EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62019CJ0502

2019 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas.
Baudžiamoji byla prieš Oriol Junqueras Vies.
Tribunal Supremo prašymas priimti prejudicinį sprendimą.
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Pagreitinta procedūra – Institucinė teisė – Baudžiamojoje byloje suimtas Europos Sąjungos pilietis, išrinktas į Europos Parlamentą – ESS 14 straipsnis – Sąvoka „Europos Parlamento narys“ – SESV 343 straipsnis – Sąjungos uždaviniams įvykdyti būtini imunitetai – Protokolas (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų – 9 straipsnis – Europos Parlamento nariams galiojantys imunitetai – Kelionės imunitetas – Sesijos imunitetai – Šių įvairių imunitetų taikymo sritis ratione personae, ratione temporis ir ratione materiae – Europos Parlamento panaikinamas imunitetas – Nacionalinio teismo prašymas panaikinti imunitetą – Aktas dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise – 5 straipsnis – Mandatas – 8 straipsnis – Rinkimų procesas – 12 straipsnis – Europos Parlamento narių įgaliojimų tikrinimas oficialiai paskelbus rinkimų rezultatus – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 39 straipsnio 2 dalis – Europos Parlamento narių rinkimai remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise laisvu ir slaptu balsavimu – Teisė būti kandidatu.
Byla C-502/19.

ECLI identifier: ECLI:EU:C:2019:1115

 TEISINGUMO TEISMO (didžioji kolegija) SPRENDIMAS

2019 m. gruodžio 19 d. ( *1 )

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Pagreitinta procedūra – Institucinė teisė – Baudžiamojoje byloje suimtas Europos Sąjungos pilietis, išrinktas į Europos Parlamentą – ESS 14 straipsnis – Sąvoka „Europos Parlamento narys“ – SESV 343 straipsnis – Sąjungos uždaviniams įvykdyti būtini imunitetai – Protokolas (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų – 9 straipsnis – Europos Parlamento nariams galiojantys imunitetai – Kelionės imunitetas – Sesijos imunitetai – Šių įvairių imunitetų taikymo sritis ratione personae, ratione temporis ir ratione materiae – Europos Parlamento panaikinamas imunitetas – Nacionalinio teismo prašymas panaikinti imunitetą – Aktas dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise – 5 straipsnis – Mandatas – 8 straipsnis – Rinkimų procesas – 12 straipsnis – Europos Parlamento narių įgaliojimų tikrinimas oficialiai paskelbus rinkimų rezultatus – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 39 straipsnio 2 dalis – Europos Parlamento narių rinkimai remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise laisvu ir slaptu balsavimu – Teisė būti kandidatu“

Byloje C‑502/19

dėl Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija) 2019 m. liepos 1 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo tą pačią dieną, pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš

Oriol Junqueras Vies,

dalyvaujant

Ministerio Fiscal,

Abogacía del Estado,

Partido político VOX,

TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas K. Lenaerts, pirmininko pavaduotoja R. Silva de Lapuerta, kolegijų pirmininkai J.‑C. Bonichot, A. Arabadjiev, A. Prechal, L. S. Rossi ir I. Jarukaitis, teisėjai E. Juhász, J. Malenovský (pranešėjas), L. Bay Larsen, C. Toader, N. Piçarra, A. Kumin, N. Jääskinen ir N. Wahl,

generalinis advokatas M. Szpunar,

posėdžio sekretorė M. Ferreira, vyriausioji administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2019 m. spalio 14 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

O. Junqueras Vies, atstovaujamo abogado A. Van den Eynde Adroer,

Ministerio Fiscal, atstovaujamos F. Cadena Serrano, C. Martinez‑Pereda, J. Moreno Verdejo ir J. Zaragoza Aguado,

Partido político VOX, atstovaujamos abogada M. Castro Fuertes, padedamos procuradora M. Hidalgo López,

Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos S. Centeno Huerta ir A. Rubio González,

Europos Parlamento, atstovaujamo C. Burgos, F. Drexler ir N. Görlitz,

Europos Komisijos, atstovaujamos F. Erlbacher ir I. Martínez del Peral,

susipažinęs su 2019 m. lapkričio 12 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl Protokolo (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų (OL C 326, 2012, p. 266; toliau – Protokolas dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų) 9 straipsnio išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Oriol Junqueras Vies ieškinį, pateiktą tuo pačiu metu vykstant su juo susijusiam baudžiamajam procesui, dėl Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija) nutarties, kuria po 2019 m. gegužės 26 d. oficialiai paskelbtų rinkimų į Europos Parlamentą rezultatų buvo atsisakyta panaikinti suėmimą, jam taikytą nuo 2017 m. lapkričio mėn., kad jis galėtų įvykdyti Ispanijos teisėje nustatytą reikalavimą, siekiant įgyti šio Parlamento nario statusą.

Teisinis pagrindas

Sąjungos teisė

Protokolas dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų

3

Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų III skyriuje „Europos Parlamento nariai“, kuriame yra, be kita ko, jo 9 straipsnis, nustatyta:

„Europos Parlamento nariai sesijų metu naudojasi:

a)

savo valstybės teritorijoje – imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami Parlamento nariams;

b)

visų kitų valstybių narių teritorijose – imunitetu nuo bet kokios sulaikymo priemonės ir patraukimo atsakomybėn.

Imunitetas taip pat galioja Europos Parlamento nariams vykstant į Europos Parlamento susitikimų vietą arba grįžtant iš jos.

Imunitetu negali naudotis narys, užkluptas darantis nusikaltimą, taip pat joks imunitetas negali sukliudyti Europos Parlamentui pasinaudoti savo teise atšaukti vieno iš narių imunitetą.“

Rinkimų aktas

4

Prie 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas pridėtas Aktas dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise (OL L 278, 1976, p. 1) paskutinį kartą buvo iš dalies pakeistas 2002 m. birželio 25 d. ir rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimu 2002/772/EB, Euratomas (OL L 283, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 137, toliau – Rinkimų aktas).

5

Rinkimų akto 1 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Europos Parlamento narių rinkimai vyksta remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, yra laisvi ir slapti.

6

Šio akto 5 straipsnis suformuluotas taip:

„1.   Penkerių metų kadencija, kuriai išrenkami Europos Parlamento nariai, prasideda prasidėjus pirmajai sesijai po kiekvienų rinkimų.

<…>

2.   Kiekvieno Europos Parlamento nario mandatas pradeda ir baigia galioti tuo pat metu kaip 1 dalyje nurodytas laikotarpis.“

7

Minėto akto 6 straipsnio 2 dalyje numatyta:

„Europos Parlamento nariai naudojasi privilegijomis ir imunitetais, taikytinais jiems remiantis 1965 m. balandžio 8 d. [Protokolu dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų].“

8

To paties akto 8 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyta:

„Remiantis šio Akto nuostatomis, rinkimų procedūrą kiekvienoje valstybėje narėje reglamentuoja jos nacionalinės nuostatos.“

9

Rinkimų akto 11 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta:

„3.   Nepažeidžiant [SESV 229] straipsnio nuostatų, Europos Parlamentas nešaukiamas susirenka pirmą antradienį praėjus mėnesiui nuo rinkimų laikotarpio pabaigos.

4.   Kadenciją baigiantis Europos Parlamentas nutraukia darbą naujam Europos Parlamentui susirinkus į pirmąjį posėdį.“

10

Šio akto 12 straipsnyje numatyta:

„Europos Parlamentas patikrina Europos Parlamento narių įgaliojimus. Šiuo tikslu jis atsižvelgia į valstybių narių oficialiai paskelbtus rezultatus ir sprendžia visus ginčus, galinčius kilti dėl šio Akto nuostatų, išskyrus ginčus, kylančius dėl šiame Akte minimų nacionalinės teisės nuostatų.“

Ispanijos teisė

Ispanijos Konstitucija

11

Ispanijos Konstitucijos 71 straipsnyje nustatyta:

„1.   Deputatų Rūmų ir Senato nariai naudojasi neliečiamybe dėl vykdant savo pareigas pareikštos nuomonės.

2.   Įgaliojimų laikotarpiu Deputatų Rūmų ir Senato nariai taip pat turi imunitetą ir juos laikinai sulaikyti galima tik užklupus vykdant nusikalstamą veiką. Negalima jiems pareikšti kaltinimų arba vykdyti jų baudžiamojo persekiojimo be išankstinio Deputatų Rūmų ar Senato leidimo.

3.   Kompetenciją nagrinėti baudžiamąsias bylas, iškeltas Deputatų Rūmų ir Senato nariams, turi Tribunal Supremo [(Aukščiausiasis Teismas)] baudžiamųjų bylų kolegija.

<…>“

Rinkimų įstatymas

12

Pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms taikytinos redakcijos 1985 m. birželio 19 d.Ley orgánica 5/1985, de Régimen Electoral General (Pagrindinis įstatymas Nr. 5/1985 dėl bendrosios rinkimų tvarkos) (BOE, Nr. 147, 1985 m. birželio 20 d., p. 19110) (toliau – Rinkimų įstatymas) 224 straipsnyje nustatyta:

„1.   Junta Electoral Central [(Centrinė rinkimų komisija, Ispanija)] ne vėliau kaip dvidešimtą dieną po rinkimų suskaičiuoja balsus nacionaliniu lygmeniu, paskirsto atitinkamus mandatus kiekvienam kandidatui ir paskelbia išrinktus narius.

2.   Išrinkti kandidatai per penkias dienas nuo paskelbimo apie jų išrinkimą [Centrinėje rinkimų komisijoje] turi duoti priesaiką arba pasižadėti laikytis Konstitucijos. Šiam terminui suėjus, [Centrinė rinkimų komisija] paskelbia, kad atitinkami Europos Parlamento narių, neprisiekusių ar nepasižadėjusių laikytis Konstitucijos, mandatai yra laisvi, ir sustabdo visų privilegijų, kurios jiems galėtų priklausyti dėl vykdomų pareigų, galiojimą, kol jie tai padarys.

<…>“

Deputatų Rūmų statutas

13

1982 m. vasario 10 d.Reglamento del Congreso de los Diputados (Deputatų Rūmų statutas) (BOE, Nr. 55, 1982 m. kovo 5 d., p. 5765) 20 straipsnyje numatyta:

„1.   Išrinktu paskelbtas Deputatų Rūmų narys tampa visateisiu Deputatų Rūmų nariu, kai įvykdo visas šias sąlygas:

1)

Generaliniam sekretoriatui pateikia kompetentingos rinkimų įstaigos išduotus įgaliojimus;

2)

per [Rinkimų įstatyme] nustatytus terminus užpildo savo veiklos deklaraciją;

3)

pirmame plenariniame posėdyje, kuriame dalyvauja, pasižada arba duoda priesaiką laikytis Konstitucijos.

2.   Teisės ir privilegijos galioja nuo momento, kai Deputatų Rūmų narys paskelbiamas išrinktu. Vis dėlto, jeigu įvykus trims plenariniams posėdžiams Deputatų Rūmų narys neįgyja tokio statuso pagal ankstesnį punktą, jam šios teisės ir privilegijos negalioja tol, kol neįgyjamas toks statusas.“

Baudžiamojo proceso kodeksas

14

Pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms taikytinos redakcijos Ley de Enjuiciamiento Criminal (Baudžiamojo proceso kodeksas) 384a straipsnyje nustatyta:

„Kai įsiteisėja nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje ir paskiriamas suėmimas dėl nusikalstamos veikos, kurią padarė asmuo, dalyvavęs ginkluotų gaujų arba teroristų ar sukilėlių veikloje arba su jais susijęs, kaltinamojo viešųjų funkcijų ar pareigų vykdymas automatiškai sustabdomas, kol jam taikomas suėmimas.“

15

Šio kodekso 503 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„1.   Suėmimas gali būti skirtas tik tada, kai įvykdytos šios sąlygos:

1)

baudžiamojoje byloje nustatyta viena arba kelios veikos, turinčios nusikalstamos veikos, už kurią skiriama dvejų metų arba ilgesnė laisvės atėmimo, arba trumpesnė laisvės atėmimo bausmė, jeigu asmuo, kurio atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas, arba kaltinamasis buvo anksčiau pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo ir dėl jo nėra išnykęs teistumas ir jis negali būti panaikintas, požymių.

<…>

2)

baudžiamojoje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo, dėl kurio suėmimo turi būti priimta nutartis, yra atsakingas dėl nusikalstamos veikos;

3)

taikant suėmimą siekiama kurio nors iš šių tikslų:

a)

užtikrinti, kad asmuo, kurio atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas, arba kaltinamasis dalyvautų procese, kai pagrįstai galima daryti išvadą, kad yra pasislėpimo rizika.

<…>“

16

Minėto kodekso 750–754 straipsniuose išdėstyta:

„750 straipsnis

Teismas, nusprendęs, kad reikia pradėti Cortes [(Senatas ir Deputatų Rūmai)] nario baudžiamąjį persekiojimą dėl nusikalstamos veikos, tuo atveju, jei vyksta Cortes [(Senatas ir Deputatų Rūmai,)] sesija, proceso prieš jį nepradeda, kol viena iš teisėkūros institucijų, kurios narys yra tas asmuo, neduoda atitinkamo leidimo.

751 straipsnis

Jeigu Cortes narys buvo užkluptas darantis nusikalstamą veiką, jis gali būti laikinai sulaikytas ir dėl jo gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas be pirmesniame straipsnyje nurodyto leidimo, tačiau per dvidešimt keturias valandas nuo laikino sulaikymo arba pranešimo apie įtarimą apie tai turi būti pranešta atitinkamai teisėkūros institucijai.

Atitinkamai teisėkūros institucijai taip pat pranešama apie tai, kad nagrinėjama byla dėl asmens, kuris buvo išrinktas Cortes nariu pradėjus jo baudžiamąjį persekiojimą.

752 straipsnis

Jeigu Cortes nario baudžiamasis persekiojimas pradėtas laikotarpiu tarp Parlamento sesijų, bylą nagrinėjantis teismas apie tai nedelsdamas turi pranešti atitinkamai teisėkūros institucijai.

Tokią pareigą jis turi ir tuo atveju, kai išrinkto Cortes nario baudžiamasis persekiojimas pradėtas prieš Cortes susirenkant į pirmąjį posėdį.

753 straipsnis

Bet kuriuo atveju teismo kancleris sustabdo bylos nagrinėjimą nuo tos dienos, kurią [Senatui arba Deputatų Rūmams] buvo pateikta informacija, neatsižvelgdamas į tai, ar vyksta Parlamento sesija, ar yra laikotarpis tarp sesijų; byla nenagrinėjama, kol atitinkama teisėkūros institucija nepriima atitinkamo sprendimo.

754 straipsnis

Jeigu [Senatas arba Deputatų Rūmai] nesuteikia prašomo leidimo, bylos dalis dėl Cortes nario nutraukiama, tačiau bylos dalis dėl kitų kaltinamųjų nagrinėjama toliau.“

Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

17

Tuo metu, kai buvo priimtas 2017 m. rugsėjo 6 d.Ley 19/2017 del Parlamento de Cataluña, reguladora del referéndum de autodeterminación (Katalonijos Parlamento įstatymas Nr. 19/2017, kuriuo reglamentuojamas referendumas dėl apsisprendimo) (DOGC Nr. 7449A, 2017 m. rugsėjo 6 d., p. 1) ir 2017 m. rugsėjo 8 d.Ley 20/2017 del Parlamento de Cataluña, de transitoriedad jurídica y fundacional de la República (Katalonijos Parlamento įstatymas Nr. 20/2017 dėl pereinamojo laikotarpio, per kurį įtvirtinama teisės sistema ir sukuriama Respublika) (DOGC Nr. 7451A, 2017 m. rugsėjo 8 d., p. 1), taip pat 2017 m. spalio 1 d. surengtas pirmajame iš minėtų dviejų įstatymų (jo nuostatų galiojimas sustabdytas Tribunal Constitucional (Konstitucinis Teismas, Ispanija) sprendimu) numatytas referendumas dėl apsisprendimo, apeliantas pagrindinėje byloje – Oriol Junqueras Vies buvo Gobierno autonómico de Cataluña (Katalonijos autonominė vyriausybė, Ispanija) pirmininko pavaduotojas.

18

Priėmus minėtus įstatymus ir įvykus minėtam referendumui Ministerio fiscal (Prokuratūra, Ispanija), Abogado del Estado (valstybės advokatas, Ispanija) ir Partido político VOX (politinė partija VOX) inicijavo baudžiamąją bylą keliems asmenims, įskaitant O. Junqueras Vies, manydami, kad jie dalyvavo separatistiniame procese ir padarė tris nusikalstamas veikas, kurios kvalifikuojamos kaip nusikaltimai – pirma, kaip „sukilimas“ arba „maištas“, antra, kaip „nepaklusnumas“ ir, trečia, kaip „lėšų pasisavinimas“.

19

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 503 straipsnį įgyvendinant 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį vykstant ikiteisminiam tyrimui šioje baudžiamojoje byloje O. Junqueras Vies buvo paskirtas suėmimas. Nuo to laiko ši nutartis pratęsta kelis kartus, todėl šiam asmeniui vis dar buvo taikomas suėmimas tuo momentu, kai buvo pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą, dėl kurio priimamas šis sprendimas.

20

Jau pradėjus minėtos baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo etapą O. Junqueras Vies iškėlė savo kandidatūrą 2019 m. balandžio 28 d. vykusiuose Congreso de los Diputados (Deputatų Rūmai, Ispanija) rinkimuose, kuriuose jis buvo išrinktas Deputatų Rūmų nariu.

21

2019 m. gegužės 14 d. nutartimi Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) nutarė, kad Deputatų Rūmų nereikia prašyti Ispanijos Konstitucijos 71 straipsnio 2 dalyje numatyto išankstinio leidimo, nes O. Junqueras Vies išrinktas Parlamento nariu po to, kai buvo pradėta, be kita ko, jam iškeltos baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo stadija. Iš tikrųjų, remiantis šio teismo jurisprudencija, minėtoje Konstitucijos nuostatoje numatytas imunitetas Ispanijos Parlamento nariams taikomas tik tų baudžiamųjų bylų atžvilgiu, kuriose teisminio nagrinėjimo stadija nebuvo pradėta tuo momentu, kai jie buvo išrinkti arba įgijo Deputatų Rūmų arba Senato nario statusą.

22

Ta pačia nutartimi Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas), išnagrinėjęs atitinkamą O. Junqueras Vies prašymą, išimties tvarka suteikė jam leidimą išeiti iš įkalinimo įstaigos, kad, prižiūrimas policijos, galėtų dalyvauti pirmajame plenariniame Deputatų Rūmų posėdyje ir taip įvykdyti Deputatų Rūmų statuto 20 straipsnyje numatytus reikalavimus, susijusius su nario vietos užėmimu.

23

Įvykdęs šiuos reikalavimus ir užėmęs savo vietą O. Junqueras Vies grįžo į įkalinimo įstaigą, tada jo, kaip Parlamento nario, funkcijų vykdymas buvo sustabdytas 2019 m. gegužės 24 d. Deputatų Rūmų Biuro sprendimu, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 384a straipsniu.

24

Pažymėtina, kad jam iškeltos baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo stadijoje O. Junqueras Vies taip pat iškėlė savo kandidatūrą 2019 m. gegužės 26 d. vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose. Iš 2019 m. birželio 13 d. Centrinės rinkimų komisijos sprendime „Paskelbimas apie 2019 m. gegužės 26 d. vykusiuose rinkimuose išrinktus Europos Parlamento narius“ (BOE, Nr. 142, 2019 m. birželio 14 d., p. 62477), priimtame vadovaujantis Rinkimų įstatymo 224 straipsnio 1 dalimi, oficialiai paskelbtų rinkimų rezultatų matyti, kad O. Junqueras Vies šiuose rinkimuose buvo išrinktas į Europos Parlamentą. Be to, šiuo sprendimu, kaip numatyta toje pačioje nuostatoje, Centrinė rinkimų komisija išrinktiems nariams, įskaitant O. Junqueras Vies, paskirstė Ispanijos Karalystei skirtas vietas Europos Parlamente.

25

2019 m. birželio 14 d. nutartimi Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) atmetė O. Junqueras Vies prašymą išimties tvarka suteikti jam leidimą išeiti, prižiūrimam policijos, iš įkalinimo įstaigos, kad galėtų atvykti į Centrinę rinkimų komisiją ir duoti priesaiką arba pasižadėti laikytis Ispanijos Konstitucijos, kaip to reikalaujama pagal Rinkimų įstatymo 224 straipsnio 2 dalį.

26

2019 m. birželio 20 d. Centrinė rinkimų komisija priėmė sprendimą, jame konstatavo, kad O. Junqueras Vies nedavė minėtos priesaikos arba nepasižadėjo, tad, vadovaujantis Rinkimų įstatymo 224 straipsnio 2 dalimi, jam skirta vieta Europos Parlamente buvo paskelbta laisva, taip pat sustabdytas visų privilegijų, kurios jam galėtų būti suteiktos einant šias pareigas, taikymas.

27

2019 m. liepos 2 d. Europos Parlamento pirmininkas pradėjo pirmąją per 2019 m. gegužės 26 d. vykusius Europos Parlamento rinkimus išrinkto Europos Parlamento kadencijos sesiją.

28

O. Junqueras Vies pateikė Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) apeliacinį skundą dėl šio Sprendimo 25 punkte nurodytos nutarties, jame rėmėsi Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje numatytu imunitetu.

29

Pakviesti pateikti pastabas šiuo klausimu prokuratūra, valstybės advokatas ir politinė partija VOX tvirtino, kad šiam asmeniui netaikoma aptariamu imunitetu suteikiama apsauga.

30

Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) pirmiausia nurodė, kad Teisingumo Teismui teikia klausimus dėl Sąjungos teisės išaiškinimo, kurių jam kilo ne ruošiantis priimti nuosprendį dėl esmės tuo metu nagrinėtoje baudžiamojoje byloje dėl, be kita ko, O. Junqueras Vies, o dėl pastarojo pateikto apeliacinio skundo dėl šio Sprendimo 25 punkte nurodytos nutarties. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad tokio apeliacinio skundo nagrinėjimas neturi įtakos šio nuosprendžio turiniui, nedarant kliūčių galimam poveikiui, jo apibūdinamam kaip „automatiškam arba netiesioginiam“, kurį tam nuosprendžiui gali turėti aktai, galintys būti priimti suteikus leidimą išvykti iš įkalinimo įstaigos ar atsisakius tai padaryti. Galiausiai jis pažymi, kad nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą privalėjo pateikti nurodytus klausimus Teisingumo Teismui, nes pagal Ispanijos Konstitucijos 71 straipsnio 3 dalį jis yra teisminė institucija, dėl O. Junqueras Vies apeliacinio skundo sprendimus priimanti pirmąja ir galutine instancija.

31

Dėl šių klausimų Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) nurodo, pirma, kad nutartimi, dėl kurios pateiktas apeliacinis skundas, atmetamas asmens, kuriam tada, kai jis buvo išrinktas į Europos Parlamentą, jau taikytas suėmimas ir pradėta jam iškeltos baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo stadija, prašymas išimties tvarka suteikti leidimą išeiti iš įkalinimo įstaigos, kad galėtų duoti priesaiką arba pasižadėti laikytis Ispanijos Konstitucijos, kaip pagal Rinkimų kodekso 224 straipsnį reikalaujama iš asmenų, išrinktų eiti tokias pareigas.

32

Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas apibūdina šios nutarties priėmimo kontekstą ir aplinkybes, į kurias buvo atsižvelgta ją priimant, visų pirma pažymėdamas, kad veikos, dėl kurių kaltinamas O. Junqueras Vies, gali būti itin sunkios ir už jas gali būti skiriama atitinkama bausmė, nes jomis siekta pažeisti konstitucinę tvarką.

33

Šis teismas taip pat nurodo, kad O. Junqueras Vies suėmimo priemonė paskirta dėl rizikos, kad jis pasislėps.

34

Galiausiai minėtas teismas pažymi, kad priimdamas nutartį, kuria atsisakė išimties tvarka suteikti leidimą O. Junqueras Vies išeiti iš įkalinimo įstaigos, jis atsižvelgė ne tik į ankstesniuose dviejuose šio Sprendimo punktuose nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 503 straipsniu, bet taip pat vertino skirtingas teises ir interesus, į kuriuos, jo nuomone, reikėjo atsižvelgti šiame procese.

35

Šiuo klausimu jis paaiškina galiausiai nusprendęs, kad svarbiau užtikrinti ne O. Junqueras Vies politinę teisę dalyvauti Europos Parlamento darbe, bet laikiną jo laisvės atėmimą, siekiant apsaugoti baudžiamosios bylos, iškeltos, be kita ko, suinteresuotajam asmeniui, tikslą, kuriam būtų nepataisomai pakenkta, jeigu O. Junqueras Vies būtų leista išvykti iš Ispanijos teritorijos. Šiuo klausimu Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) laikosi nuomonės, kad reikia atskirti, viena vertus, O. Junqueras Vies išrinkimą Deputatų Rūmų nariu, po kurio jam galėjo būti leista laisvai atvykti į šios teisėkūros institucijos būstinę ir vėliau grįžti į įkalinimo įstaigą, nuo, kita vertus, jo išrinkimo į Europos Parlamentą. Iš tikrųjų suinteresuotajam asmeniui leidus dalyvauti pirmojoje šios institucijos naujos kadencijos sesijoje, dėl kurios jis turėtų išvykti iš Ispanijos, būtų prarasta jam taikomo suėmimo priemonės kontrolė, nes teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose Europos Sąjungos lygmeniu yra ribotas.

36

Trečia, Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) pirmuosius du savo prejudicinius klausimus grindžia būtinybe išsiaiškinti, kada įgyjamas Europos Parlamento nario statusas.

37

Šiuo klausimu jis pažymi, kad 1964 m. gegužės 12 d. Sprendime Wagner (101/63, EU:C:1964:28) ir 1986 m. liepos 10 d. Sprendime Wybot (149/85, EU:C:1986:310) Teisingumo Teismas išaiškino Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnio pirmą pastraipą ir nusprendė, pirma, kad jame esanti sąvoka „sesijos“ turėtų būti apibrėžta savarankiškai, o ne remiantis valstybių narių nacionaline teise, siekiant visiems Europos Parlamento nariams užtikrinti vienodos trukmės imunitetus, ir, antra, kad šių imunitetų taikymo sritį laiko atžvilgiu reikia apibrėžti plačiai, kad jie galiotų visu minėtos institucijos eilinių sesijų laikotarpiu.

38

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad ši jurisprudencija neatsako į klausimą, ar Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnio pirmoje ir antroje pastraipose nustatyti imunitetai yra taikomi laikotarpiu iki pirmosios Europos Parlamento rengiamos sesijos po rinkimų. Šis teismas priduria, kad atsižvelgiant į šių nuostatų tekstą, jomis siekiamą tikslą ir teisės normas, kurių dalis jos yra, kaip išaiškinta Teisingumo Teismo 2005 m. liepos 7 d. Sprendime Le Pen / Parlamentas (C‑208/03 P, EU:C:2005:429) ir 2009 m. balandžio 30 d. Sprendime Italija ir Donnici / Parlamentas (C‑393/07 ir C‑9/08, EU:C:2009:275), galima būtų manyti, kad minėtose nuostatose numatyti imunitetai taikomi tik tiems Europos Parlamento nariams, kurie užėmė savo vietą šioje institucijoje, arba bent jau asmenims, kompetentingų nacionalinių institucijų įtrauktiems į asmenų, kurie, vadovaujantis valstybių narių nacionaline teise, įvykdė nustatytus reikalavimus, siekdami įgyti Europos Parlamento nario statusą, sąrašą. Vis dėlto, atsižvelgiant į jų praktines pasekmes, kyla klausimų tiek dėl šio išaiškinimo, tiek dėl to, pagal kurį minėti imunitetai taikomi visiems Europos Parlamento nariais išrinktiems asmenims.

39

Galiausiai, ketvirta, tuo atveju, jeigu Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnio pirmoje ir antroje pastraipose nustatyti imunitetai būtų taikomi, minėtas teismas iš esmės kelia klausimą dėl jų pasekmių nagrinėjant O. Junqueras Vies pateiktą apeliacinį skundą dėl šio Sprendimo 25 punkte nurodytos nutarties. Tiksliau tariant, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas trečiuoju prejudiciniu klausimu siekia sužinoti, ar gali būti ieškoma pusiausvyros tarp minėtiems imunitetams taikomos apsaugos ir teisių bei interesų, į kuriuos reikia atsižvelgti nagrinėjant tokį apeliacinį skundą, ir, jeigu taip – kaip ir kas tai turi daryti, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 39 straipsnį ir atitinkamas 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos papildomo protokolo Nr. 1 3 straipsnio nuostatas.

40

Būtent šiomis aplinkybėmis Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

„1.

Ar [Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų] 9 straipsnis taikomas iki „sesijų“ pradžios tuo atveju, kai sunkiomis nusikalstamomis veikomis kaltinamas asmuo, kuriam taikomas suėmimas, teismo paskirtas už veikas, padarytas prieš prasidedant rinkimų procesui, kuriam pasibaigus [šis] asmuo buvo paskelbtas išrinktu į Europos Parlamentą, tačiau teismo sprendimu jam išimties tvarka nesuteiktas leidimas išeiti iš įkalinimo įstaigos, kad galėtų įvykdyti reikalavimus, nustatytus nacionalinės teisės aktuose dėl rinkimų, į kuriuos daroma nuoroda [Rinkimų] akto 8 straipsnyje?

2.

Jeigu būtų atsakyta teigiamai, ar tuo atveju, jei nacionalinės teisės [aktuose] dėl rinkimų numatyta institucija praneštų Europos Parlamentui, kad išrinktas asmuo dėl to, kad neįvykdė nustatytų reikalavimų, susijusių su rinkimais (jis negalėjo to padaryti, nes taikant suėmimą byloje dėl sunkių nusikalstamų veikų apribota jo judėjimo laisvė), neįgijo Parlamento nario statuso ir jo neįgis, kol neįvykdys šių reikalavimų, reikėtų ir toliau „sesijų“ sąvoką aiškinti plačiai, nepaisant to, kad išrinkto asmens lūkesčiai gauti mandatą nutrūko laikinai?

3.

Jeigu būtų pateiktas atsakymas, kad taikytinas platus aiškinimas, ar tuo atveju, kai išrinktam asmeniui, likus pakankamai laiko iki rinkimų proceso pradžios, byloje dėl sunkių nusikalstamų veikų būtų paskirtas suėmimas, šią kardomąją priemonę skyrusi teisminė institucija, atsižvelgdama į [Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų] 9 straipsnio formuluotę „Europos Parlamento nariams vykstant į Europos Parlamento susitikimų vietą arba grįžtant iš jos“, privalėtų visiškai ir beveik automatiškai panaikinti suėmimą, kad būtų galima įvykdyti formalumus ir nuvykti į Europos Parlamentą, ar ši institucija turėtų atsižvelgti į kriterijų, pagal kurį kiekvienu konkrečiu atveju vertinama pusiausvyra tarp, pirma, teisių ir interesų, kylančių iš teisingumo intereso ir tinkamo bylos nagrinėjimo, ir, antra, teisių ir interesų, susijusių su imuniteto institutu, kiek tai susiję tiek su [Europos] Parlamento veiklos ir nepriklausomumo užtikrinimu, tiek su išrinkto asmens teise vykdyti viešąsias pareigas?“

41

2019 m. spalio 14 d. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje, iškeltoje, be kita ko, O. Junqueras Vies (toliau – 2019 m. spalio 14 d. nuosprendis), juo pastarajam, pirma, paskyrė trylikos metų laisvės atėmimo bausmę ir, antra, trylikai metų pripažino jo visišką neveiksnumą – tai lėmė, kad galutinai prarandamos visos viešos pareigos ir funkcijos, įskaitant renkamas, taip pat užkirstas kelias gauti arba eiti naujas pareigas ir vykdyti naujas funkcijas.

42

Tos pačios dienos raštu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas šį nuosprendį pateikė Teisingumo Teismui, pažymėdamas, kad jo prašymas priimti prejudicinį sprendimą vis dar yra svarbus ir naudingas, nes atsakymai į jo nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateiktus klausimus turės poveikį, neatsižvelgiant į tai, kad O. Junqueras Vies taikomas suėmimas yra laikinas arba jį lemia apkaltinamasis nuosprendis.

Procesas Teisingumo Teisme

Dėl pagreitintos procedūros

43

Savo nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) prašė, kad jo prašymui priimti prejudicinį sprendimą, dėl kurio priimamas šis sprendimas, būtų taikoma pagreitinta procedūra pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 105 straipsnį. Šis teismas savo prašymą grindžia iš esmės tuo, kad jo prejudiciniai klausimai yra susiję su Europos Parlamento nario statusu ir šios institucijos sudėtimi, kad Teisingumo Teismo atsakymai į šiuos prejudicinius klausimus galėtų netiesiogiai lemti O. Junqueras Vies laisvės atėmimo sustabdymą ir kad šis laisvės atėmimo taikymas atitinka nurodytąjį SESV 267 straipsnio ketvirtoje pastraipoje.

44

Teisingumo Teismo procedūros reglamento 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prašymu arba išimties tvarka savo iniciatyva Teisingumo Teismo pirmininkas, išklausęs teisėją pranešėją ir generalinį advokatą, gali nuspręsti nagrinėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pagal pagreitintą procedūrą, jeigu dėl bylos pobūdžio reikia, kad ji būtų greitai išnagrinėta.

45

Šiuo atveju 2019 m. liepos 19 d. Teisingumo Teismo pirmininkas, išklausęs teisėją pranešėją ir generalinį advokatą, nusprendė patenkinti šio Sprendimo 43 punkte nurodytą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prašymą. Toks sprendimas motyvuotas tuo, kad, pirma, to prašymo pateikimo dieną O. Junqueras Vies buvo suimtas, todėl Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) pateikti prejudiciniai klausimai vertintini kaip klausimai, iškelti nagrinėjant su sulaikytu asmeniu susijusią bylą, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnio ketvirtą pastraipą, ir, antra, šiais klausimais buvo prašoma išaiškinti Sąjungos teisės nuostatą, kuri dėl savo pobūdžio gali turėti poveikį tolesniam O. Junqueras Vies laikymui įkalinimo įstaigoje tuo atveju, jeigu ta nuostata jam būtų taikoma (šiuo klausimu žr. 2011 m. rugsėjo 30 d. Teisingumo Teismo pirmininko Nutarties Achughbabian, C‑329/11, nepaskelbta Rink., EU:C:2011:630, 912 punktus ir pagal analogiją 2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Minister for Justice and Equality (Teismų sistemos trūkumai), C‑216/18 PPU, EU:C:2018:586, 2931 punktus).

Dėl prašymo atnaujinti žodinę proceso dalį

46

Paskelbus generalinio advokato išvadą, O. Junqueras Vies 2019 m. lapkričio 12 d. Teisingumo Teismo kanceliarijai pateikė prašymą atnaujinti žodinę proceso dalį. Jis rėmėsi naujai atsiradusia aplinkybe, susijusia su tuo, kad 2019 m. spalio 30 d.Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) jam pranešė apie nutartį, kuria sustabdomas su visišku neveiksnumu susijusios bausmės, jam paskirtos 2019 m. spalio 14 d., vykdymas.

47

Šiuo klausimu Procedūros reglamento 83 straipsnyje numatyta, kad Teisingumo Teismas, išklausęs generalinį advokatą, gali bet kada nutarti pradėti ar atnaujinti žodinę proceso dalį – pirmiausia, jeigu mano, kad jam nepateikta pakankamai informacijos, arba jeigu baigus žodinę proceso dalį šalis pateikė naują faktą, kuris gali būti lemiamas jam priimant sprendimą, arba jeigu nagrinėjant bylą reikia remtis argumentu, dėl kurio suinteresuotieji asmenys nepareiškė nuomonės.

48

Vis dėlto šiuo atveju reikia konstatuoti, kad, kaip matyti iš paties prašymo atnaujinti žodinę proceso dalį, jame nurodyta nauja aplinkybė susiklostė vykstant šio Sprendimo 30 punkte nurodytam baudžiamajam procesui, o ne nagrinėjant apeliacinį skundą dėl šio Sprendimo 25 punkte nurodytos nutarties, dėl kurios Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) kreipėsi į Teisingumo Teismą.

49

Atsižvelgdamas į šią aplinkybę Teisingumo Teismas, išklausęs generalinį advokatą, mano, kad minėta nauja aplinkybė nėra tokia, kuri gali turėti lemiamos reikšmės jam priimant sprendimą.

50

Taigi nereikia nurodyti atnaujinti žodinę proceso dalį.

Dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo

51

Per Teisingumo Teismo posėdį paklausta dėl galimo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžio poveikio prašymui priimti prejudicinį sprendimą ir išvadoms, kurias Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) galėtų padaryti, atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo atsakymus į jo klausimus, prokuratūra atsakė, kad, remdamasis šioje byloje priimtu sprendimu, išvadas turės padaryti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, ir tuo atveju, jeigu iš šio Sprendimo bus matyti, kad O. Junqueras Vies taikomas imunitetas pagal Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį, reikės nustatyti, koks bus tokio imuniteto poveikis nagrinėjant suinteresuotojo asmens pateiktą apeliacinį skundą dėl minėto Sprendimo 25 punkte nurodytos nutarties.

52

Ispanijos vyriausybė iš esmės manė, kad tuo atveju, jeigu O. Junqueras Vies būtų taikomas imunitetas Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnio pirmos pastraipos a punkto pagrindu, toks imunitetas neturėtų jokio poveikio.

53

Iš tiesų minėto imuniteto materialusis turinys apibrėžiamas remiantis valstybių narių nacionalinės teisės nuostatomis ir Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) savo nutartyje, kuri nurodyta šio Sprendimo 21 punkte, priminė, kad pagal nacionalinę teisę Ispanijos Parlamento nariams imunitetas garantuojamas tik baudžiamųjų bylų, kuriose teisminio nagrinėjimo stadija dar nebuvo pradėta tuo momentu, kai jie buvo išrinkti arba įgijo Parlamento nario statusą, atžvilgiu. Šiuo atveju nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pažymėta, kad šio Sprendimo 30 punkte nurodytos baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo stadija buvo pradėta prieš O. Junqueras Vies išrinkimą Europos Parlamento nariu. Todėl joks imunitetas negali užkirsti kelio, kad suinteresuotasis asmuo būtų toliau laikomas įkalinimo įstaigoje. Be to, jam jau taikomas ne suėmimas, bet, priėmus 2019 m. spalio 14 d. nuosprendį, vykdoma laisvės atėmimo bausmė.

54

Taigi, atrodo, kad Ispanijos vyriausybė laikosi nuomonės, jog prejudiciniai klausimai yra hipotetiniai, nes jie iš esmės susiję su imuniteto buvimu, o paskelbus 2019 m. spalio 14 d. nuosprendį klausimai tapo juo labiau hipotetiniai, todėl kyla klausimas dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo.

55

Remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsakingas už Sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes turi įvertinti, ar jo sprendimui priimti būtinas prejudicinis sprendimas, ir Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą (2018 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Wightman ir kt., C‑621/18, EU:C:2018:999, 26 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

56

Tuo remiantis reikia daryti išvadą, kad nacionalinių teismų pateiktiems klausimams taikoma svarbos prezumpcija ir kad Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl šių klausimų, tik jeigu akivaizdu, kad prašomas išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku, jeigu problema hipotetinė arba Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinas tam, kad naudingai atsakytų į minėtus klausimus (šiuo klausimu žr. 2018 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Wightman ir kt., C‑621/18, EU:C:2018:999, 27 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

57

Šiuo atveju, viena vertus, remiantis šio Sprendimo 42 punkte nurodytu Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) raštu, nekyla abejonių, kad šis teismas mano, jog prejudicinis sprendimas vis dar būtinas, kad jis galėtų priimti sprendimą dėl apeliacinio skundo, dėl kurio nagrinėjama ši byla, ir kad jo klausimai vis dar yra itin svarbūs.

58

Kita vertus, iš šio rašto ir šio Sprendimo 30, 31 ir 36–39 punktuose pateiktos nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą santraukos aiškiai matyti, kad išaiškinimas, kurio prašo Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas), yra tiesiogiai susijęs su pagrindinės bylos dalyku, o šioje byloje ir prašyme priimti prejudicinį sprendimą iškelta problema, pirma, yra ne hipotetinė, o reali, ir, antra, paskelbus 2019 m. spalio 14 d. nuosprendį, ji išlieka. Iš tiesų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, kaip pirmąja ir galutine instancija sprendimą priimančiam teismui, tuo metu, kai jis kreipėsi į Teisingumo Teismą, reikėjo (ir šio Sprendimo priėmimo momentu vis dar reikia), neatsižvelgiant į minėtą nuosprendį, priimti sprendimą dėl O. Junqueras Vies pateikto apeliacinio skundo, susijusio su šio Sprendimo 25 punkte nurodyta nutartimi, kuria šis teismas atsisakė išimties tvarka jam suteikti leidimą išeiti iš įkalinimo įstaigos, kad galėtų įvykdyti Ispanijos teisėje nustatytą reikalavimą po to, kai buvo išrinktas Europos Parlamento nariu. Be to, tuo tikslu minėtas teismas siekia išsiaiškinti, ar suinteresuotam asmeniui taikomas imunitetas pagal Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį, ir, jeigu taip, koks tokio imuniteto poveikis.

59

Remiantis tuo darytina išvada, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas, todėl reikia atsakyti į šį prašymą pateikusio teismo užduotus klausimus.

Dėl prejudicinių klausimų

60

Pirmiausia reikia konstatuoti, kad iš šio Sprendimo 24 ir 25 punktuose pateiktos nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą santraukos matyti, jog kompetentingai nacionalinei institucijai oficialiai paskelbus O. Junqueras Vies išrinktu Europos Parlamento nariu, Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) atsisakė išimties tvarka jam suteikti leidimą išeiti iš įkalinimo įstaigos, kad galėtų įvykdyti reikalavimą, kuris pagal Ispanijos teisę keliamas siekiant įgyti Europos Parlamento nario statusą, ir kad įvykdęs šį reikalavimą galėtų nuvykti į tos institucijos posėdį sudalyvauti pirmojoje Europos Parlamento, išrinkto per 2019 m. gegužės 26 d. rinkimus, kadencijos sesijoje.

61

Šiomis aplinkybėmis trimis klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) iš esmės siekia sužinoti, ar Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad asmuo, kuris oficialiai paskelbtas išrinktu į Europos Parlamentą tada, kai jam taikomas suėmimas baudžiamojoje byloje dėl sunkių nusikalstamų veikų, tačiau kuriam nebuvo sudaryta galimybės įvykdyti kai kurių nacionalinėje teisėje nustatytų reikalavimų, privalomų po tokio paskelbimo, ir nuvykti į Europos Parlamentą, kad galėtų dalyvauti pirmojoje jo sesijoje, turi būti laikomas asmeniu, kuriam taikomas imunitetas pagal šį straipsnį. Jeigu į klausimą būtų atsakyta teigiamai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat klausia, ar toks imunitetas reiškia, kad turėtų būti panaikinta atitinkamam asmeniui paskirta suėmimo priemonė, kad jis galėtų nuvykti į Europos Parlamentą ir ten įvykdyti nustatytus reikalavimus.

62

Šiuo klausimu pažymėtina, kad Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnio pirmoje ir antroje pastraipose numatyti imunitetai suteikiami „Europos Parlamento nariams“. Vis dėlto šiame straipsnyje nepateikta sąvokos „Europos Parlamento narys“ apibrėžtis, taigi ją reikia vertinti atsižvelgiant į jos kontekstą ir tikslus.

63

Kalbant apie kontekstą, reikia priminti, pirma, kad remiantis ESS 10 straipsnio 1 dalimi Sąjungos veikla pagrįsta atstovaujamosios demokratijos principu, kuri konkrečiai išreiškia ESS 2 straipsnyje nurodytą demokratijos vertę (šiuo klausimu žr. 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Puppinck ir kt. / Komisija, C‑418/18 P, 64 punktą).

64

ESS 14 straipsnio 3 dalyje, kuria įgyvendinamas šis principas, numatyta, kad Sąjungos institucijos, kuri yra Europos Parlamentas, nariai renkami remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise laisvu ir slaptu balsavimu penkerių metų kadencijai.

65

Iš šios nuostatos matyti, kad Europos Parlamento nario statusą lemia išrinkimas remiantis visuotine rinkimų teise laisvu ir slaptu balsavimu, o šios institucijos nariams suteikiamas mandatas yra pagrindinis šio statuso aspektas.

66

Antra, dėl Europos Parlamento narių rinkimų proceso SESV 223 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, pirma, Europos Parlamentas turi parengti pasiūlymą dėl būtinų nuostatų, kad jo narius būtų galima išrinkti remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, priėmimo pagal visose valstybėse narėse taikomą vienodą tvarką arba pagal visoms valstybėms narėms bendrus principus, ir, antra, šias nuostatas nustato Europos Sąjungos Taryba.

67

1976 m. rugsėjo 20 d. priimtas Rinkimų aktas, kuriame nustatyti Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise procedūrai taikomi bendri principai.

68

Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad šio akto 8 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta, kad „rinkimų procedūrą kiekvienoje valstybėje narėje reglamentuoja jos nacionalinės nuostatos“, nebent jo nuostatose numatyta kitaip. Be to, minėto akto 12 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamentas „patikrina Europos Parlamento narių įgaliojimus“ ir „atsižvelgia į valstybių narių oficialiai paskelbtus [rinkimų] rezultatus“.

69

Iš šių nuostatų, vertinamų bendrai, matyti, kad, atsižvelgiant į šiuo metu galiojančią Sąjungos teisę, valstybės narės iš esmės išsaugo kompetenciją nustatyti rinkimų procedūrą ir jai pasibaigus oficialiai paskelbti rinkimų rezultatus. Savo ruožtu Europos Parlamentas neturi jokios bendrosios kompetencijos, suteikiančios jam teisę kvestionuoti tokio paskelbimo teisėtumą arba tikrinti jo atitiktį Sąjungos teisei (šiuo klausimu žr. 2009 m. balandžio 30 d. Sprendimo Italija ir Donnici / Parlamentas, C‑393/07 ir C‑9/08, EU:C:2009:275, 5557, 60 ir 67 punktus).

70

Be to, iš tų pačių nuostatų matyti, kad „atsižvelgdamas“ į valstybių narių oficialiai paskelbtus rinkimų rezultatus Europos Parlamentas visiškai neabejoja, kad asmenys, kurie buvo oficialiai paskelbti išrinktais, vien dėl šio fakto tapo šios institucijos nariais, todėl jis turi naudotis savo kompetencija jų atžvilgiu ir patikrinti jų įgaliojimus.

71

Kaip savo išvados 70 punkte pažymėjo generalinis advokatas, dėl šios priežasties minėtos nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad taikant Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį Europos Parlamento nario statusas įgyjamas valstybėms narėms oficialiai paskelbus rinkimų rezultatus ir įgijimą lemia būtent toks paskelbimas.

72

Rinkimų akte taip pat nustatyti mandatui, kurį įgyja išrinkti Europos Parlamento nariai, taikomi ribojimai laiko atžvilgiu: jo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad šis mandatas sutampa su penkerių metų kadencija, kuri prasideda nuo pirmos sesijos pradžios po kiekvienų rinkimų, todėl jis prasideda ir baigiasi tuo pačiu metu kaip ir penkerių metų kadencija.

73

Šiuo klausimu iš Rinkimų akto 11 straipsnio 3 ir 4 dalių matyti, kad „naujas“ Europos Parlamentas nešaukiamas susirenka pirmąjį antradienį praėjus mėnesiui nuo rinkimų laikotarpio pabaigos ir kad „kadenciją baigiantis“ Europos Parlamentas nutraukia darbą šiam „naujam“ Europos Parlamentui susirinkus į pirmąjį posėdį. Be to, remiantis šio akto 12 straipsniu būtent per šį pirmąjį posėdį „naujas“ Europos Parlamentas patikrina savo narių įgaliojimus ir sprendžia visus ginčus, galinčius kilti dėl minėto akto nuostatų.

74

Tuo remiantis darytina išvada, kad, skirtingai nei Europos Parlamento nario statusas, kuris, viena vertus, kaip nurodyta šio Sprendimo 71 punkte, įgyjamas tada, kai asmuo oficialiai paskelbiamas išrinktu, ir, kita vertus, kuris sukuria šio asmens ir institucijos, kurios narys jis dabar yra, ryšį, Europos Parlamento nario mandatas sukuria ryšį tarp minėto asmens ir kadencijos, kuriai jis buvo išrinktas. Ši kadencija prasideda tik pradėjus po rinkimų rengiamą „naujo“ Europos Parlamento pirmąją sesiją, kuri paprastai vyksta po to, kai valstybės narės oficialiai paskelbia rinkimų rezultatus.

75

Galiausiai Rinkimų akto 6 straipsnio 2 dalyje patikslinta, kad Europos Parlamento nariams taikomi pagal Protokolą dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų suteikiami imunitetai.

76

Kalbant apie šių imunitetų teisinį šaltinį, SESV 343 straipsnyje numatyta, kad valstybių narių teritorijose Sąjunga Protokole dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų nustatytomis sąlygomis naudojasi privilegijomis ir imunitetais, kurie yra būtini jos uždaviniams atlikti. Nors šiame straipsnyje nurodyta, kad šių imunitetų užtikrinimo sąlygos turi būti nustatytos šiame protokole, vis dėlto reikalaujama, kad Sąjungai, visų pirma jos institucijų nariams, būtų suteikti imunitetai, būtini jos uždaviniams atlikti. Tai reiškia, kad šiomis sąlygomis, kurios nustatytos minėtame protokole ir tiek, kiek pastarajame daromos nuorodos į valstybių narių teisę, nacionalinės teisės aktuose turi būti užtikrinta, kad Europos Parlamentas turės visas galimybes atlikti jam patikėtus uždavinius.

77

Šiuo klausimu, kaip matyti iš Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnio ir jo III skyriaus, kuriame šis straipsnis yra, pavadinimo, tokie imunitetai suteikiami „Europos Parlamento nariams“, taigi asmenims, įgijusiems tokį statusą dėl to, kad valstybės narės oficialiai paskelbė rinkimų rezultatus, kaip nurodyta šio Sprendimo 71 punkte.

78

Kalbant apie taip užtikrinamus Europos Parlamento narių imunitetus, pažymėtina, kad šio protokolo 9 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyti jiems bendrai suteikiami imunitetai visam atitinkamos Europos Parlamento kadencijos sesijų laikotarpiui, net jeigu faktiškai jo posėdis nevyksta (šiuo klausimu žr. 1986 m. liepos 10 d. Sprendimo Wybot, 149/85, EU:C:1986:310, 12 ir 27 punktus).

79

Vis dėlto Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnio antros pastraipos taikymo sritis laiko atžvilgiu skiriasi.

80

Iš tikrųjų šioje nuostatoje nurodyta, kad imunitetas taip pat galioja Europos Parlamento nariams vykstant į posėdžio vietą ir grįžtant iš jos, taigi, be kita ko, jiems vykstant į pirmąjį posėdį, surengtą paskelbus oficialius rinkimų rezultatus, kad naujos kadencijos Parlamentas galėtų rengti steigiamąją sesiją ir patikrinti savo narių įgaliojimus, kaip nurodyta šio Sprendimo 73 punkte. Taigi minėtiems nariams aptariamas imunitetas galioja iki jų mandato pradžios.

81

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad įgyvendinant Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį asmenį, kuris buvo oficialiai paskelbtas išrinktu Europos Parlamento nariu, reikėtų vien dėl šio fakto ir nuo to momento laikyti įgijusiu šios institucijos nario statusą ir šiuo pagrindu turinčiu šio straipsnio antroje pastraipoje nurodytą imunitetą.

82

Tokį aiškinimą patvirtina Protokolu dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų siekiami tikslai, kuriais, kaip matyti iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, siekiama užtikrinti visišką ir veiksmingą Sąjungos institucijų apsaugą nuo suvaržymų ir grėsmių, galinčių kilti jų nepriklausomybei ir sklandžiai veiklai (šiuo klausimu žr. 1986 m. liepos 10 d. Sprendimo Wybot, 149/85, EU:C:1986:310, 12 ir 22 punktus; 1990 m. liepos 13 d. Nutarties Zwartveld ir kt., C‑2/88‑IMM, EU:C:1990:315, 19 punktą ir 2007 m. kovo 22 d. Sprendimo Komisija / Belgija, C‑437/04, EU:C:2007:178, 56 punktą).

83

Iš tikrųjų Europos Parlamento atveju šie tikslai reiškia ne tik tai, kad laikantis šio Sprendimo 63 punkte ir ESS 14 straipsnyje nurodyto atstovaujamosios demokratijos principo jo sudėtis turi teisingai ir visiškai atspindėti tiesioginiu visuotiniu balsavimu išreikštą laisvą Sąjungos piliečių pasirinkimą dėl asmenų, kurie jiems atstovautų per atitinkamą kadenciją, bet taip pat, kad savo veikloje Europos Parlamentas būtų apsaugotas nuo jo sklandžios veiklos suvaržymų ir grėsmių.

84

Dėl šių abiejų priežasčių Europos Parlamento nariams suteiktais imunitetais siekiama užtikrinti šios institucijos nepriklausomumą vykdant savo uždavinius, kaip pažymėjo Europos Žmogaus Teisių Teismas, nagrinėdamas įvairias Parlamento nario imuniteto formas demokratinėse politinėse sistemose (šiuo klausimu žr. 2016 m. gegužės 17 d. EŽTT Sprendimo Karácsony ir kiti prieš Vengriją, CE:ECHR:2016:0517JUD004246113, 138 punktą ir 2016 m. gruodžio 20 d. EŽTT Sprendimo Uspaskich prieš Lietuvą, CE:ECHR:2016:1220JUD001473708, 98 punktą)

85

Atsižvelgiant į šiuos tikslus ir į šio Sprendimo 76 punkte nurodytą reikalavimą, Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnio antroje pastraipoje numatytu imunitetu užtikrinama sklandi Europos Parlamento veikla ir jo nepriklausomumas, kaip savo išvados 92 ir 94 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, kiekvienam jo nariui po oficialaus rinkimų rezultatų paskelbimo užtikrinant galimybę netrukdomam atvykti į pirmąjį naujos kadencijos Parlamento posėdį, kad būtų atlikti Rinkimų akto 12 straipsnyje nustatyti veiksmai ir būtų įsteigtas naujos kadencijos Parlamentas.

86

Minėtas imunitetas taip pat padeda užtikrinti pagal Pagrindinių teisių chartijos 39 straipsnio 2 dalį garantuojamos teisės būti kandidatu, kuri šioje Chartijoje atspindi tiesioginio visuotinio, laisvo ir slapto balsavimo principą, įtvirtintą ESS 14 straipsnio 3 dalyje ir Rinkimų akto 1 straipsnio 3 dalyje, veiksmingumą (pagal analogiją žr. 2015 m. spalio 6 d. Sprendimo Delvigne, C‑650/13, EU:C:2015:648, 44 punktą), kad Europos Parlamento nariais išrinkti asmenys galėtų atlikti veiksmus, kurie būtini jų mandatui gauti.

87

Taigi toks asmuo, kaip O. Junqueras Vies, kuris buvo oficialiai paskelbtas išrinktu Europos Parlamento nariu tada, kai jam buvo taikoma suėmimo priemonė baudžiamojoje byloje dėl sunkių nusikalstamų veikų, tačiau kuriam nebuvo sudaryta galimybės įvykdyti kai kurių nacionalinėje teisėje nustatytų reikalavimų, vykdytinų po tokio paskelbimo, ir nuvykti į Europos Parlamentą, kad galėtų dalyvauti pirmojoje jo sesijoje, turi būti laikomas asmeniu, kuriam taikomas imunitetas pagal Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnio antrą pastraipą.

88

Šiomis aplinkybėmis, reikia, kaip to prašo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, išnagrinėti, ar toks imunitetas reiškia, kad turėtų būti panaikinta tokiam asmeniui paskirta suėmimo priemonė, kad jis galėtų nuvykti į Europos Parlamentą ir ten įvykdyti nustatytus reikalavimus.

89

Šiuo klausimu, kaip nurodyta šio Sprendimo 24 punkte, pažymėtina, kad 2019 m. birželio 13 d., t. y. dieną, kai kompetentingos Ispanijos institucijos oficialiai paskelbė 2019 m. gegužės 26 d. vykusių Europos Parlamento rinkimų rezultatus, O. Junqueras Vies tapo Europos Parlamento nariu. Tuo metu suinteresuotas asmuo buvo suimtas.

90

Vis dėlto remiantis šio Sprendimo 83–86 punktuose išdėstytais argumentais darytina išvada, kad, atsižvelgiant į Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnio antroje pastraipoje numatytą imunitetą, draudžiama, be kita ko, tokia teismine priemone, kaip asmens suėmimu, apriboti Europos Parlamento narių laisvę vykti į vietą, kur turi vykti pirmasis naujos kadencijos Parlamento posėdis, kad ten įvykdytų Rinkimų akte nurodytus reikalavimus.

91

Jeigu šiomis aplinkybėmis kompetentingas nacionalinis teismas mano, kad Europos Parlamento nario statusą įgijusiam asmeniui turi būti toliau taikomas suėmimas, vadovaudamasis Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnio trečia pastraipa jis turi kuo greičiau paprašyti, kad Europos Parlamentas panaikintų pagal šio straipsnio antrą pastraipą suteiktą imunitetą.

92

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui reikia atsakyti, kad remiantis Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnio antroje pastraipoje numatytu imunitetu turi būti panaikinta suėmimo priemonė, taikoma asmeniui, kuriam toks imunitetas galioja, kad jis galėtų atvykti į Europos Parlamentą ir ten įvykdyti nustatytus reikalavimus. Vis dėlto, jeigu kompetentingas nacionalinis teismas mano, kad po to, kai atitinkamas asmuo įgijo Europos Parlamento nario statusą, šią priemonę reikia taikyti toliau, jis turi kuo greičiau paprašyti Europos Parlamento panaikinti minėtą imunitetą pagal to paties protokolo 9 straipsnio trečią pastraipą.

93

Be to, būtent prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, paisydamas Sąjungos teisės ir, be kita ko, ESS 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto lojalaus bendradarbiavimo principo (šiuo klausimu žr. 2008 m. spalio 21 d. Sprendimo Marra, C‑200/07 ir C‑201/07, EU:C:2008:579, 41 punktą), turi įvertinti, koks yra O. Junqueras Vies turimo imuniteto poveikis kituose galimuose procesuose, pavyzdžiui, nurodytuose šio Sprendimo 30 punkte. Šiomis aplinkybėmis jis turi visų pirma atsižvelgti į šio Sprendimo 64, 65, 76 ir 82–86 punktuose nurodytus aspektus.

94

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti, kad Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį reikia aiškinti taip, kad:

asmuo, kuris buvo oficialiai paskelbtas išrinktu Europos Parlamento nariu tada, kai jam taikyta suėmimo priemonė baudžiamojoje byloje dėl sunkių nusikalstamų veikų, tačiau kuriam nebuvo sudaryta galimybės įvykdyti kai kurių nacionalinėje teisėje nustatytų reikalavimų, vykdytinų po tokio paskelbimo, ir nuvykti į Europos Parlamentą, kad galėtų dalyvauti pirmojoje sesijoje, turi būti laikomas asmeniu, kuriam taikomas imunitetas pagal šio straipsnio antrą pastraipą,

toks imunitetas reiškia, kad turėtų būti panaikinta atitinkamam asmeniui paskirta suėmimo priemonė, kad jis galėtų nuvykti į Europos Parlamentą ir ten įvykdyti nustatytus reikalavimus. Vis dėlto, jeigu kompetentingas nacionalinis teismas mano, kad po to, kai minėtas asmuo įgijo Europos Parlamento nario statusą, šią priemonę reikia taikyti toliau, jis turi kuo greičiau paprašyti Europos Parlamento panaikinti minėtą imunitetą pagal to paties protokolo 9 straipsnio trečią pastraipą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

95

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

 

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:

 

Protokolo (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnis turi būti aiškinamas taip:

 

asmuo, kuris buvo oficialiai paskelbtas išrinktu Europos Parlamento nariu tada, kai jam taikyta suėmimo priemonė baudžiamojoje byloje dėl sunkių nusikalstamų veikų, tačiau kuriam nebuvo sudaryta galimybės įvykdyti kai kurių nacionalinėje teisėje nustatytų reikalavimų, vykdytinų po tokio paskelbimo, ir nuvykti į Europos Parlamentą, kad galėtų dalyvauti pirmojoje sesijoje, turi būti laikomas asmeniu, kuriam taikomas imunitetas pagal šio straipsnio antrą pastraipą,

 

toks imunitetas reiškia, kad turėtų būti panaikinta atitinkamam asmeniui paskirta suėmimo priemonė, kad jis galėtų nuvykti į Europos Parlamentą ir ten įvykdyti nustatytus reikalavimus. Vis dėlto, jeigu kompetentingas nacionalinis teismas mano, kad po to, kai minėtas asmuo įgijo Europos Parlamento nario statusą, šią priemonę reikia taikyti toliau, jis turi kuo greičiau paprašyti Europos Parlamento panaikinti minėtą imunitetą pagal to paties protokolo 9 straipsnio trečią pastraipą.

 

Parašai.


( *1 ) Proceso kalba: ispanų.

Top