1.

Šis Verwaltungsgericht Berlin (Berlyno administracinis teismas, Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl Direktyvos 2003/87/CE ( 2 ), kuria nustatoma šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistema Europos Sąjungoje, 2 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio e punkto bei Sprendimo 2011/278/UE ( 3 ), kuriuo nustatomos suderinto nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo pereinamojo laikotarpio taisyklės, 6 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos išaiškinimo.

2.

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Energieversorgungscenter Dresden‑Wilschdorf GmbH & Co.KG (toliau – EDW arba pareiškėja pagrindinėje byloje) ir Vokietijos Federacinės Respublikos, atstovaujamos Umweltbundesamt (Federalinė aplinkos agentūra, Vokietija) (toliau – Agentūra), ginčą dėl atsisakymo suteikti dalį nemokamų leidimų, kurių EDW prašė dėl didelio naudingumo kogeneracinės jėgainės trečiajam prekybos laikotarpiui (2013–2020 m.). Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme bylos šalys ginčijasi dėl EDW įrenginio ribų, be kita ko, dėl to, ar į šį įrenginį reikia įtraukti papildomą įrangą (konkrečiau kalbant, absorbcinius aušintuvus ( 4 )), kuri neišmeta šiltnamio efektą sukeliančių dujų, taip pat dėl pasekmių, kurias tai lemia nemokamam apyvartinių taršos leidimų suteikimui.

3.

Be šių techninių detalių, ši byla suteikia Teisingumo Teismui progą pirmiausia patikslinti Direktyvos 2003/87 taikymo sritį, apibrėžtą jos 2 straipsnio 1 dalyje, taip pat išaiškinti sąvoką „įrenginys“, nurodytą šios direktyvos 3 straipsnio e punkte, kalbant būtent apie kriterijų, susijusį su „įtaka emisijoms ir teršimui“.

4.

Šiuo klausimu siūlysiu Teisingumo Teismui nuspręsti, jog pagal šias nuostatas nedraudžiama, kad administracinio koordinavimo tikslais valstybė narė savo nacionalinėje teisėje nustatytų, jog kiekviename iš leidimų, kurie gali būti suteikti įrenginį eksploatuojančiam veiklos vykdytojui, būtų nurodomos tokios pačios įrenginio ribos, kiek tai susiję, viena vertus, su šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis ir, kita vertus, su tarša ( 5 ). Vis dėlto iš šių nuostatų, aiškinamų atsižvelgiant į minėtos direktyvos 3 straipsnio b punktą, matyti, kad į papildomą įrangą gali būti atsižvelgiama siekiant, be kita ko, preliminariai nemokamai suteikti apyvartinių taršos leidimų tik su sąlyga, kad šios įrangos veikla, tiesiogiai susijusi su pagrindinio įrenginio veikla ir turėdama su juo techninę sąsają, gali turėti įtakos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms.

5.

Direktyvos 2003/87 2 straipsnio „Taikymo sritis“ 1 dalyje nustatyta:

„Ši direktyva taikoma I priede nurodytoms veikloms, kurias vykdant išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, ir II priede išvardytoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms.“

6.

Šios direktyvos 3 straipsnyje „Sąvokų apibrėžimai“ nurodyta:

„Šioje direktyvoje taikomi šie sąvokų apibrėžimai:

<...>

<...>

<...>“

7.

Minėtos direktyvos 8 straipsnyje „Derinimas su Direktyva 96/61“ įtvirtinta:

„Valstybės narės imasi būtinų priemonių, siekdamos, jeigu įrenginiais vykdomos Direktyvos 96/61 I priede nurodytos veiklos, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimo išdavimo sąlygos ir tvarka būtų derinamos su toje direktyvoje numatytosiomis taikyti išduodant leidimą. Šios direktyvos 5, 6 ir 7 straipsnių reikalavimus galima sujungti su Direktyva 96/61 numatyta tvarka.“

8.

Minėtos direktyvos 10a straipsnio „Nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo pereinamuoju laikotarpiu Bendrijos taisyklės“ 12 dalyje nustatyta:

„Laikantis 10b straipsnio 2013 m. ir kiekvienais tolesniais metais iki 2020 m. įrenginiams sektoriuose arba jų pošakiuose, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, pagal 1 dalį nemokamai suteikiama iki 100 % pagal 1 dalį nustatyto apyvartinių taršos leidimų skaičiaus.“

9.

Sprendimo 2011/278 6 straipsnio „Dalijimas į įrenginio technologinio proceso dalis“ 1 dalis suformuluota taip:

„Taikydamos šį sprendimą valstybės narės kiekvieną įrenginį, atitinkantį nemokamo [apyvartinių taršos leidimų] suteikimo pagal Direktyvos [2003/87] 10a straipsnį reikalavimus, prireikus padalija į vieną ar daugiau toliau išvardytų įrenginio technologinio proceso dalių:

Šios įrenginio technologinio proceso dalys turi kuo labiau atitikti fizines įrenginio dalis.

Remdamosi NACE ( 6 ) ir Prodcom kodais valstybės narės aiškiai atskiria, kurie su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusių įrenginio technologinio proceso dalių, su kuro santykiniu taršos rodikliu susijusių įrenginio technologinio proceso dalių ir su proceso metu išsiskiriančiomis [šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis] susijusių įrenginio technologinio proceso dalių procesai yra skirti sektoriams arba jų pošakiams, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, kaip nustatyta Sprendimu 2010/2/ES ( 7 ).

Jei įrenginyje, kuriam taikoma Sąjungos sistema, pagaminta išmatuojama šiluma ir ji eksportuota į įrenginį arba vienetą, kuriam Sąjungos sistema netaikoma, valstybės narės laiko, kad atitinkamas su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalies procesas, kurio metu pagaminta ta šiluma, nėra skirtas sektoriams ar pošakiams, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, kaip nustatyta Sprendimu [2010/2], nebent kompetentinga institucija yra įsitikinusi, kad išmatuojamos šilumos vartotojas priklauso sektoriui arba pošakiui, kuriam didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika yra būdinga, kaip nustatyta Sprendimu 2010/2/ES.“

10.

Sprendimo 2010/2 priedo 1.4 punkte tarp sektorių, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, minima elektroninių lempų ir vamzdžių bei kitų elektroninių komponentų gamyba, atitinkanti NACE kodą 3210.

11.

Sprendimo 2014/746/ES ( 8 ), kuriuo panaikintas Sprendimas 2010/2, priedo 1.1 punkte tarp sektorių, kuriems būdinga tokia rizika, taip pat minima elektroninių komponentų gamyba, dabar atitinkanti NACE kodą 2611.

12.

Direktyvos 96/61 2 straipsnyje „Sąvokos“ nustatyta:

„Šioje direktyvoje:

<...>

<...>

<...>“

13.

Direktyvos 2010/75 3 straipsnyje „Terminų apibrėžtys“ nustatyta:

„Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

<...>

<...>“

14.

2013 m. gegužės 17 d. redakcijos (BGBl. 2013 I, p. 1274) 1974 m. kovo 15 d.Bundes‑Immissionsschutzgesetz (Apsaugos nuo taršos įstatymas) (BGBl. 1974 I, p. 721, toliau – BImSchG) 4 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„Įrenginių, kurie dėl jų pačių ar jų eksploatavimo ypatumų gali daryti itin žalingą poveikį aplinkai, labai kenkti ar sukelti didelių nepatogumų bendruomenei ar kaimynystei <...>, statybai ir eksploatavimui būtinas leidimas <...>“

15.

2011 m. liepos 21 d.Treibhausgas‑Emissionshandelsgesetz (Įstatymas dėl prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartiniais taršos leidimais) (BGBl. 2011 I, p. 1475, toliau – TEHG) 2 straipsnyje „Taikymo sritis“ nurodyta:

„1.   Šis įstatymas taikomas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms, nurodytoms 1 priedo 2 dalyje, kurias lemia joje minima veikla. Šis įstatymas taikomas įrenginiams, nurodytiems 1 priedo 2 dalyje, taip pat tais atvejais, kai tai yra įrenginio, nenurodyto 1 priedo 2 dalyje, dalys arba papildoma įranga.

2.   Kalbant apie įrenginius, nurodytus 1 priedo 2 dalies 2–31 punktuose, šis įstatymas taikomas:

1) visoms įrenginio dalimis ir technologinio proceso etapams, kurie būtini eksploatuojant įrenginį; ir

2) visai papildomai įrangai, kuri erdvės ir techniniu atžvilgiu yra susijusi su įrenginio dalimis ir technologinio proceso etapais, nurodytais 1 punkte, ir kuri gali turėti įtakos šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nurodytų 1 priedo 2 dalyje, išsiskyrimui.

Pirmas sakinys mutatis mutandis taikomas degimo įrenginiams, nurodytiems 1 priedo 2 dalies 1 punkte.

<...>

4)   jei dėl įrenginių, nurodytų 1 priedo 2 dalies 2–30 punktuose, reikalingas leidimas pagal BImSchG 4 straipsnio 1 dalies trečią sakinį, nustatant šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų įrenginių ribas vadovaujamasi specifikacijomis, pateiktomis leidime, išduotame dėl įrenginio pagal BImSchG. Pirmas sakinys mutadis mutandis taikomas degimo įrenginiams, nurodytiems 1 priedo 2 dalies 1 punkte. 1 dalies antrame sakinyje nurodytais atvejais pirmas sakinys mutatis mutandis taikomas kalbant apie specifikacijas, pateikiamas leidime, suteiktame pagal BImSchG, susijusias su įrenginių dalimis arba papildoma įranga.“

16.

TEHG 4 straipsnyje „Emisijų leidimas“ nustatyta:

„1.   Įrenginį eksploatuojantis veiklos vykdytojas dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, kurias lemia veikla, nurodyta 1 priedo 2 dalies 1–32 punktuose, turi gauti leidimą. Leidimą įrenginį eksploatuojančio veiklos vykdytojo prašymu suteikia kompetentinga valdžios institucija, jei, remdamasi su prašymu pateiktais dokumentais, ji gali konstatuoti 3 dalyje nurodytus požymius.

<...>

4.   Kalbant apie įrenginius, dėl kurių leidimai suteikti iki 2013 m. sausio 1 d. pagal BImSchG nuostatas, leidimas, suteikiamas atsižvelgiant į teisę, susijusią su apsauga nuo emisijų, – tai leidimas, suteikiamas pagal 1 dalį. Vis dėlto pirmame sakinyje numatytu atveju įrenginį eksploatuojantis veiklos vykdytojas taip pat gali prašyti suteikti atskirą leidimą pagal 1 dalį. Tokiu atveju pirmas sakinys taikomas tik tol, kol suteikiamas atskiras leidimas.“

17.

TEHG 9 straipsnio „Nemokamas apyvartinių taršos leidimų suteikimas įrenginį eksploatuojantiems veiklos vykdytojams“ 2 dalyje nustatyta:

„Apyvartiniai taršos leidimai nemokamai suteikiami pateikus prašymą kompetentingai valdžios institucijai. <...>“

18.

Pareiškėja pagrindinėje byloje EDW eksploatuoja Dresdene (Vokietija) pramoninę kogeneracinę jėgainę, kurioje naudojami dujiniai varikliai (toliau – EDW kogeneracinė jėgainė arba pagrindinis įrenginys). EDW turimas dėl šio įrenginio išduotas leidimas išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas kaip papildomą įrangą apima ir aušintuvus, be kita ko, absorbcinius aušintuvus, kurie šilumą paverčia šalčiu, neišskirdami šiltnamio efektą sukeliančių dujų ( 9 ).

19.

EDW kogeneracinė jėgainė aptarnauja išimtinai puslaidininkių gamyklą, kuri priklauso trečiajam asmeniui – Global Foundries ir kuriai netaikoma ATLPS (toliau – Global Foundries gamykla). Bylos šalys neginčija, kad Global Foundries gamyklos vykdoma veikla priklauso sektoriui, kuriam būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika ( 10 ) pagal sprendimus 2010/2 ir 2014/746.

20.

Konkrečiau kalbant, EDW įrenginio (įskaitant absorbcinius aušintuvus) veikla, siekiant tiekti karštą, šaltą ir šiltą vandenį Global Foundries gamyklai, vyksta trimis etapais:

21.

2012 m. sausio 19 d. pareiškėja pagrindinėje byloje Deutsche Emissionshandelsstelle (Vokietijos apyvartinių taršos leidimų pardavimo tarnyba, toliau – DEHSt) pateikė prašymą nemokamai suteikti apyvartinių taršos leidimų ( 12 ). 2014 m. vasario 17 d. sprendimu DEHSt atsisakė suteikti visus prašomus leidimus. Po šio atsisakymo EDW paprašė suteikti papildomų leidimų. 2017 m. balandžio 28 d.DEHSt iš dalies patenkino šį prašymą.

22.

Šiuo klausimu DEHSt buvo tos nuomonės, kad absorbciniai aušintuvai ir EDW pagrindinis įrenginys yra vienas įrenginys, kuriam taikoma ATLPS ir kartu šilumos rodiklis ( 13 ). Atsižvelgdama į šį vertinimą ji iš išmatuojamo šilumos kiekio, nurodyto pareiškėjos pagrindinėje byloje siekiant apskaičiuoti preliminarų nemokamai suteiktinų leidimų skaičių ( 14 ), atėmė iš Global Foundries gamyklos gautą šilumos kiekį, kuriam netaikoma ATLPS (t. y. šilumos kiekį, atitinkantį 11 °C ar 17 °C temperatūros srautus, ateinančius iš šios gamyklos ir vėl nukreipiamus į absorbcinius aušintuvus šiltam vandeniui gaminti 3 etape). Be to, DEHSt atsisakė leisti EDW naudotis sistema, taikoma sektoriams arba jų pošakiams, kuriems būdinga „didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika“, kiek tai susiję su šilumos kiekiu, kurį jos kogeneracinė jėgainė teikia absorbciniams aušintuvams 1 etape. Šiuo klausimu DEHSt laikėsi nuomonės, kad šių aušintuvų gaminamas šaltas vanduo (2 etape) nepriklauso sektoriui arba jo pošakiui, kuriam būdinga „didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika“ pagal Sprendimą 2010/2.

23.

2017 m. birželio 1 d. EDW prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme pareiškė ieškinį dėl sprendimo iš dalies atmesti jos prašymą.

24.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad sprendimas jo nagrinėjamoje byloje visų pirma priklauso nuo to, ar su Direktyva 2003/87, būtent su jos 2 straipsnio 1 dalimi ir 3 straipsnio e punktu, suderinama nacionalinės teisės nuostata, kurioje nustatyta, kad į įrenginio, kuriam taikoma ATLPS, ribas turi būti įtraukta papildoma įranga, kaip antai pagrindinėje byloje aptariami aušintuvai, neišmetanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Iš tikrųjų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad tai, ar šie aušintuvai yra EDW įrenginio viduje, ar už jo ribų, turi reikšmės preliminariam apyvartinių taršos leidimų kiekiui, kurį ji gali nemokamai gauti ( 15 ).

25.

Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar „corrected eligibility ratio“ (patikslintoji kvota), kuri nurodyta Data Collection Template duomenų rinkimo šablonas) ( 16 ) ir kuri tokiomis aplinkybėmis, kaip susiklosčiusios pagrindinėje byloje, leidžia atsižvelgti į tai, kad iš Global Foundries gamyklos importuojama šiluma „neatitinka reikalavimų“ siekiant nemokamai gauti leidimų, turi būti taikoma visam šio įrenginio pagamintam šilumos kiekiui ar, priešingai, ją galima taikyti tik šilumos srautui, prie kurio ši importuojama šiluma gali būti priskirta ( 17 ).

26.

Galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas dėl sistemos, taikomos sektoriams arba jų pošakiams, kuriems būdinga „didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika“, įgyvendinimo sąlygų, taikant Sprendimo 2011/278 6 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą. Jis siekia sužinoti, ar tuo atveju, jei absorbcinius aušintuvus reikėtų laikyti EDW įrenginio dalimi, šalčio teikimą Global Foundries gamyklai (2 etape) būtų galima sieti su „anglies dioksido nutekėjimu“, nors tokia sąsaja iš esmės numatyta kalbant apie šilumos eksportą.

27.

Šiomis aplinkybėmis Verwaltungsgericht Berlin (Berlyno administracinis teismas) 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2019 m. gruodžio 24 d., nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

28.

EDW, Agentūra, Vokietijos vyriausybė ir Europos Komisija pateikė Teisingumo Teismui rašytines pastabas.

29.

Direktyvoje 2003/87 nustatyta apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, kuria siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją į atmosferą tiek, kad ji būtų tokio lygio, jog pavojingas antropogeninis poveikis nesutrikdytų klimato sistemos, ir kurios galutinis tikslas yra aplinkos apsauga ( 18 ). Direktyvos 2003/87 10a straipsnyje numatyta, kad pereinamuoju laikotarpiu nemokamai suteikiami apyvartiniai taršos leidimai ( 19 ).

30.

Būtent preliminarus nemokamas apyvartinių taršos leidimų suteikimas aptariamas pagrindinėje byloje. Iš tikrųjų ieškiniu, pareikštu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme, pareiškėja pagrindinėje byloje prašo suteikti didesnį skaičių apyvartinių taršos leidimų, nei jai preliminariai suteikė DEHSt. Pareiškėja pagrindinėje byloje ginčija, viena vertus, atėmimą, atliktą atsižvelgiant į tai, kad šiluma, importuojama iš Global Foundries gamyklos (3 etape, aprašytame šios išvados 20 punkte), „neatitinka reikalavimų“, ir, kita vertus, tai, kad šilumai, kuri nėra teikiama Global Foundries gamyklai, bet iš EDW kogeneracinės jėgainės eksportuojama į absorbcinius aušintuvus (1 etape) siekiant gaminti šaltį (2 etape), negalima taikyti palankesnės sistemos, numatytos sektoriams ir jų pošakiams, kuriems būdinga „didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika“.

31.

Šiomis aplinkybėmis pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia sužinoti, ar atsižvelgiant į Direktyvos 2003/87 taikymo sritį, apibrėžtą jos 2 straipsnio 1 dalyje, draudžiama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią įrenginio ribos yra tokios pačios, kalbant apie kiekvieną iš skirtingų leidimų, kuriuos įrenginį eksploatuojantis veiklos vykdytojas gali gauti atitinkamai dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų ir dėl taršos.

32.

Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia nustatyti, ar tokioje byloje, kaip pagrindinė, atsižvelgiant į Direktyvos 2003/87 3 straipsnio e punktą manytina, kad absorbciniai aušintuvai yra EDW įrenginio dalis ( 20 ).

33.

Antrasis ir trečiasis klausimai susiję su dviem elementais, į kuriuos atsižvelgiama apskaičiuojant apyvartinių taršos leidimų, kuriuos EDW turi teisę preliminariai nemokamai gauti, skaičių, t. y. viena vertus, su skyrimu šilumos kiekių, „neatitinkančių reikalavimų dėl jų kilmės“, ir šilumos kiekių, „atitinkančių reikalavimus dėl jų kilmės“ (tai svarbu siekiant nustatyti patikslintąją kvotą ( 21 )), ir, kita vertus, su „anglies dioksido nutekėjimo rizikos“ veiksniu.

34.

Dėl sąvokos „anglies dioksido nutekėjimo rizika“ primintina, kad kalbama apie riziką, jog veikla, kurią vykdant išmetama daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, dėl sąnaudų, susijusių su ATLPS sistemos taikymu, gali būti perkelta į trečiąsias šalis, kur tokie reikalavimai nenustatyti, o tai padidintų tokių dujų išmetimą pasaulyje ir trukdytų įgyvendinti ATLPS siekiamus klimato apsaugos tikslus ( 22 ). Pagal Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 12 dalį įrenginio priklausymas sektoriui arba jo pošakiams, kuriems būdinga „didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika“, atsižvelgiant į apyvartinių taršos leidimų suteikimą pagal šį straipsnį, lemia tai, kad jo ankstesniems veiklos duomenims, į kuriuos turi būti atsižvelgta siekiant apskaičiuoti preliminarų nemokamai suteikiamų apyvartinių taršos leidimų skaičių, taikomas „nutekėjimo rizikos“ kriterijus, leidžiantis preliminariai suteikti daugiau apyvartinių taršos leidimų ( 23 ).

35.

Taigi, jeigu įrenginiui taikomas „nutekėjimo rizikos“ kriterijus, dėl jo preliminariai suteiktų apyvartinių taršos leidimų skaičius nėra kasmet sumažinamas, kaip numatyta pagal šios direktyvos 10a straipsnio 11 dalį. Vadinasi, galiausiai preliminariai suteiktų nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičius yra didesnis.

36.

Taip pat pažymėtina, kad tai, ar tokioje byloje kaip pagrindinė byla, iš pareiškėjos pagrindinėje byloje nurodytų šilumos kiekių reikia atimti šilumos, importuojamos iš Global Foundries gamyklos, kiekius ( 24 ), remiantis tuo, kad ši šiluma „neatitinka reikalavimų“, nes ateina iš įrenginio, kuriam netaikoma ATLPS, turi tiesioginės įtakos nemokamų apyvartinių taršos leidimų, kurie gali būti preliminariai suteikti tokiam įrenginiui, skaičiui.

37.

Iš tikrųjų patikslintoji kvota, kurią prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mini antrajame klausime ir kuri atitinka „šilumos kiekių, atitinkančių reikalavimus dėl jų kilmės“ ir „visos išmatuojamos šilumos“ santykį ( 25 ), bus tuo palankesnė įrenginį eksploatuojančiam veiklos vykdytojui, kuo reikalavimus atitinkantys šilumos kiekiai (neapimantys šilumos, importuojamos iš įrenginių, kuriems netaikoma ATLPS) bus didesni, palyginti su visa įrenginio pagaminta išmatuojama šiluma („total measurable heat“).

38.

Nagrinėjamu atveju Agentūra pažymi, kad baziniu 2005–2008 m. laikotarpiu visa EDW įrenginio (įskaitant absorbcinius aušintuvus) pagaminta išmatuojama šiluma vidutiniškai atitiko iš Global Foundries gamyklos importuotą šilumą. Darant prielaidą, kad šie aušintuvai iš tikrųjų yra EDW įrenginio dalis, ši šiluma turi būti įskaityta į įrenginio „visą išmatuojamą šilumą“, o ne į „reikalavimus atitinkančius šilumos kiekius“. Tada taikytina „patikslintoji kvota“ būtų daug mažesnė nei tuo atveju, jeigu į šią šilumą visai neturėtų būti atsižvelgta (t. y. tuo atveju, jei absorbciniai aušintuvai nebūtų EDW įrenginio dalis). Taigi, galiausiai EDW gautų mažiau preliminariai nemokamai suteikiamų apyvartinių taršos leidimų.

39.

Toliau šioje išvadoje paeiliui išnagrinėsiu kiekvieną iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo suformuluotų klausimų. Visų pirma dėl pirmojo klausimo nurodysiu, kad, mano nuomone, pagal Direktyvos 2003/87 taikymo sritį, apibrėžtą šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje, nedraudžiama nacionalinės teisės nuostata, kurioje nurodyta, jog įrenginio ribos yra tokios pačios dėl kiekvieno skirtingo su šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis ir tarša susijusio leidimo, kuris gali būti suteiktas įrenginį eksploatuojančiam veiklos vykdytojui. Paaiškinsiu, kad vis dėlto tokios galimybės esama su sąlyga, kad, siekiant nustatyti iš ATLPS kylančias teises ir pareigas, atsižvelgiama (be pagrindinio įrenginio) tik į papildomą įrangą, kurios veikla gali turėti įtakos tokioms emisijoms. Taip pat patikslinsiu įvairius kriterijus, kylančius iš šios direktyvos 3 straipsnio e punkte pateikiamos sąvokos „įrenginys“ apibrėžties, kartu pabrėždamas, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar pagrindinės bylos aplinkybėmis absorbciniai aušintuvai yra EDW įrenginio dalis.

40.

Dėl antrojo klausimo, susijusio su patikslintosios kvotos taikymo tvarka, nurodysiu, kad, mano manymu, ši kvota turi būti taikoma įrenginyje suvartotos išmatuojamos šilumos, atitinkančios reikalavimus dėl nemokamo leidimų suteikimo, ir išmatuojamos šilumos, eksportuojamos į įrenginius ar objektus, kuriems netaikoma ATLPS, sumai, todėl negalima jos taikyti tik vienam iš įvairių atitinkamo įrenginio šilumos srautų.

41.

Galiausiai į trečiąjį klausimą atsakysiu taip, kad tokiam įrenginiui, kaip EDW, mano manymu, negali būti taikomas „anglies dioksido nutekėjimo rizikos“ kriterijus, kiek tai susiję su šilumos kiekiais, naudojamais siekiant pagaminti šaltą vandenį, skirtą įrenginiui, kuriam netaikoma ATLPS ir kuris priklauso sektoriui, pasižyminčiam „didele anglies dioksido nutekėjimo rizika“ (nagrinėjamu atveju – Global Foundries gamyklai).

42.

Kaip minėta šios išvados 31 punkte, pirmuoju prejudiciniu klausimu iš esmės siekiama išsiaiškinti, ar pagal Direktyvos 2003/87 2 straipsnio 1 dalį draudžiama, kad remiantis nacionaline teise leidimas išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas apimtų ir papildomą įrangą, kuri, kaip antai EDW absorbciniai aušintuvai, tokių dujų neišmeta.

43.

Iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytos informacijos matyti, kad EDW kogeneracinę jėgainę ir absorbcinius aušintuvus, atsižvelgdama į pastarųjų skleidžiamą triukšmą, EDW išduotame šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų leidime DEHSt laikė vienu įrenginiu. Tai lemia kompleksinis požiūris, numatytas Vokietijos teisėje ( 26 ), siekiant įgyvendinti, viena vertus, direktyvas 96/61 ir 2010/75, susijusias su taršos prevencija ir mažinimu (perkeltas į Vokietijos teisę BImSchG), ir, kita vertus, Direktyvą 2003/87, kuriose pateikiama tokia pati sąvokos „įrenginys“ apibrėžtis ( 27 ).

44.

Vokietijos vyriausybė, kuriai pritaria Agentūra, remdamasi šia vienoda apibrėžtimi daro išvadą, jog tam, kad papildoma įranga būtų laikoma įrenginio, kuriam taikoma ATLPS, dalimi, pakanka, kad toks įrenginys išmestų ar skleistų bet kurios rūšies teršalus. Tai, kad eksploatuojamo įrenginio, kaip antai pagrindinės bylos aplinkybėmis EDW, ribos nustatytos atsižvelgiant ir į veiklą, kuri gali daryti poveikį, susijusį su kitokių rūšių išmetamais ar skleidžiamais teršalais, ar net paprasčiausiai poveikį aplinkai plačiąja prasme, visai netrukdo siekti Direktyvos 2003/87 2 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų.

45.

Vis dėlto, mano manymu, tokiam aiškinimui negalima pritarti.

46.

Šiuo klausimu, pirma, konstatuotina, kad nors Direktyvos 2010/75 3 straipsnio 4 punkte sąvoka „emisija“ aiškinama palyginti plačiai ( 28 ), taikant ATLPS ši sąvoka apima tik šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ( 29 ). Be to, nors Direktyvos 2003/87 3 straipsnio e punkte minimas „teršimas“, šioje direktyvoje nepateikiama jokios savarankiškos šios sąvokos apibrėžties ( 30 ).

47.

Tai reiškia, kad nors sąvoka „įrenginys“ šiose trijose direktyvose (t. y. viena vertus, Direktyvoje 2003/87 ir, kita vertus, direktyvose 96/61 ir 2010/75) apibrėžiama vienodai, nematyti, kad sąvokos „emisijos“ ir „tarša“, vartojamos šiose apibrėžtyse, visose šiose direktyvose turėtų tokią pačią reikšmę.

48.

Antra, šiuo klausimu pažymėtina, kad, kalbant apie Direktyvos 2003/87 taikymo sritį, apibrėžtą šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje, daroma nuoroda tik į „išmetimą“ ir „šiltnamio efektą sukeliančias dujas“, nurodytus šios direktyvos I ir II prieduose. Mano manymu, aišku, kad ši taikymo sritis turi būti vertinama atsižvelgiant į sąvoką „emisijos“, apibrėžtą šios direktyvos 3 straipsnio b punkte, taigi į ją galima įtraukti tik šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir negalima įtraukti jokių kitų emisijų (kaip antai triukšmo sklaidos).

49.

Trečia, mano manymu, verta pažymėti, kad nors sąvokos „įrenginys“ apibrėžtis Direktyvoje 2003/87 bei direktyvose 96/61 ir 2010/75 suformuluota taip pat, šiomis trimis direktyvomis siekiama labai skirtingų tikslų. Direktyva 2003/87 siekiama būtent sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ( 31 ), o Direktyva 96/61 siektas tikslas, išlikęs ir Direktyvoje 2010/75 – sumažinti teršalų išmetimą į orą, vandenį ir žemę ( 32 ). Šiuo labiau apibrėžtu konkrečiu Direktyvos 2003/87 tikslu, siekiant nustatyti iš ATLPS kylančias teises ir pareigas, be kita ko, nemokamai suteikti apyvartinius taršos leidimus, pateisinamas atsižvelgimas tik į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

50.

Šiuo klausimu primintina, kad ATLPS grindžiama ekonomine logika, pagal kurią visi jos dalyviai skatinami išmesti mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nei jie turi teisę pagal pirma suteiktus leidimus, tam, kad galėtų likusius leidimus perleisti kitiems dalyviams ( 33 ). Pagal šį apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcione, priklausančio nuo dalyvių pajėgumo kontroliuoti savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, principą visiškai nereikia atsižvelgti į kitas emisijas ar kitus taršos būdus ( 34 ).

51.

Ketvirta, pažymėtina, kad, jei turėtų būti remiamasi vienoda sąvokos „įrenginys“ apibrėžtimi siekiant taikyti, viena vertus, direktyvas 96/61 bei 2010/75 ir, kita vertus, Direktyvą 2003/87, tai galėtų lemti įrenginių priskyrimą prie ATLPS, nors jie visai neišmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

52.

Toks rezultatas, mano nuomone, neįsivaizduojamas atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendimą Trinseo Deutschland ( 35 ), kuriame Teisingumo Teismas nurodė, kad, remiantis pačia Direktyvos 2003/87 2 straipsnio 1 dalies formuluote, šios direktyvos I priede nurodyta veikla patenka į jos, taigi, ir į ATLPS, taikymo sritį tik jeigu dėl jos atsiranda šiltnamio efektą sukeliančių dujų „emisijos“, išvardytos šios direktyvos II priede.

53.

Primintina, jog tame sprendime Teisingumo Teismas nusprendė, kad, nesant anglies dioksido emisijų, veikla, net jeigu numatyta Direktyvos 2003/87 I priede, nepatenka į šios direktyvos, taigi, ir į ja nustatytos ATLPS, taikymo sritį ( 36 ). Iš tikrųjų įrenginį, kuris pats tiesiogiai neišmeta anglies dioksido, eksploatuojantis veiklos vykdytojas negali būti skatinamas sumažinti savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, suteikiant apyvartinius taršos leidimus. Tokio įrenginio priskyrimas trukdytų įgyvendinti šia direktyva siekiamą tikslą, kurio turinys primintas šios išvados 50 punkte ( 37 ).

54.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, manau, jog, kaip iš esmės teigia Komisija, Direktyvos 2003/87 2 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad iš ATLPS kylančių teisių ir pareigų apimtis gali būti nustatyta tik atsižvelgiant į „šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus“, minimus šios direktyvos 3 straipsnio b punkte.

55.

Mano manymu, remiantis šiomis nuostatomis darytina išvada, kad žodžių junginį „įtak[a] emisijoms ir teršimui“, vartojamą minėtos direktyvos 3 straipsnio e punkte (kuriame pateikiama sąvokos „įrenginys“ apibrėžtis), reikia suprasti taip, kad kalbama vien apie įtaką šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms. Tai reiškia, jog, siekiant taikyti ATLPS, į papildomą įrangą galima atsižvelgti tik su sąlyga, kad, atitinkant kitus minėtoje nuostatoje nurodytus kriterijus, jos veikimas gali turėti įtakos šioms emisijoms.

56.

Tai patikslinus pažymėtina, kad iš tikrųjų, viena vertus, kaip teisingai nurodo Komisija, aptariama Vokietijos teisės nuostata (TEHG 2 straipsnio 4 dalies pirmas sakinys) bet kuriuo atveju nelemia įrenginio dalių, kurioms pagal minėtas nuostatas taikytina ATLPS, atsiejimo nuo ATLPS. Ja, priešingai, siekiama į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų leidimą įtraukti ne tik įrangą, galinčią turėti įtakos tokioms emisijoms, bet ir papildomą įrangą. Taigi, ja siekiama nustatyti platesnes, o ne siauresnes įrenginio ribas, nei reikalaujama pagal ATLPS.

57.

Kita vertus, ši nuostata, mano supratimu, lemia tik tai, kad šiame leidime įrenginio fizinės ribos apibrėžiamos taip pat, kaip ir su tarša susijusiame leidime. Pagal ją nėra reikalaujama, kad į visas taip identifikuoto įrenginio dalis paskui būtų atsižvelgiama siekiant nustatyti teises ir pareigas, kurios įrenginį eksploatuojančiam veiklos vykdytojui gali kilti iš ATLP ( 38 ). Beje, šiuo klausimu pažymėtina, kad TEHG (Įstatymas, kuriuo į Vokietijos teisę siekiama perkelti Direktyvą 2003/87) 2 straipsnio 2 dalyje ( 39 ) nustatyta, kad į jo taikymo sritį patenka vien papildoma įranga, kuri erdvės ir techniniu atžvilgiu yra susijusi su kitomis įrenginio dalimis ir gali turėti įtakos šiltnamio efektą sukeliančių dujų atsiradimui ( 40 ).

58.

Taigi, kartu aiškinamos šios nuostatos, mano manymu, visai netrukdo tam, kad iš ATLPS kylančios teisės ir pareigos būtų apibrėžiamos atsižvelgiant (be pagrindinio įrenginio) tik į tą papildomą įrangą, kurios veikimas, vadovaujantis šios išvados 55 punkte nurodytu kriterijumi, gali turėti įtakos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms.

59.

Šiomis aplinkybėmis esu tos nuomonės, jog Direktyvos 2003/87 2 straipsnio 1 dalis, siejama su šios direktyvos 3 straipsnio b ir e punktais, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją nedraudžiama nacionalinės teisės norma, kaip antai TEHG 2 straipsnio 4 dalies pirmas sakinys, lemianti tai, kad į leidimą, susijusį su įrenginiu, kuriam taikoma ATLPS, įtraukiama papildoma įranga, pati neišmetanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Vis dėlto į tokią papildomą įrangą gali būti atsižvelgiama siekiant nustatyti iš ATLPS kylančias teises ir pareigas, kiek tai susiję, be kita ko, su nemokamu apyvartinių taršos leidimų suteikimu, tik su sąlyga, kad šios įrangos veikimas, atitikdamas kitus šios direktyvos 3 straipsnio e punkte nustatytus kriterijus, gali turėti įtakos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms.

60.

Tolesniame šios išvados skirsnyje pateiksiu pastabų, susijusių su klausimu, ar tokiomis aplinkybėmis, kaip susiklosčiusios pagrindinėje byloje, pastaroji sąlyga yra įvykdyta. Taip pat patikslinsiu kitus kriterijus, nurodytus šioje nuostatoje, tam, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas galėtų nustatyti, ar EDW kogeneracinė jėgainė ir absorbciniai aušintuvai gali būti laikomi vienu įrenginiu.

61.

Primenu, kad pagrindinės bylos aplinkybėmis, nors aptariami absorbciniai aušintuvai patys neišmeta šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o tik turi įtakos EDW kogeneracinės jėgainės anglies dioksido emisijoms, aplinkybė, kad šie aušintuvai yra pagrindinio įrenginio dalis, lemtų tai, kad nemokamai suteikiamų apyvartinių taršos leidimų skaičius, kurį galėtų gauti EDW, būtų mažesnis nei tuo atveju, jei šie aušintuvai nebūtų laikomi pagrindinio įrenginio dalimi ( 41 ).

62.

Dėl papildomos įrangos įtraukimo į pagrindinį įrenginį Direktyvos 2003/87 3 straipsnio e punkte iš esmės nustatyti trys kriterijai:

63.

Dėl trečiojo kriterijaus patikslintina, jog, atsižvelgiant į šios išvados 59 punktą, šį kriterijų reikia aiškinti taip, kad papildomos įrangos veikla gali turėti įtakos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms.

64.

Pareiškėja pagrindinėje byloje tvirtina, kad pagrindinės bylos aplinkybėmis absorbcinių aušintuvų veikla neturi įtakos jos kogeneracinės jėgainės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms. Vokietijos vyriausybė, Agentūra ir Komisija, priešingai, teigia, kad šių aušintuvų eksploatavimas gali turėti įtakos šios jėgainės emisijoms. Pastaroji išmeta tuo daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuo didesnis šilumos kiekis yra būtinas šiems aušintuvams veikti ir šalto vandens gamybai siekiant patenkinti Global Foundries gamyklos poreikius (2 etape).

65.

Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės nustatyti, ar pagrindinės bylos aplinkybėmis taip ir yra. Mano manymu, siekiant teigiamai atsakyti į šį klausimą pakaktų, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nustatytų, jog absorbcinių aušintuvų šilumos poreikio didėjimas ar mažėjimas lemia EDW jėgainėje vykdomos „kuro deginimo“ veiklos didėjimą ar mažėjimą, taigi, ir didesnį ar mažesnį anglies dioksido emisijų kiekį. Kuo daugiau absorbciniai aušintuvai gamintų šalto vandens, tuo daugiau jiems reikėtų šilumos ir tuo daugiau sunaudoti kuro kogeneracinėje jėgainėje siekiant pagaminti tą šilumą.

66.

Dėl kriterijaus, susijusio su „tiesiogine sąsaja“ (pirmasis kriterijus), ir kriterijaus, susijusio su „technine sąsaja“ (antrasis kriterijus), konstatuotina, jog Sprendime Elektriciteits Produktiemaatschappij Zuid‑Nederland EPZ ( 43 ) Teisingumo Teismas, be kita ko, nurodė, kad tiesioginė sąsaja tarp aptariamos kuro deginimo ir anglių sandėliavimo veiklos konkrečiai pasireiškė technine sąsaja tarp šių dviejų veiklos rūšių. Iš to darytina išvada, kad, Teisingumo Teismo teigimu, šie du kriterijai iš dalies sutampa.

67.

Šiuo klausimu patikslintina, kad, mano manymu, antrasis kriterijus susijęs vien su techniniais ryšiais, galinčiais būti tarp pagrindinio įrenginio ir papildomos įrangos, t. y. su klausimu, ar viena iš šiuose objektuose vykstančių veiklos rūšių įsilieja į bendrą kitos veiklos techninį procesą ( 44 ), atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kaip pagrindinis įrenginys ir papildoma įranga yra fiziniu požiūriu techniškai sujungti ir organizuoti ( 45 ), taip pat – į jų techninį veikimą. Pirmasis kriterijus (susijęs su „tiesiogine sąsaja“), mano manymu, leidžia atsižvelgti į platesnį pagrindinio įrenginio ir papildomos įrangos ryšį. Mano supratimu, siekiant nustatyti, ar tenkinamas pirmasis kriterijus, neturi būti apsiribojama techninių aspektų vertinimu ( 46 ); gali būti atsižvelgiama, be kita ko, ir į tai, kad atitinkamomis veiklos rūšimis siekiama bendro tikslo, kurį įgyvendinant kiekviena iš jų prisidedama ir kuris leidžia manyti, kad jos priskirtinos vienam įrenginiui ( 47 ).

68.

Pareiškėja pagrindinėje byloje mano, kad Sprendime Elektriciteits Produktiemaatschappij Zuid‑Nederland EPZ ( 48 ) Teisingumo Teismas nusprendė, jog esama tiesioginės sąsajos, nes įtrauktina dalis (anglių parkas) būtina pagrindinio įrenginio (anglimi kūrenamos elektrinės) veiklai. Jos teigimu, kalbant apie pagrindinėje byloje aptariamus absorbcinius aušintuvus, reikia konstatuoti, kad nėra tiesioginės sąsajos tarp šių aušintuvų veiklos ir EDW kogeneracinės jėgainės veiklos, nes tai, kad šie aušintuvai gamina šaltą vandenį, nėra nei būtina, nei naudinga šioje jėgainėje vykdomai „kuro deginimo“ veiklai.

69.

Šiuo klausimu pabrėžtina, jog iš Sprendimo Elektriciteits Produktiemaatschappij Zuid‑Nederland EPZ nematyti, kad tiesioginės sąsajos buvimą galima konstatuoti tik tuo atveju, jei papildomos įrangos veikla būtina pagrindinio įrenginio veiklai vykdyti, o ne atvirkščiai (t. y. jei pastaroji veikla būtina papildomos įrangos veiklai vykdyti). Be to, nemanau, kad šiame sprendime Teisingumo Teismas buvo tos nuomonės, kad tik veikla, kuri „būtina“ kitai veiklai vykdyti, gali būti laikoma atitinkančia „tiesioginės sąsajos“ kriterijų ( 49 ).

70.

Taigi, nagrinėjamu atveju manau, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas visiškai galėtų nustatyti „tiesioginę sąsają“ tarp EDW kogeneracinės jėgainės veiklos ir jos absorbcinių aušintuvų veiklos, remdamasis visomis aplinkybėmis, tarp jų ir aplinkybe, kad šios jėgainės gaminama šiluma prisideda prie šių aušintuvų veikimo (ir net yra būtina jiems veikti). Jis taip pat galėtų manyti, kad, kaip teigia Komisija, šie aušintuvai „yra [EDW] įrenginio gamybos proceso dalis“, arba atsižvelgti aplinkybę, kurią pabrėžė Agentūra, teigdama, kad EDW įrenginio veikla siekiama Global Foundries gamyklai tiekti karštą, šaltą ir šiltą vandenį, būtiną jos poreikiams, ir konstatuoti, kad tik tuo atveju, jei veikia visos šio įrenginio sudedamosios dalys, įskaitant minėtus aušintuvus, galima užtikrinti šio tikslo įgyvendinimą.

71.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, esu tos nuomonės, kad (su sąlyga, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas atliks vertinimą) aptariamų absorbcinių aušintuvų veikla yra tiesiogiai susijusi su EDW kogeneracinės jėgainės veikla. Jei tarp šių veiklos rūšių yra ir techninė sąsaja ( 50 ) ir jei šie aušintuvai gali turėti įtakos anglies dioksido emisijoms, mano manymu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas galėtų laikytis nuomonės, kad jie su šia jėgaine sudaro vieną įrenginį, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2003/87 3 straipsnio e punktą.

72.

Prireikus į šiuos aušintuvus galėtų būti atsižvelgta siekiant preliminariai nemokamai suteikti apyvartinių taršos leidimų. Šis požiūris lemtų tai, kad, kaip nurodyta šios išvados 61 punkte, apyvartinių taršos leidimų skaičius, nemokamai preliminariai suteiktas EDW, būtų mažesnis už tą, kurį ji prašo suteikti, o tai atitinka bendrą ATLPS tikslą – apskritai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ( 51 ).

73.

Tolesniame skirsnyje, kuriame sieksiu atsakyti į antrąjį prejudicinį klausimą, remsiuosi prielaida, pagal kurią EDW eksploatuoja vieną įrenginį, apimantį pagrindinėje byloje aptariamą kogeneracinę jėgainę ir absorbcinius aušintuvus. Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad, priešingu atveju, t. y. tuo atveju, jei šie aušintuvai nėra EDW įrenginio dalis, į antrąjį klausimą atsakyti nereikėtų.

74.

Antruoju prejudiciniu klausimu iš esmės siekiama išsiaiškinti, ar patikslintoji kvota, kuri pagrindinės bylos aplinkybėmis leistų atspindėti tai, kad šilumos kiekiai, kurie iš Global Foundries gamyklos patenka į EDW absorbcinius aušintuvus siekiant gaminti šiltą vandenį 3 etape (aprašytame šios išvados 20 punkte), yra „importuojami iš įrenginio, kuriam netaikoma ATLPS“, taigi, neatitinka reikalavimų ( 52 ), gali, kaip teigia pareiškėja pagrindinėje byloje, būti taikoma vien 32 °C temperatūros šilto vandens srautams.

75.

Šiuo klausimu, pirma, konstatuotina, kad, tuo atveju, jei absorbciniai aušintuvai yra EDW įrenginio dalis, nėra jokios abejonės, kad šis įrenginys importuoja šilumą iš įrenginio, kuriam netaikoma ATLPS, nes šie aušintuvai naudoja iš Global Foundries gamyklos gautą šilumą šiltam vandeniui gaminti. Bylos šalys tokio vertinimo neginčija ( 53 ).

76.

Antra, primintina, kad nei Komisijos pateiktas duomenų rinkimo šablonas, nei Komisijos priimtos su šiuo šablonu susijusios gairės ( 54 ), kuriuose abiejuose daroma nuoroda į patikslintąją kvotą, teisiškai nėra privalomi ( 55 ).

77.

Vis dėlto valstybės narės turi teisę naudotis minėtu šablonu, preliminariai nemokamai suteikdamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų leidimus. Šiuo klausimu patikslintina, kad, jei remdamasi Sprendimo 2011/278 7 straipsnio 5 dalies antra pastraipa valstybė narė pareikalauja, kad veiklos vykdytojas naudotų elektroninį šabloną, arba nurodo konkretų duomenų teikimo rinkmenos formatą, paprastai ( 56 ) ji turi sutikti, kad veiklos vykdytojas naudotų ir šį šabloną. Taigi, Komisijos duomenų rinkimo šablonas aiškiai gali lemti teisines pasekmes.

78.

Trečia, pažymėtina, kad, siekiant nustatyti preliminarų emisijos leidimų, kuris gali būti nemokamai suteiktas dėl įrenginio, susijusio su šilumos santykiniu taršos rodikliu, skaičių, reikia šio rodiklio vertę padauginti iš „suvartotos šilumos ankstesnio laikotarpio su šiluma susijusio veiklos lygio vertės“ ( 57 ). Šis lygis atitinka įrenginyje ankstesniu baziniu laikotarpiu per metus pagamintos arba iš kito įrenginio, kuriam taikoma ATLPS, importuotos išmatuojamos šilumos kiekio medianą, arba ir pagamintos, ir importuotos šilumos kiekio medianą ( 58 ). Taigi jis nustatomas remiantis pirmiausia šilumos kiekiais, importuojamais iš kitų įrenginių, kuriems taikoma ATLPS, ir (arba) atitinkamame įrenginyje baziniu laikotarpiu pagamintais šilumos kiekiais ( 59 ).

79.

Iš to darytina išvada, kad siekiant nustatyti preliminarų metinį apyvartinių taršos leidimų skaičių, kuris gali būti nemokamai suteiktas dėl įrenginio, susijusio su šilumos santykiniu taršos rodikliu, iš įrenginių, kuriems netaikoma ATLPS, importuojami šilumos kiekiai paprasčiausiai neturi reikšmės.

80.

Taigi pagrindinėje byloje DEHSt teisingai siekia iš Global Foundries gamyklos importuojamus šilumos kiekius atsieti nuo EDW įrenginio „reikalavimus atitinkančių“ šilumos kiekių. Bet koks kitoks aiškinimas, kaip pabrėžia Agentūra, galėtų lemti šilumos, suteikiančios teisę preliminariai nemokamai skirti apyvartinius taršos leidimus, pervertinimą.

81.

Šiuo klausimu pridurtina, kad duomenų rinkimo šablone nurodyta patikslintąja kvota kaip tik siekiama tokios problemos išvengti: kaip paaiškinta šios išvados 37 punkte, ši kvota atitinka „šilumos kiekių, atitinkančių reikalavimus dėl jų kilmės“ ir „visos išmatuojamos šilumos“ santykį. Šilumos kiekiai, neatitinkantys reikalavimų dėl jų kilmės, – tai kiekiai, kurie, kaip ir gaunamieji iš Global Foundries gamyklos, yra importuojami iš įrenginių, kuriems netaikoma ATLPS.

82.

Dėl klausimo, ar ši kvota gali būti taikoma vien šilumos srautui aptariamame įrenginyje, konstatuotina, jog iš duomenų rinkimo šablono aiškiai matyti, kad ši kvota turi būti taikoma „total amount of heat potentially part of the heat benchmark sub-installations“, atitinkančiam įrenginyje suvartotos išmatuojamos šilumos, tenkinančios reikalavimus, kiekio ir išmatuojamos šilumos, eksportuojamos į įrenginius ar objektus, kuriems netaikoma ATLPS, kiekio sumą ( 60 ). Taigi, priešingai, nei siūlo pareiškėja pagrindinėje byloje, minėta kvota negali būti taikoma tik vienam iš šilumos srautų (nagrinėjamu atveju – tik 32 °C temperatūros šilto vandens srautui).

83.

Patikslintina, jog iš duomenų rinkimo šablono taip pat matyti, kad patikslintosios kvotos apskaičiavimas savaime reiškia kompleksinį požiūrį, apimantį atsižvelgimą į visus šilumos srautus ( 61 ).

84.

Galiausiai pabrėžtina, kad, kaip teisingai teigia Agentūra, patikslintosios kvotos taikymas visiems šilumos srautams naudingas tuo, kad leidžia užtikrinti, jog visose valstybėse narėse, kalbant apie įrenginį (o ne vien apie tam tikras jo dalis), bus atsižvelgiama į jame pagamintą šilumos kiekį (taigi, suteikiantį teisę į nemokamų apyvartinių taršos leidimų skyrimą) ir į šilumos kiekį, importuotą iš įrenginio, kuriam netaikoma ATLPS (taigi, nesuteikiantį teisės į tokių leidimų skyrimą).

85.

Taigi siūlau Teisingumo Teismui į antrąjį prejudicinį klausimą atsakyti taip, kad patikslintoji kvota turi būti taikoma aptariamame įrenginyje suvartotos išmatuojamos šilumos, kuri atitinka reikalavimus dėl nemokamo leidimų suteikimo, ir išmatuojamos šilumos, eksportuojamos į įrenginius ar objektus, kuriems netaikoma ATLPS, sumai, nesant galimybės atskirti įvairių šilumos srautų.

86.

Trečiuoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar įrenginiui, kaip antai EDW, gali būti taikomas „anglies dioksido nutekėjimo rizikos“ kriterijus dėl dalies šilumos, kuri iš šio įrenginio ne tiesiogiai eksportuojama į įrenginį, priklausantį sektoriui, kuriam būdinga „didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika“, o prieš eksportuojant į pastarąjį įrenginį absorbcinių aušintuvų paverčiama šalčiu (tiksliau, šaltu vandeniu).

87.

Primintina, kad, kaip minėta šios išvados 34 punkte, Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 12 dalyje teisės aktų leidėjas nustatė specialią taisyklę dėl nemokamų leidimų suteikimo, kalbant apie įrenginius, priklausančius sektoriams ar jų pošakiams, kuriems būdinga „didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika“ ( 62 ). Ši taisyklė buvo nustatyta siekiant išvengti ekonominių nuostolių daug energijos suvartojantiems Sąjungos sektoriams ir jų pošakiams, kuriems tenka konkuruoti tarptautiniu lygiu, kur nėra taikomi panašūs apribojimai anglies dioksido emisijų srityje.

88.

Sprendimo 2011/278 6 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodyta, kad „anglies dioksido nutekėjimo“ kriterijus taikomas ir įrenginiams, kurie, nors patys nepriklauso sektoriui, kuriam būdinga „didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika“, eksportuoja išmatuojamą šilumą į tokiam sektoriui priklausantį įrenginį, kuriam netaikoma ATLPS.

89.

Šiuo atveju bylos šalys neginčija, kad pats EDW įrenginys nepriklauso sektoriui, kuriam būdinga „didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika“. Vis dėlto 2 etape, aprašytame šios išvados 20 punkte, EDW į Global Foundries gamyklą eksportuoja šaltą vandenį, pagamintą iš karšto vandens ir vandens garų, gautų iš savo kogeneracinės jėgainės. Ši gamykla, kuriai netaikoma ATLPS, priklauso tokiam sektoriui.

90.

Komisija ir Agentūra iš esmės teigia, kad, atsižvelgiant į Sprendimo 2011/278 6 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos formuluotę, „anglies dioksido nutekėjimo“ kriterijus bet kuriuo atveju negali būti taikomas tokio įrenginio, kaip EDW įrenginys, pagamintiems šilumos kiekiams siekiant įvykdyti 2 etapą (kuris vyksta absorbciniuose aušintuvuose). Iš tiesų ši šiluma suvartojama ne įrenginyje, kuriam netaikoma ATLPS ir kuris priklauso sektoriui su būdinga „didele anglies dioksido nutekėjimo rizika“ (t. y. Global Foundries gamykloje), bet šiuose aušintuvuose.

91.

Pareiškėja pagrindinėje byloje savo ruožtu mano, kad absorbciniai aušintuvai nenutraukia sąsajos tarp EDW kogeneracinės jėgainės (kuri gamina šilumą) ir Global Foundries gamyklos (kuri suvartoja šią šilumą šalčio forma). Bet kuriuo atveju šaltis, tiekiamas šiai gamyklai, yra lygiavertis šilumai, sunaudotai jam pagaminti.

92.

Mano nuomone, pastarajam aiškinimui negalima pritarti.

93.

Šiuo klausimu konstatuotina, kad Sprendimo 2011/278 6 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje aiškiai nurodyta, kad „išmatuojamos šilumos vartotojas“ – tai įrenginys, kuris, viena vertus, priklauso sektoriui arba jo pošakiui su būdinga didele anglies dioksido nutekėjimo rizika, kita vertus, jam netaikoma ATLPS.

94.

Iš to darytina išvada, jog, kaip teisingai teigia Komisija ir Agentūra, tam, kad įrenginiui, kaip antai EDW, būtų galima taikyti „anglies dioksido nutekėjimo“ kriterijų, reikia, kad, pirma, jis eksportuotų šilumą ir, antra, ši šiluma būtų suvartota įrenginyje, atitinkančiame dvi pirmesniame šios išvados punkte nurodytas sąlygas. Į šio kriterijaus taikymo sritį negali būti įtrauktas ir šaltas vanduo, kuris teikiamas tokiam įrenginiui, nes tai reiškia, kad šiluma jau buvo suvartota.

95.

Ištrauka iš Komisijos dokumento „Frequently Asked Questions on Free Allocation Rules for the EU ETS post 2020“ (Dažniausiai užduodami klausimai dėl nemokamo leidimų suteikimo taisyklių Europos Sąjungoje po 2020 m.) ( 63 ), kurią pareiškėja pagrindinėje byloje nurodo savo pastabose, negali lemti kitokio aiškinimo.

96.

Iš tikrųjų, viena vertus, šį dokumentą, kuris neturi privalomosios galios, Komisija priėmė dėl ketvirtojo prekybos laikotarpio (t. y. laikotarpio, prasidedančio nuo 2021 m.), o pagrindinė byla susijusi su nemokamu leidimų suteikimu trečiuoju prekybos laikotarpiu (2013–2020 m.).

97.

Kita vertus, pareiškėjos pagrindinėje byloje nurodytoje minėto dokumento ištraukoje daroma nuoroda į Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/331 ( 64 ) VII priedo 7.1 skirsnį, susijusį su „grynosios išmatuojamos šilumos kiekio nustatymo taisyklėmis“. Vis dėlto iš šio skirsnio paskutinio sakinio matyti, kad jei šiluma naudojama vėsinimui taikant absorbcija pagrįstą vėsinimo procesą (kaip antai vykstantį EDW įrenginio absorbciniuose aušintuvuose), tas vėsinimo procesas laikomas šilumą naudojančiu procesu. Iš to reikia daryti išvadą, jog remiantis minėtu dokumentu bet kuriuo atveju laikytina, kad šiluma buvo suvartota būtent įrenginyje arba įrenginio dalyje, kurioje vyksta atšaldymo procesas (nagrinėjamu atveju – EDW absorbciniuose aušintuvuose), o ne įrenginyje, į kurį eksportuojamas taip pagamintas šaltis (nagrinėjamu atveju – Global Foundries gamykloje).

98.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, manau, kad pagrindinės bylos aplinkybėmis Global Foundries gamykla negali būti laikoma įrenginiu, kuriame šiluma, ateinanti iš EDW kogeneracinės jėgainės ir naudojama absorbciniuose aušintuvuose šaltam vandeniui gaminti (2 etape), yra suvartojama. Kadangi ši sąlyga neįvykdyta (nors ji aiškiai kyla iš Sprendimo 2011/278 6 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos), EDW negali būti taikomas „anglies dioksido nutekėjimo“ kriterijus, kiek tai susiję su šia šiluma.

99.

Galiausiai pridurtina, kad Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 10 dalis yra šios direktyvos 10a straipsnio 11 dalyje nustatytos bendros taisyklės išimtis; pagal pastarąją nuostatą nemokamai suteiktinų apyvartinių taršos leidimų kiekis laipsniškai mažinamas nuo 2013 m. iki 2020 m., siekiant, kad iki 2027 m. šių nemokamų taršos leidimų visai neliktų. Šiomis aplinkybėmis, mano manymu, akivaizdu, kad „anglies dioksido nutekėjimo rizikos“ kriterijaus taikymo sąlygos turi būti aiškinamos siaurai, tam, kad nebūtų trukdoma siekti ATLPS tikslo – sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ( 65 ).

100.

Taigi siūlau Teisingumo Teismui į trečiąjį prejudicinį klausimą atsakyti taip, kad tokiam įrenginiui, kaip EDW, negali būti taikomas „anglies dioksido nutekėjimo rizikos“ kriterijus, kiek tai susiję su šiame įrenginyje gaminamos šilumos kiekiais, siekiant eksportuoti šaltą vandenį į įrenginį, kuriam netaikoma ATLPS, bet kuris priklauso sektoriui, pasižyminčiam didele anglies dioksido nutekėjimo rizika. Siekdamas visiško aiškumo norėčiau patikslinti, kad atsakymas į šį klausimą negali keistis, atsižvelgiant į tai, ar pagrindinėje byloje aptariami absorbciniai aušintuvai yra tokio įrenginio dalis, ar ne. Iš tikrųjų tiek vienu, tiek kitu atveju Global Foundries gamykla nėra vieta, kurioje ši šiluma suvartojama.

101.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, siūlau taip atsakyti į Verwaltungsgericht Berlin (Berlyno administracinis teismas, Vokietija) pateiktus prejudicinius klausimus: