–

Estijos vyriausybės, atstovaujamos N. Grünberg,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos M. Wilderspin, M. Heller ir E. Randvere,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 805/2004, sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (OL L 143, 2004, p. 15; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 7 t., p. 38), 17 straipsnio a punkto ir 18 straipsnio 1 dalies b punkto išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant penkis ginčus tarp trijų pagal Estijos teisę įsteigtų bendrovių kreditorių Collect Inkasso OÜ, ITM Inkasso OÜ bei Bigbank AS ir skolininkų Rain Aint, Lauri Palm, Raiko Oikimus, Egle Noor bei Artjom Konjarov dėl sprendimo dėl įpareigojimo sumokėti, kuris jų atžvilgiu buvo priimtas dėl sumokėjimo nebuvimo, pripažinimo Europos vykdomuoju raštu.

3

Reglamento Nr. 805/2004 10, 12 ir 13 konstatuojamosiose dalyse numatyta:

<…>

4

Šio reglamento 3 straipsnio „Europos vykdomuoju raštu pripažįstami vykdomieji dokumentai“ 1 dalies b punkte nustatyta:

„Šis reglamentas taikomas teismo sprendimams, susitarimams ir autentiškiems dokumentams dėl neginčytinų reikalavimų.

Reikalavimas laikomas neginčytinu, jeigu:

<…>

<…>“

5

Minėto reglamento 6 straipsnio „Reikalavimai dokumentui patvirtinti Europos vykdomuoju raštu“ 1 dalies c punkte nustatyta:

„Bet kuriuo metu pateikiant prašymą kilmės teismui, valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas dėl neginčytino reikalavimo pripažįstamas Europos vykdomuoju raštu, jeigu:

<…>

<…>“

6

Reglamento Nr. 805/2004 III skyriuje „Minimalūs reikalavimai neginčytinų reikalavimų procedūroms“ yra 12–19 straipsniai. Minėto reglamento 12 straipsnio „Minimalių reikalavimų taikymo sritis“ 1 dalyje nustatyta:

„Reikalavimui, kuris yra laikomas neginčytinu[,] kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose, teismo sprendimas Europos vykdomuoju raštu gali būti patvirtinamas tik tuo atveju, jeigu teismo procesiniai veiksmai kilmės valstybėje narėje buvo vykdomi laikantis šiame skyriuje nustatytų procedūrinių reikalavimų.“

7

Reglamento Nr. 805/2004 17 straipsnio „Tinkamos informacijos apie reikalavimui užginčyti reikiamus procedūrinius veiksmus suteikimas skolininkui“ a punkte nustatyta:

„Bylos iškėlimo, lygiaverčiame dokumente ar bet kokiame teismo šaukime arba kartu su jais turi būti pateikta ši informacija:

8

Šio reglamento 18 straipsnio „Minimalių reikalavimų nesilaikymo atitaisymas“ 1 dalyje nustatyta:

„Jeigu teismo proceso metu kilmės valstybėje narėje nebuvo laikomasi 13–17 straipsniuose nustatytų procedūrinių reikalavimų, tai šis nesilaikymas atitaisomas, o teismo sprendimas gali būti patvirtinamas Europos vykdomuoju raštu, jeigu:

<…>

<…>“

9

Tartu Maakohus (Tartu pirmosios instancijos teismas, Estija) nagrinėja penkias bylas, kurių faktinės aplinkybės yra panašios.

10

2008 m. sausio 4 d.Collect Inkasso, taikant supaprastintą procesą dėl įsakymo sumokėti, tam teismui pateikė tris prašymus išieškoti skolinius reikalavimus iš R. Aint, L. Palm ir R. Oikimus.

11

Prašymai dėl įsakymo sumokėti taikant supaprastintą procedūrą, minėto teismo įsakymas skolininkams ir ginčijimo forma buvo įteikti atitinkamai R. Aint, padedant policijai, ne vėliau kaip 2009 m. kovo 11 d., L. Palm pasirašytinai įteiktu laišku 2008 m. vasario 16 d. ir R. Oikimus pasirašytinai jo seseriai įteiktu laišku 2008 m. sausio 30 d. To paties teismo įsakymo sumokėti papildymas buvo įteiktas R. Aint asmeniškai ir pasirašytinai 2009 m. gegužės 25 d.

12

Kadangi skolininkai nepateikė skundo, Tartu Maakohus (Tartu pirmosios instancijos teismas) jų atžvilgiu priėmė kelias nutartis dėl įsakymo sumokėti kartu su palūkanomis ir (arba) padengti proceso išlaidas.

13

Šios nutartys atitinkamai R. Aint, L. Palm ir R. Oikimus buvo įteiktos jiems asmeniškai pasirašytinai arba jų šeimos nariams pasirašytinai, išskyrus vieną 2009 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą dėl L. Palm, kuri jam nebuvo įteikta. Todėl, išskyrus pastarąją nutartį, kitos įsiteisėjo.

14

2016 m. birželio 7 d.Collect Inkasso pateikė Tartu Maakohus (Tartu pirmosios instancijos teismas) tris prašymus priimtas nutartis pripažinti Europos vykdomaisiais raštais.

15

2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimis Tartu Maakohus (Tartu pirmosios instancijos teismas) atmetė šiuos prašymus dėl pripažinimo, nurodydamas, kad skolininkai nei bylos pradėjimo dokumente, nei jų atžvilgiu priimtose nutartyse nebuvo informuoti apie teismą, kuriam jie gali pateikti atsakymą ar į kurį turi atvykti arba prireikus kuriame jie gali ginčyti šias nutartis. Todėl Tartu Maakohus (Tartu pirmosios instancijos teismas) atsisakė išduoti Europos vykdomuosius raštus dėl sąlygų, įtvirtintų Reglamento Nr. 805/2004 6 straipsnio 1 dalies c punkte, 17 straipsnio a punkte ir 18 straipsnyje, neįvykdymo. Tiek, kiek tai susiję su L. Palm atžvilgiu priimta 2009 m. kovo 30 d. nutartimi, tas teismas taip pat konstatavo, kad apie ją skolininkui nebuvo pranešta laikantis šio reglamento 13 ir 14 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų.

16

2016 m. spalio 5 d.Collect Inkasso tame pačiame teisme pateikė apeliacinį skundą dėl 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutarčių, prašydama jas panaikinti ir išduoti prašomus Europos vykdomuosius raštus.

17

2008 m. rugpjūčio 15 d.ITM Inkasso pateikė Tartu Maakohus (Tartu pirmosios instancijos teismas) prašymą taikant supaprastintą procesą įpareigoti E. Noor sumokėti piniginį reikalavimą.

18

Po to, kai skolininkei išsiuntė įpareigojimą sumokėti, Tartu Maakohus (Tartu pirmosios instancijos teismas) jai 2008 m. gruodžio 20 d. pasirašytinai įteikė prašymą taikant supaprastintą procesą įpareigoti sumokėti, įpareigojimą sumokėti ir apskundimo formą.

19

Kadangi skundo nebuvo pateikta, 2009 m. balandžio 21 d. tas teismas priėmė nutartį, kuria įpareigojama sumokėti skolinį reikalavimą ir padengti proceso išlaidas. Ši nutartis skolininkei buvo įteikta pasirašytinai 2009 m. gegužės 4 d.; taigi ji įsiteisėjo.

20

2016 m. spalio 21 d.ITM Inkasso prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme pateikė prašymą minėtą nutartį pripažinti Europos vykdomuoju raštu.

21

2007 m. rugsėjo 4 d.Bigbank pateikė Tartu Maakohus (Tartu pirmosios instancijos teismas) prašymą taikant supaprastintą procesą įpareigoti A. Konjarov sumokėti piniginį reikalavimą.

22

Po to, kai skolininkui išsiuntė įpareigojimą sumokėti, Tartu Maakohus (Tartu pirmosios instancijos teismas) 2008 m. lapkričio 20 d. pasirašytinai jo mamai įteikė prašymą taikant supaprastintą procesą įpareigoti sumokėti, įpareigojimą sumokėti ir apskundimo formą.

23

Kadangi skundo nebuvo pateikta, 2009 m. kovo 6 d. tas teismas priėmė nutartį, kuria įpareigojama sumokėti skolinį reikalavimą ir padengti proceso išlaidas. Ši nutartis skolininkui buvo įteikta jo mamai pasirašytinai 2009 m. kovo 11 d.; taigi ji įsiteisėjo.

24

2017 m. sausio 2 d.Bigbank prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme pateikė prašymą minėtą nutartį pripažinti Europos vykdomuoju raštu.

25

Tam, kad galėtų nuspręsti dėl Collect Inkasso pateiktų skundų ir ITM Inkasso bei Bigbank pateiktų prašymų dėl pripažinimo, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad reikia išsiaiškinti Reglamento Nr. 805/2004 17 straipsnio a punkte ir 18 straipsnio 1 dalies b punkte skelbiamų minimalių reikalavimų apimtį, be kita ko, kiek tai susiję su institucijos, kuriai reikia pateikti atsakymą ar į kurią reikia atvykti arba prireikus kuriai galima pateikti skundą dėl teismo įpareigojimo sumokėti, adreso nurodymu.

26

Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas tvirtina, kad skolininkams pateiktuose dokumentuose pagrindinėje byloje, t. y. prašymuose taikant supaprastintą procesą įpareigoti sumokėti, įpareigojimuose sumokėti ir apskundimo formose, taip pat nutartyse dėl įpareigojimo sumokėti nėra nurodyta tokio adreso. Tas teismas priduria, kad buvo įvykdyti kiti proceso reikalavimai, visų pirma reikalavimas dėl institucijos pavadinimo nurodymo.

27

Minėto teismo teigimu, nors iš Reglamento Nr. 805/2004 17 straipsnio formuluotės matyti, kad skolininkui reikia pateikti visą šiame straipsnyje nurodytą informaciją, kartu yra tikėtina, kad protingas asmuo galės nustatyti institucijos, šiuo atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, adresą, nes jis žino šios institucijos pavadinimą ir ši informacija yra viešai prieinama.

28

Šiomis aplinkybėmis Tartu Maakohus (Tartu pirmosios instancijos teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

29

Savo dviem klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 805/2004 17 straipsnio a punktą i 18 straipsnio 1 dalies b punktą reikia aiškinti taip, kad teismo sprendimą, paskelbtą neinformavus skolininko apie teismo, kuriam turi būti pateiktas atsakymas, į kurį reikia atvykti ar prireikus kuriame turi būti pareikštas ieškinys dėl šio sprendimo, adresą, galima pripažinti Europos vykdomuoju raštu.

30

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nagrinėja penkias bylas, kuriose keliamas klausimas dėl nutarčių dėl įpareigojimo sumokėti pripažinimo Europos vykdomaisiais raštais. Nors šių bylų procesiniai etapai skirtingi, visoms joms būdinga tai, kad bylos iškėlimo dokumente ir nutartyse, paskelbtose taikant supaprastintą procedūrą dėl įpareigojimo sumokėti, nors apie juos pranešta skolininkams, nėra nurodyta teismo, kompetentingo nagrinėti šiuos klausimus ar galimą ieškinį dėl minėtų nutarčių, adreso. Kiti proceso reikalavimai, be kita ko, institucijos pavadinimo nurodymas, įvykdyti.

31

Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą akivaizdu, kad skolininkai pagrindinėje byloje buvo neaktyvūs per supaprastintą procedūrą dėl įpareigojimo sumokėti, todėl skoliniai reikalavimai jų atžvilgiu priskirti prie sąvokos „neginčytini reikalavimai“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 805/2004 3 straipsnio 1 dalies b punktą, ir pateisina prašomų Europos vykdomųjų raštų pripažinimą.

32

Iš šio reglamento 6 straipsnio matyti, kad bet kuriuo metu pateikiant prašymą kilmės teismui valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas dėl neginčytino reikalavimo pripažįstamas Europos vykdomuoju raštu, jeigu įvykdyti tam tikri reikalavimai. Neginčytinų reikalavimų atveju, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punktą, Reglamento Nr. 805/2004 6 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta sąlyga reikalauja, kad kilmės valstybės narės teismo procedūros atitiktų tam tikrus minimalius reikalavimus dėl procedūrų, nurodytų šio reglamento 12–19 straipsniuose, esančiuose jo III skyriuje.

33

Šiuo aspektu Reglamento Nr. 805/2004 17 straipsnio a punkte reikalaujama, kad tam tikra informacija, t. y. institucijos, kuriai reikia atsakyti arba prireikus į kurią atvykti, pavadinimas ir adresas, būtų aiškiai matoma iš bylos iškėlimo, lygiaverčio dokumento ar bet kokio teismo šaukimo arba kartu su jais pateikto dokumento.

34

Tam, kad būtų pašalintos pasekmės, susijusios su minimalių reikalavimų, taikomų procedūroms, susijusioms su neginčytinais reikalavimais, nesilaikymu, Reglamento Nr. 805/2004 18 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta, kad reikia, jog skolininkas būtų turėjęs galimybę užginčyti sprendimą dėl skolinio įsipareigojimo jį visiškai peržiūrint, o teismo sprendime arba kartu su juo skolininkui būtų pateikta atitinkama informacija apie būtinus šio užginčijimo procedūrinius reikalavimus, įskaitant institucijos, kurioje jis turi būti pateiktas, pavadinimą ir adresą.

35

Taigi iš aiškios Reglamento Nr. 805/2004 17 straipsnio a punkto ir 18 straipsnio 1 dalies b punkto, kuriuos išaiškinti prašo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, formuluotės matyti, kad privaloma skolininkui nurodyti susijusios institucijos adresą.

36

Reglamento Nr. 805/2004 III skyriuje skelbiamuose minimaliuose reikalavimuose išreiškiamas Europos Sąjungos teisės aktų leidėjo siekis užtikrinti, kad vykstant procesams, kai priimami teismo sprendimai dėl neginčytinų reikalavimų, būtų pakankamai garantijų, kurios garantuotų teisę į gynybą kilmės valstybėje narėje (pagal analogiją žr. 2017 m. kovo 9 d. Sprendimo Zulfikarpašić, C‑484/15, EU:C:2017:199, 48 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), atsižvelgiant į kontrolės nebuvimo šiuo klausimu įgyvendinimo valstybėje narėje principą.

37

Iš tiesų, kaip matyti iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, šių minimalių reikalavimų, tarp kurių yra reikalavimas nurodyti susijusios institucijos adresą, tikslas, remiantis Reglamento Nr. 805/2004 12 konstatuojamąja dalimi, yra tas, kad skolininkas būtų laiku ir tokiu būdu, kad turėtų galimybę tinkamai pasiruošti gynybai, informuotas apie, pirma, su juo susijusius teismo veiksmus ir reikalavimą aktyviai dalyvauti procese siekiant užginčyti atitinkamą reikalavimą ir, antra, jo nedalyvavimo procese padarinius. Konkrečiu atveju, kai sprendimas priimamas už akių, vadovaujantis šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos b punktu, minėtais minimaliais procesiniais reikalavimais siekiama užtikrinti pakankamas garantijas, kad laikomasi teisės į gynybą (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 16 d. Sprendimo Pebros Servizi, C‑511/14, EU:C:2016:448, 44 punktą).

38

Galiausiai reikia priminti, kaip matyti iš Reglamento Nr. 805/2004 17 straipsnio a punkto ir 18 straipsnio 1 dalies b punkto, kad informacija, kurios reikalaujama šiose nuostatose, gali būti atsakovui pateikta ne tik procesiniuose dokumentuose ar teismo sprendime, bet ir juos lydinčiuose dokumentuose. Šiuo aspektu, Estijos Respublikos vyriausybės teigimu, kai šios valstybės narės teismai praneša skolininkams apie reikalavimą sumokėti, paprastai jie prie jo prideda lydraštį, kuriame nurodomi visi susijusio teismo duomenys. Nors kompetentingo teismo adresas iš principo gali būti taip faktiškai nurodytas skolininkui, vis dėlto šiuo atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatavo, kad reikiamas adresas skolininkams pagrindinėje byloje nurodytas nebuvo.

39

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 805/2004 17 straipsnio a punktas ir 18 straipsnio 1 dalies b punktas aiškintini taip, kad teismo sprendimo, paskelbto neinformavus skolininko apie teismo, kuriam turi būti pateiktas atsakymas, į kurį reikia atvykti ar prireikus kuriame turi būti pareikštas ieškinys dėl šio sprendimo, adresą, negalima pripažinti Europos vykdomuoju raštu.

40

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) nusprendžia:

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 805/2004, sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, 17 straipsnio a punktą ir 18 straipsnio 1 dalies b punktą reikia aiškinti taip, kad teismo sprendimo, paskelbto neinformavus skolininko apie teismo, kuriam turi būti pateiktas atsakymas, į kurį reikia atvykti ar prireikus kuriame turi būti pareikštas ieškinys dėl šio sprendimo, adresą, negalima pripažinti Europos vykdomuoju raštu.