1

2012 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė Genossenschaftskellerei Rosswag‑Mühlhausen eG, remdamasi 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.

2

Prašomas įregistruoti prekių ženklas yra žodinis žymuo „Lembergerland“.

3

Prekės, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 33 klasei ir atitinka šį aprašymą: „Alkoholiniai gėrimai (išskyrus alų)“.

4

2013 m. sausio 30 d. sprendimu ekspertas atmetė paraišką įregistruoti prekių ženklą šio sprendimo 3 punkte nurodytoms prekėms motyvuodamas tuo, kad prašomam įregistruoti prekių ženklui taikomas Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies j punkte nurodytas absoliutus atmetimo pagrindas.

5

2013 m. kovo 25 d. ieškovė pagal Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsnius dėl eksperto sprendimo pateikė apeliaciją VRDT.

6

2013 m. lapkričio 14 d. sprendimu VRDT pirmoji apeliacinė taryba atmetė apeliaciją (toliau – ginčijamas sprendimas). Ji nurodė, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas apima geografinę nuorodą į Lemberg vietovę, kuri Europos Sąjungoje saugoma iš Pietų Afrikos kilusiems vynams pagal Susitarimo tarp Europos bendrijos ir Pietų Afrikos Respublikos dėl prekybos vynu (OL L 28, p. 4; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 40 t., p. 203) (toliau – Bendrijos ir Pietų Afrikos Respublikos susitarimas) 8 straipsnio b punkto ii papunktį, siejamą su šio susitarimo II priedu, net jei prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimas vynas vis dėlto nėra kilęs iš šios vietos. Ji nusprendė, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas nėra tiesiog sugalvotas žodis, kuris, palyginti su Lemberg geografine nuoroda, būtų naujas, ir kad, siekiant pateisinti atsisakymą jį registruoti dėl Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies j punkte nurodyto pagrindo, pakanka, kad jame būtų ar kad jį sudarytų elementai, leidžiantys tiksliai nustatyti geografinę kilmę. Be to, ji manė, jog tai, kad žodis „Lemberg“ nurodo „estate“ (vynuogyną), o ne regioną ar teritoriją, nepaneigia to, kad tai yra geografinė nuoroda, kuri saugoma pagal Bendrijos ir Pietų Afrikos Respublikos susitarimą. Ji nurodė, jog ieškovės minėtos kitos geografinės nuorodos, kurios saugomos pagal tą patį susitarimą, neturi reikšmės šioje byloje vertinant paraišką įregistruoti. Galiausiai Apeliacinė taryba konstatavo, kad šioje byloje netaikomas peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1883 m. kovo 20 d. Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo (toliau – Paryžiaus konvencija) 6ter straipsnis, nes jame numatytas tik draudimas kaip prekių ženklus registruoti valstybines emblemas, oficialius kontrolės spaudus ir tarpvyriausybinių organizacijų emblemas.

7

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

8

VRDT Bendrojo Teismo prašo:

9

Grįsdama savo ieškinį ieškovė remiasi vieninteliu pagrindu, susijusiu su Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies j punkto pažeidimu, ir teigia, kad Apeliacinė taryba padarė klaidą, kai taikydama šią nuostatą atsisakė registruoti prašomą įregistruoti prekių ženklą. Viena vertus, iš esmės ji teigia, kad pavadinimas „Lemberg“, žymintis vienintelį vynininkystės ūkį, visų pirma negali būti laikomas geografine nuoroda, kaip tai suprantama pagal 2008 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamentą Nr. 479/2008 dėl bendro vyno rinkos organizavimo, iš dalies keičiantį reglamentus (EB) Nr. 1493/1999, (EB) Nr. 1782/2003, (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 3/2008 ir panaikinantį reglamentus (EEB) Nr. 2392/86 bei (EB) Nr. 1493/1999 (OL L 148, p. 1, klaidų ištaisymas OL L 220, p. 35). Kita vertus, ji tvirtina, kad prašomą įregistruoti prekių ženklą sudaro išgalvotas žodis, kuris nesutampa su pavadinimu „Lemberg“, todėl negali suklaidinti atitinkamos visuomenės dėl „egzistuojančių ryšių tarp ženklą naudojančio asmens ir tos organizacijos“, kaip tai suprantama pagal Paryžiaus konvenciją.

10

VRDT ginčija ieškovės argumentus.

11

Pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies j punktą neregistruojami vynų prekių ženklai, kuriuose yra arba kurie sudaryti iš vynams identifikuoti skirtų geografinių nuorodų, kai tų vynų kilmė yra kitokia.

12

Kiek tai susiję su vynu, geografinėms nuorodoms apsauga teikiama, pirma, pagal Sąjungos reglamentus, būtent susijusius su bendru vyno rinkos organizavimu, ir, antra, pagal dvišales Sąjungos ir trečiųjų šalių sutartis dėl prekybos vynu (šiuo klausimu žr. 2010 m. gegužės 11 d. Sprendimo Abadía Retuerta / VRDT (CUVÉE PALOMAR), T‑237/08, Rink., EU:T:2010:185, 73 ir 104–108 punktus).

13

Pagal Bendrijos ir Pietų Afrikos Respublikos susitarimo 8 straipsnio b punkto ii papunktį, kalbant apie Pietų Afrikos kilmės vynus, Sąjungoje saugomos jo II priede nurodytos geografinės nuorodos. Šio susitarimo II priedo „Gegografinių nuorodų sąrašas“ B punkto „Pietų Afrikos kilmės vynų geografinės nuorodos“ B 2 papunkčio „Regionų, apskričių, administracinių vienetų, vadinamų „wards“, „estates“ pavadinimai“ B 2.3 punkto „Pakrantės regionas“ B 2.3.7 papunkčio „Tulbagh apskritis“ B punkto 2.3.7 papunkčio b punkte kaip „Estates“ aiškiai minimas Lemberg.

14

Ginčijamo sprendimo 13 ir 18 punktuose Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad Lemberg yra pagal šį susitarimą saugoma geografinė nuoroda. Apeliacinė taryba nurodė, kad prekių ženklas, kuri prašoma įregistruoti 33 klasės „alkoholiniams gėrimams (išskyrus alų)“, apima šią vynams saugomą geografinę nuorodą, net jeigu juo žymimas vynas nėra kilęs iš šia geografine nuoroda pažymėtos vietos, ir patvirtino eksperto sprendimą, kuriuo taikant Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies j punktą buvo atsisakyta registruoti prašomą prekių ženklą 33 klasės prekėms.

15

Pirma, ieškovė ginčija šį vertinimą ir teigia, kad žodis „Lemberg“ žymi tik vieną vynininkystės ūkį, todėl negali būti laikomas geografine nuoroda. Šiuo klausimu ji remiasi Reglamento Nr. 479/2008 34 straipsnio 1 dalies b punkte pateikta „geografinės nuorodos“ apibrėžtimi.

16

Dėl to reikia nurodyti, kaip tai padarė ir Apeliacinė taryba, kad Lemberg – tai pagal Bendrijos ir Pietų Afrikos Respublikos susitarimo nuostatas, kurios nurodytos šio sprendimo 13 punkte, Sąjungos teritorijoje saugoma geografinė nuoroda Pietų Afrikos kilmės vynams. Kitaip, nei teigia ieškovė, tai, kad šis pavadinimas nurodo „estate“ (vynininkystės ūkį), o ne regioną, komuną arba apskritį, nepaneigia fakto, kad pagal šį susitarimą jis aiškiai saugomas kaip geografinė nuoroda.

17

Iš tiesų, kaip tvirtina VRDT, pačiame susitarime nėra nuostatų, leidžiančių manyti, kad II priede minimiems vynininkystės ūkiams neteikiama tokia pati apsauga kaip ir pagal susitarimo 8 straipsnio b punkto ii papunktį teikiama regionams, apskritims (districts) arba vynų regionams (wards), kurie taip pat jame nurodyti.

18

Be to, kaip teisingai pabrėžė VRDT, dėl „geografinės nuorodos“ apibrėžties Bendrijos ir Pietų Afrikos Respublikos susitarimo 3 straipsnio b punkte daroma nuoroda į 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu patvirtintos ir Marakeše pasirašytos sutarties, įsteigiančios Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), 1 C priede nurodyto susitarimo dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (OL L 336, p. 1) (toliau –TRIPS susitarimas), 22 straipsnio 1 dalį. Šioje nuostatoje numatyta, kad geografinės nuorodos yra „nuorodos, iš kurių galima nustatyti, ar prekė yra kilusi iš valstybės narės teritorijos, ar iš tos teritorijos rajono ar vietovės, kai tos prekės kokybė, reputacija ar kiti ypatumai iš esmės yra priskirtini jos geografinės kilmės vietai“. Negalima daryti išvados, kad „vietovė“ pagal šią nuostatą negali būti vynininkystės ūkis arba kad tokia „vietovė“ gali apimti tik atitinkamą teritoriją, atsižvelgiant į jos dydį ir formalų administracinį suskirstymą.

19

Etimologinis vietovės aiškinimas, geografinės ir istorinės vietovių charakteristikos, įvairių vietovių, pavadintų Lemberg Vokietijoje, pavyzdžiai, kuriuos pateikia ieškovė, ir pastaba, kad Lemberg pavadinimo kilmė susijusi su Ukrainos miestu, negali paneigti išvados, kad Lemberg yra geografinė nuoroda, kuri saugoma pagal Bendrijos ir Pietų Afrikos Respublikos susitarimą, kaip tai matyti iš šio sprendimo 16–18 punktų.

20

Tą patį galima pasakyti apie argumentą, kurį ieškovė siekia grįsti Reglamento Nr. 479/2008 34 straipsnio 1 dalies b punkte esančia „geografinės nuorodos“ apibrėžtimi. Iš tiesų Lemberg – tai geografinė nuoroda, kuri saugoma ne pagal Reglamento Nr. 479/2008 36 straipsnį, bet pagal Bendrijos ir Pietų Afrikos Respublikos susitarimą, kuriame dėl „geografinės nuorodos“ apibrėžties daroma nuoroda į TRIPS susitarimo 22 straipsnio 1 dalį, kaip nurodyta šio sprendimo 18 punkte. Vadinasi, šioje byloje Reglamentas Nr. 479/2008 nėra svarbus vertinant, ar Lemberg turi būti laikoma geografine nuoroda, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies j papunktį. Bet kuriuo atveju, kaip teisingai nurodo VRDT, Reglamento Nr. 479/2008 34 straipsnio 1 dalies b punkte esanti „geografinės nuorodos“ apibrėžtis neprieštarauja TRIPS susitarimo 22 straipsnio 1 dalyje pateiktai apibrėžčiai.

21

Antra, ieškovė tvirtina, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas „Lembergerland“ neatitinka Bendrijos ir Pietų Afrikos Respublikos susitarime minėtos geografinės nuorodos Lemberg, bet yra naujas išgalvotas žodis, kurį sudaro du atsitiktinai parinkti žodžiai, arba trylika raidžių, kurių septynios sutampa su minėta geografine nuoroda. Ieškovės teigimu, prašomas įregistruoti prekių ženklas turi atskirą reikšmę, kuri žymi „kalnuotą ir pelkėtą šalį“, ir ja nesiekiama sukelti „įspūdžio, kad [vynas] kilęs iš Pietų Afrikoje esančio vakarinio iškyšulio provincijos mažiausio vynininkystės ūkio“.

22

Šiuo klausimu reikia pripažinti, kaip ginčijamo sprendimo 16 punkte tai padarė Apeliacinė taryba, kad siekiant taikyti Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies j punkte numatytą atmetimo pagrindą pakanka, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas apimtų geografinę nuorodą arba elementus, leidžiančius neklystamai identifikuoti atitinkamą geografinę nuorodą, ar kad jis būtų iš jų sudarytas (šiuo klausimu šio sprendimo 12 punkte minėto Sprendimo CUVÉE PALOMAR, EU:T:2010:185, 125 ir 131 punktus).

23

Šioje byloje prašomas įregistruoti žymuo „Lembergerland“ yra sudėtinis žodis, kuris apima visų pirma saugomą geografinę nuorodą Lemberg, kuri aiškiai gali būti identifikuota šiame žymenyje, ir to ieškovė neginčija.

24

Tačiau ieškovė iš esmės tvirtina, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas, nagrinėjamas visas, negali lemti painiavos su nagrinėjama geografine nuoroda, nes jo reikšmė yra kitokia (žr. šio sprendimo 21 punktą).

25

Be to, kaip ginčijamo sprendimo 17 punkte teisingai nurodė Apeliacinė taryba, kai teikė nuorodą į 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 3288/94, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo, skirto Urugvajaus raunde pasiektiems susitarimams įgyvendinti (OL L 349, p. 83; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 185), kuriuo įtrauktas 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146) 7 straipsnio 1 dalies j punktas (dabar – 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 7 straipsnio 1 dalies j punktas), ketvirtą konstatuojamąją dalį, prekių ženklas turi būti neregistruojamas, jei apima geografinę nuorodą arba yra iš jos sudarytas, nepaisant to, ar prašomas įregistruoti prekių ženklas gali suklaidinti vartotoją dėl juo žymimų vynų kilmės.

26

Iš tiesų Reglamento Nr. 3288/94 ketvirtoje konstatuojamojoje dalyje patikslinama, kad TRIPS sutarties 23 straipsnio 2 dalyje numatyta atsisakyti registruoti arba paskelbti negaliojančiais vynų prekių ženklus, kuriuose yra arba kurie sudaryti iš neteisingų geografinių nuorodų, nekeliant sąlygos, kad jie klaidintų visuomenę. Taigi Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies j punkte numatytas atmetimo pagrindas taikomas nereikalaujant išsiaiškinti, ar pateiktas registruoti prekių ženklas gali suklaidinti visuomenę arba ar sukelia jai pavojų supainioti prekės kilmę (šio sprendimo 12 punkte minėto Sprendimo CUVÉE PALOMAR, EU:T:2010:185, 119 ir 120 punktai).

27

Tokiomis aplinkybėmis taip pat reikia atmesti ieškovės argumentą, kad negalima atsisakyti registruoti prašomo įregistruoti prekių ženklo, nes jis „negali suklaidinti visuomenės dėl egzistuojančių ryšių tarp ženklą naudojančio asmens ir organizacijos“, kaip tai suprantama pagal Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnio 1 dalies c punktą. Iš tiesų, kaip ginčijamo sprendimo 23 punkte nurodė Apeliacinė taryba, ši nuostata netaikoma šioje byloje, nes Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnis susijęs tik su draudimu kaip prekių ženklus naudoti herbus, vėliavas ir kitas Sąjungos šalių valstybines emblemas, jų ir tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų įvestus oficialius ženklus ir kontrolės bei garantijos spaudus, o ne su geografinių nuorodų apsauga.

28

Bet kuriuo atveju, priešingai tam, ką teigia ieškovė, papildomos raidės, kurios sudaro prašomą įregistruoti žymenį, negali jam suteikti išgalvoto pobūdžio, palyginti su geografine nuoroda Lemberg, nes žodis „lemberger“ vokiečiu kalboje yra iš žodžio „Lemberg“ padarytas būdvardis, o žodis „Land“ ta pačia kalba reiškia „regioną, teritoriją“, todėl, kaip teisingai nurodė VRDT, prašomas įregistruoti žymuo gali būti suprantamas kaip darantis nuorodą į „Lemberg regioną“ arba „Lemberg teritoriją“. Taigi prašomas įregistruoti prekių ženklas neturi atskiros ir autonominės reikšmės, kuri labai skirtųsi nuo geografinės nuorodos Lemberg reikšmės.

29

Vadinasi, priešingai tam, ką teigė ieškovė, Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas „Lembergerland“ sudarytas iš geografinės nuorodos Lemberg, kuri pagal Bendrijos ir Pietų Afrikos Respublikos susitarimą saugoma iš ten kilusiems vynams, arba ją apima. Tarp prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimų prekių yra vynas ir ieškovė neteigia, kad jis kilęs iš Lemberg. Todėl Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad prašomam įregistruoti prekių ženklui turi būti taikomas Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies j punkte numatytas absoliutus atmetimo pagrindas.

30

Kiti ieškovės argumentai nepaneigia šios išvados.

31

Pirma, ieškovė nurodo, kad Apeliacinė taryba neatsižvelgė į prekių ženklo „Lembergerland“ registraciją Vokietijoje.

32

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką Bendrijos prekių ženklų sistema yra autonominė sistema, sudaryta iš taisyklių visumos, ir ja siekiama jai būdingų tikslų, o jos taikymas nepriklauso nuo jokios nacionalinės sistemos. VRDT ir atitinkamu atveju Bendrijos teismui nėra privalomas Sąjungos valstybės narės sprendimas, kuriuo pripažįstamas to paties žymens tinkamumas būti nacionaliniu prekių ženklu. Sąjungos valstybėse narėse esančios registracijos yra tik faktas, į kurį galima atsižvelgti registruojant Bendrijos prekių ženklą, o pateiktas registruoti prekių ženklas turi būti vertinamas remiantis tik atitinkamais Sąjungos teisės aktais. Taigi VRDT neprivalo įregistruoti prašomo prekių ženklo dėl to, kad prekių ženklų srityje kompetentinga nacionalinė valdžios institucija yra priėmusi sprendimą dėl registravimo (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 12 punkte minėto Sprendimo CUVÉE PALOMAR, EU:T:2010:185, 137 ir 138 punktus ir nurodytą teismo praktiką ir 2013 m. gegužės 16 d. Sprendimo Restoin / VRDT (EQUIPMENT), T‑356/11, EU:T:2013:253, 74 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

33

Todėl, kaip nurodo VRDT, aplinkybė, kad prašomas prekių ženklas yra įregistruotas Vokietijoje, negali paneigti Apeliacinės tarybos sprendimo teisėtumo.

34

Antra, ieškovė tvirtina, kad VRDT pažeidė lygybės principą. Ji nurodo, kad Bendrijos ir Pietų Afrikos Respublikos susitarime minimos kelios geografinės nuorodos, kurias sudaro elementas „fisch“ ar „sonne“ arba kurios jį apima, nors 33 klasės prekėms yra įregistruota daug prekių ženklų, kurie apima vieną šių dviejų elementų.

35

Šiuo klausimu reikia priminti, jog sprendimai dėl žymens registravimo kaip Bendrijos prekių ženklo, kuriuos Apeliacinės tarybos priima remdamosi Reglamentu Nr. 207/2009, priskiriami ribotai kompetencijai, o ne diskrecijai. Todėl, kaip teisingai nurodė VRDT, Apeliacinių sprendimų teisėtumas turi būti vertinamas remiantis tik šiuo reglamentu, kaip jį išaiškino Sąjungos teismas, o ne ankstesniais jų sprendimais (žr. 2007 m. balandžio 26 d. Sprendimo Alcon / VRDT, C‑412/05 P, Rink., EU:C:2007:252, 65 punktą ir nurodytą teismo praktiką ir 2012 m. gegužės 2 d. Sprendimo Universal Display / VRDT (UniversalPHOLED), T‑435/11, EU:T:2012:210, 37 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

36

Beje, vienodo vertinimo principo laikymasis turi būti suderinamas su teisėtumo užtikrinimu (2011 m. kovo 10 d. Sprendimo Agencja Wydawnicza Technopol / VRDT, C‑51/10 P, Rink., EU:C:2011:139, 75 punktas). Be to, dėl su teisiniu saugumu ir geru administravimu susijusių priežasčių visos registracijos paraiškos turi būti nagrinėjamos griežtai ir išsamiai, ir tai turi būti daroma kiekvienu konkrečiu atveju (minėto Sprendimo Agencja Wydawnicza Technopol / VRDT, EU:C:2011:139, 77 punktas).

37

Šioje byloje reikia nurodyti, viena vertus, kad Apeliacinė taryba nepadarė klaidos, kai nusprendė, jog tenkinamos Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies j punkte numatytos sąlygos, kaip matyti iš šio sprendimo 29 punkto. Kita vertus, Bendrijos prekių ženklai, kuriais remiasi ieškovė, nors ir nepateikdama konkrečių pavyzdžių, gali apimti geografines nuorodas, kurios sudarytos iš elemento „fisch“ ar „sonne“ arba kuriose jis yra, o ne „lemberg“. Tačiau per procedūrą Apeliacinėje taryboje nebuvo nagrinėjamos geografinės nuorodos, kuriose yra elementas „fisch“ ar „sonne“, kurie taip pat saugomi pagal Bendrijos ir Pietų Afrikos Respublikos susitarimą, kaip buvo teisingai nurodyta ginčijamo sprendimo 20 punkte, arba kurios iš jų sudarytos. Taigi bet kuriuo atveju faktinės aplinkybės nėra panašios į nagrinėjamas šioje byloje.

38

Vadinasi, ieškovė negali naudingai remtis ankstesniais VRDT sprendimais dėl žymenų, kuriuose yra elementai „fisch“ ar „sonne“ arba kurie iš jų sudaryti, registracijos kaip Bendrijos prekių ženklų tam, kad paneigtų Apeliacinės tarybos išvadą (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 36 punkte minėto Sprendimo Agencja Wydawnicza Technopol / VRDT, EU:C:2011:139, 78 ir 79 punktus ir šio sprendimo 35 punkte minėto Sprendimo UniversalPHOLED, EU:T:2012:210, 39 punktą).

39

Trečia, ieškovė pabrėžė, kad Pietų Afrikos geografinės nuorodos Lemberg apsauga nesudarė kliūčių, kad Austrijos vynuogynas „St. Magdalena am Lemberg“ būtų taip pat saugomas kaip geografinė nuoroda pagal tą patį Bendrijos ir Pietų Afrikos Respublikos susitarimą. Ji padarė išvadą, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas gali būti registruojamas pagal tuos pačius principus, kuriais remiantis buvo manoma, kad dėl abiejų minėtų nuorodų negali kilti ginčas.

40

Šiuo klausimu ginčijamo sprendimo 21 punkte Apeliacinė taryba teisingai nurodė, kad net jeigu būtų manoma, jog tarp minėtų geografinių nuorodų yra homonimas, pagal Bendrijos ir Pietų Afrikos Respublikos susitarimo 7 straipsnio 4 dalies a punktą reikėtų laikyti, jog abi nuorodos saugomos dėl tradicinio ir nuolatinio naudojimo ir kad jos negali klaidinti vartotojo. Be to, Apeliacinė taryba teisingai nurodė, jog bet kuriuo atveju ši tariama teisinė problema nebuvo nagrinėjama per šią procedūrą.

41

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad vienintelį pagrindą, todėl ir visą ieškinį, reikia atmesti, ir nėra būtina priimti sprendimo dėl VRDT pateikto antrojo reikalavimo nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo.

42

Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, reikia jai nurodyti padengti bylinėjimosi išlaidas, kaip to prašė VRDT.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)

nusprendžia: