1

Apeliaciniu skundu Europos Komisija prašo panaikinti 2015 m. sausio 20 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Ispanija / Komisija (T‑109/12, EU:T:2015:29, nepaskelbtas Rink., toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo buvo panaikintas 2011 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendimas C(2011) 9992, kuriuo sumažinta Sanglaudos fondo parama šiems projektams: „Priemonės, skirtos pagrindinio plano dėl Estremadūros miesto kietųjų atliekų tvarkymo antram etapui įgyvendinti“ (CCI 2000.ES.16.C.PE.020), „Nuotekų nuleidimas: Chetafės vidurupio baseinas ir Arroyo Culebro žemupio baseinas (Tacho baseinas – asenizacija)“ (CCI 2002.ES.16.C.PE.002), „Išvalyto vandens panaudojimas Tenerifės Santa Kruso žaliosioms zonoms drėkinti“ (CCI 2003.ES.16.C.PE.003) ir „Techninė pagalba Algodoro savivaldybių asociacijos vandentiekio projektams nagrinėti ir rengti“ (CCI 2002.ES.16.C.PE.040; toliau – ginčijamas sprendimas).

2

1994 m. gegužės 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą (OL L 130, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 14 sk., 1 t., p. 9), iš dalies pakeisto 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1264/1999 (OL L 161, p. 57; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 14 sk., 1 t., p. 73) ir 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1265/1999 (OL L 161, p. 62; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 14 sk., 1 t., p. 78; toliau – iš dalies pakeistas Reglamentas Nr. 1164/94), 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Fondas finansiškai prisideda prie projektų, kurie padeda siekti Europos Sąjungos sutartyje nustatytų tikslų aplinkos apsaugos ir transeuropinių transporto infrastruktūros tinklų srityse valstybėse narėse, kurių bendrasis nacionalinis produktas (BNP), tenkantis vienam gyventojui ir nurodytas perkamosios galios paritetais, yra mažesnis nei 90 % Bendrijos vidurkio, ir kurios yra priėmusios programą [SESV 126] straipsnyje nustatytoms ekonominės konvergencijos sąlygoms įgyvendinti.“

3

Iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 1164/94 8 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Iš Fondo finansuojami projektai turi atitikti Sutarties nuostatas, pagal ją patvirtintas priemones ir Bendrijos politikos kryptis, tarp jų tas, kurios susijusios su aplinkos apsauga, transportu, transeuropiniais tinklais, konkurencija ir viešojo pirkimo sutarčių sudarymu.“

4

Iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 1164/94 12 straipsnyje nurodyta:

„1.   Neatmesdamos Komisijos atsakomybės už [Europos] Bendrijos [bendro] biudžeto vykdymą, valstybės narės pirmiausia įsipareigoja dėl projektų finansų kontrolės. Tuo tikslu priemones, kurių jos imasi, sudaro:

<…>

<…>“

5

Iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 1164/94 II priedo „Įgyvendinimo nuostatos“ H straipsnyje „Finansiniai koregavimai“ nustatyta:

6

2002 m. liepos 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1386/2002, nustatančio išsamias Reglamento Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl Sanglaudos fondo paramos valdymo ir kontrolės sistemų bei finansinių koregavimų atlikimo tvarkos (OL L 201, p. 5; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 14 sk., 1 t., p. 162), 18 straipsnyje nurodyta:

„1.   Laikas, per kurį atitinkama valstybė narė gali atsakyti į prašymą Reglamento (EB) Nr. 1164/94 II priedo H straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka pateikti savo pastabas, yra du mėnesiai, išskyrus deramai pagrįstus atvejus, kai Komisija gali sutikti nustatyti ir ilgesnį laiką.

2.   Jeigu Komisija siūlo atlikti finansinius koregavimus ekstrapoliavimo metodu arba nustačius vienodo dydžio sumą, valstybei narei yra suteikiama galimybė, tikrinant atitinkamus dokumentus, parodyti, kad tikrasis pažeidimo mastas buvo mažesnis nei buvo nustačiusi Komisija. Valstybė narė, susitarusi su Komisija, gali apriboti tokio patikrinimo mastą atitinkama tam tikrų dokumentų santykine dalimi arba atrinktais dokumentais.

Išskyrus deramai pagrįstus atvejus, laikas, nustatytas tokiam patikrinimui, neturi būti ilgesnis nei dar vienas dviejų mėnesių laikotarpis pasibaigus 1 dalyje minėtam dviejų mėnesių laikotarpiui. Tokio patikrinimo rezultatai yra tikrinami Reglamento (EB) Nr. 1164/94 II priedo H straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje nustatyta tvarka. Komisija atsižvelgia į visus valstybės narės per nustatytą terminą pateiktus įrodymus.

3.   Jeigu valstybė narė prieštarauja Komisijos pastaboms ir vyksta svarstymas Reglamento (EB) Nr. 1164/94 II priedo H straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje nustatyta tvarka, trijų mėnesių laikotarpis, per kurį Komisija gali priimti sprendimą to reglamento II priedo H straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, pradedamas skaičiuoti nuo svarstymo dienos.“

7

Iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 1164/94 II priedo H straipsnio 2 dalies formuluotė skiriasi pagal šios nuostatos kalbines versijas. Iš tiesų iš jos versijos prancūzų kalba, pagal kurią šalims nesusitarus Komisija nusprendžia „per tris mėnesius“, matyti, kad joje nurodytas trijų mėnesių terminas susijęs su sprendimo dėl finansinių koregavimų priėmimu. Tačiau kitose tos pačios nuostatos kalbinėse versijose šis trijų mėnesių terminas susijęs su susitarimo tarp šalių nebuvimu.

8

Remiantis Reglamento Nr. 1386/2002 18 straipsnio 3 dalimi, kurioje aiškiai nurodyta iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 1164/94 II priedo H straipsnio 2 dalis, Komisija pagal šio H straipsnio 2 dalį turi trijų mėnesių laikotarpį sprendimui dėl finansinio koregavimo priimti, o šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo posėdžio dienos. Remiantis visomis šio 18 straipsnio 3 dalies kalbinėmis versijomis matyti, kad nėra jokių neatitikimų dėl šios nuostatos formuluotės.

9

Iš dalies pakeistas Reglamentas Nr. 1164/94 taikytas 2000–2006 m. laikotarpiu. Reglamentas Nr. 1386/2002 pagal jo 1 straipsnį taikomas priemonėms, pirmą kartą patvirtintoms po 2000 m. sausio 1 d.

10

Pagal iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 1164/94 16 straipsnio 1 dalį šis reglamentas turėjo būti peržiūrėtas ne vėliau kaip 2006 m. gruodžio 31 d.

11

Taigi iš dalies pakeistas Reglamentas Nr. 1164/94 panaikintas 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1084/2006, įsteigiančiu Sanglaudos fondą ir panaikinančiu Reglamentą Nr. 1164/94 (OL L 210, p. 79).

12

Pagal Reglamento Nr. 1084/2006 5 straipsnį „šis reglamentas netrukdo tęsti ar keisti, taip pat visiškai arba iš dalies atšaukti projekto ar kita forma teikiamos paramos, kurią Komisija patvirtino remdamasi Reglamentu (EB) Nr. 1164/94, kuris ir toliau bus taikomas tai paramai ar projektams iki jų pabaigos“.

13

Remiantis Reglamento Nr. 1084/2006 6 straipsniu, iš dalies pakeistas Reglamentas Nr. 1164/94 panaikintas „[n]epažeidžiant [2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999 (OL L 210, p. 25),] 105 straipsnio 1 dalies ir šio reglamento 5 straipsnio nuostatų“.

14

Reglamento Nr. 1083/2006 100 straipsnyje „Procedūra“ išdėstyta:

„1.   Prieš priimdama sprendimą dėl finansinio koregavimo, Komisija pradeda procedūrą, informuodama valstybę narę apie savo preliminarias išvadas ir prašydama jos per du mėnesius pateikti savo pastabas.

Jeigu Komisija siūlo ekstrapoliacija grindžiamą finansinį koregavimą arba vienodo dydžio koregavimą, valstybei narei suteikiama galimybė įrodyti, nagrinėjant atitinkamus dokumentus, kad faktinis pažeidimo mastas buvo mažesnis nei nustatė Komisija. Gavusi Komisijos sutikimą, valstybė narė gali apriboti tyrimo mastą ir nagrinėti tik atitinkamų dokumentų dalį arba atrinktus dokumentus. Šiam tyrimui skirtas laikas negali viršyti dar vieno dviejų mėnesių laikotarpio, praėjus pirmoje pastraipoje nurodytiems dviems mėnesiams, išskyrus deramai pagrįstus atvejus.

2.   Komisija atsižvelgia į visus valstybės narės per 1 dalyje minėtą terminą pateiktus įrodymus.

3.   Jeigu valstybė narė nesutinka su Komisijos preliminariomis išvadomis, ji yra kviečiama į Komisijos posėdį, kuriame abi pusės, bendradarbiaudamos partnerystės pagrindu, stengiasi susitarti dėl pastabų ir darytinų išvadų.

4.   Susitarus, valstybė narė gali vėl panaudoti atitinkamus Bendrijos fondus laikantis 98 straipsnio 2 dalies antros pastraipos.

5.   Nesusitarus, Komisija priima sprendimą dėl finansinio koregavimo per šešis mėnesius nuo posėdžio datos, atsižvelgdama į visą procedūros metu pateiktą informaciją ir pastabas. Jei posėdis neįvyksta, šešių mėnesių laikotarpis pradedamas skaičiuoti praėjus dviems mėnesiams nuo Komisijos kvietimo išsiuntimo datos.“

15

Reglamento Nr. 1083/2006 105 straipsnyje „Pereinamojo laikotarpio nuostatos“ nurodyta:

„1.   Šis reglamentas neturi įtakos bendrai iš struktūrinių fondų finansuojamos paramos ar bendrai iš Sanglaudos fondo finansuojamo projekto tęstinumui ar keitimui, kuriuos patvirtino Komisija, remdamasi Reglamentais (EEB) Nr. 2052/88 <...>, (EEB) Nr. 4253/88 <...>, <...> Nr. 1164/94 <...> ir (EB) Nr. 1260/1999 arba bet kuriais kitais teisės aktais, kurie tai paramai taikomi 2006 m. gruodžio 31 d. ir kurie tai paramai ar atitinkamiems projektams taikomi ir po tos datos iki jų užbaigimo, įskaitant visos paramos ar projekto arba jų dalies atšaukimą.

2.   Priimdama sprendimus dėl veiksmų programų, Komisija atsižvelgia į visą bendrai iš struktūrinių fondų finansuojamą paramą ar visus bendrai iš Sanglaudos fondo finansuojamus projektus, Tarybos ar Komisijos patvirtintus prieš įsigaliojant šiam reglamentui ir turinčius finansinių pasekmių laikotarpiu, kurį apima tos veiksmų programos.

3.   Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 31 straipsnio 2 dalies, 32 straipsnio 4 dalies ir 37 straipsnio 1 dalies, automatiškai panaikinami įsipareigojimai išmokėti dalines bendrai finansuojamas iš [Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ar Europos socialinio fondo (ESF)] paramos sumas, Komisijos patvirtintas 2000 m. sausio 1 d.– 2006 m. gruodžio 31 d., dėl kurių per 15 mėnesių nuo finansavimo reikalavimus atitinkančių išlaidų galutinio termino, nurodyto sprendime, kuriuo skiriamos fondų lėšos, Komisijai nebuvo pateikta patvirtinta iš tikrųjų sumokėtų išlaidų ataskaita, galutinė įgyvendinimo ataskaita ir to reglamento 38 straipsnio 1 dalies f punkte nurodyta ataskaita, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo to termino, nuo kurio neteisėtai išmokėtos sumos turi būti grąžintos.

Apskaičiuojant sumą, kurios išmokėjimo įsipareigojimas turi būti automatiškai panaikintas, neatsižvelgiama į veiksmams arba programoms skirtas sumas, kurių mokėjimas buvo sustabdytas dėl stabdantį poveikį turinčio teisminio ar administracinio nagrinėjimo.“

16

Reglamento Nr. 1083/2006 108 straipsnio „Įsigaliojimas“ pirmoje ir antroje pastraipose nustatyta:

„Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1–16, 25–28, 32–40, 47–49, 52–54, 56, 58–62, 69–74, 103–105 ir 108 straipsniuose išdėstytos nuostatos taikomos nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos tik 2007–2013 m. laikotarpio programoms. Kitos nuostatos taikomos nuo 2007 m. sausio 1 d.“

17

Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 buvo panaikintas 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Reglamentas Nr. 1083/2006 (OL L 347, p. 320 ir klaidų ištaisymas OL L 200, 2016, p. 140).

18

Reglamento Nr. 1303/2013 145 straipsnyje nustatyta:

„1.   Prieš priimdama sprendimą dėl finansinės pataisos, Komisija pradeda procedūrą, informuodama valstybę narę apie preliminarias savo tyrimo išvadas ir prašydama jos per du mėnesius pateikti savo pastabas.

2.   Jeigu Komisija siūlo finansinę pataisą apskaičiuoti ekstrapoliuojant arba taikant fiksuotą dydį, valstybei narei suteikiama galimybė įrodyti, nagrinėjant atitinkamus dokumentus, kad faktinis pažeidimo mastas buvo mažesnis nei nustatė Komisija. Susitarusi su Komisija, valstybė narė gali nagrinėti tik atitinkamų dokumentų dalį arba atrinktus dokumentus. Išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, laikas, nustatytas tam nagrinėjimui, neturi būti ilgesnis nei dar vienas dviejų mėnesių laikotarpis pasibaigus 1 dalyje minėtam dviejų mėnesių laikotarpiui.

3.   Komisija atsižvelgia į visus valstybės narės per 1 ir 2 dalyse nurodytą terminą pateiktus įrodymus.

4.   Jeigu valstybė narė nesutinka su preliminariomis Komisijos išvadomis, ji yra kviečiama į Komisijos posėdį, siekiant užtikrinti, kad Komisija turėtų visą reikiamą informaciją ir pastabas išvadoms dėl finansinės pataisos taikymo pagrįsti.

5.   Pasiekus susitarimą ir nedarant poveikio šio straipsnio 7 daliai, valstybė narė gali dar kartą panaudoti atitinkamas fondų lėšas, laikydamasi 143 straipsnio 3 dalies.

6.   Norėdama taikyti finansines pataisas Komisija per šešis mėnesius nuo posėdžio dienos arba, jei valstybė narė sutinka po posėdžio pateikti tokią papildomą informaciją – nuo papildomos informacijos gavimo dienos įgyvendinimo aktu priima sprendimą. Komisija atsižvelgia į visą per procedūrą pateiktą informaciją ir pastabas. Jei posėdis neįvyksta, šešių mėnesių laikotarpis pradedamas skaičiuoti praėjus dviem mėnesiams nuo Komisijos kvietimo atvykti į posėdį išsiuntimo dienos.

7.   Jeigu vykdydama pareigas pagal 75 straipsnį Komisija arba Europos Audito Rūmai nustato pažeidimų, kurie rodo didelius valdymo ir kontrolės sistemų veiksmingo veikimo trūkumus, atliekamos finansinės pataisos, dėl kurių sumažėja fondų ir [Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF)] parama veiksmų programai.

Pirma pastraipa netaikoma, jei esama didelių valdymo ir kontrolės sistemų veiksmingo veikimo trūkumų, kurie prieš juos nustatant Komisijai arba Europos Audito Rūmams:

Didelių valdymo ir kontrolės sistemų veiksmingo veikimo trūkumų vertinimas grindžiamas taikytina teise, jei buvo pateikti atitinkami valdymo pareiškimai, metinės kontrolės ataskaitos ir audito nuomonės.

Priimdama sprendimą dėl finansinės pataisos, Komisija:

8.   Konkrečiai EJRŽF taikomose taisyklėse gali būti nustatytos papildomos procedūrinės taisyklės dėl finansinių pataisų, nurodytų 144 straipsnio 7 dalyje.“

19

Pagal Reglamento Nr. 1303/2013 154 straipsnio antrą pastraipą jo 145 straipsnis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

20

Faktinės bylos aplinkybės nurodytos skundžiamo sprendimo 1–9 punktuose ir jas galima apibendrinti taip, kaip nurodyta toliau.

21

2001 m. kovo 16 d. Sprendimu C(2001) 531, 2002 m. gruodžio 4 d. Sprendimu C(2002) 4269, 2003 m. gegužės 6 d. Sprendimu C(2003) 1545 ir 2002 m. gruodžio 27 d. Sprendimu C(2002) 4692 Komisija suteikė finansinę paramą iš Sanglaudos fondo lėšų keturiems Ispanijos Karalystės įgyvendintiems projektams.

22

Tai yra projektai:

23

Iš Ispanijos valdžios institucijų gavusi deklaraciją dėl kiekvieno iš šių projektų užbaigimo Komisija 2007 m. gegužės 29 d., 2008 m. birželio 9 d. ir 2009 m. gegužės 4 d. ir lapkričio 27 d. raštais joms pateikė pasiūlymą dėl užbaigimo, kiekvienu atveju įtraukusi finansinį koregavimą, pagrįstą taikomų teisės aktų viešųjų pirkimų srityje pažeidimais.

24

Ispanijos valdžios institucijoms nesutikus su šiais pasiūlymais dėl užbaigimo ir pateikus Komisijai papildomos informacijos šiuo klausimu, Komisija joms pateikė papildomas pastabas 2010 m. sausio 21 d. ir birželio 21 d. raštais prieš jas pakviesdama į 2010 m. liepos 14 d. posėdį.

25

Kadangi per šį posėdį šalims nepavyko susitarti dėl visų nurodytų klausimų, Ispanijos valdžios institucijos Komisijai pateikė naujos informacijos 2010 m. rugsėjo 15 ir 17 d. raštais.

26

2011 m. gruodžio 22 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą.

27

Šiame sprendime Komisija pirmiausia nurodė, kad atlikusi pateiktų dokumentų dėl nagrinėjamų projektų analizę nustatė pažeidimų, susijusių su Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais viešųjų pirkimų srityje.

28

Tada Komisija nurodė nustatytus pažeidimus. Pažeidimai yra tokie:

29

Atsižvelgiant į šiuos pažeidimus, ginčijamu sprendimu iš Sanglaudos fondo suteikta finansinė parama sumažinta tokiomis dalimis:

30

Ispanijos Karalystė pareiškė ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo. Šį ieškinį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2012 m. kovo 7 d.

31

Grįsdama ieškinį ji nurodė tris pagrindus, susijusius atitinkamai su Reglamento Nr. 1386/2002 18 straipsnio 3 dalies, iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 1164/94 II priedo H straipsnio pažeidimu ir teisėtų lūkesčių apsaugos principo nepaisymu.

32

Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą sprendimą.

33

Šiuo klausimu Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 22 punkte pirmiausia priminė, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, jog remiantis taikytinų teisės aktų sistemine analize darytina išvada, kad priimdama sprendimą dėl finansinio koregavimo, susijusio su Sanglaudos fondo lėšomis, nuo 2000 m. Komisija turi laikytis tam tikro termino, kurio trukmė skiriasi atsižvelgiant į taikytinas nuostatas (šiuo klausimu žr. 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑192/13 P, EU:C:2014:2156, 76, 82, 83, 93 ir 94 punktus ir 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑197/13 P, EU:C:2014:2157, 76, 82, 83, 93 ir 94 punktus).

34

Skundžiamo sprendimo 23–25 punktuose Bendrasis Teismas toliau nurodė, kad pagal kartu taikomas iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 1164/94 II priedo H straipsnio 2 dalies ir Reglamento Nr. 1386/2002 18 straipsnio 3 dalies nuostatas terminas, per kurį Komisija turi priimti sprendimą dėl finansinio koregavimo, yra trys mėnesiai nuo posėdžio dienos (2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑192/13 P, EU:C:2014:2156, 95 punktas ir 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑197/13 P, EU:C:2014:2157, 95 punktas). Jis nusprendė, kad pagal Reglamento Nr. 1083/2006 100 straipsnio 5 dalį Komisija priima sprendimą dėl finansinio koregavimo per šešis mėnesius po posėdžio, o jeigu posėdis neįvyko, šešių mėnesių laikotarpis prasideda po dviejų mėnesių nuo Komisijos kvietimo į posėdį atitinkamai valstybei narei išsiuntimo datos (2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑192/13 P, EU:C:2014:2156, 96 punktas ir 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑197/13 P, EU:C:2014:2157, 96 punktas). Jis taip pat priminė, kad pagal Reglamento Nr. 1303/2013 145 straipsnio 6 dalį Komisija turi priimti sprendimą per šešis mėnesius po posėdžio datos arba papildomos informacijos gavimo datos, kai valstybė narė sutinka pateikti šią informaciją po posėdžio, suprantant taip, kad neįvykus posėdžiui šešių mėnesių laikotarpis prasideda po dviejų mėnesių nuo Komisijos kvietimo į posėdį atitinkamai valstybei narei išsiuntimo (2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑192/13 P, EU:C:2014:2156, 97 punktas ir 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑197/13 P, EU:C:2014:2157, 97 punktas).

35

Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 26 ir 27 punktuose nurodė, kad nors Reglamentas Nr. 1265/1999, kuriuo iš dalies pakeistas Reglamentas Nr. 1164/94, įsigaliojo 2000 m. sausio 1 d., remiantis Reglamento Nr. 1083/2006 108 straipsnio antra pastraipa jo 100 straipsnis tapo taikytinas nuo 2007 m. sausio 1 d., įskaitant ankstesnes nei 2007–2013 m. laikotarpio programas. Be to, jis pažymėjo, jog tai atitinka principą, kad procedūros taisyklės taikomos iškart, kai tik įsigalioja (2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑192/13 P, EU:C:2014:2156, 98 punktas ir 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑197/13 P, EU:C:2014:2157, 98 punktas). Bendrasis Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Reglamento Nr. 1303/2013 154 straipsnio antrą pastraipą jo 145 straipsnis taikytinas nuo 2014 m. sausio 1 d. (2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑192/13 P, EU:C:2014:2156, 99 punktas ir 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑197/13 P, EU:C:2014:2157, 99 punktas).

36

Antra, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 28 punkte priminė, jog Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad jeigu Komisija nesilaiko šių terminų, tai yra esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimas, kurį Sąjungos teismas turi nagrinėti savo iniciatyva (žr. 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑192/13 P, EU:C:2014:2156, 103 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑197/13 P, EU:C:2014:2157, 103 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

37

Skundžiamo sprendimo 29 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad šiuo atveju posėdis įvyko 2010 m. liepos 14 d., o Komisija ginčijamą sprendimą priėmė 2011 m. gruodžio 22 d., ir tai reiškia, kad ši institucija nesilaikė šešių mėnesių termino, nustatyto Reglamento Nr. 1083/2006 100 straipsnio 5 dalyje.

38

Skundžiamo sprendimo 30 ir 31 punktuose Bendrasis Teismas pažymėjo, kad pirmiau nurodytos išvados nepaneigia Komisijos pateiktos pastabos atsakant į Bendrojo Teismo pateiktą klausimą dėl 2014 m. rugsėjo 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ispanija / Komisija (C‑192/13 P, EU:C:2014:2156) ir 2014 m. rugsėjo 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ispanija / Komisija (C‑197/13 P, EU:C:2014:2157), priimtų vykstant procesui Bendrajame Teisme, pasekmių šioje byloje. Minėtose pastabose Komisija nurodė, kad šiuose Teisingumo Teismo sprendimuose „nurodytas bendras termino, kuris prasideda nuo posėdžio dienos, egzistavimo principas, vis dėlto nenagrinėjant nei šios nuostatos, pagal kurią terminas pradedamas skaičiuoti nuo posėdžio dienos, santykio, nei ja siekiamo tikslo, nei galimo termino sustabdymo atvejo“. Šiuo klausimu ji tvirtino, kad Teisingumo Teismo argumentai, Bendrojo Teismo priminti skundžiamo sprendimo 22–27 punktuose, taikytini tik „įprastu“ atveju, kai konkrečios valstybės narės pozicija yra galutinai nustatyta Komisijos surengto posėdžio dieną, t. y. tokiu atveju, kai Komisija turi visus argumentus ir faktines aplinkybes, kuriuos nurodo konkreti valstybė narė grįsdama savo poziciją, ir dėl to gali priimti sprendimą. Tačiau Komisija dažnai sutinka tęsti dialogą po posėdžio konkrečios valstybės narės prašymu ir atsižvelgdama į šios valstybės interesus, o tokiu atveju reiktų nuspręsti, kad dialogo tęsimas tarp šalių nutraukia terminą, Komisijai nustatytą sprendimui priimti, ir kad šis terminas pradedamas skaičiuoti tik pabaigus šį dialogą.

39

Bendrasis Teismas atmetė šiuos argumentus dėl motyvų, nurodytų skundžiamo sprendimo 32–36 punktuose.

40

Pirma, Komisija pati pripažino, kad šiuo atveju Reglamento Nr. 1083/2006 100 straipsnio 5 dalis ratione temporis taikytina nagrinėjamu atveju.

41

Antra, kaip matyti iš 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Ispanija / Komisija (C‑192/13 P, EU:C:2014:2156) ir 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Ispanija / Komisija (C‑197/13 P, EU:C:2014:2157), šia nuostata ji bendrai įpareigota priimti sprendimą dėl finansinio koregavimo per šešis mėnesius nuo surengto posėdžio, kuriame dalyvauja konkreti valstybė narė. Joje numatyta tik viena šios taisyklės išimtis, t. y. kai posėdis neįvyksta. Tačiau joje nenumatyta leidžianti nukrypti nuostata, taikytina tuo atveju, kai Komisija ir atitinkama valstybė narė pageidauja tęsti dialogą pasibaigus posėdžiui. Taigi ji skiriasi nuo Reglamento Nr. 1303/2013 145 straipsnio 6 dalies, kurioje aiškiai nurodytas Komisijos numatytas atvejis, bet kuri taikytina tik nuo 2014 m. sausio 1 d.

42

Trečia, sistemiškai aiškinant nagrinėjamas nuostatas, taikytas Teisingumo Teismo, aiškiai matyti, kad nors Komisijai nustatytas terminas priimti sprendimą taikytinais teisės aktais buvo keistas kelis kartus, Sąjungos teisės aktų leidėjas kiekvieną kartą siekė nustatyti jai konkretų terminą, manydamas, kad ir Sąjungos, ir jos valstybių narių interesus atitinka tai, kad finansinio koregavimo procedūra būtų nuspėjama, o tai reiškia, kad galutinis sprendimas turi būti priimtas per nustatytą terminą, paliekant Komisijai pakankamai laiko priimti šį sprendimą (šiuo klausimu žr. 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑192/13 P, EU:C:2014:2156, 84–86 ir 88 punktus ir 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑197/13 P, EU:C:2014:2157, 84–86 ir 88 punktus).

43

Remiantis šiais argumentais darytina išvada, kad net jeigu Komisija ir atitinkama valstybė narė susitaria tęsti dialogą po posėdžio, galutinis sprendimas dėl finansinio koregavimo turėtų būti priimtas per šešių mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo posėdžio datos bet kuriuo atveju, kai Reglamento Nr. 1083/2006 100 straipsnio 5 dalis taikytina ratione temporis, skirtingai nuo atvejo, patenkančio į Reglamento Nr. 1303/2013 145 straipsnio 6 dalies taikymo sritį.

44

Ketvirta, iš 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Ispanija / Komisija (C‑192/13 P, EU:C:2014:2156, 10–12 punktai) ir 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Ispanija / Komisija (C‑197/13 P, EU:C:2014:2157, 10–12 punktai) matyti, kad dialogas tarp šalių buvo tęsiamas pasibaigus posėdžiui dviejose nagrinėtose bylose ir kad Komisija priėmė ginčijamą sprendimą šiose bylose greičiau nei per šešis mėnesius pasibaigus šiam dialogui vienoje iš bylų; į šias aplinkybes Teisingumo Teismas aiškiai būtų atsižvelgęs, jeigu jis būtų siekęs apriboti šiuose sprendimuose pateikto aiškinimo apimtį.

45

Atsižvelgęs į visus išdėstytus argumentus, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 37 punkte nusprendė, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas neteisėtai, todėl turi būti panaikintas.

46

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

47

Ispanijos Karalystė Teisingumo Teismo prašo:

48

2016 m. sausio 27 d. dešimtosios kolegijos pirmininko sprendimu Nyderlandų Karalystei buvo leista įstoti į bylą palaikyti Ispanijos Karalystės reikalavimų.

49

Grįsdama apeliacinį skundą Komisija nurodo du pagrindus, susijusius su Bendrojo Teismo padaryta teisės klaida dėl, pirmiausia, termino priimti sprendimą dėl finansinių koregavimų nustatymo ir, jeigu nebūtų pritarta pirmajam pagrindui, dėl šio termino pobūdžio nustatymo ir jo nesilaikymo pasekmių.

50

Pirmajame pagrinde Komisija teigia, jog Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad ši institucija privalo priimti sprendimą dėl finansinio koregavimo per tam tikrą terminą, kurio trukmė nustatyta teisės aktais, galiojančiais Komisijos ir atitinkamos valstybės narės posėdžio dieną.

51

Šį pagrindą sudaro dvi dalys: Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nuspręsdamas, kad Reglamento Nr. 1083/2006 100 straipsnis taikytinas šioje byloje dėl procedūros, kurios reikia laikytis, ir konkrečiai dėl termino, kurio reikia paisyti, priimant sprendimą dėl finansinio koregavimo, nors, pirma, nagrinėjamu atveju taikytina nuostata turėjo būti iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 1164/94 II priedo H straipsnio 2 dalis ir, antra, taikytinuose Sąjungos teisės aktuose nenumatytas joks terminas, per kurį Komisija turi priimti sprendimą dėl finansinio koregavimo.

52

Pirmojo pagrindo pirmoje dalyje Komisija kaltina Bendrąjį Teismą neteisingai aiškinus ir taikius įvairių nagrinėjamų reglamentų pereinamojo laikotarpio nuostatas. Taigi, pirma, Bendrasis Teismas nepaisė Reglamento Nr. 1083/2006 105 straipsnio 1 dalies taikymo srities, nes iš šios nuostatos matyti, kad projektams, bendrai finansuojamiems pagal ankstesnę tvarką, taikytą prieš 2006 m. priimant naująjį pagrindinį reglamentą, ir toliau visiškai taikoma ši tvarka iki jų užbaigimo, nepaisant to, ar tai būtų jų tęsimas, ar pakeitimas, įskaitant visišką ar dalinį jų panaikinimą. Antra, Bendrasis Teismas klaidingai aiškino Reglamento Nr. 1083/2006 108 straipsnio antrą pastraipą.

53

Anot Komisijos, Reglamento Nr. 1083/2006 105 straipsnyje „Pereinamojo laikotarpio nuostatos“ numatyta teisės aktų, susijusių su Sanglaudos fondu, kaita laiko atžvilgiu. Iš šio reglamento 108 straipsnio dėl reglamento įsigaliojimo matyti, kad vien bendrai finansuojami projektai, patvirtinti pagal naujas taisykles, taikytinas 2007–2013 m. laikotarpiu, patenka į šio reglamento taikymo sritį. Šiuo 108 straipsniu siekiama atidėti tam tikrų naujojo pagrindinio reglamento nuostatų taikymą iki vėlesnės datos, t. y. 2007 m. sausio 1 d., jų įsigaliojimą 2007–2013 m. laikotarpio programoms nustačius 2006 m. rugpjūčio 1 d. Taigi Reglamento Nr. 1083/2006 nuostatos, taikytinos nuo šio reglamento įsigaliojimo, iš esmės yra susijusios su programavimu, o nuostatos, kurios gali būti taikytinos tik nuo 2007 m. sausio 1 d., iš esmės susijusios su finansų ir biudžeto valdymu.

54

Šios specialios pereinamojo laikotarpio nuostatos paaiškinamos tuo, kad pagrindiniai teisės aktai dėl Sanglaudos fondo skirtingai susiję su vėlesniais programavimo laikotarpiais (2000–2006 m., 2007–2013 m., 2014–2020 m.), susietais su Sąjungos finansinėmis programomis. Šiuose pagrindiniuose teisės aktuose taip pat yra materialinių ir procedūrinių normų dėl Sąjungos pagal sanglaudos politiką skiriamų finansinių įnašų programavimo, vykdymo ir kontrolės, o šios normos, kalbant apie kiekvieną programavimo laikotarpį, sudaro neatskiriamą teisės normų visumą.

55

Šiomis aplinkybėmis skundžiamo sprendimo 26 punkte Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad pagal Reglamento Nr. 1083/2006 108 straipsnio antrą pastraipą jo 100 straipsnis „taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d., įskaitant ankstesnes nei 2007–2013 m. laikotarpio programas.“ Iš tiesų, vadovaujantis Reglamento Nr. 1083/2006 105 straipsniu, patvirtinto projekto pagal 2000–2006 m. programavimo laikotarpį, kaip nagrinėjamu atveju, finansiniam koregavimui ratione temporis taikytina procedūrinė nuostata yra ne šio reglamento 100 straipsnio 5 dalis, o iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 1164/94 II priedo H straipsnio 2 dalis.

56

Antroje pirmojo pagrindo dalyje Komisija pažymi, kad Reglamento Nr. 1083/2006 100 straipsnio formuluotė skiriasi nuo iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 1164/94 II priedo H straipsnio formuluotės.

57

Taigi pagal šio 100 straipsnio 5 dalį Komisijai ir valstybei narei nepavykus susitarti „Komisija priima sprendimą dėl finansinio koregavimo per šešis mėnesius nuo posėdžio datos“.

58

Tačiau pagal iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 1164/94 II priedo H straipsnio 2 dalį ispanų kalba „pasibaigus Komisijos nustatytum terminui <…> nesusitarus per trijų mėnesių laikotarpį Komisija priima sprendimą“.

59

Taigi šioje nuostatoje nenumatytas joks terminas, per kurį Komisija turi priimti sprendimą, o tik nustatytas terminas, per kurį Komisija ir atitinkama valstybė narė turi stengtis pasiekti susitarimą. Termino, per kurį turi būti priimtas galutinis sprendimas dėl finansinio koregavimo, nebuvimą patvirtina ne vienas Teisingumo Teismo sprendimas dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF).

60

Todėl Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, skundžiamo sprendimo 22 punkte nuspręsdamas, kad Komisija turėjo priimti sprendimą dėl finansinio koregavimo per nustatytą terminą.

61

Ispanijos Karalystė mano, kad apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antra dalis nepriimtina, nes Komisija nenurodė jokio teisinio argumento, galinčio patvirtinti, kad skundžiamo sprendimo 22–27 punktuose padaryta teisės klaida, o vien teigia, kad ji neprivalėjo priimti ginčijamo sprendimo per tam tikrą terminą.

62

Šios valstybės narės nuomone, ši dalis bet kuriuo atveju yra nepagrįsta.

63

Dėl pirmos šio pagrindo dalies pažymėtina, kad ji yra nereikšminga, nes skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis yra pakankamai teisiškai pagrįsta, neatsižvelgiant į tai, ar nagrinėjamu atveju taikytinas terminas yra trys mėnesiai, numatytas iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 1164/94 II priedo H straipsnio 2 dalyje, ar šešių mėnesių terminas pagal Reglamento Nr. 1083/2006 100 straipsnio 5 dalį. Ši dalis taip pat yra nepagrįsta.

64

Pirmiausia reikia išnagrinėti apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antrą dalį dėl Bendrojo Teismo padarytos teisės klaidos nusprendus, kad nuo 2000 m. Komisija privalo laikytis tam tikro termino, kai priima sprendimą dėl finansinio koregavimo struktūrinių fondų srityje. Šio pagrindo pirmos dalies dėl tariamo Bendrojo Teismo padaryto Sąjungos teisės pažeidimo, susijusio su šio termino taikymo tvarka, analizė atitinkamai bus atlikta vėliau.

65

Kalbant apie pirmojo pagrindo antros dalies priimtinumą, reikia atmesti šiuo klausimu Ispanijos Karalystės pateiktą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą.

66

Žinoma, remiantis nusistovėjusia teismo praktika, apeliaciniame skunde turi būti aiškiai nurodyti sprendimo, kurį prašoma panaikinti, ginčijamos dalys ir konkretūs teisiniai argumentai, kuriais paremtas šis prašymas (žr., be kita ko, 2000 m. liepos 4 d. Sprendimo Bergaderm ir Goupil / Komisija, C‑352/98 P, EU:C:2000:361, 34 punktą; 2003 m. kovo 6 d. Sprendimo Interporc / Komisija, C‑41/00 P, EU:C:2003:125, 15 punktą ir 2006 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Reynolds Tobacco ir kt. / Komisija, C‑131/03 P, EU:C:2006:541, 49 punktą).

67

Tačiau nagrinėjamu atveju Komisija ne vien pakartoja ar pažodžiui perkelia pagrindus ir argumentus, kuriuos ji buvo pateikusi Bendrajame Teisme, o Teisingumo Teisme ginčija Bendrojo Teismo skundžiamame sprendime atliktą Sąjungos teisės aiškinimą ar taikymą.

68

Iš tiesų, grįsdama apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antrą dalį Komisija iš esmės tvirtina, kad Bendrasis Teismas pažeidė Sąjungos teisę, nuspręsdamas, kad joje numatytas terminas, kurio ši institucija privalo laikytis, kai atlieka finansinį koregavimą, ir apeliaciniame skunde nurodo teisinius argumentus, kuriais remiasi šiuo klausimu.

69

Darytina išvada, kad Komisijos pateikto pirmojo pagrindo antra dalis priimtina.

70

Dėl pirmojo pagrindo antros dalies pagrįstumo reikia priminti, jog Teisingumo Teismas ne kartą yra nusprendęs, kad nors Sąjungos teisės aktuose, galiojusiuose iki 1999 m. pabaigos, nenustatytas terminas, per kurį Komisija turi priimti sprendimą dėl finansinio koregavimo, toks teisinis terminas numatytas nuo 2000 m. taikytinuose Sąjungos teisės aktuose (žr. 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑192/13 P, EU:C:2014:2156, 75–82 punktus; 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑197/13 P, EU:C:2014:2157, 75–82 punktus; 2014 m. spalio 22 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑429/13 P, EU:C:2014:2310, 29 punktą; 2014 m. gruodžio 4 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑513/13 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2014:2412, 36 punktą; 2015 m. birželio 24 d. Sprendimo Vokietija / Komisija, C‑549/12 P ir C‑54/13 P, EU:C:2015:412, 81 punktą ir 2015 m. birželio 24 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑263/13 P, EU:C:2015:415, 50 punktą).

71

2015 m. birželio 24 d. Sprendime Vokietija / Komisija (C‑549/12 P ir C‑54/13 P, EU:C:2015:412, 96 punktas) ir 2015 m. birželio 24 d. Sprendime Ispanija / Komisija (C‑263/13 P, EU:C:2015:415, 60 punktas) Teisingumo Teismas, be to, kvalifikavo šią teismo praktiką kaip „nusistovėjusią“.

72

Todėl skundžiamo sprendimo 22 punkte nuspręsdamas, kad priimdama sprendimą dėl finansinio koregavimo, susijusio su Sanglaudos fondo lėšomis, Komisija nuo 2000 m. turi laikytis tam tikro termino, Bendrasis Teismas nepadarė jokios teisės klaidos, o tik taikė Teisingumo Teismo praktiką šioje srityje.

73

Šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad Komisijos argumentams, nurodytiems siekiant paneigti šią teismo praktiką, negalima pritarti.

74

Pirma, vertinant tokio sprendimo kaip nagrinėjamas šioje byloje atitiktį formaliems reikalavimams neturi reikšmės Komisijos teiginys, kad išvada, jog nuo 2000 m. priimdama sprendimą dėl finansinio koregavimo Sanglaudos fondo srityje ši institucija turi laikytis teisės aktuose nustatyto termino, prieštarautų ne vienam Teisingumo Teismo sprendimui. Taigi iš šių sprendimų matyti, kad Teisingumo Teismas atmetė argumentą, kurį įvairios valstybės narės siejo su tuo, kad priimdama ginčijamą sprendimą Komisija praleido šiuo tikslu numatytą terminą.

75

Iš tiesų, pirma, šiuo klausimu Komisijos nurodyti 1988 m. sausio 27 d. Sprendimas Danija / Komisija (349/85, EU:C:1988:34, 19 punktas), 1993 m. spalio 6 d. Sprendimas Italija / Komisija (C‑55/91, EU:C:1993:832, 69 punktas), 1996 m. liepos 4 d. Sprendimas Graikija / Komisija (C‑50/94, EU:C:1996:266, 6 punktas) ir 1999 m. balandžio 22 d. Sprendimas Nyderlandai / Komisija (C‑28/94, EU:C:1999:191, 51 punktas) susiję su Sąjungos teisės aktais dėl EŽŪOGF, kuriuose tada nebuvo jokios nuostatos, kuri galėtų būti laikoma panašia į Sąjungos teisės normas, dėl kurių Teisingumo Teismas padarė pirmesniame punkte nurodytą išvadą.

76

Be to, EŽŪOGF srities teisės aktai, reikšmingi Komisijos nurodytose bylose, buvo taikytini gerokai prieš 2000 m., o tai reiškia, kad Teisingumo Teismo priimti sprendimai šiose bylose neturi jokios įtakos teismo praktikai, kurią Komisija siekia paneigti šiame apeliaciniame skunde.

77

Antra, dėl Komisijos taip pat nurodytos 2010 m. sausio 22 d. Nutarties Graikija / Komisija (C‑43/09 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2010:36) pakanka pažymėti, kad nei Reglamentas Nr. 1386/2002, nei Reglamentas Nr. 1083/2006 ratione temporis netaikytinas byloje, kurioje priimta ši nutartis.

78

Antra, reikia konstatuoti, kad Komisijos teiginys yra pagrįstas iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 1164/94 II priedo H straipsnio 2 dalies formuluote ispanų kalba, pagal kurią joje numatytas trijų mėnesių terminas siejamas su susitarimo tarp šalių nebuvimu.

79

Taigi, kaip Teisingumo Teismas pažymėjo 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Ispanija / Komisija (C‑192/13 P, EU:C:2014:2156) ir 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Ispanija / Komisija (C‑197/13 P, EU:C:2014:2157) 52 ir 53 punktuose, šios nuostatos prasmė skiriasi atsižvelgiant į jos kalbines versijas, nes iš jos versijos prancūzų kalba matyti, kad joje numatytas trijų mėnesių terminas susijęs su sprendimo dėl finansinio koregavimo priėmimu.

80

Tuo remdamasis Teisingumo Teismas šių sprendimų 55 punkte padarė išvadą, kad, siekiant užtikrinti vienodą to paties teisės akto, kurio kalbinės versijos skirtingos, aiškinimą ir taikymą, atitinkama nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant ne į konkrečią kalbinę versiją, bet į teisės akto, kurio dalis ji yra, priėmimo aplinkybes ir tikslą.

81

Be to, atlikęs sisteminę reikšmingų Sąjungos teisės aktų analizę Teisingumo Teismas juos aiškino taip, kad nuo 2000 m. Komisija, priimdama sprendimą dėl finansinio koregavimo, privalo laikytis teisės aktuose nustatyto termino (žr. 2014 m. rugsėjo 4 d Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑192/13 P, EU:C:2014:2156, 56–82 punktus ir 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑197/13 P, EU:C:2014:2157, 56–82 punktus).

82

Trečia, Komisijos teiginys yra prieštaringas.

83

Iš tiesų ši institucija pati praeityje ne kartą išreiškė visiškai priešingą požiūrį, palyginti su tuo, kurio laikosi nagrinėjant šį apeliacinį skundą.

84

Kaip Teisingumo Teismas jau pažymėjo 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendime Ispanija / Komisija (C‑192/13 P, EU:C:2014:2156, 81 punktas) ir 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendime Ispanija / Komisija (C‑197/13 P, EU:C:2014:2157, 81 punktas), Reglamento Nr. 1386/2002 18 straipsnis, pagal kurį Komisija nustatė iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 1164/94 įgyvendinimo tvarką, gali būti suprantamas tik kaip patvirtinantis teisės aktuose nustatyto termino buvimą siekiant priimti sprendimą dėl finansinio koregavimo.

85

Be to, kaip Teisingumo Teismas pažymėjo šių sprendimų 83 punkte, identiškas aiškinimas darytinas remiantis formuluote, pačios Komisijos vartojama komunikate (2011) C 332/01 Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams – 2010 finansinių metų Europos Sąjungos metinės ataskaitos (OL C 332, 2011, p. 1), kurio 63 puslapyje dėl finansinių koregavimų pagal sanglaudos politiką įgyvendinimo nurodyta, kad kai valstybė narė nesutinka su Komisijos reikalaujama ar siūloma korekcija pasibaigus formaliai prieštaravimo procedūrai su valstybe nare, kuri apima mokėjimų pagal programą sustabdymą, „Komisija per tris mėnesius nuo oficialaus valstybės narės išklausymo (per šešis mėnesius 2007–2013 m. programų atveju) priima oficialų sprendimą dėl finansinės korekcijos ir pateikia vykdomąjį raštą sumoms išieškoti, kad atgautų lėšas iš valstybės narės“.

86

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

87

Pirmojo apeliacinio skundo pagrindo pirma dalis iš esmės susijusi su klausimu, ar, kaip tvirtina Komisija, iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 1164/94 II priedo H straipsnio 2 dalis, galiojusi 2000–2006 m., reglamentuoja procedūrą, ratione temporis taikytiną ginčijamam sprendimui, todėl Bendrasis Teismas klaidingai taikė Reglamento Nr. 1083/2006 100 straipsnį, kuriuo pakeistas iš dalies pakeistas Reglamentas Nr. 1164/94.

88

Šiuo klausimu Komisijos nurodyti argumentai grindžiant apeliacinį skundą nepagrįsti.

89

Reikia priminti, jog Teisingumo Teismas ne kartą nusprendė, kad remiantis Reglamento Nr. 1083/2006 108 straipsniu jo 100 straipsnis taikytinas nuo 2007 m. sausio 1 d., įskaitant iki šios datos patvirtintas programas, kurios tebevykdomos (žr. 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑192/13 P, EU:C:2014:2156, 98 punktą; 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑197/13 P, EU:C:2014:2157, 98 punktą; 2014 m. spalio 22 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑429/13 P, EU:C:2014:2310, 31 punktą; 2014 m. gruodžio 4 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑513/13 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2014:2412, 45 punktą; 2015 m. birželio 24 d. Sprendimo Vokietija / Komisija, C‑549/12 P ir C‑54/13 P, EU:C:2015:412, 84 punktą ir 2015 m. birželio 24 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑263/13 P, EU:C:2015:415, 53 punktą).

90

Šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad minėto reglamento 108 straipsnio antros dalies formuluotė nepalieka jokių abejonių dėl jos prasmės ir taikymo apimties. Taigi pagal jo pirmą sakinį jame nurodytos nuostatos taikytinos nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d.„tik 2007–2013 m. laikotarpio programoms“. Priešingai, pagal jo antrą sakinį „kitos nuostatos taikomos nuo 2007 m. sausio 1 d.“, nepateikiant jokios kitos nuorodos, todėl jis suformuluotas bendrai.

91

Taigi tarp „kitų nuostatų“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1083/2006 108 straipsnio antrą pastraipą, yra šio reglamento 100 straipsnis, kuris dėl to taikytinas nuo 2007 m. sausio 1 d.

92

Toks šio 100 straipsnio „Procedūra“ taikymas pateisinamas juo labiau dėl to, kad jis atitinka principą, jog procedūrinės teisės normos taikomos iš karto (žr., be kita ko, 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑192/13 P, EU:C:2014:2156, 98 punktą ir 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑197/13 P, EU:C:2014:2157, 98 punktą).

93

Be to, nagrinėjamu atveju iš jokios ginčo aplinkybės nematyti, kad nauja teisės norma buvo taikyta teisinei situacijai, atsiradusiai ir galutinai susiklosčiusiai galiojant ankstesniam teisės aktui. Priešingai, Komisija pradėjo finansinio koregavimo procedūrą tik po Reglamento Nr. 1083/2006 įsigaliojimo datos, o šalių posėdis įvyko net po maždaug trejų su puse metų nuo tada, kai taikomas šio reglamento 100 straipsnis.

94

Kiek Komisija remiasi argumentu dėl Reglamento Nr. 1083/2006 105 straipsnio 1 dalies, reikia pažymėti, kad šia nuostata siekiama nustatyti pereinamojo laikotarpio priemones Sanglaudos fondui, patvirtintam remiantis iki 2006 m. gruodžio 31 d. galiojusiais Sąjungos teisės aktais, bet kurios buvo toliau vykdomos po šios datos ir kurių pabaigos data yra vėlesnė.

95

Tai darant, numatytos pereinamojo laikotarpio priemonės yra taikomos šiuo klausimu taikytinoms materialinės teisės normoms, be to, tai matyti ir iš sąvokos „parama“ ir „projektas“ vartojimo šiame 105 straipsnyje, kaip ir iš jo 2 ir 3 dalių turinio, o ne procedūrinėms normoms, kurioms turi būti taikoma bendra taisyklė, priminta šio sprendimo 92 punkte.

96

Todėl ši pereinamojo laikotarpio nuostata, nurodyta Reglamento Nr. 1083/2006 105 straipsnyje, netaikytina procedūriniam terminui, kurio Komisija turi laikytis priimdama sprendimą dėl finansinio koregavimo pagal šį reglamentą.

97

Taip pat reikia pažymėti, kad ir loginiu, ir praktiniu požiūriu nebūtų jokios prasmės, jeigu Reglamento Nr. 1083/2006 100 straipsnis, kuriuo Komisija įpareigojama priimti sprendimą dėl finansinio koregavimo per šešis mėnesius po posėdžio, būtų taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d., bet tik 2007–2013 m. kampanijos programoms, kaip teigia Komisija. Iš tiesų dėl šios 2007–2013 m. kampanijos finansinio koregavimo klausimas kyla ne nuo 2007 m., o tik praėjus keleriems metams, užbaigiant projektus. Todėl šio reikalavimo taikymas dėl termino, kaip nurodyta šio reglamento 100 straipsnyje, nuo 2007 m. pradžios turi veiksmingą poveikį, tik jeigu ši norma taikoma šią dieną jau vykstančiai kampanijai.

98

Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas nepažeidė Sąjungos teisės, skundžiamo sprendimo 29 punkte taikydamas Reglamento Nr. 1083/2006 100 straipsnio 5 dalį.

99

Bet kuriuo atveju, net jeigu, kaip teigia Komisija, nagrinėjamu atveju būtų taikomos ne Reglamento Nr. 1083/2006 100 straipsnio 5 dalies nuostatos, o iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 1164/94 II priedo H straipsnio 2 dalies nuostatos kartu su Reglamento Nr. 1386/2002 18 straipsnio 3 dalimi, vis dėlto akivaizdu, kad ši institucija, priimdama ginčijamą sprendimą, juo labiau nesilaikė reikalavimų dėl termino, nurodytų pastarosiose dviejose nuostatose.

100

Iš tiesų iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 1164/94 II priedo H straipsnio 2 dalyje, taikomoje kartu su Reglamento Nr. 1386/2002 18 straipsnio 3 dalimi, numatyta, kad priimdama sprendimą dėl finansinio koregavimo Komisija privalo laikytis trijų mėnesių termino, skaičiuojamo nuo posėdžio datos (žr. 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑192/13 P, EU:C:2014:2156, 95 ir 102 punktus ir 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑197/13 P, EU:C:2014:2157, 95 ir 102 punktus).

101

Todėl pirmojo apeliacinio skundo pagrindo pirmą dalį taip pat reikia atmesti, taigi visas pirmasis pagrindas yra nepagrįstas.

102

Antrajame pagrinde Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nuspręsdamas, kad šiai institucijai nustatytas terminas priimti sprendimą dėl finansinio koregavimo yra privalomas ir kad jo nesilaikymas reiškia esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimą, dėl to praleidus šį terminą priimtas sprendimas yra negaliojantis.

103

Komisija nurodo, kad šį pagrindą ji pateikė tik papildomai, jeigu Teisingumo Teismas atmestų pagrindinį jos apeliacinio skundo pagrindą dėl to, kad ši institucija turi priimti ginčijamą sprendimą per Reglamento Nr. 1083/2006 100 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą, arba pritartų Komisijos aiškinimui, kad šis reglamentas netaikytinas ratione temporis, tačiau nuspręstų, kad iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 1164/94 II priedo H straipsnio 2 dalimi nustatytas terminas priimti sprendimą.

104

Abiem šiais atvejais Komisija ginčija skundžiamo sprendimo motyvus dėl šiai institucijai nustatyto termino pobūdžio siekiant priimti sprendimą dėl finansinio koregavimo.

105

Anot Komisijos, skundžiamo sprendimo 28, 30, 31 ir 33–36 punktuose nukrypta nuo „nusistovėjusios“ Teisingumo Teismo praktikos, kurios anksčiau laikėsi Bendrasis Teismas. Šiuo aspektu Komisija nurodo kelis Teisingumo Teismo sprendimus, priimtus dėl EŽŪOGF, kuriais remiantis matyti, kad nėra jokio privalomo termino priimti sprendimą dėl finansinio koregavimo. Toks požiūris būtų suderinamas su pagrindiniu sprendimo dėl finansinio koregavimo tikslu – apsaugoti finansinius Sąjungos interesus, nes Komisija privalo užtikrinti, kad šiomis aplinkybėmis patirtos išlaidos atitiktų Sąjungos teisę.

106

Aplinkybė, kad nėra numatyta jokia sankcija šio termino nesilaikymo atveju, turi būti aiškinama taip, kad jis nėra privalomas, o tik orientacinis.

107

Todėl termino nesilaikymas neturi įtakos Komisijos sprendimo teisėtumui, nebent valstybė narė įrodo, kad dėl delsimo priimti šį sprendimą pažeisti jos interesai. Tačiau paprastai delsimas atsiranda dėl to, kad reikia tęsti dialogą su atitinkama valstybe nare, ir dėl to, kad ši valstybė pateikia naujos informacijos įvykus posėdžiui, o tai reiškia, kad bus tinkamai atsižvelgta į valstybės narės interesus. Nagrinėjamu atveju Ispanijos Karalystė nenurodė, kaip termino pažeidimas jai sukėlė žalos, ir bet kuriuo atveju termino viršijimas negali būti laikomas nepagrįstu.

108

Iš to Komisija daro išvadą, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, panaikindamas ginčijamą sprendimą dėl to, kad Komisija jį priėmė praleidusi terminą.

109

Ispanijos Karalystė teigia, kad Komisijos pateiktą antrąjį apeliacinio skundo pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

110

Siekiant priimti sprendimą dėl šio pagrindo, Komisijos vertinamo kaip papildomo, jeigu nebūtų pritarta pirmajam pagrindui, pagrįstumo, reikia pažymėti, kad dėl tų pačių priežasčių, kurios nurodytos šio sprendimo 74–76 punktuose, argumentai, kuriuos ši institucija pateikia remdamasi 1988 m. sausio 27 d. Sprendimu Danija / Komisija (349/85, EU:C:1988:34, 19 punktas), 1993 m. spalio 6 d. Sprendimu Italija / Komisija (C‑55/91, EU:C:1993:832, 69 punktas), 1996 m. liepos 4 d. Sprendimu Graikija / Komisija (C‑50/94, EU:C:1996:266, 6 punktas) ir 1999 m. balandžio 22 d. Sprendimu Nyderlandai / Komisija (C‑28/94, EU:C:1999:191, 51 punktas), yra nereikšmingi.

111

Be to, reikia konstatuoti, kad skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas taikė pagrindinius Teisingumo Teismo praktikoje suformuluotus principus, kaip matyti iš 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Ispanija / Komisija (C‑192/13 P, EU:C:2014:2156) ir 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Ispanija / Komisija (C‑197/13 P, EU:C:2014:2157).

112

Ši Teisingumo Teismo praktika pagrįsta ne tik visų Sąjungos teisės aktų dėl Sanglaudos fondo sistemos ir tikslo analize (šių sprendimų 56–84 punktai), bet ir kitais argumentais, kaip antai racionaliu ir apdairiu Sąjungos ir valstybių narių biudžetų valdymu ir gero administravimo ir lojalaus bendradarbiavimo tarp institucijų ir valstybių narių laikymusi (šių sprendimų 86–88 punktai). Teisingumo Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad jo pateiktas aiškinimas negali sukelti kokių nors praktinių nepatogumų, nes juo Komisijai paliekama pakankamai laiko, kad tinkamai priimtų sprendimą (tų pačių sprendimų 85 punktas).

113

Konkrečiai dėl sankcijos, jeigu Komisija nesilaiko jai nustatyto termino priimti sprendimą dėl finansinio koregavimo, Teisingumo Teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Ispanija / Komisija (C‑192/13 P, EU:C:2014:2156) ir 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Ispanija / Komisija (C‑197/13 P, EU:C:2014:2157) 102 punkte nusprendė, kad, priešingai, nei teigė Komisija, aplinkybė, kad reikšminguose Sąjungos teisės aktuose aiškiai nenumatyta, jog termino, nustatyto sprendimui dėl finansinio koregavimo priimti, nesilaikymo atveju Komisija nebegali priimti tokio sprendimo, yra nereikšminga, nes termino, per kurį turi būti priimtas toks sprendimas, nurodymo pakanka savaime.

114

Šių sprendimų 103 punkte Teisingumo Teismas toliau nurodė, kad procedūrinių normų dėl nepalankaus akto priėmimo nesilaikymas yra esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimas, kurį Sąjungos teismas turi nagrinėti net savo iniciatyva, ir kad tai, jog Komisija nepriėmė ginčijamo sprendimo per Sąjungos teisės aktų leidėjo nustatytą terminą, reiškia esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimą.

115

Nuo tada ši teismo praktika ne kartą pakartota Teisingumo Teismo, kaip matyti būtent iš 2014 m. spalio 22 d. Sprendimo Ispanija / Komisija (C‑429/13 P, EU:C:2014:2310), 2014 m. gruodžio 4 d. Sprendimo Ispanija / Komisija (C‑513/13 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2014:2412), 2015 m. birželio 24 d. Sprendimo Vokietija / Komisija (C‑549/12 P ir C‑54/13 P, EU:C:2015:412) ir 2015 m. birželio 24 d. Sprendimo Ispanija / Komisija (C‑263/13 P, EU:C:2015:415).

116

Šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad šioje byloje nagrinėjamas terminas Sąjungos teisės aktų leidėjo nustatytas aiškiai ir tiksliai ir kad, priešingai, nei buvo numatyta Reglamente Nr. 1303/2013, Reglamente Nr. 1083/2006 šiuo klausimu neatsižvelgiama į dialogo tęsimą tarp šalių po posėdžio.

117

Taigi, teisinėje Sąjungoje jos teismai turi užtikrinti tokios bendrojo pobūdžio normos laikymąsi, prireikus net savo iniciatyva nurodydami bet kokį jos pažeidimą. Iš tiesų teisėtumo ir teisinio saugumo principais draudžiama, kad Sąjungos reglamente numatytas terminas priimti neigiamą sprendimą būtų vertinamas kaip vien orientacinis, ir jei akto rengėjas pažeistų, tai neturėtų įtakos jo galiojimui.

118

Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas negali būti kaltinamas padaręs teisės klaidą dėl to, kad rėmėsi šioje srityje nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, kad panaikintų ginčijamą sprendimą dėl pagrindinių procedūrinių reikalavimų pažeidimo, o tai reiškia, kad antrąjį apeliacinio skundo pagrindą reikia atmesti.

119

Kadangi nė vienam iš Komisijos pagrindų negalima pritarti, reikia atmesti visą apeliacinį skundą.

120

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.

121

Šio reglamento 138 straipsnio 1 dalyje, taikomoje apeliaciniame procese pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, nustatyta, kad pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo.

122

Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, o Ispanijos Karalystė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, Komisija padengia bylinėjimosi išlaidas.

123

Procedūros reglamento 140 straipsnio 1 dalyje, taikomoje apeliaciniame procese pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, numatyta, kad į bylą įstojusios valstybės narės ir institucijos pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

124

Todėl Nyderlandų Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (dešimtoji kolegija) nusprendžia: