1

Byloje taikytinos redakcijos Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) 79 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta:

„Pareigūno arba buvusio pareigūno sutuoktinis, likęs našliu, VIII priedo 4 skyriuje numatyta tvarka turi teisę į 60 % ištarnauto laiko pensijos arba invalidumo pašalpos, kuri buvo mokama mirusiajam arba kuri jam būtų priklausiusi mirties metu, nepriklausomai nuo darbo stažo ar amžiaus, dydžio sutuoktinio, likusio našliu, pensiją.“

2

Pareigūnų tarnybos nuostatų 79 straipsnio antroje pastraipoje nustatyta:

„Pareigūno, kuris mirė turėdamas vieną iš 35 straipsnyje nurodytų administracinių statusų, sutuoktiniui, likusiam našliu, išmokama našlystės pensija yra ne mažesnė už minimalų gyvenimo lygį ir ne mažesnė kaip 35 % pareigūno paskutinės bazinės algos.“

3

Pareigūnų tarnybos nuostatų 80 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyta:

„Jeigu miršta pareigūnas arba asmuo, turintis teisę gauti ištarnauto laiko pensiją ar invalidumo pašalpą, bet neturintis sutuoktinio, turinčio teisę gauti maitintojo netekimo pensiją, mirusiojo išlaikomi vaikai, kaip apibrėžta VII priedo 2 straipsnyje, nuo jo mirties laiko pagal VIII priedo 21 straipsnį įgyja teisę gauti našlaičio pensiją.“

4

Remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatų 80 straipsnio trečia pastraipa:

„Kai pareigūnas ar teisę į ištarnauto laiko pensiją arba invalidumo pašalpą turintis asmuo miršta, bet nėra tenkinamos pirmojoje pastraipoje nustatytos sąlygos, išlaikomi vaikai, kaip apibrėžta [Pareigūnų tarnybos nuostatų] VII priedo 2 straipsnyje, turi teisę gauti našlaičio pensiją pagal [Pareigūnų tarnybos nuostatų] VIII priedo 21 straipsnį; tačiau ta pensija yra pusės pagal tą straipsnį apskaičiuotos pensijos dydžio.“

5

Pareigūnų tarnybos nuostatų 81 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta:

„Asmenys, turintys teisę į ištarnauto laiko pensiją ar invalidumo pašalpą arba į maitintojo netekimo pensiją, pagal VII priede nustatytas sąlygas, turi teisę į 67 straipsnyje nurodytas išmokas šeimai; namų ūkio pašalpa apskaičiuojama pagal gavėjo gaunamą pensiją ar išmokas. Šios pašalpos maitintojo netekimo pensijų gavėjams mokamos tik už vaikus, kuriuos iki savo mirties išlaikė miręs pareigūnas ar buvęs.“

6

Pareigūnų tarnybos nuostatų 81 straipsnio antroje pastraipoje nurodyta:

„Tačiau turinčiam teisę į našlystės pensiją asmeniui mokama dvigubo 67 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto išmokos dydžio išmoka vaikui išlaikyti.“

7

Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnio 1 dalies a punkte numatyta:

„1.   Nepaisant kitų nuostatų, ypač nuostatų dėl minimalių sumų, mokėtinų asmenims, turintiems teisę gauti našlių ir (arba) našlaičio [maitintojo netekimo] pensiją, bendra mokėtina suma, susidedanti iš našlės / našlio [maitintojo netekimo] pensijos ir išmokų šeimai, atskaičius mokesčius ir kitas privalomas išskaitas, mokėtina našlei ir kitiems tokią teisę turintiems asmenims, negali viršyti:

8

Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„1.   Vadovaujantis 2 ir 3 dalimis, vieną ar kelis išlaikomus vaikus turinčiam darbuotojui kas mėnesį mokama 372,61 EUR išmoka už kiekvieną išlaikomą vaiką.“

9

Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 2 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta:

„2.   „Išlaikomas vaikas“ – pareigūno faktiškai išlaikomas jo ar jo sutuoktinio santuokinis ar nesantuokinis vaikas arba įvaikis.“

10

Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 21 straipsnyje išdėstyta:

„1.   Tarnybos nuostatų 80 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečioje pastraipose numatyta našlaičio pensija pirmajam vaikui sudaro aštuonis dešimtadalius maitintojo netekimo pensijos, kurią turėtų gauti pareigūno arba buvusio pareigūno našliu likęs sutuoktinis, gaunantis ištarnauto laiko pensiją ar invalidumo pašalpą, neatsižvelgiant į [Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo] 25 straipsnyje nurodytus atskaitymus.

Ji negali būti mažesnė už minimalų gyvenimo lygį, atsižvelgiant į šio priedo 22 straipsnio nuostatas.

2.   Už kiekvieną paskesnį išlaikomą vaiką pensija didinama suma, dukart didesne už pašalpą išlaikomam vaikui.

<…>

3.   Visa tokiu būdu apskaičiuotos pensijos ir išmokos suma padalijama po lygiai turintiems į ją teisę našlaičiams.“

11

Pareigūnų tarnybos nuostatų 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„1.   Pirmiau numatytos pensijos apskaičiuojamos pagal pirmąją mėnesio, kurį įgyjama teisė gauti pensiją, dieną galiojančias algų skales.

Pensijoms netaikomas joks korekcinis koeficientas.

Eurais išreikštos pensijos mokamos viena iš valiutų, nurodytų Tarnybos nuostatų VIII priedo 45 straipsnyje.“

12

Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 41 straipsnyje išdėstyta:

„Pensijos dydis bet kuriuo metu gali būti perskaičiuojamas iš naujo, jei buvo padaryta klaida ar koks nors praleidimas.

Pensijos gali būti keičiamos arba panaikinamos, jei jų skyrimas prieštaravo Tarnybos nuostatų ar šio priedo nuostatoms.“

13

Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyta:

„Permokėtos sumos grąžinamos, jei gavėjas žinojo, kad nebuvo tinkamos priežasties ją gauti, arba jei permokos faktas buvo toks akivaizdus, kad jis negalėjo apie tai nežinoti.“

14

1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamento (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 260/68, nustatančio apmokestinimo Europos Bendrijų naudai sąlygas ir tvarką (OL L 56, 1968, p. 8; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk. 1 t., p. 33), 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„1.   Mokestis turi būti mokamas kiekvieną mėnesį nuo atlyginimo, darbo užmokesčio ir tarnybinių pajamų Bendrijų mokamo asmeniui, privalančiam mokėti mokestį.“

15

Trys ieškovai Francesco Spagnolli, Maria Alice Spagnolli ir Bianca Maria Elena Spagnolli, atitinkamai gimę 1997 m. gegužės 10 d., 1999 m. kovo 23 d. ir 2001 m. gruodžio 3 d., yra Alberto Spagnolli, taip pat ieškovo, ir jo žmonos Elisa Simonazzi vaikai.

16

E. Simonazzi dirbo Europos Sąjungos AD 6 lygio 3 pakopos pareigūne Europos Komisijoje nuo 2005 m. liepos 16 d. iki 2011 m. balandžio 22 d., dienos, kai ji mirė Parmoje (Italija).

17

Žmonos mirties momentu A. Spagnolli dirbo AD 12 lygio 1 pakopos pareigūnu Komisijos Jūrų reikalų ir žuvininkystės generaliniame direktorate (GD).

18

2011 m. liepos 29 d. Komisijos Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biuro (PMO) PMO.4 Pensijų skyrius (toliau – PMO.4 skyrius) informavo A. Spagnolli apie sprendimą, priimtą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 79 ir 80 straipsnius, suteikti jam teisę į maitintojo netekimo pensiją ir trims jo vaikams teisę į našlaičio pensiją nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. Tą pačią dieną šių pensijų sumos išsamiai buvo nurodytos Pranešime dėl teisių į maitintojo netekimo ir našlaičio pensijas nustatymo PMO/04/MAG/2011/ARES, prie kurio buvo pridėtas dokumentas, o jame pateiktas tikslus šių pensijų apskaičiavimas (toliau kartu – Pranešimas Nr. 1).

19

2011 m. spalio 10 d. Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD generalinis direktorius priėmė sprendimą, kuriuo leido A. Spagnolli jo paties prašymu perkelti į Europos maisto saugos tarnybą (EFSA) Parmoje nuo 2011 m. spalio 16 d. pradiniam penkerių metų laikotarpiui. A. Spagnolli ir EFSA sudarytoje laikinojo tarnautojo sutartyje buvo numatyta, kad jis priskiriamas prie AD 9 lygio 2 pakopos.

20

2012 m. balandžio 17 d. PMO.4 skyrius informavo apie Pranešimą dėl pakeitimo Nr. 2 (PMO/04/MAG/2012/ARES) ir jo priedą, kuriame buvo pateiktas atnaujintas maitintojo netekimo ir našlaičio pensijų apskaičiavimas (toliau kartu – Pranešimas Nr. 2) nuo 2011 m. lapkričio 1 d. Šis atnaujinimas buvo būtinas dėl A. Spagnolli darbo vietos ir darbo užmokesčio pasikeitimo, taip pat juo buvo ištaisyta skaičiavimo klaida, padaryta Pranešime Nr. 1.

21

Tą pačią dieną PMO.4 skyrius nusiuntė A. Spagnolli dokumentą, kuriuo buvo pakeistas Pranešime Nr. 1 nurodytas teisių į maitintojo netekimo ir našlaičio pensijas apskaičiavimas (toliau – Pranešimas Nr. 1a).

20

2013 m. spalio mėn. A. Spagnolli, kuris buvo priskirtas prie AD 9 lygio 2 pakopos, buvo perkeltas į 3 pakopą. Padidėjus pakopai, padidėjo jo bazinis mėnesinis darbo užmokestis EFSA.

23

2015 m. vasario 6 d. A. Spagnolli buvo paskambinta iš PMO.4 skyriaus ir jis buvo informuotas apie naują maitintojo netekimo ir našlaičio pensijų bendrų sumų peržiūrėjimą dėl progresinio indekso taikymo jo darbo užmokesčiui ir skaičiavimo klaidos, padarytos Pranešime Nr. 2. Tą pačią dieną A. Spagnolli iš šio skyriaus gavo elektroninį laišką, kuriame buvo nurodyta, kad reikia iš naujo apskaičiuoti jo teises į pensiją dėl pakopos pasikeitimo ir Pranešime Nr. 2 padarytos klaidos. Tame pačiame laiške PMO.4 skyrius taip pat informavo A. Spagnolli apie būtinybę grąžinti apie 40000 EUR sumą, kuri buvo nepagrįstai sumokėta kaip maitintojo netekimo ir našlaičio pensijos. Prie šio laiško buvo pridėtas Pranešimas dėl pakeitimo Nr. 3 (PMO/04/LM/2015/ARES) ir priedai (toliau – Pranešimas Nr. 3), kuriuose buvo pateiktas naujas maitintojo netekimo ir našlaičio pensijų apskaičiavimas nuo 2012 m. liepos 1 d. ir nuo 2013 m. spalio 1 d., kuriuo buvo ištaisyta Pranešime Nr. 2 padaryta klaida ir kuriuo buvo atsižvelgta į taikytiną progresinį indeksą.

24

2015 m. gegužės 5 d. pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį A. Spagnolli pateikė skundą dėl Pranešimo Nr. 3 ir 2015 m. vasario 6 d. elektroniniame laiške nurodyto reikalavimo grąžinti apie 40000 EUR sumą, kuri jam buvo nepagrįstai išmokėta kaip maitintojo netekimo ir našlaičio pensijos 2012–2015 m.

25

2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu HR.D.2/ON/ac/Ares(2015) (toliau – 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas atmesti skundą) paskyrimų tarnyba pripažino skundą priimtinu, bet atmetė jį iš esmės, kiek tai susiję su maitintojo netekimo ir našlaičio pensijų sumų nauju apskaičiavimu ir kiek tai susiję su reikalavimu grąžinti apie 40000 eurų sumą.

26

2015 m. rugpjūčio 17 d. PMO.4 skyriaus vadovas priėmė sprendimą dėl atskaitymo iš pensijos PMO/04/LM/ARES/2015/3406787 (toliau – sprendimas dėl nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo) ir pranešė A. Spagnolli, kad pagal Pranešimą Nr. 3 jis Komisijai buvo skolingas 22368,19 EUR sumą ir už kiekvieną vaiką po 5922,72 EUR sumą. Be to, šiuo sprendimu PMO.4 skyrius pranešė A. Spagnolli apie tai, kad šios sumos bus susigrąžintos mėnesiniais atskaitymais iš maitintojo netekimo ir našlaičio pensijų.

27

2015 m. lapkričio 16 d. A. Spagnolli savo taip pat savo dviejų nepilnamečių dukrų ir F. Spagnolli, kuris sulaukė pilnametystės, vardu pateikė skundą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį dėl sprendimo dėl nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo.

28

2016 m. kovo 4 d. paskyrimų tarnyba priėmė sprendimą HR.E.2/RO/ac/Ares(2016) atmesti skundą (toliau – 2016 m. kovo 4 d. sprendimas atmesti skundą).

29

Ieškiniu, kurį Tarnautojų teismo kanceliarija gavo 2015 m. lapkričio 13 d., A. Spagnolli savo vardu ir lėšomis, taip pat pagal teisinio atstovo įgaliojimus nepilnamečių vaikų M. A. Spagnolli ir B. M. E. Spagnolli vardu ir lėšomis ir pagal specialius įgaliojimus atstovauti pilnamečiam vaikui, gyvenančiam po vienu stogu, F. Spagnolli vardu ir lėšomis pareiškė ieškinį dėl Pranešimo Nr. 3 panaikinimo, kuris buvo užregistruotas numeriu F‑140/15.

30

2016 m. vasario 3 d. Komisija pateikė Tarnautojų teismo kanceliarijai atsiliepimą į ieškinį.

31

2016 m. balandžio 4 d. per nustatytą terminą ieškovai atsakė į proceso organizavimo priemones, kurių Tarnautojų teismas ėmėsi pagal savo Procedūros reglamento 69 straipsnį, ir pateikė savo rašytines pastabas dėl Komisijos pateiktų nepriimtinumo pagrindų.

32

Pareiškimu, kurį Tarnautojų teismo kanceliarija gavo 2016 m. birželio 14 d., ieškovai pareiškė ieškinį pagal SESV 270 straipsnį ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnį; jis buvo užregistruotas numeriu F‑29/16 ir juo siekiama, be kita ko, kad būtų panaikintas sprendimas dėl nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo.

33

Pagal 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2016/1192 dėl jurisdikcijos perdavimo Bendrajam Teismui kaip pirmajai instancijai spręsti Europos Sąjungos ir jos tarnautojų ginčus (OL L 200, 2016, p. 137) 3 straipsnį bylos F‑140/15 ir F‑29/16 buvo perduotos Bendrajam Teismui tokios, kokios jos buvo 2016 m. rugpjūčio 31 d. Šios bylos buvo užregistruotos atitinkamai numeriais T‑568/16 ir T‑599/16 ir paskirtos devintajai kolegijai.

34

2016 m. rugsėjo 12 d. Komisija pateikė Bendrojo Teismo kanceliarijai atsiliepimą į ieškinį byloje T‑599/16.

35

Atsakydami į proceso organizavimo priemonę, kurią Bendrasis Teismas priėmė 2016 m. lapkričio 7 d., 2016 m. gruodžio 9 d. ieškovai paprašė surengti teismo posėdį byloje T‑568/16.

36

2016 m. gruodžio 20 d. ieškovai pateikė dubliką byloje T‑599/16.

37

2017 m. vasario 2 d. Komisija pateikė tripliką byloje T‑599/16.

38

2017 m. spalio 2 d. devintosios kolegijos pirmininkas nusprendė sujungti bylas, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis ir priimtas sprendimas.

39

2017 m. spalio 25 d. Komisija atsakė į proceso organizavimo priemones, kurias Bendrasis Teismas priėmė 2017 m. spalio 3 d.

40

2017 m. lapkričio 9 d. posėdyje buvo išklausyti šalių pasisakymai ir jų atsakymai į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus.

41

Byloje T‑568/16 ieškovai Bendrojo Teismo prašo:

42

Toje pačioje byloje Komisija Bendrojo Teismo prašo:

43

Byloje T‑599/16 ieškovai Bendrojo Teismo prašo:

44

Toje pačioje byloje Komisija Bendrojo Teismo prašo:

45

Per posėdį Komisija pareiškė, kad atsisako pirmojo nepriimtinumo pagrindo, susijusio su tuo, kad dėl to, jog A. Spagnolli iš anksto nepateikė skundo pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį dėl Pranešimo Nr. 3 savo nepilnamečių vaikų vardu ir lėšomis, ieškinys buvo nepriimtinas, kiek tai susiję su pastaraisiais. Šis atsisakymas užregistruotas posėdžio protokole.

46

Taigi nagrinėjamoje byloje nebeginčijama, kad, kalbant apie A. Spagnolli nepilnamečius vaikus, Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai yra įvykdyti.

47

Vis dėlto Komisija ir toliau laikosi savo antro nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo, susijusio su tuo, kad ieškinys nėra susijęs su ieškovų nenaudai priimtu aktu, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnį, o yra susijęs su aktu, t. y. Pranešimu Nr. 3, kuriuo tik patvirtinamas ankstesnis aktas, t. y. Pranešimas Nr. 1, kuriame buvo nustatytos jų teisės į pensiją.

48

Šiuo klausimu Komisija teigia, kad ieškovai klaidingai nustatė, jog Pranešimas Nr. 3 yra asmens nenaudai priimtas aktas, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalį, nes šis pranešimas tėra vien Pranešimą Nr. 1 patvirtinantis aktas, kuriame taikomas jame nustatytas apskaičiavimo metodas įtraukiant našlaičio pensiją į Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnyje nurodytą pajamų sumos viršutinę ribą.

49

Ieškovai ginčija Komisijos pateiktą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą ir tvirtina, kad ieškinys, kuriuo ginčijamas Pranešimas Nr. 3, yra susijęs su aktu, kuris, pakeičiant jų teisės į pensiją, buvo priimtas jų nenaudai, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalį, todėl jis nėra vien patvirtinamasis aktas.

50

Pirmiausia reikia priminti, kad ieškinio, kuriuo ginčijamas visiškai patvirtinamasis aktas, nepriimtinumas kyla iš ieškinio pavėluoto pareiškimo, o ne iš ginčijamo akto pobūdžio (šiuo klausimu žr. 2007 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Weißenfels / Parlamentas, C‑135/06 P, EU:C:2007:812, 54 punktą), todėl Komisija negali ginčyti, kad Pranešimas Nr. 3 buvo priimtas asmens nenaudai, vien remdamasi tuo, jog šiuo pranešimu buvo vien patvirtintas Pranešimas Nr. 1.

51

Bet kuriuo atveju remiantis suformuota jurisprudencija ieškinys dėl panaikinimo, pareikštas dėl sprendimo, vien patvirtinančio ankstesnį sprendimą, kuris nebuvo ginčytas per tam nustatytą terminą, yra nepriimtinas, nes toks kvalifikavimas reiškia, kad akte nėra jokių naujų aplinkybių, palyginti su šiuo sprendimu, ir juo nebuvo peržiūrėta akto adresato situacija (žr. 1999 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Neumann ir Neumann-Schölles / Komisija, T‑68/97, EU:T:1999:238, 58 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2006 m. birželio 28 d. Sprendimo Grünheid / Komisija, F‑101/05, ES:F:2006:58, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2011 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo A / Komisija, F‑12/09, EU:F:2011:136, 119 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

52

Be to, buvo nuspręsta, kad administracinis skundas ir paskesnis ieškinys gali būti pateikti dėl ieškovo nenaudai priimto akto pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnį, pagal kuriuos asmens nenaudai priimtas aktas yra toks, kuris sukelia privalomų teisinių pasekmių, galinčių tiesiogiai ir iš karto paveikti ieškovo interesus, kvalifikuotai pakeisdamos jo teisinę padėtį (žr. 2006 m. birželio 28 d. Sprendimo Grünheid / Komisija, F‑101/05, EU:F:2006:58, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

53

Siekiant įvertinti, ar Komisija teisingai mano, kad Pranešimu Nr. 3 vien patvirtinamas Pranešimas Nr. 1, reikia išnagrinėti, ar Pranešimas Nr. 3 nebuvo priimtas dėl naujų aplinkybių ir juo nebuvo peržiūrėta ieškovų situacija.

54

Šiuo klausimu, pirma, reikia konstatuoti, kad Komisija peržiūrėjo Pranešimą Nr. 1 du kartus. Pirmą kartą jis buvo peržiūrėtas po A. Spagnolli veiksmų nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. kovo mėn. Po šios peržiūros Komisija pataisė Pranešimą Nr. 1, 2012 m. balandžio 17 d. priimdama Pranešimą Nr. 2 ir Pranešimą Nr. 1a. Anot pačios Komisijos, ieškovų situacija antrą kartą buvo peržiūrėta po A. Spagnolli pakopos pakėlimo nuo AD 9 lygio 1 pakopos iki AD 9 lygio 2 pakopos. Per šią peržiūrą Komisija konstatavo, kad Pranešime Nr. 2 tariamai buvo padaryta klaida ir taip nepagrįstai sumokėtos sumos. Todėl ji priėmė Pranešimą Nr. 3, kuriame buvo pateiktas naujas teisių į maitintojo netekimo ir našlaičio pensijas nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. apskaičiavimas.

55

Antra, reikia konstatuoti, kad klaidų nustatymas Pranešime Nr. 2 ir A. Spagnolli pakopos pasikeitimas yra naujos faktinės aplinkybės, dėl kurių iš naujo apskaičiuotos ieškovų teisės į pensiją Pranešime Nr. 3, t. y. iš esmės teisinės ieškovių situacijos pakeitimas.

56

To, kas išdėstyta, nepaneigia vien tai, kad pranešimuose Nr. 1 ir Nr. 3 taikyta ta pati teisių į pensiją apskaičiavimo metodika, kiek tai susiję su nustatymo, registravimo, našlaičio pensijos apskaitymu atsižvelgiant į pajamų sumos viršutinę ribą, nurodytą Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnyje.

57

Darytina išvada, kad kadangi Pranešimas Nr. 3 buvo priimtas peržiūrėjus ieškovų teisinę padėtį ir remiantis naujomis aplinkybėmis, jis negali būti laikomas, kaip teigia Komisija, vien Pranešimą Nr. 1 patvirtinančiu aktu. Atvirkščiai, Pranešimas Nr. 3 yra aktas, kuriuo pakeičiant ankstesnius aktus aiškiai pakeičiama ieškovų teisinė situacija, tiesiogiai ir iš karto daromas poveikis jų interesams, todėl jis yra priimtas jų nenaudai, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnį.

58

Todėl reikia atmesti Komisijos pateiktą antrą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, pagrįstą Pranešimo Nr. 3 neginčijamu pobūdžiu, ir įvertinti ieškinio pagrįstumą.

59

Pirmiausia reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją reikalavimai dėl panaikinimo, formaliai pateikti dėl sprendimo atmesti skundą, tuo atveju, kai šio sprendimo turinys nėra savarankiškas, reiškia, kad į Tarnautojų teismą kreipiamasi dėl akto, dėl kurio skundas buvo pateiktas (1989 m. sausio 17 d. Sprendimo Vainker / Parlamentas, 293/87, EU:C:1989:8, 8 punktas ir 2006 m. balandžio 6 d. Sprendimo Camós Grau / Komisija, T‑309/03, EU:T:2006:110, 43 punktas). Kadangi 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo atmesti skundą turinys nėra savarankiškas, nes juo tik patvirtinamas iš esmės ginčijamas aktas, t. y. Pranešimas Nr. 3, laikytina, kad ieškinys pateiktas dėl pastarojo akto.

60

Ieškinyje ieškovai pateikia tris pagrindus, susijusius su Pranešimo Nr. 3 neteisėtumu. Pirmasis pagrindas susijęs su tuo, kad našlaičio pensijoms buvo neteisingai taikyta viršutinė riba, numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnyje. Antrasis pagrindas paremtas tuo, kad nepagrįstai neatsižvelgta į išmokas šeimai apskaičiuojant pensijų viršutinę ribą, nurodytą Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnyje. Trečiasis pagrindas susijęs su Pranešimo Nr. 3 nepakankamais ir prieštaringais motyvais.

61

Atsakydami į Bendrojo Teismo klausimą per teismo posėdį, kaip pažymėta teismo posėdžio protokole, ieškovai patvirtina, kad dėl 2017 m. spalio 25 d. Komisijos pateiktų atsakymų į proceso organizavimo priemones, kurių Bendrasis Teismas ėmėsi 2017 m. spalio 3 d., jie atsisako argumentų, kuriais siekiama užginčyti faktinių aplinkybių tikrumą, t. y. sumas, į kurias atsižvelgta, ir Komisijos atliktus skaičiavimus įvairiuose pranešimuose, visų pirma, Pranešime Nr. 2, bet neatsisako ginčyti teisių į pensiją apskaičiavimo metodo, kurį taikė Komisija šiuose pranešimuose, teisėtumo. Taigi jie atsisako antrojo pagrindo šioje byloje.

62

Pirmiausia reikia išnagrinėti trečiąjį pagrindą.

63

Trečiuoju pagrindu ieškovai nurodo, kad Pranešimas Nr. 3, papildytas 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo atmesti skundą motyvais, yra nepakankamai išsamus, o jo motyvai prieštaringi.

64

Šiuo klausimu ieškovai teigia, kad nei iš Pranešimo Nr. 3, nei iš 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo atmesti skundą negalima suprasti motyvų ir Komisijos atliktų skaičiavimų. Ieškovių teigimu, savaime suprantama, kad Pranešimo Nr. 3, kaip ir ankstesnių sprendimų, motyvuose nurodyta, kad, nustatant viršutinę ribą, nurodytą Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnio 1 dalies a punkte, reikia atsižvelgti į sumą, gautą sudėjus mirusio ir našliu likusio sutuoktinio grynąjį darbo užmokestį mirties momentu, įskaitant pašalpas trims išlaikomiems vaikams, į kurias likęs našliu sutuoktinis turi teisę. Vis dėlto tiek, kiek iš Pranešime Nr. 3 pateiktų skaičiavimų matyti, kad grynuoju našliu likusio sutuoktinio darbo užmokesčiu neatsižvelgiama į namų ūkio išmoką ir išlaikomo vaiko pašalpą, Pranešimo Nr. 3 motyvai prieštarauja šio pranešimo rezoliucinei daliai.

65

Be to, ieškovai teigia, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendime atmesti skundą taip pat nepaaiškinami Pranešimo Nr. 3 motyvai. Iš tiesų paskyrimų tarnyba nurodo mirusio pareigūno pajamų sumą, jeigu jis būtų likęs gyvas, ir „grynąsias našlio pajamas“, tačiau aiškiai nepatikslina, ar šiuo atveju kalbama apie realų grynąjį našlio darbo užmokestį, gautą mirus E. Simonazzi, ar tariamą našlio darbo užmokestį, t. y. našlio darbo užmokestį, apskaičiuotą remiantis hipoteze, kad jo sutuoktinė gyva. Anot ieškovų, „grynosios našlio pajamos“, kaip tai suprantama pagal 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą atmesti skundą, negali prilygti nei realiam darbo užmokesčiui, į kurį neatsižvelgiama nustatant viršutinę ribą, įtvirtintą Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnyje, nei tariamam A. Spagnolli darbo užmokesčiui, nes Pranešime Nr. 3 nurodytos „grynosios našlio pajamos“ neapima šeimos išmokos, į kurią jis būtų turėjęs teisę, jeigu jo sutuoktinė būtų buvusi gyva. Taigi jie daro išvadą, kad paskyrimų tarnybos pateikti papildomi motyvai bet kuriuo atveju prieštarauja Pranešimo Nr. 3 turiniui.

66

Pirmiausia pažymėtina, kad šioje byloje ieškovai neginčija, kad nustatydama Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnyje įtvirtintą viršutinę ribą Komisija sumuoja tarnybines pajamas, kai situacija yra susijusi su dviem sutuoktiniais, kurie abu yra Sąjungos pareigūnai, kaip tai matyti iš įvairių pranešimų dėl teisių į pensiją nustatymo. Atitinkamų pareigūnų pajamos sumuojamos siekiant nustatyti viršutinę ribą, kuri taikoma našliu likusio pareigūno šeimos pajamoms siekiant išvengti šeimos praturtėjimo dėl mirties. Taigi Komisija apskaičiuoja Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnyje įtvirtintą viršutinę ribą sudėdama mirusio sutuoktinio ir našliu likusio sutuoktinio darbo užmokesčius. Šis metodas aiškiai neišplaukia iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnio teksto, kuriame nurodyta, kad ribos, kurios negalima viršyti, nustatymas yra susijęs tik su mirusio sutuoktinio darbo užmokesčiu. Tačiau Komisija pasirinko šį metodą, kaip matyti iš 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo atmesti skundą ir pačios Komisijos patvirtinimo per teismo posėdį, siekdama labiau apsaugoti šeimos pajamas apmokestinimo atžvilgiu.

67

Nagrinėjamu atveju, pirma, ieškovai ginčija A. Spagnolli pajamų sumą, kuri įvairiuose pranešimuose dėl teisių į pensiją pridedama prie mirusios sutuoktinės darbo užmokesčio siekiant nustatyti viršutinę ribą, nurodytą Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnyje. Konkrečiai kalbant, jie mano, kad į šias pajamas Komisija įtraukia neteisingą išlaikomo vaiko pašalpų sumą. Kita vertus, ieškovai ginčija tai, kad apskaičiuodama teises į pensiją Komisija taiko Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnį našlaičio pensijoms ir taip jas riboja. Vadinasi, reikia išnagrinėti, ar laikytasi pareigos motyvuoti, atsižvelgiant į ieškovų pateiktus kaltinimus.

68

Šiuo klausimu primintina, kad SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje nustatytu reikalavimu motyvuoti, kuris taip pat matyti iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antros pastraipos, siekiama sudaryti Sąjungos teismui galimybę vykdyti asmens nenaudai priimtų sprendimų teisėtumo kontrolę ir suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kad jis galėtų sužinoti, ar sprendimas yra pagrįstas arba, atvirkščiai, turi trūkumų, dėl kurių galima užginčyti jo teisėtumą. Todėl apie sprendimo motyvus iš principo suinteresuotajam asmeniui reikia pranešti tuo pat metu kaip ir apie jam nepalankų sprendimą, o motyvų trūkumo problemos negalima išspręsti vien tuo, kad suinteresuotasis asmuo sužino sprendimo motyvus nagrinėjant bylą Sąjungos teisme (žr. 2008 m. lapkričio 4 d. Sprendimo Marcuccio / Komisija, F‑41/06, EU:F:2008:132, 61 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

69

Be to, buvo nuspręsta, kad galima ištaisyti nepakankamą motyvavimą, kai pateikiami tinkami motyvai atsakant į skundą, nes daroma prielaida, kad pastarieji motyvai sutampa su sprendimo, dėl kurio pateiktas skundas, motyvais (žr. 2008 m. lapkričio 4 d. Sprendimo Marcuccio / Komisija, F‑41/06, EU:F:2008:132, 66 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

70

Iš suformuotos jurisprudencijos taip pat matyti, kad, pirma, nepakankamą motyvavimą – tačiau nevisišką motyvų nenurodymą – galima ištaisyti net vykstant procesui, jeigu prieš pareikšdamas ieškinį pareiškėjas jau turėjo duomenų, sudarančių motyvavimo pradžią; antra, sprendimą galima laikyti pakankamai motyvuotu, jeigu jis priimtas atitinkamam pareigūnui žinomomis aplinkybėmis, kurios leidžia jam suprasti sprendimo turinį (žr. 2011 m. vasario 15 d. Sprendimo Marcuccio / Komisija, F‑81/09, EU:F:2011:13, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

71

Pirma, reikia pažymėti, kad argumentai, kuriais norima pagrįsti teiginį, kad Pranešimo Nr. 3, iš dalies papildyto 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu atmesti skundą, motyvai yra nepakankami, nes iš abiejų aktų negalima suprasti Komisijos taikyto apskaičiavimo metodo, reiškia esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimą, kurį reikia išnagrinėti pirma prieš nagrinėjant aptariamų motyvų pagrįstumą.

72

Šiuo klausimu, pirma, iš Pranešimo Nr. 3, iš dalies papildyto 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo atmesti skundą motyvais, matyti, kad jame buvo iš naujo apskaičiuotos ieškovų teisės į maitintojo netekimo ir našlaičio pensijas, nes, viena vertus, buvo padaryta klaida ankstesniame pranešime, t. y. Pranešime Nr. 2, ir, kita vertus, pasikeitė A. Spagnolli pakopa, t. y. 2013 m. spalio mėn. ji buvo pakeista iš AD 9 lygio 2 pakopos į AD 9 lygio 3 pakopą, įskaitant jo darbo užmokesčiui taikomą indeksą nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d.

73

Antra, kaip matyti iš visų pranešimų, ypač pranešimų Nr. 2 ir 3, vertinamų kartu su paaiškinimais, pateiktais 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendime atmesti skundą, Pranešime Nr. 2 padaryta klaida dėl šešių, o ne trijų išlaikomo vaiko pašalpų įtraukimo į grynojo A. Spagnolli darbo užmokesčio sumą, naudojamą jo „tariamoms pajamoms“ (toliau – A suma), t. y. pajamoms, apskaičiuojamoms remiantis hipoteze, kad jo žmona tuo metu buvo gyva, nustatyti.

74

Trečia, reikia pažymėti, kad ieškovai patys primena, kad remiantis Komisijos taikytu apskaičiavimo metodu reikia atsižvelgti į, viena vertus, A sumą, kuri atitinka „tariamas pajamas“, sudarytas iš mirusiojo grynojo darbo užmokesčio, jei jis būtų likęs gyvas, ir našliu likusio sutuoktinio grynojo darbo užmokesčio mirties metu, įskaitant pašalpas trims išlaikomiems vaikams, ir, kita vertus, sumą, atitinkančią „realias pajamas“, kurias sutuoktinis gautų, jeigu nebūtų taikomas 81a straipsnyje įtvirtintas apribojimas, ir kurias sudaro našliu likusio sutuoktinio grynųjų pajamų suma, taip pat maitintojo netekimo ir našlaičio pensijos (toliau – B suma). Be to, iš Pranešime Nr. 3 ir 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendime atmesti skundą nurodytų apskaičiavimų galima suprasti, kad A sumos ir B sumos skiriasi tuo, kad dėl jų susidaro suma, kurią reikia proporcingai atimti iš maitintojo netekimo ir našlaičio pensijų.

75

Ketvirta, 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendime atmesti skundą taip pat paaiškinama, kad A. Spagnolli ir jo mirusios sutuoktinės grynasis darbo užmokestis sumuojamas, nes būtina atsižvelgti į Sąjungos pajamų mokestį, taikomą pagal Reglamento Nr. 260/68 4 straipsnį, ir į tai, jog Komisijos pasirinktu teisių į maitintojo netekimo ir našlaičio pensijas apskaičiavimo metodu labiausiai apsaugomos šeimos pajamos apmokestinimo požiūriu.

76

Todėl ieškovai negali tvirtinti, kad nebuvo pateikta pakankamai motyvų dėl to, jog 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendime atmesti skundą, kai jame daroma nuoroda į „našlio grynojo darbo užmokesčio“ ir mirusiojo grynojo darbo užmokesčio sumavimą, negalima suprasti, ar kalbama apie realias pajamas, t. y. B sumą, ar apie tariamas našlio pajamas, t. y. A sumą. Iš tikrųjų, kaip matyti iš minėtame sprendime pateiktų paaiškinimų, kalbama apie tariamas pajamas tiek, kiek jame nurodomos pajamos, į kurias (sudėtas su darbo užmokesčiu, kurį būtų gavęs mirusysis) atsižvelgiama nustatant ribą, kurios negalima viršyti, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnį, t. y. A sumą.

77

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad Pranešimo Nr. 3 motyvai, kurie buvo papildyti 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendime atmesti skundą, yra pakankami, nes remdamiesi jais ieškovai gali suprasti Komisijos taikytą apskaičiavimo metodą, juo siektus tikslus ir jų teisių į pensiją įvertinimo rezultatus.

78

Taigi reikia atmesti ieškovų argumentus, kad Pranešimo Nr. 3 motyvai, kurie buvo papildyti 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendime atmesti skundą, buvo nepakankami, nes remdamiesi jais jie negalėjo suprasti Komisijos taikyto apskaičiavimo metodo. Be to, reikia pažymėti, kad remdamiesi nagrinėjamais motyvais ieškovai galėjo ginčyti šio metodo pagrįstumą Bendrajame Teisme.

79

Antra, dėl ieškovų argumentų, kuriais teigiama, kad Pranešimo Nr. 3 motyvai prieštarauja jo rezoliucinei daliai, nes Pranešime Nr. 3 atlikti skaičiavimai neatitinka rezoliucinės dalies, papildytos 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu atmesti skundą, primintina, jog, kaip buvo nurodyta 61 punkte, ieškovai nebeginčija faktinių aplinkybių tikrumo, t. y. įvairiuose pranešimuose, įskaitant Pranešimą Nr. 3, Komisijos atliktų apskaičiavimų detalių. Per posėdį jie patikslino, kad šis argumentas, pagrįstas motyvų prieštaringumu, turėjo būti aiškinamas taip, jog juo buvo siekiama nurodyti, kad egzistuoja pareigos motyvuoti pažeidimas, nes Pranešime Nr. 3 nebuvo informuota apie apskaičiavimo detales, dėl ko buvo neįmanoma suprasti klaidos, padarytos apskaičiuojant teises į pensiją.

80

Šiuo klausimu reikia pažymėti, jog sprendimo motyvuojamoji dalis nereiškia, kad aiškiai nurodomos visos šiame sprendime esančių apskaičiavimų detalės. Pakanka, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti priežastis, dėl kurių buvo priimtas su jais susijęs aktas, juo siekiamus tikslus ir metodus, taikomus siekiant nustatyti jų teisių sumas. Iš tiesų nebūtina nurodyti visų Pranešime Nr. 3 esančių sumų apskaičiavimų (kad ir kiek tai būtų naudinga ir pageidautina), kad būtų laikoma, jog pareiga motyvuoti yra įvykdyta; bet kokiu atveju pažymėtina, kad išimtinai ir mechaniškai naudodamasi aritmetinėmis formulėmis Komisija negali teisingai neįvertinti ieškovų teisių į pensiją pagal nagrinėjamo atvejo aplinkybes (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2003 m. spalio 2 d.Salzgitter / Komisija, C‑182/99 P, EU:C:2003:526, 75 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

81

Taip pat pažymėtina, jog to, kad vien pateikus tam tikrus duomenis skaičiais galima nustatyti skaičiavimo klaidas, neužtenka, kad būtų galima laikyti ginčijamo sprendimo motyvuojamąja dalį nepakankama, nes Sąjungos teismas atlikdamas tokio sprendimo kontrolę gali paprašyti pateikti jam visus įrodymus, būtinus išsamiai taikyto skaičiavimo metodo kontrolei atlikti (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2003 m. spalio 2 d. Sprendimo Corus UK / Komisija, C‑199/99 P, EU:C:2003:531, 150 punktą).

82

Taigi tiek, kiek, kaip matyti iš šio sprendimo 72–77 punktuose atliktos analizės, remdamiesi Pranešimo Nr. 3 motyvuojamąja dalimi, papildyta 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendime atmesti skundą, ieškovai galėjo suprasti priežastis, dėl kurių buvo priimtas su jais susijęs aktas, juo siekiamą tikslą ir metodą, taikomą siekiant nustatyti jų teisių sumas, jų argumentai, pateikiami siekiant įrodyti, kad buvo pažeista pareiga motyvuoti, nes nėra jų teisių į pensiją apskaičiavimo detalių, turi būti atmesti.

83

Todėl trečiasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.

84

Pirmuoju pagrindu ieškovai tvirtina, kad Pranešimas Nr. 3 yra neteisėtas ir turi būti panaikintas dėl to, kad, be kita ko, įtraukiant našlaičio pensiją į pajamų sumą, kuriai taikomas Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnyje apribojimas, buvo nepagrįstai sumažintos jiems suteiktos maitintojo netekimo ir našlaičio pensijos.

85

Pirma, ieškovai pažymi, kad žodžių junginiai „[maitintojo netekimo] pensijos“ (daugiskaita) ir „našlei ir kitiems tokią teisę turintiems asmenims“, kuriuos vartoja teisės aktų leidėjas Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnyje, susiję ne su našlaičio pensijomis, bet su situacijomis, kai yra našliu likęs sutuoktinis ir buvęs išsituokęs sutuoktinis, arba su situacijomis, kai yra našliu likęs sutuoktinis ir našlaičiai iš ankstesnės santuokos, atitinkamai numatytomis Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 27 ir 28 straipsniuose ir Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 22 straipsnio pirmoje pastraipoje.

86

Antra, ieškovai teigia, kad tais atvejais, kai teisės aktų leidėjas nurodo vienos ar kitos rūšies pensiją, tai aiškiai matyti iš Pareigūnų tarnybos nuostatų normų, pavyzdžiui, iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 80 straipsnio 3 ir 4 dalių, 21 straipsnio 1 ir 2 dalių ir VIII priedo 24 straipsnio.

87

Trečia, ieškovai atkreipia dėmesį į tai, kad maitintojo netekimo ir našlaičio pensijomis siekiama skirtingų tikslų. Maitintojo netekimo pensija siekiama užtikrinti gyvam likusiam sutuoktiniui priedą prie šeimos pajamų, kad jis galėtų susidoroti su mirusio sutuoktinio pajamų netekimu, o našlaičio pensija yra atskira solidarumo išmoka, kuria siekiama užtikrinti našlaičio savarankiškumą. Toks dviejų rūšių pensijų tikslų skirtumas patvirtinamas Pareigūnų tarnybos nuostatais, kuriuose numatyta, kad, pirma, našlaičiai, sulaukę pilnametystės, gali paprašyti, kad jų pensija būtų pervedama į atskirą nuo jų tėvų, turinčių teisę į maitintojo netekimo pensiją, sąskaitą, ir, antra, praradus teisę į maitintojo netekimo pensiją, teisės į našlaičio pensiją neprarandamos, bet atvirkščiai, jų suma padvigubinama. Šis dviejų rūšių pensijų skirtingas tikslas pateisina skirtingą pajamų iš maitintojo netekimo pensijos ir pajamų iš našlaičio pensijos vertinimą, todėl pastarosioms netaikomas Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnis.

88

Ieškovų teigimu, neteisėtai įtraukus našlaičio pensiją į jų pajamas, kurioms taikomas apribojimas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnį, buvo sumažinta jų maitintojo netekimo ir našlaičio pensijų suma laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. ir laikotarpiui po 2013 m. spalio 1 d. Iš tiesų, minėtos sumos buvo sumažintos, nes buvo viršyta Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnyje nustatyta viršutinė riba, t. y. 1629,27 EUR už pirmą laikotarpį ir 1576,92 EUR už antrą laikotarpį. Taigi atsižvelgimas į 2088,90 EUR našlaičio pensiją, nustatant pajamas, kurioms taikoma minėta viršutinė riba, lėmė ieškovams išmokėtų pensijų sumų sumažinimą.

89

Galiausiai, jie teigia, kad, kiek pranešimuose, priimtuose iki Pranešimo Nr. 3, buvo padaryta tokia pati klaida, t. y. neteisingai pritaikytas Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnis našlaičio pensijoms, Komisija privalės padaryti išvadas iš Bendrojo Teismo sprendimo dėl panaikinimo, susijusio su Pranešimu Nr. 3, ir taip iš naujo ieškovams apskaičiuoti maitintojo netekimo ir našlaičio pensijas atgaline data pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 41 straipsnį.

90

Komisija ginčija ieškovų argumentus ir nurodo, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnis yra susijęs su maitintojo netekimo ir našlaičio pensija.

91

Todėl reikia atsakyti į klausimą, ar Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnį reikia aiškinti kaip apimantį ir našlaičio pensijas.

92

Pirma, reikia priminti, kad, kaip buvo nurodyta 7 punkte, Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnio 1 dalies a punktas yra išdėstytas taip:

„1.   Nepaisant kitų nuostatų, ypač nuostatų dėl minimalių sumų, mokėtinų asmenims, turintiems teisę gauti našlių ir (arba) našlaičio [maitintojo netekimo] pensiją, bendra mokėtina suma, susidedanti iš našlės / našlio [maitintojo netekimo] pensijos ir išmokų šeimai, atskaičius mokesčius ir kitas privalomas išskaitas, mokėtina našlei ir kitiems tokią teisę turintiems asmenims, negali viršyti:

93

Antra, kalbant apie Komisijos argumentą, primintą per posėdį, kaip matyti iš Tarnautojų teismo sprendimo, taikant Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnio 1 dalies c punktą našlaičio pensija buvo įtraukta į bendrą grynųjų išmokėtų pensijų sumą per mirusį pareigūną teisių įgijusiems asmenims, t. y. sumą, kuriai galėtų būti taikoma viršutinė riba, numatyta šiame straipsnyje (2016 m. vasario 5 d. Sprendimo Bulté ir Krempa / Komisija, F‑96/14, EU:F:2016:10, 53 punktas), tačiau reikia pažymėti, kad nagrinėjamu atveju šalys neginčijo Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnio taikymo našlaičio pensijoms teisėtumo, todėl minėtas teismas negalėjo galutinai išspręsti šio klausimo.

94

Visų pirma, svarbu pažymėti, kad našlaičio pensijos yra numatytos Pareigūnų tarnybos nuostatų 80 straipsnyje, kuris yra V antraštinės dalies 3 skyriuje „Pensijos ir invalidumo pašalpa“. Šios pensijos, kaip taip pat matyti iš jurisprudencijos, yra tikros pensijos, kurioms, kaip pensijoms, taikomas Pareigūnų tarnybos nuostatuose įtvirtintas pensijų režimas (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 1993 m. kovo 23 d. Sprendimo Heut / Audito Rūmai, T‑8/93, EU:T:1994:35, 30 punktą).

95

Be to, reikėtų pažymėti, kad našlaičio pensijų apskaičiavimo taisyklės nustatytos Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 4 skyriaus 21 straipsnyje pateikiant nuorodą į Pareigūnų tarnybos nuostatų 84 straipsnį ir kad šis skyrius pavadintas „Maitintojo netekimo pensija“. Tokia pastaba rodo, kad sąvoką „maitintojo netekimo pensija“ teisės aktų leidėjas vartoja siekdamas nustatyti ne tik mirusio pareigūno našliu likusio sutuoktinio pensiją, būtent maitintojo netekimo pensiją siaurąja prasme, bet ir nuostatas, susijusias su našlaičio pensijomis. Taigi, nors ir tiesa, kaip tvirtina ieškovai, kad tam tikromis nuostatomis aiškiai daroma nuoroda į našlaičio pensijas, dėl to negalima atmesti galimybės, kad kitos nuostatos, nors tai aiškiai nenurodyta, gali būti joms taikomos, jeigu šios pensijos yra tikros pensijos, kurioms dėl šios priežasties taikomos Pareigūnų tarnybos nuostatų normos, paprastai taikomos pensijoms.

96

Be to, kadangi Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnis yra viena iš V antraštinės dalies 3 skyriaus baigiamųjų nuostatų ir patenka nuostatas, taikomas pensijoms, įskaitant 80 straipsnyje numatytas pensijas, 81a straipsnis negali būti aiškinamas taip, kad jis netaikomas našlaičio pensijoms. Iš tiesų, šioje nuostatoje šios sąvokos „[maitintojo netekimo] pensijos“ vartojimą daugiskaita reikia suprasti, kaip teisingai nurodė Komisija, kaip nurodą į bet kokią „pensijos“, kuri atsirado dėl pareigūno mirties, rūšį, ir taip yra ne tik maitintojo netekimo pensijos, bet ir našlaičio pensijos atveju. Be to, kaip teisingai pažymi Komisija, pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 80 straipsnio pirmą–trečią pastraipas ir VIII priedo 21 straipsnį maitintojo netekimo ir našlaičio pensijos yra susijusios, nes antrosios suma priklauso nuo pirmosios pensijos sumos.

97

Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnio taikymo našlaičio pensijoms negali paneigti ieškovų argumentai, kuriais siekiama įrodyti, kad žodžių junginiai „[maitintojo netekimo] pensijos“ ir „tokią teisę turintiems asmenims“, pavartoti Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnyje, yra susiję su situacijomis, kai yra našliu likęs sutuoktinis ir vienas ar keli buvę išsituokę sutuoktiniai, arba situacijomis, kai yra keli išsituokę sutuoktiniai, reguliuojamomis Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 27 ir 28 straipsniuose, ir su situacijomis, kai yra našliu likęs sutuoktinis ir našlaičiai iš ankstesnės mirusio pareigūno santuokos, reguliuojamomis Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 22 straipsnio pirmoje pastraipoje.

98

Iš tiesų, viena vertus, Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 28 straipsnyje, kuris taikytinas šioje byloje, numatyta, kad kai yra daugiau kaip vienas išsiskyręs sutuoktinis arba vienas ar keli išsiskyrę sutuoktiniai ir našliu likęs sutuoktinis, pensija padalijama proporcingai teises į ją turintiems asmenims. Taigi, kalbant apie vieną ir tą pačią pensiją, minėtoms situacijoms negali būti taikoma sąvoka „maitintojo netekimo pensijos“ daugiskaita, numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnio 1 dalyje.

99

Kita vertus, jeigu vartojant žodžius „pensijos“ ir „tokią teisę turintiems asmenims“ Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnio 1 dalis būtų siejama su situacijomis, kai yra našliu likęs sutuoktinis ir vienas ar keli buvę išsituokę sutuoktiniai, arba situacijomis, kai yra keli išsituokę sutuoktiniai, ir su situacijomis, kai yra našliu likęs sutuoktinis ir našlaičiai iš ankstesnės mirusio pareigūno santuokos, tai sukeltų, kaip teisingai nurodė Komisija, skirtingą nepateisinamą mirusio pareigūno įvairių vaikų vertinimą. Taigi vaikų iš mirusio pareigūno ir našliu likusio sutuoktinio sąjungos pensijos nebūtų ribojamos, nes Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnio 1 dalis jiems nebūtų taikoma, o našlaičių iš ankstesnės santuokos pensijas būtų galima riboti remiantis šia nuostata. Tokiam skirtingam, nepagrįstam ir vienodo požiūrio principui prieštaraujančiam vertinimui negali būti pritarta.

100

Galiausiai, kalbant apie ieškovų argumentą, kad maitintojo netekimo ir našlaičio pensijomis iš dalies siekiama skirtingų tikslų, reikia pažymėti, kad net darant prielaidą, jog taip ir yra, to nepakaktų, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikyti, jog Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnio 1 dalies a punktas netaikomas našlaičio pensijoms.

101

Be to, remiantis ieškovų argumentais, pagrįstais aplinkybe, kad iš dalies skirtingas maitintojo netekimo ir našlaičio pensijų tikslas patvirtinamas tuo, jog, pirma, našlaičiai, sulaukę pilnametystės, gali paprašyti, kad jų pensija būtų pervedama į atskirą nuo jų tėvų, turinčių teisę į maitintojo netekimo pensiją, sąskaitą, ir, antra, praradus teisę į maitintojo netekimo pensiją, teisės į našlaičio pensiją neprarandamos, bet atvirkščiai, jų suma padvigubinama, negalima abejoti, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnis taikomas našlaičio pensijoms. Iš tiesų, šių dviejų rūšių pensijos kartu yra išmokos, kurias gavo Spagnolli šeima po vieno iš sutuoktinių mirties ir į kurių bendrą sumą pagal Komisijos taikytą apskaičiavimo metodą atsižvelgiama siekiant laikytis principo, kad šeima nepraturtėtų dėl mirties.

102

Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad jurisprudencijoje buvo pripažinta, jog našlaičio pensija, numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų 80 straipsnio ketvirtoje pastraipoje ir mokama asmenims, susijusiems su išlaikomais vaikais, siekiamas tikslas yra kompensuoti pareigūnui papildomas išlaidas, patiriamas dėl vaiko priežiūros (2003 m. sausio 30 d. Sprendimo C / Komisija, T‑307/00, EU:T:2003:21, 53 punktas), ir turi būti laikoma, kad tai taip pat turi būti taikoma Pareigūnų tarnybos nuostatų 80 straipsnio trečioje pastraipoje numatytai našlaičio pensijai, kuri nagrinėjama šioje byloje ir skiriama A. Spagnolli vaikams.

103

Tačiau našlaičio pensijos, kuri skirta kompensuoti papildomoms našliu likusio pareigūno išlaidoms, susijusioms su išlaikomų vaikų priežiūra, tikslas prisideda prie tikslo sukurti, kaip teigia ieškovai, minėtų vaikų savarankiškumą. Tiek, kiek našlaičio pensija galima kompensuoti papildomas išlaidas, susijusias su vaikų išlaikymu, ji patenka į šeimos pajamas ir jai taikoma praturtėjimą dėl vieno iš tėvų pareigūno mirties draudžianti taisyklė, kurios laikymasis užtikrinamas taikant Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnyje nurodytą viršutinę ribą.

104

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnis apima ir maitintojo netekimo pensiją, ir našlaičio pensiją. Taigi Komisijos taikytas teisių į pensiją apskaičiavimo metodas tiek, kiek pagal jį našlaičio pensijos įtraukiamos į realias pajamas, kurioms taikoma 81a straipsnyje nurodyta viršutinė riba, atitinka minėtą nuostatą.

105

Todėl pirmąjį pagrindą reikia atmesti.

106

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad reikia atmesti visą ieškinį byloje T‑568/16.

107

Byloje T‑599/16 ieškovai ginčija sprendimą dėl nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo, kurį Komisija priėmė norėdama susigrąžinti maitintojo netekimo ir našlaičio pensijų sumas, nepagrįstai ieškovams išmokėtas dėl, kaip ji teigia, Pranešime Nr. 2 padarytos klaidos, ištaisytos pateikus jų teisių į pensiją naują apskaičiavimą Pranešime Nr. 3.

108

Kaip ir byloje T‑568/16 (žr. šio sprendimo 61 punktą), be to, kaip pažymėta teismo posėdžio protokole, ieškovai šioje byloje per posėdį atsisakė savo argumentų, kuriais siekiama užginčyti faktinių aplinkybių tikrumą, t. y. sumas ir Komisijos atliktus skaičiavimus įvairiuose pranešimuose, visų pirma, Pranešime Nr. 2, bet neatsisako ginčyti teisių į pensiją apskaičiavimo metodo, kurį taikė Komisija šiuose pranešimuose, teisėtumo.

109

Be to, per teismo posėdį ieškovai atsisakė ginčyti Komisijos galimybę naudoti prie atsiliepimo į ieškinį pridėtus dokumentus, kuriuos sudarė ekrano kopija, kurioje matyti AD 9 lygio 2 pakopos pareigūno grynojo darbo užmokesčio apskaičiavimo rezultatas naudojant informacinių technologijų priemonę, vadinamą skaičiuokle.

110

Ieškinyje ieškovai iš esmės nurodo tris pagrindus.

111

Pirmasis ir antrasis pagrindai susiję su Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnio pažeidimu. Šiuo klausimu ieškovai tvirtina, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnyje nurodytos sąlygos, t. y. pirma, nepagrįstų išmokų gavimo buvimas ir, antra, žinojimas arba įrodymų apie nepagrįstai išmokėtas sumas dėl klaidų Pranešime Nr. 2 buvimo, šiuo atveju nėra įgyvendintos.

112

Trečiasis pagrindas yra susijęs su gero administravimo principo ir rūpinimosi pareigos pažeidimu. Šiuo klausimu ieškovai taip pat pateikia prašymą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, tariamai patirtą dėl gero administravimo principo ir rūpinimosi pareigos pažeidimo.

113

Komisija pareiškia nepriimtinumu pagrįstą prieštaravimą dėl reikalavimų atlyginti žalą, kuriuos ji bet kokiu atveju laiko nepagrįstais. Be to, ji ginčija kitus ieškovų pagrindus ir argumentus, nurodytus reikalavimams dėl panaikinimo pagrįsti, ir teigia, kad jie turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

114

Pirmiausia primintina, kad, kaip byloje T‑568/16 (žr. šio sprendimo 59 punktą), 2016 m. kovo 4 d. sprendimas atmesti skundą šioje byloje neturi savarankiško turinio, nes juo iš esmės tik patvirtinamas sprendimas dėl nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo. Taigi reikia laikyti, kad ieškinys yra pareikštas dėl pastarojo sprendimo (šiuo klausimu žr. 1989 m. sausio 17 d. Sprendimo Vainker / Parlamentas, 293/87, EU:C:1989:8, 8 punktą ir 2006 m. balandžio 6 d. Sprendimo Camós Grau / Komisija, T‑309/03, EU:T:2006:110, 43 punktą).

115

Pirmuoju pagrindu ieškovai teigia, kad buvo pažeistas Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnis, nes nagrinėjamu atveju nebuvo nepagrįstai gautos naudos. Šį pagrindą sudaro trys dalys. Pirma, jie teigia, kad nėra nepagrįstai gautos naudos, nėra Pranešime Nr. 2 klaidos, susijusios su išlaikomo vaiko pašalpomis. Antra, jie mano, kad nepagrįstai gautos naudos nebuvimas kyla iš Pranešimo Nr. 3 neteisėtumo, kuris atsirado dėl to, jog jame buvo atsižvelgta į našlaičio pensijas apskaičiuojant sumą, kuriai taikoma Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnyje nurodyta viršutinė riba. Trečia, jie nurodo, kad nepagrįstai gautos naudos nebuvimas kyla iš to, jog tame pačiame pranešime neteisingai neįtrauktos išmokos šeimai į A. Spagnolli tariamų pajamų sumą (A suma).

116

Komisija teigia, kad pirmojo pagrindo trys dalys yra nepagrįstos ir turi būti atmestos. Savo triplike ji priduria, kad antra dalis yra nepriimtina, nes ji buvo nurodyta per vėlai.

117

Atsižvelgiant į tai, kad pirmojo pagrindo pirma dalimi ieškovai pakartoja argumentus byloje T‑568/16, kuriais siekiama užginčyti tai, jog į A. Spagnolli tariamų pajamų suma (A suma) buvo du kartus atsižvelgta į išmokų šeimai sumą, ir į tai, kad, kaip buvo priminta 108 punkte, per posėdį ieškovai atsisakė ginčyti faktinių aplinkybių, t. y. Komisijos skaičiavimų įvairiuose pranešimuose, tikrumą, turi būti laikoma, jog ieškovai taip pat atsisakė šios pirmojo pagrindo dalies.

118

Bet kokiu atveju reikia patikslinti, kad dėl Komisijos atsakymų į 2017 m. spalio 25 d. proceso organizavimo priemones buvo konstatuota, jog A. Spagnolli tariamų pajamų suma (A suma), t. y. 8937,32 EUR, kuri nurodyta Pranešime Nr. 2, kaip tai teigia Komisija, buvo atsižvelgta į šešias išlaikomo vaiko pašalpas, o ne į tris. Todėl ieškovų argumentas, kuriuo siekiama įrodyti, kad 8937,37 EUR suma buvo atsižvelgta į paprastą išlaikomo vaiko pašalpą, bet kuriuo atveju nepagrįstas.

119

Kalbant apie pirmojo pagrindo antrą dalį, reikia konstatuoti, kad ieškovai pakartoja byloje T‑568/16 nurodytus argumentus, susijusius su Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnio pažodiniu, sisteminiu ir teleologiniu aiškinimu, dėl kurio buvo prieita prie išvados, kad dėl Komisijos apskaičiavimo metodo, kurį naudojant ši nuostata taikoma našlaičio pensijoms Pranešime Nr. 3, pastarasis pranešimas yra neteisėtas, todėl juo remiantis negalima įrodyti, kad buvo nepagrįstai gauta nauda.

120

Šie argumentai buvo atmesti kaip nepagrįsti byloje T‑568/16 (žr. šio sprendimo 92–104 punktus). Taigi jais negalima remtis, kaip prašė ieškovai, šioje byloje. Taigi antra dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta ir nereikia priimti sprendimo dėl Komisijos šiuo klausimu pateikto nepriimtinumu pagrįsto prieštaravimo (žr. šio sprendimo 116 punktą).

121

Pirmojo pagrindo trečia dalimi ieškovai teigia, kad nėra nepagrįstai gautos naudos dėl apskaičiavimo klaidų Pranešime Nr. 3, ir taip pakartoja argumentus, kuriais grindžiamas jų antrasis pagrindas byloje T‑568/16.

122

Šiuo klausimu primintina, kad dėl Komisijos atsakymų į 2017 m. spalio 25 d. proceso organizavimo priemones ieškovai atsisakė savo teisės ginčyti faktinių aplinkybių, t. y. Komisijos skaičiavimų įvairiuose pranešimuose, tikrumą. Iš tiesų jie atsisakė savo antrojo pagrindo byloje T‑568/16, kuriuo jie buvo nurodę tuos pačius argumentus, kaip ir nurodytieji šios bylos pirmojo pagrindo trečioje dalyje, t. y. argumentus, kuriais siekiama įrodyti, kad Pranešimo Nr. 3 apskaičiavimuose buvo klaidų, susijusių su atsižvelgimu į išlaikomo vaiko pašalpas (žr. šio sprendimo 115 punktą). Taigi ieškovai taip pat turi būti laikomi atsisakiusiais 115 ir 121 punktuose primintų argumentų.

123

Bet kokiu atveju reikia priminti, kad Pranešime Nr. 3 nebuvo nei klaidos, susijusios su Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnio taikymu (žr. šio sprendimo 104 straipsnį), nei apskaičiavimo klaidos, kiek tai susiję su atsižvelgimu į išlaikomo vaiko pašalpas. Iš tikrųjų Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jis taikytinas našlaičio pensijoms. Be to, Pranešimo Nr. 3 apskaičiavimuose tiek, kiek pagal juos A. Spagnolli tariamų pajamų suma (A suma) atsižvelgiama į tris išlaikomo vaiko pašalpas, kaip tai matyti iš Komisijos atsakymo į 2017 m. spalio 25 d. proceso organizavimo priemones, nėra padaryta ieškovų nurodytų klaidų. Taigi paaiškėja, kad ieškovų argumentai, kuriais siekiama įrodyti, kad nebuvo nepagrįstai gautos naudos, nes buvo padaryta apskaičiavimo klaidų Pranešime Nr. 3, bet kokiu atveju yra nepagrįsti.

124

Dublike ieškovai priduria, kad, pirma, net naudojant skaičiuoklės metodiką, primintą 109 punkte, nėra nepagrįstai gautos naudos. Šiuo klausimu jie teigia, kad apskaičiuojant A. Spagnolli tariamas pajamas, t. y. A sumą, ir realias pajamas, t. y. B sumą, nesilaikoma Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnio ir, priešingai, nei teigia Komisija, šis apskaičiavimas neatitinka būtinybės bendrai apmokestinti pajamas. Iš tiesų jie mano, kad jeigu Komisija galėtų apskaičiuoti Sąjungos mokestį sudėdama A. Spagnolli darbo užmokestį ir maitintojo netekimo pensijos sumą, ji turėtų nepaisyti šio sumavimo Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnio taikymo tikslais. Ieškovų teigimu, abiejų sutuoktinių pajamų sumavimas yra svarbus, nes dėl jo atsižvelgiama į A. Spagnolli gautomis išlaikomo vaiko pašalpomis padidintą sumą apskaičiuojant realias pajamas (B suma), nors jis jas gavo dar pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 67 straipsnį prieš sutuoktinės mirtį. Taigi ieškovai teigia, kad toks sumavimas yra klaidingas.

125

Antra, ieškovai mano, kad 81a straipsnyje nurodyta viršutinė riba turi būti suprantama kaip palyginimas tarp, viena vertus, šioje nuostatoje minimos solidarumo išmokos ir, kita vertus, mirusio pareigūno pajamų, darant prielaidą, kad jis vis dar yra gyvas. Taigi jie mano, kad turėjo būti taikomas skirtingas metodas, atsižvelgiant į tai, ar pats našliu likęs sutuoktinis yra pareigūnas, kuris dar iki sutuoktinio mirties gauna namų ūkio išmoką ir paprastas išlaikomo vaiko pašalpas. Jie daro išvadą, kad, jeigu našliu likęs sutuoktinis pats yra pareigūnas, jam priskirtas pajamas dėl sutuoktinio pareigūno mirties sudaro maitintojo netekimo pensijos ir paprastų išlaikomo vaiko pašalpų suma, nagrinėjamu atveju realios pajamos (B suma) neturi apimti tik šių dviejų sumų.

126

Šiuo klausimu konstatuotina, kad 124 ir 125 punktuose primintais argumentais siekiama nurodyti naujus Pranešimo Nr. 3 neteisėtumo pagrindus. Šie nauji Pranešimo Nr. 3 negaliojimo pagrindai, kaip buvo primintas 124 punkte, pirmą kartą buvo pateikti dublike byloje T‑599/16, kuriuo buvo siekiama, be kita ko, kad būtų panaikintas sprendimas dėl nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo. Jų nėra, kaip buvo nurodyta 66 punkte, nei byloje T‑568/16 pareikštame ieškinyje, kuriuo siekiama panaikinti Pranešimą Nr. 3, nei byloje T‑599/16 pareikštame ieškinyje.

127

Taigi byloje T‑599/16 ieškovų neteisėtumu pagrįsti prieštaravimai, kaip tai suprantama pagal SESV 277 straipsnį, dėl Pranešimo Nr. 3 teisėtumo negali būti priimtini, darant prielaidą, kad jie to siekė. Jiems reikėjo pateikti naujus aptariamus pagrindus, susijusius su šiuo pranešimu, byloje T‑568/16, jeigu jie manė juos esant pagrįstus. Be to, klausimas dėl minėtų pagrindų priimtinumo sąlygų vertinimo pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 84 straipsnio nuostatas nėra svarbus šiuo atveju.

128

Bet kokiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad per teismo posėdį ieškovai teigė, kad jie neatsisako nagrinėjamų argumentų, ir patikslino, kad vėlavimas buvo pateisinamas tuo, jog jie vėlai gavo informacijos apie apskaičiavimus, kuriuos Komisija taikė jų teisėms į pensiją nustatyti, ir per vėlai suprato jos taikytą apskaičiavimo metodą, reikia pažymėti, kad, priešingai, nei teigė ieškovai per posėdį, jokios naujos teisinės ar faktinės aplinkybės, susijusios su Pranešimu Nr. 3, nepagrindžia galimybės atnaujinti ieškinio dėl šio pranešimo panaikinimo pareiškimo termino.

129

Pirma, iš byloje T‑568/16 pareikšto ieškinio matyti, kad ieškovai suprato, kad Komisija susumavo našliu likusio sutuoktinio ir mirusio sutuoktinio gautas pajamas (žr. šio sprendimo 74 punktą). Iš tiesų ieškinyje byloje T‑568/16 ieškovai patys paaiškina, kad Komisija atsižvelgė į, viena vertus, „tariamas pajamas“ (A suma), sudarytas iš mirusiojo grynojo darbo užmokesčio, jei jis būtų likęs našlys, ir našliu likusio sutuoktinio grynojo darbo užmokesčio mirties metu, įskaitant išmokas už tris išlaikomus vaikus, ir, kita vertus, sumą, atitinkančią „realias pajamas“ (B suma), kurias sutuoktinis gautų, jeigu nebūtų taikoma 81a straipsnyje įtvirtintas viršutinė riba, ir kurias sudaro našliu likusio sutuoktinio grynųjų pajamų suma ir maitintojo netekimo ir našlaičio pensijos.

130

Antra, 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendime atmesti skundą buvo nurodyta, kad kadangi Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnio ratio legis yra išvengti šeimos praturtėjimo mirus pareigūnui, Komisijos taikytą apskaičiavimo metodą sudarė skirtumo tarp realių pajamų (B suma) ir tariamų pajamų (A suma) apskaičiavimas, kad būtų proporcingai atskaityta iš maitintojo netekimo ir našlaičio pensijų.

131

Trečia, tiesa, kad dviejų sumų sudedamosios dalys, kurios atitiko dalį tariamų pajamų (A suma) sudarantį A. Spagnolli „grynąjį darbo užmokestį“, nurodytą Pranešime Nr. 3, t. y. pirma, 7722,61 EUR suma ir, antra, 8084,74 EUR suma, nepaminėtos nei Pranešime Nr. 3, nei 2016 m. kovo 4 d. sprendime atmesti skundą, nei Komisijos atsiliepime į ieškinį. Vis dėlto toks nepaminėjimas Pranešime Nr. 3 ir kituose pranešimuose nesutrukdė ieškovams suprasti ir užginčyti per nustatytą terminą Komisijos taikyto apskaičiavimo metodo, pagal kurį sudedamas našliu likusio sutuoktinio ir mirusio sutuoktinio darbo užmokestis, reiškiant ieškinį dėl panaikinimo byloje T‑568/16. Sprendimo dėl nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo ir skirtinguose pranešimuose nurodytų apskaičiavimų sudedant tariamus darbo užmokesčius detalių pranešimas negali būti naujos faktinės aplinkybės, leidžiančios ieškovams, kurie laiku nepasinaudojo galimybėmis apskųsti jų nenaudai priimtą aktą, pateikti naujų pagrindų dėl Pranešimo Nr. 3 panaikinimo ir apeiti terminą pareikšti ieškinį dėl šio pranešimo.

132

Darytina išvada, kad 124 ir 125 punktuose priminti argumentai, kurie pirmą kartą buvo nurodyti dublike byloje T‑599/16, buvo pateikti pavėluotai pažeidžiant Procedūros reglamento 84 straipsnį ir turi būti atmesti kaip nepriimtini (pagal analogiją žr. 2000 m. liepos 6 d. Sprendimo AICS / Parlamentas, T‑139/99, EU:T:2000:182, 59 ir 62 punktus ir nurodytą jurisprudenciją ir 2007 m. kovo 8 d. Sprendimo France Télécom / Komisija, T‑340/04, EU:T:2007:81, 164 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

133

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmajam pagrindui negali būti pritarta.

134

Antruoju pagrindu ieškovai teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra įvykdyta naudos iš maitintojo netekimo ir našlaičio pensijų neteisėto gavimo akivaizdumo sąlyga, kaip sąlyga, numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnyje siekiant pagrįsti sprendimą susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas sumas.

135

Šiuo klausimu, pirma, ieškovai nurodo, kad 2016 m. kovo 4 d. sprendime atmesti skundą minėti sprendimai nėra svarbūs šioje byloje. Šie sprendimai yra susiję su situacijomis, kurios skiriasi nuo ieškovų, t. y. pareigūno, kuris nepagrįstai gavo naudos, nes pateikė klaidingas deklaracijas atitinkamai administracijai, arba pareigūno, kuriam nepagrįstai išmokėta suma ir kuris nepraneša apie klaidą arba neišreiškia abejonių dėl aptariamos klaidos administracijai, kad ji galėtų atlikti būtinus patikrinimus. Skirtingai nuo situacijų, nurodytų sprendimuose, minėtuose 2016 m. kovo 4 d. sprendime atmesti skundą, šiuo atveju buvo imtasi keleto veiksmų administracijos atžvilgiu laikantis pareigūnui nustatytos rūpestingumo pareigos. Šiais veiksmais buvo siekta, be kita ko, įrodyti, kad maitintojo netekimo ir našlaičio pensijos buvo nepakankamai įvertintos. Ieškovų teigimu, būtent dėl šių veiksmų administracija priėmė Pranešimą Nr. 2 ir padidino teises į pensiją.

136

Antra, būtų neprotinga Komisijai reikalauti iš ieškovų, kurių teisių į pensiją (ieškovai manė, kad jos yra jiems mokėtinos) ribos buvo pakeistos, toliau primygtinai raginti administraciją patikrinti, ar ji nepadarė klaidos apskaičiuodama jų teises į pensiją. Net jeigu Pranešime Nr. 2 yra klaida ieškovų naudai, Komisija negali teigti, kad A. Spagnolli neįvykdė savo rūpestingumo pareigos aptardamas gautas sumas su administracija ar kad jis turėjo vienaip ar kitaip pripažinti, kad klaida buvo padaryta jo naudai.

137

Trečia, ieškovų situacija yra susijusi su sudėtingų teisinių klausimų, pavyzdžiui, ar išlaikomo vaiko pašalpos turėtų būti įtrauktos apskaičiuojant Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnyje įtvirtintą apribojimą, sprendimu. Dėl šio sudėtingumo administracijos galimos klaidos negalima vertinti kaip „tokios akivaizdžios, kad suinteresuotasis asmuo negalėjo jos nepastebėti“.

138

Ketvirta, administracija negali teigti, kad turėjo kilti abejonių dėl klaidos, dėl kurios buvo nepagrįstai gauta nauda, vien paskaičius Pranešimą Nr. 2, nes į šio priedo „A. Spagnolli naujos grynosios pajamos“ centrinės dalies dešinę skiltį buvo įtrauktos šešios išlaikomo vaiko pašalpos. Iš tiesų ši skiltis buvo susijusi su realių pajamų (B suma) apskaičiavimu, kuriuo teisingai buvo atsižvelgta į šešias išlaikomo vaiko pašalpas.

139

Penkta, tai, kad buvo nežinoma apie Pranešime Nr. 2 padarytą klaidą, aiškiai matyti iš dėl Pranešimo Nr. 3 pateikto skundo. Iš tiesų šis skundas atskleidžia, kad Pranešime Nr. 2 pateiktus argumentus ieškovai suprato kaip susijusius su A. Spagnolli darbo užmokesčio sumažinimu dėl jo darbo vietos perkėlimo ir su ankstesnės klaidos jo nenaudai, padarytos Pranešime Nr. 1, ištaisymu. Ieškovai minėto padidėjimo nesusiejo su galima administracijos klaida A. Spagnolli naudai, padaryta įtraukiant išlaikomo vaiko pašalpas į jo tariamas pajamas (A suma).

140

Šešta, kadangi sutuoktinės mirties momentu A. Spagnolli buvo AD 12 lygio pareigūnas, o priimant Pranešimą Nr. 2 buvo AD 9 lygio pareigūnas, dėl administracijos vartojamų žodžių pranešimuose Nr. 2 ir Nr. 3, t. y. „A. Spagnolli grynasis darbo užmokestis mirties momentu“, nėra jokios priežasties stebėtis, jog grynasis darbo užmokestis mirties momentu buvo didesnis nei dabartinis.

141

Pirma, Komisija teigia, kad kadangi A. Spagnolli dalyvavo apskaičiuojant – nevienodai – maitintojo netekimo ir našlaičio pensijų viršutinę ribą, dėl kurios buvo gauta didesnė grynoji šių pensijų suma Pranešime Nr. 2, jis žinojo, kad minėtame pranešime buvo pakeista šių pensijų suma dėl skirtingo išlaikomo vaiko pašalpų apskaičiavimo. Kitaip tariant, kadangi skirtumas tarp klaidingų sumų, nurodytų Pranešime Nr. 2, ir Pranešime Nr. 3 nurodytų teisingų sumų atsirado vien dėl išlaikomo vaiko pašalpų įtraukimo į tariamas pajamas – šios išmokos buvo neteisingai įtrauktos du kartus – ir kadangi A. Spagnolli dalyvavimas Komisijai atliekant pataisymus Pranešime Nr. 2 buvo lemiamas, sąlyga, kad ieškovai žinotų apie pensijų išmokėjimo nepagrįstumą, nagrinėjamu atveju yra įvykdyta.

142

Antra, Komisija nurodo, kad bet kuriuo atveju Pranešime Nr. 2 padaryta klaida buvo tokia akivaizdi, jog A. Spagnolli negalėjo apie ją nežinoti. Iš tiesų vien paprastai pasižiūrėjus į tariamų ir realių pajamų sumas matyti, kad antroji, nors ir į ją įtraukta dviguba išlaikomo vaiko pašalpų suma, buvo mažesnė nei pirmoji. Tai turėjo sukelti susirūpinimą apdairiam pareigūnui ir jį paskatinti susisiekti su administracija, kad praneštų apie klaidą. Be to, vien iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 66 straipsnio aiškiai matyti, kad našliu likusio prie AD 9 lygio priskirto sutuoktinio bazinis darbo užmokestis visai neatitiko Pranešime Nr. 2 nurodytos sumos, kaip tai, be kita ko, taip pat patvirtina šio sprendimo 109 punkte minėta naudojant skaičiuoklės metodą atlikto apskaičiavimo atspausdinta versija, kurios kopija buvo pridėta prie atsiliepimo į ieškinį.

143

Be to, anot Komisijos, buvo galima reikalauti iš A. Spagnolli apdairumo pareigos, atsižvelgiant į tai, kad prieš perkėlimą į Parmą jis buvo prie aukšto pareigų lygio, t. y. AD 12, priskirtas pareigūnas.

144

Be to, kadangi visi pareigūnai privalo žinoti Pareigūnų tarnybos nuostatų taisykles, šiuo atveju susijusias su prie AD 9 lygio priskirto pareigūno darbo užmokesčio dydžiu (Pareigūnų tarnybos nuostatų 66 straipsnis) ir išlaikomo vaiko pašalpų dydžiu (Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 2 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnis ir 81 straipsnio antra pastraipa), A. Spagnolli negali pagrįstai tvirtinti, kad apskaičiavimo klaida, susijusi su maitintojo netekimo pensijų, kurias jis ir jo vaikai gavo, viršutinės ribos nustatymu, nebuvo akivaizdi, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnio pirmą pastraipą. Anot Komisijos, kadangi ši sąlyga yra įvykdyta, sprendimas dėl nepagrįstų išmokų susigrąžinimo buvo teisėtai priimtas ir ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

145

Nagrinėjamu atveju reikia įvertinti, ar Komisija turi teisę reikalauti grąžinti nepagrįstai ieškovų gautas sumas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnį. Šiame straipsnyje numatyta, kad „bet kuri permokėta suma turi būti grąžinama, jei gavėjas žinojo, kad nėra teisinio pagrindo ją gauti, arba jei permokėjimo faktas buvo tiek akivaizdus, kad jis negalėjo apie tai nežinoti“. Iš šio teksto matyti jog, tam, kad būtų galima susigrąžinti nepagrįstai išmokėtą sumą, reikia pateikti įrodymų, kad jos gavėjas iš tikrųjų žinojo apie mokėjimo nepagrįstumą arba kad mokėjimo nepagrįstumas buvo toks akivaizdus, jog jis negalėjo to nepastebėti (1979 m. spalio 11 d. Sprendimo Berghmans / Komisija, 142/78, EU:C:1979:233, 9 punktas; 2008 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Ritto / Komisija, F‑18/08, EU:F:2008:110, 29 punktas ir 2013 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Roulet / Komisija, F‑72/12 ir F‑10/13, EU:F:2013:184, 46 punktas).

146

Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnyje numatyta galimybė administracijai išieškoti bet kurią nepagrįstai išmokėtą sumą dviem atvejais, t. y. pirma, jeigu jos gavėjas žinojo esant mokėjimo pažeidimų ir, antra, jei pažeidimas toks akivaizdus, kad jis negalėjo apie tai nežinoti.

147

Kalbant apie pirmąjį iš šių atvejų, net darant prielaidą, kad Komisija ketino remtis šiuo pagrindu 2016 m. kovo 4 d. sprendime atmesti skundą, administracija turi įrodyti, kad gavėjas iš tiesų žinojo esant mokėjimo pažeidimų (2013 m. birželio 26 d. Sprendimo Achab / EESRK, F‑21/12, EU:F:2013:95, 44 punktas).

148

Kalbant apie antrą atvejį, kiekvienu konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į atitinkamo pareigūno sugebėjimus atlikti būtinus patikrinimus (2013 m. birželio 26 d. Sprendimo Achab / EESRK, F‑21/12, EU:F:2013:95, 45 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

149

Šiuo atveju, kiek tai susiję su pirmu atveju, Komisija, jei mano, kad yra įrodyta, jog A. Spagnolli žinojo esant mokėjimo pažeidimų, turi įrodyti, kad jis žinojo, jog, pirma, į Pranešime Nr. 2 nurodytas tariamas pajamas (A suma) buvo įtraukta dvigubai didesnė išlaikomo vaiko pašalpų suma, antra, toks įtraukimas buvo klaidingas ir, trečia, būtent dėl šio įtraukimo buvo neteisingai išmokėta maitintojo netekimo ir našlaičio pensijų suma pagal Pranešimą Nr. 2.

150

Tačiau Komisijos teiginiai, pagal kuriuos A. Spagnolli žinojo apie dvigubos išlaikomo vaiko pašalpų sumos įtraukimą į Pranešime Nr. 2 nurodytas tariamas pajamas dėl to, jog jis susisiekė su administracija, kad būtų pakeistas jo teisių į maitintojo netekimo ir našlaičio pensijas apskaičiavimas, pateiktas Pranešime Nr. 1, negali įrodyti, kad sąlyga žinoti esant mokėjimo pažeidimų šiuo atveju yra įvykdyta, t. y. kad trys šio sprendimo 149 punkte primintos sąlygos yra įvykdytos. Iš tiesų šie teiginiai yra pagrįsti vien prielaida. Antra, ieškovai ir administracija bendravo dėl Pranešime Nr. 1 esančių apskaičiavimo klaidų, bet ne dėl Pranešime Nr. 2 taikyto metodo. Trečia, viena vertus, dėl 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendime atmesti skundą pavartoto žodžių junginio „A. Spagnolli grynasis darbo užmokestis mirties momentu“ dviprasmiškumo, kurį pati paskyrimų tarnyba pripažino, ir, antra vertus, dėl to, kad nebuvo į minėtas pajamas įtrauktų sumų detalių, Komisija negali teigti, kad A. Spagnolli žinojo, jog į šias pajamas buvo įtrauktos šešios išlaikomo vaiko pašalpos, ir kad jis žinojo, jog šis įtraukimas buvo klaidingas, be to, kad jis žinojo, jog dėl jo buvo nepagrįstai gauta nauda.

151

Taigi, nesant Komisijos įrodymų dėl žinojimo apie klaidą, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnį, reikia nustatyti, ar šioje byloje Komisija galėjo pagrįstai manyti, kad mokėjimo pažeidimas buvo toks akivaizdus, jog A. Spagnolli negalėjo apie tai nežinoti, t. y. patikrinti, ar ieškovų padėtis atitinka antrąjį atvejį, primintą šio sprendimo 146 punkte.

152

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal jurisprudenciją suinteresuotasis asmuo tikrai neatleidžiamas nuo pareigos stengtis mąstyti ar tikrinti ir yra įpareigotas grąžinti viską, jei padaryta klaida, kurios negali nepastebėti įprastai apdairus pareigūnas, turintis žinoti darbo užmokestį reglamentuojančias taisykles (1979 m. liepos 11 d. Sprendimo Broe / Komisija, 252/78, EU:C:1979:186, 13 punktas ir 1989 m. sausio 17 d. Sprendimo Stempels / Komisija, 310/87, EU:C:1989:9, 10 punktas).

153

Be to, iš jurisprudencijos matyti, kad, be elementų, į kuriuos vertindamas administracijos padarytos klaidos akivaizdumą atsižvelgia Sąjungos teisėjas, susijusių su pareigūno atsakomybės lygiu, jo pareigų lygiu ir darbo stažu, reikia atsižvelgti į Pareigūnų tarnybos nuostatų normų, kuriomis apibrėžiamos išmokos skyrimo suinteresuotajam asmeniui sąlygos, aiškumo laipsnį ir jo asmeninės arba šeiminės situacijos pasikeitimų svarbą, kai ginčijamos sumos sumokėjimas siejamas su administracijos atliekamu tokios situacijos vertinimu (šiuo klausimu žr. 2015 m. vasario 27 d. Sprendimo EESRK / Achab, T‑430/13 P, EU:T:2015:122, 31 punktą ir nurodytą jurisprudenciją ir 2016 m. sausio 27 d. Sprendimo DF / Komisija, T‑782/14 P, EU:T:2016:29, 25 ir 27 punktus).

154

Iš šios jurisprudencijos analizės matyti, kad negalima daryti išvados, jog darbo stažo kriterijus yra viršesnis už kitus kriterijus. Atvirkščiai, iš jos matyti, kad reikalaujama atsižvelgti į visus su kiekvienu atveju susijusius veiksnius ir aplinkybes, kurios gali pateisinti tai, kad į tam tikrus kriterijus atsižvelgiama labiau, palyginti su kitais (2015 m. vasario 27 d. Sprendimo Achab / EESRK, T‑430/13 P, EU:T:2015:122, 43 punktas).

155

Be to, pagal suformuotą jurisprudenciją nebūtina, kad suinteresuotasis pareigūnas, vykdydamas jam tenkančią rūpestingumo pareigą, galėtų tiksliai nustatyti administracijos padarytos klaidos apimtį. Šiuo klausimu pakanka to, jog jis abejoja dėl atitinkamų išmokų pagrįstumo, kad privalėtų kreiptis į administraciją, o ši atliktų reikalingus patikrinimus (žr. 2013 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Roulet / Komisija, F‑72/12 ir F‑10/13, EU:F:2013:184, 50 punktą ir suformuotą jurisprudenciją).

156

Pirmiausia pažymėtina, kad vertinant administracijos pažeidimo nustatant teises į pensiją akivaizdumą, kitaip nei vertinant, ar laikomasi pareigos motyvuoti minėtų teisių pakeitimą, turi būti atsižvelgiama į suinteresuotojo asmens turimus duomenis tuo momentu, kai buvo padarytas pažeidimas, t. y. nagrinėjamu atveju tuo momentu, kai buvo priimtas Pranešimas Nr. 2, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir įgūdžius, susijusius su jo lygiu, į rūpestingumo pareigą, kurios, tikimasi, jis laikysis pateikdamas įrodymus, ir į jo teises reguliuojančių taisyklių aiškumą.

157

Antra, reikia pažymėti, kad šiuo atveju ieškovų „numanomo žinojimo“ apie gauto mokėjimo pažeidimą vertinimas, viena vertus, yra glaudžiai susijęs su supratimu apie pačios administracijos taikomą teisių į pensiją apskaičiavimą, kuriuo remiantis galima nustatyti, be kita ko, kokia išlaikomo vaiko pašalpos suma turi būti įtraukta į tariamas pajamas (A suma), ir, kita vertus, gauti išsamius skaičiavimus A. Spagnolli grynajam darbo užmokesčiui nustatyti, į kurį atsižvelgiama tariamomis pajamomis (A suma).

158

Pirma, reikėtų pažymėti, kad Komisijos taikytas teisių į pensiją apskaičiavimo būdas aiškiai neišplaukia iš nagrinėjamu atveju taikytinų nuostatų.

159

Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnyje aiškiai nenumatyta, kad reikia sudėti našliu likusio sutuoktinio ir mirusio sutuoktinio pajamas. Pagal 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendime atmesti skundą pateiktus ir per posėdį patvirtintus paaiškinimus šis sumavimas buvo atliktas dėl ieškovų interesų (šio sprendimo 66 punktas). Kadangi šiame straipsnyje nenurodytos A. Spagnolli pajamos ribai, kurios negalima viršyti siekiant išvengti šeimos praturtėjimo dėl mirties, apskaičiuoti, minėtame straipsnyje juo labiau nėra informacijos apie sumas, kurios turi sudaryti šias pajamas, ypač kiek tai susiję su išlaikomo vaiko pašalpomis.

160

Pareigūnų tarnybos nuostatų 81 straipsnio antra pastraipa, pagal kurią „turinčiam teisę į našlystės [maitintojo netekimo] pensiją asmeniui mokama dvigubo 67 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto išmokos dydžio išmoka vaikui išlaikyti“, taip pat galėjo suklaidinti ieškovus. Iš tiesų dėl A. Spagnolli sutuoktinės mirties jie galėjo manyti, kad, siekdama užtikrinti šios nuostatos veiksmingumą, Komisija turėtų atsižvelgti į dvigubą išlaikomo vaiko pašalpų sumą ir ne tik nustatyti našliu likusio sutuoktinio realias pajamas (B suma), bet ir nustatyti jo tariamas pajamas (A suma). Be to, įvairiuose pranešimuose vartota formuluotė pastarajai sumai apibrėžti, t. y. „A. Spagnolli grynasis darbo užmokestis mirties momentu atsižvelgiant į tris išlaikomus vaikus“, gali apsunkinti A. Spagnolli tariamų pajamų (A suma) sudėties supratimą. Iš tiesų ši formuluotė gali būti suprantama taip, kad tariamos pajamos (A suma) turi būti apskaičiuotos „mirties momentu“, todėl atsižvelgiant į mirtį, o tai reiškia, kad reikia įtraukti dvigubą išlaikomo vaiko pašalpų sumą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 81 straipsnio antrą pastraipą, o ne neatsižvelgiant į mirtį – tai reikštų, kad reikia įtraukti paprastą išlaikomo vaiko pašalpų sumą.

161

Be to, reikėtų pažymėti, kad, kaip Komisija patvirtino per teismo posėdį, nėra bendrųjų įgyvendinimo nuostatų arba tarnybinių raštų, kuriais remiantis būtų galima paaiškinti praktinį Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnio taikymą, kai, kaip ir nagrinėjamu atveju, ir našliu likęs sutuoktinis, ir miręs sutuoktinis yra Sąjungos pareigūnai. Komisijos skaičiavimų Pranešime Nr. 2 paaiškinimai nurodomi tik į 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendime atmesti skundą, pateiktą dėl Pranešimo Nr. 3. Tik šiame etape paskyrimų tarnyba nurodo, kad įtraukiant A. Spagnolli pajamas, kad būtų apskaičiuota Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnyje nurodyta viršutinė riba (A suma), atsižvelgiama, siekiant nustatyti Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnyje nurodytą viršutinę ribą, į A. Spagnolli pajamas, apskaičiuotas dinamiškai, t. y. pagal jo lygį apskaičiavimo momentu, vadovaujantis fikcija, t. y. kad jo sutuoktinė nemirė, todėl į minėtas pajamas įtraukiama tik paprasta išlaikomo vaiko pašalpų suma.

162

Antra, primintina, kad nei Pranešime Nr. 1, nei Pranešime Nr. 1a, nei Pranešime Nr. 2 nepateikiamos A. Spagnolli tariamų pajamų (A suma) apskaičiavimo detalės. Todėl negalima teigti, jog ieškovai turėjo pakankamai informacijos, kad nustatytų ar bent jau įtartų, pirma, kad Pranešime Nr. 2 Komisija įtraukė dvigubą išlaikomo vaiko pašalpų sumą į A. Spagnolli tariamas pajamas (A suma), antra, kad šis įtraukimas buvo klaidingas, trečia, kad dėl minėto įtraukimo buvo atliktas nepagrįstas mokėjimas.

163

Darytina išvada, kad kadangi Pranešime Nr. 1 buvo atlikti neteisingi skaičiavimai, kurie buvo ištaisyti Pranešime Nr. 1a, jais remdamasis A. Spagnolli negalėjo suprasti Pranešime Nr. 2 atliktų skaičiavimų detalių. Be to, kadangi Pranešime Nr. 1a buvo atsižvelgta į kitą darbo užmokestį ir jis buvo priimtas po A. Spagnolli veiksmų dėl nepakankamai įvertintų jo teisių į pensiją, šis pranešimas nėra dokumentas, kuriuo remiantis galima manyti, kad A. Spagnolli negalėjo nepastebėti skaičiavimo klaidos Pranešime Nr. 2, dėl kurios buvo nepagrįstai gauta nauda, arba manyti, jog jis prisidėjo prie šios skaičiavimo klaidos, kad ieškovai nepagrįstai gautų naudos.

164

Be to, atkūrus Pranešime Nr. 2 pateiktus skaičiavimus (tai buvo įmanoma dėl Komisijos pateiktų dokumentų atsakant į 2017 m. spalio 25 d. proceso organizavimo priemones) matyti, kad įtraukus dvigubą išlaikomo vaiko pašalpų sumą, t. y. šešias išlaikomo vaiko pašalpas, užuot įtraukus tris, į tariamas pajamas (A suma) buvo taip pat padaryta įtaka minėtoms pajamoms taikytino mokesčio nustatymui. Darytina išvada, kad skirtumas tarp ieškovų klaidingai gautos sumos pagal Pranešimą Nr. 2 ir sumos, kurią jie turėjo gauti, negaunamas paprasčiausiai atėmus tris išlaikomo vaiko pašalpas. Taigi, nors Komisija siekia supaprastinti Pranešime Nr. 2 padarytą klaidą įtraukdama šešias išlaikomo vaiko pašalpas, o ne tris, tai neatitinka tikrovės ir ypač to, kad, nesant tariamų pajamų (A suma) apskaičiavimo detalių, tokia klaida buvo tikrai neakivaizdi.

165

Be to, reikia pažymėti, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendime atmesti skundą paskyrimų tarnyba aiškiai pati pažymi, kad, iš eilės išnagrinėjus skirtingus pranešimus dėl teisių į pensiją nustatymo, reikia pripažinti, jog Komisijos taikytas metodas „buvo ne iš karto suprantamas“.

166

Pažymėtina, kad Komisijos pareigūnai, t. y. PMO.4 skyriaus pareigūnai, kurie dirbdami turi žinoti ir taikyti metodą maitintojo netekimo ir našlaičio pensijoms apskaičiuoti, padarė keletą klaidų apskaičiuodami ieškovų teises, kaip tai matyti iš skirtingų vienas po kito priimtų pranešimų. Iš tiesų 2011 m. liepos 29 d. Pranešimas Nr. 1 buvo pataisytas 2012 m. balandžio 17 d. Pranešimu Nr. 1a ir tos pačios dienos Pranešimu Nr. 2. Šis pranešimas savo ruožtu buvo pataisytas 2015 m. vasario 6 d. Pranešimu Nr. 3. Vadinasi, net darant prielaidą, kad A. Spagnolli galėjo remtis skaičiuokle, nurodyta šio sprendimo 109 punkte, neįrodoma, kad klaida buvo tokia akivaizdi, kad A. Spagnolli negalėjo jos nepastebėti. Be to, norint naudotis skaičiuokle, būtina žinoti Komisijos taikytų skaičiavimų detales, nes reikia rankiniu būdu įrašyti įvairias sumas, į kurias buvo atsižvelgta nustatant teises į pensiją.

167

Galiausiai, kalbant apie rūpestingumą, kurio reikalaujama iš tokio lygio pareigūno, kaip A. Spagnolli, nereiškia, kad, pranešime dėl teisių į pensiją nustatymo nesant daugelio reikšmingų duomenų, Pareigūnų tarnybos nuostatų normoms esant neaiškioms ir esant keletui pačios administracijos padarytų klaidų, aptariamas pareigūnas, kuris jau ėmėsi veiksmų, turi toliau atkakliai prašyti administracijos patikrinti vėliau jos taikytus apskaičiavimus, kai jis yra patenkintas rezultatais, gautais, be kita ko, po jo paties atliktų veiksmų. Tokiu atveju, kaip nagrinėjamas šioje byloje, pagrįsta tikėtis, kad po daugelio A. Spagnolli veiksmų Komisijos atžvilgiu ji teisingai įvertino situaciją ir neatliko nepagrįstų mokėjimų. Reikalavimas, kad A. Spagnolli toliau atkakliai prašytų administracijos, kai jis gali pagrįstai tikėti gavęs teisingą savo teisių į maitintojo netekimo ir našlaičio pensijas įvertinimą, nes ji ištaisė pirmo pranešimo dėl teisių į pensiją nustatymo klaidas, be kita ko, kai jis pats ėmėsi veiksmų, prieštarautų tam, ko galima pagrįstai tikėtis iš šio pareigūno remiantis rūpestingumo pareiga.

168

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Komisijos argumentams, kuriais siekiama įrodyti, jog pakanka paprasčiausiai pažiūrėti į tariamų pajamų didesnę sumą Pranešime Nr. 2, palyginti su jame nurodytomis realiomis pajamomis, kad kiltų abejonių dėl to, ar buvo padarytas pažeidimas, negalima pritarti. Atsižvelgiant į sunkumus mėginant suprasti Komisijos taikytą skaičiavimo metodą, nesant bendrųjų įgyvendinimo nuostatų arba tarnybinių raštų, kuriais remiantis būtų galima paaiškinti Pareigūnų tarnybos nuostatų 81a straipsnio apimtį ir praktinį taikymą, atsižvelgiant į šios nuostatos aiškinimo sunkumus (šio sprendimo 92–104 punktai), nesant įvairiuose pranešimuose Komisijos atliktų skaičiavimų kai kurių detalių, atsižvelgiant į žodžių junginio „A. Spagnolli grynasis darbo užmokestis mirties momentu“, kurį pati paskyrimų tarnyba 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendime atmesti skundą pripažino neaiškiu, vartojimą ir įvairias padarytas klaidas, Komisija negali teigti, kad remiantis Pranešimu Nr. 2 ieškovų gautų sumų mokėjimo pažeidimas buvo toks akivaizdus, kad aptariamas pareigūnas, turint omenyje jo lygį, negalėjo apie jį nežinoti (žr., a contrario, 2008 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Ritto / Komisija, F‑18/08, EU:F:2008:110, 34 punktą, kuriame ieškovas negalėjo remtis jokiu taikytinų nuostatų teksto neaiškumu).

169

Kitaip tariant, negalima teigti, kad A. Spagnolli dėl sugebėjimų ir žinių, kurios siejamos su jo lygiu, vien paprasčiausiai paskaitęs Pranešimą Nr. 2, galėjo susidoroti su šioje byloje nagrinėjamų Pareigūnų tarnybos nuostatų normų teisinio aiškinimo sunkumais, nustatyti Komisijos taikytus skaičiavimus ir suprasti, jog Pranešime Nr. 2 buvo padaryta klaida, dėl kurios buvo atliktas nepagrįstas mokėjimas.

170

Kadangi šioje byloje akivaizdaus mokėjimo pažeidimo sąlyga nėra įvykdyta, Komisija negalėjo pagrįstai reikalauti iš ieškovų grąžinti nepagrįstai išmokėtas sumas.

171

Vadinasi, reikia panaikinti sprendimą dėl nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo, todėl nereikia priimti sprendimo dėl trečiojo pagrindo dėl panaikinimo.

172

Ieškovai pateikia argumentus, kuriais siekiama įrodyti administracijos atsakomybę, ir prašo atlyginti jiems neturtinę ir turtinę žalą.

173

Pirma, ieškovai tvirtina, kad Komisijos elgesio neteisėtumas buvo įrodytas, viena vertus, paaiškinus priežastis, dėl kurių Pranešimas Nr. 3 ir sprendimas dėl nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo prieštaravo teisei, ir, kita vertus, nagrinėjant trečiąjį pagrindą įrodžius, jog vėlavimas daugiau kaip metus peržiūrėti sprendimą dėl teisių į pensiją ir priimti sprendimą dėl nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo šiuo atveju buvo ypač didelė Komisijos klaida ir rūpestingumo pareigos pažeidimas.

174

Kiek tai susiję su, visų pirma, gero administravimo principo pažeidimu, ieškovai tvirtina, kad kadangi Pranešimas Nr. 2 buvo priimtas po formalios tyrimo procedūros dėl individualaus prašymo, A. Spagnolli galėjo remtis šio pranešimo stabilumu, kad priimtų svarbius savo gyvenimo pasirinkimo sprendimus, būtent tęstų darbą Parmoje. Taigi, Komisija negali laukti trejus metus prieš patikrindama apskaičiavimus, o juo labiau reikalauti atgaline data grąžinti nepagrįstai išmokėtas sumas nepažeisdama gero administravimo principo ir rūpestingumo pareigos A. Spagnolli atžvilgiu.

175

Kalbant apie, be kita ko, rūpestingumo pareigos pažeidimą, pažymėtina, kad administracija turėjo pabaigti visas vidaus patikrinimo procedūras ir priimti galimo ištaisymo ir galimų nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo aktą per terminą, neviršijantį metų po Pranešimo Nr. 2 priėmimo. Be to, priimdama sprendimą dėl ieškovų teisių į pensiją pakeitimo, administracija turėjo atsižvelgti į nagrinėjamo atvejo aplinkybių ypatingumą, be kita ko, į nepilnamečių vaikų buvimą, šeimos persikėlimą į Parmą, sunkumą po kurio laiko vėl pasirinkti tęsti darbą EFSA. Iš tiesų, viena vertus, administracija negali teigti, kad ji nežinojo apie šias aplinkybes, atsižvelgiant į daugybę A. Spagnolli inicijuotų bendravimo atvejų, kuriuos patvirtinta ieškovų pateikti elektroniniai laiškai nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. balandžio mėn. Kita vertus, administracija negali tvirtinti, kad ji nežinojo taisyklių ir principų, kurie – net ir Sąjungos teisėje – reguliuoja nepilnamečių, kurie persikelia iš vienos valstybės narės į kitą, padėtį. Šios taisyklės ir principai ypač matyti iš Konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, sudarytos 1980 m. spalio 25 d. Hagoje, 12 straipsnio ir 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (OL L 338, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 243), 10 straipsnio, pagal kurį nepilnametis iš esmės gali būti laikomas integruotu į valstybės narės, kurios teritorijoje jis yra, socialinę aplinką praėjus vieniems metams po persikėlimo ir pagal kurį reikalaujama kuo greičiau nustatyti jo padėtį ir teises – ne ilgiau kaip per vienų metų terminą. Galiausiai ieškovai priduria, kad tariamų pajamų (A suma) sumažinimas po A. Spagnolli pajamų įtraukimo apskaičiuojant realias ir tariamas pajamas (A ir B sumos) yra rūpestingumo pareigos pažeidimas, nes jis susijęs su administracijos diskreciniu pasirinkimu, o ne su kompetencijos, kuri su juo susijusi, įgyvendinimu, priešingai, nei tvirtina Komisija.

176

Antra, dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo ieškovai tvirtina, kad sprendimas dėl nepagrįstai išmokėtų sumų sugrąžinimo jiems sukėlė neturtinę žalą dėl jų emocinių ir socialinių ryšių susilpninimo ir destabilizavimo dėl gyvenamosios vietos pakeitimo praeityje arba ateityje, jeigu A. Spagnolli būtų priverstas dėl naujų ekonominių sąlygų grįžti į AD 12 lygio pareigūno darbo vietą Komisijoje Briuselyje (Belgija). Ši žala lygi skirtumui tarp darbo užmokesčio, kurį A. Spagnolli gavo būdamas AD 9 lygio pareigūnu, ir darbo užmokesčio, kurį jis būtų gavęs, jei būtų likęs AD 12 lygio pareigūnu vienus metus, nes metai yra pagrįstas laikas priimti ir įgyvendinti sprendimą keisti darbo ir gyvenamąją vietą.

177

Ieškovai teigia, kad dėl Komisijos veiksmų jie patyrė turtinę žalą, nes dėl jų atgaline data ir nepagrįstai pavėluotai buvo reikšmingai pakeistos jų ekonominės sąlygos. Ieškovai teigia, kad šią žalą sudaro, pirma, Komisijos prašomos nepagrįstai išmokėtos sumos ir, antra, skirtumas tarp pensijų sumos, nustatytos pranešimuose Nr. 2 ir Nr. 3, nuo pastarojo pranešimo įsigaliojimo dienos iki momento, kai šeima galės įsikurti ankstesnėje rezidavimo vietoje. Šiuo terminu laikomi vieni metai po šios bylos išsprendimo.

178

Ieškovai priduria, kad turtinės žalos pirma dalis netektų tikslo panaikinus sprendimą dėl nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo. Be to, turtinės žalos antros dalies neliktų, jei būtų patenkintas prašymas panaikinti Pranešimą Nr. 3, pateiktas ieškinyje byloje T‑568/16.

179

Trečia, ieškovai tvirtina, kad priežastinis ryšys tarp Komisijos neteisėto elgesio ir žalos, kurią jie prašo atlyginti, yra aiškiai įrodytas, nes nors A. Spagnolli priėmė sprendimą persikelti į Parmą ir jis nepriklauso nuo administracijos, minėta žala atsirado dėl pavėluoto Pranešimo Nr. 3 ir sprendimo dėl nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo priėmimo.

180

Komisija ginčija reikalavimų dėl žalos atlyginimo priimtinumą ir pagrįstumą.

181

Pirma, Komisija mano, kad negalima pritarti ieškovams, kai jie, grįsdami savo prašymą atlyginti neturtinę žalą, remiasi administracijos elgesio – sprendimo nepriėmimo – klaidingumu, nes jie nepateikė prašymo atlyginti žalą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį, vėliau – skundo pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį dėl šio prašymo implicitinio arba eksplicitinio atmetimo. Iš tiesų, anot Komisijos, tik po šio skundo eksplicitinio arba implicitinio atmetimo Bendrajame Teisme galima pateikti ieškinį dėl žalos atlyginimo (žr. 2011 m. liepos 12 d. Sprendimo Komisija / Q, T‑80/09 P, EU:T:2011:347, 61 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

182

Antra, Komisija teigia, kad ieškovai negali pateikti prašymo atlyginti žalą, kurio objektas yra suma, kurią ieškovai turi grąžinti administracijai atmetus reikalavimus, kuriais siekiama, kad būtų panaikintas sprendimas dėl nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo (žr. 1991 m. sausio 24 d. Spendimo Latham / Komisija, T‑27/90, EU:T:1991:5, 38 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taigi ji ginčija prašymo, susijusio su turtinės žalos pirmos dalies atlyginimu, priimtinumą.

183

Pirma, ieškovai teigia, kad prašymas atlyginti neturtinę žalą yra priimtinas tiek, kiek jis grindžiamas aktų, kuriuos jie prašo panaikinti, tiesioginėmis pasekmėmis. Iš tiesų būtent dėl administracijos vėlavimo nustatyti jų teises ir priimti sprendimą dėl nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo atsirado žala, kuri nulėmė ieškovų šeiminės situacijos padarymą pažeidžiamos ir kurią jie prašo atlyginti. Ši žala atsirado dėl jų emocinių ir socialinių ryšių susilpninimo ir destabilizavimo dėl gyvenamosios vietos pakeitimo praeityje arba ateityje, jeigu A. Spagnolli būtų priverstas dėl naujų ekonominių sąlygų grįžti į AD 12 lygio pareigūno darbo vietą Komisijoje Briuselyje. Minėta žala lygi skirtumui tarp darbo užmokesčio, kurį A. Spagnolli gavo būdamas AD 9 lygio pareigūnu, ir darbo užmokesčio, kurį jis būtų gavęs likęs AD 12 lygio pareigūnu vienus metus, nes metai yra pagrįstas laikas priimti ir įgyvendinti sprendimą keisti darbo ir gyvenamąją vietą.

184

Antra, dėl turtinės žalos dalies, kuri atitinka sprendimo dėl nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo sumą, ieškovai teigia, kad Komisijos nurodytoje jurisprudencijoje ieškovas neginčija jo nenaudai priimto akto ir pareiškia ieškinį dėl žalos, kilusios dėl minėto akto, atlyginimo, o taip nėra šioje byloje, nes dėl ieškovų nenaudai priimtų aktų, t. y. Pranešimo Nr. 3 ir sprendimo dėl nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo, yra pareikštas ieškinys dėl panaikinimo.

185

Pirma, dėl pagrindo, paremto prašymo atlyginti neturtinę žalą nepriimtinumu, primintina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniais nustatytoje teisių gynimo priemonių sistemoje ieškinys dėl žalos atlyginimo, kuris yra savarankiška teisių gynimo priemonė, palyginti su ieškiniu dėl panaikinimo, yra priimtinas, tik jeigu prieš jį pareiškiant buvo įvykdyta Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytas nuostatas atitinkanti ikiteisminė procedūra. Ši procedūra skiriasi atsižvelgiant į tai, ar žalą, kurią atlyginti prašoma, lėmė asmens nenaudai priimtas aktas, kaip jis suprantamas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, ar ją lėmė kiti nei sprendimas administracijos veiksmai. Pirmuoju atveju suinteresuotasis asmuo per nustatytą terminą turi kreiptis į paskyrimų tarnybą ir apskųsti atitinkamą aktą. Antruoju atveju administracinė procedūra turi būti pradėta pagal PTN 90 straipsnio 1 dalį paduodant prašymą dėl žalos atlyginimo. Tik eksplicitinis arba implicitinis tokio prašymo atmetimas yra laikomas asmens nenaudai priimtu aktu, dėl kurio gali būti paduotas skundas, ir tiktai priėmus implicitinį ar eksplicitinį sprendimą atmesti šį skundą galima kreiptis į Bendrąjį Teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo (šiuo klausimu žr. 2012 m. liepos 12 d. Sprendimo Komisija / Nanopoulos, T‑308/10 P, EU:T:2012:370, 33 punktą; taip pat žr. 2010 m. gegužės 11 d. Sprendimo Nanopoulos / Komisija, F‑30/08, EU:F:2010:43, 83 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

186

Taigi neturtinė žala, kurią prašo atlyginti ieškovai, kilo dėl tariamo Komisijos vėlavimo priimti sprendimą dėl jų teisių ir juos informuoti apie sprendimą dėl nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo, t. y. kaip teisingai nurodo Komisija, administracijos elgesio – sprendimo nepriėmimo, kuris nėra susijęs tiesioginiu ryšiu su ieškovų prašomų panaikinti sprendimų turiniu. Be to, iš jurisprudencijos matyti, kad vėlavimas iš principo nėra asmens nenaudai priimtas aktas (šiuo klausimu žr. 2010 m. gegužės 11 d. Sprendimo Nanopoulos / Komisija, F‑30/08, EU:F:2010:43, 99 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

187

Vadinasi, ieškovai turėjo laikytis dviejų etapų ikiteisminės procedūros, primintos šio sprendimo 185 punkte, t. y. pateikti prašymą atlyginti žalą, kaip jis suprantamas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį, ir tada pateikti skundą dėl sprendimo atmesti prašymą atlyginti žalą.

188

Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad, kaip teisingai teigia Komisija, nebuvo laikytasi dviejų etapų ikiteisminės procedūros, numatytos Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

189

Taigi reikia atmesti kaip nepriimtiną ieškovų prašymą atlyginti neturtinę žalą.

190

Antra, kiek tai susiję su prašymo atlyginti turtinę žalą, kuri atitinka ieškovų grąžintiną sumą administracijai, jeigu bus atmesti reikalavimai panaikinti sprendimą dėl nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo, nepriimtinumu grindžiamu prieštaravimu, nebereikia priimti sprendimo dėl minėto prašymo priimtinumo. Iš tikrųjų, pirma, sprendimas dėl nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo nagrinėjamu atveju buvo panaikintas. Antra, ieškinyje patys ieškovai aiškiai nurodo, kad „ši turtinės žalos dalis“ praranda prasmę panaikinus sprendimą dėl nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo (žr. šio sprendimo 178 punktą). Taigi prašymas atlyginti turtinės žalos pirmą dalį turi būti laikomas papildomu, palyginti su prašymu panaikinti sprendimą dėl nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo.

191

Dėl tų pačių priežasčių, kurios išdėstytos šio sprendimo 190 punkte, nebereikia priimti sprendimo dėl ieškovų prašymo dėl turtinės žalos pirmos dalies atlyginimo pagrįstumo.

192

Dėl prašymo atlyginti turtinės žalos antrą dalį ieškovai pateikia argumentus, kuriais siekiama įrodyti administracijos atsakomybės buvimą (žr. šio sprendimo 172–179 punktus), ir prašo atlyginti turtinės žalos antrą dalį (žr. šio sprendimo 177 punktą), kuri atitinka skirtumą tarp pensijų sumos, nustatytos pranešimuose Nr. 2 ir Nr. 3, nuo pastarojo pranešimo įsigaliojimo dienos iki momento, kai šeima galės įsikurti ankstesnėje rezidavimo vietoje, ir jie mano, jog šis laikotarpis atitinka vienus metus nuo šios bylos išnagrinėjimo.

193

Komisija tvirtina, kad ieškovai neįrodė, jog administracijos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygos šiuo atveju yra įvykdytos. Pirma, ji teigia, kad dėl neteisėto elgesio atsiradusio principų ir įsipareigojimų, kuriais remiasi ieškovai, pažeidimo pažymėtina, jog ji turėjo „susijusią kompetenciją“, dėl kurios turėjo priimti sprendimą dėl nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo, jei buvo laikomasi penkerių metų termino ir buvo laikytasi visų sąlygų, nurodytų Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnyje. Individualios aplinkybės, kaip antai apdairus suinteresuotojo asmens elgesys arba pasekmės, kurių galėjo sukelti klaidingai apskaičiuotos pensijos renkantis, kur gyventi, negali kliudyti priimti tokį sprendimą. Pasirinkimas prašyti būti perkeltam dirbti į Parmą gerokai prastesnėmis su darbo užmokesčiu susijusiomis sąlygomis nei turėtos dirbant pirminėje darbo vietoje Briuselyje buvo padarytas išimtinai A. Spagnolli sprendimu. Be to, A. Spagnolli buvo daug kartų išklausytas administracijos, kuri pagal gero administravimo principą greitai atsakydavo į jo prašymus, kaip tai matyti iš jų susirašinėjimo. Taip pat pažymėtina, kad tariamas rūpestingumo pareigos pažeidimas nėra pagrįstas ir dėl jo skundžiamas aktas negali būti neteisėtas, nes pagal jurisprudenciją ši pareiga negali bet kokiu atveju nukrypti nuo teisėtumo principo (2012 m. spalio 23 d. Sprendimo Eklund / Komisija, F‑57/11, EU:F:2012:145, 83 punktas). Be to, tariamų teisėtų lūkesčių dėl teisių į pensiją apskaičiavimo nekintamumo negalėjo kilti nesant Komisijos tikslių garantijų ir dėl to, kad pranešimuose, kuriuose pateikti teisių į pensiją apskaičiavimai, visada buvo nurodoma, jog pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 41 straipsnį paskyrimų tarnyba pasilieka teisę atlikti visus patikrinimus ir prireikus persvarstyti savo sprendimą galbūt atgaline data, remdamasi turima informacija. Galiausiai, kadangi Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnyje nustatytos sąlygos sprendimui dėl nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo priimti buvo įvykdytos, ieškovai negali teigti, kad sprendimas yra neteisėtas.

194

Antra, nėra jokio priežastinio ryšio tarp, pirma, sprendimo dėl nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo ir jo įvykdymo ir, antra, ieškovų pasirinkimo, kur gyventi, kuris galėjo jiems sukelti žalos, kaip jie teigia. Iš tiesų A. Spagnolli laisvai nusprendė persikelti į Parmą ir, kadangi jo perkėlimas buvo numatytas ribotam penkerių metų laikotarpiui, jo grįžimas į Briuselį ir tariamai žalingos pasekmės vaikams, kiek tai susiję su socialiniais ir emociniais ryšiais, galėjo būti numatytos. Tariama žala negali būti susijusi su galimu neteisėtu Komisijos elgesiu. Taigi, kadangi nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimas atliekamas pagal grafiką, ieškovai negali teigti, kad toks grąžinimas būtų toks sunkus, jog A. Spagnolli būtų priverstas nutraukti darbą Parmoje.

195

Pagal nusistovėjusią jurisprudenciją tam, kad būtų pripažintas pagal SESV 270 straipsnį pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumas, turi būti patenkintos kelios sąlygos, t. y. veiksmai, kuriais kaltinamos institucijos, turi būti neteisėti, žala turi būti reali ir turi egzistuoti priežastinis ryšys tarp nurodytų veiksmų ir žalos (1994 m. birželio 1 d. Sprendimo Komisija / Brazzelli Lualdi ir kt., C‑136/92 P, EU:C:1994:211, 42 punktas ir 2008 m. vasario 21 d. Sprendimo Komisija / Girardot, C‑348/06 P, EU:C:2008:107, 52 punktas). Šios trys sąlygos yra kumuliacinės. Vienos iš jų nebuvimo pakanka ieškiniui dėl žalos atlyginimo atmesti.

196

Be to, institucijų deliktinė atsakomybė, kai jos atsiradimo klausimas keliamas remiantis SESV 270 straipsnio nuostatomis, gali kilti vien dėl asmens nenaudai priimto akto ar kito nei sprendimas veiksmo neteisėtumo, ir nėra reikalo nagrinėti, ar tai yra pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas (žr. 2010 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Komisija / Petrilli, T‑143/09 P, EU:T:2010:531, 46 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2010 m. gegužės 11 d. Sprendimo Nanopoulos / Komisija, F‑30/08, EU:F:2010:43, 131 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

197

Pagal suformuotą jurisprudenciją žala, kurią atlyginti prašoma ieškinyje dėl Sąjungos deliktinės atsakomybės, turi būti reali ir tikra, o tai turi įrodyti ieškovas (žr. 2006 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Agraz ir kt. / Komisija, C‑243/05 P, EU:C:2006:708, 27 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Jis turi pateikti patikimų įrodymų tiek dėl jo nurodytos žalos egzistavimo, tiek dėl jos dydžio (žr. 1997 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Blackspur DIY ir kt. / Taryba ir Komisija, C‑362/95 P, EU:C:1997:401, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

198

Nagrinėjamu atveju ieškovai teigia, kad dėl šio nepagrįsto vėlavimo, Pranešimo Nr. 3 ir sprendimo dėl nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo priėmimo atgaline data pasikeitė ekonominės sąlygos, dėl kurių Spagnolli šeima priėmė sprendimą gyventi Parmoje ir jo nepakeitė.

199

Tačiau kadangi sprendimas dėl nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo buvo panaikintas, Pranešimas Nr. 3 nesukels pasekmių atgaline data. Taigi ieškovai negali teigti patyrę žalos dėl jų ekonominių sąlygų pasikeitimo laikotarpiu nuo Pranešimo Nr. 2 priėmimo iki Pranešimo Nr. 3 priėmimo. Be to, dėl laikotarpio priėmus Pranešimą Nr. 3 pažymėtina, kad prašymu atlyginti žalą, atitinkančią skirtumą tarp pensijos, nustatytos Pranešime Nr. 2, ir pensijos, nustatytos Pranešime Nr. 3, skaičiuojamą metus (žr. šio sprendimo 192 punktą), jeigu jis būtų patenkintas, būtų iš dalies apeitas ieškinio dėl panaikinimo, pareikšto dėl pastarojo pranešimo, atmetimas. Iš tiesų minėtas ieškinio atmetimas reiškia, kad ieškovų teisės į pensiją bus apskaičiuojamos nuo Pranešimo Nr. 3 priėmimo dienos remiantis šiuo pranešimu. Todėl šis prašymas atlyginti žalą yra nepriimtinas.

200

Bet kokiu atveju, kaip bus įrodyta vėliau, tiek, kiek ieškovų neva patirta žala kyla tiesiogiai iš jų pasirinkimo, kur gyventi, o ne iš administracijos klaidingo elgesio, priežastinis ryšys tarp šio elgesio ir minėtos žalos nėra pakankamai tiesioginis, kad būtų galima manyti, jog kilo Komisijos deliktinė atsakomybė.

201

Pirma, kaip teisingai tvirtina Komisija, A. Spagnolli buvo perkeltas į Parmą jo paties prašymu ir perkėlimas buvo numatytas penkerių metų laikotarpiui. Be to, sprendimas perkelti A. Spagnolli į Parmą buvo priimtas 2011 m. spalio 10 d. (žr. šio sprendimo 19 punktą), t. y. 2011 m. liepos 29 d. jau priėmus Pranešimą Nr. 1 (žr. šio sprendimo 18 punktą), kuriame buvo klaidingai nustatytos ieškovų teisės į pensiją, kaip tai tvirtina patys ieškovai ir kaip tai matyti iš to, kad 2012 m. balandžio 17 d. buvo priimti pranešimai Nr. 1a ir Nr. 2. Darytina išvada, kad pasirinkimas persikelti į Parmą, perkelti vaikus gyventi kitur laikinai remiantis perkėlimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir susitikti su kitokiomis gyvenimo ir darbo užmokesčio sąlygomis, palyginti su prieš minėtą perkėlimą buvusiomis sąlygomis, nepriklausė nuo jokio ieškovų teisių į pensiją vertinimo arba peržiūrėjimo. Be to, galimybė bet kada peržiūrėti ieškovų teises pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 41 straipsnį buvo aiškiai nurodyta visuose administracijos pranešimuose ir tai leidžia atmesti ieškovų argumentus, kad jie galėjo remtis ekonominių sąlygų stabilumu.

202

Antra, anot ieškovų, buvo pasirinkta likti Parmoje, kas tariamai buvo žalinga ieškovų ekonominėms sąlygoms, remiantis 2012 m. balandžio 17 d. priimtu Pranešimu Nr. 2 (žr. šio sprendimo 20 punktą). Be to, kaip taip pat teigia ieškovai, administracijos neteisėtas vėlavimas prasidėjo paėjus metams po šio pranešimo priėmimo, kaip tai matyti iš jų argumentų, pagal kuriuos vidaus patikrinimo procedūra turi baigtis priimant aktą dėl ištaisymo ir nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo ir neturi viršyti metų.

203

Vis dėlto ieškovai negali teigti, kad dėl administracijos neteisėto vėlavimo buvo padarytas jų „žalingas“ pasirinkimas likti Parmoje, dėl kurio atsirado žala, kuri, kaip jie mano, lygi skirtumui tarp to, ką jie būtų gavę pagal Pranešimą Nr. 2, ir to, ką jie gavo pagal Pranešimą Nr. 3. Iš tiesų reikia konstatuoti, kad jeigu skundžiami aktai būtų priimti per tariamą vienų metų „pagrįstą terminą“ skaičiuojant nuo Pranešimo Nr. 2 priėmimo, tai reikštų, kad būtų užkirstas kelias ieškovų nepalankių ekonominių sąlygų pakeitimui ir jie nebūtų galėję gauti „nepagrįstos naudos“ dėl Pranešimo Nr. 2 taikymo trejus metus. Darytina išvada, kad net jei būtų pripažinta, kad Pranešimas Nr. 3 ir sprendimas dėl nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo buvo priimtas pavėluotai, šis vėlavimas nesukėlė ieškovams jų nurodomos žalos.

204

Nesant priežastinio ryšio tarp administracijos elgesio ir tariamos žalos, Komisija negali būti atsakinga už ją, todėl prašymas atlyginti turtinės žalos antrą dalį atmetamas.

205

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau byloje T‑599/16, reikia panaikinti sprendimą dėl nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo ir atmesti likusią ieškinio dalį.

206

Kadangi sprendimas dėl nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo panaikintas, Komisija privalo padaryti atitinkamas išvadas dėl šio teismo sprendimo dėl panaikinimo, ypač kiek tai susiję su sumomis, kurios buvo atskaitytos pagal A. Spagnolli darbo užmokesčio lapelį. Vis dėlto kadangi ieškinys dėl Pranešimo Nr. 3 panaikinimo buvo atmestas, ieškovų teisės į pensiją lieka nustatytos šiame pranešime nuo jo priėmimo dienos iki galimo pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 41 straipsnį Komisijos priimsimo naujo sprendimo dėl jų teisių į pensiją peržiūrėjimo.

207

Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Vis dėlto pagal šio reglamento 134 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

208

Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į bylų sąsaja, kuria buvo pateisintas jų sujungimas, ir į tai, kad ieškovai laimėjo bylą T‑568/16 ir kad byloje T‑599/16 Komisija yra laimėjusi bylą šalis dėl esmės, kiek tai susiję su prašymu dėl panaikinimo, atsižvelgiant į nagrinėtas aplinkybes, būtų teisinga nuspręsti, kad kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas kiekvienoje iš bylų (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2011 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Jones ir kt. / Komisija, T‑320/07, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:686, 158 punktą).

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija)

nusprendžia:

Teisinė sistema

Ginčo aplinkybės

Procedūra

Šalių reikalavimai

Dėl teisės

Byla T‑568/16

Dėl priimtinumo

Dėl esmės

– Dėl trečiojo pagrindo

– Dėl pirmojo pagrindo

Byla T‑599/16

Dėl reikalavimo dėl panaikinimo

– Dėl pirmojo pagrindo

– Dėl antrojo pagrindo

Dėl reikalavimų atlyginti žalą

– Dėl priimtinumo

– Dėl esmės

Dėl bylinėjimosi išlaidų