–

Hecta Viticol SRL, atstovaujamos C. Potîrniche ir R. Vartan,

–

Rumunijos vyriausybės, iš pradžių atstovaujamos C.‑R. Canţăr, L. Liţu, O.‑C. Ichim ir E. Gane, vėliau – L. Liţu, O.‑C. Ichim ir E. Gane,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos A. Armenia ir C. Perrin,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus struktūrų suderinimo (OL L 316, 1992, p. 21; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 206 ir klaidų ištaisymas OL L 60, 2015, p. 70) 7, 11 ir 15 straipsnių, 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/84/EEB dėl alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams taikomų akcizo tarifų suderinimo (OL L 316, 1992, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 213) 5 straipsnio ir teisinio saugumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principų išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Hecta Viticol SRL ginčą su Agenţia Naţională de Administrare Fiscală – Direcţia Generală de Soluţionare a Contestaţiilor (Nacionalinė mokesčių administravimo agentūra – Generalinė skundų nagrinėjimo direkcija, Rumunija; toliau – ANAF), Biroul Vamal de Interior Buzău (Buzeau vidaus muitinės įstaiga, Rumunija) ir Direcţia Generală Regională a Finanţelor Publice Galaţi (Galacio regiono generalinė viešųjų finansų direkcija, Rumunija) dėl pranešimo apie mokėtiną mokestį; jame nustatyti bendrovės SC Principal Company SA, kurios teises perėmė Hecta Viticol, mokėtini akcizai.

3

Pagal Direktyvos 92/83 trečią konstatuojamąją dalį „norint, kad tinkamai veiktų vidaus rinka, yra svarbu nustatyti bendrus visų [šioje direktyvoje] aptariamųjų produktų sąvokų apibrėžimus“.

4

Minėtos direktyvos dešimtoje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „iš principo valstybės narės turėtų taikyti vieningą [vienodą] tarifą už galutinio produkto hektolitrą visiems neputojantiems vynams ir kitiems fermentuotiems gėrimams ir vieningą [vienodą] akcizo tarifą už galutinio produkto hektolitrą visiems putojantiems vynams ir putojantiems fermentuotiems gėrimams“.

5

Šiuo klausimu Direktyvoje 92/83 nurodytos penkios produktų kategorijos, iš kurių kiekvienai taikomos nuostatos, išdėstytos atitinkamai šios direktyvos I skirsnyje „Alus“, II skirsnyje „Vynas“, III skirsnyje „Kiti nei vynas ir alus fermentuoti gėrimai“, IV skirsnyje „Tarpiniai produktai“ ir V skirsnyje „Etilo alkoholis“.

6

Direktyvos 92/83 7 ir 9 straipsniai yra jos II skirsnyje „Vynas“.

7

Šios direktyvos 7 straipsnyje nustatyta:

„1.   Valstybės narės taiko akcizą vynui pagal šios direktyvos nuostatas.

2.   Valstybės narės nustato savo tarifus pagal Direktyvos 92/84/EEB nuostatas.“

8

Pagal Direktyvos 92/83 8 straipsnį, kalbant apie vyną, reikia skirti, pirma, „neputojantį vyną“ ir, antra, „putojantį vyną“.

9

Šios direktyvos 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Išskyrus tuos atvejus, kurie yra numatyti 3 ir 4 dalyse, valstybės narės nustato tuos pačius akcizo tarifus visiems produktams, kurie apmokestinami akcizu, taikomu neputojančiam vynui. Lygiai taip pat jos nustato tą patį akcizo tarifą visiems produktams, kurie apmokestinami akcizu, taikomu putojančiam vynui. Jos gali taikyti tą patį akcizo tarifą tiek neputojančiam, tiek ir putojančiam vynui.“

10

Šios direktyvos 11, 13 ir 15 straipsniai yra jos III skirsnyje „Kiti nei vynas ir alus fermentuoti gėrimai“.

11

Tos pačios direktyvos 11 straipsnyje nurodyta:

„1.   Valstybės narės taiko akcizą kitiems nei vynas ir alus fermentuotiems gėrimams (kitiems fermentuotiems gėrimams) pagal šios direktyvos nuostatas.

2.   Valstybės narės nustato savo tarifus pagal Direktyvos 92/84/EEB nuostatas.“

12

Pagal Direktyvos 92/83 12 straipsnį, kalbant apie kitus nei vynas ar alus fermentuotus gėrimus, reikia atskirti, pirma, „kitus neputojančius fermentuotus gėrimus“ ir, antra, „kitus putojančius fermentuotus gėrimus“.

13

Šios direktyvos 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Išskyrus 3 dalies nuostatas, valstybės narės nustato tą patį akcizo tarifą visiems produktams, kurie apmokestinami kitiems neputojantiems fermentuotiems gėrimams taikomu akcizu. Lygiai taip pat jos nustato tą patį akcizo tarifą visiems produktams, kurie apmokestinami akcizu, taikomu kitiems putojantiems fermentuotiems gėrimams. Jos gali taikyti tą patį akcizo tarifą tiek kitiems neputojantiems fermentuotiems gėrimams, tiek kitiems putojantiems fermentuotiems gėrimams.“

14

Direktyvos 92/83 15 straipsnyje numatyta:

„Taikant Direktyvą 92/84/EEB ir [1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvą 92/12/EEB dėl bendros tvarkos, susijusios su akcizais apmokestinamais produktais, ir jų laikymu, judėjimu ir kontrole (OL L 76, 1992, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių kalba, 9 sk., 1 t., p. 179)], nuorodos į „vyną“ vienodai taikomos kitiems fermentuotiems gėrimams pagal jų šiame skirsnyje pateiktą apibrėžimą.“

15

Direktyvos 92/84 5 straipsnyje numatyta:

„Nuo 1993 m. sausio 1 d. nustatomas minimalus akcizo už vyną tarifas:

už hektolitrą produkto.“

16

Pagrindinės bylos aplinkybėms taikomos redakcijos 2003 m. gruodžio 22 d.Legea Nr. 571/2003, privind Codul fiscal (Įstatymas Nr. 571/2003, kuriuo nustatomas Mokesčių kodeksas; Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 927, 2003 m. gruodžio 23 d.; toliau – Mokesčių kodeksas) 206-undecies straipsnyje „vynas“ nustatyta:

„ 1.   Šiame skyriuje „vynas“ suprantamas kaip:

<…>“

17

Mokesčių kodekso 206-duodecies straipsnyje, susijusiame su „kitais nei alus ir vynas fermentuotais gėrimais“, nustatyta:

„1.   Šiame skyriuje kiti nei alus ir vynas fermentuoti gėrimai yra:

<…>“

18

Mokesčių kodekso 206-quinquinquagies straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Kiekvienas akcizais apmokestinamas asmuo privalo teisingai apskaičiuoti ir pervesti akcizus į valstybės biudžetą per įstatyme nustatytą terminą bei pateikti akcizų deklaracijas kompetentingai institucijai per įstatyme nustatytą terminą pagal šio skyriaus ir galiojančių muitų teisės aktų nuostatas.“

19

Iki 2010 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos Mokesčių kodekso VII antraštinės dalies I priedo 3.1 papunktyje „Kitų nei alus ir vynas fermentuotų gėrimų“ kategorijos „neputojantiems“ gėrimams buvo nustatytas nulinis akcizo tarifas.

20

2010 m. birželio 23 d.Ordonanţa de urgenţă a Guvernului Nr. 54/2010, privind unele măsuri pentru combaterea evaziunii fiscale (Nepaprastasis vyriausybės nutarimas Nr. 54/2010 dėl kovos su sukčiavimu mokesčių srityje priemonių) (Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 421, 2010 m. birželio 23 d.; toliau – OUG Nr. 54/2010) I straipsnio 21 punkte nustatytas akcizo tarifas, taikomas neputojantiems fermentuotiems gėrimams, išskyrus vyną ar alų –100 EUR už hektolitrą produkto.

21

OUG Nr. 54/2010 IV straipsnio 1 dalyje patikslinta, kad ši nuostata įsigalioja nuo 2010 m. liepos 1 d.

22

Atlikus mokestinį patikrinimą, 2011 m. balandžio 29 d. buvo konstatuota, kad nuo 2010 m. liepos 1 d.SC Principal Company pardavė 13929342 litrus kitų nei vynas ar alus neputojančių fermentuotų gėrimų.

23

Ši bendrovė šiam kiekiui taikė nulinį akcizo tarifą, ir mokesčių institucijos, remdamosi OUG Nr. 54/2010 I straipsnio 21 punkte nustatytu akcizo tarifu, 2011 m. gegužės 3 d. pateikė pranešimą apie mokėtiną mokestį –59461575 Rumunijos lėjų (RON) (apie 12339419 EUR).

24

SC Principal Company dėl šio pranešimo pateikė skundą; jis buvo atmestas 2017 m. liepos 25 d. ANAF sprendimu po to, kai Curtea Constituţională (Konstitucinis Teismas, Rumunija) patvirtino OUG Nr. 54/2010 konstitucingumą.

25

Hecta Viticol, kuri nuo 2013 m. birželio 14 d. perėmė SC Principal Company teises, kreipėsi į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą, kad šis panaikintų šį ANAF sprendimą, 2011 m. gegužės 3 d. pranešimą apie mokėtiną mokestį ir 2011 m. balandžio 29 d. patikrinimo ataskaitą.

26

Hecta Viticol pabrėžia, kad iki 2010 m. liepos 1 d. neputojantis vynas ir kiti nei vynas ar alus neputojantys fermentuoti gėrimai buvo apmokestinami nuliniu akcizo tarifu. Nuo šios datos kitiems nei vynas ar alus neputojantiems fermentuotiems gėrimams buvo taikomas 100 EUR už hektolitrą produkto akcizo tarifas. Tačiau taip nustatytas skirtingas vertinimas prieštarauja Direktyvų 92/83 ir 92/84 nuostatoms.

27

Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad Mokesčių kodekse yra įtvirtinti mokesčių neutralumo, tikrumo apmokestinimo srityje ir teisinio saugumo principai. Vis dėlto pereinamojo laikotarpio tvarkos nebuvimas ir OUG Nr. 54/2010 įsigaliojimas praėjus dešimčiai dienų po jo paskelbimo gali prieštarauti šiems principams.

28

Tokiomis aplinkybėmis Curtea de Apel București (Bukarešto apeliacinis teismas, Rumunija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

29

Rumunijos vyriausybė tvirtina, kad, pirma, Teisingumo Teismas nėra kompetentingas vertinti nacionalinės teisės suderinamumo su Sąjungos teise ir, antra, Sąjungos teisės nuostatose neįtvirtintos alkoholinių gėrimų akcizo tarifų pakeitimo procedūrinės taisyklės, todėl tik valstybės narės turi kompetenciją jas nustatyti.

30

Šiuo klausimu, pirma, reikia priminti, kad nors per procesą, pradėtą pagal SESV 267 straipsnį, Teisingumo Teismas nėra kompetentingas spręsti dėl nacionalinės priemonės suderinamumo su Sąjungos teise, jis, atsižvelgdamas į jam nurodytas aplinkybes, gali iš nacionalinio teismo pateiktų klausimų atrinkti tai, kas susiję su Sąjungos teisės aiškinimu, siekdamas sudaryti šiam teismui galimybę išspręsti jo nagrinėjamą teisinę problemą (2008 m. liepos 17 d. Sprendimo ASM Brescia, C‑347/06, EU:C:2008:416, 25 punktas).

31

Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikta pakankamai informacijos, kad būtų įvykdyti šie reikalavimai, nes prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, kad Direktyvos 92/83 7, 11 ir 15 straipsnių, Direktyvos 92/84 5 straipsnio, taip pat teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų išaiškinimas jam būtinas, kad jis galėtų nuspręsti dėl OUG Nr. 54/2010 I straipsnio 21 punkto ir IV straipsnio 1 dalies atitikties Sąjungos teisei.

32

Antra, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai yra Europos Sąjungos teisės sistemos dalis. Todėl jų turi laikytis ne tik Sąjungos institucijos, bet ir valstybės narės, įgyvendindamos Sąjungos direktyvomis joms suteiktus įgaliojimus (2016 m. birželio 9 d. Sprendimo Wolfgang und dr. Wilfried Rey Grundstücksgemeinschaft, C‑332/14, EU:C:2016:417, 49 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

33

Vadinasi, kadangi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamų nacionalinių nuostatų suderinamumo su direktyvų 92/83 ir 92/84 nuostatomis, taip pat su teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principais, Teisingumo Teismas turi išaiškinti šias nuostatas ir šiuos principus, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas galėtų išspręsti nagrinėjamą bylą.

34

Taigi Teisingumo Teismas turi kompetenciją atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus.

35

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 92/83 7, 11 ir 15 straipsniai ir Direktyvos 92/84 5 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad jais įpareigojama nustatyti vienodą akcizo tarifą alkoholiniams gėrimams, priskiriamiems prie „vyno“ kategorijos, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 92/83, ir alkoholiniams gėrimams, priskiriamiems prie „kitų nei vynas ir alus fermentuotų gėrimų“ kategorijos, kaip ji suprantama pagal šią direktyvą.

36

Pirmiausia reikia priminti, kad Direktyvos 92/83 tikslas – suderinti akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus struktūras.

37

Šiuo tikslu, kaip numatyta Direktyvos 92/83 trečioje konstatuojamojoje dalyje, šioje direktyvoje nustatyti bendri šių produktų apibrėžimai.

38

Joje, remiantis Kombinuotosios nomenklatūros kodais, atskirtos įvairios alkoholio ir alkoholinių gėrimų kategorijos, įskaitant „vyną“ jos II skirsnyje ir „kitus nei vynas ir alus fermentuotus gėrimus“ III skirsnyje.

39

Pagal Direktyvos 92/83 9 straipsnio 2 dalį vienodas akcizo tarifas turi būti taikomas visiems prie „neputojančio vyno“ pakategorės priskiriamiems produktams, taip pat vienodas akcizo tarifas – visiems prie „putojančio vyno“ pakategorės priskiriamiems produktams, be to, valstybės narės gali šioms dviem pakategorėms taikyti tokį patį tarifą.

40

Direktyvos 92/83 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vienodas akcizo tarifas turi būti taikomas visiems prie „kitų neputojančių fermentuotų gėrimų“ pakategorės priskiriamiems produktams, taip pat vienodas akcizo tarifas – visiems prie „kitų putojančių fermentuotų gėrimų“ pakategorės priskiriamiems produktams, be to, valstybės narės gali šioms dviem pakategorėms taikyti tokį patį tarifą.

41

Iš to matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas aiškiai siekė atskirti kategorijas „vynas“ ir „kiti fermentuoti gėrimai“, iš tiesų įpareigodamas valstybes nares kiekvienai minėtų kategorijų pakategorei iš esmės taikyti vienodą akcizo tarifą, tačiau jos neprivalo taikyti vienodo tarifo prie šių kategorijų priskiriamiems gėrimams.

42

Tokio aiškinimo, kuris išplaukia iš paties Direktyvos 92/83 nuostatų teksto, negali paneigti Hecta Viticol pateiktas šios direktyvos 15 straipsnio, siejamo su Direktyvos 92/84 5 straipsnio pirma įtrauka, aiškinimas.

43

Iš tiesų, nors Direktyvos 92/83 15 straipsnyje nurodyta, kad nuostatos, kuriose vartojamas terminas „vynas“, laikomos vienodai taikomomis fermentuotiems gėrimams, kuriems taikomas šios direktyvos III skirsnis, siekiant, be kita ko, taikyti direktyvas 92/84 ir 92/12, toks semantinis supaprastinimas turi būti suprantamas kaip taikomas tik šių direktyvų kontekste, jeigu jose nenustatomos specialios taisyklės kitiems nei vynas ar alus fermentuotiems gėrimams.

44

Būtent toks atvejis yra Direktyvos 92/84 5 straipsnio pirma įtrauka, kurioje nustatytas nulinis minimalus akcizo tarifas neputojančiam vynui ir nulinis minimalus akcizo tarifas putojančiam vynui, nenurodant minimalaus akcizo tarifo kitiems nei vynas ar alus fermentuotiems gėrimams.

45

Vis dėlto, kadangi šioje nuostatoje nustatytas tik minimalus akcizo tarifas, joje nenustatyta pareigos tą patį tarifą taikyti vynui ir kitiems nei vynas ar alus fermentuotiems gėrimams.

46

Šio sprendimo 41 punkte pateikto aiškinimo taip pat nepaneigia tai, kad pagal Direktyvos 92/83 dešimtą konstatuojamąją dalį valstybės narės iš principo taiko vienodą akcizo tarifą visiems neputojantiems vynams ir kitiems neputojantiems fermentuotiems gėrimams, taip pat vienodą akcizo tarifą visiems putojantiems vynams ir putojantiems fermentuotiems gėrimams. Iš tiesų iš šios konstatuojamosios dalies nematyti, kad šiuo atveju valstybėms narėms neleidžiama taikyti skirtingų tarifų.

47

Be to, 1986 m. kovo 4 d. Sprendimas Komisija / Danija (106/84, EU:C:1986:99), kuriuo remiasi Hecta Viticol, taip pat nepaneigia šio aiškinimo.

48

Reikia priminti, kad byloje, kurioje priimtas minėtas sprendimas, Europos Komisijos Danijos Karalystei pareikštas ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo buvo grindžiamas EEB sutarties 95 straipsnio, įtvirtinusio draudimą valstybėms narėms apmokestinti importuotus produktus daugiau nei panašius vietos gaminius, pažeidimu.

49

Šiomis aplinkybėmis 1986 m. kovo 4 d. Sprendimo Komisija / Danija (106/84, EU:C:1986:99) 20 punkte Teisingumo Teismas nurodė, kad valstybės narės gali iš esmės laisvai nustatyti diferencijuotą tam tikrų produktų, net jeigu jie panašūs, apmokestinimo sistemą, remdamosi objektyviais kriterijais.

50

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: Direktyvos 92/83 7, 11 ir 15 straipsniai ir Direktyvos 92/84 5 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad jais neįpareigojama nustatyti vienodo akcizo tarifo alkoholiniams gėrimams, priskiriamiems prie „vyno kategorijos, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 92/83, ir alkoholiniams gėrimams, priskiriamiems prie „kitų nei vynas ir alus fermentuotų gėrimų“ kategorijos, kaip ji suprantama pagal šią direktyvą.

51

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamas nacionalinės teisės aktas, kuriuo kitiems nei vynas ar alus fermentuotiems gėrimams pakeičiamas akcizo tarifas, nenumatant pereinamojo laikotarpio tvarkos, kai toks pakeitimas įsigalioja praėjus aštuonioms dienoms po akto, kuriuo jis buvo priimtas, paskelbimo.

52

Pirmiausia reikia priminti, kad pagal teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus reikalaujama, pirma, kad teisės normos būtų aiškios ir tikslios, ir, antra, kad teisės subjektai galėtų numatyti jų taikymą (šiuo klausimu žr. 2019 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Călin, C‑676/17, EU:C:2019:700, 50 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

53

Be to, Sąjungos teisės reglamentuojamose srityse valstybių narių teisės normos turi būti suformuluotos nedviprasmiškai, kad leistų atitinkamiems asmenims aiškiai ir tiksliai žinoti savo teises ir pareigas, o nacionaliniams teismams – užtikrinti jų laikymąsi (2015 m. liepos 9 d. Sprendimo Salomie ir Oltean, C‑183/14, EU:C:2015:454, 32 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

54

Be to, reikia priminti, kad su Sąjungos teise iš esmės suderinama nauja teisės norma, taikoma nuo akto, kuriame ji įtvirtinta, įsigaliojimo, todėl teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai iš esmės nedraudžia to, kad valstybė narė galėtų iš dalies pakeisti seną įstatymą be pereinamojo laikotarpio tvarkos ir jis galėtų įsigalioti nedelsiant (2016 m. birželio 9 d. Sprendimo Wolfgang und dr. Wilfried Rey Grundstücksgemeinschaft, C‑332/14, EU:C:2016:417, 56 punktas).

55

Vis dėlto susiklosčius konkrečioms situacijoms, kai to reikalauja teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio saugumo principai, gali reikėti numatyti tokią tvarką, priderintą prie aplinkybių.

56

Taigi, nacionalinės teisės aktų leidėjas tikriausiai pažeidžia teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio saugumo principus, kai staiga ir netikėtai priima naują įstatymą, kuriame panaikinama teisė, kurią iki tol turėjo apmokestinamieji asmenys, nepalikdamas jiems būtino laiko prisitaikyti, ir tai nebuvo būtina siekiamam tikslui (2016 m. birželio 9 d. Sprendimo Wolfgang und dr. Wilfried Rey Grundstücksgemeinschaft, C‑332/14, EU:C:2016:417, 58 punktas).

57

Konkrečiai kalbant, apmokestinamieji asmenys turi turėti laiko prisitaikyti, kai dėl teisės, kurią iki tol turėjo, panaikinimo jie turės prisiderinti ekonomiškai (2016 m. birželio 9 d. Sprendimo Wolfgang und dr. Wilfried Rey Grundstücksgemeinschaft, C‑332/14, EU:C:2016:417, 59 punktas).

58

Taigi, net manant, kad kitiems nei vynas ar alus neputojantiems fermentuotiems gėrimams taikomo akcizo tarifo padidinimas 100 EUR už hektolitrą, numatytas OUG Nr. 54/2010 ir įsigaliojęs praėjus aštuonioms dienoms po šio akto paskelbimo 2010 m. birželio 23 d.Monitorul Oficial al României (Rumunijos oficialusis leidinys), gali būti laikomas staigiu ir netikėtu, negalima konstatuoti, kad šio sprendimo pirmesniuose dviejuose punktuose primintos sąlygos, kuriomis pateisinamas pritaikytos pereinamojo laikotarpio tvarkos priėmimas, yra įgyvendintos susiklosčius aplinkybėms, kaip antai nagrinėjamoms pagrindinėje byloje.

59

Viena vertus, aptariamo akcizo tarifo padidinimo šiuo atveju negalima laikyti teisės pasinaudoti nuliniu tarifu panaikinimu.

60

Kita vertus, neatrodo, kad toks padidinimas savaime reikštų, jog apmokestinamieji asmenys atitinkamai prisiderina ekonomiškai – tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

61

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad į antrąjį klausimą reikia atsakyti: teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos nedraudžiamas nacionalinės teisės aktas, kuriuo kitiems nei vynas ar alus fermentuotiems gėrimams pakeičiamas akcizo tarifas, nenumatant pereinamojo laikotarpio tvarkos, kai toks pakeitimas įsigalioja praėjus aštuonioms dienoms po akto, kuriuo jis buvo priimtas, paskelbimo, ir kad toks pakeitimas nereiškia, jog apmokestinamieji asmenys atitinkamai prisiderina ekonomiškai – tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

62

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) nusprendžia: