–

DOCERAM GmbH, atstovaujamos Rechtsanwalt M. Bergermann ir Patentanwalt P. Rätsch,

–

CeramTec GmbH, atstovaujamos Rechtsanwälte M. A. Mittelstein ir A. Bothe,

–

Graikijos vyriausybės, atstovaujamos G. Alexaki,

–

Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos J. Kraehling ir G. Brown, padedamos baristerio B. Nicholson,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos J. Samnadda ir T. Scharf,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (OL L 3, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 142) 8 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant DOCERAM GmbH ir Ceramtec GmbH ginčą dėl Bendrijos dizaino pažeidimo.

3

Reglamento Nr. 6/2002 5, 7 ir 10 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

<…>

<…>

4

Minėto reglamento 3 straipsnyje nustatyta:

„Šiame reglamente:

<…>“

5

Reglamento Nr. 6/2002 4 straipsnio „Apsaugos reikalavimai“ 1 dalyje numatyta:

„Dizainas pagal Bendrijos dizainą saugomas atsižvelgiant į tai, ar jis yra naujas ir ar turi individualių savybių.“

6

Šio reglamento 5 straipsnyje „Naujumas“ nustatyta:

„1.   Dizainas laikomas nauju, jeigu joks kitas tapatus dizainas netapo prieinamas visuomenei <…>

<…>

2.   Dizainai laikomi tapačiais, jei jų savybės skiriasi tik neesminėmis detalėmis.“

7

Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnyje „Individualios savybės“ nustatyta:

„1.   Dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, jeigu jo bendras įspūdis informuotam vartotojui skiriasi nuo bendro įspūdžio, kurį tokiam vartotojui padaro bet koks kitas dizainas, kuris tapo prieinamas visuomenei <…>

<…>“

8

To paties reglamento 8 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Bendrijos dizainas negalioja, jeigu gaminio išvaizdos savybes lemia tik jo techninė funkcija.“

9

To paties reglamento 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Bendrijos dizaino teikiama apsauga saugo bet kokį dizainą, kuris informuotam vartotojui nesudaro skirtingo bendro įspūdžio.“

10

DOCERAM yra bendrovė, gaminanti inžinerinės keramikos detales. Ji tiekia, be kita ko, suvirinimo centravimo kaiščius automobilių, tekstilės įrenginių ir mechaninės statybos pramonei. Ji yra ne vieno registruoto Bendrijos dizaino, pagal kurį saugomi trijų skirtingų geometrinių formų suvirinimo centravimo kaiščiai, kurių kiekvienas gaminamas šešių skirtingų rūšių, savininkė.

11

CeramTec taip pat gamina ir parduoda suvirinimo centravimo kaiščius, kurie yra tokie pat, kaip ir saugomi DOCERAM priklausančio dizaino.

12

Nurodžiusi savo teisių į Bendrijos dizainą pažeidimą, DOCERAM pareiškė Landgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apygardos teismas, Vokietija) ieškinį CeramTec dėl veiksmų nutraukimo; pastaroji pateikė priešieškinį dėl ginčijamo dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia, motyvuodama tuo, kad atitinkamų gaminių išvaizdos savybes lemia tik jų techninė funkcija.

13

Landgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apygardos teismas) atmetė DOCERAM ieškinį ir pripažino ginčijamo dizaino registraciją negaliojančia motyvuodamas tuo, kad nesuteikiama to dizaino apsauga pagal Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalį.

14

DOCERAM apskundė tokį sprendimą Oberlandesgericht Düsseldorf (Diuseldorfo aukštesnysis apygardos teismas, Vokietija). Pastarasis teismas visų pirma nurodo, kad, viena vertus, nagrinėjamas dizainas yra naujas ir turi individualių savybių, ir, kita vertus, yra atitinkamas alternatyvus centravimo kaiščių dizainas, kuris nėra saugomas pagal Bendrijos dizaino teisės aktus. Todėl, minėto teismo teigimu, būtina nustatyti, ar šio alternatyvaus dizaino buvimas leidžia daryti išvadą, kad atitinkamoms minėtų gaminių išvaizdos savybėms netaikoma Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalis, ar reikia dar ir patikrinti, ar techninė funkcija yra vienintelis veiksnys, lemiantis minėtas savybes.

15

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad jurisprudencijoje ir doktrinoje galima rasti skirtingų nuomonių šiuo klausimu. Kai kurių nuomonių šalininkai teigia, kad vienintelis Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalies taikymo kriterijus yra alternatyvaus dizaino, galinčio užtikrinti tą pačią techninę funkciją, buvimas, kuris rodo, kad ginčijamo dizaino nenulėmė vien jo techninė funkcija, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą. Remiantis priešinga nuomone, minėta nuostata gali būti taikoma, kai skirtingas gaminio išvaizdos savybes lemia tik poreikis rasti techninį sprendimą, o estetiniai motyvai neturi jokios reikšmės. Taigi šiuo atveju nėra jokios kūrybinės veiklos, kuri nusipelnytų pagal dizaino teisę teikiamos apsaugos.

16

Šiomis aplinkybėmis Oberlandesgericht Düsseldorf (Diuseldorfo aukštesnysis apygardos teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

17

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad, siekiant įvertinti, ar gaminio išvaizdos savybes lemia tik jo techninė funkcija, alternatyvaus dizaino buvimas turi lemiamą reikšmę, o gal turi būti nustatyta, jog ši funkcija yra vienintelis veiksnys, nulemiantis šias savybes.

18

Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Bendrijos dizainas negalioja, jeigu gaminio išvaizdos savybes lemia tik jo techninė funkcija.

19

Kiek tai susiję su žodžių junginiu „gaminio išvaizdos savybes lemia tik jo techninė funkcija“, nei Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalyje, nei kitose šio reglamento nuostatose, nei 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/71/EB dėl teisinės dizaino apsaugos (OL L 289, 1998, p. 28; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 21 t., p. 120), iš kurios, kaip savo išvados 36 punkte nurodė generalinis advokatas, perimtas Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalies turinys, nepatikslinta, ką reiškia šis žodžių junginys. Be to, šiame reglamente ir šioje direktyvoje, kiek tai susiję su šiam žodžių junginiui teiktina reikšme, nedaroma nuorodos į nacionalinę teisę.

20

Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją iš vienodo Sąjungos teisės taikymo reikalavimo matyti, kad kai Sąjungos teisės nuostatoje aiškiai nedaroma nuorodos į valstybių narių teisę dėl konkrečios sąvokos, ji visoje Europos Sąjungoje paprastai turi būti aiškinama savarankiškai ir vienodai, atsižvelgiant ne tik į konkrečios nuostatos formuluotę, bet ir į jos kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslą (2012 m. liepos 19 d. Sprendimo A, C‑33/11, EU:C:2012:482, 27 punktas ir 2017 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Schottelius, C‑247/16, EU:C:2017:638, 31 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

21

Taigi žodžių junginys „gaminio išvaizdos savybes lemia tik jo techninė funkcija“ yra savarankiška Sąjungos teisės sąvoka, kuri visose valstybėse narėse turi būti aiškinama vienodai.

22

Visų pirma, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalies formuluote, reikia konstatuoti, kad, kadangi šioje nuostatoje nėra minėto žodžių junginio apibrėžties, joje nenustatyta jokio kriterijaus, skirto įvertinti, ar atitinkamo gaminio išvaizdos savybes lemia tik jo techninė funkcija. Todėl nei iš šio straipsnio, nei iš jokios kitos šio reglamento nuostatos nematyti, kad alternatyvaus dizaino, kuris leidžia užtikrinti tą pačią techninę funkciją, kaip antai nagrinėjamo gaminio funkciją, buvimas būtų vienintelis kriterijus, lemiantis šio straipsnio taikymą.

23

Be to, kalbant apie Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalies kontekstą, reikia pažymėti, kad ši nuostata įtvirtinta šio reglamento II antraštinės dalies 1 skirsnyje „Apsaugos reikalavimai“ ir susijusi su atveju, kai Bendrijos dizainas nesuteikia apsaugos gaminio išvaizdos savybėms, kai jas lemia tik šio gaminio techninė funkcija. Remiantis šio reglamento 10 konstatuojamąja dalimi, apsaugos šiuo atveju nesuteikimas nereiškia, kad dizainas privalo turėti estetinę vertę. Todėl, kaip savo išvados 27 punkte pažymėjo generalinis advokatas, nebūtina, jog nagrinėjamo gaminio išvaizda turėtų estetinį aspektą, kad galėtų būti saugoma pagal minėtą reglamentą.

24

Vis dėlto Reglamento Nr. 6/2002 3 straipsnio a punkte „dizainas“ apibrėžiamas kaip viso gaminio ar jo dalies vaizdas, susidarantis dėl paties gaminio ir (arba) jo ornamentikos, specifinių linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir (arba) medžiagų savybių. Be to, šio reglamento 6 straipsnio 1 dalis dėl individualių dizaino savybių, kurios yra vienas iš apsaugos reikalavimų, ir minėto reglamento 10 straipsnio 1 dalis dėl apsaugos apimties atitinkamai yra susijusios su „bendru įspūdžiu“ ir „bendru [vizualiu] įspūdžiu“, kurį šis dizainas daro informuotam vartotojui.

25

Vadinasi, Reglamente Nr. 6/2002 numatytoje sistemoje išvaizda yra lemiamas dizaino elementas (2017 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Easy Sanitary Solutions ir EUIPO / Group Nivelles, C‑361/15 P ir C‑405/15 P, EU:C:2017:720, 62 punktas).

26

Pažymėtina, kad tokia išvada patvirtina tokį Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalies aiškinimą, jog pagal šią nuostatą netaikoma šiuo reglamentu suteikiama apsauga tuo atveju, jei būtinybė, kad atitinkamas gaminys atliktų techninę funkciją, yra vienintelis veiksnys, kuris lemia kūrėjo galimybę pasirinkti tam tikrą šio gaminio išvaizdos savybę, o kitokio pobūdžio motyvai – visų pirma tie, kurie susiję su minėto gaminio išvaizda, – neatlieka jokio vaidmens pasirenkant minėtą savybę.

27

Galiausiai tokį šios nuostatos aiškinimą patvirtina Reglamentu Nr. 6/2002 siekiamas tikslas.

28

Iš tiesų iš minėto reglamento 5 ir 7 konstatuojamųjų dalių matyti, kad jo tikslas – sukurti Bendrijos dizainą, kuris būtų tiesiogiai taikomas kiekvienoje valstybėje narėje ir saugomas visoje valstybių narių teritorijoje, ir skatinti naujoviškumą, naujų gaminių plėtrą ir investicijas į jų gamybą, suteikiant sustiprintą pramoninio dizaino apsaugą.

29

Visų pirma, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalimi, siejama su šio reglamento 10 konstatuojamąja dalimi, šia nuostata siekiama užtikrinti, kad technologinio naujoviškumo nevaržytų apsaugos suteikimas toms išvaizdos savybėms, kurias lemia vien gaminio techninė funkcija.

30

Vis dėlto, kaip savo išvados 40 ir 41 punktuose nurodė generalinis advokatas, jei pakaktų vien alternatyvaus dizaino, leidžiančio atlikti tą pačią funkciją, kaip antai nagrinėjamo gaminio funkciją, buvimo, kad nebūtų taikoma Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalis, negalima atmesti galimybės, kad ūkio subjektas galėtų kaip Bendrijos dizainą įregistruoti kelias galimas gaminio formas, apimančias šio gaminio išvaizdos savybes, kurias lemia vien jo techninė funkcija. Taip toks ūkio subjektas turėtų galimybę praktiškai įgyti minėto gaminio išimtinę apsaugą, lygiavertę tai, kurią suteikia patentas, ir jam nebūtų taikomi reikalavimai gauti tą patentą; be to, dėl to konkurentai negalėtų siūlyti gaminio, turinčio tam tikrų funkcinių savybių, arba apribotų galimus techninius sprendimus ir taip minėto 8 straipsnio 1 dalis netektų savo veiksmingumo.

31

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalį Bendrijos dizaino teisės apsauga nesuteikiama gaminio išvaizdos savybėms, kai kitokio pobūdžio motyvai – o ne būtinybė, kad minėtas gaminys atliktų savo techninę funkciją, – visų pirma tie, kurie susiję su vizualiu aspektu, neturėjo jokios reikšmės pasirenkant minėtas savybes, net jeigu ir yra kitas dizainas, leidžiantis užtikrinti tą pačią funkciją.

32

Taigi į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad siekiant įvertinti, ar gaminio išvaizdos savybes lemia tik jo techninė funkcija, turi būti nustatyta, kad ši funkcija yra vienintelis veiksnys, kuris lemia šias savybes; alternatyvaus dizaino buvimas neturi lemiamos reikšmės šiuo požiūriu.

33

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad, siekiant nustatyti, ar atitinkamas gaminio išvaizdos savybes lemia tik jo techninė funkcija, reikia remtis „objektyvaus stebėtojo“ suvokimu.

34

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Reglamente Nr. 6/2002 nepateikiama išsamios informacijos apie tai, kaip reikia įvertinti, ar atitinkamas gaminio išvaizdos savybes nulėmė jo techninė funkcija.

35

Be to, priešingai, nei nurodyta Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 1 dalyje ir 10 straipsnio 1 dalyje, kuriose aiškiai numatyta, kad vertinimas, kuris turi būti atliktas taikant šias nuostatas, grindžiamas bendru dizaino sukuriamu įspūdžiu „informuotam vartotojui“, minėto reglamento 8 straipsnio 1 dalyje nereikalaujama, kad taikant šią nuostatą būtina atsižvelgti į „objektyvaus stebėtojo“ suvokimą.

36

Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į Reglamentu Nr. 6/2002 siekiamą tikslą, t. y. kaip matyti iš šio sprendimo 28 punkto, tikslą sukurti Bendrijos dizainą, kuris būtų tiesiogiai taikomas ir saugomas visose valstybėse narėse, nacionalinis teismas, siekdamas nustatyti, ar atitinkamos gaminio išvaizdos savybės patenka į minėto reglamento 8 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, turi atsižvelgti į visas reikšmingas objektyvias kiekvienos bylos aplinkybes.

37

Kaip savo išvados 66 ir 67 punktuose iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, toks vertinimas visų pirma turi būti atliekamas atsižvelgiant į nagrinėjamą dizainą, į objektyvias aplinkybes, atskleidžiančias priežastis, dėl kurių buvo pasirinktos nagrinėjamo gaminio išvaizdos savybės, į informaciją apie jo naudojimą arba net į alternatyvaus dizaino, leidžiančio atlikti tą pačią techninę funkciją, buvimą, jeigu šios aplinkybės, ši informacija ar šis buvimas pagrįsti patikimais įrodymais.

38

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti: Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad siekdamas nustatyti, ar atitinkamas gaminio išvaizdos savybes lemia tik jo techninė funkcija, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, nacionalinis teismas turi atsižvelgti į visas reikšmingas objektyvias kiekvienos bylos aplinkybes. Šiuo požiūriu nereikia remtis „objektyvaus stebėtojo“ suvokimu.

39

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti tas teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia: