2006–2009 finansinius metus taikomas lengvatinis akcizo tarifas, skyrimo pagal šią schemą pagalbą gaunančioms įmonėms kriterijai. Konkrečiai iš Teisingumo Teismo turimos informacijos matyti, kad pagal pagalbos schemos redakcijas, galiojusias prieš priimant šiuos teisės aktus, taikant lengvatinėmis sąlygomis apmokestinamo biodyzelino kvotų paskirstymo kriterijus, reguliavimo lygmeniu nustatytus Ministro dekretu Nr. 256/2003, vėliau Ministro dekretu Nr. 156/2008, kiekvienos atitinkamos įmonės gamybos pajėgumams teko ne toks svarbus vaidmuo, nes Ministro dekretu Nr. 156/2008 pradinis svertinis 0,4 koeficientas buvo padidintas iki 0,45, ir, priešingai, buvo pabrėžiama ankstesnė kiekvienos atitinkamos įmonės gamyba, t. y. biodyzelino kiekis, kurį ta įmonė iš tikrųjų pateikė į rinką ankstesniais metais, nes Ministro dekretu Nr. 156/2008 pradinis svertinis 0,6 koeficientas buvo sumažintas iki 0,55.

44

Didesnės svarbos suteikimas kiekvienos atitinkamos įmonės ankstesnės gamybos kriterijui lėmė, kad vadinamiesiems „istoriniams“ gamintojams, daugelį metų veikiantiems biodyzelino sektoriuje, kiekvieną kartą būdavo skiriamas didesnis lengvatinėmis sąlygomis apmokestinamo biodyzelino kiekis nei gamintojams, kurie, nors ir turi didesnius gamybos pajėgumus, į šią rinką įžengė tik neseniai. Consiglio di Stato (Valstybės Taryba) panaikinus nacionalinės teisės nuostatas, kuriose buvo numatyti lengvatinėmis sąlygomis apmokestinamo biodyzelino kiekio skyrimo kriterijai, Italijos teisės aktų leidėjas priėmė pagrindinėse bylose nagrinėjamą nacionalinės teisės aktą, pagal kurį kiekvienos atitinkamos įmonės ankstesnės gamybos ir gamybos pajėgumų kriterijai koreguojami taikant tą patį koeficientą, t. y. 0,5 dėl kiekvieno kriterijaus.

45

Atsižvelgiant į tai, reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš Teisingumo Teismui pateiktos informacijos, kurią turi patikrinti prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pagrindinėse bylose nagrinėjamu nacionalinės teisės aktu nedaromas poveikis nei pagalbos gavėjų, kuriems anksčiau buvo leista pasinaudoti lengvatų schema, ratui, nei 2008 m. sprendimu dėl patvirtinimo Komisijos patvirtintos pagalbos schemos biudžetui ir nepratęsiama šios schemos trukmė. Be to, nedaromas poveikis nei produkto, kuriam taikomas lengvatinis akcizo tarifas, apibrėžčiai, nei pačiam šiam tarifui.

46

Antra, dėl atitinkamų sprendimų dėl patvirtinimo reikia priminti, kad Komisijos sprendimai, kuriais patvirtinama pagalbos schema, kaip SESV 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto bendrojo valstybės pagalbos nesuderinamumo su bendrąja rinka principo išimtys, turi būti aiškinami griežtai (2018 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Carrefour Hypermarchés ir kt., C‑510/16, EU:C:2018:751, 37 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

47

Be to, pagal suformuotą jurisprudenciją, aiškinant tokius Komisijos sprendimus, reikia nagrinėti ne tik jų tekstą, bet ir remtis atitinkamos valstybės narės atliktu pranešimu (2018 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Carrefour Hypermarchés ir kt., C‑510/16, EU:C:2018:751, 38 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

48

Nagrinėjamu atveju iš atitinkamų sprendimų dėl patvirtinimo matyti, kad produkto kiekio, kuriam taikomas lengvatinis akcizo tarifas, skyrimo pagal šią schemą pagalbą gaunančioms įmonėms kriterijai nėra aplinkybė, kuria remdamasi Komisija patvirtino ankstesnes pagrindinėse bylose nagrinėjamos pagalbos schemos redakcijas.

49

Kalbant konkrečiai, nors neginčijama, kad Komisijai buvo pranešta apie biodyzelino kiekio, kuriam taikoma lengvatinė apmokestinimo tvarka, skyrimo kriterijus, bent jau pranešant apie pakeitimus, dėl kurių priimtas 2008 m. sprendimas dėl patvirtinimo, šie kriterijai nebuvo aiškiai išnagrinėti nė viename iš atitinkamų sprendimų dėl patvirtinimo.

50

Atitinkamos pagalbos schemos suderinamumas su vidaus rinka nagrinėtas remiantis kitais aspektais, be kita ko, konkrečiai kalbant apie 2008 m. sprendimą dėl patvirtinimo, – sąlygomis, nustatytomis Bendrijos rekomendacijų dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai (OL C 37, 2001, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 76) E.3.3 skirsnyje, kuris susijęs su veiklos pagalba energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybai. Taigi to sprendimo 32 ir 36 konstatuojamosios dalyse Komisija patikrino, ar produktų, kuriems taikoma mokesčių lengvata, apibrėžtis atitinka šių rekomendacijų 6 punktą ir 2003 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/30/EB dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte (OL L 123, 2003, p. 42; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 31 t., p. 188). Minėto sprendimo 38–45 punktuose Komisija patikrino, ar pagalbos apskaičiavimas atitinka minėtų taisyklių 56 punkte nustatytus kriterijus ir ar dėl jo galima atmesti per didelės kompensacijos rizikos galimybę. Šiomis aplinkybėmis Komisija atsižvelgė į tai, kad mokesčių lengvata egzistavo kartu su biodegalams numatyta pareiga išleisti juos vartoti.

51

Nei iš atitinkamų sprendimų dėl patvirtinimo, nei iš Teisingumo Teismui šiose bylose pateiktų pastabų nematyti, kad pagrindinėse bylose nagrinėjamu nacionalinės teisės aktu padaryti lengvatinėmis sąlygomis apmokestinamų biodyzelino kvotų skyrimo pagalbą gaunančioms įmonėms kriterijų pakeitimai gali daryti įtaką kokiam nors tuose sprendimuose pateiktų vertinimų aspektui. Be to, vien tai, kad atitinkama valstybė narė praneša Komisijai apie nacionalinės teisės akto projektą, kuriame numatyta pagalbos schema, apie kurią pranešta Komisijai, visiškai nereiškia, kad visos šio projekto dalys turi būti laikomos esminėmis, jei, kaip šiuo atveju, po šio pranešimo priimamas sprendimas, kuriuo Komisija patvirtina atitinkamą pagalbos schemą. Iš tiesų dėl tokio požiūrio sąvoka „esamos pagalbos pakeitimas“, kaip matyti iš pačios Reglamento Nr. 794/2004 4 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio formuluotės, primintos šio sprendimo 40 punkte, apima ne visus esamos pagalbos pakeitimus, o tik tuos, kuriais daroma įtaka šios pagalbos suderinamumo su vidaus rinka vertinimui.

52

Tiesa, iš 2002 m. sprendimo dėl patvirtinimo 23 konstatuojamosios dalies, 2005 m. sprendimo dėl patvirtinimo 22 konstatuojamosios dalies ir 2008 m. sprendimo dėl patvirtinimo 46 konstatuojamosios dalies matyti, kad Italijos valdžios institucijos įsipareigojo Komisijai pateikti metines ataskaitas, kad būtų stebima, ar nėra suteikiama per didelė kompensacija. Šiose ataskaitose visų pirma turėjo būti nurodytos žaliavų sąnaudos ir gamybos sąnaudos, skirtos kvotos ir bendrovės, kurioms jos buvo skirtos, taip pat visi kiti duomenys, kuriais remdamasi Komisija gali įvertinti, ar iš tikrųjų suteikta per didelė kompensacija. Italijos valdžios institucijoms taip pat buvo priminta, kad jos turi iš anksto pranešti Komisijai apie kiekvieną pagalbos suteikimo sąlygų pakeitimą.

53

Vis dėlto, pirma, iš 2005 m. sprendimo dėl patvirtinimo 17 konstatuojamosios dalies ir 2008 m. sprendimo dėl patvirtinimo 44 konstatuojamosios dalies konkrečiai matyti, kad per didelės kompensacijos rizika kyla ne dėl pačių lengvatinėmis sąlygomis apmokestinamo produkto paskirstymo kriterijų, bet priklauso nuo energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių sąnaudų ir įprasto dyzelino rinkos kainos santykio. Tol, kol pagalba tik padengia šių dviejų sumų skirtumą, esant galimybei gauti pagrįstą pelną, per didelė kompensacija negalima.

54

Be to, nors dėl pagrindinėse bylose nagrinėjamo pakeitimo buvo pakeista svarba, teikiama dviem veiksniams, kuriuos Italijos teisės aktų leidėjas laiko reikšmingais skirstant pagalbą, t. y. kiekvienos atitinkamos įmonės faktinei ankstesnei gamybai ir gamybos pajėgumams, šie du kriterijai išlieka reikšmingi ir net dabar vertinami vienodai pagal pagrindinėse bylose nagrinėjamos redakcijos pagalbos schemą, todėl, atsižvelgiant į tai, kad akcizo tarifas buvo išlaikytas, atitinkamas pakeitimas negali paneigti 2008 m. sprendimo dėl patvirtinimo 45 konstatuojamojoje dalyje Komisijos padarytos išvados, kad pagal atitinkamą pagalbos schemą tik kiekvienos pagalbą gaunančios įmonės produkcijos daliai gali būti taikomas lengvatinis akcizo tarifas.

55

Antra, negalima konstatuoti, kad bendra nuoroda, kaip antai pateikta 2005 m. sprendimo dėl patvirtinimo 22 konstatuojamojoje dalyje, pagal kurią Italijos valdžios institucijos turi iš anksto pranešti Komisijai apie kiekvieną pagalbos skyrimo sąlygų pakeitimą, turi būti aiškinama taip, kad dėl jos pakeičiama SESV 108 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos pranešti apimtis, nes, kaip matyti iš šio sprendimo 39–41 punktų, ji taikoma tik esamos pagalbos pakeitimams, kurie gali daryti įtaką pagalbos priemonės atitikties vidaus rinkai vertinimui. Beje, tai patvirtina aplinkybė, kad 2008 m. sprendimo dėl patvirtinimo 48 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė šią pareigą pranešti apie pagalbos schemos pakeitimus ir aiškiai pažymėjo, kad toks pranešimas turi būti pateiktas laikantis SESV 108 straipsnio 3 dalies ir atitinkamų reglamentų Nr. 659/1999 ir 794/2004 nuostatų.

56

Trečia, aplinkybė, kad dėl pagrindinėse bylose nagrinėjamame nacionalinės teisės akte atlikto naudos paskirstymo kriterijų apibrėžimo iš naujo kai kuriems pagalbos gavėjams skiriama mažiau nei iš pradžių numatyta lengvatinėmis sąlygomis apmokestinamo biodyzelino kvotų, o kitiems pagalbos gavėjams padidintos kvotos, negali daryti įtakos atitinkamuose sprendimuose dėl patvirtinimo pateiktam Komisijos vertinimui, kurį atlikusi ji konstatavo, kad atitinkama pagalbos schema yra suderinama su vidaus rinka. Kalbant konkrečiai, Teisingumo Teismo turima informacija, kurią turi patikrinti prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, neįrodo, kad šiuo pakeitimu buvo paneigtas atitinkamos pagalbos schemos tikslas sumažinti biodyzelino ir jo mišinio gamintojų patiriamas išlaidas arba atitinkamai Komisijos atliktas vertinimas, pagal kurį tiek pradinės redakcijos, tiek pakeistų redakcijų pagalbos schema, kaip priemonė, kuria skatinama atsinaujinančioji energija, taigi, ir aplinkos apsauga, buvo ir tebėra suderinama su Sąjungos teise.

57

Reikia pridurti, kad šis atitinkamų sprendimų dėl patvirtinimo aiškinimas taip pat suderinamas su Teisingumo Teismo jurisprudencija, pagal kurią, kalbant apie pagalbos schemą, Komisija gali apsiriboti nagrinėjamos schemos bendrų ir abstrakčių savybių tyrimu ir neprivalo nagrinėti kiekvieno konkretaus taikymo atvejo, taigi Komisijos kontrolė neturi būti susijusi su individualia kiekvienos atitinkamos įmonės padėtimi (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Carrefour Hypermarchés ir kt., C‑510/16, EU:C:2018:751, 32 punktą ir nurodytą jurisprudenciją ir 2021 m. kovo 4 d. Sprendimo Komisija / Fútbol Club Barcelona, C‑362/19 P, EU:C:2021:169, 65 punktą). Iš tiesų, taikant pagalbos schemą, Komisija gali tik vertinti, ar ši schema yra būtina norint pasiekti vieną iš SESV 107 straipsnio 3 dalyje nurodytų tikslų (2013 m. birželio 13 d. Sprendimo HGA ir kt. / Komisija, C‑630/11 P–C‑633/11 P, EU:C:2013:387, 114 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

58

Iš to matyti, kad pagal pagrindinėse bylose nagrinėjamą pagalbos schemą skiriamos pagalbos paskirstymo kriterijų pakeitimas nepadarė poveikio šios schemos elementams, kaip atitinkamuose sprendimuose dėl patvirtinimo juos vertino Komisija, tikrindama minėtos schemos suderinamumą su vidaus rinka (pagal analogiją žr. 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Rittinger ir kt., C‑492/17, EU:C:2018:1019, 59 punktą). Todėl šis pakeitimas nėra „esamos pagalbos pakeitimas“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio c punktą ir Reglamento Nr. 794/2004 4 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį, vadinasi, ir ne „nauja pagalba“, kuriai taikoma SESV 108 straipsnio 3 dalyje numatyta pareiga pranešti. Darytina išvada, kad jo įgyvendinimas negali būti laikomas neteisėtu vien dėl to, kad apie jį iš anksto nebuvo pranešta Komisijai.

59

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti: SESV 107 ir 108 straipsniai ir reglamentų Nr. 659/1999 ir 794/2004 nuostatos turi būti aiškinami taip, kad Komisijos patvirtintos lengvatinės biodyzelino apmokestinimo tvarkos pakeitimas neturi būti laikomas nauja pagalba, kuriai taikoma pareiga pranešti pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį, kai šiuo pakeitimu atgaline data keičiami biodyzelino kvotų, kurioms pagal šią tvarką taikomas sumažintas akcizo tarifas, skyrimo kriterijai, jeigu minėtas pakeitimas nedaro poveikio atitinkamos pagalbos schemos elementams, kaip juos vertino Komisija, tikrindama ankstesnių tos schemos redakcijų suderinamumą su vidaus rinka.

60

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:

SESV 107 ir 108 straipsniai ir 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias [SESV 108] straipsnio taikymo taisykles, iš dalies pakeisto 2013 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 734/2013, ir 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinančio Reglamentą Nr. 659/1999, nuostatos turi būti aiškinami taip, kad Komisijos patvirtintos lengvatinės biodyzelino apmokestinimo tvarkos pakeitimas neturi būti laikomas nauja pagalba, kuriai taikoma pareiga pranešti pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį, kai šiuo pakeitimu atgaline data keičiami biodyzelino kvotų, kurioms pagal šią tvarką taikomas sumažintas akcizo tarifas, skyrimo kriterijai, jeigu minėtas pakeitimas nedaro poveikio atitinkamos pagalbos schemos elementams, kaip juos vertino Komisija, tikrindama ankstesnių tos schemos redakcijų suderinamumą su vidaus rinka.