EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62019CC0891

Generalinio advokato Pitruzzella išvada, pateikta 2021 m. liepos 1 d.



ECLI identifier: ECLI:EU:C:2021:533

Laikina versija

GENERALINIO ADVOKATO

GIOVANNI PITRUZZELLA IŠVADA,

pateikta 2021 m. liepos 1 d. (1)

Byla C891/19 P

Europos Komisija

prieš

Hubei Xinyegang Special Tube Co. Ltd

„Apeliacinis skundas – Dempingas – Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/804 – Tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba plieno importas – Reglamentas (ES) 2016/1036 – 3 straipsnio 2, 3 ir 6 dalys ir 17 straipsnis – Žalos nustatymas – Priverstinio kainų mažinimo analizė – Komisijos pareiga atsižvelgti į atitinkamo produkto rinkos segmentaciją ir į visus atrinktų panašių Sąjungos gamintojų produktų pardavimus“






1.        Žalos Sąjungos pramonei dėl importo dempingo kaina nustatymas yra esminė antidempingo priemonių priėmimo sąlyga. Atlikdama analizę, kuria siekia nustatyti tokios žalos buvimą, Europos Komisija, be kita ko, turi objektyviai išnagrinėti tokio importo poveikį panašių produktų kainoms Sąjungos rinkoje, be kita ko, nustatyti, ar buvo priverstinis kainų mažinimas.

2.        Ar atlikdama tokį kompleksinį tyrimą Komisija privalo – o jei taip, tai kokiomis aplinkybėmis, – atsižvelgti į rinkos segmentus, susijusius su nagrinėjamu produktu? Ar, atlikdama šį tyrimą, ši institucija turi atsižvelgti į visus atrinktų Sąjungos gamintojų produktų, kurie panašūs į tiriamus produktus, pardavimus? Atsižvelgiant į tai, koks turi būti Sąjungos teismo vykdomos tokios Komisijos analizės, apimančios sudėtingų ekonominių aplinkybių vertinimą, teisminės kontrolės intensyvumas?

3.        Tokie iš esmės yra pagrindiniai šioje byloje keliami klausimai, susiję su apeliaciniu skundu, kuriuo Europos Komisija prašo Teisingumo Teismo panaikinti 2019 m. rugsėjo 24 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Hubei Xinyegang Special Tube / Komisija (toliau – skundžiamas sprendimas(2)), kuriuo jis panaikino 2017 m. gegužės 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/804, kuriuo tam tikriems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės vamzdžiams nustatomas galutinis antidempingo muitas(3).

I.      Teisės aktai

4.        2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (toliau – pagrindinis reglamentas)(4) 3 straipsnyje „Žalos nustatymas“ nurodyta:

„1.      Pagal šį reglamentą terminas „žala“, jei nenurodyta kitaip, suprantamas kaip materialinė žala Sąjungos pramonei, materialinės žalos grėsmė Sąjungos pramonei arba materialinės kliūtys tai pramonei kurtis ir yra aiškinamas pagal šio straipsnio nuostatas.

2.      Žala nustatoma, remiantis ją patvirtinančiais įrodymais ir objektyviai ištyrus:

a)      importo dempingo kaina kiekius ir poveikį panašių produktų kainoms Sąjungos rinkoje; ir

b)      tokio importo poveikį Sąjungos pramonei.

3.      Vertinant importo dempingo kaina kiekį, reikia atsižvelgti į tai, ar iš viso žymiai išaugo importas dempingo kaina absoliučiu dydžiu arba lyginant su gamyba ar suvartojimu Sąjungoje. Vertinant importo dempingo kaina poveikį kainoms, atsižvelgiama į tai, ar produktai dempingo kaina yra importuojami žymiai mažesnėmis kainomis lyginant su Sąjungos pramonės panašių produktų kainomis, arba į tai, ar toks importas turėjo kitokį poveikį – gerokai nusmukdė kainas arba smarkiai trukdė kainoms kilti, kaip kad būtų atsitikę kitomis aplinkybėmis. Vienas ar keli tų veiksnių nėra būtinai lemiami.

<…>

5.      Nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį tiriamai Sąjungos pramonei, reikia ištirti visus svarbius atitinkamos pramonės būklę apibūdinančius ekonominius veiksnius <…>

6.      Pateikus visus 2 dalyje minimus susijusius įrodymus, turi būti akivaizdu, kad importas dempingo kaina sukelia žalą, kaip apibrėžta šiame reglamente. Ypatingai turi būti akivaizdu, kad 3 dalyje apibrėžtas kiekis ir (arba) kainos sukėlė 5 dalyje nurodytą poveikį Bendrijos pramonei ir kad šį poveikį galima apibrėžti kaip materialinį.

7.      Taip pat turi būti nagrinėjami ir kiti, be importo dempingo kaina, žinomi veiksniai, kurie tuo pat metu daro neigiamą poveikį Bendrijos pramonei, siekiant, kad šių veiksnių padaryta žala nebūtų priskiriama importui dempingo kaina pagal 6 dalį. Tokio pobūdžio veiksniai gali būti: ne dempingo kainomis parduodamo importo kiekiai ir kainos, paklausos sumažėjimas ar vartojimo tendencijų pokyčiai, prekybos apribojimai ir konkurencija tarp trečiosios valstybės ir Sąjungos gamintojų; technologijos pažanga, Sąjungos pramonės eksporto plėtra ir gamybos našumo augimas.“

II.    Ginčo aplinkybės ir ginčijamas reglamentas

5.        Gavusi skundą, 2016 m. vasario 13 d. Komisija pradėjo antidempingo tyrimą dėl tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės apskritimo formos skerspjūvio besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies (išskyrus ketų) arba plieno (išskyrus nerūdijantįjį plieną), kurių išorinis skersmuo didesnis kaip 406,4 mm (toliau – nagrinėjamas produktas), importo.

6.        Atliekant šį tyrimą, Kinijoje įsteigta bendrovė Hubei Xinyegang, kuri gamina ir eksportuoja į Sąjungą besiūlius vamzdžius, pateko tarp pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį atrinktų eksportuojančių Kinijos gamintojų.

7.        2016 m. lapkričio 11 d. Europos Komisija priėmė Reglamentą (ES) Nr. 2016/1977, kuriuo nagrinėjamiems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės produktams nustatomas laikinasis antidempingo muitas (toliau – laikinasis reglamentas)(5).

8.        2017 m. gegužės 11d. Komisija priėmė ginčijamą reglamentą, kurio 1 straipsnyje numatyta, kad visiems nagrinėjamą produktą eksportuojantiems Kinijos gamintojams nustatomas galutinis antidempingo muitas. Įmonės Hubei Xinyegang gaminamiems ir eksportuojamiems produktams buvo nustatyta 54,9 % antidempingo muito norma.

III. Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas

9.        2017 m. rugpjūčio 7 d. Hubei Xinyegang Bendrajame Teisme pareiškė ieškinį, kuriame prašė panaikinti ginčijamą reglamentą ir nurodė keturis ieškinio pagrindus.

10.      Bendrasis Teismas išnagrinėjo tik pirmąjį ieškinio pagrindą, padalytą į dvi dalis ir susijusį su pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalimis bei Sutarties dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo(6) (toliau – Antidempingo sutartis) 3.1 ir 3.2 straipsnių pažeidimu, ir antrąjį pagrindą, susijusį su minėto reglamento 3 straipsnio 6 dalies ir minėtos sutarties 3.5 straipsnio pažeidimu.

11.      Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas, atmetęs pirmojo pagrindo pirmą dalį(7), t. y. klausimą, kuris nėra šios bylos dalykas, vis dėlto pritarė Hubei Xinyegang pateikto pirmojo pagrindo antrai daliai, susijusiai su metodu, kurį Komisija taikė nustatydama žalos buvimą, siekdama palyginti importo dempingo kaina kainas su Sąjungos pramonininkų parduodamų produktų kainomis. Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija, pažeisdama pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalis, neatsižvelgė į visus reikšmingus bylos duomenis, kai nagrinėjo priverstinį kainų mažinimą ir importo dempingo kaina poveikį panašių produktų kainoms Sąjungos rinkoje. Darydamas šią išvadą Bendrasis Teismas, be kita ko, rėmėsi Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ginčų sprendimo tarybos (angl. Dispute Settlement Body) įsteigto apeliacinio komiteto (toliau – PPO apeliacinis komitetas) ataskaita, parengta nagrinėjant ginčą „Kinija – Antidempingo muitų nustatymas Japonijos kilmės aukštos kokybės besiūliams nerūdijančio plieno vamzdžiams „HP-SSST“ (2015 m. spalio 14 d. WT/DS 454/AB/R ir WT/DS 460/AB/R, toliau – Apeliacinio komiteto ataskaita „HP‑SSST“), ir savo 2004 m. spalio 28 d. Sprendimu Shanghai Teraoka Electronic / Taryba (T‑35/01, EU:T:2004:317, toliau – Sprendimas Shanghai Teraoka).

12.      Bendrasis Teismas nusprendė, pirma, kad nors Komisija konstatavo, jog yra trys nagrinėjamo produkto rinkos segmentai, ji nepagrįstai neatsižvelgė į šį segmentavimą atlikdama priverstinio kainų mažinimo analizę ir apskritai analizuodama importo dempingo kaina poveikį panašių produktų kainoms Sąjungos rinkoje(8). Antra, Bendrasis Teismas taip pat pritarė Hubei Xinyegang pateiktam argumentui, kad analizuodama priverstinį kainų mažinimą Komisija klaidingai neatsižvelgė į tai, kad iš atrinktų Sąjungos gamintojų parduodamų 66 produktų buvo priverstinai sumažintos 17 tipų produktų kainos. Galiausiai Bendrasis Teismas nusprendė, kad jo padarytų išvadų negalima paneigti remiantis įrodymais, kuriuos Komisija pridėjo prie bylos po posėdžio, vėlesnėje proceso stadijoje.

13.      Toliau Bendrasis Teismas taip pat pripažino pagrįstu Hubei Xinyegang pateiktą antrąjį ieškinio pagrindą, susijusį su pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalies ir Antidempingo sutarties 3.5 straipsnio pažeidimu(9). Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, kad, kadangi išanalizavus pirmąjį ieškinio pagrindą padaryta išvada, jog Komisija neatsižvelgė į visus veiksnius, svarbius nustatant priverstinį kainų mažinimą ir importo poveikį panašių produktų kainoms Sąjungos rinkoje, taip pat reikia konstatuoti, kad Komisijos išvada dėl priežastinio ryšio buvimo, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį, grindžiama neišsamiu faktiniu pagrindu(10).

14.      Todėl Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą reglamentą, kiek jis susijęs su Hubei Xinyegang, ir nenagrinėjo kitų jos ieškiniui pagrįsti pateiktų pagrindų.

IV.    Šalių reikalavimai

15.      Apeliaciniame skunde Komisija Teisingumo Teismo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, atmesti pirmojoje instancijoje pareikšto ieškinio pirmąjį ir antrąjį pagrindus kaip nepagrįstus, grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis iš naujo išnagrinėtų kitus pagrindus, ir atidėti pirmojoje ir apeliacinėje instancijose patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

16.      Hubei Xinyegang Teisingumo Teismo prašo atmesti apeliacinį skundą, nepatenkinus pirmojo reikalavimo, grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis išnagrinėtų likusius ieškinio pagrindus, priteisti iš Komisijos bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje ir Bendrajame Teisme išlaidas.

17.      Bendrovės ArcelorMittal Tubular Products Roman SA, Válcovny trub Chomutov a.s. ir Vallourec Deutschland GmbH (toliau – ArcelorMittal ir kt.), įstojusios į bylą Bendrajame Teisme palaikyti Komisijos reikalavimų(11), prašo Teisingumo Teismo panaikinti skundžiamą sprendimą, atmesti pirmojoje instancijoje pareikšto ieškinio pirmąjį ir antrąjį pagrindus kaip teisiškai nepagrįstus, grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl pirmojoje instancijoje pareikšto ieškinio trečiojo ir ketvirtojo pagrindų, priteisti iš Hubei Xinyegang bylinėjimosi dėl šio apeliacinio skundo išlaidas ir atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

V.      Apeliacinio skundo vertinimas

18.      Grįsdama apeliacinį skundą Komisija, palaikoma ArcelorMittal ir kt., nurodo šešis pagrindus, kuriuos galima suskirstyti į tris grupes.

19.      Trimis pirmaisiais apeliacinio skundo pagrindais siekiama užginčyti skundžiamo sprendimo dalį, kurioje Bendrasis Teismas teigė, kad Komisija, analizuodama priverstinį kainų mažinimą, neatsižvelgė į atskirus rinkos segmentus, susijusius su nagrinėjamu produktu(12).

20.      Ketvirtuoju ir penktuoju apeliacinio skundo pagrindais siekiama užginčyti skundžiamo sprendimo dalį, kurioje Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija, analizuodama priverstinį kainų sumažinimą, klaidingai neatsižvelgė į 17 iš 66 Sąjungos gamintojų parduotų produktų tipų kainas(13).

21.      Galiausiai šeštajame pagrinde Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas taikė klaidingo intensyvumo lygio teisminę kontrolę.

22.      Manau, kad, prieš pradedant nagrinėti Komisijos nurodytus pagrindus, reikėtų pateikti kelias preliminarias pastabas.

A.      Pirminės pastabos

23.      Ši byla susijusi su priverstinio kainų mažinimo analize, kurią Komisija per antidempingo procedūrą atlieka siekdama nustatyti žalos Sąjungos pramonei buvimą. Tokios žalos nustatymas yra esminė antidempingo priemonių priėmimo sąlyga(14). Žalos nustatymą reglamentuojančios nuostatos išdėstytos pagrindinio reglamento 3 straipsnyje.

24.      Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad, kaip nurodė Bendrasis Teismas(15), pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse įtvirtintos nuostatos iš esmės identiškos Antidempingo sutarties 3.1 ir 3.2 straipsnių nuostatoms. Iš to matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas ketina šiomis nuostatomis Sąjungos teisėje įgyvendinti pagal PPO susitarimus prisiimtą konkretų įsipareigojimą(16). Tokiomis aplinkybėmis Sąjungos teismas turi patikrinti ginčijamo reglamento teisėtumą pagal šias Antidempingo sutarties nuostatas(17). Vykdydamas tokią teisėtumo kontrolę, Sąjungos teismas taip pat turi atsižvelgti į PPO ginčų sprendimo tarybos pateiktą įvairių šios sutarties nuostatų aiškinimą(18).

25.      Antra, reikia pažymėti, kad iš pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies matyti, jog žala turi būti nustatoma remiantis ją patvirtinančiais įrodymais ir objektyviai ištyrus, pirma, importo dempingo kaina kiekius ir poveikį panašių produktų kainoms Sąjungos rinkoje ir, antra, šio importo poveikį Sąjungos pramonei.

26.      Konkrečiai dėl importo dempingo kaina poveikio panašių produktų kainoms Sąjungos rinkoje analizės pažymėtina, kad iš pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalies antro sakinio matyti, jog reikia, be kita ko, išnagrinėti, ar importas dempingo kaina buvo vykdomas gerokai mažesnėmis kainomis nei panašių Sąjungos produktų kaina arba, kitaip tariant, ar būta didelio „priverstinio kainų mažinimo“(19).

27.      Nustatant importo dempingo kaina poveikį panašių Sąjungos pramonės produktų kainoms ir, kalbant konkrečiai, priverstinį kainų mažinimą, reikia išnagrinėti minėtų importuojamų produktų ir panašių produktų kainų santykį, o tai reiškia, kad turi būti atliktas šių dviejų kainų palyginimas(20).

28.      Vis dėlto nei Antidempingo sutarties 3 straipsnyje, nei pagrindinio reglamento 3 straipsnyje nenumatytas specialus žalos buvimo ar, kalbant konkrečiau, priverstinio kainų mažinimo nustatymo metodas(21). Ši analizė turi būti grindžiama teigiamais įrodymais ir objektyviu tyrimu, todėl turi būti nešališka ir teisinga, atliekama atsižvelgiant į visus reikšmingus įrodymus(22).

29.      Be to, šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją bendros prekybos politikos srityje, ypač kiek tai susiję su prekybos apsaugos priemonėmis, Sąjungos institucijos dėl ekonominių ir politinių aplinkybių, kurias jos privalo išnagrinėti, sudėtingumo turi plačią diskreciją(23). Teisingumo Teismas aiškiai pripažino, kad ši plati diskrecija egzistuoja, be kita ko, nustatant, ar padaryta žala Sąjungos pramonei(24).

30.      Kaip teisingai pažymėjo Bendrasis Teismas, norint atlikti priverstinio kainų mažinimo analizę ir apskritai importo dempingo kaina poveikio Sąjungos pramonės panašių produktų kainoms analizę, neabejotinai reikia atlikti sudėtingų ekonominių aplinkybių įvertinimą(25), o tai, kaip išsamiau matysime analizuodami šeštąjį apeliacinio skundo pagrindą, turi įtakos Sąjungos teismo vykdomos teisminės kontrolės lygiui.

31.      Trečia, kalbant būtent apie nagrinėjamą atvejį, reikia patikslinti tam tikras Bendrojo Teismo konstatuotas faktines aplinkybes, kurių šalys neginčija.

32.      Visų pirma, antidempingo tyrime Komisija nustatė, kad vertinamas produktas yra tam tikri Kinijos Liaudies Respublikos kilmės apskritimo formos skerspjūvio besiūliai vamzdžiai ir vamzdeliai iš geležies (išskyrus ketų) arba plieno (išskyrus nerūdijantįjį plieną, kurių išorinis skersmuo didesnis kaip 406,4 mm)(26). Ji pažymėjo, kad yra trys su šiuo produktu susiję rinkos segmentai: vienas susijęs su nafta ir dujomis, kitas susijęs su elektros energijos gamyba, o trečias – su statybomis(27). Hubei Xinyegang Bendrajame Teisme neginčijo nagrinėjamo produkto ir panašaus produkto apibrėžties, nors ji ir buvo ginčijama per administracinę procedūrą, todėl ji turi būti laikoma galutine.

33.      Toliau reikia pažymėti, kad šiuo atveju Komisija atliko analizę, kuria siekė nustatyti iš Kinijos importuojamų produktų priverstinį kainų mažinimą, palyginti su Sąjungos pramonės kainomis, lygindama importo kainas su Sąjungos pramonės gaminių kainomis ir taikydama produkto kontrolės numerio (PKN) sistemą (toliau – ir PKN metodas).

34.      Pagal šį metodą kiekvienam produkto tipui, kurį pagamino ir pardavė atrinkti eksportuojantys Kinijos gamintojai, ir kiekvienam produkto tipui, kurį pagamino ir pardavė Sąjungos gamintojai, buvo priskirtas unikalus PKN, priklausantis nuo pagrindinių produkto savybių(28). Taigi, iš Kinijos importuojami tam tikri produktų tipai lyginami pagal PKN su Sąjungos pramonės pagamintais ir parduodamais produktais, kurie pasižymi tokiomis pačiomis ar panašiomis savybėmis(29). Apskaičiuodama priverstinį kainų mažinimą, Komisija palygino atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo kainas (pagal PKN) su atrinktų eksportuojančių Kinijos gamintojų pardavimo kainomis (pagal PKN). Komisija nustatė priverstinio kainų mažinimo skirtumą kiekvieno PKN atitinkančio pardavimo sandorio atveju. Paskui ji apskaičiavo nagrinėjamo produkto priverstinio kainų mažinimo skirtumo svertinį vidurkį kiekvienam atrinktam Kinijos eksportuotojui. Taikant šį metodą, buvo nustatytas priverstinio kainų mažinimo skirtumas nuo 15,2 % iki 29,1 %(30). Hubei Xinyegang neginčijo paties PKN metodo naudojimo kaip lyginamojo metodo(31).

35.      Galiausiai buvo nustatyta, ir šalys to neginčijo, kad visas importas iš Kinijos buvo analizuojamas atsižvelgiant į priverstinio kainų mažinimo nustatymą(32).

B.      Dėl trijų pirmųjų apeliacinio skundo pagrindų, susijusių su tvirtinimu, kad nagrinėjant priverstinį kainų mažinimą ir importo poveikį kainoms nebuvo atsižvelgta į rinkos segmentus, susijusius su nagrinėjamu produktu

36.      Trimis pirmaisiais apeliacinio skundo pagrindais Komisija ginčija skundžiamą sprendimą tiek, kiek jo 59–67 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, kad Komisija, atlikdama priverstinio kainų mažinimo analizę, neatsižvelgė į įvairius rinkos segmentus, susijusius su nagrinėjamu produktu. Trečiajame apeliacinio skundo pagrinde Komisija visų pirma ginčija skundžiamo sprendimo 77–79 punktus, kuriuose Bendrasis Teismas atmetė tam tikrus jo prašymu po pirmosios instancijos teismo posėdžio Komisijos pateiktus įrodymus.

1.      Skundžiamas sprendimas

37.      Skundžiamo sprendimo 59–67 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad neginčijama, jog, nors Komisija konstatavo, kad yra trys nagrinėjamo produkto rinkos segmentai, analizuodama priverstinį kainų mažinimą ji į šį segmentavimą neatsižvelgė.

38.      Vis dėlto šiuo klausimu Bendrasis Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamai bylai būdingi keturi elementai (išanalizuoti atitinkamai skundžiamo sprendimo 61, 62, 63 ir 64 punktuose): pirma, ne visi produktų tipai, priskiriami panašiam produktui, gali vienas kitą pakeisti paklausos atžvilgiu, net jei gamintojai galėjo perorientuoti savo pasiūlą; antra, skirtingų žaliavų naudojimas gaminant produktų tipus turėjo įtakos kainų skirtumams tarp rinkos segmentų, kurie, kaip matyti iš Apeliacinio komiteto ataskaitos „HP-SSST“, buvo svarbus veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti analizuojant priverstinį kainų mažinimą; trečia, Komisija patvirtino, kad 75,1 % atrinktų iš Kinijos importuojamų gaminių buvo sutelkti statybos sektoriuje, kuris, kaip matyti iš Sprendimo Shangai Teraoka, turėjo būti nagrinėjamas atskirai; ir, ketvirta, iš laikinojo reglamento matyti, kad daugiau kaip 60 % didžiausių Sąjungos gamintojų bendrovių yra susijusios su naftos ir dujų pramone.

39.      Toliau skundžiamo sprendimo 65 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad ginčijamame reglamente Komisija nustatė ryšį tarp importo dempingo kaina priverstinio kainų mažinimo analizės ir kainų pokyčių Sąjungos pramonėje, kuris vis dėlto buvo nustatytas bendrai, neišskiriant atskirų rinkos segmentų.

40.      Tokiomis aplinkybėmis skundžiamo sprendimo 66 punkte Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad, priverstinio kainų mažinimo analizėje neatsižvelgdama į atitinkamos produkto rinkos segmentaciją ir apskritai į importo dempingo kaina poveikį panašių produktų kainoms Sąjungos rinkoje, Komisija savo analizės nepagrindė visais reikšmingais nagrinėjamo atvejo duomenimis. Toliau skundžiamo sprendimo 67 punkte Bendrasis Teismas pridūrė, kad, atsižvelgiant į šios išvados 38 punkte minėtas keturias aplinkybes, Komisija turėjo bent jau įsitikinti, jog Sąjungos pramonininkų taikytos kainos pradėjo mažėti ne tame segmente, kuriame importas iš Kinijos nėra didelio masto arba kuris dėl priverstinio kainų mažinimo lygio – darant prielaidą, kad jis egzistuoja, – negali būti laikomas „žymiu“, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalį. Bendrasis Teismas nusprendė, kad ši išvada netrukdo Komisijai, kaip ji darė nagrinėjamoje byloje, taikyti PKN metodą, jeigu šis metodas susijęs su analize, kurioje atsižvelgiama į rinkos segmentaciją.

41.      Galiausiai skundžiamo sprendimo 77 ir 79 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad jo padarytų išvadų negalima paneigti remiantis įrodymais, kuriuos Komisija šioje byloje pateikė po posėdžio, vėlyvoje proceso stadijoje. Iš tikrųjų, Bendrojo Teismo teigimu, grįsdama ginčijamą reglamentą, Komisija negalėjo pagrįstai remtis jame nenurodytais motyvais, kuriuos ji paminėjo tik po to, kai pareiškė ieškinį.

2.      Šalių argumentai

a)      Dėl pirmojo apeliacinio skundo pagrindo, grindžiamo Komisijos pareigos atlikti kiekvieno rinkos segmento žalos analizę nebuvimu

42.      Pirmajame apeliacinio skundo pagrinde, kurį sudaro trys dalys, Komisija, palaikoma ArcelorMittal ir kt., ginčija Bendrojo Teismo išvadą, kad nors visi tiriami vamzdžiai neginčijamai yra vienas „panašus produktas“, ji vis dėlto turėjo išanalizuoti žalą kiekvienam rinkos segmentui.

43.      Pirmoje dalyje Komisija teigia, kad nuspręsdamas, jog ji privalėjo atskirai ištirti nagrinėjamo produkto priverstinį kainų mažinimą kiekviename rinkos segmente, Bendrasis Teismas pažeidė pagrindinio reglamento 1 straipsnio 2 ir 4 dalis, 3 straipsnio 2, 3 ir 8 dalis bei 4 straipsnį. Iš šių nuostatų matyti, jog pakanka, kad Komisija atliktų „panašaus produkto“ priverstinio kainų mažinimo analizę, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį. Šiose nuostatose nenumatytas nei išsamesnis tyrimas, nei pareiga atskirai išanalizuoti kiekvieno rinkos segmento priverstinį kainų mažinimą. Kadangi Bendrajame Teisme nebuvo ginčijamas nei „panašaus produkto“, nei „Sąjungos pramonės“ nustatymas ginčijamame reglamente, šių išvadų negalima užginčyti nagrinėjant su žalos buvimo konstatavimu susijusius pagrindus. Bendrasis Teismas pateikė analizę, pagrįstą konkurencijos teisei būdinga atitinkamos rinkos sąvoka, kuri vis dėlto skiriasi nuo sąvokos „panašus produktas“ antidempingo teisės aktuose.

44.      Antroje dalyje Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas klaidingai išaiškino abu dokumentus, kuriais grindė savo analizę (t. y. Apeliacinio komiteto ataskaitą „HP-SSST“ ir Sprendimą Shanghai Teraoka), arba klaidingai ar iškreiptai kvalifikavo faktines aplinkybes, kurios visiškai skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje reikšmingų faktinių aplinkybių. Iš tikrųjų nė vienu iš šių dviejų dokumentų negalima pagrįsti išvados, kad, be panašaus produkto analizės, ji privalėjo atlikti priverstinio kainų mažinimo kiekviename rinkos segmente analizę.

45.      Trečioje dalyje Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas klaidingai aiškino ginčijamą reglamentą arba, jei tai nebūtų pripažinta, kad jis klaidingai teisiškai įvertino faktines aplinkybes, kai skundžiamo sprendimo 67 punkte nusprendė, kad skundžiamo sprendimo 59, 61, 62 (pirma dalis) ir 64 punktuose konstatuotos faktinės aplinkybės yra išimtinės aplinkybės, dėl kurių reikėjo atlikti priverstinio kainų mažinimo analizę kiekviename rinkos segmente.

46.      Hubei Xinyegang pirmiausia teigia, kad Komisija klaidingai apibūdina skundžiamą sprendimą. Bendrasis Teismas nenustatė bendros Komisijos pareigos atlikti priverstinio kainų mažinimo analizę kiekvieno rinkos segmento atveju, o tik nusprendė, kad, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, Komisija, ginčijamame reglamente analizuodama priverstinį kainų mažinimą, klaidingai neatsižvelgė į rinkos segmentaciją. Todėl argumentai, susiję su tariama pareiga išanalizuoti priverstinį kainų mažinimą kiekviename rinkos segmente, yra netinkami. Be to, netiesioginis kelių faktinių aplinkybių užginčijimas nenurodant jų iškraipymo yra nepriimtinas, o Komisijos pateikta papildoma informacija yra nauja ir dėl to nepriimtina.

47.      Dėl pirmos dalies Hubei Xinyegang tvirtina, kad pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnio 2 dalyje esanti nuoroda į „panašius produktus“ daugiskaita įrodo, jog sąvoka „panašus produktas“ gali apimti įvairius produktų tipus, taigi ir skirtingus rinkos segmentus. Tai patvirtina ir Teisingumo Teismo jurisprudencija. Be to, PPO apeliacinis komitetas pabrėžė įvairių rinkos segmentų buvimo tyrimo svarbą analizuojant priverstinį kainų mažinimą, o skundžiamas sprendimas atitinka tokį požiūrį. Hubei Xinyegang teigimu, nors nėra jokios pareigos nustatyti, ar kainos buvo sumažintos pagal kiekvieną produkto tipą ar rinkos segmentą, Komisija vis dėlto privalėjo išnagrinėti visas reikšmingas aplinkybes, įskaitant klausimą, kaip skirtingų rinkos segmentų buvimas gali kompleksiškai paveikti poveikio kainoms analizę, šiuo atveju – priverstinį kainų mažinimą.

48.      Dėl antros dalies Hubei Xinyegang teigia, kad ginčijamo reglamento panaikinimo pagrindas yra pareiga pagrįsti konstatuotą faktą jį patvirtinančiais įrodymais, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalis. Nuoroda į Apeliacinio komiteto ataskaitą „HP-SSST“ ir Sprendimą Shanghai Teraoka tik patvirtina teiginį, kad jeigu būtų rinkos segmentų, kuriuose yra didelių kainų skirtumų, reikia atsižvelgti į tokio segmentavimo poveikį priverstinio kainų mažinimo analizei. Be to, keli Komisijos teiginiai dėl šių dviejų dokumentų yra netikslūs. Galiausiai, kaip konstatavo Bendrasis Teismas, ginčijamame reglamente nenurodyta, kad nagrinėjamoje byloje tiek iš Kinijos importuojami produktai, tiek Sąjungos gamintojų parduodamos prekės daugiausia susiję su tuo pačiu rinkos segmentu.

49.      Hubei Xinyegang teigimu, trečią dalį taip pat reikia atmesti. Iš tikrųjų, pirma, klausimą dėl kelių rinkos segmentų egzistavimo suinteresuotosios šalys iškėlė atsižvelgdamos ne į tai, kaip apibrėžiamas nagrinėjamas produktas, o į žalą ir priežastinį ryšį. Antra, kiek tai susiję su koregavimu, kurį Komisija atliko apskaičiuodama žalos skirtumą dėl didžiausios atrinktos Sąjungos gamintojų bendrovės ekonominės padėties ir pelningumo, pažymėtina, kad šie veiksniai aiškiai turėjo reikšmingą poveikį žalos analizei.

b)      Dėl apeliacinio skundo antrojo pagrindo, grindžiamo PKN metodu

50.      Antrajame pagrinde Komisija ginčija skundžiamo sprendimo 60 ir 67 punktus, kuriuose Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, kad, taikant PKN metodą, negalima atsižvelgti į rinkos segmentaciją. Taigi Bendrasis Teismas klaidingai aiškino ginčijamo reglamento 24 konstatuojamąją dalį, taip pat per administracinę procedūrą ir Bendrajame Teisme Komisijos žodžiu ir raštu pateiktose pastabose išdėstytus paaiškinimus. Subsidiariai Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas iškraipė šiuo klausimu pateiktus įrodymus.

51.      Komisijos teigimu, PKN metodas yra nuodugniausia analizė, kurią galima atlikti lyginant nagrinėjamą produktą su panašiu produktu. Šį metodą, kurio, beje, netaiko pagrindiniai Sąjungos prekybos partneriai, sudaro daug išsamesnė analizė nei ta, kuri atliekama panašaus produkto rinkos segmentų lygmeniu. Iš tikrųjų, sudarant PKN, atsižvelgiama į visas produkto savybes, todėl Komisija gali derinti visus atrinktų Kinijos gamintojų produktus su kuo panašesniais atrinktais Sąjungos gamintojų produktais. Pirmuoju PKN skaičiumi nurodomas rinkos segmentas, prie kurio priskiriamas tam tikras produkto tipas. Niekas neleidžia daryti išvados, kad Komisija, remdamasi PKN, neatsižvelgė į tam tikras produkto ar rinkos savybes (ypač kainų svyravimą). Taikant PKN metodą, pagal savo koncepciją ir veikimą užtikrinama kiekvieno rinkos segmento analizė.

52.      Hubei Xinyegang teigia, kad skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas paprasčiausiai nurodė, jog nagrinėjamoje byloje vien PKN metodo taikymo nepakako, kad būtų atsižvelgta į rinkos segmentaciją. Tiesa, taikant šį metodą, Komisijai pavyko nustatyti, ar Kinijos kilmės produktai, priskiriami prie PKN arba konkretaus produktų tipo, susijusio su konkrečiu rinkos segmentu, buvo importuojami mažesnėmis kainomis (priverstinis kainų mažinimas), palyginti su pardavimo kainomis, kurias taikė pagal tą patį PKN arba tam pačiam rinkos segmentui priklausantį produkto tipą atrinkti Sąjungos gamintojai. Vis dėlto pagal PKN metodą Komisija negalėjo nustatyti importo į konkretų segmentą poveikio Sąjungos pramonės pardavimo kitų segmentų produktams.

c)      Dėl trečiojo apeliacinio skundo pagrindo, grindžiamo klaidingu pareigos motyvuoti aiškinimu ir įrodymų iškraipymu

53.      Trečiuoju apeliacinio skundo pagrindu, kurį sudaro dvi dalys, Komisija ginčija skundžiamo sprendimo 77–79 punktus, kuriuose Bendrasis Teismas atmetė jos po pirmosios instancijos teismo posėdžio pateiktus argumentus, iš kurių matyti, kad, pirma, priverstinis kainų mažinimas egzistavo visuose trijuose atitinkamos rinkos segmentuose ir, antra, Sąjungos gamintojų pardavimai buvo sutelkti į statybų segmentą.

54.      Pirmoje dalyje Komisija teigia, kad tai darydamas Bendrasis Teismas klaidingai per siaurai išaiškino Komisijai antidempingo srityje tenkančią pareigą motyvuoti. Toks aiškinimas prieštarauja jurisprudencijai ir pažeidžia SESV 296 straipsnį. Nebuvo būtina, kad Komisija ginčijamame reglamente konkrečiai paaiškintų, kad buvo nustatytas priverstinis kainų mažinimas visuose trijuose rinkos segmentuose ir kad Sąjungos gamintojų pardavimai buvo sutelkti statybų segmente. Vis dėlto per tyrimą ši informacija buvo apytiksliai pateikta Hubei Xinyegang.

55.      Antroje dalyje Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas iškraipė turėtus įrodymus, kai skundžiamo sprendimo 78 punkte nurodė, jog kiekvieno rinkos segmento analizė buvo atlikta tik ex post. Atskirų rinkos segmentų atskyrimas buvo sąmoningai internalizuotas atliekant analizę pagal PKN metodą, į kurį Bendrasis Teismas neatsižvelgė arba neteisingai suprato ir iškreipė jo veikimą.

56.      Dėl pirmos dalies Hubei Xinyegang teigia, kad sprendimas, kuriuo Komisija grindžia savo argumentus(33), susijęs su ypatinga situacija, kai administracinėje procedūroje nedalyvavusi bendrovė skundėsi pareigos motyvuoti pažeidimu, kiek tai susiję su prieštaravimais, kurių ji nepateikė. Vis dėlto jos pozicija iš esmės skiriasi, nes ji nuo pat administracinės procedūros pradžios pabrėžė, kad, analizuojant priverstinį kainų mažinimą, svarbu tai, kad esama skirtingų rinkos segmentų. Be to, iš jurisprudencijos matyti, jog institucijos privalo išdėstyti faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, turinčius esminę reikšmę sprendimo struktūroje, o akto motyvai turi būti nurodyti pačiame jo tekste. Be to, būtų netikslu teigti, kad ji žinojo, jog priverstinis kainų mažinimas buvo konstatuotas visuose trijuose rinkos segmentuose ir kad Sąjungos gamintojų pardavimai buvo sutelkti statybos sektoriuje, nes konfidencialumo sumetimais ji neturėjo galimybės susipažinti su kitų Kinijos gamintojų priverstinio kainų mažinimo apskaičiavimo duomenimis.

57.      Dėl antros dalies Hubei Xinyegang tvirtina, kad Bendrasis Teismas priekaištauja Komisijai ne dėl to, kad ji netaikė PKN metodo kiekvienam segmentui, bet dėl to, kad neišnagrinėjo kiekvieno segmento. Todėl Bendrasis Teismas kritikavo tai, kad pagal PKN metodą Komisija galėjo tik nustatyti priverstinį kainų mažinimą konkrečiame segmente, bet negalėjo išanalizuoti viename segmente nustatyto priverstinio kainų mažinimo poveikio pardavimo kainoms, kurias Sąjungos gamintojai taikė kitame segmente.

3.      Analizė

a)      Skundžiamame sprendime Bendrojo Teismo suformuluotas priekaištas

58.      Manau, jog tam, kad būtų galima išnagrinėti pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį Komisijos pateiktus apeliacinio skundo pagrindus, pirmiausia reikia tiksliau apibrėžti skundžiamame sprendime Bendrojo Teismo suformuluoto priekaišto apimtį. Iš tiesų šalys nesutaria dėl skundžiamam sprendimui priskirtinos apimties(34).

59.      Mano nuomone, iš šios išvados 39 ir 40 punktuose paminėtų skundžiamo sprendimo 65, 66 ir 67 punktų matyti, kad tame sprendime Bendrasis Teismas atsižvelgė į tai, kad Komisija naudojo PKN metodą, kai nagrinėjo, ar kainos buvo priverstinai sumažintos, tačiau nusprendė, kad, atsižvelgiant į šios išvados 38 punkte nurodytus nagrinėjamai bylai būdingus keturis elementus, šio metodo nepakanka, kad, analizuojant importo dempingo kaina poveikį Sąjungoje gaminamų produktų kainoms, būtų tinkamai atsižvelgta į rinkos segmentus. Taigi Bendrasis Teismas priekaištavo Komisijai dėl to, kad ši nepagrindė savo analizės visais reikšmingais nagrinėto atvejo duomenimis.

60.      Bendrojo Teismo teigimu, kadangi Komisija nustatė ryšį tarp priverstinio kainų mažinimo analizės ir Sąjungos pramonės produktų kainų pokyčių, ir šis ryšys buvo nustatytas bendrai, neatsižvelgiant į rinkos segmentavimą(35), turint omenyje bylos aplinkybes, Komisija turėjo bent jau įsitikinti, kad Sąjungos pramonės gaminių kainų kitimas (t. y. šių kainų sumažėjimas) „nekilo“ iš segmento, kuriame iš Kinijos importuotų prekių buvo nedaug arba priverstinio kainų mažinimo lygis buvo „nežymus“. Kitaip tariant, Bendrasis Teismas nusprendė, kad, nepaisant to, jog buvo taikomas PKN metodas, Komisija turėjo konstatuoti, kad šį panašaus Sąjungos pramonininkų pagaminto produkto kainų sumažėjimą, vertinant bendrai, lėmė ne rinkos segmente, kuriam importas dempingo kaina neturėjo didelio poveikio dėl nedidelės apimties arba nežymaus priverstinio kainų mažinimo lygio, įvykę pokyčiai; iš tikrųjų tokiu atveju šis sumažėjimas nebuvo importo dempingo kaina (poveikio kainoms) pasekmė.

61.      Šiomis aplinkybėmis toliau pateikiama analize bus siekiama visų pirma nustatyti Komisijos pareigų, susijusių su priverstiniu kainų mažinimu, apimtį tuo atveju, kai atliekant tyrimą galima nustatyti skirtingus rinkos segmentus. Tada reikės patikrinti, ar Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, atlikdama šią analizę ši institucija pažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalis.

b)      Ar Komisija privalo atlikti priverstinio kainų mažinimo analizę kiekviename segmente?

62.      Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalys, aiškinamos atsižvelgiant į kitas to paties reglamento nuostatas ir atitinkamas Antidempingo sutarties nuostatas, suponuoja bendrą Komisijos pareigą atlikti priverstinio kainų mažinimo analizę pagal segmentą kiekvieną kartą, kai nagrinėjamas produktas gali būti priskiriamas prie kelių rinkos segmentų(36).

63.      Manau, kad taip nėra, ir šiuo klausimu pažymiu, jog šalys sutaria, kad Komisija neturi tokios bendro pobūdžio pareigos.

64.      Kaip teisingai teigia Komisija, iš pačios pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalių formuluotės matyti, kad importo dempingo kaina poveikio panašių produktų kainoms Sąjungos rinkoje analizė, visų pirma analizė, kuria siekiama nustatyti, ar šis importas buvo vykdomas gerokai mažesnėmis kainomis nei panašių į Sąjungos pramonininkų produktų (taigi, ar buvo priverstinai sumažinta kaina), turi būti atliekama pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį. Nei iš šių nuostatų, nei iš jokios kitos pagrindinio reglamento nuostatos nematyti, kad egzistuoja bendra Komisijos pareiga priverstinį kainų mažinimą išnagrinėti nuodugniau nei panašaus produkto kainą.

65.      Be to, tokį aiškinimą patvirtina Antidempingo sutarties 3.2 straipsnio aiškinimas, pateiktas Apeliacinio komiteto ataskaitoje „HP-SSST“, kurioje aiškiai nurodyta, kad už tyrimą atsakinga institucija pagal šią nuostatą neprivalo nustatyti, ar buvo priverstinai sumažintos kiekvieno produktų tipo, dėl kurių atliekamas tyrimas, kainos, ar viso produktų, iš kurių sudarytas panašus produktas, asortimento kainos(37).

66.      Vadinasi, nustačius nagrinėjamąjį produktą ir panašų produktą ir neužginčijus jų apibrėžties, iš esmės pakanka, kad Komisija atliktų importo dempingo kaina poveikio panašių produktų kainoms Sąjungos rinkoje analizę, atsižvelgdama į taip apibrėžtą panašų produktą, o ne išsamesnę analizę.

67.      Vis dėlto iš pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies matyti, kad Komisija privalo objektyviai ištirti importo poveikį panašių produktų kainoms Sąjungos rinkoje. Atliekant pagal šią nuostatą reikalaujamą objektyvų tyrimą, atsižvelgiant į PPO apeliacinio komiteto pateiktą atitinkamos Antidempingo sutarties 3.1 straipsnio nuostatos išaiškinimą, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus įrodymus, kurie prireikus gali apimti visų produkto, dėl kurio atliekamas tyrimas, tipų rinkos dalių analizės duomenis(38).

68.      Iš to matyti, kad tam tikromis aplinkybėmis siekiant užtikrinti, kad tyrimas dėl to, ar buvo žymiai priverstinai sumažintos panašaus produkto kainos, būtų „objektyvus“(39), reikia turėti omenyje įvairių nagrinėjamų produktų tipų rinkos dalis, todėl gali prireikti atsižvelgti į skirtingus nagrinėjamo produkto rinkos segmentus.

c)      Kokiais atvejais būtina išnagrinėti priverstinį kainų mažinimą kiekviename segmente?

69.      Taigi reikia kelti klausimą, kokiais atvejais, siekiant užtikrinti tyrimo, kuriuo siekiama nustatyti priverstinį kainų mažinimą, objektyvumą, reikia ar net būtina atlikti kiekvieno produkto segmento analizę, atsižvelgiant į kiekvieno produkto tipo rinkos dalį. Toliau, remiantis šia analize, reikia patikrinti, ar Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad nagrinėjamas atvejis patenka į šią bylų kategoriją.

70.      Šiuo atveju Bendrasis Teismas, siekdamas pateisinti būtinybę šioje byloje išnagrinėti priverstinį kainų mažinimą kiekviename segmente, skundžiamame sprendime rėmėsi dviem dokumentais, dėl kurių šalys daug diskutavo: to paties Bendrojo Teismo sprendimu Shanghai Teraoka ir Apeliacinio komiteto ataskaita „HP-SSST“.

71.      Pirmasis iš šių dokumentų, t. y. Sprendimas Shanghai Teraoka, buvo susijęs su atveju, kai nagrinėjamas produktas galėjo būti priskiriamas prie trijų atskirų segmentų, o 97 % nagrinėjamo importo buvo sutelkta viename iš šių trijų segmentų.

72.      Per antidempingo tyrimą Europos Sąjungos Taryba atliko priverstinio kainų mažinimo tyrimą tiktai šiame segmente, o vėliau išvadas dėl poveikio kainoms šiame segmente pritaikė visam panašiam produktui(40). Bendrajame Teisme ieškovė pirmoje instancijoje teigė, kad taip Taryba pažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnį, nes importo dempingo kaina poveikį analizavo tik dalies panašaus produkto atžvilgiu(41).

73.      Atsižvelgdamas į šias faktines aplinkybes, Bendrasis Teismas nusprendė, kad, pirma, nustatant žalą pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnį, Bendrijos institucijos gali atlikti atskiro segmento analizę, kad įvertintų įvairius žalos rodiklius, ypač jei taikant kitą metodą gauti rezultatai dėl tam tikrų priežasčių yra iškreipti, bet tik tuo atveju, jei deramai atsižvelgiama į tiriamus produktus kaip į visumą(42). Antra, Bendrasis Teismas nusprendė, kad tuo atveju, kai 97 % importo sutelkta konkrečiame segmente, būtų logiška ar net būtina, siekiant teisingo tyrimo rezultato, šioje analizėje atskirai pateikti tokio segmento įvertinimą(43). Remdamasis šiais samprotavimais, Bendrasis Teismas atmetė ieškovės pirmoje instancijoje argumentą.

74.      Manau, kad teisiniu požiūriu iš šio sprendimo matyti, jog tuo atveju, kai importas labai sutelktas su nagrinėjamu produktu susijusiame rinkos segmente, Sąjungos institucijos, naudodamosi turima didele diskrecija prekybos apsaugos priemonių srityje, kaip nurodyta šios išvados 29 punkte, gali nagrinėti tiktai priverstinį kainų mažinimą šiame segmente, jeigu tai yra tinkama, siekiant užtikrinti importo dempingo kaina poveikio panašių produktų kainoms Sąjungos rinkoje tyrimo veiksmingumą, bet tik tuo atveju, jei tinkamai atsižvelgiama į visą nagrinėjamą produktą. Be to, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atskiras segmento vertinimas gali būti tinkamas ar net būtinas tokio nagrinėjimo objektyvumui užtikrinti.

75.      Antrasis dokumentas, t. y. Apeliacinio komiteto ataskaita „HP-SSST“, buvo susijęs su situacija, kai panašus produktas, kaip jį apibrėžė už antidempingo tyrimą atsakingos Kinijos valdžios institucijos, galėjo būti priskirtas prie trijų segmentų (pakopos A, pakopos B ir pakopos C). Šioje byloje importas dempingo kaina ir nacionaliniai pardavimai buvo susiję su skirtingais rinkos segmentais: nacionaliniai pardavimai buvo sutelkti pakopos A segmente, kuriame importuojamų produktų dalis buvo nereikšminga (sudarė 1,45 %); importas dempingo kaina buvo sutelktas į pakopos B ir pakopos C segmentus. Be to, prie pakopos B ir pakopos C priskirtų produktų kainos buvo atitinkamai dvigubai ir trigubai didesnės nei prie pakopos A priskirtų produktų. Tokiomis aplinkybėmis Kinijos institucijos nustatė, kad priverstinis kainų mažinimas vyko pakopas B ir C atitinkančiuose segmentuose, kuriuose importuota daugiausia prekių, bet pakopoje A, kurioje daugiausia prekiauta nacionaline produkcija, jokio priverstinio kainų mažinimo nebuvo(44). Taigi šios institucijos nenustatė, kad buvo priverstinai sumažintos panašaus produkto kainos, o tik konstatavo priverstinį kainų mažinimą pakopose B ir C(45).

76.      Šiomis faktinėmis aplinkybėmis PPO apeliacinis komitetas nusprendė, kad, pirma, atliekant objektyvų tyrimą, kuriuo siekiama patikrinti, ar importas dempingo kaina nulėmė žymų priverstinį kainų mažinimą, palyginti su panašiu vidaus produktu (apimant tris produkto tipus), reikėjo atsižvelgti į atitinkamas skirtingų produkto tipų rinkos dalis ir, antra, kad atliekant tinkamą skirtingų produktų tipų poveikio analizę turėjo būti atsižvelgta į didelius skirtingų produktų tipų kainų skirtumus. Jis taip pat nusprendė, kad už tyrimą atsakinga institucija negali neatsižvelgti į įrodymus, kad importas dempingo kaina nedaro poveikio vidaus kainoms arba turi tik ribotą poveikį(46).

77.      Taigi iš Apeliacinio komiteto ataskaitos „HP-SSST“ matyti, kad esant didelei vidinių pardavimų ir importo dempingo kaina koncentracijai skirtinguose segmentuose, kuriems savo ruožtu būdingi labai dideli kainų skirtumai, siekiant, kad būtų užtikrintas priverstinio kainų mažinimo tyrimo objektyvumas, kurio reikalaujama pagal Antidempingo sutarties 3.1 straipsnį (taigi ir pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį), reikia atsižvelgti į kiekvieno produkto tipo rinkos dalis ir tuos reikšmingus kainų skirtumus.

78.      Iš minėtų dviejų dokumentų matyti, kad tam tikrais atvejais, siekiant užtikrinti objektyvų priverstinio kainų mažinimo tyrimą, tikslinga ar net būtina atsižvelgti į rinkos segmentaciją. Taigi, atsižvelgiant į visa, kas pirmiau išdėstyta, reikia išnagrinėti, ar Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad šiuo atveju būtina, jog Komisija atsižvelgtų į nagrinėjamo produkto rinkos segmentavimą, ir kad, to nepadariusi, ji savo analizės negrindė visomis šioje byloje reikšmingomis aplinkybėmis.

d)      Dėl Komisijos pareigos šioje byloje atsižvelgti į rinkos segmentaciją

1)      Dėl pareigos motyvuoti ginčijamą reglamentą ir dėl po pirmosios instancijos teismo posėdžio Komisijos Bendrajam Teismui pateiktų įrodymų

79.      Vis dėlto tam, kad būtų galima atlikti ankstesniame punkte minėtą analizę, pirmiausia reikia patikrinti, ar, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 77–79 punktų, Bendrasis Teismas teisingai atsisakė atsižvelgti į aplinkybes, Komisijos pateiktas po pirmosios instancijos teismo posėdžio, ar, kaip Komisija teigia trečiajame apeliacinio skundo pagrinde, Bendrasis Teismas taip padarė teisės klaidą. Iš tikrųjų šios aplinkybės turi esminę reikšmę aiškinant konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes.

80.      Šiuo klausimu iš bylos medžiagos galima daryti išvadą, kad po ginčų, įvykusių per posėdį Bendrajame Teisme, Bendrasis Teismas pats nustatė Komisijai terminą, per kurį ji turėjo pateikti jam tam tikrą informaciją, kuria remiantis būtų galima paaiškinti atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimų procentinę dalį trijuose nagrinėjamos rinkos segmentuose, ir kitus duomenis apie atrinktų eksportuojančių Kinijos gamintojų produktų importą.

81.      Komisija įvykdė šį prašymą ir pateikė duomenis, gautus taikant PKN metodą atrinktiems Kinijos ir Sąjungos gamintojams. Iš šių duomenų matyti, kad, pirma, kiekviename iš trijų nagrinėjamų segmentų nustatyta importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės produktų pardavimo, kurių mastai buvo beveik tokie pat, atitiktis. Kalbant konkrečiau, iš šių duomenų matyti, kad tiek importas, tiek vidaus pardavimai daugiausia vyko statybų segmente (atitinkamai 75,1 % ir 71,6 % rinkos), kad jų apimtis naftos ir dujų segmente nebuvo nereikšminga (atitinkamai 17,3 % ir 15,3 %) ir kad elektros energijos gamybos segmente jie vyko, bet sudarė nedidelę rinkos dalį (atitinkamai 7,4 % ir 13,1 %). Antra, iš šių duomenų matyti, kad kainos buvo priverstinai sumažintos visuose trijuose nagrinėjamuose segmentuose.

82.      Bendrasis Teismas atmetė šių duomenų svarbą pirmiau minėtuose skundžiamo sprendimo punktuose iš esmės tvirtindamas, kad Komisija negalėjo papildyti ginčijamo reglamento motyvų argumentais, nurodytais po ieškinio pareiškimo Bendrajame Teisme.

83.      Vis dėlto šiuo klausimu reikia priminti, kad iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos matyti, jog pagal SESV 296 straipsnį reikalaujami motyvai turi atitikti nagrinėjamo akto pobūdį ir būti vertinami atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kontekstą ir visas atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas(47).

84.      Kalbant konkrečiai, kai turimas omenyje visuotinai taikomas aktas, kaip antai antidempingo muitus nustatantis reglamentas, pareiga motyvuoti turi būti aiškinama taip, jog negalima reikalauti, kad Sąjungos institucijos nurodytų įvairias faktines aplinkybes, kurių kartais būna daug ir sudėtingų, kuriomis remiantis buvo priimtas reglamentas, nei juo labiau kad jos pateiktų daugiau ar mažiau išsamų šių aplinkybių vertinimą(48).

85.      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Bendrasis Teismas neginčijo ginčijamo reglamento motyvavimo stokos, bet atsisakė atsižvelgti į tam tikrus Komisijos prašymu pateiktus duomenis, kuriais remiantis, siekiant atsakyti į ieškovės pateiktus argumentus, buvo gauta išsamesnė informacija apie ginčijamame reglamente padarytas išvadas. Kalbant konkrečiai, atsakant į Hubei Xinyegang pateiktus argumentus, šiais duomenimis detalizuojama išvada – kurios motyvavimo pakankamumas neginčijamas, – kad PKN metodu pagrįsta analizė parodė, jog nagrinėjamu atveju panašaus produkto kainos buvo priverstinai sumažintos(49).

86.      Turėdamas omenyje šias aplinkybes, manau, kad Komisijai turi būti suteikta galimybė atsakyti į argumentus, pateiktus ieškinyje dėl antidempingo muitus nustatančio reglamento, ir papildyti duomenis, kuriais remdamasis Sąjungos teismas galėtų – jei to prireiktų, kad galėtų vykdyti akto teisminę kontrolę, – visapusiškai suprasti analizę, apimančią sudėtingų ekonominių aplinkybių vertinimą, grindžiamą įvairiais ekonominiais duomenimis, kurią Komisija atliko prieš padarydama šiame visuotinai taikomame akte išdėstytas išvadas. Šiuo klausimu pažymiu, kad atrodo, jog šios krypties laikomasi Bendrojo Teismo jurisprudencijoje antidempingo srityje(50).

87.      Be to, jeigu Sąjungos teismas manytų, kad tai būtina, jis gali, kaip padarė Bendrasis Teismas šioje byloje, prašyti atitinkamos institucijos pateikti informacijos ir paaiškinimų, kad galėtų dar geriau išsiaiškinti ribotus, bet pakankamus motyvus, kuriais remiantis priimtas visuotinai taikomas aktas(51).

88.      Iš to, kas pirmiau išdėstyta, matyti, kad, mano nuomone, Bendrasis Teismas turėjo atsižvelgti į duomenis, gautus taikant PKN metodą ir nurodytus šios išvados 81 punkte, kuriais remdamasi Komisija paties Bendrojo Teismo prašymu ir siekdama atsakyti į Hubei Xinyegang ieškinyje pirmojoje instancijoje pateiktą argumentą detaliau paaiškino ginčijamame reglamente padarytą išvadą, kad šiuo atveju panašaus produkto kainos buvo priverstinai sumažintos.

89.      Iš to, manau, darytina išvada, kad Komisijos apeliacinio skundo trečiajam pagrindui reikia pritarti, o skundžiamame sprendime šiuo klausimu padaryta teisės klaida. Todėl, atliekant tolesnę analizę, reikia atsižvelgti į šios išvados 81 punkte nurodytas aplinkybes.

2)      Dėl PKN metodo naudojimo šioje byloje

90.      Siekiant gerai suprasti Komisijos tyrimą, atliktą šioje byloje, kad būtų galima nustatyti importo dempingo kaina priverstinį kainų mažinimą, palyginti su panašių Sąjungos pramonės produktų kainomis, kurį Bendrasis Teismas kritikavo skundžiamame sprendime, reikia išsamiau išnagrinėti šiuo tikslu Komisijos taikytą PKN metodą, kuris paminėtas šios išvados 33 ir 34 punktuose.

91.      Iš ginčijamo reglamento 24 konstatuojamosios dalies ir bylos medžiagoje esančios informacijos matyti, kad PKN yra raidiniai skaitmeniniai kodai, kurių kiekvienas atitinka tam tikrą produktų kategoriją. Šie kodai nustatomi iš karto pradėjus tyrimą, remiantis konkrečiomis produkto savybėmis(52).

92.      Nagrinėjamu atveju taikant šią metodiką, įvairūs tyrimo metu nagrinėti produktai buvo suskirstyti į 5 kategorijas, kurias galima nustatyti pagal pirmąjį kodo skaitmenį, nurodantį produkto tipą. Neginčijama, kad tam tikru PKN žymimi 1 ir 2 kategorijas atitinkantys produktai buvo priskirti prie naftos ir dujų segmento, 3 kategoriją atitinkantys produktai buvo naudojami statybų sektoriuje, o 4 ir 5 kategorijų produktai pateko į elektros energijos gamybos segmentą.

93.      Kaip pažymėta šios išvados 34 punkte, siekdama nustatyti, ar kainos buvo priverstinai gerokai sumažintos taikant PKN metodą, Komisija palygino importo kainas ir Sąjungos gamintojų kainas pagal kiekvieną PKN. Taigi ji palygino kiekvieno produkto, atrinktų Kinijos gamintojų laikomo priskirtinu PKN, ir atitinkamo Sąjungos pramonės produkto pardavimus. Kadangi, kaip matyti iš pirmesnio punkto, produktų padalijimas pagal kiekvieną PKN buvo grindžiamas kriterijais, leidžiančiais įvertinti skirtingus segmentus, prie kurių buvo priskirtas nagrinėjamas produktas, Komisija į šiuos segmentus atsižvelgė analizuodama priverstinį kainų mažinimą.

94.      Bylos medžiagoje(53) esanti informacija leidžia konstatuoti, kad taikant šį metodą galima atsižvelgti į įvairių pardavimų apimtį įvairiuose segmentuose. Be to, tai įrodo aplinkybė, kad, remiantis šia analize, buvo galima nustatyti įvairias kiekvieno segmento pardavimų dalis, kaip padarė Komisija. Kaip matyti iš šios išvados 81 punkto, remiantis taip apibrėžtomis dalimis, buvo galima nustatyti, kad įvairiuose Kinijos importo ir Sąjungos vidaus pardavimo segmentuose būta esminio atitikimo ir, kalbant konkrečiau, kad jie abu buvo sukoncentruoti į tą patį segmentą, t. y. statybą, bet kituose dviejuose segmentuose importo ir pardavimo vidaus rinkoje mastai buvo nemaži.

95.      Naudojant šį metodą, taip pat buvo galima atsižvelgti į priverstinio kainų mažinimo lygį įvairiuose rinkos segmentuose – tai įrodo aplinkybė, kad Komisija galėjo nustatyti, jog kiekviename segmente būta priverstinio kainų mažinimo.

96.      Mano nuomone, iš to, kas išdėstyta, matyti, jog skundžiamo sprendimo 60 ir 66 punktuose išdėstytas teiginys, kad, nepaisant PKN metodo taikymo, nagrinėdama priverstinį kainų mažinimą Komisija neatsižvelgė į įvairius nagrinėjamo produkto tipus atitinkantį segmentavimą, yra klaidingas. Iš tikrųjų šio metodo sukūrimu ir jo konkrečiu panaudojimu nagrinėjamu atveju buvo užtikrinama produktų, dėl kurių atliekamas tyrimas, analizė pagal rinkos segmentą.

97.      Dėl Hubei Xinyegang argumento, kad pagal PKN metodą Komisija negalėjo nustatyti importo atitinkamame segmente poveikio kitiems segmentams priklausančių Sąjungos pramonės produktų pardavimo kainoms, manau, kad toks analizės papildymas nebūtinas tuo atveju, kai importas ir vidinis pardavimas iš esmės buvo susiję su trimis esamais segmentais ir kai visuose trijuose segmentuose buvo konstatuotas priverstinis kainų mažinimas.

98.      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, kaip manau, Komisijos apeliacinio skundo antrajam pagrindui taip pat reikia pritarti.

3)      Dėl bylos aplinkybių, kuriomis Bendrasis Teismas rėmėsi nustatydamas, kad Komisijos atlikta analizė nepakankama

99.      Skundžiamo sprendimo 67 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad, atsižvelgiant į keturias šios bylos aplinkybes, kurias jis išanalizavo skundžiamo sprendimo 61–64 punktuose ir kurios paminėtos šios išvados 38 punkte, nepaisant to, kad buvo naudojamas PKN metodas, Komisija turėjo bent jau įsitikinti, kad Sąjungos pramonės produktų kainų kitimas (t. y. šių kainų sumažėjimas) nebuvo „kilęs“ iš segmento, kuriame importo iš Kinijos mastas buvo mažas arba priverstinio kainų mažinimo lygis buvo nežymus. Todėl, kaip pažymėta šios išvados 60 punkte, Bendrojo Teismo požiūriu, nepaisant to, jog buvo naudojamas PKN metodas, tokiomis aplinkybėmis siekdama užtikrinti objektyvų priverstinio kainų mažinimo ir, apskritai kalbant, importo dempingo kaina poveikio panašių produktų kainoms Sąjungos rinkoje tyrimą, Komisija privalėjo atlikti papildomą analizę, kad patikrintų, ar Sąjungos pramonės gaminamų panašių produktų kainų sumažėjimas iš tikrųjų buvo importo dempingo kaina (poveikio kainoms) pasekmė. Bendrasis Teismas nusprendė, kad, neatlikus šio vertinimo, Komisijos atliktas tyrimas buvo neišsamus.

100. Todėl reikia patikrinti, ar, atsižvelgiant į nagrinėjamą bylą, dėl šių keturių aplinkybių Komisija, nepaisant tyrimo, atlikto taikant PKN metodą, privalėjo atlikti analizę, kurios Bendrasis Teismas reikalavo skundžiamo sprendimo 67 punkte.

101. Dėl pirmosios iš šių aplinkybių, t. y. įvairių produktų tipų, priklausančių panašiam produktui, kaip jis apibrėžtas(54), tarpusavio pakeičiamumo sunkumų pažymiu, kad nors paklausos požiūriu pakeičiamumas tikrai yra pagrindinis analizės kriterijus apibrėžiant konkurencijos atžvilgiu svarbią rinką, antidempingo srityje jis nėra toks pat svarbus. Kriterijai, kuriais remiantis panašus produktas apibrėžiamas antidempingo srityje, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį, yra skirtingi ir, atliekant antidempingo tyrimą, kaip panašus produktas neretai apibrėžiamas produktas, kurį sudaro įvairūs produktų tipai, kurie pagal konkurencijos teisę būtų įtraukti į skirtingas svarbias produkto rinkas. Be to, šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Hubei Xinyegang Bendrajame Teisme neginčijo sąvokos „panašus produktas“ apibrėžties, todėl ši apibrėžtis turi būti laikoma nustatyta ir negali būti ginčijama atliekant analizę, kuria siekiama įrodyti žalos buvimą(55).

102. Darytina išvada, kad sunkumai, susiję su tiriamų produktų tarpusavio pakeičiamumu paklausos atžvilgiu, nėra svarbus veiksnys konstatuojant, kad, be analizės, atliktos remiantis PKN metodu, nagrinėjamoje byloje Komisija turėjo atlikti ir papildomą analizę, kurios Bendrasis Teismas reikalavo skundžiamo sprendimo 67 punkte.

103. Dėl antrosios iš šių aplinkybių, t. y. kainų skirtumų skirtinguose segmentuose, Bendrasis Teismas, remdamasis Apeliacinio komiteto ataskaita „HP-SSST“, nusprendė, kad šių kainų skirtumų egzistavimas buvo veiksnys, į kurį reikėjo atsižvelgti analizuojant priverstinį kainų mažinimą, ir kad dėl šių segmentų kainų skirtumų skundžiamo sprendimo 67 punkte minima papildoma analizė buvo dar labiau reikalinga(56).

104. Vis dėlto, nors tiesa, kad, kaip matyti iš šios išvados 76 punkto, toje ataskaitoje Apeliacinis komitetas nusprendė, jog atliekant tinkamą poveikio kainoms analizę reikėjo atsižvelgti į didelius skirtingų produktų tipų kainų skirtumus, manau, kad, remiantis šiuo dokumentu, negalima daryti išvados, jog nagrinėjamu atveju siekiant užtikrinti objektyvų priverstinio kainų mažinimo tyrimą, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį, Komisija turėjo atlikti skundžiamo sprendimo 67 punkte nurodytą analizę.

105. Iš tikrųjų, kaip matyti iš šios išvados 75–77 punktų, PPO apeliacinio komiteto nagrinėtoje byloje importas dempingo kaina ir pardavimai vidaus rinkoje buvo sutelkti skirtinguose segmentuose, o priverstinis kainų mažinimas buvo nustatytas tik dviejuose iš trijų nagrinėjamų segmentų, kuriuose importo mastas buvo didžiausias, ir nebuvo nustatytas segmente, kuriame daugiausia vyko vidiniai pardavimai. Tačiau šioje byloje, kaip matyti iš šios išvados 81 punkte nurodytų duomenų, importas dempingo kaina ir pardavimai vidaus rinkoje buvo sutelkti tame pačiame segmente, o kituose dviejuose segmentuose jų mastai buvo panašūs. Be to, šiuo atveju priverstinis kainų mažinimas buvo nustatytas visuose segmentuose, į kuriuos buvo suskirstytas nagrinėjamas produktas. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad, atliekant palyginimą pagal PKN metodą, buvo galima atsižvelgti į įvairių produktų tipų, įtrauktų į skirtingus segmentus, kainų skirtumus. Šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad antroji Bendrojo Teismo nurodyta aplinkybė, nagrinėjama atsižvelgiant į Apeliacinio komiteto ataskaitą „HP-SSST“, nagrinėjamoje byloje taip pat nenustato Komisijai pareigos atlikti papildomą analizę, kurios reikalaujama skundžiamo sprendimo 67 punkte.

106. Dėl trečiosios iš Bendrojo Teismo nurodytų aplinkybių, t. y. kad 75,1 % atrinktų Kinijos gamintojų importo buvo sutelkta statybų segmente, Bendrasis Teismas, remdamasis Sprendimu Shanghai Teraoka, nusprendė, kad dėl to logiška ar net būtina atlikti atskirą šio segmento analizę(57). Vis dėlto manau, kad, remiantis šiuo dokumentu, negalima konstatuoti Komisijos analizės klaidos nagrinėjamoje byloje. Iš tikrųjų, pirma, kaip matyti iš šios išvados 71–74 punktų, šis dokumentas yra susijęs su kitokiu atveju nei nagrinėjamas šioje byloje. Faktiškai, kitaip nei tame sprendime, nagrinėjamoje byloje Komisija ne tik atliko priverstinio kainų mažinimo tyrimą, palyginti su segmentu, kuriame importo mastas buvo didžiausias, bet ir jį atlikdama atsižvelgė į visą nagrinėjamą produktą. Antra, taikydama PKN metodą, ji, kaip reikalauta toje byloje, atsižvelgė į rinkos segmentavimą(58). Bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad importas dempingo kaina ir vidaus pardavimai buvo sutelkti tame pačiame segmente ir panašiu mastu vyko kituose segmentuose, ir į tai, kad priverstinis kainų mažinimas buvo nustatytas visuose segmentuose, kuriems buvo paskirstytas nagrinėjamas produktas, Bendrojo Teismo nurodyta trečioji aplinkybė taip pat neįrodo Komisijos vertinimo klaidos.

107. Galiausiai, kalbant apie ketvirtąją Bendrojo Teismo nurodytą aplinkybę, t. y. kad iš laikinojo reglamento matyti, jog daugiau kaip 60 % daugumos Sąjungos gamintojų pardavimų buvo susiję su naftos ir dujų pramone, reikia pasakyti, kad ja taip pat negalima pagrįsti Bendrojo Teismo išvados, kad nagrinėjamu atveju reikėjo papildyti skundžiamo sprendimo 67 punkte numatytą analizę. Šios aplinkybės, kuria remdamasis Bendrasis Teismas ketino nurodyti, kad tikėtina, jog importas dempingo kaina ir Sąjungos pramonės pardavimai bus sutelkti įvairiuose rinkos segmentuose, reikšmingumą vis dėlto akivaizdžiai paneigia remiantis šios išvados 81 punkte nurodyta informacija padaryta išvada, jog importas dempingo kaina ir Sąjungos pardavimai yra sutelkti tame pačiame segmente, t. y. statybos sektoriuje.

108. Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad nė vienu iš keturių Bendrojo Teismo nurodytų elementų negalima pateisinti būtinybės atlikti papildomą analizę, kaip antai tą, kuri nurodyta skundžiamo sprendimo 67 punkte. Kalbant konkrečiai, tuo atveju, kai Komisija panaudojo PKN metodą siekdama nustatyti priverstinį kainų mažinimą, ir, pirma, importas dempingo kaina ir vidaus pardavimai buvo sutelkti tame pačiame segmente, o kituose segmentuose jų mastas buvo panašus ir, antra, priverstinis kainų mažinimas buvo taikomas visuose segmentuose, kuriuose buvo paskirstytas nagrinėjamas produktas, negalima teigti, kad Komisija neatliko skundžiamo sprendimo 67 punkte nurodytos papildomos analizės.

e)      Išvada dėl pirmojo, antrojo ir trečiojo apeliacinio skundo pagrindų

109. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia daryti išvadą, kad skundžiamame sprendime padarytos kelios klaidos tiek, kiek jame nuspręsta, kad, kadangi Komisija, nagrinėdama priverstinį kainų mažinimą ir apskritai poveikį kainoms, neatsižvelgė į rinkos segmentaciją, ši institucija savo analizės negrindė visais nagrinėjamoje byloje reikšmingais duomenimis ir kad, nepaisant to, jog buvo taikomas PKN metodas, nagrinėjamu atveju Komisija bent jau turėjo įsitikinti, kad Sąjungos pramonės gaminių kainų pokyčiai (t. y. tokių kainų priverstinis mažinimas) nebuvo „kilę“ iš segmento, kuriame importas iš Kinijos sudarė nedidelę dalį arba priverstinio kainų mažinimo lygis buvo nežymus.

110. Taigi, mano nuomone, Komisijos nurodyti pirmasis, antrasis ir trečiasis pagrindai turi būti pripažinti priimtinais.

C.      Dėl ketvirtojo ir penktojo pagrindų, susijusių su tvirtinimu, kad neatsižvelgta į 17 panašaus produkto tipų, kurių neeksportavo atrinkti Kinijos eksportuojantys gamintojai

111. Ketvirtuoju ir penktuoju apeliacinio skundo pagrindais Komisija, palaikoma ArcelorMittal ir kt., ginčija skundžiamą sprendimą, nes 68–76 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, kad Komisija, atlikdama priverstinio kainų mažinimo analizę, klaidingai neatsižvelgė į tam tikrą atrinktų Sąjungos gamintojų pagaminto panašaus produkto kiekį.

1.      Skundžiamas sprendimas

112. Minėtuose skundžiamo sprendimo punktuose Bendrasis Teismas pažymėjo, kad, analizuojant priverstinį kainų mažinimą, nebuvo atsižvelgta į 17 iš 66 atrinktų Sąjungos gamintojų parduodamų produktų tipų, sudarančių 8 % minėtų gamintojų pardavimų apimties, nes šių produktų neeksportavo atrinkti Kinijos eksportuojantys gamintojai ir dėl to jų nebuvo galima lyginti.

113. Remdamasis Apeliacinio komiteto ataskaita „HP-SSST“, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 71 punkte nusprendė, kad jokia aplinkybė neleidžia manyti, jog, atliekant pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą analizę, galima neatsižvelgti į tam tikrą panašaus produkto, kurio kaina nebuvo priverstinai sumažinta, kiekį. Be to, skundžiamo sprendimo 72–74 punktuose jis taip pat nusprendė, kad ginčijamame reglamente Komisijos nustatytas ryšys tarp importo dempingo kaina priverstinio kainų mažinimo analizės ir Sąjungos pramonės gaminių kainų pokyčių neišvengiamai grindžiamas klaidingu faktiniu pagrindu, nes buvo nustatytas neatsižvelgiant į 17 produkto tipų, kuriems nebuvo taikytas priverstinis kainų mažinimas. Taigi Bendrasis Teismas nusprendė, kad, ginčijamame reglamente nesant konkrečių motyvų šiuo klausimu, negalima atmesti galimybės, jog šių 17 produktų tipų indėlis mažinant atrinktų Sąjungos gamintojų kainas buvo nemažas. Tuo remdamasis Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad Komisija neatsižvelgė į visus reikšmingus šios bylos duomenis, kai analizavo priverstinį kainų mažinimą ir importo dempingo kaina poveikį panašių produktų kainoms Sąjungos rinkoje, ir taip pažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalis.

2.      Šalių argumentai

a)      Dėl ketvirtojo pagrindo, susijusio su pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalių klaidingu aiškinimu

114. Ketvirtajame apeliacinio skundo pagrinde, kurį sudaro dvi dalys, Komisija, palaikoma ArcelorMittal ir kt., tvirtina, kad Bendrasis Teismas pažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalis.

115. Pirmoje dalyje Komisija teigia, kad Bendrojo Teismo išvada, jog priverstinio kainų mažinimo analizė turi būti atlikta apimant visus Sąjungos pramonės parduodamo produkto tipus, grindžiama klaidingu priverstinio kainų mažinimo nagrinėjimo supratimu. Iš pačios pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalies formuluotės matyti, kad toks tyrimas turi būti atliekamas ne dėl kiekvieno Sąjungos pramonininkų parduodamo produkto tipo ar PKN ir kad priverstinis kainų mažinimas turi būti nustatytas panašaus produkto lygmeniu. Komisija visų pirma apskaičiuoja priverstinį kainų mažinimą pagal kiekvieną PKN, o paskui – ir visų atrinktų Sąjungos gamintojų PKN priverstinio kainų mažinimo svertinį vidurkį. Jei tam tikro PKN priverstinis kainų mažinimas nenustatomas arba nustatomas neigiamas priverstinis kainų mažinimas, tai nereiškia, kad negali būti nustatytas antidempingo muitas ir PKN, kurių priverstinio kainų mažinimo nebuvo.

116. Antroje dalyje Komisija teigia, kad nusprendęs, jog vertinant poveikį kainoms pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalis taip pat reikia įvertinti 17 PKN, kurių atrinkti Kinijos gamintojai negamina, Bendrasis Teismas supainiojo šį nagrinėjimą su pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalyje numatyta „nepriskyrimo“ analize. Iš tikrųjų iš paties šių nuostatų teksto matyti, jog pagal jas vertintas importuoto produkto dempingo kaina ir panašaus produkto priverstinis kainų mažinimas, o ne Sąjungos pramonės, bet ne eksportuojančių Kinijos gamintojų, parduodamų, PKN poveikis. Ginčijamame reglamente Komisija nustatė poveikį kainoms pagal tuos PKN, su kuriais susietus atrinktus Kinijos pardavimus buvo galima lyginti su atrinktais Sąjungos pardavimais. Ji negalėjo, patenka į pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalyje numatytą nepriskyrimo nustatyti 17 PKN, kuriais prekiavo atrinkti Sąjungos gamintojai, bet kurių neeksportavo atrinkti Kinijos gamintojai, priverstinio kainų mažinimo. Skundžiamo sprendimo 72–74 punktuose iškeltas klausimas, ar Komisija turėjo įvertinti riziką, kad Sąjungos pramonė galėjo patirti didelių nuostolių reaguodama į Kinijos eksportuojančių gamintojų neeksportuojamų 17 PKN pardavimus analizę. Vis dėlto Hubei Xinyegang, grįsdama savo ieškinį, nesirėmė šios nuostatos pažeidimu. Be to, Apeliacinio komiteto ataskaita „HP-SSST“ niekaip nepagrindžia Bendrojo Teismo išvadų.

117. Hubei Xinyegang visų pirma teigia, kad Komisija klaidingai apibūdino skundžiamą sprendimą. Bendrasis Teismas nenusprendė, kad priverstinis kainų mažinimas turi būti nustatytas pagal kiekvieną PKN, o tik kritikavo tai, kad Komisija, nepateikdama paaiškinimų, išplėtė savo išvadas dėl priverstinio kainų mažinimo, įtraukdama kitus produktų tipus, kurių atveju mažinimas nebuvo nustatytas.

118. Dėl pirmos dalies Hubei Xinyegang tvirtina, kad Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, jog jurisprudencijoje išreikšti nuogąstavimai(59), susiję su tuo, kad, apskaičiuojant dempingo skirtumą, neatsižvelgiama į eksporto į Sąjungą sandorius, susijusius su tam tikrais nagrinėjamo produkto tipais, taip pat išreikštini analizuojant priverstinį kainų mažinimą arba poveikį kainoms. Taip pat kiltų manipuliavimo rizika, jei būtų manoma, kad Komisija neprivalo atsižvelgti į visus atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimus. Iš tikrųjų tokiu atveju ji galėtų konstatuoti priverstinį kainų mažinimą tik dėl nedidelės Sąjungos pramonės produktų pardavimų dalies ir išplėsti šią išvadą įtraukdama likusius pardavimo sandorius, neprivalėdama paaiškinti, koks poveikis padarytas šių pardavimų kainoms.

119. Dėl antros dalies Hubei Xinyegang tvirtina, kad Komisijos argumentas, jog poveikio kainoms ir priežastinio ryšio nustatymo analizė yra visiškai vienas nuo kito nepriklausomi etapai, yra nereikšmingas, nes Komisija neginčijo skundžiamo sprendimo 86 punkto, kuriame Bendrasis Teismas konstatavo, kad priverstinio kainų mažinimo nustatymas ir priežastinio ryšio buvimo nustatymas yra susiję. Bet kuriuo atveju pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalis, kiek joje kalbama apie importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei, apima priežastinio ryšio ir nepriskyrimo reikalavimus, kurie tiksliau apibrėžti minėto reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalyse. Be to, Bendrasis Teismas teisingai rėmėsi Apeliacinio komiteto ataskaita „HP-SSST“, iš kurios matyti, kad reikia nustatyti viso produkto poveikį kainoms, neatmetant produktų tipų, kurių priverstinis kainų mažinimas nebuvo nustatytas.

b)      Dėl penktojo pagrindo, susijusio su pagrindinio reglamento 17 straipsnio pažeidimu

120. Penktajame pagrinde Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė pagrindinio reglamento 17 straipsnį(60), kai konstatavo, kad Komisija klaidingai neatsižvelgė į 17 produkto tipų, kuriais atrinkti Kinijos eksportuojantys gamintojai neprekiauja, bet prekiauja atrinkti Sąjungos gamintojai, poveikį. 17 nagrinėjamų PKN importo nebuvimas iš esmės yra vidinė atrankos metodo taikymo nagrinėjamoje byloje, remiantis Komisijos turima diskrecija, pasekmė. Be to, kadangi atrinkti pavyzdžiai laikomi reprezentatyviais, priverstinio kainų mažinimo konstatavimas, remiantis atrinktų eksportuojančių Kinijos gamintojų priverstinio kainų mažinimo skirtumo svertiniu vidurkiu, yra reprezentatyvus visų PKN, taigi ir nagrinėjamojo produkto, atveju. Bendrojo Teismo aiškinimu panaikinamas atrankos veiksmingumas ir nepagrįstai apribojama Komisijos turima diskrecija šioje srityje.

121. Hubei Xinyegang atsako, pirma, kad Komisija turi tam tikrą diskreciją atrinkti bendroves, bet dėl to, atlikusi atranką, ji privalo vykdyti visus pagrindiniame reglamente numatytus teisinius įpareigojimus, įskaitant pareigą atlikti tinkamą poveikio kainoms analizę. Antra, skundžiamu sprendimu iš Komisijos neatimama nei galimybė pasinaudoti atrankos metodu, nei šioje srityje jos turimas lankstumas. Skundžiamame sprendime reikalaujama atlikus atranką tik atsižvelgti į viso atrinktų gamintojų (eksportuotojų) importo dempingo kaina poveikį atrinktų Sąjungos gamintojų parduodamų visų produktų tipų kainoms.

3.      Analizė

a)      Skundžiamame sprendime Bendrojo Teismo suformuluotas priekaištas

122. Tam, kad būtų galima išnagrinėti ketvirtąjį ir penktąjį pagrindus, pirmiausia reikia, kaip ir kalbant apie pirmuosius tris pagrindus, patikslinti Bendrojo Teismo suformuluoto priekaišto apimtį. Iš tikrųjų, net kiek tai susiję su šiuose pagrinduose ginčijama skundžiamo sprendimo dalimi, šalys nesutaria dėl Bendrojo Teismo priekaišto apimties.

123. Komisija ir bendrovė ArcelorMittal ir kt. teigia, kad skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas nustatė Komisijai pareigą atlikti kiekvieno Sąjungos pramonės parduodamo produkto tipo, t. y. kiekvieno PKN, priverstinio kainų mažinimo analizę. Jos taip pat teigia, kad pagrindinis Bendrojo Teismo priekaištas susijęs ne su importo dempingo kaina poveikio Sąjungos pramonės kainoms analize, o su „nepriskyrimo“ analize, numatyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalyje, kuria Bendrajame Teisme nesiremta.

124. Vis dėlto Hubei Xinyegang teigia, kad Bendrasis Teismas teigė, kad Komisija paprasčiausiai išplėtė savo išvadų dėl tam tikrų produktų tipų priverstinio kainų mažinimo taikymo sritį, įtraukdama produktus, kurių priverstinis kainų mažinimas nebuvo įrodytas, ir to nemotyvavo. Todėl, savo analizėje neatsižvelgusi į 17 produktų tipų, Komisija neįrodė viso panašaus produkto importo poveikio kainoms ir taip pažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalis.

125. Šiuo klausimu pažymiu, pirma, kad skundžiamo sprendimo 69 punkte Bendrasis Teismas pirmiausia konstatavo, jog taikydama PKN metodą Komisija negalėjo nustatyti 17 Sąjungos pramonės produktų tipai, kuriuos atitinkančių importuotų produktų nebuvo, priverstinio kainų mažinimo skirtumo. Toliau 71 punkte, remdamasis Apeliacinio komiteto „HP-SSST“ ataskaita, Bendrasis Teismas nusprendė, kad vis dėlto reikšmingose nuostatose nėra nieko, kas leistų manyti, kad į pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą analizę galima neįtraukti tam tikro panašaus produkto, kurio kaina nebuvo priverstinai sumažinta, kiekio, t. y. 17 produktų, kuriuos vertinant pagal PKN metodą nebuvo galima nustatyti priverstinio kainos mažinimo skirtumo.

126. Šiuo teiginiu Bendrasis Teismas, mano nuomone, išreiškė principą, pagal kurį atlikdama poveikio kainoms analizę Komisija privalo atsižvelgti į visus Sąjungos pramonės gaminamo panašaus produkto pardavimus. Paskui Bendrasis Teismas šį principą pritaikė nagrinėjamoje byloje ir nusprendė, kad, kadangi nagrinėjamu atveju ši analizė buvo atlikta nustatant priverstinį kainų mažinimą pagal PKN metodą, Komisija, grįsdama savo analizę visais reikšmingais duomenimis, būtinai turėjo atsižvelgti į visų atrinktų Sąjungos gamintojų PKN visumą.

127. Antra, skundžiamo sprendimo 73 ir 74 punktuose Bendrasis Teismas iš esmės teigė, kad Komisija savo nustatytą ryšį tarp priverstinio kainų mažinimo analizės ir Sąjungos pramonės kainų kitimo grindė klaidingu faktiniu pagrindu, nes neatsižvelgė į 17 nagrinėjamų produktų tipų, kadangi negalima atmesti galimybės, jog šie produktų tipai „nemažai prisidėjo prie atrinktų Sąjungos gamintojų produktų priverstinio kainų mažinimo“.

128. Darytina išvada, kad pagrindinis Bendrojo Teismo priekaištas Komisijai yra susijęs su tuo, jog, analizuodama galimą indėlį, ji neatsižvelgė į tai, jog šių 17 produktų tipų (kainos) – kurių priverstinio mažinimo skirtumo nebuvo įmanoma nustatyti – indėlis galėjo būti susijęs su Sąjungos gamintojų kainų pokyčiais, kuriuos Komisija apskaičiavo remdamasi visu panašiu produktu.

b)      Ar Komisija visada turi pareigą analizuodama poveikį kainoms atsižvelgti į visų Sąjungos pramonės produktų, įtrauktų į panašaus produkto apibrėžtį, tipus?

129. Tokiomis aplinkybėmis visų pirma reikia išsiaiškinti, ar, kaip, atrodo, matyti iš skundžiamo sprendimo 71 punkto, nagrinėdama importo dempingo kaina poveikį kainoms, ypač kai šis tyrimas atliekamas konstatuojant priverstinį kainų mažinimą, Komisija turi pareigą visada atsižvelgti į visus produktų tipus, kuriuos parduoda Sąjungos pramonininkai.

130. Grįsdamas savo principinį teiginį skundžiamo sprendimo 71 punkte, Bendrasis Teismas rėmėsi Apeliacinio komiteto ataskaitos „HP-SSST“ 5.180 punktu, kuriame tas komitetas nusprendė, kad tokiu atveju Kinijos valdžios institucijos „privalėjo įvertinti didelį importo dempingo kaina priverstinio kainų mažinimo mastą, palyginti su „vidaus produkcijos dalimi, kurios kainų priverstinis mažinimas nebuvo konstatuotas“.

131. Bendrasis Teismas pagal analogiją išplėtė šio teiginio apimtį nagrinėjamoje byloje ir, iš pradžių skundžiamo sprendimo 70 punkte konstatavęs, kad 17 nagrinėjamų produktų tipų atveju „priverstinis kainų mažinimas nenustatytas“, tuo remdamasis 71 punkte suformulavo minėtą principą, pagal kurį, nagrinėjant poveikį kainoms, panašaus produkto dalis negali būti atmesta.

132. Vis dėlto nesu įsitikinęs, kad iš šio Apeliacinio komiteto ataskaitos „HP-SSST“ punkto galima kildinti tokį bendrąjį principą, kokį suformulavo Bendrasis Teismas. Šis aspektas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į šios PPO apeliacinio komiteto nagrinėtos bylos aplinkybes. Kaip matyti iš šios išvados 75 punkto, ši byla buvo susijusi su situacija, kai Kinijos valdžios institucijos neišanalizavo, taigi nekonstatavo, kad prie pakopos A segmento priskiriamų produktų kainos buvo priverstinai sumažintos, o tik pritaikė šiam segmentui išvadą, kad buvo priverstinai sumažintos kainos, susijusios su rinkos segmentais, priskiriamais prie pakopų B ir C, kuriuose buvo sutelktas didžiausias importas dempingo kaina.

133. Iš to matyti, kad šiame punkte Apeliacinis komitetas ketino nurodyti, jog esant tokiai ypatingai situacijai, kai pardavimai vidaus rinkoje labai sutelkti viename segmente (pakopoje A), o importas dempingo kaina sutelktas kituose segmentuose (pakopose B ir C), Kinijos valdžios institucijos negalėjo tiktai išplėsti išvados dėl priverstinio kainų mažinimo pakopose B ir C taikymo srities, į ją įtraukdamos pakopos A segmentą.

134. Priešingai nei tuo atveju, nagrinėjamoje byloje Komisija neatmetė galimybės, kad tikslingumo sumetimais galėjo būti priverstinai sumažintos tam tikros „vidaus produkcijos dalies“ kainos, tačiau, kaip pripažįsta pats Bendrasis Teismas, ji negalėjo apskaičiuoti tų produktų priverstinio kainų mažinimo skirtumo dėl naudojantis savo diskrecija atrinktos gamintojų grupės ir pasirinkto analizės metodo(61).

135. Tuo remiantis darytina išvada, kad, mano nuomone, nagrinėjamu Apeliacinio komiteto ataskaitos „HP-SSST“ punktu negalima pagrįsti bendrojo principo, kurį galima suformuluoti remiantis skundžiamo sprendimo 71 punkte esančiu teiginiu, jog Komisija, nagrinėdama priverstinį kainų mažinimą ir poveikį kainoms, visada atsižvelgia į Sąjungos pramonės pagamintus ir parduodamus visus produktų, patenkančių į panašaus produkto apibrėžtį, tipus.

136. Vis dėlto Hubei Xinyegang teigia, kad šis principas atitinka požiūrį, kurio Teisingumo Teismas laikėsi Sprendime Changshu City. Šiuo klausimu reikia priminti, kad tame sprendime Teisingumo Teismas nurodė, jog pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalis, atsižvelgiant į jos formuluotę, tikslą ir kontekstą, negali būti aiškinama taip, kad pagal ją, apskaičiuojant dempingo skirtumą, leidžiama neatsižvelgti į eksporto į Sąjungą sandorius, susijusius su tam tikrais nagrinėjamo produkto tipais, ir kad, priešingai, iš minėtos nuostatos matyti, jog, atlikdamos šį apskaičiavimą, Sąjungos institucijos turi atsižvelgti į visus šiuos sandorius(62).

137. Vis dėlto šiuo klausimu manau, kad tame sprendime Teisingumo Teismo pateiktas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalies išaiškinimas dempingo skirtumui apskaičiuoti nebūtinai gali būti automatiškai pritaikomas nagrinėjant priverstinį kainų mažinimą, kaip tai suprantama pagal to paties reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalis. Nagrinėjant pažodžiui, irgi pažymėtina, kad šios dvi nuostatos suformuluotos visiškai skirtingai. 2 straipsnio 11 dalyje iš tikrųjų aiškiai numatyta pareiga atsižvelgti į „visų eksporto <...> sandorių [kainas]“(63). Todėl galima teigti, kad, kadangi minėto reglamento 2 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos suformuluotos skirtingai, pagal jas, atliekant šią analizę, nebūtinai reikia atsižvelgti į visus Sąjungos pramonininkų vykdomus panašaus produkto pardavimus.

138. Be to, atrodo, kad tai taip pat atitinka dempingo skirtumo apskaičiavimo logiką ir išvadą, kad esama priverstinio kainų mažinimo. Iš tiesų, nors dempingo skirtumas paprastai(64) apskaičiuojamas atsižvelgiant į tos pačios įmonės, t. y. eksportuojančio gamintojo, pardavimus šalies viduje ir eksportą, priverstinis kainų mažinimas suponuoja skirtingų gamintojų pardavimų (t. y. eksportuojančių gamintojų importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės vidaus pardavimo) palyginimą.

139. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nei Apeliacinio komiteto ataskaita „HP-SSST“, kuria rėmėsi Bendrasis Teismas, nei Hubei Xinyegang nurodytu Sprendimu Changshu City negalima pagrįsti principo, pagal kurį Komisija, analizuodama priverstinį kainų mažinimą, visada privalėtų atsižvelgti į Sąjungos gamintojų parduodamų visų panašių produktų tipų pardavimus ir apskritai į poveikį importo dempingo kaina kainoms.

140. Vis dėlto manau, kad būtina pateikti toliau išdėstytus argumentus.

141. Pirma, kaip pažymėta šios išvados 28 ir 67 punktuose, iš pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies matyti, kad Komisija privalo objektyviai ištirti importo poveikį panašių produktų kainoms Sąjungos rinkoje. Taigi negalima atmesti galimybės, kad tam tikromis aplinkybėmis, siekiant užtikrinti šio tyrimo objektyvumą, iš tikrųjų būtina atsižvelgti į visus Sąjungos pramonės produktų pardavimus.

142. Antra, kaip galima spręsti remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalių formuluote, atliekant nagrinėjamą analizę reikia išnagrinėti importo poveikį panašių produktų kainoms Sąjungos rinkoje. Nagrinėjamu atveju, kaip pažymėta šios išvados 35 punkte, neginčijama, kad šis tyrimas buvo atliktas atsižvelgiant į visą atrinktų Kinijos eksportuotojų vykdytą nagrinėjamo produkto importą.

143. Trečia, kaip priminta šios išvados 28 ir 29 punktuose, pagrindinio reglamento 3 straipsnyje nenumatytas konkretus analizės metodas, taikytinas siekiant nustatyti žalos buvimą, ir, kalbant konkrečiau, priverstinį kainų mažinimą, ir šioje srityje Sąjungos institucijos turi didelę diskreciją dėl ekonominių ir politinių aplinkybių, kurias privalo nagrinėti, sudėtingumo. Šiomis aplinkybėmis tiek, kiek užtikrinamas tyrimo objektyvumas, minėtos institucijos, siekdamos nustatyti poveikį kainoms, atsižvelgdamos į nagrinėjamo tyrimo ypatumus turi pasirinkti, kaip jos pačios mano, tinkamiausią analizės metodą.

144. Ketvirta, nagrinėjamoje byloje iš ginčijamo reglamento visų pirma matyti, kad Komisija nusprendė pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį(65) atranką taikyti tiek eksportuojantiems Kinijos gamintojams, tiek Sąjungos gamintojams. Šis pasirinkimas nagrinėjamoje byloje neužginčytas; jurisprudencijoje pripažinta tam tikra diskrecija(66) priimti tokius sprendimus.

145. Antra, kaip jau buvo nurodyta šios išvados 33, 34, 90 ir paskesniuose punktuose, nagrinėjamoje byloje Komisija, pasinaudodama minėta diskrecija, nusprendė taikyti PKN metodą priverstiniam kainų mažinimui nustatyti. Šiuo metodu, kuris taip pat nebuvo užginčytas, be kita ko, siekta užtikrinti, kad skirtingų įmonių pagamintų produktų, kuriuos reikėjo palyginti, kainos būtų panašios. Siekiant užtikrinti šį palyginamumą, įvairių PKN nustatymas, kaip jau buvo pažymėta, buvo grindžiamas produktų fizinėmis ir techninėmis savybėmis. Vis dėlto, kaip teisingai teigia ArcelorMittal ir kt., tokios sistemos taikymas reiškia kompromisą tarp, pirma, būtinybės užtikrinti minėtą kainų palyginamumą ir, antra, būtinybės užtikrinti, kad būtų galima palyginti kuo daugiau importo ir pardavimo vidaus rinkoje sandorių ir būtų pasiektas kuo reprezentatyvesnis rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kuo išsamesnis PKN, tuo lengviau palyginti PKN priskiriamus importuojamus ir vidaus produktus. Tačiau kuo išsamesnis yra PKN, tuo didesnė rizika, kad tam tikri produktai (PKN) nebus lygiaverčiai, todėl į juos negali būti atsižvelgiama atliekant analizę. Šioje byloje neginčijama, kad, taikant Komisijos nustatytą PKN metodą, pavyko pasiekti gana aukštą palyginamumo lygį, nes 100 % importo dempingo kaina sandorių buvo palyginti su 92 % atrinktų įmonių pardavimais vidaus rinkoje. Kaip jau pažymėta, šis metodas nebuvo ginčijamas.

146. Bendrojo Teismo tvirtinimu, Komisijos padarytą klaidą reikia analizuoti atsižvelgiant į šiuos argumentus.

c)      Dėl, Bendrojo Teismo tvirtinimu,Komisijos padarytos klaidos

147. Iš skundžiamo sprendimo 76 punkto matyti, kad Bendrasis Teismas tvirtino, kad Komisija, nagrinėdama priverstinį kainų mažinimą ir importo dempingo kaina poveikį panašių produktų kainoms Sąjungos rinkoje, neatsižvelgė į visus šioje byloje reikšmingus duomenis.

148. Iš skundžiamo sprendimo 73 ir 74 punktų, primintų šios išvados 113 ir 127punktuose, matyti, kad, kiek tai susiję su antruoju priekaištu, reikšmingi duomenys, į kuriuos Komisija nepagrįstai neatsižvelgė, buvo duomenys apie galimą 17 produktų tipų, kurių atveju nebuvo galima konstatuoti priverstinio kainų mažinimo, pardavimo kainų poveikį viso panašaus atrinktų Sąjungos gamintojų produkto pardavimo priverstiniam kainų mažinimui. Kaip pažymėta šios išvados 128 punkte, Bendrasis Teismas iš esmės priekaištavo Komisijai dėl to, kad, analizuodama priverstinį kainų mažinimą ir poveikį kainoms, ji neatsižvelgė į tai, kad tokių 17 produktų tipų pardavimai galėjo daryti įtaką Sąjungos gamintojų kainų raidai viso panašaus produkto atžvilgiu.

149. Tačiau šiuo klausimu pažymėtina, pirma, kad, kaip nurodyta šios išvados 142 punkte, iš pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalių teksto aiškiai matyti, kad poveikio kainoms analizė yra susijusi su importo dempingo kaina poveikiu panašaus produkto kainoms Sąjungos rinkoje, o ne su dalies panašių produktų kainų poveikiu. Vis dėlto šioje byloje Bendrasis Teismas kaltino Komisiją tuo, kad ši pažeidė šias nuostatas, nes neatsižvelgė ne į importo poveikį (atliekant analizę buvo atsižvelgta į 100 % importo), o į 17 Sąjungos gamintojų produktų tipų pardavimo poveikį.

150. Antra, šis priekaištas susijęs su tariamu nepatikrinimu, ar viso panašaus produkto kainų sumažėjimas nebuvo „žymiai“ nulemtas atitinkamų 17 produktų tipų kainos mažėjimo. Tai reiškia, kad Komisija turėjo nustatyti, ar šių 17 produktų tipų kainos neproporcingai prisidėjo prie viso panašaus produkto kainų sumažėjimo, palyginti su pasekmėmis taip apibrėžtam panašiam produktui, kurias nulėmė sumažėjusios kitų 49 produktų tipų, kurių priverstinis kainų mažinimas buvo patvirtintas, kainos.

151. Vis dėlto, kaip teisingai pažymėjo Arcelor Mittal ir kt., neproporcingas 17 nagrinėjamų produktų kainų sumažėjimas galėjo įvykti tik dėl dviejų priežasčių: neproporcingo importo dempingo kaina poveikio šiems produktams arba kitų vidaus ar išorės veiksnių, išskyrus minėtą importą, poveikio. Tačiau šiomis aplinkybėmis tai nulėmė viena iš dviejų priežasčių. Pirmuoju atveju šis neproporcingas sumažėjimas reikštų, kad importas dempingo kaina turėjo dar didesnį poveikį šių 17 produktų tipų kainoms nei tas, kurį Komisija nustatė kitų produktų tipų atveju, kai priverstinis kainų mažinimas buvo konstatuotas. Vis dėlto tokiu atveju išvada dėl importo į Sąjungos rinką daromo žalingo poveikio panašaus produkto kainoms tikrai negalėtų būti paneigta kaip klaidinga. Antruoju atveju neproporcingas šių produktų kainų mažėjimas yra susijęs su „kitų veiksnių [nei importas], kurie tuo pačiu metu daro žalą Sąjungos pramonei“, poveikiu. Vis dėlto, kaip teigia Komisija, šių kitų veiksnių nagrinėjimas priskiriamas pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalyje numatytai „nepriskyrimo“ analizei, o šios nuostatos pažeidimo Hubei Xinyegang nenurodė, todėl juo negalima pateisinti šios įmonės ieškinio patenkinimo(67).

152. Dėl šių 17 produktų tipų dar reikia pažymėti, kad, mano nuomone, išvada, jog nagrinėjamų 17 produktų tipų kainos nebuvo priverstinai sumažintos – kurią Bendrasis Teismas padarė skundžiamo sprendimo 71 punkto pabaigoje, remdamasis tuo, ką konstatavo skundžiamo sprendimo 70 punkte, – yra klaidinga. Iš tikrųjų, kaip, beje, skundžiamo sprendimo 69 punkte pažymėjo pats Bendrasis Teismas, būtent dėl atrankos ir PKN metodo pasirinkimo nebuvo galima apskaičiuoti šių produktų tipų priverstinio kainų mažinimo skirtumo(68). Vis dėlto tai nereiškia, kad tų 17 produktų tipų kainos nebuvo priverstinai mažinamos. Iš tikrųjų negalima atmesti galimybės, kad kiti Kinijos eksportuotojai, kurie nebuvo atrinkti, importavo šiuos 17 produktų tipų gerokai mažesnėmis kainomis nei Sąjungos gamintojų kainos(69). To nebuvo galima konstatuoti tik dėl tos priežasties, kad, naudodamasi savo diskrecija, Komisija pasirinko tam tikrą metodą, kuris, beje, nebuvo ginčijamas.

153. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad skundžiamo sprendimo 68–76 punktuose pateiktoje Bendrojo Teismo analizėje, mano nuomone, taip pat padaryta teisės klaidų, todėl Bendrasis Teismas šią sprendimo dalį irgi pagrindė klaidingu pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalių išaiškinimu.

D.      Dėl šeštojo apeliacinio skundo pagrindo, susijusio su klaidingu teisminės kontrolės intensyvumo nustatymu

1.      Šalių argumentai

154. Komisijos, palaikomos ArcelorMittal ir kt., pateiktą šeštąjį pagrindą sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas priėmė sprendimą ultra petita, perkvalifikuodamas pirmojoje instancijoje pareikšto ieškinio pirmąjį ir antrąjį pagrindus, taip išplėsdamas ginčo apimtį ir peržengdamas šiame ieškinyje nustatytas griežtas ribas. Iš tikrųjų Hubei Xinyegang neginčijo faktinių aplinkybių nustatymo, bet ginčijo tai, kaip Komisija įgyvendino savo diskreciją, ir faktinių aplinkybių vertinimą.

155. Antroje dalyje Komisija teigia, kad skundžiamo sprendimo 34, 35 ir 45 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai nustatė teisminės kontrolės, kurią jis turėjo vykdyti, intensyvumą. Skundžiamame sprendime jis rėmėsi plačiu sąvokos „faktinių aplinkybių nustatymas“ aiškinimu, kuris nėra pagrįstas jurisprudencija ir neatitinka suformuotoje jurisprudencijoje pripažinto teisminės kontrolės intensyvumo. Bendrasis Teismas taikė visapusišką teisminę kontrolę, nors turėjo būti taikomas akivaizdžios klaidos kriterijus.

156. Trečioje dalyje Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas padarė klaidą teisiškai kvalifikuodamas faktines aplinkybes. Net jeigu jo nustatytos teisminės kontrolės intensyvumas buvo tinkamas, quod non, Komisija prie to prisitaikė, nes tyrimo metu surinko visus duomenis, kurie buvo reikalingi kiekvieno rinkos segmento analizei atlikti ir ginčijamiems 17 PKN įvertinti.

157. Dėl pirmos dalies Hubei Xinyegang nurodo, kad vien iš pirmojoje instancijoje pareikšto ieškinio teksto matyti, jog Bendrasis Teismas ne perkvalifikavo jos pateiktus pagrindus, o juos tiesiog pripažino pagrįstais. Dėl antros dalies ji teigia, kad Bendrasis Teismas teisingai taikė teisminę kontrolę, vadovaudamasis Teisingumo Teismo jurisprudencija. Dėl trečios dalies ji teigia, kad net jei Komisija surinko visus tyrimui reikalingus duomenis, tai nematyti nei iš ginčijamo reglamento, nei iš Bendrajam Teismui pateiktų duomenų.

2.      Analizė

158. Visų pirma, kiek tai susiję su šio pagrindo pirma dalimi, sutinku su Hubei Xinyegang, kad iš pirmojoje instancijoje pareikšto ieškinio analizės matyti, jog skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas iš tikrųjų pripažino priimtinais jos nurodytus pagrindus, susijusius su pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2, 3 ir 6 dalių pažeidimu, tačiau jų neperkvalifikavo. Todėl, mano nuomone, šio apeliacinio skundo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti.

159. Vis dėlto tai nereiškia, kad tai darydamas Bendrasis Teismas negalėjo, kaip teigia Komisija antroje pagrindo dalyje, taikyti klaidingos teisminės kontrolės.

160. Šiuo klausimu reikia priminti, jog, pagal suformuotą jurisprudenciją, norint nustatyti žalą Sąjungos pramonei, reikia įvertinti sudėtingas ekonomines aplinkybes, todėl, vykdant tokio vertinimo teisminę kontrolę, reikia tik patikrinti, ar laikytasi procedūros taisyklių, tiksliai nustatytos faktinės aplinkybės, nepadaryta akivaizdžios klaidos vertinant šias aplinkybes ir nepiktnaudžiauta įgaliojimais. Tai nutinka, be kita ko, kalbant apie veiksnių, darančių žalą Sąjungos pramonei, nustatymą atliekant antidempingo tyrimą(70).

161. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, kad Bendrojo Teismo atliekamas įrodymų, kuriais Sąjungos institucijos grindžia savo išvadas, tikrinimas nėra naujas faktinių aplinkybių vertinimas, pakeičiantis tų institucijų vertinimą. Ši kontrolė nedaro poveikio plačiai šių institucijų diskrecijai prekybos politikos srityje, nes ja siekiama tik nustatyti, ar tais įrodymais galima pagrįsti institucijų padarytas išvadas. Todėl Bendrasis Teismas turi ne tik patikrinti pateiktų įrodymų faktinį teisingumą, patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai apima visus esminius duomenis, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant padėties sudėtingumą, ir ar jais galima pagrįsti remiantis padarytas išvadas(71).

162. Be to, vykdydamas SESV 263 straipsnyje nurodytą teisėtumo kontrolę, Sąjungos teismas bet kuriuo atveju negali skundžiamo akto rengėjo motyvų pakeisti savaisiais(72).

163. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, pirma, kad skundžiamo sprendimo 34 punkte Bendrasis Teismas rėmėsi savo suformuotoje jurisprudencijoje pateikta formuluote(73), kurioje iš esmės išdėstyti principai, įtvirtinti šios išvados 160 ir 161 punktuose paminėtoje Teisingumo Teismo jurisprudencijoje. Tačiau šioje formuluotėje yra sakinys, kurio minėtoje Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nėra, t. y. kad „ši ribota teisminė kontrolė nereiškia, jog Sąjungos teismas netikrina, kaip institucijos aiškina ekonominius duomenis“. Šis sakinys aiškiai perimtas iš jurisprudencijos, susijusios su teisminės kontrolės konkurencijos srityje apimtimi(74). Vis dėlto nemanau, kad Teisingumo Teismo konkurencijos srityje atliekamos teisminės kontrolės apimties nustatymą galima automatiškai pritaikyti antidempingo srityje. Nors abi sritys yra ekonominio pobūdžio, susijusios su įmonių veiksmais ir priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai, vis dėlto jose yra labai skirtingų aspektų. Kalbant konkrečiai, pirma, kitaip nei konkurencijos srityje, abiejose srityje ir antidempingo srityje institucijos turi labai skirtingus tyrimo įgaliojimus, nes pagrindiniu reglamentu Komisijai nesuteikiami jokie tyrimo įgaliojimai, kuriuos turėdama ji galėtų priversti bendroves dalyvauti tyrime ar pateikti informaciją(75). Antra, institucijoms antidempingo srityje suteikta diskrecija iš esmės turi būti platesnė, nes, kaip aiškiai matyti iš jurisprudencijos, ji kyla iš būtinybės vertinti ne tik ekonominių situacijų, kaip antai konkurencijos, bet ir politinių aplinkybių sudėtingumą(76).

164. Antra, reikia priminti, kad, kaip pažymėjo Bendrasis Teismas ir kaip priminta šios išvados 28 punkte, pagrindinio reglamento 3 straipsnyje nėra numatytas specialus analizės metodas žalos buvimui ar, konkrečiau kalbant, priverstiniam kainų mažinimui nustatyti. Nesant konkretaus metodo šiai analizei, kuri apima sudėtingų ekonominių aplinkybių vertinimą, atlikti, Komisija juo labiau turi tam tikrą diskreciją.

165. Šiomis aplinkybėmis, mano nuomone, svarbu pabrėžti, kad nors, kaip matyti iš šios išvados 161 punkte nurodytos Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos, Bendrasis Teismas turi patikrinti, ar Komisijos turimi įrodymai apima visus esminius duomenis, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant sudėtingą situaciją, vis dėlto, atlikdamas šį vertinimą, Bendrasis Teismas negali peržengti ribotos teisminės kontrolės ribų ar net pakeisti Komisijos vertinimo savuoju. Išvada, kad Komisija neturėjo visų reikšmingų duomenų, turi lemti išvadą, kad dėl šios priežasties ši institucija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Kitaip tariant, šios išvados 161 punkte nurodyta jurisprudencija turi būti aiškinama atsižvelgiant į 160 punkte nurodytą jurisprudenciją. Iš to matyti, kad, siekdamas panaikinti tam tikrą reglamentą, kaip antai nagrinėjamą šioje byloje, Sąjungos teismas turi konstatuoti, kad dėl galimo duomenų, reikšmingų vertinant sudėtingą ekonominę situaciją, nepakankamumo Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

166. Trečia, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, manau, kad reikia pateikti kelis paaiškinimus dėl minėtos institucijoms suteiktos diskrecijos apimties. Iš tikrųjų skirtumas tarp išvados, kad reikšmingų duomenų pakanka sudėtingai ekonominei situacijai įvertinti, ir taikyto analizės metodo paneigimo yra veikiau subtilus.

167. Šiuo klausimu manau, kad esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjama šioje byloje, ši diskrecija apima bent jau sprendimus dėl analizės metodo pasirinkimo, surinktinų duomenų ir įrodymų, apskaičiavimo metodo, taikytino nustatant priverstinio kainų mažinimo skirtumą, ir surinktų duomenų aiškinimo bei vertinimo. Nagrinėjant visus šiuos klausimus, turi būti taikomas akivaizdžios klaidos standartas, o teisminė kontrolė, kurią turi atlikti Sąjungos teismas, yra ribota.

168. Nagrinėjant šią bylą, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš šios išvados 59 ir 60 punktų matyti, jog pirmasis Bendrojo Teismo kaltinimas Komisijai yra susijęs su tuo, kad, pirma, nepaisant to, jog buvo naudojamas PKN metodas, analizuojant priverstinį kainų mažinimą nebuvo atsižvelgta į rinkos segmentaciją ir apskritai į poveikį kainoms ir, antra, nebuvo atlikta papildoma analizė, kuria būtų siekiama patikrinti, ar panašaus Sąjungos pramonės pagaminto produkto priverstinis kainų mažinimas buvo nulemtas ne pokyčių, įvykusių rinkos segmente, kuriame importas dempingo kaina nepadarė esminio pokyčio dėl to, kad buvo nedidelio masto, arba dėl to, kad priverstinis kainų mažinimas buvo nežymus.

169. Iš šios išvados 128 punkto matyti, kad, nagrinėdamas antrąjį priekaištą, Bendrasis Teismas tvirtino, kad Komisija, atlikdama analizę, neatsižvelgė į tai, koks galėjo būti 17 produktų tipų kainų, kurių priverstinio mažinimo nepavyko nustatyti, poveikis Sąjungos gamintojų kainų pokyčiams, kuris galėjo būti apskaičiuotas atsižvelgiant į visą panašų produktą.

170. Būtent dėl šių dviejų tariamų vertinimo klaidų Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 76 punkte nusprendė, kad Komisija neatsižvelgė į visus šioje byloje svarbius duomenis.

171. Šiuo klausimu pažymiu, pirma, kad šie priekaištai rodo, jog Bendrasis Teismas gana aktyviai dalyvavo Komisijos atliktoje priverstinio kainų mažinimo analizėje, kuri, mano nuomone, yra sunkiai suderinama su ribota teismine kontrole, vykdoma pagal šios išvados 160 punkte nurodytą jurisprudenciją. Šiuo klausimu, be kita ko, pažymiu, kad, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo skirsnio, kuris prasideda 53 punktu, antraštės, Hubei Xinyegang pirmojoje instancijoje pareikšto ieškinio pirmojo pagrindo antra dalimi, kurią Bendrasis Teismas pripažino priimtina, siekta užginčyti Komisijos taikytą priverstinio kainų mažinimo metodą, o tai, kaip nurodyta šios išvados 167 punkte, mano nuomone, neabejotinai priskirtina prie didelės Komisijos diskrecijos šioje srityje.

172. Antra, pažymėtina, jog Bendrasis Teismas visiškai nekonstatavo, kad, tariamai neatsižvelgdama į visus reikšmingus nagrinėjamos bylos duomenis, Komisija padarė akivaizdžią klaidą. Darau išvadą, kad, mano nuomone, vykdydamas teisminę kontrolę tokiu atveju, kaip nagrinėjamasis šioje byloje, Bendrasis Teismas netaikė jurisprudencijoje nustatyto standarto.

173. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, manau, kad šeštąjį apeliacinio skundo pagrindą taip pat reikia pripažinti pagrįstu.

E.      Išvada dėl apeliacinio skundo

174. Iš 109, 110, 153 ir 173 punktų matyti, kad, kaip manau, tiek sprendimo dalyje, susijusioje su pirmuoju priekaištu, kurį ginčija Bendrasis Teismas (59–67 punktai ir 77–79 punktai), tiek skundžiamo sprendimo dalyje, susijusioje su antruoju priekaištu (68–76 punktai), yra teisės klaidų. Darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas tiek, kiek jis susijęs su Bendrojo Teismo atlikta Hubei Xinyegang pirmojoje instancijoje pareikšto ieškinio pirmojo pagrindo analize.

175. Kadangi, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 88 punkto, Bendrasis Teismas pirmojoje instancijoje Hubei Xinyegang pareikšto ieškinio antrojo pagrindo patenkinimą grindė tik tais pačiais teiginiais, kaip ir pirmojo pagrindo, reikia, kaip teigia Komisija, taip pat panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, susijusią su apeliacinio skundo antrojo pagrindo analize (82–89 punktai), taigi ir visą skundžiamą sprendimą.

VI.    Dėl ieškinio Bendrajame Teisme

176. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą, kai Bendrojo Teismo sprendimas panaikinamas, Teisingumo Teismas pats gali priimti galutinį sprendimą, jeigu toje bylos stadijoje galima tai padaryti.

177. Manau, kad taip yra kalbant apie Hubei Xinyegang Bendrajame Teisme pateiktus pirmąjį ir antrąjį pagrindus, apibendrintus skundžiamo sprendimo 24, 25 ir 82 punktuose. Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad, priešingai, nei konstatavo Bendrasis Teismas, Hubei Xinyegang argumentai, pateikti grindžiant šiuos du pirmuosius ieškinio pagrindus, neįrodo jokios akivaizdžios Komisijos klaidos, padarytos analizuojant priverstinį kainų mažinimą ir importo dempingo kaina poveikį panašių produktų kainoms Sąjungos rinkoje.

178. Tačiau manau, kad šioje bylos stadijoje Teisingumo Teismas negali priimti sprendimo dėl trečiojo ir ketvirtojo pagrindų, kurių Bendrasis Teismas nenagrinėjo skundžiamame sprendime ir dėl kurių negalima atmesti galimybės, kad reikia papildomo tyrimo. Šiomis aplinkybėmis manau, kad byla turi būti grąžinta Bendrajam Teismui, kad jis galėtų priimti sprendimą dėl šių kitų apeliacinio skundo pagrindų.

VII. Dėl bylinėjimosi išlaidų

179. Pagal Procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra pagrįstas ir pats Teisingumo Teismas priima galutinį sprendimą byloje, jis sprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju taip nėra, bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimas atidedamas.

VIII. Išvada

180. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui priimti tokį sprendimą:

–      panaikinti 2019 m. rugsėjo 24 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Hubei Xinyegang Special Tube / Komisija (T‑500/17 Rink., EU:T:2019:691),

–      atmesti Hubei Xinyegang Special Tube pirmojoje instancijoje pateiktus pirmą ir antrą pagrindus,

–      grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą dėl kitų ieškinio pagrindų,

–      atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.


1      Originalo kalba: italų.


2      T‑500/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:691.


3      2017 m. gegužės 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/804, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies (išskyrus ketų) arba plieno (išskyrus nerūdijantįjį plieną), apskritimo formos skerspjūvio, kurių išorinis skersmuo didesnis kaip 406,4 mm, nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 121, 2017, p. 3).


4      OL L 176, 2016, p. 21.


5      OL L 305, 2016, p. 1.


6      OL L 336, 1994, p. 103.


7      Žr. skundžiamo sprendimo 48–52 punktus.


8      Žr. skundžiamo sprendimo 59–67 punktus.


9      Žr. skundžiamo sprendimo 82–89 punktus.


10      Žr., be kita ko, skundžiamo sprendimo 88 punktą.


11      2018 m. sausio 24 d. Bendrojo Teismo septintosios kolegijos pirmininko nutartis. Žr. skundžiamo sprendimo 12 punktą.


12      Žr. skundžiamo sprendimo 59–67 ir 77–79 punktus.


13      Žr. skundžiamo sprendimo 68–76 punktus.


14      Iš tikrųjų pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 1 dalį antidempingo muitas gali būti taikomas bet kuriam dempingo kaina importuojamam produktui, kurį išleidus į laisvą apyvartą Sąjungoje būtų padaryta žala.


15      Žr. skundžiamo sprendimo 30 ir 54 punktus.


16      Šiuo klausimu žr. 2015 m. liepos 16 d. Sprendimą Komisija / Rusal Armenal (C‑21/14, EU:C:2015:494, 44–46 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).


17      Pagal analogiją žr. 2003 m. sausio 9 d. Sprendimą Petrotub ir Republica (C‑76/00 P, EU:C:2003:4, 56 punktas).


18      Žr. 2020 m. spalio 6 d. Sprendimą Komisija / Vengrija (Aukštasis mokslas) (C‑66/18, EU:C:2020:792, 92 punktas).


19      Kaip matyti iš minėtų reikšmingų nuostatų formuluočių, poveikio kainoms analizė, be priverstinio kainų mažinimo nustatymo, galėjo nulemti tai, kad importas dempingo kaina ženkliai nusmukdė kainas arba smarkiai trukdė kainoms kilti, kaip kad būtų atsitikę kitomis aplinkybėmis.


20      Šiuo klausimu žr. Apeliacinio komiteto ataskaitos „HP-SSST“ 5.158 ir 5.161 punktus (kur pateikiamos kitos nuorodos). Šie principai iš esmės pakartoti skundžiamo sprendimo 32 ir 56 punktuose.


21      Žr. Apeliacinio komiteto ataskaitos „HP-SSST“ 5.141 punktą (kur pateikiamos kitos nuorodos į 340 išnašą). Taip pat žr. skundžiamo sprendimo 33 punktą.


22      Žr. Apeliacinio komiteto ataskaitos „HP-SSST“ 5.180 punktą.


23      Žr., ex multis, 2019 m. rugsėjo 19 d. Sprendimą Trace Sport (C‑251/18, EU:C:2019:766, 47 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).


24      2019 m. liepos 10 d. Sprendimas Caviro Distillerie ir kt. / Komisija (C‑345/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:589, 15 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).


25      Žr. skundžiamo sprendimo 33 punktą.


26      Laikinojo reglamento 19 konstatuojamoji dalis, patvirtinta ginčijamo reglamento 28 punktu.


27      Žr. ginčijamo reglamento 22, 25 ir 108 konstatuojamąsias dalis.


28      Nagrinėjamu atveju buvo atsižvelgta į šias savybes: produkto tipą, išorinį skersmenį, sienelių storį, grūdinimą ir atleidimą, ilgį, vamzdžio galą ir išbandymą. Žr. ginčijamo reglamento 24 konstatuojamąją dalį.


29      Žr. ginčijamo reglamento 24 konstatuojamąją dalį.


30      Žr. ginčijamo sprendimo 69 konstatuojamąją dalį ir skundžiamų sprendimų 37 punktą.


31      Skundžiamo sprendimo 37 punktas.


32      Žr. skundžiamo sprendimo 38 punktą.


33      2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimas Fliesen-Zentrum Deutschland (C‑687/13, EU:C:2015:573).


34      Kaip matyti iš šios išvados 43 ir 46 punktų, skundžiamą sprendimą šalys aiškina skirtingai.


35      Žr. skundžiamo sprendimo 65 punktą ir šios išvados 37 punktą.


36      Klausimą, ar tokia pareiga egzistuoja, Komisija aptarė savo apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmoje dalyje.


37      Žr. Apeliacinio komiteto ataskaitos „HP-SSST“ 5.180 punkto pirmą sakinį.


38      Žr. Apeliacinio komiteto ataskaitos „HP-SSST“ 5.180 punktą.


39      Žr. šios išvados 28 punktą.


40      Žr. 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2605/2000, įvedančio galutinius antidempingo muitus tam tikrų elektroninių svarstyklių (ELS), kurių kilmės šalys Kinijos Liaudies Respublika, Korėjos Respublika ir Taivanas, importui (OL L 301, p. 42), dėl kurio priimtas Sprendimas Shanghai Teraoka, 96 konstatuojamąją dalį.


41      Žr. Sprendimo Shanghai Teraoka 121 punktą.


42      Žr. Sprendimo Shanghai Teraoka 127 punktą.


43      Žr. Sprendimo Shanghai Teraoka 129 punktą.


44      Apeliacinio komiteto ataskaitos „HP-SSST“ 5.179–5.181 konstatuojamosios dalys.


45      Žr. Apeliacinio komiteto ataskaitos „HP-SSST“ 5.178 punktą.


46      Žr. Apeliacinio komiteto ataskaitos „HP-SSST“ 5.181 punktą.


47      Šiuo klausimu žr. 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimą Fliesen-Zentrum Deutschland (C‑687/13, EU:C:2015:573, 75 ir 76 punktai).


48      Žr. 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimą Fliesen-Zentrum Deutschland (C‑687/13, EU:C:2015: 573, 77 punktas). Mano nuomone, tame sprendime ir nurodytoje jurisprudencijoje įtvirtinti principai yra bendro pobūdžio ir jų negalima paneigti remiantis argumentais, susijusiais su tariama Hubei Xinyegang padėties šioje byloje specifika.


49      Žr. ginčijamo reglamento 63–79 konstatuojamąsias dalis, siejamas su laikinojo reglamento 60–62 konstatuojamosiomis dalimis.


50      Žr., be kita ko, 2017 m. birželio 1 d. Sprendimą Changmao Biochemical Engineering / Taryba (T‑442/12, EU:T:2017:372, 52 punktas) ir 2016 m. birželio 9 d. Sprendimą Growth Energy ir Renewable Fuels Association / Taryba (T‑276/13, EU:T:2016:340, 282 punktas).


51      Šiuo klausimu taip pat žr. generalinės advokatės E. Sharpston išvados byloje Fliesen-Zentrum Deutschland (C‑687/13, EU:C:2015:349) 113–118 punktuose pateiktus argumentus.


52      Nurodyti 28 išnašoje.


53      Žr., be kita ko, Komisijos pateiktą priedą dėl Hubei Xinyegang priverstinio kainų mažinimo skirtumų apskaičiavimo.


54      Dėl skundžiamo sprendimo 61 punkte atliktos analizės žr. to paties sprendimo 67 punktą.


55      Šiuo klausimu papildomai pažymiu, jog Bendrasis Teismas pripažino, kad pasiūlos atžvilgiu pakeičiamumas buvo, nes gamintojai galėjo lengvai pritaikyti savo gamybos priemones, kad gamintų skirtingus produktų tipus, priklausančius vienam ar kitam segmentui.


56      Dėl skundžiamo sprendimo 62 punkte atliktos analizės žr. to paties sprendimo 67 punktą.


57      Dėl skundžiamo sprendimo 63 punkte atliktos analizės žr. to paties sprendimo 67 punktą.


58      Žr. šios išvados 71–74 punktus.


59      Hubei Xinyegang remiasi 2017 m. balandžio 5 d. Sprendimu Changshu City Standard Parts Factory ir Ningbo Jinding Fastener / Taryba (C‑376/15 P ir C‑377/15 P, EU:C:2017:269, toliau – Sprendimas Changshu City).


60      Pagrindinio reglamento 17 straipsnio „Atranka“ 1 ir 2 dalyse nustatyta: „1. Tais atvejais, kai skundo pateikėjų, eksportuotojų, importuotojų, produkto tipų ar sandorių yra labai daug, tyrimo mastas gali būti apribotas tyrimui atrenkant tik pagrįstai nustatytą šalių, produktų ar sandorių pavyzdžių skaičių, kurie pagal atrankos metu turimą informaciją yra statistiškai tinkami, arba tiriant didžiausią tipišką produkcijos, pardavimo ar eksporto kiekį, kurį galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. 2. Galutinį sprendimą dėl šalių, produktų tipų ar sandorių atrankos pagal išdėstytas atrankos nuostatas priima Komisija, nors pirmenybė teikiama atrankai, atliekamai konsultuojantis su suinteresuotomis šalimis ir gavus jų sutikimą, jei tokios šalys praneša apie save ir sudaro galimybes gauti pakankamą kiekį informacijos per tris savaites nuo tyrimo pradžios, kad būtų galima atlikti tipišką atranką“.


61      Šiuo klausimu taip pat žr. šios išvados 152 punktą.


62      Sprendimo Changshu City 61 punktas.


63      Šioje nuostatoje nurodyta, kad „dempingo skirtumas tiriamuoju laikotarpiu paprastai nustatomas palyginant normaliosios vertės svertinį vidurkį su visų eksporto į Sąjungą sandorių kainų svertiniu vidurkiu“. Išskirta mano.


64      Akivaizdu, kad taip nėra tuo atveju, kai normalioji vertė nustatoma remiantis trečiosios valstybės duomenimis, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį.


65      Žr. laikinojo reglamento 6–13 konstatuojamąsias dalis ir ginčijamo reglamento 6–11 konstatuojamąsias dalis.


66      Žr. 2017 m. birželio 15 d. Sprendimą T.KUP (C‑349/16, EU:C:2017:469, 31 punktas).


67      Šiuo klausimu pažymėtina, kad šio teiginio negalima paneigti šios išvados 119 punkte nurodytais Hubei Xinyegang argumentais, susijusiais su skundžiamo sprendimo 86 punkto neginčijimu. Iš tikrųjų skundžiamo sprendimo 76 punkte Bendrasis Teismas tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė į visus duomenis, reikšmingus analizuojant priverstinį kainų mažinimą ir poveikį kainoms, todėl pažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalis. Todėl Bendrojo Teismo priekaištą reikia vertinti atsižvelgiant į šias nuostatas.


68      Būtent taip reikia aiškinti skundžiamo sprendimo 70 punkte pakartotą Komisijos teiginį, kad „šių 17 produktų tipų kainos savaime nebuvo priverstinai sumažintos dėl atrinktų Kinijos gamintojų produktų eksporto“.


69      Tuo šis atvejis dar labiau skiriasi nuo atvejo, dėl kurio Apeliacinis komitetas priėmė sprendimą ataskaitoje „HP-SSST“, kurioje Kinijos valdžios institucijos nenustatė pakopai A priklausančių produktų priverstinio kainų mažinimo dėl to, kad šiame segmente nevyko importas, o ne dėl sprendimo atlikti atranką ir analizės metodo pasirinkimo.


70      2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimas Bricmate (C‑569/13, EU:C:2015:572, 46 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija) ir 2019 m. liepos 10 d. Sprendimas Caviro Distillerie ir kt. /Komisija (C‑345/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:589, 15 punktas).


71      2018 m. spalio 18 d. Sprendimas Gul Ahmed Textile Mills / Taryba (C‑100/17 P, EU:C:2018:842, 64 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).


72      2019 m. liepos 10 d. Sprendimas Caviro Distillerie ir kt. / Komisija (C‑345/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:589, 17 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).


73      Žr., be kita ko, 2014 m. sausio 29 d. Sprendimą Hubei Xinyegang Steel / Taryba (T‑528/09, EU:T:2014:35, 53 punktas) ir 2019 m. birželio 28 d. Sprendimą Changmao Biochemical Engineering / Komisija (T‑741/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:454, 30 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).


74      Žr. 2011 m. gruodžio 8 d. Sprendimą KME ir kt. / Komisija (C‑272/09 P, EU:C:2011:810, 94 punktas).


75      Šiuo klausimu žr. generalinio advokato P. Mengozzi išvadą byloje EBMA ir KNK / Taryba (C‑61/16 P, EU:C:2017:615, 50 punktas).


76      Žr. šios išvados 29 punktą ir 23 išnašoje minėtą suformuotą jurisprudenciją.

Top